1838 m.
 
   
1838 m. sausio 1 d. ypatingos paskirties valdininkas Ginkulis, Vilniaus civilinio gubernatoriaus komandiruotas į Ukmergę „[...] atlikti slaptą tyrimą apie barono Franko mirtį, kuri neva įvyko iš liūdesio pralošus kortomis didelę sumą Komajevskiui ir Trušinskiui [...]“, raportavo gubernatoriui, kad atvykęs į Ukmergę jis kalbėjo su ispravniku, apskrities bajorų vadovu Siesickiu ir kitais, todėl gali pranešti, jog „[...] minėtasis baronas Frankas buvo jau pagyvenęs žmogus, nepaisant gauto palikimo, turėjo daugiau skolų negu turto, gyveno veltėdišką gyvenimą: kortos ir vynas buvo jo nuolatinis užsiėmimas, gyveno visada prastai ir pinigų niekad neturėjo, dažnai dėl senatvės turėdavo skausmingus priepuolius ir pagaliau jį užklupusi cholera pertraukė jo nelaimingų dienų tėkmę.“ Pasak Ginkulio, „Tituliarinis patarėjas Aleksandras Trušinskis tarnauja čionykščiame teisme tarėju, savo darbą išmano labai gerai, nes pradėjo savo tarnybą nuo kanceliaristo tame teisme, daug laiko praleidžia kortuodamas, rengia savo namuose [kortuotojų] sueigas bei užsirakinęs lošia uždraustus lošimus, dažnai lošė su velioniu baronu Franku ir kitais bei turi jo [skolos] raštelius, laiškus, naudojasi ypatingu p. Komajevskio [apskrities karinio viršininko] palankumu, draugauja su P. Karinio Viršininko raštvedžiu. [...] Apie P. Komajevskį aš sužinojau, kad jis lošia visus [azartinius] lošimus, ypač tuos, kuriuose galima daugiau išlošti, turi barono Franko [skolos] raštelius, laiškus.“ O bajorų vadovas Siesickis Ginkuliui kalbėjęs, jog „[...] baronas Frankas mirė nuo choleros, kuria jis susirgo dėl palaido gyvenimo, baronas prieš mirtį lošė mažiau, nes esant Ukmergės mieste cholerai, susisiekimas buvo daug retesnis. Karinis viršininkas vos prasidėjus cholerai susirgo ir tokiu būdu nutraukė visus ryšius, todėl nei baronas Frankas, nei p. Komajevskis vienas su kitu nesimatė.“. Raporte minimi dar keli lošėjai: Truskovskis, turintis didelį turtą, kurį sudaro mūrinis manas, kuriame įsikūręs žemės teismas ir pinigai bei Gruževskis, Ukmergės apskrities dvarininkas, turtingas jaunuolis, kuris „pakliuvo į šią draugiją ir pralošinėja didelius pinigus!”. (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas – Ukmergės kraštotyros muziejuje])
    
1838 m. sausio 2 d. Vilniaus civilinis gubernatorius, pridėjęs valdininko Ginkulio raporto originalą, pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad azartiniai lošimai Ukmergėje tikrai vyksta, tačiau baronas Frankas mirė nuo choleros. Toliau gubernatorius rašo, jog jis nurodęs Ukmergės gorodnyčiui sugauti lošėjus nusikaltimo vietoje, užbaigti sueigas Trušinskio namuose, o Gubernijos valdybai – „[...] vietoje Trušinskio leisti eiti tarėjo pareigas vienam iš ankstesniųjų tarėjų atleistų pagal naująjį paskirstymą, iki tol kol Jūsų Šviesybė jį patvirtins ar  pakeis kitu Jūsų nuožiūra. Šito vykdymas yra mano atidėtas kuriam laikui, kad nesutrukdyti Gorodnyčiui sugauti lošėjus [...]“. (LVIA; KM)

1838 m. sausio 18 d., toliau nagrinėjant evangelikų – liuteronų bažnyčios Ukmergėje statybos klausimus, Ukmergės ir Novoaleksandrovsko [Zarasų] apskričių karinis viršininkas pulkininkas Komajevskis savo raporte Vilniaus kariniam gubernatoriui rašė: „[...] 1) Kad pagal Ukmergės Miesto Policijos šio mėnesio 7 [d.] pranešimą [...] mieste gyvena 62 vyriškos lyties ir 81 moteriškos lyties liuteronai, o atvykęs iš Kėdainių pastorius Myškovskis pranešė, kad tikslaus [liuteronų] skaičiaus ir jis nežino, bet jam vykdant Dvasines apeigas [Ukmergėje], iš įvairių aplinkinių vietovių susirenka daugiau kaip 300 žmonių, kurių didesnioji dalis gyvena Vilniaus apskrities Vaitkuškio [Pašilės?] miestelyje bei to paties pavadinimo dvare, esančiuose už 6 varstų nuo Ukmergės. 2) Man pasiaiškinus su kai kuriais tos tikybos asmenimis, gyvenančiais mieste bei su Vaitkuškyje gyvenančiu [liuteronų] seniūnu, jie atsakė, kad nei paaukoti [pinigų] bažnyčios statybai, nei išlaikyti ją bei pamokslininką nesugebės. 3) Ukmergės liuteronų bendruomenei paskelbta, kad ji duotų šiam reikalui įstatymišką eigą pagal Evangelikų – Liuteronų bažnytinio statuto [...] nurodytą tvarką.“. (LVIA; KM)

1838 m. balandžio 16 d Ukmergės gorodnyčius raportavo Vilniaus generalgubernatoriui, jog jam nepavyko užtikti bežaidžiančių azartinius lošimus teismo tarėjo Trušinskio namuose, nes „[...] mūrinio tarėjo [...] namo žemutiniame aukšte yra traktierius su bilijardu  ir įvairiais gėrimais, antrame žemės teismas bei kelis kambarius užima pats Trušinskis, todėl šiuose namuose įvairūs žmonės jei ne dėl vienos, tai dėl kitos priežasties buvoja beveik visada, vieni ateina ir išeina su reikalais į teismą, o kiti į traktierių pažaisti bilijardo, vartodami ir gėrimus, bet traktieriuje jokių uždraustų lošimų nepastebėta, aš tą griežtai prižiūriu – ar tikrai Trušinskio bute vyksta azartiniai lošimai, aš nors ėmiausi visų priemonių, bet negalėjau gauti jokių tikslių žinių, [...] Trušinskis dėl minėtojo namo buvimo vietos ir jame esančių minėtųjų įstaigų visada lengvai gali rasti progą bei norinčių lošti azartinius lošimus ir užsirakinęs savo kambariuose tai daryti, bet to pastebėti, o tuo labiau sučiupti lošėjus lošiant jokiu būdu neįmanoma ir nepatogu.“ (LVIA; KM)

1838 m. liepos 3 d. Rusijos vyriausybės valdininkas Valstybės patarėjas [valdininko rangas] Arcimovičius, revizuodamas valstybinę nuosavybę Vilniaus gubernijoje, pranešė Vilniaus gubernatoriui, jog jam padavė skundą „Valdiško dvaro vadinamo Ukmergės Seniūnija“ valstiečiai, kurie skundėsi įvairiais „Seniūnijos Nuomos valdytojo Grafo Benedikto Marikonio“ neteisėtais veiksmais ir nusižengimais, tarp kurių: „[...] 2) Kad jis, grafas Marikonis nuomodamasis tiltą per Šventosios upę Ukmergės m. už 1200 sidabro rub. per metus, pagal Iždo Rūmuose sudarytą sutartį privalėjo jį taisyti bei potvynių metu nuiminėti ir vėl įrengti savo sąskaita, tačiau perleidęs tą nuomą žydams už 3000 sidabro rub. per metus, 12 metų minėtojo tilto taisymui, ardymui ir atstatymui potvynio metu naudojo besiskundžiančiuosius [t. y. Seniūnijos valstiečius-baudžiauninkus], tam tikslui jie be jokio atlyginimo turėdavo duoti nuo 1000 iki 1500 darbininkų per metus, už ką jų apskaičiavimu jiems priklauso 3000 sidabro rub./ 3) Kad būdamas prekybinės rinkliavos Ukmergės mieste savininku grafas Marikonis privalėjo valyti miesto aikštes savo sąskaita, vienok priešingai, jis panaudojo valdiškus valstiečius ne tik tam, bet ir vežioti akmenis bei rupų smėlį gatvių grindimui, neužskaitydamas [tokiems darbams skirtų] šių dienų kaip lažo: per 15 metų tam panaudota apie 15000 darbininkų, skiriant vienam po 20 kap. per dieną, iš viso priklauso 3000 sidabro rub.[...]“. (LVIA; KM)

1838 m. liepos 6 d. 52 buvę ir esami Ukmergės rotušės, teismų pareigūnai bei kiti Ukmergės gyventojai pasirašė „Ukmergės miesto miestiečių krikščionių bendruomenės“ vardu surašytą prašymą Vilniaus kariniam gubernatoriui, kuriame jie, gavę iš gubernijos valdybos nurodymą vietoje išrinkto į burmistro pareigas Juozapo Slavinsko, į šias pareigas išrinkti kitą, dėl neva J. Slavinsko padarytų nusižengimų ir žydų bendruomenės seniūnų prašymo valdybai netvirtinti jo burmistru, dėsto savo nuomonę šiuo klausimu. Pasak miestiečių, „[...] 1834 metais būdamas burmistru Juozapas Slavinskis ryžtingai vykdė savo pareigas ir ėmė saugoti įstatymu nustatytą tvarką, su kitais tuo metu buvusiais [rotušės] nariais naikino visą blogį, kurį mieste sukūrė žydai, ypač prekyboje, įrenginėdami suklastotus svarsčius ir svarstykles, įvesdamas tvarką, kad niekas mieste neprekiautų be tam įteisintų liudijimų, o maisto produktai būtų pardavinėjami pagal nustatytą kainą. [...]“. Kai kurie Ukmergės žydų bendruomenės nariai, supykę dėl to, ėmė raginti bendruomenės narius rašyti įvairius skundus „dėl įvairių išgalvotų dalykų“. Gubernijos valdyba, gavusi skundus, liepė dėl jų atlikti tyrimą, o rotušės nariams nurodė, kad „[...] nors už tokius neva piktnaudžiavimus reikėtų juos nušalinti nuo pareigų, bet, turint omenyje  artėjančius rinkimus, paliko juos pareigose su sąlyga, kad ateityje nebūtų kandidatais į renkamas pareigas.“. Tačiau rotušė „[...] žinodama žydų persekiojamo Slavinskio nekaltumą bei remdamasi savo įstatymais ryžosi išrinkti [] rotušės burmistru [...]“. Tačiau dalis žydų, ypač „jiems vadovaujantis asmuo besivadinantis Movša Šimelevičiumi Judelevičiumi“ su tuo nesutiko ir įtikino kahalo seniūnus pasirašyti minėtą prašymą, nors „[...] geriausieji [žydai] šeimininkai, pirkliai ir gyventojai iš žydų tarpo [...] parūpino Juozapui Slavinskiui pagyrimo liudijimą išduotą 1838 metų sausio 11, [...] bei stebisi kokiu būdu bendruomenės, kuria jie sudaro, vardu kahalo seniūnai galėjo kreiptis su prašymu [...]“. Tačiau Vilniaus civilinis gubernatorius ir gubernijos valdyba neatkreipė dėmesio nei į ankstesnį „krikščionių bendruomenės“ prašymą, nei į miesto policijos pateiktus paaiškinimus apie Slavinskio nekaltumą ir tinkamumą burmistro pareigoms ir įsakė nepatvirtinti Slavinskio išrinkimo burmistru. Bendruomenė rašo, kad jie „susilaikė vykdyti Gubernijos Valdybos įsaką apie kito burmistro išrinkimą vietoje Slavinskio“ ir pridėję visą eilę įvairių dokumentų, liudijančiu jų teisumą kopijas, prašo karinio gubernatoriaus patvirtinti J. Slavinskį burmistru bei pavesti ištirti „[...] kas kūrė žydų paduotą Gubernijos Valdybai prašymą dėl Slavinskio nepatvirtinimo burmistru ir ar jį pasirašę žydai tikrai norėjo paduoti tokį prašymą bei patys jį  pasirašė [...]“. (LVIA; KM)

1838 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus gubernijos valdyba, atsakydama į Vilniaus karinio gubernatoriaus paklausimą apie situaciją dėl J. Slavinskio nepatvirtimo burmistru, išsamiai aprašė šią istoriją, akcentuodama tikrus ar tariamus J. Slavinskio ir kitų rotušės narių nusižengimus žydų bendruomenės atžvilgiu. Vienok, atsižvelgdama į Ukmergės gorodnyčiaus raportus,  kuriuose jis nurodo, jog nauji rotušės tarėjai bei burmistru, po J. Slavinskio nepatvirtinimo, tapęs rinkimuose antruoju burmistru išrinktas apskrities iždinės tarnautojas Dovidovičius, neturi patyrimo rotušės reikaluose, dėl ko reikiami darbai atliekami prastai ir lėtai bei tai, jog Ukmergės „visuomenė“ rinkdama J. Slavinskį žinojo apie nebaigtą jo atžvilgiu vedamą bylą bei kitas aplinkybes, gubernijos valdyba „[...] numato jį Slavinskį patvirtinti minėtosios Rotušės Burmistru [...]“.(LVIA; KM)

1838 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus karinis gubernatorius leido Vilniaus gubernijos valdybai „[...] patvirtinti Ukmergės Miesto Rotušės Burmistru miesto bendrijos į šias pareigas išrinktą Juozapą Slavinskį, jei tam netrukdys įstatyminės kliūtys.“. (LVIA; KM)  

1838 m. pabaigoje Ukmergės gorodnyčius (miesto policijos viršininkas) pateikė Vilniaus generalgubernatoriui ataskaitą apie Ukmergės miesto būklę. Savo struktūra ji yra panaši į 1837 m. ataskaitą, todėl čia tapatūs duomenys yra praleisti. Pagrindiniai skirtumai tarp šios ir 1837 metų ataskaitos yra šie: išgrįsta akmenimis dar viena gatvė, padidėjo miesto plotas, pastatytas medinis tiltas per Šventąją, į miesto gyventojų skaičių įtraukti ir gyventojai žydai, padidėjo mieste gyvenančių pirklių, krautuvių skaičius, atsirado daugiau specializuotų (geležies, odų, indų) parduotuvių, išaugo prekybos apimtys, daug išsamiau aprašyti mieste gyvenę amatininkai, dvigubai padidėjo miestą apšviečiančių žibintų skaičius, užsidarė (matyt, dėl mažo mokinių skaičiaus) apie 10 metų veikęs mergaičių pensionas, greta valdiškos ligoninės jau nurodyta ir žydų ligoninė.   
„Ukmergės [Вилкомир] metinė ataskaita už 1838 metus   
1. Topografiniai duomenys
[…] Gatvių ir aikščių – 22. Iš jų grįstų akmenimis – 9, negrįstų – 13 […] Miesto ribose yra maždaug 944 [dešimtinės] žemės, iš jos užstatytos 180, neužstatytos 764 dešimtinės.   
1. Pastatai
a) Bažnyčios: parapinė Romos Katalikų – 1 (mūrin.); vienuolyno – 1 (medin.);
b) Vienuolynai: užsienio tikybų [t. y. Romos katalikų] – 1 (medin.);
c) Žydų maldyklų ir sinagogų – 7 (2 mūrin., 5 medin.);                                               
d) Namų priklausančių: vyriausybei – 3 (2 mūrin., 1 medin.); bažnyčioms – 2 (1 mūrin., 1 medin.); vienuolynams – 2 (medin.); įvairioms bendrijoms [обществам] – 3 (1 mūrin., 2 medin.); bajorams ir valdininkams – 36 (4 mūrin., 32 medin.); jų žmonoms – 3 (medin.); pirkliams – 33 (5 mūrin., 28 medin.); pirklienėms – 2 (medin.); miestiečiams – 312 (2 mūrin., 310 medin.); miestietėms – 21 (medin.); kareiviams – 19 (medin.); valstiečiams – 2 (medin.). Iš viso: 438 (15 mūrin., 423 medin.).
Šių namų tarpe yra tokių, kuriuose gyvena: nuo 5 iki 10 žmonių – 211, nuo 10 iki 15 – 119, nuo 15 iki 20 – 72, nuo 20 iki 25 – 29, nuo 25iki 30 – 2, nuo 30 iki 35 – 2, nuo 35 iki 40 – 2, nuo 40 iki 45 – 1.
1838 metais pradėtas statyti vienas mūrinis namas, bet jis dar nebaigtas, o žymiausia iš šių metų statybų yra dviaukštis mūrinis namas, kurį bendrai pasistatė keli žydai, taip pat per Šventosios upę pastatytas medinis tiltas. 3 gatvės pergrįstos akmenimis, o vieną naujai išgrindė jos gyventojai, kiekvienas šalia savo žemės. 1838 metais mieste buvo 2 gaisrai, kurių aukomis buvo tik du namai su visu turtu. Apdraustų namų bei nuosavybės nėra.
3. Gyventojai
I. Gyventojų skaičius
1838 metų gale Ukmergėje buvo:
I. Dvasininkų: vienuolių Romos Katalikų pijorų ordino – 10 (vyrų); tos pačios tikybos vienuolyno tarnautojų – 3 (vyrai); Graikų – rusų tikybos bažnyčios tarnautojų – 5 (1 vyras, 4 moterys); Romos Katalikų tikybos bažnyčios tarnautojų – 4 (2 vyrai, 2 moterys).
II. Kilmingų: a) tarnautojų 1. Karinės žinybos: a) generolų – ; b) vyresniųjų karininkų – 10 (4 vyrai, 6 moterys); c) jaunesniųjų karininkų – 24 (18 vyrai, 6 moterys); 2. Kitų žinybų: a) vyresniųjų karininkų – 6 (2 vyrai, 4 moterys); b) jaunesniųjų karininkų - 38 (22 vyrų, 16 moterų); c) neturinčių 14 klasės [žemiausias valdininkų rangas] – 92 (39 vyrai, 53 moterys);
b) atsargoje:
III. Karinės žinybos: a) vyresniųjų karininkų – 4 (1 vyras, 3 moterys); b) jaunesniųjų karininkų – 6 (3 vyrai, 3 moterys);
IV. Civilinės žinybos: a) jaunesniųjų karininkų – 5 (2 vyrai, 3 moterys); bajorų, turinčių teisę dalyvauti rinkimuose – 7 (2 vyrai, 2 moterys).
V. Garbės piliečių – 39 (18 vyrų, 21 moterys).
VI. Pirklių 3 gildijos [vietinių] – 94 (45 vyrai. 49 moterys); pirklių 3 gildijos iš kitų miestų – 1 (vyras).
VII. Miestiečių: a) vietinių – 350 (200 vyrų, 15 moterų); b) iš kitų miestų – 58 (26 vyrai, 32 moterys).
VIII. Cechinių – nėra.
IX. Užsieniečių – 10 (8 vyrai, 2 moterys).
X. Eilinių kareivių: a) tarnaujančių – 617 (581 vyras, 36 moterys); b) kantonistų [kareivių sūnūs, kurie nuo gimimo dienos buvo paimti karinės žinybos įskaiton] – 32 (vyrai); c) atsargos – 33 (15 vyrų, 18 moterų); d) kareivių gyvenančių pagal pasą – 21 (9 vyrai, 12 moterų).
XI. Paleistų iš baudžiavos – nėra.
XII. Dvaro tarnų: a) gyvenančių pas savo ponus – 60 (28 vyrai, 32 moterys); gyvenančių su pasais – 8 (3 vyrai, 5 moterys).
XIII. Valstiečių: a) valdiškų – 7 (4 vyrai, 3 moterys); b) dvarininkų – 53 (31 vyrai, 22 moterys); c) kitų pavadinimų – 92 (40 vyrų, 52 moterys).
XIV. Žydų: 3405 (1998 vyrai, 1417 moterys).
Iš viso: 5275 (3191 vyras, 2084 moterys).
II Santuokų skaičius
Viso 1838 metais įvyko 75 santuokos. Viengungių su merginomis – 56, su našlėmis – 5. Našlių su merginomis – 8, su našlėmis – 5. Daugiausia santuokų įvyko lapkričio mėnesį. 52 santuokos įvyko tarp užsienio tikybos [t.y. Romos katalikų] asmenų, 23 tarp žydų tikybos asmenų.
II a Gimimų skaičius
1838 metai gimė – 203, nesantuokinių – 25. […]
III Mirusiųjų skaičius
1838 metais mirė – 154 […]
4. Vartojimas
Gyventojai maistui 1838 metais buvo paskersta: Jaučių ir karvių – 860, avinų – 476, veršių – 349. Laikant vidutiniškai jaučio svorį 5 pūdus 20 svarų [pūdas – 16, 38 kg, svaras – 409, 5 g], avino – 25 svarus, o veršio 20 svarų, Ukmergės mieste 1837 metais suvartota 4730 pūdų šviežios jautienos, 297 pūdai 20 svarų avienos, 174 pūdai 20 svarų veršienos. Viso 5202 pūdai mėsos. Be to iš aplinkinių vietovių į miestą atvežama kiauliena ir sūdyta mėsa, maždaug 240 pūdų per metus. […] Duonos į Ukmergės miestą apytikriai buvo atvežta: ruginių miltų 1968 kuliai, kvietinių [miltų] 546 kuliai, rugių 9850 četverikų [ketvirčių, vienas apie 210 l], kviečių – 1625, avižų - 591, miežių – 1680, įvairių kruopų – 608 [visur ketvirčių]. Iš šio kiekio  gyventojai suvartojo maždaug 9890 kulių ruginių miltų ir rugių, 1890 kulių kvietinių miltų ir kviečių, kruopų – 526, avižų – 570, miežių – 1520. Likusį kiekį išpirko vietiniai gyventojai. […] Duoninio vyno, degtinės ir spirito į Ukmergės miestą buvo įvežta 14 100 kibirų [kibiras – apie 12 l] bendras vyno suvartojimas Ukmergės mieste apie 12000 kibirų vyno, daugiausia suvartota vasaros mėnesiais, dirbant įvairius darbus. Malkų apytiksliai atvežta sausumos keliu 3625 vežimai, vandeniu – 1428; laikant po 4 vežimus už sieksnį [kubinį sieksnį ?  – apytiksliai 4,5 m3] išeina 1281 sieksnis malkų. […]
5. Prekyba
1838 metais pirklių kapitalus paskelbė 2 gildijos – 5, o 3 gildijos – 46 asmenys, paskelbta kapitalo 468000 rublių asignacijomis. […] Petro ir Pauliaus mugėje prekiauta už 18580 rub. […] Krautuvių mieste buvo 109. Tame tarpe: su įvairiomis prekėmis – 99, duonos – 1, cheminių prekių [москательных] – 2, geležies – 3, odų – 3, indų – 1. Traktierių ir viešbučių – 3, užeigų – nėra, kavinių – nėra, rūsių su vynuogių vynu – 3, karčemų – 32 […]    
7. Amatai
Gyventojų tarpe buvo: Architektų – 1, fortepijonininkas [фортепианист -fortepijonų meistras ?] – 1, siuvėjų – 32, kepurininkų – 6, batsiuvių – 27, katilininkų – 9, dailidžių – 11, alavuotuojų – 2, stiklių – 3, šaltkalvių – 3, tekintojų – 4, laikrodininkų – 2, auksakalių – 5, pirštinininkų – 2, dailininkų [живописцев] – 2, mūrininkų – 6, puodžių – 3 […]   
10. Miesto ūkis
Ukmergės miestas 1838 metais gavo pelno 2367 rub. sidabru, nuo praeitų metų kapitalo liko 225 rub. 23 kap. Pagrindiniai pelno šaltiniai 1838 metais buvo: už gyventojų judamo turto įvertinimą bei už užstatytos ir ariamos žemės mokestį – 27 rub. 76 kap. sidabru, už parduotus akmenis – 20 rub., už procentus – 313 rub. 95 ¼ kap., iš traktierių – 8 rub., išskaičiavimai iš algų – 5 rub. 68 kap., pagal [prievolių] paskirstymą iš gyventojų – 368 rub. 10 ¼ kap., iš prekybinės rinkliavos – 225 rub. 50 kap., procentinių pagal vekselius ir dokumentus – 226 rub. 98 ¾ kap., pagal akcizinę rinkliavą – 145 rub. 20 ¼ kap., likusių užmokėjus už rotušės nuomą – 40 rub. 83 1/3 kap., už duoną miesto lauke ir pievas – 467 rub. 20 kap.
Pagrindinės išlaidų rūšys buvo: a)išlaikyti rotušei, policijai butų komisijai bei priešgaisriniams instrumentams – 1251 rub.; b) miesto ligoninei išlaikyti – nebuvo; c) miesto apšvietimui ir kitiems miesto poreikiams – 363 rub. 99 kap.   
11. Visuomeninės įstaigos
a)mokslo: valdiškų mokyklų – 1, valdininkų – 2, mokytojų – 6, mokinių (vyr.) – 65; pensionų – nėra. Žibintų mieste buvo 80, juos uždega kiekvienas [namo] šeimininkas priešais savąjį namą.
b) labdaros: Karinė laikina ligoninė, esanti visuomeninės globos įstaigos žinioje, valdininkų – 2, tarnautojų – 8, per metus buvo priimta – 605 [ligoniai], iš jų mirė – 10.
Ligoninė vargšams žydams , jų išlaikoma iš laisvanoriškų paaukojimų, valdininkas – 1, tarnautojų – 3, per metus buvo priimta – 311 [ligonių], iš jų mirė – 8.   
c) pataisos: Miesto kalėjime per metus laikyta – vyr. 217, mot. 32, išleista – vyr. 183, mot. 22, mirė – vyr. 1, liko 1838 metais – vyr. 33, mot. 10.  
Iš laikytųjų kalėjime buvo: teistų už žmogžudystes – 10, plėšikavimus – 2, už atskalūnybę ir ereziją – 1, vagystes ir sukčiavimus – 128, padegimus – 8, už ištvirkavimą – 3, siautėjimą ir nepaklusnumą – 8, pabėgimus – 68.
Pastaba: iš laikytųjų kalėjime buvo 18 paties miesto gyventojų. […]
Gorodnyčius [parašas neįskaitomas, greičiausiai, - papulkininkis Konopackis]” (LVIA; KM)

1838 m. Šiaulių apskrities matininkas Paškovskis sudarė Ukmergės pertvarkymo ir vystymo planą. Projektinis planas yra būdingas XIX a. pirmosios pusės rusų miestų planavimo praktikai ne tik architektūros kompozicija [panašaus dydžio vienodi stačiakampiai kvartalai ir tiesios gatvės], bet ir tuo, kad nebuvo įvertinta jau esama miesto urbanistinė būklė. Planas numatė didelius miesto pertvarkymo ir perstatymo darbus, tačiau dėl ribotų išteklių (rekonstrukciją turėjo finansuoti pats miestas) plano įgyvendinimas buvo visai nerealus. Nepaisant to, Ukmergės apskrities administracija planą aprobavo ir 1839 m. jis buvo patvirtintas. (Miškinis A. Lietuvos TSR urbanistikos paminklai. 10 t.)
1838 m. Ukmergės pertvarkymo plano aiškinamojo rašto fragmentas: „[...] Todėl, sudarant šį projektą negalima buvo palikti kai kurių pastatų be pokyčių. Gatvės numatytos platumo ten kur eina plentas [vieškelis, pašto traktas] palikti be pakeitimo 9 sieksnių [rusiškas sieksnis – 2,1336 m], Ramygalos [dabar – Gedimino] gatvės pradžioje 6, o vėliau iki 10 sieksnių, išilgai Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio, o taip pat  Vilniaus ir kitose naujai projektuotose gatvėse 10 sieksnių kiekviena. Sodybų vietos numatytos nuo 15 iki 17 sieksnių pločio, išskyrus kai kurias svarbiausias, platesnes už šį dydį, o  kai kurias – siauresnes. Aikštės numatytos atidaryti: viena turgaus, plati, prieš žydų maldyklą [Didžiąją sinagogą], kurios kampuose numatyti akmeniniai pastatai, įkurdinant juose valstybės įstaigas, rotušę, gaisrininkų komandą ir kitką. Kita šalia mūrinės katalikų bažnyčios ir trečia priešais stačiatikių cerkvę [dab. Pilies parko vakarinėje dalyje; cerkvės ten dar nebuvo, ją, matyt, dar tik buvo ruošiamasi statyti arba statyba jau buvo pradėta]. Numatyta pastatyti pagal projektą: 1a Liuteronų bažnyčią su sodyba dvasininkui ir bažnyčios tarnautojams, [...], 2a Kareivinės su rikiuotės pratybų vieta, [...] ir 3a Karinė ligoninė ir miesto ligoninė su botanikos sodais ir daržais [...]. Pagrindinės nepatogios apgyvendinimui vietos yra prie Vilkmergėlės upelio ir dėl Šventosios upės krantų statumo bei jos potvynių, visos šios vietos, kaip matyti plane, paliktos kiek įmanoma sodams ir bulvarams. Sudarant projektą be pakitimų palikti pastatai: stačiatikių medinė cerkvė, mūrinė katalikų bažnyčia, medinė pijorų bažnyčia, bajorų apskrities mokykla, akmeninės parduotuvės, apskrities bajorų būstinė, žydų maldykla, apskrities iždas, hauptvachta, pašto namas, plento sargybinė, kalėjimo pilis ir visi privatūs mūriniai bei mediniai namai priešais vietą rikiuotės pratyboms [maždaug, dab. Kęstučio a.] ir Pilies gatvėje. Numatyta plėsti miestą dėl jo didėjančio gyventojų skaičiaus atidarius plentą, augant prekybai su sostine ir Rygos uostamiesčiu. Medžiagos tam [plėtimuisi] kaip mūrinės, taip ir medinės galima gauti pačiame mieste bei šalia jo už neaukštą kainą. Pagal šį projektą bus apimta pastatais, sodais, daržais, aikštėmis, gatvėmis bei miesto pylimu [?] iš viso 230 dešimtinių [dešimtinė – 1,09 ha] ir 470 kvadratinių sieksnių, į šį kiekį įeina Ukmergės klebonijos bažnytinio dvaro žemės [...] 24 deš. 662 kvadr. sieks., [...] kunigų pijorų 3 deš. ir 1790 kvadr. sieks. [...] bei Ukmergės ekonomijos žemė, kurios caro paliepimu dabar priklauso miestui 31 deš. 781 kvadr. sieks., likęs kiekis – 170 deš. ir 2037 kv. sieks. priklauso miestiečiams ir Ukmergės m. gyventojams pagal įvairias privilegijas.“ (LVIA; KM)
   
1839 m.

1839 m. spalio 31 d. Ukmergės miesto rotušė kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių prašydama leisti mokėti rotušės nariams algas [tikriausiai burmistrui ir tarėjams] iš miesto pajamų. Lapkričio 19 d. generalgubernatorius atsakė, kad pagal įstatymus civilinėje tarnyboje renkamose pareigose tarnaujantiems atlyginimas iš iždo nemokamas, o algas jie gauna iš bendruomenės “pagal jos galimybes ir papročius”, todėl jis neprieštarauja, kad Ukmergės miesto bendruomenė mokėtų rotušės nariams algas ir siūlo dėl to, nustatyta tvarka kreiptis į Gubernijos Valdybą. (LVIA; KM)

1840 m.

1840 m. kovo 4 d. Ukmergės gyventojai žydai: Leizeris Abramovičius, Leizeris Šimanovičius, Zuselis Movšovičius, Leizeris Chaimovičius, Šimelis Izraelevičius, Judelis Abramovičius, Judelis Lapkovičius, Zenkelis Movšovičius, Icikas Movšovičius, Eljašas Ickovičius, Guščalis Boruchovičius, Ovsiejus Eljaševičius, Eljašas Rachmelovičius, Judelis Lipkovičius, Judelis Ovsiejevičius, Šmuila Ovsiejevičius, Abramas Chaimovičius ir Abramas Leibovičius kreipėsi į Vilniaus karinį gubernatorių su prašymu nurodyti Ukmergės policijai leisti jiems suremontuoti savo namų stogus, nes policija, remdamasi sudarytu miesto planu, reikalavo iš jų statytis mūrinius namus vietoje senų medinių. Prašytojai nurodė, kad jų namai stovi toli nuo pagrindinių gatvių ir neįeina į sudarytąjį miesto planą. Gubernatorius nurodė jiems kreiptis į “artimiausią gubernijos vyresnybę”. (LVIA; KM)

1840 m. liepos 30 d. Ukmergės gyventojai žydai Lipmanas Joselevičius Dubenskis, Joselis Isachovičius ir Eljašas Movšovičius Dubenskis skundėsi Vilniaus kariniam gubernatoriui, kad 1837 m. įrengiant bulvarą buvo nugriauti jų namai, o jiems paskirti sklypai naujų namų statybai “[...] Kauno gatvės gale šalia kelio vedančio į Deltuvą greta Ukmergės klebonijos žemės [...]”, tačiau rotušė delsia paskirti jiems priklausančius sklypus, o, pasak besiskundžiančių, “[...] kasmet išnuomodama mūsų sklypus, už nuomą gaunamų pinigų mums neatiduodama, naudoja juos savo naudai [...]”. (LVIA; KM)

1840 m. rugsėjo 29 d. per Ukmergę pravažiavo Rusijos caras su žmona. Ta proga mieste buvo surengta „šventinė iliuminacija“. (LVIA; KM)

1840 m. žydų bendruomenė Ligoninės ir Laidojimo brolijų įkurtų vaistinės, mėsos prekystalių, skerdyklos ir pirties pajamas įjungė į bendros žydų bendruomenės rinkliavos pajamas, o ligoninė buvo išlaikoma iš šios rinkliavos metu surinktų pinigų, kuriuos ligoninei skyrė Miesto Rotušė (apie 1200 rub. metams). Žydų bendruomenė iš esmės perėmė visas šias labdaringiems tikslams įkurtas įstaigas savo žinion. (LVIA; KM)

1840 m. gruodžio 7 d. Vilniaus vice gubernatorius kreipėsi į karinį gubernatorių aiškindamasis, kas privalo mokėti už Ukmergėje esančio tilto apšvietimą. Vice gubernatorius, apsvarstęs kelis variantus ir jų atitikimą įstatymams, pasiūlė priskirti šias išlaidas („dagčiams ir aliejui“) Ukmergės miestui. 1841 m. sausio 11 d. atsakyme Vilniaus karinis gubernatorius pritarė, jog „[...] kadangi šis tiltas yra miesto ribose, tai ir išlaidos jo apšvietimui turi būti priskirtos miesto pajamoms, [...] norint sumažinti išlaidas dėl nedidelių Ukmergės m. pajamų, galima be būtino reikalo neuždeginėti visų žibintų ant tilto, bet tik kai kuriuos, išskyrus tuos atvejus kai laukiama žymių asmenų pravažiavimo.“. (LVIA. – F.378. – B.S.1840 m. – B.809. – L.1-3.;KM)

1840 m. statistiniai duomenys apie Ukmergę:
„Namų Ukmergės [Вилькомир] mieste 1840 m. yra: mūrinių – 24, medinių – 421;
Geriausieji miesto pastatai: 1. Pašto namas su kiemu. 2. Dvarininkų [bajorų] namai. 3. Užvažiuojamas kiemas (Гостинный двор). 4. Dvarininko Trušinskio namas ir kt.
Ukmergėje yra viena medinė stačiatikių cerkvė ir dvi Romos katalikų cerkvės. Viena parapinė mūrinė, o kita vienuolių pijorų, medinė.
Ukmergės gyventojų skaičius 1840 m.: vyrų – 3199, moterų – 2496, iš viso – 5695;
Iš jų: mieste gyvenančių dvarininkų – 14,/ tarnaujančių valdininkų – 86,/ netarnaujančių [valdininkų] – 7,/ dvasininkų – 5,/ vienuolių – 10,/ 3 gildijos pirklių vyrų – 248,/ moterų [šeimos narių] – 259,/ iš viso – 507,/ žydų vyrų – 1682,/ moterų – 1623,/ Iš viso – 3305;
Tarp miesto gyventojų yra: Architektas – 1/ Fortepijonistas – 1/ Siuvėjų – 32/ Kepurininkų – 8/ Batsiuvių – 29/ Katilių – 8/ Kalvių – 7/ Dailidžių – 13/ Alavuotojų – 2/ Stiklių – 3/ Šaltkalvių – 3/ Tekintojų – 3/ Laikrodininkų – 2/ Auksakalių – 5/ Pirštinininkų – 2/ Tapytojų [живописцов – dažytojų ?] – 2/ Mūrininkų – 6/ Puodžių – 3
Vaistinių – 2, karčemų – 2, smuklių [питейных заведений] – 130, kalėjimas – 1, krautuvių Ukmergėje – 112.” (LVIA)

1841 m.

1841 m. rugsėjo 6 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas gvardijos kapitonas Dergačiovas skundėsi Vilniaus kariniam gubernatoriui, jog Ukmergėje mažai švenčiamos oficialios šventinės dienos. Dėl to jis kaltina Ukmergės gorodnyčių, be to, atpasakoja, kad nors „[...] buvo paskelbta visiems valdininkams ir kunigams rugpjūčio 30 dieną 10 valandą ryto būti pijorų bažnyčios pamaldose už Valdovo Imperatoriaus ir visos jo šeimos gerovę, bet šį kartą, kaip ir anksčiau, kai kurie visai neatėjo, keli žmonės, daugiausia vietinės apskrities mokyklos mokytojai, atėjo į bažnyčią su frakais, o patys kunigai mažai kvietė valdininkus ateiti į bažnyčią pamaldoms.“. Toliau Dergačiovas rašo, kad “[...] tokiame svarbiame punkte kaip Ukmergė, kurioje susijungia keturi pagrindiniai ir keletas kitų traktų, galima teigti, kad nėra jokios policijos; čia netrukdomai susirenka visokie valkatos iš apskrities ir kitų vietovių, kurie randa geras slėptuves, netrukdomai vežiojama kontrabanda, traktieriai veikia be įteisintų leidimų ir nemokėdami mokesčių miesto naudai, maisto produktų svėrimas ir pardavimas tokie savavališki, kad aš dažnai gaudavau skundus iš mieste gyvenančių valdininkų dėl policijos”. Dergačiovas rašo, kad šios negerovės kilo dėl to, kad gorodničius [papulkininkis Konopackis] yra vietinis gyventojas, kuris „[...] nežiūrint į jo  ilgametę tarnybą, kurią jis pradėjo ir baigė [tikriausiai Rusijos kariuomenėje] nepažeisdamas ištikimybės Tėvynei, sieloje negalėjo nebūti abejojantis, ypač tokioje vietoje, kur visi gyventojai 1831 metais nuo pirmo iki paskutinio taip uoliai visomis priemonėmis priešinosi teisėtai vyriausybei [...]“, todėl siūlo atkelti į Ukmergę gorodničių Subotkiną iš Novoaleksandrovsko [Zarasų] arba kokį kitą, bet būtinai rusų tautybės. (LVIA; KM)

1841 m. rugsėjo 24 d. naktį Jurbarko muitinės narys fon der Osten – Sakenas, pasienio prižiūrėtojas Sergijevskis, jo padėjėjas Beliajevas su pasienio sargybos kareiviais, gorodnyčius Konopackis bei poručiko Stepanovo Invalidų komanda apsupo kelis „slaptame pranešime“ nurodytus žydų namus ir padarę kratą surado daug kontrabandinių prekių: audinių, drabužių arbatos, jas konfiskavo ir patalpino į apskrities iždo patalpas saugojimui. (LVIA; KM)

1841 m. rugsėjo 26 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas rašė Vilniaus civiliniam gubernatoriui, jog Ukmergėje 3 gildijos pirklienė Majevska laikė traktierių ir konditeriją nemokėdama atpirkimo mokesčio ir akcizo ir neturėdama kontrakto be to “spausdintose afišose paskelbė, kad jos laikomame traktieriuje žiemą rengia redutus [kaukių balius]”; bajoras Traška - traktierių ir konditeriją be kontrakto, mokėdamas pagal asmeninį susitarimą rotušei 8 sidabro rub. 64 kap.; Roza Narkevičienė - viešbutį be liudijimo, mokėdama pagal asmeninį susitarimą Rotušei 5 sidabro rub.; žydai Hiršas Asas, Zoričius ir Munica – biliardus be liudijimų ir nemokėdami atpirkimo mokesčio už teisę laikyti biliardus. Dergačiovas, pranešdamas gubernatoriui „apie tokį Ukmergės Rotušės ir policijos pasileidimą“ siūlė paliepti policijai nedelsiant uždaryti visas šias įstaigas, kartu su Rotušės atstovais ištirti leidimus laikyti šias įstaigas be įteisintų taisyklių ir patvirtintų mokesčių, per “Lietuvos žinyną [Литовский Вестник]” paskelbti kvietimą norintiems laikyti Ukmergėje traktierius, konditerijas ir biliardus. (LVIA; KM)

1842 m.

„1842 m. Ukmergėje buvo 5096 gyventojai: krikščionių 1110, žydų – 3986, namų buvo iš viso – 571. [pagal 1842 m. Ukmergės miesto inventorių]“. (Savivaldybė. – 1932-10)

1843 m.

1843 m. Ukmergėje žiemojo Generolo Feldmaršalo grafo Dibičiaus Zabalkanskio vardo pėstininkų pulkas. Pagal Ukmergės ir Novoaleksandrovsko apskričių karinio viršininko majoro Tyzenhauzeno raportą Vilniaus civiliniam gubernatoriui, mieste buvo apgyvendinti 4 vyresnieji karininkai, 17 jaunesniųjų karininkų ir apie 250 kareivių. Tačiau miesto žydai  ir katalikai sausio pradžioje skundėsi Vilniaus kariniam gubernatoriui, kad mieste apgyvendinta apie 700 kareivių, kai kuriuose namuose gyvena po tris, net keturis kareivius kuriuos reikia aprūpinti maistu, malkomis ir pan. Ukmergės miestiečiai katalikai nurodė, kad mieste yra virš 400 namų, jų tarpe 22 moka butų mokesčius, 10 yra valdiški arba bažnytiniai, 30 naujų namų turi lengvatų [dėl kariuomenės pastovio], apie 100 namų šeimininkai yra visiškai neturtingi ir nevykdo jokių butų prievolių. Todėl vykdančių karinę pastovio prievolę yra tik 250 namų. Be to, be pulko kareivių, mieste yra brigados, pulko ir bataliono štabai, brigados ir pulko kanceliarijos, įvairios karinės dirbtuvės, karinė ligoninė, vedę kareiviai iš invalidų komandos taip pat apgyvendinami namuose. Todėl gyventojus karinė pastovio prievolė labai slėgė. Tačiau gubernijos valdžia remdamasi karinio viršininko raportu, gyventojus skundus atmetė.(LVIA; KM)

1843 m. gegužės 9 d. Ukmergės žemės [žemietijos?] teismas [Вилкомирский Земский Суд] sudarė naują trejų metų sutartį su Kolegijos Asesoriumi Juozapu, Aleksandro sūnumi Trušinskiu dėl dalies J. Trušinskio mūrinio namo [dab. Kęstučio a. 2/14] nuomos teismo reikmėms. Pagal sudarytą sutartį buvo išnuomoti antrajame namo aukšte buvę 4 kambariai, bei atskiros patalpos, esančios į kairę nuo įėjimo pirmajame namo aukšte. Šiose patalpose jau buvo įsikūrusi Žemės teismo įstaiga, kanceliarija, archyvas, areštinė su sandėliu kalinių drabužiams ir dešimtininkų [kaimo policijos pareigūnų] susirinkimo vieta. Pagal nuomos sutartį teismo reikmėms buvo galima naudoti ir namo kiemą, kuriame buvo laikomi arkliai ir kinkiniai. Teismas įsipareigojo J. Trušinskiui kasmet mokėti po 288 sidabro rublius nuompinigių. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 1843 m. rugsėjo 29 d. iki 1849 m. tos pačios dienos. Sutartį pasirašė namo savininkas ir „Už Apskrities Bajorų Vadovą Apskrities Teismo Posėdininkas Kmitičius – Ispravnikas Jasevičius – Ukmergės Apskrities Advokatas Šiško“. 1843 m. gegužės 15 d. šią sutartį patvirtino Kauno gubernijos valdyba. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. birželio mėnesį įvyko pakartotinės varžytinės, kuriose teisę rinkti mokesčius už miestui priklausančiose ganyklose ganomus gyvulius laimėjo Ukmergės gyventojas Steponas Zanemoiskis, pasiūlęs sumokėti už šios vasaros ganiavą 59 sidabro rub. 59 kap. 1843 m. birželio 18 d. raporte Kauno gubernijos valdybai, kurį pasirašė burmistras Kuzmickis, ratmanai Macijevskis ir M. Davidsonas bei sekretorius Rodovskis, rašoma, jog sutarties originalai bus pateikti gubernijos valdybai parvirtinimui, „[...] tuo tarpu, kadangi dabar yra pats patogiausias metas rinkti pinigus už gyvulių ganymą, nes Miesto gyventojai vasaros viduryje paprastai išparduoda gyvulius, todėl pelnas [iš mokesčių už ganymą] vėliau sumažėja, tad dabar ir reikia pavesti [mokesčio] atpirkėjui Zanemoiskiui tos rinkliavos rinkimą, tam duoti Jam raštišką pavedimą – kad jis pagal varžytinių metu sudarytas sutarties sąlygas rinktų užmokestį iš gyventojų laikančių gyvulius ir neturinčius nuosavos žemės, tai yra nuo karvės ir jaučio po 25 sidabro kap., o nuo ožkos ir ožio po 10 sidabro kap., o surinkęs tuos pinigus būtinai iki rugpjūčio mėnesio pirmos dienos perduotų juos šiai rotušei, [priešingu atveju] gresiant atsakomybei. Prašyti vietinę Miesto Policiją suteikti pagalbą Jam Zanemoiskiui šios rinkliavos rinkime.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. liepos 26 d. Ukmergės miesto rotušė svarstė gaunamus skundus iš turgaus ir mėsos prekystalių [мясные ряды – mėsos turgus?] pirkėjų „[...] dėl nuolat pasitaikančios netvarkos svarstyklėse ir pardavinėjamų produktų kokybėje[...]“. Be to, buvo skundžiamasi, kad atvežamus į turgų maisto produktus žydai perperka ir vėliau parduoda brangiau. Nutarta pavesti Ivanui Ulakovskiui nuolat stebėti turgaus prekeivius, kad jie „[...] nedrįstų naudoti neteisingų svarstyklių, o taip pat nepardavinėtų blogos kokybės ar pradėjusių gesti visokių  produktų ir jautienos mėsos prekystaliuose, taipogi budriai stebėti, kad prekybinėmis ir kitomis dienomis į turgų atvežami produktai nebūtų urmu superkami perpirkinėtojų anksčiau 12 valandos [...]“, o išaiškintus nusižengusius pristatyti į rotušę, kur pastarieji būtų baudžiami. Be to, buvo nutarta kreiptis į Kauno gubernijos valdybą ir pranešti jai apie šį rotušės nutarimą, tikintis visapusiškos Ukmergės policijos pagalbos. Raportą su šiuo rotušės nutarimu pasirašė burmistras Kuzmickis, ratmanai Macijevskis ir M. Davidsonas bei raštvedys Rodovskis. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Suchomlinovas savo raporte Kauno gubernatoriui rašė: „[...] aš pastebėjau, kad Žemės [Žemietijos?] teismo patalpos [išnuomotos iš J. Trušinskio jo name] yra labai nepatogios, nes: 1. Vietoje sutartyje nurodytų keturių kambarių yra tik trys ir archyvo nėra kur patalpinti, todėl du kanceliarijos kambariai užversti popieriais. 2.Areštinė nepatogi, o žiemos metu visiškai šalta, kaip aš sužinojau paklausinėjęs. 3. Nėra arklidžių bei pašiūrės vežimams ir gardiniams arkliams. 4.Tą aplinkybę, kad [namo] apačioje yra traktierius aš laikau netinkama daugeliu atžvilgiu.[...]“ Toliau ispravnikas siūlo, kol dar neįsigaliojo sutartis tarp Žemės teismo ir J. Trušinskio, perkelti teismo įstaigą į „[...] Novakovskio namą: kurį galima  išsinuomoti už 270 sidabro rublių per metus su visais privalumais ir patogumais Žemės Teismo ir policijos tarnautojų patalpinimui.“ Tačiau šie ispravniko pasiūlymai gubernijos valdyboje buvo atmesti „kaipo netinkami“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. rugsėjo 14 d. Kauno civilinis gubernatorius kreipėsi į Vilniaus karinį gubernatorių ir Kauno generalgubernatorių [pilnas titulas – Vilniaus karinis gubernatorius bei Gardino, Minsko ir Kauno generalgubernatorius, toliau  - Vilniaus generalgubernatorius], prašydamas leisti paskirti Nikolajų Sergejevičių Durnovo Ukmergės gorodničiumi. Pasak gubernatoriaus rašto, N. Durnovo, būdamas žandarų korpuso štabo karininko adjutantu Derbento mieste, už pasižymėjimą tarnyboje 1841 m. balandžio 16 d. buvo pakeltas poručiku, dėl ligos 1842 m liepos 14 d. atleistas iš tarnybos štabskapitono laipsniu ir gruodžio 15 d. paskirtas į Valstybės Turto ministerijos trečiąjį departamentą, persivadinant Gubernijos sekretoriumi, o 1843 m. liepos 2 atleistas iš šios tarnybos pagal prašymą. Tame pačiame rašte gubernatorius pranešė, jog netrukus jis pateiks Kauno gubernijos valdybos pranešimą apie esamo Ukmergės gorodničiaus majoro Sidorenko atleidimą iš šių pareigų. (LVIA; KM)

1843 m. lapkričio 11 d. Ukmergės miesto policijos viršininko pareigas einantis Žemės teismo posėdininkas, vykdydamas Kauno gubernijos valdybos įsaką, pranešė šiai valdybai, jog 1843 metais Ukmergėje pastatyti šie namai su „patvirtintais fasadais“ [greičiausiai architektų ar matininkų  patvirtinti, suderinus su bendruoju miesto planu]: 1. Bajoro Jasinskio vienaukštis medinis namas, pradėtas statyti gegužės 17 d., užbaigtas; 2. Žydo Orelio Ickovičiaus Segelio medinis vienaukštis namas, pradėtas statyti gegužės 3 d, užbaigtas. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. lapkričio 22 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas majoras Tyzenhauzenas skundė Vilniaus generalgubernatoriui Ukmergės apskrities ispravniko Suchomlinovo elgesį: pareigų neatlikimą, nuovadų neperėmimą, jam duotų pavedimų ir nurodymų vykdymo perdavimą nuovadų pristavams ir Žemės teismo vyresniajam posėdininkui, pašto stočių būklės nepriežiūrą net pro Ukmergės apskritį pravažiuojant „Sosto Įpėdiniui“ ir pan. Tyzenhauzenas rašė, jog „[...] tokio nerūpestingo jam patikėtos apskrities valdymo priežastis yra ta, kad Suchomlinovas dėl įgimto potraukio kortavimui, suradęs Ukmergės m. panašius į save lošimui atsidavusius draugus, kasdien leidžia su jais ištisas dienas ir naktis prie kortų stalo [...] ir jų azartas kartais siekia iki to, kad lošiama iš kelių tūkstančių rublių asignacijomis. Paprastai šiuose lošimuose dalyvauja: pats Ispravnikas Suchomlinovas, jam pavaldus Žemės Teismo Sekretorius Konarževskis, buvęs to paties Teismo Posėdininkas Trušinskis, kai kurie į miestą atvykstantys dvarininkai ir Ukmergės m. stovinčio Grafo Dibičiaus Zabalkanskio pėstininkų pulko karininkai.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1843 m. gruodžio 27 d. Kauno civilinis gubernatorius, vykdydamas Vilniaus generalgubernatoriaus įsakymą, raportavo jam, jog jis, „atvykęs atgaliniame kelyje į Ukmergę“, stengėsi sužinoti ar tikrai Ukmergės apskrities ispravnikas Suchomlinovas lošia kortomis ir sužinojęs, kad „[...] apie tai žinia yra teisinga ir, kad Suchomlinovas bei buvęs tarėjas Trušinskis kartu su kitais nežinomaisiais aplošė Ukmergės pašto laikytoją [už tam tikrą mokestį prižiūrintis ir naudojantis valstybinio pašto stotis] Koską, kuris tik gavęs [valdiškus] pašaro pinigus tuojau pat pralošė jiems visą sumą [...]“ perspėjo dėl to Suchomlinovą ir įsakė jam visiškai baigti lošti kortomis bei daugiau užsiimti tarnybą, nes „[...] už bet kokį jo pavaldinių aplaidumą tiesiogiai atsakys jis pats“. Gubernatoriui pareiškus, kad Suchomlinovas privalo „[...] palikti tarnybą, jei savo veikla ir uolumu neatpirks jau [...] žinomų prasižengimų [...]“, pastarasis „davė žodį visiškai nebelošti“. Tačiau gubernatorius, grįžęs į Kauną, davė nurodymą specialius pavedimus vykdančiam valdininkui ištirti ir kitus, apskrities karinio viršininko Tyzenhauzeno skunde aprašytus, kaltinimus Suchomlinovui. (LVIA; KM)

1844 m.

1844 m. kovo 8 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Kauno gubernatoriui, jog caro įsakymu Ukmergės gorodničius majoras Sidorenko atleistas iš tarnybos „su papulkininkio laipsniu bei visos algos dydžio pensija“, bei prašė duoti nurodymą paskirti N. Durnovo eiti gorodničiaus pareigas Ukmergėje. (LVIA; KM)

Pagal 1844 m. pavasarį Kauno gubernijos počtmeisterio pasirašytą žiniaraštį, matyti, jog Ukmergės pašto stotyje tuo metu buvo laikomi 57 arkliai. Planuota ateityje jų skaičių sumažinti iki 40-ies. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1844 m. balandžio 7 d. Kauno gubernijos valdyba patvirtino 1843 m. gruodžio Miesto Rotušės raportą, kuriame buvo pranešama apie 8 trejiems metams varžytinėse išnuomotus žemės sklypus: Bonifacijui Kuzmiciui, už 3,05 rub. mokestį metams; Jonui Usakovskiui, už 4,50 rub.; Jonui Koryznai, už 6,20 rub.; Libšai Trockai, už 6,35 rub.; Joseliui Volkui, už 6,35 rub.; Boleslovui Trabšai, už 5,05 rub. ir Dominykui Trabšai, už 4,80 rub. Ukmergės policijos valdybai buvo pranešta, kad jį minėtus nuomininkus priverstų atvykti į Rotušę sudaryti sutarčių bei sumokėti užstatus dėl galimo nesavalaikio žemės mokesčio mokėjimo. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1844 m. balandžio 21 d. Kauno gubernijos statybos valdyba pranešė Gubernijos valdybai, jog komisija, išnagrinėjusi atsiųstus numatomų pastatyti Ukmergės mieste žydų Mendelio Šepšeliovičiaus Milio, Elijašo Leizerovičiaus Vecho ir Vulfo Hiršovičiaus Volko namų fasadų bei situacinius planus, priėjo  išvados, kad šie fasadai parengti netaisyklingai ir tik po Architekto padėjėjo atliktų langų aukščių ir pločių pataisymų pripažino juos tinkamais. (Kauno apskrities archyvas; KM)   

1844 m. balandžio 29 d. Ukmergės rotušė raportavo Kauno gubernijos valdybai, jog Ukmergėje „nebuvo ir nėra“ maklerių, notarų ir jų tarnų bei darbininkų. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1844 m. gegužės 17 d. Vilniaus generalgubernatorius nurodė Ukmergės gorodničiui pergristi Ukmergės centre esantį grindinį ir tam darbui atlikti pasitelkti Ukmergės kalėjimo kalinius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus  ir mokančius dirbti tokį darbą. Ukmergės Invalidų komandos viršininkui generalgubernatorius nurodė skirti reikiamą sargybinių kiekį kaliniams saugoti. (LVIA; KM)

1844 m. gegužės 20 d. Rusijos vyriausios susisiekimo kelių ir visuomeninių pastatų valdybos valdytojas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Valdovas Imperatorius, pagal mano pranešimą apie Jūsų Prakilnybės balandžio 8 raštą Nr. 2560 dėl plento tiesimo nuo Vilniaus iki Ukmergės, teikėsi duoti leidimą to plento tiesimui, bet tik tuo atveju, jei bajorija paaukos tam reikalingą sumą. [...]“. (LVIA; KM)

1844 m. liepos 17 d. Rusijos vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į Ukmergės pirklių Orelio Kliačko, Joselio Zarchos ir kitų prašymą panaikinti rinkliavas (prekybos, muito, degtinės monopolio) miesto naudai, kurios buvo įvestos dar Abiejų Tautų Respublikos laikais, rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis sutinka su gubernatoriaus nuomone, jog nors įstatymais ir leista „[...] vakarinių gubernijų miestuose naikinti rinkliavas neatitinkančias bendrų Rusijos įstatymų, randant lėšų tų rinkliavų pakeitimui kitais pajamų šaltiniais; tačiau kadangi Ukmergė tokių šaltinių neturi  [pavesti] vietinei Miesto Rotušei kreiptis dėl minėtųjų rinkliavų panaikinimo tuo metu,  kai atsiras galimybių padidinti miesto pajamas iš kitų šaltinių.“. Ministras prašė generalgubernatoriaus pranešti apie negalėjimą panaikinti rinkliavas prašytojams bei „[...] nurodyti Gubernijos Valdžiai pasirūpinti rasti lėšų, kurios būtų patikimu Ukmergės pajamų didinimo šaltiniu, kad atsirastų galimybė imti naikinti minėtąsias rinkliavas [...]“. (LVIA; KM)

1844 m. spalio 3 d. Rusijos vidaus reikalų ministras pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jo nurodymu Tikrasis valstybės patarėjas Vaskovas, tikrindamas Ukmergės kalėjimo būklę nustatė, kad “Kalinių kambariuose grindys švarios, sienos išbaltintos, ligoninės kambaryje patalynė tvarkinga. Nors pagal tabelį priklausančių pinigų (3 ¾ sidabro kap. [dienai]) kalinių maistui pilnai neužtektų, bet tas nepakankamumas gorodnyčiaus rūpesčiu pašalintas, jam pačiam renkant pinigus iš labdarių, kurių surinkta apie 70 sidabro rublių, bei naudojant kalinius darbams. Duona ir maistas pasirodė geri bei pakankamo kiekio. Kalinių nešiojami baltiniai ir drabužiai, kaip ir kituose kalėjimuose, daugiausiai nuosavi, jie kiekvieną savaitę vaikšto į pirtį. Kaliniai Gorodničiaus siunčiami, susitarus su miestu, valyti aikščių, gaudami už tai po 5 sidabro rub. per mėnesį, o moterys užsiima lino verpimu, kurį, taip pat Gorodničiaus prašymu, pirmam kartui paaukojo vienas iš vietinių prekybininkų. Be to, kai kurie kaliniai žydai pina iš arklio plaukų įvairius daiktus: futliarus, ridikiulius, moteriškus sijonus ir t.t.; bet kadangi tie darbai neseniai pradėti, gaminiai dar nebuvo pardavinėjami. Panaudodamas labdarių paaukotus pinigus kalinių maisto padidinimui ir pagerinimui, Gorodničius už tuos pačius pinigus sutaisė pirtį, kai kuriose vietose perdengė čerpėmis kalėjimo stogą bei įsigijo moterims verpimo ratelius, o kaliniams reikalingus darbams instrumentus.” Vidaus reikalų ministras prašė generalgubernatoriaus paskelbti Durnovo ypatingą padėką, pridėdamas, kad apie tai jis įsakė paskelbti bendrame Vidaus reikalų ministerijos cirkuliare. (LVIA; KM)

1845 m.

1845 m. birželio 19 d., dalyvaujant Ukmergės vikarui kun. Volskiui, „[...] Jo Imperatoriškajai Didenybei, Savajam Tikrajam Maloningiausiam Didžiajam Valdovui Imperatoriui Nikolajui Pavlovičiui Visos Rusijos Patvaldžiui [...]“ prisiekė Ukmergės ypatingojo gydytojo pareigas pradedantis eiti Tituliarinis patarėjas Vincas, Jurgio sūnus Mizgeris. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1845 m. spalio 9 d. „Ukmergės miesto bendruomenė visuotinėje sueigoje“ skundėsi Rotušei, jog Ukmergės apylinkėse gyvenantys dvarininkai, gorodničiui leidus, išveža iš miesto visą mėšlą [Gal būt, dalis Ukmergės gyventojų laikė gyvulius neturėdami savo dirbamos žemės, todėl atiduodavo – parduodavo savo gyvulių mėšlą dvarininkams, o ne miesto ir kitų miestiečių poreikiams ?]. Dėl mėšlo trūkumo privatūs ir miestui priklausantys laukai netenka derlingumo ir mažėja jų vertė išnuomojant. Be to, vežant mėšlą priteršiamos miesto gatvės, o miesto policija verčia namų šeimininkus jas valyti. (LVIA; KM)

1845 m. lapkričio 30 d. Rusijos vidaus reikalų ministras persiuntė Vilniaus generalgubernatoriui raštą [kaip aiškėja iš vėlesnių dokumentų, jo autorius, greičiausiai, buvo Ukmergės gyventojas žydas Icikas Losis], kuriame visa eilė Ukmergės miesto pareigūnų buvo kaltinami įvairiais nusižengimais ir piktnaudžiavimais: gorodničius leidžia žydams miesto centre laidoti mirusius; pas nuovados viršininką trečius metus tarnaujanti moteris,  kuri pagimdė nesantuokinį vaiką ir pametė jį miške; policijos sekretorius Lavrinovičius pakeitė vardą ir tėvavardį, nes yra buvęs kaimo seniūnu Belostoko [Baltstogės] srityje, o vėliau, po nusižengimų įstatymui, pabėgo į Ukmergę, kur vėl slepia kaltuosius ir vilkina bylas; Rotušės sekretorius Misevičius „užsiima žmonių prekyba į rekrūtus“, dėka ko įsigijo brangų namą; Lavrinovičius ir Misevičius visiems norintiems už kyšius leidžia labai pigiai įsigyti miesto žemės; Žemės teismas, išsinuomojęs savo veiklai Trušinskio namą, esą išsinuomojo jį su sąlyga, jog namas būs apkūrenamas, o dabar apskrities bajorų vadovas nurodo miestiečiams pristatinėti teismui malkas; ispravnikas girtuokliauja ir reikalais neužsiima ir t. t. Rašto pabaigoje nurodoma,  jog daugiau apie nusižengimus žino „[...] kaimo tarėjai Goževskis, Deismanas, žydas Losis, Masiukinas, Leščinskis, nuovados viršininko raštvedys, kuris gali nurodyti ir kitus liudininkus, bei Pupyševo [žemės teismo tarnautojas] faktorius [tarpininkas?] žydas Hirša.“. Ministras prašė gubernatoriaus informuoti jį apie gubernatoriaus atliktus veiksmus ir priimtus nutarimus. (LVIA; KM)

1845 m. gruodžio 12 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė valdininkui ypatingiems pavedimams: „Sužinojau, kad Kauno gubernijoje, ypač Panevėžio, Novoaleksandrovsko [Zarasų] ir Ukmergės apskrityse, kasdien stiprėja badas, kad bulvių nederlius atima gyventojams paskutines viltis prasimaitinti, todėl ten laukiama pražūtingų pasekmių.[...]“. Generalgubernatorius nurodė valdininkui vykti į Panevėžio ir Novoaleksandrovsko apskritis ir asmeniškai įsitikinti, kiek tenykščiams gyventojams trūksta maisto, be to, tą patį padaryti ir Ukmergės apskrityje. Dar valdininkui nurodyta, nuvykus į Ukmergę, išsiaiškinti dėl skunde apie Ukmergės miesto ir apskrities valdininkų piktnaudžiavimus įvardytų nusižengimų tikrumo ir aplinkybių. (LVIA; KM)

1845 m. Kauno civilinio gubernatoriaus žiniaraštyje apie gubernijoje esančių miestų gyventojų skaičių bei juose esančių smuklių skaičių rašoma: „[...] Ukmergė: gyventojų skaičius (mokesčius mokančių luomų: vyrų 2047, moterų 1830, laisvų nuo mokesčių vyrų 422, moterų 154) iš viso abiejų lyčių 4453, smuklių svaiginamųjų gėrimų pardavimui skaičius 108. [...]“ [Tame pat žiniaraštyje nurodyta jog tuo metu Kaune buvo 56, Šiauliuose - 72 smuklės]. (LVIA; KM)

1846 m.

1846 m. sausio 2 d. valdininkas ypatingiems pavedimams papulkininkis Žilinskis raportavo Vilniaus generalgubernatoriui, jog jam Ukmergėje atlikus tyrimą dėl skunde apie Ukmergės valdininkų ir kitų asmenų piktnaudžiavimus ir nusižengimus, paaiškėjo, kad: „1. Gorodnyčius nenuolaidžiauja žydams ir jie laidoja mirusiuosius tik kapinėse./ 2. Pas nuovados viršininką tikrai tarnavo merga Petronėlė, kuri pagimdė neteisėtą vaiką ir primetė jį invalidų komandos poručikui Stepanovui, tačiau tas vaikas po dviejų mėnesių mirė pas Stepanovą ir miške pamestas nebuvo./ 3. Policijos sekretorius Lavrinovičius yra Gardino gubernijos bajoras ir kaip Aleksandras Semionovas niekam nežinomas. Gubernijos valdininkai neveda apie jį jokios bylos, dėl jo paleistų arestantų dabartinis gorodničius veda bylą, bet ji dar neužbaigta. Šis valdininkas gana padorus, nusikaltimų slėpimo bei bylų naikinimo nepastebėta, o man tinkama dingstimi apklausus rašte [skunde] paminėtus asmenis jie to nepatvirtino./ 4. Rotušės sekretorius, pasak žydo Losio, tikrai užsiima laisvų žmonių samdymu į rekrūtus, prieš tai juos įrašius į [miesto] piliečius, neva kartu su juo veikia ir tenykštis advokatas Pavlovskis padedamas savo faktoriaus žydo Vulfo./ 5. Sandėrio tarp policijos bei rotušės sekretorių nėra ir žemė Trabšai, Antonevičiui, Ožboltovskiui ir kitiems asmenims atiduodama įstatymais numatyta tvarka./ 6. Trušinskio namas tikrai išnuomotas žemės teismui, tačiau sutartis sudaryta ne 15 metų, o tik trims metams, be kuro, kuris pagal bajorų vadovo paskirstymą skirtas tik areštinei, dešimtininkų kambariui ir jų maistui virti. [...] To kiekio vos užtenka minėtiems poreikiams. Todėl teismo nariai ir pats Trušinskis [kuru] nesinaudoja./ 7. Ispravnikas yra gero elgesio, užsiima savo tarnyba ir yra blaivus žmogus./ 8. Prieš keletą metų buvo renkama po 15 sidabro rublių ir kiekvieno pristavo [žemės teismo] kanceliarijai išlaikyti, apie tai buvo užvesta byla, kuri dabar yra Teismo Rūmuose. Žemės teismo sekretoriaus Konarževskio atžvilgiu skundas neteisingas ir pats sekretorius Juškovskis pareiškė, kad iš teismo niekada nebuvo išvarytas./ 9. Tarėjo Pupyševo atžvilgiu skundas teisingas tik dėl [pasisavintų] 120 rublių. Gubernijos Valdyba tikrai nutarė už šių pinigų pasisavinimą pašalinti Pupyševą iš pareigų, bet kai jis pats atvyko į Kauną su prašymu P. [Kauno] Civiliniam Gubernatoriui, Jo Prakilnybė paliko jį [pareigose] su sąlyga, kad išreikalavus iš jo tuos pinigus, atspausdinti apie tai „[Kauno Gubernijos] Žiniose“./ 10. [Žemės teismo raštvedžio] Raževskio byla su kitais asmenimis dar nebaigta ir jis tarnauja žemės teisme./ 11. Zeliko Karabelnikovo [nužudymo] byloje buvo paleisti arestantai žydui Kaplanui laidavus, tačiau kai jis jų nepristatė teismui pareikalavus, tai ir pats buvo pasodintas į kalėjimą./ 12. Apskrities teismo nariai važinėja namo [į kaimo dvarus], kaip ir visur tai daroma, tačiau valdžios revizijos metu jame [teisme] žymių nusižengimų nerasta./ 13. Apskrities teismo sekretorius Červonskis laikomas bajoru, o kokiu būdu jis gavo bajorystę sunku buvo sužinoti./ 14. Kanceliaristai Lisivičius, Bolcevičius ir Manginevičius kartais apleidžia savo pareigas./ 15. Tūlas Zaleskis tikrai užsiima prašymų rašymu įvairiems asmenims ir tarpininkavimu bylose, bet žydui Hiršai bajorystės nesiūlė.“ (LVIA; KM)

1846 m. vasario 11 d. Ligoninės brolijos seniūnai Jankelis Šimelevičius Zakas, Izraelis Leibovičius Kaplanas, Hencelis Ickovičius Šapiro, Chaimas Lipmanavičius Volkas, Zikelis Abramovičius Abramsonas ir Mortchelis Movšovičius Pakcas savo ir Laidojimo brolijos vardu kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių prašydami duoti nurodymą atstatyti Brolijų įkurtų skerdyklos, pirties, vaistinės ir mėsos prekystalių nuosavybės teises Brolijoms, o šių įstaigų pajamas skirti tik vargšų žydų ligoninės išlaikymui. Iš šio prašymo aiškėja, kad ligoninės pastatas nebuvo labai didelis, nes “ankstesniais metais, kai žydų bendruomenė nebuvo tokia gausinga ir ligoninėje būdavo laikoma ne daugiau 10 žmonių per dieną, […] kai žmonių padaugėjo ir dėl šių metų nederliaus bei nesveiko laikotarpio ligoninėje laikoma daugiau kaip 40 žmonių per dieną, jiems nebeužtenka vietos ligoninėje ir tenka nuomoti kitas patalpas […]”. Kauno gubernijos valdyba, atsakydama į generalgubernatoriaus užklausimą šiuo klausimu, pranešė, kad 1846 m. ligoninės išlaikymui buvo tepaskirta 660 rub., minėtos įstaigos tikrai pastatytos “iš kelių pasiturinčių gyventojų sudarytos Ukmergės žydų brolijos lėšomis” ir duoda apie 500 sid. rublių  pelno per metus, todėl valdyba siūlė generalgubernatoriui paskirti labdaringų įstaigų pelną žydų ligoninės išlaikymui, o pelną tvarkyti pavesti minėtos ligoninės valdžiai. (LVIA; KM)

1846 m. balandžio 19 d. Kauno civilinio gubernatoriaus nurodymu į laisvas Ukmergės miesto gydytojo pareigas paskirtas gydytojas Gredingeris, jo paties prašymu. Jam paskirta 228,68 sidabro rub. metinė alga mokama iš miesto pajamų. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1846 m. birželio 14 d. Kauno civilinio gubernatoriaus atsakyme Vilniaus generalgubernatoriui dėl Ukmergės valdininkų nusižengimų, pateikiamos valdininko ypatingiems pavedimams Abramovičius tyrimų išvados: „1. Merga Petronėlė Juršytė pagimdžiusi neteisėtą vaiką ir neturėdama lėšų išmaitinimui, paliko jį plynoje vietoje, kur praeiviai, pamatę vaiką, nunešė jį nuovados viršininkui Stankevičiui, kuris tą vaiką atidavė išmaitinti invalidų komandos viršininkui Stepanovui, jis [kūdikis] greitai mirė, o jo motiną Juršytę iki bylos pabaigos pasiėmė pas save ir ji praleido pas Stankevičių 3 mėnesius. 2. Tarnavęs Ukmergės Gorodničiaus Valdyboje Masiutinas parodė, kad tos Valdybos raštvedys Lavrinovičius tikrai melagingai vadinasi Vasilijumi Osipovu ir, kad jis, paleidęs areštuotus kažkokius kontrabandininkus, pabėgo iš buvusios Belostoko apskrities, kur tarnavo kaimo seniūnu, bet šito patvirtinimui [Masiutinas] jokių įrodymų nepateikė. 3. Bajoras Zaremba susiderėjo su smuklininku Trabša dėl rogių ir, užmokėjęs už jas dalį pinigų, po kurio laiko, Trabšai nesant namuose, jo žmonai leidus, pasiėmė tas roges ir kai važiavo per Ukmergės miestą, Trabša sulaikęs jį atėmė tas roges, bet ne todėl, kad pasiturintis žmogus Zaremba būtų jas pagrobęs, o todėl, kad jis nesumokėjo visų pinigų. Dėl šito Gorodničiaus Valdyba iškėlė bylą, kurią ne Lavrinovičius sunaikino, o ji buvo nutraukta abiems pusėms susitarus. 4. Miesto Rotušės sekretorius užsiima įrašymu į Ukmergės bendrijos piliečius daugiau negu kiti Rotušės nariai, bet jo namas pastatytas už žmonos kraitį. 5. [...] Miestiečio Smirnovo name įsikūrusi Miesto Rotušė už 180 sid. rub. per metus, nors jame erdvios patalpos, tačiau šis namas yra nuošalioje vietoje, o Trušinskio namas miesto centre. Smirnovas paskelbė, kad jis niekada nesiūlė savo namo žemės teismui ir ketina jį išnuomoti ligoninei. 6. Buvęs Ukmergės ispravnikas Braihauzenas negirtuokliauja ir reikiamai užsiima tarnyba, tačiau dėl savo charakterio nuolaidžiauja pavaldiniams, todėl jie kartais gali piktnaudžiauti jo pasitikėjimu. 7. Prieš keletą metų, patiems nuovadų pristavams sutikus, buvo įvesta savanoriška piniginė rinkliava žemės teismo kanceliarijai sustiprinti, ir nors nepastebėta, kad [teismo] sekretorius Konarževskis dabar rinktų iš pristavų po 15 sidabro rublių, tačiau tiek pagal bendrus gandus, tiek todėl, kad pagal etatus priklauso tik 4 raštininkai, o žemės teismas samdo 6, o kartais ir daugiau, reikia manyti, kad ta rinkliava egzistuoja ir dabar. 8. Žydo Zeliko Karabelnikovo nužudymo byloje areštuoti asmenys nors  ir buvo paleisti žydui Kaplanui laidavus, bet vėliau vėl areštuoti ir laikomi kalėjime. 9. Juozapas Červinskis 1795 metų reviziniame sąraše įrašytas Šventupio dvaro šlėktų tarpe, todėl žinia apie tai, jog apskrities teismo sekretorius kilęs iš apmokestinamo luomo nepasitvirtino. 10. Bajoras Bolcevičius Žemės Teisme visai netarnauja ir gyvena savo dvare. Mingelevičius gyvena Ukmergėje ir nors buvoja Apskrities Teisme, bet užsiima tarpininkavimu privačiose bylose – abu jie algos negauna, o tarnavęs Rotušėje raštininku Micevičius dar 1845 metų gruodžio mėnesį atleistas iš tarnybos. [...]“. Toliau gubernatorius rašo, jog „[...] visos kitos žinios, buvusios pridėtame prie nurodymo [...] rašte, kaip praneša valdininkas Abramovičius, po jo atlikto tyrimo, nepasitvirtino. [...]“. (LVIA; KM)

1846 m. birželio 10 d. „Apygardos Pašto Inspektorius“ prieš Rusijos caro kelionę apžiūrinėjo pašto stotis, esančias Kauno plente, ir pranešė Kauno civiliniam gubernatoriui, „[...] jog arkliai Ukmergės Staškūniškio, Liaužadiškių ir Utenos pašto stotyse labai prasti, silpni, nuvaryti bei mažaūgiai. Pakinktai visai prasti. Taip pat ir vežėjų drabužiai, tuo tarpu kai visa tai turi būti nauja, nes stočių nuoma ką tik prasidėjo. Ukmergės Pašto Stoties Laikytojas P [Ponas]. Koska skirsto arklius į dvi rūšis, t. y.: į plentinius ir neplentinius, tuo tarpu kai [nuomos sutarties] sąlygose to nėra, priešingai, visi arkliai tūri būti vienos rūšies. [...] arkliai šeriami prastai, nes kiekvienam arkliui per parą išduodama po 5 gorčius [gorčius – 2,82 l.] avižų – o ir saikas, pagal kurį seikėjamos išduodamos avižos, maždaug ketvirčiu mažesnis už valdišką gorčių; šį saiką aš paliepiau [...] pasiimti su savimi, kad pristatyti Jūsų Prakilnybei, laukiant nuo Jūsų priklausančio nurodymo./ Kad nenutrūktų pašto susisiekimas Kauno plente ir, kad tos stotys nesugrįžtų į būklę, kurioje jos buvo nuomojant jas Dvarininkui Malinskiui; aš turiu garbės nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės imtis griežtų priemonių atstatyti šiose stotyse tvarką; nes yra žinoma, o ir tikrai matyti, kad nuomotojas P. Koska nesiekia pilnai įvykdyti savo sutarties su iždu įsipareigojimų; o iš visko matyti, jog visomis jėgomis stengiasi tvarkyti stotis bet kaip, siekdamas tik asmeninės naudos [...]. Aš lauksiu Jūsų pranešimo, kokį nurodymą Jūsų Prakilnybė teiksis padaryti dėl šito.[...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1846 m. birželio 30 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė Kauno civiliniam gubernatoriui: „Mane ne kartą buvo pasiekusios žinios apie netvarką Ukmergės [arklių] pašto stotyje bei pravažiuojančių skundai apie lėtą vežimą. Dabar aš turėjau galimybę tuo įsitikinti asmeniškai. Birželio 19 dieną, važiuojant iš Ukmergės į Vilnių mano lengvu kelioniniu ekipažu, mane tris valandas iki Vesų stoties (20 ½ varsto) vežė bjauriai apsirengęs ir visiškai nepatyręs vežėjas, o 28 dieną, važiuojant iš Vilniaus į Kauną, toje pačioje Ukmergės stotyje buvo paskirtas vežėjas visai be munduro, su suplėšyta miline, autais, su nutrinta ir suglamžyta skrybėle, kuris visą laiką miegojo, todėl arkliai tempė ekipažą tai į vieną, tai į kitą pusę ir nors kelias buvo lygus aš važiavau iki Pageležių stoties (16 ½ varsto) dvi valandas./ Asmeniškai man, Vyriausiam Krašto Viršininkui, patyrus tokią betvarkę, aš visiškai neabejoju dėl nepatogumų,  kuriuos, pagal mane pasiekusius gandus, patiria pravažiuojantieji dėl Ukmergės stoties laikytojo netvarkingumo ir nesirūpinimo./ Todėl nuolankiai prašau Jūsų Prakilnybės nedelsiant paliepti griežčiausiai išrevizuoti Ukmergės stotį visais atžvilgiais bei padaryti ją tiek arklių pajėgumu ir priežiūra, tiek pakinktų, drabužių ir kitais atžvilgiais atitinkančia šiam laikotarpiui sudarytam kontraktui su tos stoties laikytoju, kuriam buvo suteikta visa reikalinga parama, kad įrengti ją atitinkamai jo pasižadėjimui.“ (LVIA; KM)

1846 m. liepos 7 d. Kauno gubernijos valdininkai, tikrindami Apygardos pašto inspektoriaus nusiskundimus, tarp kitų, patikrino ir Ukmergės pašto stoties būklę bei sudarė jos „apyrašą“. Ukmergės pašto stotis tuo metu priklausė „Ukmergės Pašto Kontorai“, tačiau buvo išnuomota pagal sutartį „Pašto Stoties laikytojui“ dvarininkui P. Koskai. Pagal aprašą, „Stotis yra valdiškose patalpose ir turi sekančius pastatus: 1.Namą, kuriame 11 kambarių – 3 Caro šeimos asmenims, 3 pravažiuojantiems keleiviams, 2 stoties raštininkui, 3 užima traktierius; kambariuose yra valdiški baldai, [...]. 2.Fligelį vežėjams, kurį sudaro 1 kambarys. 3.3 arklides su gardais 76 arkliams. 4.Daržinę šienui laikyti. 5.Sandėlį avižoms laikyti. 6.Kalvę. 7.Kiemą užpakalyje aptvertą lentų tvora; padaryta stoginė bričkoms privažiuoti.“ Pašto stoties seniūnas buvo Adomas Poplavskis, P. Koskos baudžiauninkas, o raštininkas - Ašmenos apskrities bajoras Aleksandras Zablockis. Stotyje vežikais ir foreiteriais [jojikais, valdančiais priekinius arklius, kai jie sukinkyti pratėgiui] tarnavo 18 žmonių, 10 iš  jų buvo P. Koskos baudžiauninkais, kiti – laisvieji valstiečiai arba kitų dvarininkų baudžiauninkai. Stotyje buvo „visas komplektas“ (76 vnt.) stoties nuomininkui priklausančių arklių. Jiems kasdien buvo duodama po 5 gorčius [gorčius - 2,82 l.] avižų, o šieno „pagal poreikį“. Tačiau nurodyta, kad penketas arklių yra „labai liesi“. Arkliai buvo kinkomi į „feldjegerines“ bričkas „su geležinėmis ašimis, 3 aršinų ilgio [aršinas – 0,71 m.], 2 aršinų pločio, 1 aršino gylio“, kurių buvo 6 ir mažesnes, su medinėmis ašimis, kurių buvo 12. Žiemai – 14 „rogių su pavažomis“ ir 4 mažesnės, „be pavažų“. Be to, stotyje buvo 3 vežimo lankai su varpeliais. Stoties aprašyme minima ir daug įvairių vežikams priklausančių kasdienių ir „paradinių“ drabužių: milinių, kepurių, „mundurų su galionais“, „briedžio odos getrų“, „zomšinių pirštinių“, „skrybėlių su pozumentais“, „botfortų su pentinais“, „kepurių su herbais“ ir  pan., bet, tikriausiai šie dalykai buvo tik sandėlyje, nes tikrintojų nurodyta, jog „vežikai neturi kitelių“. Bet apskritai, tikrintojai didelių trūkumų Ukmergės pašto stotyje nerado, o smulkesniuosius P. Koska įsipareigojo „ištaisyti artimiausiu metu“.(Kauno apskrities archyvas; KM)

1846 m. liepos 17 d. Rusijos vidaus reikalų ministras kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, prašydamas pateikti jam Ukmergės plano kopiją su pažymėta vieta, kurioje numatyta statyti pašto kontorą su „paaiškinimu ar tokia statyba nepakeis miestui patvirtinto plano“. (LVIA; KM)

1846 m. gruodžio 20 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsakydamas Rusijos vidaus reikalų ministrui rašė, jog iš „[...] man Kauno Gubernijos Valdybos pristatytų žinių matyti, jog paskyrimui pašto vyresnybės pasirinktos minėtajam reikalui [pašto kontoros statybai] 1225 kvadr. sieksn. [kv. sieksnis – apie 4,5 kv. m] miesto žemės šalia [arklių] pašto stoties vietinė civilinė valdžia nemato kliūčių [...]./ Be to, Kauno Gub. Valdyba pranešė, jog minėtoji miesto žemė, 1225 kvadr. sieksn., bus parodyta Ukmergės m. plane, dabar sudarinėjamame tenykščio apskrities matininko. [...].“ (LVIA; KM)

1847 m.

1847 m. sausio 6 d. buvo sudarytas laikinas komitetas „lytinės ligos pasileidusių moterų tarpe užbaigimui Ukmergės M.“. Jam vadovavo Apskrities teismo teisėjas Ščepovskis, o nariais buvo gorodničius, miesto gydytojas ir burmistras. Komiteto nariai nutarė pavesti gorodničiui suregistruoti visas lytinėmis ligomis sergančias prostitutes, surinkti jas „name likusiame po Kunigų Pijorų bei patalpinti jas jame su jų nuosavomis lovomis ir rūbais“, pavesti miesto gydytojui jas lankyti ne mažiau kaip du kartus per dieną, surasti rangovą, kuris galėtų skolon tiekti maistą, kurą, žvakes ir medikamentus šiai laikinai gydymo vietai ir laikinai karinei ligoninei. Burmistras buvo įpareigotas prižiūrėti tvarką šioje gydykloje ir jos ūkinę dalį. Nesant lėšų šių moterų gydymui, nutarta reikalauti už jų gydymą sumokėti „asmeniui ar bendruomenei [kuriems] kiekviena iš užsikrėtusiųjų moterų priklauso“ arba namų šeimininkus, kuriuose jos gyvena. Vėliau komitetas sutarė su 3 gildijos pirkliu Judeliu Zarcha, jog jis pristatinės į laikiną ligoninę maisto produktus kalėjimo ligoninei teikiamų produktų kainomis. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1847 m. vasario 17 d. „Ukmergės Mieste įsteigto lytinės ligos pasileidusių moterų tarpe užbaigimui Komiteto“ raporte Kauno gubernijos valdybai pateikiamas ir sergančių moterų sąrašas [čia pavardės nepateikiamos]: „Eilės numeris/ Vardas, pavardė/ Iš kur kilusi, kokios kilmės, su kokiais dokumentais/ Ar turi giminių ir kur jie gyvena/ 1. Aleksandra B./ Kilusi iš Ukmergės, bajorė/ Turi tetą mieste, neturtingą/ 2. Konstancija V./ Pagal pasą  iš Varšuvos m./ Giminių neturi/ 3. Karolina G./ Ukmergės Miesto pilietė/ Turi motiną Viktoriją, elgetą/ 4. Kornelija G./ Iš Kupiškio miestelio, Ukmergės apskrities bajorė/ Turi motiną Oną ir brolius Kupiškio miestelyje/ 5. Brigita S./ Ukmergės m. bajorė/ Turi tėvą/ 6. Helena V./ Ukmergės m. bajorė/ Giminių neturi/ 7. Uršulė V./ Ukmergės bendruomenės viensėdininkė/ Giminių neturi/ 8. Julija T./ Iš Novoaleksandrovsko [Zarasų], turi bajorystės liudijimą/ Turi motiną Bugumilą, našlę/ 9. Marija M./ Ukmergės m. miestietė/ Turi motiną Proskofiją, elgetą/ Eleonora G./ Bajorė/ Giminių neturi/. Pastaba: Šių moterų  išgydymui reikia maždaug 169 sidabro rublių.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1847 m. vasario 17 d. apskrities teisėjo Ščepovskio raporte Kauno gubernatoriui rašoma, jog „rotušė paėmė 550 sidabro rub. dydžio paskolą priešgaisriniams instrumentams pirkti, šie pinigai nusiųsti Gubernijos Valdybon“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1847 m. kovo 4 d. Rusijos imperijos senatas savo įsake Vilniaus generalgubernatoriui rašė, jog „Buvęs Ukmergės Miesto Rotušės burmistras miestietis Slavinskis skundžiasi neteisėtais Vilniaus Gubernijos Valdybos veiksmais jo byloje bei  neleidimu dalyvauti 1841 [1844 ?] metų [Ukmergės] burmistro rinkimuose.“. Senatas nutarė: „[...] vykstančios bylos apie miestiečio Slavinskio bei žydo Losio abipuses skriaudas dėl aukščiau minėtų priežasčių [pagal įstatymus net ir nuteistiems už nesvarbius nusižengimus asmenims leidžiama dalyvauti rinkimuose] nelaikyti kliūtimi pirmajam iš jų būti išrinktam kokioms nors miesto pareigybėms; [....]“. (LVIA; KM)

1847 m. kovo 28 d. Kauno civilinis gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad vykdydamas jo nurodymus ištirti, jog Ukmergėje gali būti pardavinėjamas vietinės gamybos romas ir porteris su padirbtais Lifliandijos iždo rūmų antspaudais, jis pasiuntęs į Ukmergę Kauno iždo rūmų tarnautoją Lavrinovičių. Šis apsimetęs pirkėju užsisakė tuziną butelių porterio,  kurį į jo butą pristatė žydė Zarkova. Sulyginęs antspaudus ant porterio butelių su pavyzdžiu, Lavrinovičius pastebėjo, jog jie truputį mažesni, bet tai galėjo atsitikti ir dėl kamščio minkštumo, tačiau jam pasirodė įtartina, kad visi antspaudai nė trupučio neapgadinti, kas, turint galvoje ilgą kelią iš Rygos į Ukmergę, atrodė įtartina. Todėl Lavrinovičius, pasitelkęs gorodničių Filatjevą, nuvyko į Ukmergės 3 gildijos pirklio Joselio Fogelevičiaus parduotuvę, iš kurios ir buvo pristatytas jo užsakytas porteris. Parduotuvėje buvo rasti dar du tuzinai butelių porterio su tokiais pat neapgadintais atspaudais. J. Fogelevičius, paklaustas iš kur įsigijo porterį, paaiškino, jog pirko jį iš Ukmergės miestiečio Lazaro Panco, kuris apklausiamas tą patvirtino ir nurodė, jog porterį gavo dovanų Rygoje iš pažįstamo pirklio Šaaro bei parodė jo išrašytą sąskaitą. Nepaisant to, gubernatorius slapta nurodė Ukmergės gorodničiui stebėti prekybą užsienietiškais gėrimais ir aptikus kokius nors piktnaudžiavimus nedelsiant pranešti, be to jis kreipėsi į Lifliandijos iždo rūmus, prašydamas atsiųsti keletą kopijų antspaudų, dedamų ant gėrimų butelių. (LVIA; KM)

1847 m. liepos 3 d. Kauno civilinis gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad ruošiamasi remontuoti tiltą per Vilkmergėlės upelę kelyje į Panevėžį (dab. Gedimino g.): dervuoti pagrindines jo dalis, papildomai užpilti užtvanką žemėmis, apdėti šlaitus akmenimis. Teisę atlikti šiuos darbus varžytinėse gavo žydas Šaja Ickovičius už 282 rub. 50 kap. (LVIA; KM)

1847 m. spalio 2 d. Kauno civilinis gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Ukmergės Gorodničiui ir Apskrities Advokatui atlikus staigią reviziją pas Ukmergės pirklius, palyginus kopijas, gautas iš Lifliandijos Iždo Rūmų, su antspaudais esančiais ant butelių, jokių piktnaudžiavimų parduodant gėrimus nerasta, - Porteris su Lifliandijos Iždo Rūmų antspaudu visai nepardavinėjamas – urminiai gėrimų prekiautojai neseniai pilstė porterį, todėl visi porterio buteliai yra su Kauno Iždo Rūmų antspaudu. Rasti keli buteliai romo su Lifliandijos Iždo Rūmų antspaudu, tačiau tie antspaudai visiškai atitinka iš tų rūmų gautas kopijas.“. (LVIA; KM)

„[...] 1847 metų lapkričio 16 dieną Ukmergės Akcizo Rinkliavos tarnautojas Kaplunas, mokėdamas Ižde nuo akcizo iždui priklausančius pinigus padavė penkrublinius depozitinius bilietus 300 sidabro rublių sumai, ką pastebėjęs apskrities iždininkas sulaikė netikrus pinigus, o juos padavusį Kaplūną paleido namo, nedavęs nurodymo, tik paskui pranešė apie tai vietinei policijai; nors Kaplunas apklaustas parodė, kad gavo minėtuosius padirbtus bilietus iš Borucho Levio, tačiau tuo tarpu šis spėjo pasislėpti ir kur dabar yra nežinoma.[…]“. (LVIA; KM)
    
1847 m. ketvirtis [210 l] miltų Ukmergėje kainavo 7 rub. 10 kap., bet dėl grūdų išvežimo į užsienį staiga pabrango iki 8 rub. 50 kap. Svaras keptos duonos Ukmergėje kainavo 21 sidabro kap. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1847 m. duomenys apie miesto (ir mieste esančias) įstaigas ir pareigūnus.
Ukmergės gorodnyčius [miesto policijos viršininkas] – štabskapitonas Nikolajus Filatjevas, Aleksejaus s., raštvedys – Vasilijus Lavrinovičius, Osipo s.
Apskrities bajorų vadovas – Feliksas Siesickis, Ustino [Justino?] s., raštvedys – Zenonas Majevskis, Egidijaus s.
Ukmergės apskrities teismo pirmininkas – Ivanas Ščepovskis, Nikolajaus s. Tarėjai: Napoleonas Zaremba, Antano s., Ivanas Konarževskis, Michailo s., Stepanas Ruseckis. Andriejaus s. Sekretorius – Vikentijus Červinskis, Osipo s..
Miesto rotušė. Burmistrai: 1-asis – Petras Filipovičius Smirnovas, 2-asis – Ivanas Adamovičius Požerskis. Ratmanai [miesto valdybos nariai]: Konstantinas Koryzna, Stepono s., Antanas Belžakas, Rafailo s., Falko Falko, Šenderio s., Mauša Judeliovičius, Šmuilo s. Sekretorius – Juozapas Mecevičius, Antano s. Buhalteris – Juozapas Lavrinovičius, Juozapo s.     
Miesto gydytojas – Josifas Grodingeris, Maksimilijano s.
Pašto kontora. Počmeisteris – Aleksandras Sofronskis, Semiono s., padėjėjas - Stepanas Klusovas, Andriejaus s.
Apskrities bajorų mokykla. Garbės vedėjas – Julijonas Pac-Pomarnackis, Karlo [Karolio?] s. Vedėjas – Dmitrijus Kaširinas, Fiodoro s. Tikybos mokytojai: stačiatikių – šv. Josifas Markevičius, Romos katalikų – kun. Gintautas. Mokytojai: rusų kalbos – Semionas N. Sacharovas, lotynų k. – Ustinas [Justinas?] Bėliavskis, Osipo s., vokiečių k. – Adomas Kujavskis, Michailo s., prancūzų k. – Osipas Koscia, Petro s., matematikos – Eduardas Špigelis [Šnigelis?], Petro s., istorijos ir geografijos – Francas Nordkvistas, Karlo s. Gydytojas – Osipas Bartoševičius, Albrechto s..
Stačiatikių Įvedimo cerkvės šventikas Zacharijus Suchanovas, Petro s.
Romos katalikų Vilniaus vyskupijos Ukmergės dekanato dekanas – kun. Henrikas Balovičius.
Ukmergės [karinės] invalidų komandos viršininkas – poručikas Lukjanas Stepanovičius Stepanovas.
Ukmergėje gyveno 2400 vyrai ir 1937 moterys. Gimė 56 berniukai ir 63 mergaitės, mirė – 136 vyrai ir 86 moterys. Susituokė 62 poros. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1848 m. [Памятная книжка Ковенской губернии на 1848 г.)

1848 m.

1848 m. „Sausio 18 d. Ukmergės mieste, Ukmergės pirklio Hiršo Vaisbrodo mūrinio namo rūsyje dėl nežinomos priežasties užsidegė ten sudėtos gausios linų atsargos. Liepsna užgesinta nežymiai pakenkus namui, o linai sudegė. Nuostolio nurodyta už 1128 sidabro rub.“ [Pagal 1848 m. Ukmergės apskrities gaisrų ir savižudybių suvestinę] (Kauno apskrities archyvas; KM)

1848 m. antrojoje pusėje Ukmergės gorodničiaus valdybos slaptoje priežiūroje buvo du asmenys: 1. Karinės ligoninės ordinatorius Aleksandras Mečislavas Malevskis, 33 metų amžiaus, užsiimantis gydytojo praktika, vedęs bajoraitę pavarde Odincova, žmona gyveno kartu su juo. A. Malevskis buvo slaptai prižiūrimas „[...] P. Vilniaus Civilinio Gubernatoriaus nurodymu perduotu Vilniaus Vyriausiam Policmeisteriui gegužės 27 [rašte] Nr.1050, kuriame sakoma, jog Valdovas Imperatorius, ryšium su P. Karo Ministro pranešimu apie Malevskio prašymą dėl ligos išleisti į atsargą iš Temirchan Šuros Karinės Ligoninės ordinatoriaus pareigų, teikėsi paliepti išleisti jį į prašomą atsargą, tačiau po to laikyti jį griežtoje policijos priežiūroje.“. 2. Bajoras Juozapas Kučevskis, 28 metų amžiaus, dirbantis laisvai samdomu raštvedžiu, nevedęs. J. Kučevskis policijos priežiūron pateko už „[...] kvailą šneką [нелепый разговор] apie čia didinamą kariuomenę.“. Pasak gorodničiaus žiniaraščio, abiejų asmenų elgsenoje „nieko nederamo nepastebėta“.
Ukmergės gorodničiaus valdybos oficialioje priežiūroje buvo Jurbarko miesto pilietis Nochamas Carkšanas Šimelskis, 41 metų amžiaus, turintis žmoną  ir vaikus kurie gyveno Jurbarke, gyvenantis Ukmergėje, tačiau neturintis pragyvenimo šaltinio. N. C. Šimelskis policijos priežiūron pateko „Valdančiojo Senato 1846 metų lapkričio 28 dienos įsaku Nr. 526, įtariant kontrabandinių prekių pervežinėjimu, perkeltas gyventi į Ukmergės m., atiduodant policijos priežiūrai“. Jo elgesyje taip pat „nieko nederamo nepastebėta“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1848 m. spalio 27 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsakydamas į 7 lengvosios kavalerijos divizijos viršininko generolo leitenanto K. Vitės laišką, kuriame jis prašė generalgubernatoriaus tarpininkauti, paskiriant Ukmergės apskrities gydytoją Sytiną į geriau apmokamas pareigas, pranešė jam, jog jis perdavęs K. Vitės ir paties Sytino prašymus Kauno gubernatoriui, kuris, tačiau, pranešė generalgubernatoriui, kad „[...] Sytino prašymas nevertas dėmesio, nes jis nerodo reikiamo uolumo tarnyboje, kuo Gubernijos Viršininkas [gubernatorius] įsitikino asmeniškai būdamas Ukmergėje, bei, kadangi Sytinas nesuteikė reikiamos pagalbos sergantiems cholera, jis buvo areštuotas. [...] artimiausiai [Sytino] vyresnybei nesutikus, man sunku patenkinti Jūsų, G. P. [Gerbiamas Pone], tarpininkavimą dėl šio valdininko“ – baigia laišką generalgubernatorius. (LVIA; KM)

1848 m. lapkričio 30 d. Kauno gubernijos valdyba kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių siūlydama už prastą mokesčių rinkimą (buvo nesurinkta 57159 rub. 78 ½ kap. nepriemokų ir 13629 rub. 73 ½ kap. ančdėlių) atleisti visus Ukmergės miesto rotušės narius ir remiantis įstatymais surašyti visą judamą ir nejudamą Rotušės narių ir mokesčių seniūnų ir jų padėjėjų turtą ir parduoti jį viešose varžytinėse - „[...] kadangi tos Rotušės nariai ir visais kitais reikalais užsiima nepakankamai ir nesuteikia vilčių, jog [jiems] pavyks išieškoti valdiškas lėšas, o priešingai, vis didindami nepriemokas, gali ir pačią Gubernijos Valdybą įtraukti į atsakomybę, todėl minėtuosius Ukmergės Miesto Rotušės narius, kaip apsileidusius ir nepatikimus tarnyboje, atleisti iš jų užimamų pareigų, tačiau kol kas nevykdant šio nutarimo punkto, prašyti tam Jūsų Prakilnybės leidimo.“ (LVIA; KM)

Iš 1848 m. Kauno gubernatoriaus ataskaitos Vilniaus generalgubernatoriui išrinkti duomenys apie Ukmergę:
“Ukmergė: Generolas – 1, karininkų – 40, kareivių – 300.
Kalėjimas: Ukmergėje medinis, vienaukštis pastatas; kadangi kasmet remontuojamas, tai yra gana geroje būklėje; nežiūrint to, be 1848 metais smulkių pataisymų, dar reikalingas 1849 metais smulkių taisymų ir tam sudarytą sąmatą patvirtino susisiekimo kelių bei viešųjų pastatų Vyriausias valdytojas.
Ukmergėje – 6 policininkai iš atsargos kareivių ir puskarininkių. Gaisrininkų komandos nėra, gaisrus gesina patys gyventojai.
Ukmergės Karinėje Laikinoje Ligoninėje 1848 metais buvo laikoma 529 vyrai, 81 moteris.
Ukmergėje 1848 metais buvo: Valdiškų namų: mūrinių – 1, medinių – 8, privačių namų: mūrinių – 33, medinių – 482, krautuvių – 112. Cerkvių ir bažnyčių: Stačiatikių – 1, Romos Katalikų – 1. Žydų maldyklų – 5. Invalidų kareivinės – 1, parako rūsys – 1.
Mugė Ukmergėje – Petro ir Povilo – birželio 29. Atvežta prekių už 8865 [sidabro rub.], parduota už 4475.
Gamyklos Ukmergėje: Plytų – 1, per metus pagaminta už 2061 rub.; odų – 1, per metus pagaminta už 9151 rub. Produkcija parduodama iš dalies Ukmergėje, iš dalies mugėse kaimyniniuose miestuose ir miesteliuose, kur jas atveža patys gamyklų savininkai.
Gyventojai Ukmergėje 1848 metais: vyrų – 2430, moterų – 2727; gimimų skaičius: vyrų – 81, moterų – 86; mirusių skaičius; vyrų – 165, moterų – 134; santuokų skaičius – 50.
Sentikių skaičius: Ukmergėje: vyrų – 37, moterų – 34.
Gaisrų Ukmergėje 1848 m. – 1, sudegė namų – 1, nuostoliai – 1128 rub.” (LVIA; KM)

1849 m.

1849 metams parengta Ukmergės miesto pajamų ir išlaidų sąmata [teksto  išdėstymas dalinai pakeistas]: „Apskrities miesto Ukmergės pajamos/ Ankstesnių metų nepriemokos ir nuoskaitos pagal [Kauno] Iždo Rūmų reviziją – 3298 rub. 81 ½ kap.
I skyrius
Pajamos  iš miesto nuosavybės:
a) iš ariamos žemės sklypų ir šienaujamų pievų, iš sklypų užstatytų karčemomis esančiomis privačiame miesto gyventojų pavaldume pagal inventorių bei i š trijų sklypų pagal Gubernijos Valdybos leidimą atiduotų užstatymui/ 299 rub. 73 ¼ kap./ [Įstatymų Sąvado] 12 tomas 39 ir 53 straipsniai/ b) iš išnuomotų ariamų žemių ir pievų/ 181 rub. 20 kap./ 12 tomas 39 ir 53 straipsniai/ c) iš išnuomotų ganiavos vietų/ 60 rub./ 12 tomas 39 ir 53 straipsniai/ d) iš išnuomoto panaikinto pijorų vienuolyno sodo, palivarko namo bei [vienuolyno] darže esančios ledainės/ 50 rub./ pagal Kauno Gubernijos Valdybos 1848 metų sausio 24 įsaką Nr.967 bei įvykusias varžytines [dėl nuomos]/ e) iš po pijorų vienuolyno panaikinimo miesto žiniai perduotų keturių sklypų, dabar esančių privačiame pavaldume, skirtų užstatymui/ 50 rub./ pagal Kauno Gubernijos Valdybos 1847 metų vasario 14 įsaką Nr.3772/
II skyrius
a) už įvairių produktų perseikėjimą ir persvėrimą/ 10 rub./ [Įstatymų Sąvado] 12 tomas 53 straipsnis/
b) už (privačių) svarstyklių ir saikų paženklinimą/ 50 rub./ 12 tomas 53 straipsnis/
III skyrius
a) procentai už [Kauno] Visuomeninės Globos Įstaigoje saugomą 619 rub. 74 ½ kap. miesto kapitalą/ 24 rub. 78 ¾ kap./ 12 tomas 20 straipsnis/
IV skyrius
Rinkliavos iš verslo įmonių ir verslininkų:
a) iš dviejų traktierių/ 16 rub. 5 kap./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ b) iš 2 cukrainių/ 10 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ c) iš 4 biliardinių/ 20 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ d) iš vietinių gildijinių pirklių ketvirtis pajamų procento, maždaug/ 200 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ e) iš administraciniame pavaldume esančių degtinės monopolio ir prekybinės rinkliavos/ 659 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai f)iš su prekėmis prekiavimui  laikinai atvykstančių įvairių asmenų ir kitų verslininkų, maždaug/ 30 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ g) iš baržų velkių ir rogių, skaitant nuo vieno arklio po 1 sidabro rub. [?], maždaug/ 8 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/ h) iš trijų prekybinių pirčių/ 14 rub./ 12 tomas 32 ir 35 straipsniai/
V skyrius
Rinkliavos iš pramogų
a) iš šokių vakarų, imant iš kiekvieno vakaro po 1 rub., iš viso maždaug/ 12 rub./ 12 tomas 35 straipsnis/ b) iš atvykstančių teatro aktorių, koncertų, fokusininkų,  maždaug/ 20 rub./ 12 tomas 35 straipsnis/
VI skyrius
Rinkliava už aktų ir sandėrių dėl įvairių skolų įsipareigojimų patvirtinimą, taip pat už sutartis ir sandėrius patvirtintus Apskrities Teisme ir rotušėje, maždaug/ 900 rub./ 12 tomas 57 straipsnis/
VII skyrius
Papildomos pajamos:
a) Atskaitymai iš valdininkų algų pensinio kapitalo sudarymui/ 21 rub. 17 kap./ 5 tomas 543 straipsnis/
Iš viso: 2635 rub. 94 ¼ kap. 1848 metų nepriemokos 1075 rub. 50 kap.   Iš viso: laukiamo šiais 1848 metais ir ateinančiais 1849 metais pelno ir nepriemokų 7013 rub. 25 ½ kap.
Burmistras Smirnovas/ Burmistras Požerskis/ Ratmanas Koryzna [Корызно] /Ratmanas Belžakas/ Ratmanas Š. Judelevičius/ Ratmanas F. Falko/ Einantis sekretoriaus pareigas Petelčicas

Išlaidų objektas/ Sidabro rub., kap./ Kokiais nutarimais remiantis/
Apskrities miesto Ukmergės išlaidos
I skyrius
Gorodničiaus Valdybos ir Butų Komisijos išlaikymui:
a) [buvusiame] kunigų pijorų vienuolyne įsikūrusių Gorodničiaus Valdybos ir Butų Komisijos patalpų apšvietimui ir apšildymui/ 50 rub./ [Įstatymų Sąvado] 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ b) už Gorodničiaus Valdybos buvimą Bernšteino name nuo 1844 metų balandžio 23 iki rugsėjo 29 reikia užmokėti/ 60 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ c) Gorodničiaus buto nuoma/ 140 rub./ 12 tomas 60  ir 64 straipsniai/ d) Gorodničiaus Valdybos raštininko [metinė] alga/ 60 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ e) [miesto] nuovados viršininko alga/ 120 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ f) Miesto Gydytojo alga/ 228 rub. 68  kap./ remiantis P. vidaus Reikalų Ministro nurodymu/ g) kalėjimo viršininko alga ir [kalėjimo] kanceliarinėms išlaidoms/ 185 rub.85 kap./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ h) šešių dešimtininkų išlaikymui Gorodničiaus Valdyboje, kiekvienam mokant per metus pagal pareigas po 50 rub., iš viso/ 300 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ i) Butų Komisijos raštvedžio algai 50 rub., jos kanceliarinėms išlaidoms 15 rub./ iš viso/ 65 rub./ 12 tomas 60  ir 64 straipsniai
II skyrius
Miesto Rotušės, Našlaičių ir Žodinio Teismų išlaikymui:
a) Rotušės sekretoriaus alga/ 200 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ b) vyresniojo raštininko užsiimančio sąskaityba bei vedančio ūkinės dalies bylas alga/ 150 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ c) trims jaunesniems raštininkams,  kiekvienam po 75 rub./ 225 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ d) Našlaičio teismo raštininkui/100 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ e) Rotušės, Našlaičių ir Žodinio teismų [Сиротский и Словесный Суд] sargui/ 50 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ f) Rotušės kanceliarinėms išlaidoms, tame tarpe: Apskrities Advokato kanceliarijos išlaikymui, „Senato Žinių“ ir „[Kauno] Gubernijos žinių“ prenumeratai,  kanceliarinių knygų bei spaudinių blankų joms paruošimui/ 180 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ g) Našlaičių Teismo kanceliarinėms išlaidoms, „Gubernijos žinių“ prenumeratai, [kanceliarinių] knygų bei spausdintų blankų joms paruošimui/ 30 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ h) namo Rotušės, Našlaičių ir Žodinio teismų patalpoms nuomai/ 140 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/
III skyrius
Remonto išlaidos
a) turgaus Ukmergės mieste įrengimui, jo ir į jį vedančių gatvių išgrindimui akmenimis, tilteliams per griovius gatvėse vedančiose į turgų, maždaug/ 300 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ b) pašiūrės miesto svarstyklėms ir saikams su gyvenamu kambariu jų prižiūrėtojui statybai, maždaug/ 500 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ c) tvoros aplink pijorų sodą pastatymui, taip pat tvorai priešais miesto aikštę priešakiu į plentą ir turgaus gatvę, pridedant prie 100 rub. tam paskirtų pagal 1848 metų sąmatą/ 150 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ d) išviečių hauptvachtoje valymui/ 50 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ e) tiltų miesto miško sklypuose bei grindinio priešais miesto aikštes taisymui/ 100 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ f) miesto kareivinių, hauptvachtos, kalėjimo, Gorodničiaus Valdybos ir rotušės užimamų patalpų valymui/ 20 rub./ 12 tomas 60 ir 64 straipsniai/ g) nenumatytoms  išlaidoms/ 200 rub./ su ypatingu vyresnybės leidimu/ h) atskaitymai iš valdininkų algų Visuomeninės Globos Įstaigai/ 21 rub. 17 kap./ 5 tomas 543 straipsnis/ i) „Gubernijos žinių“ prenumeratai [miesto] stačiatikių ir Romos katalikų tikybų dvasininkams bei pinigų už tai persiuntimui/ 6 rub. 6 kap./ su vyresnybės leidimu/ j) „Medicinos žurnalo“ prenumeratai ir pinigų už tai persiuntimui/ 15 rub. 15 kap./ su vyresnybės leidimu/ k) priešgaisrinių instrumentų tepimui/ 5 rub./ su vyresnybės leidimu/ l) miesto kalėjimo šluotoms ir kadagiams/ 20 rub./ su vyresnybės leidimu/ Iš viso numatoma išlaidų 1849 metais 3671 rub. 91 kap.
Išlaidos likusios nuo ankstesnių metų
Butų Komisijos raštvedžio algai/ 2 ½ kap./ Rotušės sekretoriaus algai/ 7 ¼ kap./ vyresniojo raštininko algai/ 1 ¼ kap./ namo Rotušėms patalpoms nuomai/ 70 rub./ miesto kalėjimo šluotoms ir kadagiams/ 6 rub./ nenumatytoms išlaidoms/ 146 rub. 60 kap./ pensijinis kapitalo Visuomeninės Globos Įstaigai/ 46 rub. 28 ½ kap./ „Medicinos žurnalo“ prenumeratai/ 15 rub. 15 kap./ būtina grąžinti užmokėjimui už antrą [miesto] svarstyklių ir saiko egzempliorių iš Visuomenės Globos Įstaigoje saugomo miesto kapitalo pasiskolintus/ 170 rub. 50 ½ kap./ būtina grąžinti priešgaisrinių instrumentų pirkimui iš privačių lėšų pasiskolintus/ 250 rub./ Iš viso: 704 rub. 65 kap.
Būtina dar įvykdyti 1848 metais
Gorodničiaus Valdybos apšildymui ir apšvietimui/ 25 rub./ gorodničiaus buto nuomai/ 130 rub./ Gorodničiaus Valdybos raštininko algai/ 10 rub./[miesto] nuovados viršininko algai/ 24 rub./ Miesto Gydytojo algai/ 57 rub. 17 kap./ šešių dešimtininkų algai/ 72 rub./ Butų Komisijos raštvedžio algai/ 10 rub. 85 kap./ Rotušės sekretoriaus algai/ 33 rub. 34 ¾ kap./ Rotušės vyresniojo raštininko algai/ 16 rub. 67 ¼ kap./ trims jaunesniesiems [Rotušės] raštininkams/ 37 rub. 50 kap./ Rotušės sargui/ 8 rub. 33 kap./ Rotušės ir Našlaičių Teismo kanceliarinėms  išlaidoms/ 28 rub. 36 kap./ Rotušės namo nuomai/ 70 rub./ turgaus įrengimui/ 200 rub./ tvorai aplink pijorų [vienuolyno] daržą/ 100 rub./ išviečių hauptvachtoje valymui/ 50 rub./ tiltų statybai ir taisymui/ 56 rub. 75 kap./ dūmtraukių valymui/ 7 rub. 50 kap./ kalėjimo šluotoms ir kadagiams/ 7 rub. 50 kap./ nenumatytoms išlaidoms/ 7 rub. 65 kap./ pensinio kapitalo Visuomeninės Globos Įstaigai/ 14 rub. 65 71 ¼ kap./ „Medicinos žurnalo“ prenumeratai/ 15 rub. 15 kap./ pijorų vienuolyno remontui/ 199 rub. 95 kap./ priešgaisrinių instrumentų tepimui/ 5 rub./ Iš viso 1848 metams [dar likusių išlaidų] 1187 rub. 44 ¼ kap.
Iš viso dar likusių išlaidų iš auksinių bei 1848 metų ir numatomų 1849 metais 5564 rub. ½ kap.
Burmistras Smirnovas/ Burmistras Požerskis/ Ratmanas Koryzna [Корызно]/ Ratmanas Belžakas/ Ratmanas Š. Judelevičius/ Ratmanas F. Falko/ Einantis sekretoriaus pareigas Petelčicas“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1849 m. sausio 4 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsakydamas Kauno gubernijos valdybai į jos siūlymą atleisti Ukmergės Rotušės narius iš pareigų už blogą mokesčių rinkimą, pranešė, jog gavo Ukmergės Rotušės narių pasiaiškinimą, kad „[...] nesėkmė išieškant mokestines nepriemokas įvyko tiek dėl įvairių nepalankių aplinkybių sutapimo, būtent nederliaus ir choleros, tiek dėl silpnų policijos valdžios veiksmų, kuriai ir reikėtų atsakyti už nesėkmę [...]“. Generalgubernatorius, remdamasis įstatymų nuostata, jog nuobauda negali būti skiriama nepareikalavus apie tai pasiaiškinimo iš kaltųjų, persiuntė gubernijos valdybai Ukmergės Rotušės raštą, nurodydamas jį ištirti, išreikalaujant visus reikiamus dokumentus ir smulkiai išdėsčius visus „dalykus, kuriuose kaltinamieji pripažįstami kaltais“, apie tai jam pranešti. (LVIA; KM)

1849 m. balandžio 22 d. Rusijos teisingumo ministras rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Rusijos caro įsakymu, tarpe kitų Kauno gubernijos teismo įstaigų, atlikus Ukmergės miesto Rotušės patikrinimą, kurį atliko buvęs oberprokuroras Bezakas ir senatorius, slaptasis patarėjas Durasovas, buvo nustatyta daug apsileidimo ir betvarkės kanceliarijos tvarkyme ir teismo proceso vykdyme: buvo vedamos bylos tarp valstiečių ir bajorų, bylos dėl neginčijamų įsipareigojimų, kurias turėtų vesti policija, mažamečių bylos buvo vedamos be globėjų dalyvavimo ir pan. Gaunamų raštų registravimo knygoje daugiausiai nėra atžymų apie raštų svarstymo bei sprendimo priėmimo laiką, bei prie kokių bylų jie pridėti, nutarimų žurnalai netvarkingi, daugelis jų ne visų rotušės narių pasirašyti bei neperžiūrėti apskrities advokato, pranešimų registravimo knyga nors pradėta 1845 m., bet į ją įtraukti 1843-45 m. dokumentai, be to ne chronologine tvarka ir t.t. Tačiau, turint galvoje, kad, pasak Durasovo, „[...] Rotušės nariai yra gabūs žmonės, o [Rotušės] sekretorius Mecevičius, kaip nepatikimos moralės žmogus, jau atiduotas vietinės valdžios priežiūrai [...]”, ministras prašė generalgubernatoriaus duoti nurodymą Kauno gubernijos valdybai imtis priemonių ištaisyti „nurodytą betvarkę ir apsileidimą“. Kauno gubernijos valdyba nurodė Rotušės nariams per mėnesį ištaisyti visus nusižengimus ir duoti ataskaitą. (LVIA; KM)

1849 m. balandžio 28 d. Ukmergės apskrities teismo teisėjas Ščenovskis ir tarėjai N. Zaremba bei Žukas, kreipėsi į Kauno karinį ir civilinį gubernatorių, skusdamiesi bloga apskrities teismo pastato, priklausančio „Ukmergės apskrities Bajorijai“, būkle: „[...] pastatas pastatytas už susidėtus pinigus, nėra lėšų jo palaikymui arba remontui ir nuo paskutinio perstatymo laikų jis kelis kartus buvo taisytas už šio teismo narių paaukotus pinigus. Šie taisymai buvo nežymūs, todėl dabar stogas, daugelyje vietų praleisdamas sniegą ir vandenį pūdo visas medines [namo] dalis bei netgi kenkia Archyve saugomoms knygoms ir byloms, prieangis sugadintas, visas krosnis ir dūmtraukius reikia pertvarkyti, pridedant naujų statybinių medžiagų, durų užraktai genda, o visas sienas reikia nudažyti tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Turint omenyje, kad kiti Apskričių Teismai kasmet gauna iš zemstvų prievolių po kelis šimtus sidabro rublių savo patalpų nuomai, šis teismas, iki šiol nieko tam dalykui nereikalavęs, laiko būtinu siekti, kad būtų išskirti reikalingi pinigai, tuo labjau, kad netaisomas Bajorijos namas greitai bus visiškai suniokotas ir Apskrities Teismas su Bajorų Globa,  kitų apskričių pavyzdžiu, bus priversti prašyti pinigų namui, skirtam jų patalpoms, nuomoti.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1849 m. gegužės 10 d. Kauno karinis ir civilinis gubernatorius, atsakydamas Ukmergės apskrities teismo nariams dėl teismo pastato remonto, rašė, jog „[...] kadangi šis pastatas priklauso Ukmergės Apskrities Bajorijai, norint padaryti jį tinkamos būklės, Apskrities Teismas turi kreiptis į tenykštį Apskrities Bajorų Vadovą.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1849 m. birželio 8 d. Ukmergės rotušės raporte Kauno gubernijos valdybai ir Teisingumo ministerijai rašoma, jog 1847 m. stačiatikių kapinėms buvo paskirti 888 kvadratiniai sieksniai [apie 0,4 ha] žemės iš miesto ganyklų. Remdamasi tos pačios dienos stačiatikių parapijos šventiko raštu, rotušė nurodo, jog paskirtos žemės kiekis stačiatikių kapinėms yra pakankamas. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1849 m. birželio 29 d. 6 valandą ryto pro Ukmergę iš Varšuvos į S. Peterburgą važiavo Rusijos caras. Ukmergės pašto stotyje pakeitus arklius, „privažiuojant užkardą“ krito vienas ekipažo arklys kartu su ant jo sėdinčiu vežiku ir apie 30 žingsnių buvo tempiamas kitų 5 arklių. Ukmergės gorodničius, lydėjęs imperatorių, grįžo į pašto stotį ir atvedė kitą arklį, kurį pakeitus, caras tęsė kelionę. Savo raporte Vilniaus generalgubernatoriui apie šį įvykį, Ukmergės gorodničius Merčanskis rašė, jog „[...] Ukmergės pašto stotyje arkliai apskritai prasti, iš 24 arklių paruoštų Valdovui Imperatoriui nebuvo nė vieno patikimo su tvirtomis kojomis, o arklys, kuris nukrito caro ekipaže, buvo mano ir atvykusio iš Kauno žandarų papulkininkio Mankovskio pastebėtas dar iki šio pravažiavimo kaip turintis silpnas kojas ir mes reikalavome jį pakeisti; vienok čionykštis počmeisteris Arasimovičius ir pašto nuomotojas dvarininkas Balevičius įtikinėjo, kad šitą arklį jie geriau pažįsta, jis yra pats geriausias ir patikimiausias. Aš nebūčiau pasitikėjęs jų įtikinėjimais, tačiau kadangi čia birželio 24 buvęs V apygardos Pašto Inspektorius p. Nekliudovas, kuriam aš pranešiau apie įvairius trūkumus Ukmergės stotyje, man pareiškė, kad Jūsų Prakilnybė teikėtės įsakyti man nesikišti į vadovavimą pašto stočiai, todėl aš nedrįsau griežtai reikalauti pakeisti silpnu pasirodžiusiu arklio; o tuo tarpu aš nuolat gaunu iš pravažiuojančiųjų skundus tiek apie jų užlaikymą stotyje dėl stoties viršininko kaltės, tiek dėl to, kad arkliai labai prasti ir vežama visai ne pagal pašto taisykles.“ (LVIA; KM)

1849 m. liepos 5 d. Ukmergės apskrities ispravnikas ir vietinis „počtmeisteris“ Arasimovičius Kauno gubernatoriaus nurodymu patikrino Ukmergės pašto stotį. Ją apžiūrėjus paaiškėjo, kad stotyje viskas yra gerai, arklių ir pašaro kiekis pakankamas, pakinktai ir vežikų apranga yra gero stovio, o pašto laikytojas Balcevičius laiko dar papildomus 30 arklių nei kad yra privaloma. Tyrėjai patikrinimo akte rašė, kad: „[...] vietinio tyrimo pagalba įsitikinome, jog Caro pravažiavimo metu kritęs arklys buvo geras, su juo tas pats vežėjas kelis  kartus vežė Valdovą Imperatorių, tad šį įvykį galima laikyti nelaimingu atsitikimu.“. Tikrintojai dar nurodė, kad pašto stoties patalpos labai ankštos, nėra jokių sandėlių, visur teka vanduo, todėl pakinktai pūva, tad jie siūlo pastatyti didelius priestatus: arklides šimtui arklių, sandėlį pakinktams, daržinę šienui. (LVIA; KM)

1849 m. spalio 30 d. raporte Kauno gubernijos ir Kauno miesto kariniam gubernatoriui Ukmergės miesto rotušė prašė leisti iš miesto lėšų įsigyti šiuos daiktus: 12 naujų uosinių kėdžių apmuštų oda už 24 rub., 6 medžio stalus už 12 rub., 12 aršinų [aršinas – 0,71 m] šviesiai žalios gelumbės stalų užtiesimui už 18 rub., 12 rašalinių su smėlio sausintuvais [pabarstyti parašytam tekstui, kad greičiau išdžiūtų rašalas] už 10 rub., 12 žvakidžių už 4 rub. Be to, Dievo Motinos ikoną ir imperatoriaus portretą, maždaug, už 25 sidabro rublius. (Kauno apskrities archyvas; KM)
 
1849 m. lapkričio 16 d. Ukmergės žydų bendruomenės nariai, susirinkę į bendruomenės sueigą, vadovaudamiesi 1844-12-19 d. Rusijos caro patvirtintų Žydų bendrosios rinkliavos nuostatų 39 paragrafu, nutarė perduoti bendrosios rinkliavos iš žydų bendruomenės narių rinkimą 1850 – 1854 m. laikotarpiui bendruomenės nariams Oreliui Šliomovičiui Segaliui, Ukmergės 3 gildijos pirklio sūnui Abeliui Bencelevičiui Breidui ir Benceliui Ickovičiui Sapirai. Šie asmenys ketino dalyvauti surengtose varžytinėse dėl bendrosios rinkliavos atpirkimo, o žydų bendruomenė „kolektyvinės atsakomybės būdu“ laidavo savo kilnojamu ir nekilnojamu turtu, jį užstatydami, jog jie laiku sumokės tą sumą už kurią jie laimės rinkliavos atpirkimo varžytines. Šį bendruomenės susirinkimo nutarimą pasirašė didesnioji bendruomenės narių [suaugusių vyrų] dalis, pasak šiame susirinkime dalyvavusio Ukmergės gorodnyčiaus [miesto policijos viršininko] Merčanskio prierašo, jis „[...] savo ranka pasirašytas ne mažiau kaip dviejų trečdalių šiai bendruomenei priklausančių žydų, tame tarpe dviejų trečdalių labiausiai pasiturinčių sėslių namų šeimininkų [...]“. Nutarimas patvirtintas Ukmergės gorodnyčiaus valdybos antspaudu. Žydų bendruomenės nariai šį bendruomenės nutarimą pasirašė trejopai: lotyniškomis raidėmis lenkiška rašyba, kirilica rusiška rašyba ir hebrajiškai su rusišku vertimu šalia. 1849 m. lapkričio 30 ir gruodžio 7 dienomis Kauno gubernijos valdyboje vykusiose varžytinėse Orelis Segalis ir Bencelis Sapira pasiūlė 4614 sidabro rublių per metus atpirkimo sumą, kas „[....] 14 sidabro rub. viršija pagal tabelius ir taksas apskaičiuotą šios rinkliavos pelną ir tos sumos padidinimui lėšos nenumatomos, [todėl] Ukmergės bendrosios rinkliavos rinkimą pripažinti žydams Oreliui Segaliui ir Benceliui Sapirai bei sudaryti su jais sutartį dėl rinkimo varžytinėse paskelbtų sąlygų pagrindu, atpirkėjams pateikus dokumentą ant herbinio popieriaus apie atitinkamą atpirkimo sumą [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1849 m. pabaigoje buvo surinkti duomenys apie Ukmergėje veikiančias odų raugyklas, alaus daryklas ir plytines. Einantis gorodničiaus pareigas Tregubas pateikė šiuos duomenis Kauno gubernatoriui. [Teksto išdėstymas dalinai pakeistas].
“Kauno Miesto Kariniam Gubernatoriui ir Kauno Civiliniam Gubernatoriui, Ponui Generolui majorui ir Kavalieriui Radiščevui
V.R.M./ Einančiojo Ukmergės/ Gorodnyčiaus pareigas/ Raportas/ Nr. 25/ 1850 metų sausio 14 dieną/ Ukmergės m.
Išreikalautas iš Ukmergės mieste esančių 7 odų raugyklų [кожевный завод], 3 plytinių [кирпичный завод] ir 3 alaus daryklų [пивоварный завод] savininkų 1849 metų duomenis dviem egzemplioriais su jų parašais turiu garbės kartu su šiuo pateikti Jūsų Prakilnybei./ Už Gorodničių Tregubas
Pateikiamų fabrikų žiniaraščių sąrašas
Odų raugyklos: 1. Maušos Garbaro 2. Maušos Dukako 3. Jankelio Hefeno 4. Kušelio Garbaro 5. Maušos Garbaro [kito] 6. Joselio Leibovičiaus 7. Mendelio Hefeno  Plytinių: 1. Jankelio Semero 2. Jegoro Stepanovo 3. Nodimo Melco  Alaus daryklų: 1 Benjamino Trockio 2. Judelio Zarcho 3. Šmuilos Trockio.                            
Už Gorodničių Tregubas

/Gaminio pavadinimas ir pardavimo kaina/ Gamybos apimtis/ Per metus pagaminama/ Per metus pagamintų gaminių kaina/ Panaudotos mašinos ir darbininkų skaičius/ Naudojama žaliava, gaminio realizacija.
Alaus daryklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Šmuilai Trockiui, 1849 metų Žiniaraštis
/Miesto turguose arba iš apskrities dvarininkų perku miežius ir iš jų namuose darau salyklą, iš kurio vėliau verdamas alus, kurio 8 kibirų talpos statinė pardavinėjama už 1 sidabro rub. 35 kap./ Katilų skaičius – 1/ Per metus išvirta 400 kibirų/ 67 sidabro rub. 50 kap./ alaus darykloje nėra jokių mašinų, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Alaus darykloje naudojami apyniai ir miežiai iš kurių daromas salyklas, o vėliau verdamas alus. Jis pardavinėjamas mieste ir apskrityje.
Šmuila Trockis

Alaus daryklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Benjaminui Trockiui, 1849 metų žiniaraštis
/Miesto turguose arba iš apskrities dvarininkų perku miežius ir iš jų namuose darau salyklą, iš kurio vėliau verdamas alus, kurio 8 kibirų talpos statinė pardavinėjama už 1 sidabro rub. 35 kap./ Katilų skaičius – 1/ Per metus išvirta 450 kibirų/ 73 sidabro rub. 50 kap./ Alaus darykloje nėra jokių mašinų, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Alaus darykloje naudojami apyniai ir miežiai iš kurių daromas salyklas, o vėliau verdamas alus. Jis pardavinėjamas mieste ir apskrityje.
[parašas lotyniškomis raidėmis] Beniamin Trocki

Alaus daryklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui, 3 gildijos pirkliui Judeliui Zarchui, 1849 metų žiniaraštis
/Miesto turguose arba iš apskrities dvarininkų perku miežius ir iš jų namuose darau salyklą, iš kurio vėliau verdamas alus, kurio 8 kibirų talpos statinė pardavinėjama už 1 sidabro rub. 35 kap./ Katilų skaičius – 2/ Per metus išvirta 800 kibirų/ 135 sidabro rub./ Alaus darykloje nėra jokių mašinų, du darbininkai, Rusijos pavaldiniai, čionykštės žydų bendruomenės miestiečiai/ Alaus darykloje naudojami apyniai ir miežiai iš kurių daromas salyklas, o vėliau verdamas alus. Jis pardavinėjamas mieste ir apskrityje.
[parašas lotyniškomis raidėmis] Judel Zarchij

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Maušai Dudakui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos odos gautos iš dvarininkų ir pirklių, nuosavų [odų] visai neapdirbinėju/ [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 2/  Per metus apdirbta 100 odų/ 25 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis [lydyti banginių arba ruonių taukai]. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
Mauša Dudakas

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Maušai Davidovičiui Garbarui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos odos gautos iš dvarininkų ir pirklių, nuosavų visai neapdirbinėju/ Kubilų skaičius – 2/  Per metus apdirbta 80 odų/ 50 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
Už neraštingą žydą Mauša Davidovičių Garbarą pasirašė bajoras Pranciškus Roščevskis

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Jankeliui Kušelevičiui Hefenui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos dalinai nuosavos, dalinai iš dvarininkų ir pirklių gautos odos/ Kubilų skaičius – 3/  Per metus apdirbta 200 odų/ 60 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] [Paaiškinimas rusiškai] Tai reiškia Jankelis Kušelevičius Hefenas

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Kušeliui Šmuilovičiui Hefenui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos dalinai nuosavos, dalinai iš dvarininkų ir pirklių gautos odos/ Kubilų skaičius – 2/  Per metus apdirbta 60 odų/ 25 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis]  Tai reiškia Kušelis Šmuilovičius Hefenas

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Joseliui Hilelevičiui Leibovičiui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos odos gautos iš dvarininkų ir pirklių, nuosavų visai neapdirbinėju/ Kubilų skaičius – 2/  Per metus apdirbta 60 odų/ 25 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
Už neraštingą žydą Joselį Hilelevičių Leibovičių pasirašė bajoras Pranciškus Roščevskis

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Mendeliui Kušelevičiui Hefenui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos dalinai nuosavos, dalinai iš dvarininkų ir pirklių gautos odos/ Kubilų skaičius – 3/  Per metus apdirbta 200 odų/ 70 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
Už neraštingą žydą Mendelį Kušelevičių Hefeną pasirašė bajoras Pranciškus Roščevskis

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Maušai Davidovičiui Garbarui, 1849 metų žiniaraštis
/Odų dirbtuvė yra prie mano nuosavo namo, apdirbamos dalinai nuosavos, dalinai iš dvarininkų ir pirklių gautos odos/ Kubilų skaičius – 3/  Per metus apdirbta 400 odų/ 60 sidabro rub./ Fabrike mašinų nėra, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Fabrike naudojamos kalkės, eglių žievė ir varvelis. Odų dirbtuvė yra šalia mano nuosavo namo, medinėje daržinėje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis]  Tai reiškia Mauša Davidovičius Garbaras

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Jegorui Stepanovui, 1849 metų žiniaraštis
/Plytos gaminamos iš molio, mano nuosavame sklype. Parduodama 100 vienetų plytų už 50 sidabro kap./ Krosnių skaičius – 1/ Gaminių skaičius 10000/ 50 sidabro rub./ Fabrike jokių mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamas molis surenkamas mano nuosavame sklype. Plytos parduodamos kartais mieste, kartais apskrityje.
Už neraštingą Jegorą Stepanovą pasirašė bajoras Pranciškus Roščevskis

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Jenkeliui Šimelevičiui Semerui, 1849 metų žiniaraštis
/Plytos gaminamos iš molio, mano nuosavame sklype. Parduodama 100 vienetų plytų už 50 sidabro kap./ Krosnių skaičius – 1/ Gaminių skaičius 12000/ 60 sidabro rub./ Fabrike jokių mašinų nėra, vienas darbininkas, Rusijos pavaldinys, čionykštės žydų bendruomenės miestietis/ Fabrike naudojamas molis surenkamas mano nuosavame sklype. Plytos parduodamos kartais mieste, kartais apskrityje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis]  Tai reiškia Jankelis Šimelevičius Semeras

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios to miesto gyventojui Nochimui Maušovičiui Melcui, 1849 metų žiniaraštis
/Plytos gaminamos iš molio, mano nuosavame sklype. Parduodama 100 vienetų plytų už 50 sidabro kap./ Krosnių skaičius – 1/ Gaminių skaičius 10000/ 50 sidabro rub./ Fabrike jokių mašinų nėra, darbininkų taip pat/ Fabrike naudojamas molis surenkamas mano nuosavame sklype. Plytos parduodamos kartais mieste, kartais apskrityje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Nochimas Maušovičius Melcas” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1850 m.

1850 m. birželio 26 d. einantis Ukmergės gorodničiaus pareigas Klusovas raportavo Kauno kariniam ir civiliniam gubernatoriui, jog „Einantis per miestą plentas yra dėl išmuštų duobių taip sugadintas,  kad pravažiuoti labai sunku ir, kiek man žinoma, remonto nebuvo beveik nuo pat plento egzistavimo pradžios. Todėl nutariau pranešti apie tai Jūsų Prakilnybei ir nuolankiausiai prašyti duoti viršininkišką įsakymą kam priklauso, kas sutaisytų tą kelią; nes miesto gyventojai plentą taisyti atsisako, kadangi jis priklauso kelių žinybai.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1850 m. rugsėjo 12 d. Kauno gubernatorius pranešė gubernijos valdybai, jog rugpjūčio 10 d. Rusijos caro įsakymu Karinei žinybai, Brest–Litovsko gorodničius, majoras Tichanovskis yra paskirtas Ukmergės gorodničiumi. (Kauno apskrities archyvas; KM)      

1850 m. rugsėjo 17 d. Rusijos caro įsaku Civilinei žinybai, Tituliarinis patarėjas Antipovas buvo paskirtas Ukmergės apskrities ispravniku. Iki tol jis ėjo Kauno žandarmerijos valdybos adjutanto pareigas ir turėjo štabskapitono laipsnį. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1850 m. spalio 15 d. Ukmergės žydų ligoninės seniūnai: Hilelis Abramzonas, Izraelis Kacas, Mortchelis Pancas pataikė raportą einančiam Ukmergės gorodnyčiaus pareigas „Štabrotmistrui ir Kavalieriui Klusovui“: „[...] Ryšium su Jūsų Kilnybės šių metų rugpjūčio 8 nurodymu Nr. 731 turime garbės pranešti: kad Ukmergės Žydų Ligoninėje 1849 metais patalpų ankštumas ir reikmenų trūkumas buvo todėl, kad ši ligoninė skirta talpinti tik 12 lovų, o dėl siautusios choleros joje buvo talpinama 20 ir daugiau lovų, kadangi dabar ligoninėje yra ne didesnis už įprastinį ligonių skaičius, ankštumo patalpose jau nebėra, bet reikmenų ir ligonių priežiūros trūkumo išvengti visiškai neįmanoma, nes nėra šaltinio išlaidoms padengti, kadangi Ligoninės išlaikymui iš viso tegaunama 450 sidabro rub. per metus, tai yra: iš žydų vaistinės 200 rub., iš skerdyklos 150 rub., iš bendrosios rinkliavos 100 rub. – o norint išlaikyti šią ligoninę pagal prideramą tvarką reikalingas bent trigubai didesnis [pinigų] kiekis, - kartus su šiuo pristatome ir Žiniaraštį apie ligonių būklę šioje ligoninėje nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio 1 dienos.“. Minimame žiniaraštyje yra aritmetinių klaidų - sausio ir gegužės mėnesių duomenyse neatitinka sirgusių ir pasveikusių skaičiai. Klaidos netaisytos. „Ukmergės Žydų Ligoninės ligonių būklės nuo 1850 metų sausio 1 iki spalio 1/ Žiniaraštis / 1850 metų sausio 1 [ligoninėje] buvo 18, atvyko 29, pasveiko 24, mirė 1, [mėnesio gale] liko 18 asmenų./ Vasario 1 buvo 18, atvyko 18, pasveiko 19, mirė 1, liko 16 asmenų./ Kovo 1 buvo 16, atvyko 29, pasveiko 26, mirė 2, liko 17 asmenų./ Balandžio 1 buvo 17, atvyko 11, pasveiko 15, mirė 1, liko 12 asmenų./ Gegužės 1 buvo 12, atvyko 28, pasveiko 29, mirė 1, liko 12 asmenų./ Birželio 1 buvo 9, atvyko 39, pasveiko 34, mirė 1, liko 13 asmenų./ Liepos 1 buvo 13, atvyko 26, pasveiko 31, mirė 3, liko 5 asmenys./ Rugpjūčio 1 buvo 5, atvyko 25, pasveiko 22, mirė 2, liko 6 asmenys./ Rugsėjo 1 buvo 6, atvyko 25, pasveiko 24, niekas nemirė, spalio 1 liko 7 asmenys.[...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)
    
1850 m. lapkričio 16 d. gorodnyčius majoras Tichanovskis ir štabrotmistras Klusevas raportavo Kauno gubernijos valdybai: „[...] aš štabrotmistras Klusevas visas bylas ir dokumentus, tiek tuos, kuriuos nuo 1848 metų gruodžio 11 iki mano Ukmergės Gorodnyčiaus pareigų ėjimo pradžios dienos man perdavė [buvęs Gorodničius] Tituliarinis Patarėjas Tregubskis – tiek ir tuos, kurie mano buvo gauti man einant Ukmergės gorodnyčiaus pareigas iki [šių metų] lapkričio mėn. 10 dienos, tai yra iki p. Tichanovskio Ukmergės gorodnyčiaus pareigų perėmimo dienos, - taip pat ir visus Ukmergės Gorodnyčiaus Valdyboje esančius priešgaisrinius instrumentus jam p. Tichanovskiui perdaviau lapkričio mėn. 16 dieną; aš Gorodnyčius Tichanovskis visą tai perėmęs iš p. Štabrotmistro Klusevo nustačiau, kad yra visos bylos ir dokumentai esantys gaunamų raštų knygose bei apyrašuose, o priešgaisriniai instrumentai yra tokioje būklėje ir tokiame kiekyje kokį jis [Klusevas] priėmė.“ Rusijos vidaus reikalų ministrui Kauno gubernatorius pranešė, jog Ukmergės gorodnyčius per metus gauna 280 sidabro rub. 20 kap. algą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1850 m. lapkričio 23 d. Ukmergės apskrities bajorų vadovas A. Koska kreipėsi į Kauno karinį ir civilinį gubernatorių, pranešdamas jam, jog Ukmergės kalėjime „[...] 94 kaliniai laikomi labai drėgnose kamerose, dėl kalinių susikimšimo ten labai nesveikas oras, kurio išvėdinti neįmanoma dėl dabartinio šalto ir drėgno laikotarpio, todėl  kalinių tarpe gali lengvai kilti užkrečiamos ligos; vykstantis skirto kaliniams patalpinti nuomojamo namo remontas  iki šiol dar neužbaigtas; todėl pranešdamas apie tai Jūsų Prakilnybei, turiu garbės nuolankiausiai prašyti duoti viršininkišką nurodymą dėl patogesnio kalinių apgyvendinimo.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)  

1850 m. gruodžio 13 d. Ukmergės apskrities bajorų vadovas A. Koska raštu kreipėsi į Kauno gubernatorių Radiščevą, prašydamas skirti jam papildomą raštvedžio etatą, nes nuo 1851 m. pradžios pasikeitė įvairių ginčų dėl svaigalų akcizų nagrinėjimo tvarka, iki tol šį darbą dirbę apskričių komitetai buvo padaryti neetatiniais, o jiems vadovauti paskirti apskričių bajorų vadovai su savo kanceliarijomis. A. Koska savo prašyme nurodė, jog jis savo raštvedybai tvarkyti teturi raštvedį ir du raštininkus, kurie vos suspėja tvarkyti bajorų vadovo dokumentus ir papildomas raštvedžio etatas yra būtinas, norint palaikyti reikiamą tvarką raštvedyboje. Gubernatorius pavedė šį prašymą  išnagrinėti gubernijos valdybai. (Kauno apskrities archyvas)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau