1851 m.

1851 m. Ukmergės miesto rotušėje burmistrais buvo Antonas Macejevskis, Semiono s. ir Ivanas Požerskis, Adamo [Adomo?] s. Ratmanai [miesto valdybos nariai]: Konstantinas Koryzna, Stepono s., Semionas Tomaševskis, Ivano s. Sekretorius – Onufrijus Petelčicas, Antono s. Prie miesto rotušės veikė Našlaičių teismas, kurio pirmininku buvo – burmistras A. Macejevskis, nariais - rotušės ratmanai, o sekretorium – O. Petelčicas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės gorodničiumi [miesto policijos viršininku] buvo Konstantinas Tichanovskis, Aleksiejaus s. Raštvedys – Francas Sologubas, Udalricho s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės miesto gydytojas – Josifas Gredingeris, Maksimilijano s.. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. stačiatikių Ukmergės dekanato dekanas buvo švent. Jefimijus Prinevskis, Jakovo s. Katalikų Ukmergės dekanato dekanu buvo Pabaisko klebonas Jakovas Čapovičius [Jokūbas Čepuninas?]. Ukmergės parapijos klebonu buvo Henrikas Belevičius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės apskrities bajorų mokykla. Garbės vedėjas – Julijanas Pac-Pomarnackis, Karlo s. Vedėjas – Dmitrijus Kaširinas, Fiodoro s. Tikybos mokytojai: stačiatikių – švent. Jefimijus Prinevskis, katalikų – kun. Antanas Juškevičius. Vyresnysis rusų kalbos mokytojas – Aleksejus Uspenskis, Jegoro s. jo pavaduotojas – Ustinas Beliavskis, Osipo s.. Mokytojai: istorijos ir geografijos – Francas Jorkvistas, Karlo s., matematikos – Eduardas Špigelis, Petro s., prancūzų kalbos – vakansija, vokiečių k. – Germanas fon der Burgas, Germano s., piešimo ir dailyraščio – Stanislovas Rutkovskis, Ivano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės karinės invalidų komandos vadu buvo kapitonas Timofejus Fiodorovičius Kupcevičius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės maisto magazino [neliečiamų maisto atsargų nelaimių atvejams sandėlio] vedėju buvo Petras Sergejevičius Karpovas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergėje gyveno 5337 žmonės. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1852 metams)

1851 m. Ukmergės miesto pajamų ir išlaidų suvestinė (dokumento išdėstymas dalinai pakeistas):
“Apskrities mieste Ukmergėje/ Pajamų objektai
I skyrius
Pajamos už miesto nuosavybę: a)už ariamos žemės, šienaujamų pievų sklypus, už sklypus užstatytus karčemų, už keturis sklypus atiduotus gyventojų pastatams statyti – 302 sidabro rub. 23 ¼ kap.; b) už išnuomotas ganyklas – 63 sidabro rub. 75 kap.; c) už išnuomotas ariamas žemes ir pievas – 181 sidabro rub.; d) už išnuomotus panaikinto pijorų vienuolyno sodą ir palivarkinį namą bei mieste esančią ledainę – 50 sidabro rub.; e) už 4 sklypus atiduotus miesto žiniai po pijorų vienuolyno panaikinimo, kuriuose privatūs asmenys statosi namus – 50 sidabro rub.; f) už plytines ir kalkių krosnis, maždaug – 6 sidabro rub.; g) už karčemas ir užvažiuojamuosius kiemus – 50 sidabro rub.
II skyrius
a) už įvairių produktų svėrimą ir matavimą – 56 sidabro rub. b) už [turgaus] matuoklių ir svarstyklių antspaudavimą – 10 sidabro rub.
III skyrius
Procentai nuo Kauno Įstaigoje saugomo visuomeninio miesto kapitalo – 563 sidabro rub. 10 ½ kap.
IV skyrius
Rinkliavos nuo verslo įmonių ir verslininkų: a) nuo 3 cukrainių – 15 sidabro rub.; b) nuo 2 viešbučių – 16 sidabro rub.; c) nuo 1 restorano – 6 sidabro rub.; d) nuo 4 biliardinių – 20 sidabro rub.; e) nuo vietinių gildijoms priklausančių pirklių ketvirčio procento rinkliava, maždaug – 124 sidabro rub.; f) nuo atvykstančių su prekėmis laikinai prekiauti įvairių asmenų ir kitų verslininkų, maždaug – 130 sidabro rub.; g) nuo baržų takų, jei nuo vieno arklio priskaičiuoti po 1 sidabro rub., maždaug – 74 sidabro rub.; h) nuo prekybinių pirčių – 14 sidabro rub.
V skyrius
Rinkliavos nuo liaudies pramogų: a) už šokių vakarus, imant už vieną vakarą po vieną sidabro rub., maždaug – 12 sidabro rub.; b) už teatro vaidinimus ir koncertus, maždaug – 20 sidabro rub.
VI skyrius
Rinkliavos nuo įvairių rūšių aktų ir prekybinių įgaliojimų bei sutarčių, kurios pateikiamos apskrities teismui ir Rotušei – 55 sidabro rub.
VII skyrius
Pagalbinės pajamos. Atskaitymas iš valdininkų algų reikiamam kapitalui sudaryti – 17 sidabro rub. 35 kap.
Iš viso – 1729 sidabro rub. 86 ½ kap.
Be to, yra ankstesnių metų [įmokų] nepriemokų – 4516 sidabro rub. 76 ¼ kap. O bendrai – 6246 sidabro rub. 62 ½ kap.
Išlaidų objektai
I skyrius
Gorodničiaus Valdybos ir Butų Komisijos išlaikymui: a) Gorodnyčiaus Valdybos ir Butų Komisijos patalpų užimame buvusio pijorų vienuolyne apšildymui ir apšvietimui – 50 sidabro rub.; b) Gorodničiaus butui – 140 sidabro rub.; c) Gorodničiaus Valdybos raštininko algai – 60 sidabro rub.; d) kvartalinio prižiūrėtojo algai – 120 sidabro rub.; e) miesto gydytojo algai – 228 sidabro rub.; f) kalėjimo viršininko algai ir kanceliarinėms išlaidoms – 185 sidabro rub. 85 kap.; g) Gorodničiaus Valdybos 6 dešimtininkų išlaikymui, kiekvienam po 50 sidabro rub. metams – 300 sidabro rub.; h) Butų Komisijos raštvedžio algai 50 sidabro rub. ir jos kanceliarinėms išlaidoms 15 sidabro rub. – 65 sidabro rub.
II skyrius
Miesto Rotušės ir Žodinio Teismo išlaikymui: a) Rotušės sekretoriaus algai – 150 sidabro rub.; b) 4 raštininkų algai, po 75 sidabro rub. kiekvienam, o viso – 300 sidabro rub.; c) Našlaičių Teismo raštininkui – 75 sidabro rub.; d) Rotušės, Našlaičių ir Žodinio Teismų sargui – 50 sidabro rub.; e) Rotušės kanceliarinėms išlaidoms, tame tarpe Apskrities Advokato kanceliarijos išlaikymui, “Gubernijos žinių” ir “Senato žinių” prenumeratai, [kanceliarinių] knygų ir spausdintų blankų gamybai – 150 sidabro rub.; f) Našlaičių Teismo kanceliarinėms išlaidoms, “Gubernijos žinių” prenumeratai, [kanceliarinių] knygų ir blankų joms gamybai – 30 sidabro rub.; g) namo, skirto Rotušės, Našlaičių ir Žodinių Teismų patalpoms, nuomai – 140 sidabro rub.
III skyrius
a) Dūmtraukių valymui miesto kareivinėse, kalėjime, haupvachtoje, Gorodničiaus Valdybos ir rotušės užimtose patalpose – 20 sidabro rub.; b) Visuomeninės Globos Įstaigai, atskaitant iš valdininkų algų – 17 sidabro rub. 35 kap.; c) “Gubernijos žinių” prenumeratai stačiatikių ir Romos Katalikų parapijų klebonams, pinigų už ją persiuntimui – 6 sidabro rub.; d) priešgaisrinių instrumentų tepimui – 5 sidabro rub.; šluotoms ir kadagiams miesto kalėjimui – 20 sidabro rub.; f) išviečių valymui miesto kalėjime – 180 sidabro rub.; g) išviečių valymui haupvachtoje – 50 sidabro rub.
Iš viso – 2342 sidabro rub. 94 kap.
Pastaba: Pajamų, palyginus su išlaidomis trūkumas 613 sidabro rub. 7 ½ kap. turi būti padengtas iš aukščiau minėtųjų nepriemokų, kurioms išieškoti imamasi reikiamų priemonių.
Kolegijos registratorius Šmurinas” (Kauno apskrities archyvas; KM [dokumento nuorašas – Ukmergės kraštotyros muziejuje])

1851 m. gegužės 1 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė Kauno gubernatoriui, jog jam lankantis Ukmergėje jis gavo skundų, jog Ukmergės Rotušė nemoka algų policininkams ir miesto gydytojui, kurios turi būti mokamos iš miesto biudžeto, o burmistras, kuris buvo pakviestas pas generalgubernatorių „tarnybiniam pasiaiškinimui“, neatvyko. Generalgubernatorius prašė Kauno gubernatoriaus išreikalauti iš Rotušės ir burmistro pasiaiškinimą bei pristatyti jį jam, „[...] o tuo tarpu imtis priemonių nedelsiant išmokėti Ukmergės Miesto Gydytojui ir tenykštės Miesto Policijos tarnautojams jiems priklausančią algą iš miesto pajamų [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1851 m. gegužės 4 d. Ukmergės gorodničius raportavo Vilniaus generalgubernatoriui, kad „[...] Ukmergės Miesto Rotušė savo neveiklumu stato policijos valdininkus ir policijos tarnautojus į kebliausią padėtį, dėl kurios kyla betvarkė ir kitokios blogybės. Burmistras laiku nemoka algos policijos tarnautojams, [...]; daugkartiniai prašymai rotušei vykdyti savo pareigas mieste: taisyti tiltelius, valyti didžiąją gatvę, lieka neįvykdyti, tuo tarpu Burmistras įsipareigojo valyti Miesto gatvę už šimto penkiasdešimties sid. rublių užmokestį. Be to, nuo tos dienos kai aš tapau Ukmergės Gorodničiumi, aš prašiau mokėti man butpinigius, sudarančius šimtą penkiasdešimt aštuonis sidabro rublius per metus ir jau septynis mėnesius aš negaunu man pagal pareigas priklausančios algos [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1851 m. birželio 12 d. einantis Ukmergės apskrities advokato pareigas Brodovskis raportavo Kauno gubernatoriui, jog visi Ukmergės gorodničiaus valdybos valdininkai ir tarnautojai jau gavo algas iki pat birželio mėnesio, išskyrus vieną raštininką, kuriam alga bus sumokėta vos tik miestas gaus piniginių įplaukų į biudžetą. Tačiau Rotušė nesutinka mokėti butpinigių gorodničiui, kadangi jis turi butą miestui priklausančiame name, kuriame įsikūrusi ir gorodničiaus valdyba. Ir nors šie butpinigiai yra numatyti miesto išlaidų sąmatoje, tačiau „[...] Rotušė laiko šių pinigų paskyrimą P. Gorodničiui nereikalingu, tuo labiau, kad nėra šaltinio šios išlaidos patenkinimui [...]“. O miesto gydytojo algai (215 rub. 76 ¾ kap.) miestas visiškai neturi pinigų, todėl Rotušė kreipėsi į Kauno gubernijos valdybą, prašydama padengti šias išlaidas iš zemstvos [šiuo atveju – gubernijos savivaldybė] rinkliavos. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1851 m. gegužės 18 d. valdininkas ypatingiems pavedimams Zenkevičius raportavo Kauno gubernatoriui, jog jis, atlikęs slaptą tyrimą dėl skundo apie piktnaudžiavimus Ukmergės mėsininkams pardavinėjant jautieną, nustatė, „[...] kad šis skundas iš dalies yra teisingas, nes mėsos prekystaliuose neišklijuojamos kainos ir nors mėsa pardavinėjama prekybinėmis kainomis, tačiau be įteisintų svarstyklių ir svarsčių, vietoje jų beveik visi pardavėjai vartoja akmenis, dėl ko lengvai galima padaryti apsvėrimą. Mėsa neskirstoma į rūšis, kaip priderėtų, o geresnės mėsos pirkėjams kaip priedą vietoje kaulų pardavėjai duoda daug blogesnę mėsą; tačiau, kad tam tikslui būtų naudojama supuvusi mėsa ar tokia apskritai būtų pardavinėjama mėsos prekystaliuose, tyrimas nepatvirtino. Šita netvarka Ukmergės m. pardavinėjant mėsą vyksta todėl, kad to tinkamai neprižiūri vietinė policija.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1851 m. birželio 18 d. Kauno vicegubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Kauno gubernijos valdyba apsvarsčiusi Ukmergės gyventojų Šmuilos Trockio, Herco Beitelio ir kitų skundą generalgubernatoriui, kuriame jie skundėsi, jog Ukmergės gėrimų atpirkimo valdyba draudžia jiems gaminti alų ir midų net ir užmokėjus reikiamus mokesčius. Vicegubernatorius rašė, jog šiuo klausimu jis kreipėsi į Kauno iždo rūmus, kurie pranešė, jog besiskundžiantys Ukmergės gyventojai neturi nustatytų leidimų alaus darykloms atidaryti. Vicegubernatorius prašė pranešti Ukmergės gyventojams, kad „[...] išpildžius 1849 metų lapkričio 23 Caro patvirtintą akcizo taisyklių §49 ir §50 bei užmokėjus gėrimų taisyklių §178 nustatytą mokestį, jie gali gaminti alų ir midų.“. (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM)

1851 m. rugpjūčio 10 d. Kauno gubernijos valdyba kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, pranešdama jam, kad „[...] Ukmergės mieste nuo senų laikų egzistavo taip vadinama muito rinkliava nuo įvairių produktų pardavimo bei smulkios prekybos, iš šios rinkliavos į miesto kasą kasmet patekdavo virš 600 sid. rub. pelno.“. Tačiau miesto gyventojai Kliačko, Broudė ir kiti prašė Rusijos senato panaikinti šią rinkliavą, kaip nebeatitinkančią įstatymų. Senatas 1849-03-30 nurodė gubernijos valdybai panaikinti šias rinkliavas, kaip apsunkinančias neturtingiausius gyventojus, todėl valdyba paliepė Ukmergės Rotušei nuo 1850 metų nutraukti muito rinkliavą bei surasti naujus pajamų šaltinius, galinčius kompensuoti miesto biudžeto pajamų praradimą. 1851-04-25 Ukmergės Rotušė pranešė gubernijos valdybai, kad ji neranda kitokio šaltinio padengti biudžeto netektis, kaip tik 1 procento rinkliavą nuo miestiečių nekilnojamojo turto. Gubernijos valdyba, neprieštaraudama šiam Rotušės pasiūlymui, prašė generalgubernatoriaus jam pritarti. (LVIA; KM)

1851 m. rugpjūčio 18 d. Ukmergės apskrities bajorų vadovas A. Koska rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Būdamas liudininku beveik kasdieninių ginčų bei nesutarimų Ukmergės Apskrities Teismo narių ir kanceliarijos [tarnautojų] tarpe bei matydamas, kad ši betvarkė kyla vien tik dėl nedorų poelgių [...] į šį teismą sekretoriaus pareigoms [Kauno gubernatoriaus] atsiųsto Konstantino Sležinskio, kuris visiems žinomas savo blogu elgesiu, polinkiu į skundus bei bjauriomis ydomis [...], jis, suspėjęs įgauti įtakos teismo narių tarpe, kelia didelę žalą tiek visuomenei, tiek pačiam iždui, ypač jam pavaduojant advokatą, kadangi apskrities teismas sudarytas iš bajorijos rinktų narių, tokia padėtis gali sulaukti nemalonių pasekmių, todėl aš, kad to išvengti, laikau būtinu kreiptis į Jūsų Prakilnybę su nuolankiausiu prašymu duoti viršininkišką nurodymą pašalinti Ukmergės Apskrities Teismo sekretorių Sležinskį iš užimamų pareigų [...]“. (LVIA;KM)

1851 m. rugpjūčio 20 d. bajoras Ivanas Opulskis slaptame laiške Vilniaus generalgubernatoriui rašė, jog jis, papildydamas ankstesnius pranešimus apie netinkamą apskrities advokato Brodovskio elgesį, praneša, kad „[...] Brodovskis, aprašinėdamas Utenos dvarą gavo 130 sidabro rublių [kyšį?] bei juos pralošė kortomis [...]. Brodovskis dar ketvirtadienį [rugpjūčio 16 d.] atvyko iš Utenos ir iki šiol neina savo pareigų – užsiiminėja privačiomis bylomis kaip tarpininkas; [...] Padirbtų pinigų byloje [Ukmergės] kalėjime buvo laikomas žydas Breidė, iš kurio Brodovskis paėmė 50 sid. rub. ir du kartus slaptai, neperdavinėdamas pareigų, važinėjo į Kauną, - tarpininkaudamas Breidei, bei pasiekė, kad Gubernijos Valdyba paleistų jį pagal laidavimą. [...] vienas iš [Ukmergės kalėjimo] arestantų [...] sakė gorodničiui, kad Brodovskis paėmė [iš jo] pinigus [...]“. Pasak I. Opulskio, šie Brodovskio ir kitų prasižengimai būtų negalimi be apskrities bajorų vadovo A. Koskos globos ir jo paskleistos nuomonės, kad „[...] jis turi tokią įtaką viršininkams, jog gali bet kurį pražudyti [...]“. (LVIA; KM)

1851 m. spalio 12 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis asmeniškai atliko tyrimą vietoje dėl susidariusios padėties Ukmergės apskrities teisme. Pasak gubernatoriaus, „[...] teisme iš tikrųjų buvo daug kivirčų ir nesusipratimų tarp jo narių ir kanceliarijos, kurių priežastimi buvo sekretorius Sležinskis, bet dabar to nėra, jis apsiramino, aš neradau priežasčių jo apkaltinimui nei blogu elgesiu, nei nepadoriais poelgiais. Ankstesnį Sležinskio vaidmenį šiuo metu atlieka einantis Ukmergės Advokato pareigas Brodovskis, kurio aš negaliu kitaip pavadinti, kaip per daug priekabiu; [... jis] su niekuo nesutaria, į viską žiūri iš juodo taško ir prie visko kabinėjasi.“. (LVIA; KM)

1851 m. spalio 22 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis gavęs naujų žinių apie Ukmergės apskrities advokato pareigas einančio Brodovskio kyšininkavimą bei Kauno gubernatoriaus pasiųsto tirti skundų Kauno gubernijos kriminalinių bylų advokato Abramovičiaus artimus ryšius su Brodovskiu bei jo bandymus nuslėpti pastarojo nusikaltimus. Todėl generalgubernatorius pasiuntęs į Ukmergę „ypatingą valdininką“, kuris atliko slaptą tyrimą ir nustatė, kad I. Opulskio skundai apie blogą Brodovskio elgesį ir darbą yra teisingi, o Abramovičius iš tikro stengėsi „paslėpti jo nusikaltimų pėdsakus“, todėl generalgubernatorius siūlė gubernatoriui „[...] pagalvoti ir pateikti man Jūsų nuomonę, ar nemanytumėte esant naudingu tuojau pat pašalinti Brodovskį iš Apskrities Advokato pareigų.“. (LVIA; KM)

1851 m. lapkričio 12 d. Ukmergės gorodničius raportavo Vilniaus generalgubernatoriui, kad valdininkas Abžaltovskis jam pranešė, jog naktį iš lapkričio 6 į 7 d. jis savo kieme rado persigandusią moterį, kuri, kaip pasirodė, buvo Brodovskio šeimos ūkiu besirūpinanti bajoraitė Varvara Družinina. Ši mergina kelis kartus skundėsi Brodovskio žmonai, kad „jos vyras nuolat su grasinimais siūlo jai gašlius ryšius“, o kai žmona papriekaištavo dėl to Brodovskiui, „[...] tada Brodovskis su įsiutusiu riksmu įsitraukė merginą Družininą į kitą kambarį bei mušė ją sakydamas „užmušiu tave ir eisiu į kalėjimą“, niekas nepaveikė advokato šėlsmo, nei ant kelių klūpojusios Brodovskio žmonos maldaujančios ašaros, nei merginos Varvaros Družininos prašymai [...]“. Tačiau V. Družininai vis tik pavyko pabėgti ir ji sustojo tik prie atokiau nuo miesto stovinčio Abžaltovskio namo. Kitą dieną V. Družinina paprašė policijos pagalbos ir buvo apžiūrėta miesto gydytojo, kuris nustatė, kad ant jos pečių ir rankų „buvo pastebėtos purpurinės juostos, tarsi nuo advokato smūgių lazda“. (LVIA; KM)

1851 m. lapkričio 26 d. einantis Kauno gubernijos valdiškų bylų advokato pareigas Buličius raportavo Kauno gubernatoriui, kad pagal „[...] slaptą tyrimą, neskaitant tų duomenų, kuriuos aš tyriau pagal Zavadzkio skundą ir Opulskio raštus, Brodovskis apskritai yra neramaus charakterio žmogus ir todėl beveik visų Ukmergės gyventojų yra nemėgstamas.“. (LVIA; KM)

1851 m. gruodžio 10 d. Kauno gubernijos valdyba, atsakydama į Ukmergės apskrities bajorų vadovo prašymą skirti papildomą raštvedžio etatą svaigalų akcizo ginčus nagrinėjančios komisijos, kurios vadovu jis buvo paskirtas įsigaliojus naujai tvarkai, dokumentacijai tvarkyti, nurodė, jog „[...] remiantis Įstatymų Sąvado 9 t. 160 str. Apskričių Bajorų Vadovams priklauso turėti vieną raštvedį ir du kanceliaristus su tarnybos teise, o virš to skaičiaus nors ir leidžiama turėti kanceliaristų, bet šie viršetatiniai pareigūnai tarnybos teisės neturi [...]“. (Kauno apskrities archyvas)

1852 m.

1852 m. birželio 24 d. Ukmergės rotušės ratmanas Tomaševskis skundėsi Kauno gubernatoriui, kad jį birželio 20 d. laidotuvių procesijos metu sumušęs “p. majoras Gukas tarnaujantis Ukmergės m. įsikūrusios divizijos štabe”, o po to „[...] majoras įsakė kareiviams nuvesti jį į hauptvachtą; todėl suėmus jį gatvėje, daugeliui žmonių matant, jis buvo nuvestas į hauptvachtą, kur p. majoras Gukas ketino jį nubausti vadindamas vagimi, tačiau ten nuvykęs P. Ukmergės Gorodničius išlaisvino jį nuo bausmės ir arešto; apie tai pranešdamas šiai rotušei [...]“. Raportą gubernatoriui pasirašė ir kiti miesto rotušės nariai: burmistras Požerskis, kitas burmistras (parašas neįskaitomas), ratmanas Koryzna ir sekretorius Petelčicas. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1852 m. liepos 18 d. Kauno gubernijos valdyba kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, pranešdama, jog po to, kai generalgubernatorius nepatvirtino Ukmergės rotušės siūlymo įvesti mieste 1 procento mokestį už gyventojų nekilnojamą turtą (kad padengti Rusijos senato panaikintos miesto muito rinkliavos praradimus miesto biudžete) ir pasiūlė „perduoti šį klausimą Miesto Gyventojų Bendruomenės pasitarimo žiniai“, įvairių luomų deputatai ir burmistras, dalyvaujant Kauno gubernijos valdiškų bylų advokato pareigas einančiam Buličiui, savo susirinkime pasiūlė, jog vietoje 1 procento rinkliavos nuo ukmergiškių nekilnojamo turto galima įvesti rinkliavas nuo atvežamų prekių, gaminių, geležies, medžio, maisto produktų, o taip pat nustatyti žemės mokestį tiems kas turi Ukmergėje žemės sklypus, skirtus „pagal Lenkijos karalių privilegijas“. Kauno gubernijos valdyba pareiškė mananti, jog „[...] tokios rinkliavos (išskyrus žemės mokestį) yra visiškai priešingos egzistuojantiems įstatymams; todėl, turėdama omeny, kad greitai bus priimtas nutarimas apie priskyrimą miestų naudai tam tikro procento nuo gėrimų atpirkimo, mano šį klausimą palikti dabartinėje būklėje iki tol, kol Ukmergės miesto naudai nebus paskirtas procentas nuo gėrimų atpirkimo jame.“ (LVIA; KM)

1852 m. liepos 30 d. Kauno gubernatoriaus nurodė Ukmergės gorodničiui: “Turėdamas omenyje, kad panaikintos pijorų bažnyčios portikas dėl sutrūnijimo kelia pavojų, - pavedu Jums nedelsiant paliepti nugriauti šį portiką ūkiniu būdu, prižiūrint čia esančiam Architekto padėjėjui Timofejevui./ Kad būtų paskirtas šiam darbui reikalingas pinigų kiekis, aš duosiu nurodymą čionykštei miesto Rotušei, kuriai Jūs privalote pateikti reikiamą išlaidų ataskaitą”. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1852 m. rugpjūčio 31 d. Rusijos kelių ir valdiškų pastatų [valdybos] vyriausias valdytojas kreipėsi į Kauno gubernatorių prašydamas Kauno gubernijos statybos ir kelių komisijai įsakyti patikrinti ir patvirtinti Ukmergės apskrities iždinės pastato „pataisymo“ sąmatą, ja vadovautis 1853 m. atliekant pastato remontą, rūpintis remonto darbų priežiūra ir ataskaitos pateikimu. Be to, surengus viešas statybos darbų varžytines, galutinę sumą pranešti Komisijai, kad būtų skirti reikiami asignavimai.
Panašaus pobūdžio raštas rugsėjo 11 d. surašytas ir dėl Ukmergės kalėjimo remonto darbų, o 1852 m. spalio 18 d. valdytojas kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių dėl Ukmergėje esančio tilto lytlaužų išvalymo nuo sąnašinio smėlio, persiųsdamas patikrintą darbų sąmatą ir prašydamas „[...] įsakyti vietinei [Kauno] Gubernijos Statybos ir Kelių Komisijai, šią sąmatą patikrinus ir patvirtinus, [...] vadovautis ja atliekant darbus, asignavus būtiną sumą.“. (LVIA; KM)

1853 m.

1853 m. vasario 17 d. Ukmergės gorodničius Trojanovskis Kauno gubernatoriui pateikė žinias už 1852 metus apie Ukmergėje veikiančius „fabrikus ir gamyklas“ (dokumento teksto išdėstymas dalinai pakeistas):
"Alaus daryklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Judeliui Zaruchovičiui Zarchui 1852 metų žiniaraštis
/Gaminamas silpnas alus, kurio statinė parduodama už penkis sidabro rublius ir šešiasdešimt kapeikų/ Katilų skaičius – 2/ Per metus pagaminta 100 statinių/ 560 sidabro rublių/ Fabrike mašinų nėra, vienas meistras, laisvai samdomas Rusijos pavaldinys/ Fabrike naudojami apyniai ir miežiai perkami Ukmergės mieste bei apskrityje. Gaminiai pardavinėjami daugiausiai mieste. Darykla įsikūrusi specialiai pastatytame name.
[Parašas lotyniškomis raidėmis] Judel Zarchowicz Zarchy Parašo tikrumą patvirtinu: gorodničius Majoras Tichanovskis

Plytinės, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios Jegorui Stepanovui 1852 metų žiniaraštis
/Išdegtos plytos parduodamos už kiekvieną tūkstantį po penkis sidabro rublius/ Krosnių skaičius – 2/ Gaminių skaičius – 25000/ 125 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Fabrike naudojamos žaliavos: molis ir malkos, pristatomos iš miesto apylinkių. Gaminiai pardavinėjami iš dalies Ukmergės mieste, iš dalies apskrityje. Fabrikas yra priemiestyje, tam pastatytose krosnyse.
Asmeniniu neraštingo Jegoro Stepanovo prašymu pasirašau, Bajoras Ivanas Krasovskis Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis

Plytinės, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Pinchui Šimeliovičiui Vapnikui 1852 metų žiniaraštis
/Išdegtos plytos parduodamos už kiekvieną tūkstantį po penkis sidabro rublius/ Krosnių skaičius – 1/ Gaminių skaičius – 12000/ 60 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Fabrike naudojamos žaliavos: molis ir malkos pristatomos iš Ukmergės miesto apylinkių. Gaminiai pardavinėjami iš dalies Ukmergės mieste, iš dalies apskrityje. Fabrikas yra priemiestyje, tam pastatyta krosnis.
[Yra parašas hebrajiškomis raidėmis] [Paaiškinimas rusiškai:] Tai reiškia Pinchas Šimeliovičius Vapnikas Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis

Plytinės, esančios Kauno gubernijos mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Nachimui Maušovičiui Melcui 1852 metų žiniaraštis
/Išdegtos plytos parduodamos už kiekvieną tūkstantį po penkis sidabro rublius/ Krosnių skaičius – 1/ Gaminių skaičius – 8000/ 40 sidabro rublių/ Mašinų nėra, [plytas] pats meistras išdega/ Fabrike naudojamos žaliavos: molis ir malkos pristatomos iš Ukmergės miesto apylinkių. Fabrikas yra priemiestyje, tam pastatyta krosnis.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Nachimas Maušovičius Melcas Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis

Odų raugyklos [кожевная фабрика] esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Davidovičiui Garbui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./[Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 2/ Apdirbtų odų skaičius – 100/ 150 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Hiršos Garbo prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Joviašui Kušelevičiui Garbui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 150/ 225 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Joviašo Kušelevičiaus Garbo prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Joseliui Hileliovičiui Leibovičiui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 2/ Apdirbtų odų skaičius – 150/ 225 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Joselio Hileliovičiaus Leibovičiaus prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Mendeliui Kušelevičiui Hefenui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 300/ 450 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Mendelio Kušelevičiaus Hefeno prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Dovydovičiui Garbui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 150/ 225 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Maušos Dovydovičiaus Garbo prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Kušeliui Šmuilovičiui Hefenui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 100/ 150 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Kušelis Šmuilovičius Hefenas Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai - Leizeriui Hiršovičiui Dudakui 1852 metų žiniaraštis
/Fabrike apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 100/ 150 sidabro rub./ Mašinų nėra, vienas laisvai samdomas meistras, Rusijos pavaldinys/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami mieste bei aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra atskiroje daržinėje pastatytoje šalia mano namo.
Asmeniniu neraštingo Maušos – Leizerio Hiršovičiaus Dudako prašymu pasirašau. Bajoras Ivanas Krasovskis. Parašo tikrumą patvirtinu: Gorodničius Majoras Tichanovskis.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1853 m. liepos 4 d., dalyvaujant einančiam Ukmergės apskrities advokato pareigas, apskrities bajorų vadovui ir ispravnikui, Ukmergės zemskinis teismas sudarė sutartį su bajoru Trabša, pagal kurią: „[...] 1) Bajoras Dominykas Trabša nuo tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt ketvirtųjų metų balandžio 23 atidavė Ukmergės Žemietijos [Žemietijа (земствo) - apskrities ar gubernijos savivaldybė] teismo patalpoms visą savo mūrinio namo viršutinį aukštą, kurį sudaro viena didelė salė ir penki kambariai, taip pat atskirai daboklės patalpai kaliniams, dešimtininkams [kaimo policijos pareigūnai] bei [arklių] gardams Žemietijos Teisme, dalį tame pačiame kieme pastatyto medinio namuko su viena daržine, esančia šalia to namuko, šešių metų laikotarpiui nuo aukščiau įrašytos datos, tai yra iki tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimtųjų metų balandžio dvidešimt trečios. 2) Už minėtąsias patalpas Bajoras Trabša privalo gauti keturis šimtus sidabro rublių metinių nuompinigių iš Ukmergės Žemietijos Teismo [metų] trečdaliais kiekvieno [metų trečdalio] pradžioje nevėluojant, o nesavalaikio mokėjimo atveju Trabša turės teisę atsisakyti tolesnio nuomojimo, nepaisant jokių terminų. 3) Kadangi Žemietijos Teismas priima visą namą geroje būklėje, tai nuomos terminui pasibaigus turi jį sugrąžinti tokį patį, - visus name galinčius atsirasti gedimus, kilusius ne dėl neatsargumo, bet dėl namo senumo ar panašios priežasties, turi savo sąskaita taisyti bajoras Trabša, dūmtraukių ir išviečių valymą, visų [namui priklausančių] valdiškų ir miesto prievolių vykdymą bei [mokesčių už namą] mokėjimą turi atlikti bajoras Trabša. 4) Kadangi įėjimai į Zemskinį Teismą yra pirmajame kieme nuo gatvės, tai kiemo ir pačios gatvės valymą privalo atlikti Žemietijos Teismas, jo žemesnieji patarnautojai, o to nevykdant Trabša turi teisę atlikti valymą Žemietijos Teismo sąskaita. 5) Kadangi krosnių kūrenimas ir apšvietimas tiesiogiai priklauso pačiam Teismui, dėl neatsargumo kilus gaisrui turės atsakyti Teismas. 6) Jei Žemietijos Teismas nutars šešiems metams praėjus persikelti į kitą vietą, jis privalo iš anksto, būtent sutarties termino pabaigos paskutinio [metų] trečdalio pirmosiomis dienomis paskelbti apie tai namo savininkui per vietinę Policiją, o jei to nepadarytų, ši sutartis galios dar vienus metus, ta pati sąlyga galioja ir namo savininkui. 7) Ši sutartis įsigalios ją patvirtinus Aukštesnei Valdžiai, o jei ta valdžia nesiteiktų patvirtinti, tai Trabša turės reikšti pretenziją Žemietijos  Teismui [dėl apmokėjimo] už [sutarčiai] panaudotą herbinio popieriaus lapą. 8) Išdėstytas sąlygas įsipareigodami tiksliai ir būtinai vykdyti, sutartį pasirašė/ Bajoras Dominykas Trabša/ Ukmergės Apskrities Bajorų/ Vadovas Pulkininkas Erdmanas/ Ispravnikas antipovas/ Vyresnysis [Žemietijos teismo] Posėdininkas [neįskaitomas parašas]/ Einantis Apskrities Advokato pareigas Mošinskis“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1853 m. liepos 22 d. Vilniaus generalgubernatorius, sužinojęs, jog 1852 m. tik pradėjęs eiti Ukmergės apskrities teisėjo [Вилкомирский Уездный Судья] pareigas Kolegijos Sekretorius Konstantinas, Jurgio sūnus Francuzovičius, po kelių dienų parašė atsistatydinimo iš tarnybos prašymą ir nuo to laiko nesirodo apskrities teisme, įsakė Kauno gubernatoriui atleisti K. Francuzovičių iš pareigų ir paskirti į jo vietą Ukmergės apskrities 3 nuovados pristavą, Tituliarinį patarėją Burgardtą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1853 m. rugpjūčio 12 d. rašte Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai leisti Tituliariniam patarėjui [valdininko laipsnis] Burgardtui eiti Ukmergės apskrities teisėjo pareigas, kol bus sutvarkyti šių pareigų dėl ligos negalinčio eiti K. Francuzovičiaus atleidimo ir Burgardto priėmimo į darbą formalumai. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1853 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergės Rotušės nariai susipažino su burmistro Slavinskio raštais, kuriuose jis rašė, jog jis, kartu su burmistru Macijevkiu ir ratmanu [valdybos nariu] Belžaku birželio 30 d. apžiūrėjo miesto žemių ribas ir nustatė, jog „[...] valdiško Šalkavos kaimo valstiečiai pasisavino virš 2 dešimtinių miesto žemės ir apsėjo ją vasarojumi, riboženklis sunaikintas ir [ribos] stulpas išrautas, o dvarininkas Michalovskis pasisavino apie tris dešimtines miestui priklausančios žemės bei užsėjo ją vasarojumi, riboženklis visiškai sunaikintas, ginčytinoje linijoje [ribos] stulpai išrauti ir toje vietoje Michalovskis pasėjo rugius [...]“. O rugpjūčio 4 d. burmistras Slavinskis pastebėjo, jog dvarininkas Michalovskis supylė naują sienos pažymėjimo kauburį ir išvedė naują žemių ribų liniją, tuo užgrobdamas miesto nuosavybę ir prijungdamas ją prie savo valdų. Rotušės nariai nutarė kreiptis į Ukmergės žemės teismą ir pranešti apie miesto žemės užgrobimą Kauno gubernijos valdybai. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1853 m. gruodžio mėn. suvestinėje apie jaunus bajorus, tarnaujančius Ukmergės miesto ir apskrities įstaigose, “Vyresnysis burmistras Slavinskis” ir už sekretorių pasirašęs F. Ulinskis pateikė duomenis apie Ukmergės miesto rotušėje tarnaujančius: Ambraziejų Kazimierovičių Moigį, 25 metų, kilusį iš Kauno gubernijos, auklėtą Kauno gubernijos gimnazijoje; Vladislovą Justinovičių Daunoravičių, 27 metų, kilusį iš Kauno gubernijos, auklėtą Ukmergės apskrities bajorų mokykloje ir Juozapą Pržiaglovskį, Jono s. [Осип Иванович], 20 metų, kilusį iš Vilniaus gubernijos, auklėtą Vilniaus gimnazijoje. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1853 m. Ukmergės gorodnyčius [miesto policijos viršininkas] – kavalerijos majoras Konstantinas Tichanovskis, Aleksejaus s. Jo raštvedys – Francas Sologubas, Udalricho s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1853 m. Ukmergės apskrities bajorų vadovas – pulkininkas Ivanas Erdmanas, Stanislovo s. Jo raštvedys – Romualdas Abakanovičius, Jurijaus s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1853 m. Miesto rotušė. Burmistrai: Antonas Macejevskis, Semiono s., Ivanas Požerskis, Adamo s. Ratmanai [miesto valdybos nariai]: Antonas Belžakas, Rafailo s., Falko Falko, Šendero s., Izraelis-Jankelis Mytnikovičius, Giršo s. Sekretorius – Onufrijus Petelčicas, Antono s.; Našlaičių teismas. Pirmininkaujantis – burmistras Macejevskis, nariai – ratmanai, sekretorius O. Petelčicas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1853 m. Miesto gydytojas – Josifas Gredingeris, Maksimilijano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1853 m. počmeisteris – Pavelas Arasimovičius, Ivano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1853 m. Ukmergės apskrities bajorų mokykla. Garbės vedėjas – Julijonas Pac-Pomarnackis, Karlo [Karolio?] s. Vedėjas – Dmitrijus Kaširinas, Fiodoro s. Tikybos mokytojai: stačiatikių – šv. Efimijus Prinevskis, Jakovo s., Romos katalikų – kun. Antonijus Juškevičius. Vyresnysis rusų kalbos mok. – Aleksejus Uspenskis, Jegoro s., jo padėjėjas - Ustinas [Justinas?] Bėliavskis, Osipo s., Mokytojai: vokiečių k. – Germanas fon der Burgas, Germano s., prancūzų k. – Urbanovičius, matematikos – Gintautas, piešimo – Stanislovas Rutkovskis, Ivano s., istorijos ir geografijos – Francas Nordkvistas, Karlo s. Gydytojas – Celestinas Prokopovičius, Ivano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1853 m.)

1854 m.

1854 m. kovo 3 d. Marija Pomarnackytė - Surgautienė ir Paulina Pomarnackytė, gyvenusios Ukmergės apskrities Šaulėnų dvare, skundėsi Vilniaus kariniam gubernatoriui, kad Ukmergės miesto rotušė išsinuomojo iš jų Bažnyčios gatvės pradžioje buvusį mūrinį namą ir sutarė mokėti po 180 sidabro rub. per metus, tačiau už 1853 m. sumokėjo tik mažą dalį, o 1854 m. net nesudarė nuomos sutarties, o namą laiko užėmusi, motyvuodama tuo, kad miestas neturi pinigų. Kauno gubernijos valdyba griežtai nurodė Miesto rotušei išmokėti skolas, sudaryti sutartį arba išsikelti į tokias patalpas kurioms rotušė turi pinigų. Be to, valdyba nurodė, kad ji leidžia padidinti rinkliavas miesto naudai 580 sid. rub., ko prašė rotušė, todėl lėšų apmokėti rotušės pastato nuomai bus iš kur paimti. (LVIA; KM)

1854 m. kovo 10 d. bajoras Karolis Orlovskis slaptame laiške Vilniaus generalgubernatoriui rašė, jos vos jam [generalgubernatoriui] išvykus iš Ukmergės, „[...] to nekantriai laukę Ukmergės lošėjai, susijungę su nuolatiniu savo draugu, buvusiu [Ukmergės apskrities] bajorų vadovu A. Koska, atnaujino be perstojo nuo pat Užgavėnių besitęsiantį lošimą, kuriame aktyviausiai dalyvavo Koska, atvirai lošdamas uždraustą azartinį štoso lošimą per visas dienas ir naktis pašto laikytojo Bolcevičiaus, apskrities teisėjo Burgardo bei lošėjo Leonardo Lukaševičiaus butuose, apie ką žino Ukmergės Bajorų Mokyklos mokytojai bei netgi Koskos globai patikėti moksleiviai [...]“. Toliau K. Orlovskis rašo apie tai jog devyni lošėjai, nuvykę į L. Lukaševičiaus butą pradėjo smarkias išgertuves ir lošimą, lošdami dviprasmiškai atsiliepdavę apie carą ir politinę padėtį, vėliau pradėjo smarkiai ginčytis ir ginčas peraugo į muštynes, kurių „[...] triukšmas buvo toks didelis, jog ėjusieji pro namą, kuriame vyko lošimas, sustodavo ir aiškindavosi to triukšmo priežastis, taip apie įvykį buvo sužinota mieste. Tuo metu [Justino] Koskos banke [pinigai iš kurių vyko lošimas] buvo rasti netikri 50 rublių banknotai, kurių neretai turėdavo Justinas Koska, o kadangi triukšmas nesibaigė, Koska pakvietė tuos, kurie norėjo ręsti lošimą, į apskrities teisėjo Burgardo butą.[...]“. Dar K. Orlovskis rašo, jog A. Koska, praskolinęs savo dvarą, pajamas gauna tik iš lošimo kortomis, kad jis įbauginęs visus Ukmergės valdininkus, jog turi įtakingų ryšių net generalgubernatoriaus aplinkoje, dėl to jam pasiseka nuslėpti savo nusikaltimus, be to jis žiauriai elgiasi su savo baudžiauninkais, prievartauja dvaro merginas ir moteris bei daro kitokius blogus darbus. (LVIA; KM)

1854 m. kovo 26 d. Vilniaus generalgubernatorius kreipėsi į Kauno gubernatorių, nurodydamas, jog jis „gavo žinią“ apie blogą pašto trakto tarp Ukmergės ir Panevėžio stočių būklę bei apie tai, jog jose esantys arkliai dėl nuovargio ir kitų priežasčių „visai netinkami važiavimui“. Šią „žinią“ generalgubernatoriui perdavė „Jo Imperatoriškos Didenybės Svitos Generolas majoras Gečevičius“, pridėjęs, jog jis informavęs apie šią situaciją ir Kauno gubernatorių, o pastarasis pranešęs apie tai „Kauno Gubernijos Počmeisteriui, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmingų priemonių minėtose pašto stotyse esantiems trūkumams ištaisyti.“ Generalgubernatorius, atkreipęs dėmesį į tai, jog šiuo traktu, vedančiu į Mintaują [Jelgavą] ir Rygą dabar vyksta intensyvus kariuomenės judėjimas, nurodė paskelbti počtmeisteriui griežtą papeikimą, paliepti jam nedelsiant imtis visų priemonių pašto stočių būklei pagerinti „blogų pašto laikytojų sąskaita“ ir apie padarytus darbus jį nedelsiant informuoti. (LVIA; KM)

1854 m. balandžio 25 d. Rusijos vyriausias pašto departamento viršininkas informavo Vilniaus generalgubernatorių, „[...] kad Jo Imperatoriškos Didenybės Įsakymu, - Mintaujos ir Rygos susisiekimo su Ukmerge paspartinimui [dėl vykstančio Krymo karo] – duotas nurodymas siųsti tarp Šiaulių ir Ukmergės ekstrą paštą tris kartus per savaitę, kuris turės ryšį su per Šiaulius einančiu S. Peterburgo – Tauragės ekstra paštu.“. (LVIA; KM)

1854 m. balandžio 20 d. Kauno visuomeninės globos įstaigos nutarime rašoma, jog, dėl to, kad “[...] numatomas kariuomenės judėjimas įvairiomis Kauno gubernijos kryptimis, į Lenkijos Karalystę, o taip pat rekrutų partijų judėjimas [vyko Krymo karas], - atkreipdamas dėmesį į tai, jog tokio kariuomenės judėjimo metu kareiviai gali susirgti [...]” Kauno gubernatorius pavedė patikrinti gubernijos ligoninių pasiruošimą priimti didesnius kiekius susirgusių kariškių. Valstybės patarėjas Godlevskis, patikrinęs ir Ukmergės ligoninę, nustatė, kad “[...] Ukmergės miesto ligoninėje laikinas karinis skyrius yra mūriniame dviaukščiame name su mediniais fligeliais, talpinančiame virš šimto lovų; yra ligonių vyr. 65, mot. su vaikais 18; civilinis skyrius mediniame name talpina 25 ligonius, ten visos vietos buvo užimtos; abiejuose skyriuose ligoniai maistu ir aptarnavimu patenkinti, gydymas teisingas, maisto produktai geros kokybės, ligų istorijos vedamos pavyzdingai, suvarstytose knygose nėra klaidų, patarnautojai ir felčerės tinkamai apsirengę; visur, tiek ligoninės palatose, tiek patarnautojų patalpose švaru; deja, trys krosnys ligoninėje ir pirtyje dėl jų senumo reikalauja perstatymo; priepirtis šaltas. Ligoninės daiktų (sąrašas “I”), kuriuos rangovas dar papildys pagal gautą įsakymą, visai užteks, net ir padaugėjus ligonių. [...]” (LVIA; KM)

1854 m. liepos mėnesį Kauno gubernatorius, apžiūrėjęs Ukmergės kalėjimą nustatė, kad “Kalėjimas išplėstas kai kuriais priestatais, galėtų būti ūkiškiau prižiūrimas ir geriau valomas bei tvarkomas.[...] dviejų kalinių pabėgimas iš slaptųjų kamerų buvo visai natūralus. Šios kameros buvo pristatytos prie pagrindinio pastato ant tokio aukščio stulpų, kad susilenkus pro juos galima praeiti.[...] praeitais metais iš lauko akmenų buvo padaryti vidiniai pamatai bei supilta žemė, tačiau tam, kad praeitų oras, buvo palikta pusė aršino [apie 0,35 m.] laisvos vietos po grindimis, tad pakėlus grindis buvo galima pabėgti. Apie šitą aplinkybę bei prastą [Ukmergės kalėjimo] sargybą [...] Jo Prakilnybė pranešė P. Generalgubernatoriui [Vilniaus generalgubernatoriui], todėl praneša ir šiam Komitetui [Kauno Gubernijos Kalėjimų globos].” (LVIA; KM)

1855 m.

1855 m. kovo 18 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Labai padidėjus ligoms Ukmergėje apsistojusių kariškių tarpe, taip, kad kovo 13 dieną išžygiuojantis iš šio miesto 1 Pėstininkų Korpuso 1 rezervinis batalionas paliko 30 sergančių kareivių, o 14 dieną Leibgvardijos Suomių Šaulių batalione susirgo 24 žmonės, todėl perpildžius ligoniais miesto ligoninę bei nuo seno pulko ligoninei paskirtą namą, nuomojamą iš žemietijos [žemietija (zemstvo - земство) - apskrities ar gubernijos savivaldybė] rinkliavos pinigų, atsirado būtinybė išnuomoti dar vieną atskirą patalpą, aš pasiūliau Ukmergės Apskrities Bajorų Vadovui tuojau pat surasti tinkamą minėtam reikalui namą už kuo mažiau žemietiją apsunkinantį užmokestį. Bajorų Vadovas šiandien man atsiuntė estafete [greitas korespondencijos siuntimo būdas paštu] žydo Hiršo Vito namo Ukmergėje nuomos vieniems metams sutarties projektą, 40 lovų ligoninei, už 312 sidabro rub. per metus, mokant nuomą kas pusmetį, su sąlyga, kad jei per šešias dienas nuo šios sutarties sudarymo ji nebus patvirtinta, tai žydas Vitas atsisakys nuomoti savo namą ligoninei. [...] Ne kartą pastebėdamas, jog čionykščiai žydai nors truputį uždelsus vykdyti jų išprašytas sąlygas, tuojau pat stengiasi pasinaudoti proga ir ieškoti naudos sau, laikau savo pareiga nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės siųsti atsakymą į šį mano raportą estafete, kad neduoti Ukmergės žydui Vitui panašių dingsčių išsisukti nuo sutarties vykdymo ir šitaip pastatyti [Kauno gubernijos] valdžią į keblią padėtį. Dėl nuomojamo namo aprūpinimo būtinais ligoninei daiktais aš kartu su šiuo [raportu] pranešiau Kauno Visuomeninės Globos Įstaigai; [...]“. (LVIA; KM)

1855 m. balandžio 28 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos ūkio departamentas kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, klausdamas kodėl renkamos Ukmergės miesto naudai šios rinkliavos: 1) Už raguočių ganymą miesto pievose; 2) Iš atvykusių laikinai prekiauti asmenų; 3) Iš vežikų; 4) Iš užvažiuojamų kiemų ir karčemų; 5) Iš prekybinių pirčių; 6) Už besibastančius gatvėmis galvijus; 7) Už nepranešimą policijai apie atvykstančius ir išvykstančius iš miesto. Be to, buvo teiraujamasi, kodėl Kauno gubernijos valdyba išbraukė iš Ukmergės miesto išlaidų sąmatos 5 rub., skirtus priešgaisriniams instrumentams tepti. (LVIA; KM)

1855 m. gegužės 16 d. Chackelis Berkovičius Ritovtas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis, pravažiuodamas pro Ukmergę ir ten užtrukęs kelias dienas, pastebėjo vietinių žydų bendruomenės deputatų piktnaudžiavimus renkant įvairius mokesčius ir rinkliavas: „[...] Be sudėtinių [коробочные] už košerinį gyvulių skerdimą ir žvakių rinkliavų, įvestų Vyriausybės, įvesti ir savavališkai renkami ypatingi mokesčiai už naudojamus maisto produktus, tai yra: už kiekvieną miltų ir lajinių žvakių pūdą, tie mokesčiai atiduoti rinkti privatiems asmenims, surenkantiems žymias sumas, verčiant gyventojus [žydus] mokėti tas slaptas pajamas [mokesčių] laikytojams./ Tokioms neteisėtoms [...] rinkliavoms visai nėra jokio pagrindo, nes mokesčius ir teisėtą žvakių rinkliavą gyventojai moka pagal ypatingus vienodus paskirstymus, o už vargšus ta prievolė padengiama iš sudėtinės galvijų skerdimo rinkliavos, kurios bendruomenė kasmet permoka virš 1000 sid. rub., nes deputatai nuo seno tvarko ir šią rinkliavą, kaip rangovą įrašę rabino padėjėją Orelį Segelį bei visada gaudami teises į šią rinkliavą aukcione Gubernijos Sudėtinių Mokesčių Valdyboje už pačią mažiausią kainą, stengdamiesi, kad niekas nė trupučio nepadidintų pradinės kainos./ Be minėtųjų antiįstatymiškų mokesčių Deputatai dar nuomoja ir miesto svarstyklių mokestį [...]“. Ch. Ritovtas prašė generalgubernatoriaus atsiųsti valdininką, kuris atliktų slaptą tyrimą šiems žydų deputatų piktnaudžiavimams atskleisti. (LVIA; KM)

1855 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės miestas turėjo 819 rub. 88 ¾ kap kapitalo saugomo už įneštus pinigus išduotų kvitų pavidalu, t.y. kapitalo grynais pinigais miestas neturėjo. Turėta 46 rub. 17 kap. pensijinio kapitalo, kuris buvo sukauptas išskaičiuojant įstatymų numatytus procentus iš miesto valdininkų ir tarnautojų algų, o kadangi už šį kapitalą „priklausė 19 rub. 41 kap. procentų, tad neliečiamų kapitalų buvo 65 rub. 78 kap.“. 1855-08-01 d. miesto atsarginis kapitalas sudarė 549 rub. 37 ½ kap. už kuri priklausė 34 rub. 22 ¾ kap. procentų. Be to, iš atsarginio kapitalo miestas dar 1845 metais pasiskolino 170 rub. 50 ½ kap. etaloninių svarstyklių ir saiko pirkimui.
Ukmergės miestas 1855 m. rugpjūčio 1 d. buvo skolingas 280 rub. 98 kap., kuriuos Kauno visuomeninės globos įstaiga sumokėjo matininkui Liudevichui už miesto sodybinės ir ganyklinės žemės išmatavimą, bei jau minėtas lėšas pasiskolintas iš atsarginio kapitalo svarstyklėms ir saikui pirkti. Trūkstant lėšų miesto valdžia iš privačių asmenų pasiskolino: 1848 m. – 73 rub.89 ½ kap., 1849 m. – 17 rub. 87 kap., 1850 m. – 113 rub. ½ kap. Iš viso miestas turėjo 656 rub. 74 ½ kap. skolų. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1855 m. spalio 6 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog atlikus tyrimą dėl „žydo Ritovto pranešimo apie neteisėtas rinkliavas“, nustatyta, „[...] jog rinkliavos miesto naudai už produktų permatavimą ir persvėrimą miesto [turgaus] aikštėje teisė buvo numatyta išnuomoti aukcione už 56 rub. per metus, tačiau kadangi miesto matams ir svarstyklėms saugoti nebuvo jokių miesto patalpų, tad atvyko norintieji pastatyti matams ir svarstyklėms būtiną patalpą savo sąskaita su sąlyga, kad rinkliavos už prekių permatavimą ir persvėrimą teisė būtų suteikta norinčiajam pastatyti tokį pastatą keturiems metams nemokamai: Gubernijos Valdyba, turėdama omenyje, jog patalpų svarstyklėms ir matams statyba kainuotų 269 rub. 50 kap., palaikė aukščiau minėtąjį pasiūlymą naudingu ir todėl jį patvirtino; tad iš tikro vyksta rinkliava už produktų persvėrimą ir permatavimą, tačiau komandiruotasis į Ukmergę tyrimui valdininkas visiškai jokių duomenų apie piktnaudžiavimus negavo, tuo labiau, kad nerado žydo Ritovto, kurio gyvenama vieta nežinoma.“. (LVIA; KM)

1855 m. spalio 14 d. Kauno gubernatorius, informuodamas Vilniaus generalgubernatorių apie dalies Ukmergės miesto rinkliavų teisėtumą, pranešė, jog visos rinkliavos renkamos remiantis galiojančiais įstatymais, o gubernijos valdyba išbraukė 5 rub., numatytus priešgaisrinių instrumentų tepimui, iš miesto išlaidų sąmatos todėl, kad Rusijos vidaus reikalų ministras pranešė gubernijos valdybai, jog bus skirta pašalpa gubernijos miestuose esančioms gaisrininkų komandoms išlaikyti, todėl ir priešgaisrinių instrumentų „tepimui“ atskiro išlaidų punkto miesto biudžete nebereikės. Gubernatorius nurodė, jog pagal patvirtintą Ukmergės miesto pajamų ir išlaidų sąmatą 1855 metams, išlaidų numatyta 2366 rub. 77 ½ kap., o pajamų – 2078 rub. 22 ½ kap., todėl Kauno gubernijos valdyba mananti, jog Ukmergės miesto iš rinkliavų gaunamos pajamos turėtų likti esamoje būklėje, juolab, kad dėl rinkliavų sunkumo niekas nesiskundė. (LVIA; KM)

1855 m. lapkričio 28 d. Kauno gubernijos žandarų korpuso vyresnysis karininkas pulkininkas Svorcovas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis „Ukmergės Rekrutų Įstaigoje“ apžiūrinėdamas rekrutus, pastebėjo, jog vienas iš jų, Dominykas Pareckis, yra gerokai vyresnis nei nurodyta sąrašuose ir patikrinęs dvarų revizinius sąrašus pamatė, kad jo amžius sąrašuose pertaisytas į dešimt metų mažesnį. Apie „šios klastotės akivaizdumą“ įrašą savo dokumentuose padarė ir Ukmergės rekrutų įstaiga. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1855 m. Ukmergės žemės teismo „Vyresnysis Tarėjas Bortkevičius“ pateikė Kauno gubernatoriaus kanceliarijai žinias apie Ukmergėje esančias alaus daryklas, plytines ir odų raugyklas (dokumento išdėstymas dalinai pakeistas):
“Alaus daryklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios 3–os gildijos pirkliui Abeliui Broidei 1855 metų žiniaraštis
/Gaminio pavadinimas ir pardavimo kaina/ Gamybos apimtis/ Per metus pagaminama/ Per metus pagamintų gaminių kaina/ Darbininkai/ Ypatingos žinios/
/Gaminamas silpnas alus, kurio statinė parduodama už 3 sidabro rublius. /Per metus pagaminti 927 kibirai/ 309 sidabro rubliai/ Fabrike mašinų nėra, vienas meistras, laisvai samdomas Rusijos pavaldinys/ Alaus darykloje naudojami apyniai ir miežiai perkami Ukmergės m. bei apskrityje. Gaminiai pardavinėjami daugiausiai mieste. Darykla įsikūrusi specialiai pastatytame mediniame name.
[Parašas rusiškomis raidėmis] Abelj Brojde

Odų raugyklos [кожевенная фабрика], esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Joseliui Hilelevičiui Leibovičiui 1855 metų žiniaraštis
/Raugykloje apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 50 kap./ [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 5/ Apdirbtų odų skaičius – 150/ 75 sidabro rub./ Raugykloje mašinų nėra, darbus atlieka pats šeimininkas/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra specialiai prie namo pastatytoje daržinėje.
Už neraštingą Joselį Hilelevičių Leibovičių jo asmeniniu prašymu pasirašė Abramas Tarapanijus.

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Jankeliui Kušeliovičiui Hefenui 1855 metų žiniaraštis
/Raugykloje apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 60 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 160/ 80 sidabro rub./ Raugykloje mašinų nėra, darbus atlieka pats šeimininkas/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra specialiai prie namo pastatytoje daržinėje.
Už neraštingą Jankelį Kušeliovičių jo asmeniniu prašymu pasirašė Tropianskis

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Davydovičiui Garbui 1855 metų žiniaraštis
/Raugykloje apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama už 1 sidabro rub. 60 kap./ Kubilų skaičius – 5/ Apdirbtų odų skaičius – 100/ 50 sidabro rub./ Raugykloje mašinų nėra, darbus atlieka pats šeimininkas/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra specialiai prie namo pastatytoje daržinėje.
Už neraštingą Mauša Davidovičių Garbą jo asmeniniu prašymu pasirašė Abramas Tarapanijus

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Mendeliui Kušeliovičiui Hefenui 1855 metų žiniaraštis
/Raugykloje apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama nuo 1 sidabro rub. iki 2 sidabro rub./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 140/ 70 sidabro rub./ Raugykloje mašinų nėra, darbus atlieka pats šeimininkas/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra specialiai prie namo pastatytoje daržinėje.
Už neraštingą Mendelį Kušeliovičių Hefeną jo asmeniniu prašymu pasirašė Šnejeris Tropianskis

Odų raugyklos, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Nordchelevičiui Tovtui 1855 metų žiniaraštis
/Raugykloje apdirbamos odos perkamos mieste ir apskrityje, kurių kiekviena parduodama nuo 1 sidabro rub. iki 1 sidabro rub. 80 kap./ Kubilų skaičius – 4/ Apdirbtų odų skaičius – 80/ 40 sidabro rub./ Raugykloje mašinų nėra, darbus atlieka pats šeimininkas/ Raugykloje naudojamos kalkės ir žievė perkamos Ukmergės mieste. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose. Raugykla yra specialiai prie namo pastatytoje daržinėje.
Už neraštingą Hiršą Mordchelevičių Tovtą jo asmeniniu prašymu pasirašė Šnejeris Tropianskis

Plytinės, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Šepšeliui Nachimovičiui Vilijamui 1855 metų žiniaraštis
/Gaminamos plytos parduodamos už vieną tūkstantį po 7 sidabro rublius/ Krosnių skaičius – 1/ Per metus pagaminta 30000 vientų/ 210 sidabro rublių/ Mašinų nėra, dirba du laisvai samdomi Rusijos pavaldiniai/ Fabrike naudojami smėlis ir molis renkami nuosavoje žemėje. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies apskrityje. Fabrikas yra specialiai įrengtoje pašiūrėje.
Už neraštingą Šepšelį Nochimovičių Vilijamą jo asmeniniu prašymu pasirašė Tropianskis

Plytinės, esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Pinchui Šimeliovičiui Vapnikui 1855 metų žiniaraštis
/Gaminamos plytos parduodamos už vieną tūkstantį po 6 sidabro rublius/ Krosnių skaičius – 1/ Per metus pagaminta 20000 vientų/ 120 sidabro rublių/ Mašinų nėra, dirba vienas laisvai samdomas Rusijos pavaldinys/ Fabrike naudojami smėlis ir molis renkami nuosavoje žemėje. Gaminiai parduodami daugiausia mieste, iš dalies apskrityje. Fabrikas yra specialiai įrengtoje pašiūrėje.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] [Paaiškinimas rusiškai] Tai reiškia Pinchas Šimeliovičius Vapnikas.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1855 m. pabaigoje einantis Ukmergės gorodničiaus pareigas Ruseckis pateikė Kauno gubernatoriaus kanceliarijai duomenis apie tais metais Ukmergėje įvykdytus nusikaltimus (dokumento teksto išdėstymas dalinai pakeistas):
„Kauno gubernijos Ukmergės mieste 1855 metais įvykdytų nusikaltimų skaičiaus ir rūšių
Žiniaraštis
Nusikaltimo rūšis/ Tos tūšies nusikaltimų skaičius/ Pastabos
Savižudybės/ Nebuvo/
Žmogžudystė/ 1/ Tituliarinio Patarėjo žmona Jekaterina Meškovskaja nunuodijo savo vyrą Ukmergės Maisto Sandėlio viršininką Tituliarinį Patarėją Juozapą Meškovskį, užbaigta apie tai byla perduota Ukmergės Apskrities teismui, nusikaltėlė sėdi kalėjime./
Pamestinukai/ Nebuvo/
Padegimai/ Nebuvo/
Plėšimai/ Nebuvo/
Arkliavagystės/ 2/ Pavogta iš arklidžių arklių – 2. Arkliavagiai nesugauti, pavogtieji arkliai nerasti. Kad sutrukdyti arkliavagystėms Policija stebi, jog niekas mieste nepardavinėtų bei nepirktų arklių be Policijos išduoto paliudijimo ir arklių įsigijimo teisėtumo įrodymo pateikimo. Taip pat įsteigtos Karinės Komandos, kurios kartu su Policijos valdininkais apeina įtartinas vietas, kad sutrukdytų arkliavagių susibūrimams bei jų slaptiems veiksmams./
Vagystės/ 3/ Pavogta turto už 315 rublių. Tame tarpe: 1. Iš namų – 115 rub. 2. Iš rūsio – 200 rub. Pas sugautus vagis rasta ir savivninkams grąžinta turto už 290 rub. Kaltieji perduoti teismui./
Pinigų padirbinėjimas/ Nebuvo/
Pabėgimai/ Nebuvo/
Valkatavimas/ 17/ Valkatos buvo: valstiečiai – 13, žydai – 4. Valkatavimas kyla iš dalies dėl skurdo, bet daugiau dėl valkatų kvailumo ir nedoro elgesio. Norint nutraukti valkatavimą, policija visiems miesto gyventojams išaiškino, kad kiekvienas iš jų kiekvieną pas juos laikinai ar nuolatiniam gyvenimui atvykusį tuojau pat pristatytų į policiją, įrašytų į specialias tam skirtas knygeles ir jas pateiktų Gorodničiaus Valdybai.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1855 metų statistiniai duomenys apie Ukmergę, pateikti įvairių sričių valdininkų Kauno gubernatoriui:
„Kauno gubernijos miestų ugniagesių skyrių būklės 1855 metais lentelė
[...] Ukmergė: darbininkų [ugniagesių ?] – 5, vamzdžių – 3, kibirų – 8, kopėčių – 1, kobinių – 6, - kirvių – 3. Skirta per metus išlaikymui – 245 sidabro rub. 81 ¾ kap. [...].
Kauno Visuomeninės Globos Įstaigos žinioje esančių įstaigų bei jose priglaustųjų 1855 metais žiniaraštis
Kauno gubernijos apskričių miestų ligoninėse: [...] Ukmergės m. 1855 metais ligoninėse gydėsi 1176 vyr., 374 mot. Metų laikotarpyje ši įstaiga gavo 7510 sidabro rub. 64 kap. pajamų, [turėjo] 6134 sidabro rub. 76 kap. išlaidų.
Kauno Visuomeninės Globos Įstaigai nepavaldžių [labdaros] įstaigų bei jose priglaustųjų 1855metais žiniaraštis
[...] Ukmergės mieste: Prieglauda prie Romos katalikų bažnyčios. Kiek žmonių joje laikyta metų laikotarpyje: 12 vyr., 17 mot. Išlaikoma iš savanoriškų paaukojimų, pajamų ir išlaidų apskaita neatliekama.
Ukmergės žydų ligoninė. Per metus joje gydėsi: 205 vyr., 124 mot. Išlaikoma iš bendrosios rinkliavos lėšų. Metinės pajamos 630 sidabro rub., išlaidos 630 sidabro rub. [...]
Ukmergės miesto gyventojų skaičiaus būklės 1855 metais žiniaraštis
Stačiatikių tikybos krikščionių: vyr. 155, mot. 67 (gimusių skaičius: vyr.16, mot. 9; mirusių skaičius: vyr. 93, mot. 5, vedybų skaičius – 3); Romos katalikų: vyr. 611, mot. 730 (gimusių skaičius: vyr. 31, mot. 34; mirusių skaičius: vyr. 21, mot. 29, vedybų skaičius – 13); liuteronų: vyr. 8, mot. 2; sentikių: vyr. 79, mot. 83 (gimusių skaičius: vyr. 14, mot. 9); žydų: vyr. 1700, mot. 2400 (gimusių skaičius: vyr. 91, mot. 79; mirusių skaičius: vyr. 77, mot. 74; vedybų skaičius – 41); karaimų: vyr. 2. mot. 2 (gimusių skaičius: vyr. 1); bendras gyventojų skaičius: vyr. 2555, mot. 2627 (gimusių skaičius: vyr. 153, mot. 131; mirusių skaičius: vyr. 191, mot. 108; vedybų skaičius – 57); viso gyventojų – 5182.
Pastabos: 1) Gyventojų tarpe: abiejų lyčių paveldimų bajorų – 154, jų tarpe turinčių teisę balsuoti rinkimuose gubernijos [bajorų] susirinkime [губернское собрание] – 6, neturinčių dvarų [безпоместные] bajorų – 85, asmeninių [t.y. nepaveldimų, gavusių bajoro titulą už užimamas pareigas] bajorų – 10, dvasininkų su šeimomis: stačiatikių – 19, Romos katalikų – 3, stačiatikių tikybos cerkvės tarnautojų su šeimomis – 7, prieš laiką paleistų į atsargą [безсрочно отпускные] [kariškių] – 1, atsargos kareivių – 13, kantonistų [kareivių sūnūs, nuo gimimo paimti karinės žinybos įskaiton] – 51, garbės piliečių – 4, vienakiemių [vienakiemiai - odnodvorcy (однодворцы) - valstybinių valstiečių kategorija] – 13, miestiečių krikščionių – 1161, miestiečių žydų – 3100, karaimų – 4, valdiškų valstiečių – 9, baudžiauninkų – 11, žydų ir sentikių pirklių - 13, krikščionių pirklių – nėra, raznočincų [nekilmingų inteligentų] – 240, kitų miestų gyventojų – 265, viso – 5182.
2) a) 1855 metais buvo 21 neteisėtai gimęs; b) trynukų ir dvynukų nebuvo; mirė: kūdikių nesulaukusių metų – 35, nuo vienerių iki penkių metų – 67, nesulaukusių šešiasdešimties metų – 174, sulaukusių šešiasdešimt ir daugiau metų – 23.
Statistiniai duomenys apie Ukmergės miesto būklę 1855 metais
Apie gyventojų skaičių
Abiejų lyčių paveldimų bajorų – 154, asmeninių bajorų – 10, dvasininkų su šeimomis – 22, cerkvės tarnautojų su šeimomis – 7, atsargos vyriškos lyties kareivių – 4, garbės piliečių – 4, žydų ir sentikių pirklių – 13, valdiškų valstiečių – 9, baudžiauninkų – 11, abiejų lyčių užsieniečių – 10.
Apie kareivių skaičių
a) Kavalergardų Jos Didenybės pulko: vyresniųjų karininkų – 3, jaunesniųjų karininkų – 16, kareivių – 267.
b) Vidaus sargybos: jaunesniųjų karininkų – 1, kareivių – 129.
Susisiekimo tarnybos kariškių
Vyresniųjų karininkų – 1, jaunesniųjų karininkų – 3, kareivių – 14.
Karinių kantonistų
Turinčių valdišką išlaikymą – 12, su nuosavu išlaikymu – 25.
Apie bažnyčias
Mūrinių – 1, medinių – 1.
Apie pramonę
Plytinių – 2, odų raugyklų – 5, alaus daryklų – 1.
Apie žmonių verslus
Pagrindinis verslas mieste yra prekyba derliaus produktais. Mugė rengiama Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, tai yra birželio 29 dieną ir trunka 3 dienas.
Apie susisiekimo kelius
Kitų plukdymo kelių, išskyrus Šventosios upę, kuria plukdoma mediena kurui ir statyboms, Ukmergės m. nėra. Pagrindiniai sausumos keliai: 1. Kauno plentas 2. Nuo Vilniaus per Ukmergę ir Panevėžį į Mintaują ir Rygą. Persikėlimui per Šventosios upę didelis tiltas – 1, mažesnių tiltų įvairiose miesto vietose – 3. “ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1856 m.

1856 m. Ukmergės miesto pajamų ir išlaidų sąmata. Dokumento išdėstymas dalinai pakeistas, praleistos nuorodos į įstatymus ir kitus dokumentus, numatančius vienokio ar kitokio dydžio lėšų poreikį.
„Pajamų sąrašas 1856 metams
Pajamų rūšis/ [...]/ 1856 metų sąmatiniai apskaičiavimai: Miesto Rotušės pasiūlymu/ Gubernijos Valdybos nustatymu/.
I skyrius. Paprastosios pajamos.
I dalis. [Pajamos] Už miesto nuosavybę ir mokesčių punktus. 1. Už išnuomotą ariamą žemę ir ganyklas [...] 184 rub. 20 kap. 2. Už raguočių ganymą miesto ganyklose [...] 60 rub. 3. Už Ukmergės miesto gyventojų valdomą žemę: a) sklypus [...]/ Už Miesto gyventojų pagal 1838 metais sudarytą inventorių valdomą paveldimą sklypinę žemę, apimančią 62 dešimtines 1674 kvadratinius sieksnius [apie 68,3 ha] miesto naudai [...] 123 rub. 22 kap. b) ariamą žemę [...]/Už Miesto gyventojų pagal 1838 metais sudarytą inventorių valdomą paveldimą ariamą žemę, apimančią 526 dešimtines 1824 [kvadratinius] sieksnius [apie 574,1 ha] miesto naudai [...] 166 rub. 61 kap. c) šienaujamą žemę [...]/Už Miesto gyventojų pagal 1838 metais sudarytą inventorių valdomą paveldimą šienaujamą žemę, apimančią 230 dešimtinių 1597 kvadratinius sieksnius [apie 251,4 ha] miesto naudai [...] 12 rub. 15 kap. 4. Už keturis buvusius Pijorų sklypus, esančius privačių žmonių nuosavybėje, iš kurių gaunamos pajamos [už naudojimą] po Kunigų Pijorų Vienuolyno panaikinimo perduotas miesto naudai/ [...]/ Buvę pijorų sklypai perduoti miesto žiniai Gubernijos Valdybos 1847 metų vasario 14 įsaku [...] jie yra privačių asmenų nuosavybėje, mokant už keturis sklypus, apimančius 2 dešimtinių 1684 sieksnių [apie 3 ha] plotą, 50 rub. žemės pelno mokestį [...] 50 rub. 5. Už išnuomotą buvusį Žagelio sklypą [...]/ Remiantis Kauno Gubernijos Valdybos 1853 metų vasario 28 Įsaku, šį 1022 sieksnių dydžio sklypą išnuomoti 24 metams statyboms, kasmet sumokant po 10 rub. [...] 10 rub. 6. Už karjerus, naudojamus kasti moliui, akmenims, kalkėms, žvyrui ir pan.[...]/ Akmenų, molio, žvyro ir pan. kasimas 5 dešimtinių ploto miesto ganyklose Kauno Gubernijos Valdybos 1855 metų liepos 30 įsaku [...] išnuomotas žydui Cemachui Zarchui vieneriems metams už 31 rub. 5 kap.[...] 31 rub. 5 kap. 7. Už Šventosios upės pakrantes [...]/ Už medienos laikymą Šventosios upės pakrantėse ir kitko sukrovimą pakrantėse 1856 metais numatomos maždaug 16 rublių pajamos./ 16 rub.
Iš viso I dalyje [...] 650 rub. 23 kap.
II dalis. Rinkliavos iš verslininkų: 8. ¼ % nuo vietinių visų gildijų pirklių paskelbtojo kapitalo [...] 112 rub. 9. Iš laikinai atvykstančių prekiauti įvairių asmenų bei iš vietinių, užsiimančių miestietiška prekyba [t. y. prekyba ne maisto produktais] [...] 200 rub. 10. Iš vežikų turinčių vežiojimo brikeles [...]/ Iš vežikų išieškoma už arklį po 1 rub. 50 kap. [...] 15 rub. Rinkliavos iš verslovių: 11. Iš viešbučių [...] iš vieno viešbučio buvo paskirtas 44 rublių pelnas miesto naudai, [...] kadangi šiuo metu mieste yra vienas viešbutis į pajamų sąrašą įtraukiami 44 rub./ 44 rub. 12. Iš restoranų [...] kadangi šiuo metu mieste yra vienas restoranas, tai 1856 metams iš jo numatomas 24 rub. pelnas/ 24 rub. 13. Iš cukrainių [...] iš trijų cukrainių buvo paskirtas po 12 rub. iš kiekvienos pelnas miesto naudai, todėl iš trijų mieste veikiančių cukrainių numatoma 36 sidabro rub./ 36 rub. 14. Iš užeigų [...] iš 30 užeigų paskirta pelno po 3 rub. iš kiekvienos, todėl 1856 metams numatomas maždaug 90 rub. pelnas./ 90 rub. 15. Iš keturių biliardinių [...] 20 rub. [M.R ir G.V.]. 16. Iš užvažiuojamų kiemų [...]. Iš devynių užvažiuojamų kiemų 1856 metams skiriama 90 rub./ 90 rub. 17. Iš komercinių pirčių [...]./ Mieste yra dvi privačios pirtys iš kurių imamas pelnas po 7 rub. [...]./ 14 rub. 18. Iš plytinių ir kalkių degimo krosnių [...]./ Yra keturios privačios plytinės, numatant i š kiekvienos po 2 sidabro rub. 50 kap. [...]./ 10 rub.
Iš viso II dalyje 655 rub.
III dalis. Netiesioginės pajamos. 19. Rinkliavos už aktus ir įvairius skolų įsipareigojimo sandėrius pateiktus [tvirtinti] Rotušei ir Apskrities Teismui: a) už sutartis [...]./ Už sutartis ir vekselius imama pusė procento [jų vertės], pagal trijų metų vidurkį 1856 metams numatomas 400 rub. pelnas/ 400 rub. b) už skolų raštų protestavimą ir pateikimą [...]/ už paskolų raštų pateikimą imama ketvirtis procento [jų vertės] [...] 200 rub. 20. Už svarstyklių ir saikų žymėjimą [...] Pavyzdinės [Ukmergės] svarstyklės ir saikai įsigyti 1845 metais, sumokėjus už juos 162 sidabri rub. 25 kap./ 30 rub. 21. Už įkeitimo raštus [...]./ Imant ketvirtį procento vykdant išieškojimus pagal nejudamo turto įkeitimo raštus [...]./ 15 rub. 22. Iš loterijų [...]./ Įvairūs privatūs asmenys organizuojantys mieste loterijas privalo sumokėti 10 % [pelno] miesto pajamoms [...]./ 10 rub.
Iš viso III dalyje 665 rub.
IV dalis. Smulkios ir atsitiktinės pajamos. Baudų pinigai: 23. Už prekybos taisyklių pažeidimus [...]./ 10 rub. 24. Už nežymėtų saikų ir svarstyklių vartojimą [...]./ 60 rub. 25. Už gatvėje besibastančius gyvulius [...]./ 10 rub. 26. Už nepranešimą policijai apie pravažiuojančius ir iš miesto išvykstančius asmenis [...]./ 5 rub. 27. Iš činšinių mokesčių [mokesčių už nuomojamą žemę] nesavalaikių mokėtojų [...]./ Iš činšinių mokesčių nesavalaikių mokėtojų priklauso ½ procento baudų pinigų [...]./ 20 rub.
Iš viso IV dalyje/ 115 rub.
Iš viso paprastų pajamų 2065 rub. 23 kap.
II skyrius. 28. Ypatingos pajamos už išieškotas nepriemokas [...] 2938 rub. 29 ¾ kap.
Iš viso pajamų: [...] 5003 rub. 59 ¾ kap. [...].
Išlaidų sąrašas 1856 metams
Išlaidų rūšis [...]./ 1856 metų sąmatiniai apskaičiavimai: Miesto rotušės pasiūlymu/ Gubernijos Valdybos nustatymu.
I skyrius. Einamosios išlaidos.
I dalis. Miesto valdymo [įstaigų] patalpų ir asmenų išlaikymas. 1. Miesto Rotušė [...]/ Pagal praėjusių metų [pajamų ir išlaidų] sąrašą Rotušės Sekretoriaus algai paskirta 200 [sidabro] rub. [per metus], keturiems raštininkams 400 rub., kanceliarinėms išlaidoms 150 rub., iš viso 750 rub., tokios pat išlaidos numatomos ir 1856 metams; tame tarpe pačiam Rotušės išlaikymui 742 rub., pensijiniam kapitalui 8 rub. [...] 750 rub. 2. Rotušės Buhalterinio skyriaus išlaikymui [...] Buhalterio algai 200 rub., raštininkui 200 rub. ir kanceliarinėms išlaidoms 100 rub., tame tarpe pačiam [skyriaus] išlaikymui 494 rub., pensijiniam kapitalui 6 rub. [...] 500 rub. 3. Našlaičių Teismas [...] Nustatytų etatų nėra, išlaikymui kasmet pagal [pajamų ir išlaidų] sąrašą skiriama vieno raštininko algai 100 rub. ir [kanceliarinėms] išlaidoms 30 rub., tokios išlaidos numatytoms ir 1856 metams, tame tarpe Našlaičių Teismo išlaikymui 129 rub., pensijiniam kapitalui 1 rub. [...] 130 rub. 4. Butų Komisija [...] Numatytų etatų nėra, kasmet pagal [pajamų ir išlaidų] sąrašą skiriama 50 rub. raštvedžio algai ir kanceliarinėms išlaidoms 15 rub., iš viso 65 rub., tokios išlaidos numatomos ir 1865 metams, tame tarpe išlaikymui 64 rub. 50 kap., pensijiniam kapitalui 50 sidabro kap. [...] 65 rub. Policija: 5. Gorodničiaus Valdybos raštininko algai [...] tame tarpe išlaikymui 59 rub. 40 kap., pensijiniam kapitalui 60 kap. [...] 60 rub. 6. [Miesto] Nuovados Viršininkas [...] 120 rub. 7. Policijos komandos išlaikymui: a) algai [...] Pagal etatus 7 eiliniams [policininkams] numatyta algos kiekvienam po 4 rub. 50 kap., o septyniems 31 rub. 50 kap. [...] 31 rub. 50 kap. b) uniformoms [...] 74 rub. 95 ½ kap. c) maistui [...] Pagal etatus vienam žmogui per metus priklauso 22 pūdai 20 svarų [368,5 kg] miltų ir 2 pūdai 10 svarų [36,85 kg] kruopų, tai septyniems žmonėms sudaro 157 pūdus 20 svarų miltų ir 15 pūdų 30 svarų kruopų [...] 162 rub. 75 kap.
Iš viso I dalyje [...] [Rotušės siūlymas] 1894 rub. 20 ½ kap. [Gubernijos valdybos nustatymas] 1714 rub. 20 ½ kap.
II dalis. Miesto įstaigų: Miesto rotušės, Žodinio ir Našlaičių Teismų patalpos: a) buto nuoma [...] Šių įstaigų įkurdinimui išnuomoti [miesto] gyventojos Anisijos Korablikovos mūrinio namo Dinaburgo gatvėje antrąjį aukštą nuo 1855 m. balandžio 23 vieneriems metams [...] 175 rub. b) apšildymui [...] Rotušės užimame name yra keturios olandiškos krosnys, skiriant kiekvienai iš jų po tris sieksnius [sieksnis – 2,13 m.] beržinių malkų, o visoms krosnims 12 sieksnių, pagal dabartines prekybines kainas kainuojančias 60 rub. [...] [Rotušės siūlymas] 60 rub. [Gubernijos valdybos nustatymas] 40 rub. c) apšvietimui [...] 6 kambarių apšvietimui 6 žiemos ir 6 vasaros mėnesiams reikia 6 pūdų žvakių, pagal dabartines kainas už pūdą mokant po 6 rub. 80 kap. [...] 40 rub. 80 kap. d) Rotušės, Žodinio ir Našlaičių Teismų sargo algai [...] 50 rub. e) Gorodničiaus Valdybos apšildymui ir apšvietimui [...] 50 rub. f) Policijos komandos patalpų apšildymui ir apšvietimui [...] 15 rub. 21 kap.
Iš viso II dalyje [...] [Rotušės siūlymas] 391 rub. 1 kap. [Gubernijos valdybos nustatymas] 321 rub. 1 kap.
III dalis. Miesto išorės tvarkymas. 9. Dūmtraukių valymas po pijorų likusiame miesto name ir hauptvachtoje [...] 20 rub. 10. Buvusio Pijorų pastato, kuriame įsikūrusi Butų Komisija ir Gorodničiaus Valdyba, taisymui [...] 10 rub.
Iš viso III dalyje [...] 30 rub.
IV dalis. Skolų apmokėjimas. 11. Ankstesnių metų išlaidų įvykdymas [...] Ankstesnių metų išlaidos kurias numatoma padengti gavus miesto nepriemokas paskirtas [skolų] padengimui 1856 metais [...].
Iš viso IV dalyje 1952 rub. 45 ¼ kap.
V dalis. „[Kauno] Gubernijos žinių“ prenumeratai parapinėms bažnyčioms [...] [Stačiatikių ir katalikų] Parapinėms bažnyčioms reikia dviejų „Gubernijos žinių“ egzempliorių, kuriems skiriams 6 rub. ir persiuntimui 6 sidabro kap. [...] 6 rub. 6 kap.
II skyrius. Vienkartinės išlaidos.
13. Hauptvachtos Ukmergės mieste pataisymui [...] Ukmergės Gorodničius išleido 25 rub. [nuosavų pinigų] [...] iš viso grąžinti Gorodničiui bei pataisymui 1856 m. numatoma 53 rub. 83 kap. [...]. 14. Pataisymui buvusio Pijorų namo, kurį užima Gorodničiaus Valdyba ir Butų komisija [...] 149 rub. 50 kap. 15. Invalidų komandos sargybiniams skirtų 24 porų kenegų [specialūs šilti batai], penkių naujų bei keturių perdirbtų senų tolubų [dideli kailiniai] pagaminimui [...] Invalidų Komandos sargybiniams stovintiems Miesto postuose reikia pagaminti 24 poras kenegų bei 5 naujus tolubus, o taip pat iš aštuonių senų pagaminti keturis tolubus, visam tam reikia 148 rub. 90 kap. [...] 148 rub. 90 kap.
Iš viso vienkartinių išlaidų: [...] 352 rub. 23 kap.
Iš viso einamųjų išlaidų [...] [Rotušės siūlymas] 2673 rub. 50 ½ kap. [Gubernijos valdybos nustatymas] 2423 rub. 50 ½ kap. / nepadengtų [ankstesnių metų] išlaidų [...] 1952 rub. 45 ¼ kap.
Iš viso išlaidų [...] [Rotušės siūlymas] 4625 rub. 95 ¾ kap. [Gubernijos valdybos nustatymas] 4375 rub. 95 ¾ kap. [...]“
Pajamų ir išlaidų sąmatą pasirašė burmistras Slavinskis, ratmanai Koryzna, Mestnikovičius, sekretoriai Petelčicas, Koryzna, buhalteris Šveikovskis. Patvirtino Kauno gubernatorius. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1856 m. liepos 21 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsakydamas į Rusijos susisiekimo XII apygardos valdybos prašymą nurodyti Ukmergės gyventojams valyti palei jų sklypus einantį Kauno plentą ir šalia esančius griovius, pranešė valdybai, jog „[...] Ukmergės m. gyventojams prašant išlaisvinti juos nuo pro miestą einančio Kauno plento išlaikymo, aš įsakiau vietiniam Gorodničiui neversti prašytojų atlikinėti plento remonto darbų, kurie pagal įstatymą priklauso Susisiekimo [Valdybos] valdžiai, neišlaisvinant tų Ukmergės gyventojų nuo plento valymo miesto ribose, kas pagal taisykles yra jų asmeninė pareiga.“. (LVIA; KM)

1856 m. rugsėjo 5 d. Rusijos pašto departamento vyriausias viršininkas rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Atsižvelgiant į Jūsų Prakilnybės gegužės 28 rašte Nr. 3237 man išdėstytą Vilniaus pirklių, o taip pat Vilniaus gubernijos bajorų ir dvarininkų prašymą dėl susisiekimo su S. Peterburgu ir užsienio miestais padažninimo, bei susitarus su Prūsijos Pašto vadovybe dėl Vilniaus užsienio korespondencijos krypties pakeitimo – aš įsakiau Pašto Departamentui duoti sekančius nurodymus: 1. Be dabar egzistuojančio triskartinio korespondencijos siuntimo per savaitę iš S. Peterburgo į Vilnių, ekstra ir sunkiuoju paštu, siųsti dar ją iš S. Peterburgo iki Ukmergės kartu su lengvuoju paštu siunčiamu į Varšuvą, o atgaliniame kelyje Vilniaus korespondenciją Ukmergėje prijungti prie sunkiojo pašto iš Varšuvos į S. Peterburgą. Tam, kad Vilniaus korespondencija į Ukmergę būtų siunčiama be pertraukos, įsteigti specialų pašto siuntimą iš Vilniaus į Ukmergę ir atgal du kartus per savaitę. [...]“. (LVIA; KM)

1856 m. lapkričio 27 d. Ukmergės gorodničius Ruseckis raportavo Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] šiandien (lapkričio 27) 10 valandą ryto ėmė lūžti ledas Šventosios upėje ir nunešė dvi lytlaužas bei susigrūdo prie tilto; puse trijų dienos vėl pajudėjo ir savo spaudimu sulaužė du tilto taurus [atramas su sija], todėl į juos besiremianti viršutinė tilto dalis įkrito į vandenį, tokiu būdu persikėlimas per Šventosios upę buvo visiškai nutrauktas./ Be to, turiu garbės nuolankiausiai pranešti, kad šio įvykio metu nelaimingų atsitikimų nebuvo, ir kad aš, iš savo pusės, siekiant kiek galima palaikyti susisiekimą su miestu, daviau nurodymą naudoti perkėlimui nedidelį botą [didelę valtį], priklausantį vienam Ukmergės gyventojui, kuriuo, deja, galima pervežinėti tik pėsčiuosius.“. (LVIA; KM)

1856 m. gruodžio 3 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui: 1. Generalgubernatoriaus komandiruotas į Ukmergę karinių gyvenviečių inžinierius pulkininkas Jaščioldas bei gubernatoriaus paskirti Ukmergės apskrities bajorų vadovas, gorodničius ir ispravnikas surašė tilto per Šventosios upę sugadinimo aktą, o architektas Ikonikovas sudarė 881 sid. rub. 14 ½ kap. dydžio sąmatą laikinos keltinės perkėlos per Šventąją įrengimui, kurią patvirtino Kauno gubernijos Statybos ir kelių komisija; 2. Gubernijos ypatinga žemietijos prievolių komisija, kartu su Statybos ir kelių komisija nusprendė, jog vienintelis būdas greitai atkurti persikėlimą per Šventąją – įrengti laikiną keltinę perkėlą už zemstvos pinigus; 3. Ukmergės pirklys Abelis Breidė įsipareigojo įrengti keltinę perkėlą už 800 sid. rublių; 4. Tilto sugadinimas įvyko dėl ledo spaudimo, nes tiltas buvo prižiūrimas ir remontuojamas pagal Statybos ir kelių komisijos nurodymus 1850, 1851, 1854 ir 1855 metais; 5. Tilto pataisymo sąmata yra rengiama architekto Ikonikovo ir ją užbaigus, ji bus pateikta generalgubernatoriui. (LVIA; KM)

1857 m.

1857 m. vasario 22 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Kauno gubernijos Statybos ir kelių komisijos narys inžinierius pulkininkas Ferijeris, kuriam yra pavesti įrengti Ukmergėje laikiną perkėlą, jam pranešęs, jog „apvažiavimo tiltas“ per Šventąją atidarytas nuo sausio 30 d., juo vyksta „nepertraukiamas ir saugus judėjimas“. Be to, išardytos trys likusios sugriauto tilto santvaros, ardant surinkta virš 100 pūdų [pūdas - 16,38 kg] geležinių varžtų bei daug medienos, kurie panaudoti laikino tilto statybai ir 10 lytlaužų remontui, kurios dar ir papildomai apkaustytos. (LVIA; KM)

1857 m. liepos 29 d. Ukmergės rotušė pranešė Kauno gubernijos valdybai, jog po kelių nesėkmingų bandymų iš varžytinių išnuomoti miesto pajamų surinkimą už raguočių ganymą miesto ganyklose, birželio pabaigoje į Rotušę kreipėsi žydai Chaimas Šmuilovičius Judelevičius ir Joselis Dovydovičius Šudas, kurie pareiškė norą iš varžytinių išsinuomoti rinkliavą už ganyklų naudojimą, su sąlyga, jog ši rinkliava bus išnuomota trims metams ir pradinė nuomos kaina varžytinėse bus 50 sidabro rub. metams, be to, jie pageidauja perimti rinkliavos nuomą iki rugpjūčio 10 d., nes vėliau ganomų gyvulių skaičius bei surenkamos už tai lėšos mažėja. Miesto rotušė sutiko su žydų Ch. Judelevičiaus ir J. Šudo pageidavimais ir „[...] pravedusi Jos įstaigoje varžytines liepos mėn. 12 ir 16, dalyvaujant Gorodničiui bei Apskrities Advokatui, per kurias pakartotinių varžytinių metu ši rinkliava išnuomota žydui Joseliui Dovydovyčiui Šudui už penkiasdešimt devynis sidabro rub. per metus. [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1857 m. rugpjūčio 9 d. „Ukmergės miestiečių krikščionių bendruomenės“ vardu Steponas Zanemoiskis, Stanislovas Koryzna, Juozapas Belžekas, Kajetonas Požerskis ir Petras Slavinskis skundėsi Vilniaus generalgubernatoriui dėl miestui priklausančių ganyklų sumažinimo ir kitokio praradimo: 1842 m. valdžios paskirtam valdininkui atlikus geometrinius matavimus, pagal įstatymus, atsižvelgiant į miesto plotą, miesto ganykloms buvo atmatuota 2456 dešimtinės, 26 sieksniai [dešimtinė – 1,09 ha, sieksnis – 1,95 m. (kvadratinis sieksnis – apie 4 m2.)] ganyklų, tačiau pagal 1844 m. „[...] sudarytą bei ministerijos patvirtintą liustraciją [surašymas, inventorizacija], besiremiančia aprašytuoju matavimu, Ukmergės m. paskirta tik 2402 dešimt 26 sieks. ganyklų, 54 deš. 293 sieks. mažiau negu priklauso [...]. Valdininkai daliję žemę pagal ministerijos patvirtintą 1844 metų liustraciją, veikdami savavališkai, jų 1850 metų rugsėjo 24 sudarytu bei įvykdytu aktu, paskyrė Ukmergės m. tik 2273 dešimt. 850 sieks. ganyklų, tai yra 128 dešimt. 1676 sieks. mažiau negu ministerijos patvirtintoje liustracijoje. [...] tie valdininkai atėmė miesto žemę, [...] būtent Dukstyna vadinamą atkarpą, kurios didelę dalį atidavė [...] dvarininkui Kontautui, likusią padalino tarp valstybinių valstiečių; į Ukmergės m. ganykloms paskirtą žemę įtraukė žemę per kurią buvo nutiestas plentas bei bajoriškas žemes, kurios pagal Lenkijos karalių privilegijas priklauso ne miestui, bet kai kurioms miesto gyventojų šeimoms. [...]“. Besiskundžiantieji priminė, kad neįvykdytas Rusijos caro nurodymas kompensuoti plentui panaudotą žemę Ukmergės m., o „[...] Caro patvirtinta Valstybės Tarybos nuomone, miesto gyventojų žemės, valdomos pagal Lenkijos karalių privilegijas, nepriklauso ganykloms, [...]“. Dar skunde rašoma, jog mieste ir miesto ganyklose suteikti žemės plotai daržams, ganykloms ir arimams stačiatikių bei katalikų dvasininkams, be to „[...] mažamečio [dvarininko] Michalovskio globėjai, valdantys Paleonpolio dvarą, savavališkai, netgi nugriaudami ežiaženklius, užėmė kelias dešimtines miesto žemės.“. Besiskundžiantieji teigia, kad dėl minėtų aplinkybių miestas realiai naudoja tik apie trečdalį pagal liustracijas jam priklausančios žemės, tačiau mokesčiai miestui priskaičiuojami nuo viso ploto, kas skurdina miesto gyventojus. Besiskundžiantieji prašė generalgubernatoriaus: duoti nurodymą atlyginti už plentui užimtą žemę, paskirti miestui papildomus ganyklų plotus, atitinkančius 1844 metų liustraciją, grąžinti Dukstynos atkarpą, įsakyti Michalovkio globėjams grąžinti užimtą miesto žemę, panaikinti žemės mokesčio skolas, atsiradusias dėl miestui priklausančios žemės trūkumo. (LVIA; KM)

1857 m. rugsėjo 22 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis, gavęs generalgubernatoriaus persiųstus jam raštus, susijusius su Ukmergės amatininkų pirmininko Bilevičiaus ir Bendrosios amatų valdybos narių nusiskundimais ir skundais dėl Ukmergės žydų tautybės amatininkų cechų seniūnų ir Ukmergės Rotušės daromų nukrypimų nuo cechų valdymo taisyklių, perdavė juos svarstyti Kauno gubernijos valdybai. Šiai valdybai pareikalavus iš Ukmergės Rotušės konkrečių paaiškinimų, ji atsiuntė visą eilę raštų, kuriuose pateikiamas nedoras Ukmergės amatininkų pirmininko elgesys ir konkretūs nusižengimai susiję su piniginiais reikalais, tačiau atsakymų apie to paties Bilevičiaus kaltinimus Rotušei negauta. Todėl Kauno gubernijos valdyba nutarė pavesti valdininkui ypatingiems pavedimams Rubaževičiui atlikti formalų tyrimą ir, sujungus visus iš abiejų pusių gautus dokumentus bei išsireikalavus iš Ukmergės Rotušės negautą medžiagą, išvadas pateikti tolesniam gubernijos valdybos svarstymui. (LVIA; KM)

1857 m. gruodžio 12 d. Ukmergės gorodničius Ruseckis pranešė Kauno gubernijos valdybai, jog „Ukmergės Žydų bendruomeninis rabinas šių metų rugpjūčio 29 raporte [...] rašo, kad matydamas jog pamaldų metu Ukmergės mieste valdžios patvirtintuose 11 maldos namų kyla didelis susigrūdimas, kuris kenksmingas sveikatai dėl nuolatinių kataro, šiltinės ir panašių ligų bei dažnų choleros atvejų, jis, rabinas, norėdamas to išvengti, pasiūlė čionykščiam gyventojui Šebseliui Berenšteinui paaukoti jo name atskirą patalpą maldos namams jo bendratikiams, kuris davė tam rašytinį pasižadėjimą, pridedamą prie šio raporto. Kadangi Ukmergės mieste yra apie 600 žydų namų, jis prašo gauti valdžios leidimą įsteigti maldos namus Berenšteino paaukotame kambarėlyje./ Turint omenyje, kad [...] kiekvieniems 30 žydų namų leista turėti vienus maldos namus ir, kad minėtasis kambarys yra gana toli nuo valdiškos [t. y. stačiatikių] ir kitos tikybos [t. y. katalikų] bažnyčių, Gorodničiaus Valdyba pagal Ukmergės Žydų bendruomeninio Rabino prašymą turi garbės prašyti Gubernijos Valdybos leidimo įkurti Berenšteino paaukotame kambaryje žydų maldos namus.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1857 m. gruodžio 23 d. Rusijos Valstybės taryba patvirtino leidimą panaudoti tilto per Šventąją Ukmergėje pataisymui 6615 sidabro rub. 50 kap. iš Kauno gubernijos žemietijos rinkliavos likučių. (LVIA; KM)

1857 m. gruodžio 31 d. Kauno gubernijos valdyba pranešė Ukmergės gorodničiui, jog „[...] Žydų pamaldos leidžiamos tik atskiruose tam skirtuose pastatuose, su sąlyga, kad juose daugiau niekas neįsikurtų, [todėl] Ukmergės Žydų Rabino prašymą, išdėstyta Gorodničiaus Valdybos raporte, dėl leidimo tenykščiams žydams laikyti pamaldas žydo Šepšelio Berenšteino namuose, šiam dalykui paaukotame kambaryje, palikti be pasekmių [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1857 m. duomenys:
Ukmergėje buvo 6770 gyventojai, iš jų: 323 stačiatikiai, 191 sentikis, 1843 katalikai, 41 liuteronas, 1 evangelikas, 4365 žydai, 6 karaimai. Pagal luomus: 154 bajorai dvarininkai, 100 bajorų be dvarų, 3 asmeniniai bajorai, 34 įvairių tikybų dvasininkai ir jų šeimų nariai bei patarnautojai, 7 garbės piliečiai, 9 vienakiemiai [valstybinių valstiečių kategorija], 97 trečios gildijos pirkliai (61 - žydas, 36 – krikščionys), miestiečių luomo: 4119 žydai, 1024 krikščionys, 6 karaimai, valstybinių valstiečių - 10, dvarininkų – 25, užsieniečių – 3, ne tarnybos kareivių – 25, atsargos kareivių – 13, miesto karinė invalidų komanda: 1 karininkas, žemesniųjų laipsnių – 129. Susisiekimo kelių inžinieriai: karininkai – 4, žemesniųjų laipsnių – 78.
Ukmergėje dirbo amatininkų ir jų mokinių: siuvėjų – 90, 2 modeliuotojos, 44 batsiuviai, 19 stalių, 14 kalvių, 11 auksakalių, 3 kaminkrėčiai, 23 kepėjai, 33 mėsininkai, 3 kurpiai, 2 pirštinininkai, 17 katilių, 2 karietų – vežimų meistrai, 7 vežikai, 2 veterinarai, 1 audėjas, 2 fortepijonų meistrai, 24 kepurininkai, 8 mūrininkai, 4 puodžiai, 2 tekintojai, 13 dailidžių, 4 stikliai.
Miesto policijos komandoje tarnavo 7 eiliniai policininkai, miesto gaisrininkų komandoje – 7 eiliniai gaisrininkai.
Ukmergė turėjo 2358 dešimtines [dešimtinė – 1,09 ha] ir 2262 aršinus [kv. aršinas – apie 0,5 m2 ] žemės.
Mieste stovėjo medinė stačiatikių cerkvė, mūrinė katalikų bažnyčia, mūrinė sinagoga bei 11 judėjų maldos namų, iš kurių 2 buvo mūriniai. Be to, mieste buvo 4 mūriniai ir 5 mediniai valdiški gyvenamieji pastatai, 1 mūrinis ir 5 mediniai pastatai priklausę bažnyčioms ir vienuolynams bei 35 mūriniai ir 585 mediniai privatūs gyvenamieji pastatai. Juose buvo 123 parduotuvės, įsikūrusios mūriniuose pastatuose bei 112 – mediniuose.
Į mugę, vykstančią birželio 29 d. 1857 m. atvežta prekių už 8300 rub., o parduota už 4570 rub. Turgūs mieste vykdavo kas savaitę ketvirtadieniais ir sekmadieniais.
Ukmergėje buvo šios įmonės: alaus darykla, padaranti per metus 240 bačkų alaus už 972 rublius; 3 plytinės padarančios apie 90 tūkst. plytų per metus už 900 rub.; 7 odų raugyklos per metus išdirbančios apie 500 odų už maždaug 1500 rub.
Mieste buvo dvi ligoninės: miesto ir žydų, prie katalikų bažnyčios buvo įsikūrusi senelių prieglauda. Veikė apskrities bajorų mokykla.
Be šių, mieste dar buvo: miesto rotušė, su Našlaičių ir Žodiniu teismais, miesto butų komisija, apskrities ir žemietijos teismai, apskrities bajorų globos įstaiga, apskrities iždinė, kalėjimas, XII susisiekimo kelių apygardos IV skyrius ir telegrafo stotis.
1857 m. miestas turėjo 2719 rublių pajamų ir tiek pat išlaidų. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)

1857 m. Ukmergės miestui priklausiusi žemė buvo skirta (užimta): verslui ir įstaigoms – 7 deš. 1647 kv. aršinai [7, 73 ha]; Šventajai ir upeliams – 7 d. 887 k. a. [7, 65 ha]; sodyboms – 11 d. 545 k. a. [12, 04 ha]; ariama žemė – 683 d. 1824 k. a.[746, 26 ha]; šienaujamoms pievoms – 273 d. 379 k. a. [298, 31 ha]; ganykloms – 614 d. 1167 k. a. [670, 84 ha]; kapinėms – 3 d. 604 k. a. [3, 28 ha]; nepatogi naudojimui žemė – 93 d. 530 k. a. [101, 60 ha]; miškams – 459 d. 1258 k. a. [501, 51 ha]; keliams ir gatvėms – 32 d. 651 k. a. [34, 93 ha]; plentui [Varšuvos – S. Peterburgo traktui] – 7 d. 370 k. a. [7, 65 ha]. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)

1857 m. Ukmergės miesto rotušės ir prie jos veikiančių Našlaičių bei Žodinio teismų struktūra (kaip ir kitų Kauno gubernijos apskrities miestų) buvo tokia: 2 burmistrai, 4 ratmanai (2 iš žydų bendruomenės), 2 Žodinio teismo teisėjai, 1 miesto seniūnas, dalyvaujantis Našlaičių teismo darbe, sekretorius, buhalteris, kanceliarijos valdininkai ir tarnautojai. Našlaičių ir Žodinis teismai atskiros kanceliarijos neturėjo. Miesto rotušės nariai, Žodinio teismo teisėjai bei miesto seniūnas buvo renkami, atlyginimo negaudavo. Sekretoriui, buhalteriui ir kanceliarijos darbuotojams alga buvo mokama iš miesto pajamų. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)

1858 m.

1858 m. gegužės 7 d. Ukmergės gorodničius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad „pastovaus tilto statyba per Šventosios upę Ukmergėje dar nepradėta.“. (LVIA; KM)

1858 m. liepos 30 d. Ukmergės apskrities bajorų vadovas A. Koska rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog apskritį ištikusios didelė stichinės nelaimės: „[...] visą vasarą nuolatos buvo nepaprastai karšta, kas sutrukdė užsimegzti visiems vaisiams, dalis per anksti užsimezgė neatnešusi net pakenčiamo derliaus, dalis visiškai išdegė – didelėje apskrities dalyje viską sunaikino kruša, [padariusi nuostolių] virš šimto tūkstančių sidabro rublių – o daugelyje vietų, vos pradėjus pjauti žiemkenčius, kilusios audros ir vėjai nukratė grūdus ant žemės; vasarojus ir daržai dėl nuolatinės sausros irgi beveik visai išnyko, didžia dalimi liko netgi mažiau, negu buvo sėklos; visai nebėra bulvių, taip reikalingų vargingajai klasei palaikyti. Trumpai pasakius, apskrities gyventojai dėl tokių nelaimių nebeturintys šiais metais laukiamo derliaus – nei pakankamai duonos maistui, nei šieno gyvuliams šerti, tikrai nuskurs, praras savo nuosavybę – o varguomenė badaus ir elgetaus [...]“. A. Koska prašė generalgubernatoriaus atkreipti dėmesį į apskrities gyventojų negandas, suteikti „viršininkišką globą“ ir „kokį nors palengvinimą“. (LVIA; KM)

1858 m. rugsėjo 23 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog tilto per Šventąją statyba Ukmergėje yra baigta. (LVIA; KM)

1858 m. rugsėjo 19 d. Rusijos vyriausias pašto departamento viršininkas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] duotas nurodymas nutraukti tarp Ukmergės ir Šiaulių ekstrą paštą, įkurtą praėjusio [Krymo] karo metu.“. (LVIA; KM)

1858 m. Ukmergės gorodničius Ruseckis, pateikė Kauno gubernatoriui žinias apie Ukmergės mieste gyvenančius sentikius: „Bepopių sektos, nepripažįstančių santuokų ir nesimeldžiančių už carą – vyr. 132, mot. 161. [...] Iš viso mieste įvairių sektų sentikių – vyr. 132, mot. 161, o bendrai – 293.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1859 m.

1859 m. vasario 26 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Antipovas, pranešdamas Kauno gubernijos valdybai apie žydo Leibos Mendeliovičiaus Kackelio skundo dėl iš jo konfiskuotų daiktų aplinkybes, raportavo, jog į jį kreipėsi Vaitkuškio dvaro girininko J. Zagorskio žmona su skundu, kuriame ji pranešė, jog L. Kackelis apgaule iš jos vyro išviliojo 12 rub., to paties dvaro valdyba jam pranešė, jog L. Kackelis (pasivadinęs Leiba Pučeriu) 1858 m. rugsėjo mėn. apsiėmė tarpininkauti dvarui įsigyjant 20 statinių miežių, o spalio mėnesį sudarė sutartį su dvaro valdyba dėl statybinių šiukšlių išvežimo iš „dvare statomo naujo pastato [rekonstruojamų dvaro rūmų?] kiemo“. Tačiau nei miežių, už kuriuos dvaro atstovas J. Zagorskis davė jam 25 rub. (vėliau 13 rub. atgavo), nei šiukšlių išvežimo darbų dvaras nesulaukė, todėl kreipėsi į ispravniką, prašydamas išieškoti iš L. Keckelio 12 rub. ir priversti išvežti šiukšles. Toliau savo raporte ispravnikas rašė, jog jis L. Keckelį pažįsta dar nuo 1856 m., kai pastarasis gvardijos Kirasyrų divizijos, apsistojusios Ukmergėje, obervagenmeisteriui Jakovlevui pasisiūlė būti tarpininku superkant pašarus bei atvedęs pas Jakovlevą žmogų, atseit, šlėktą Franckevičių, kuris galįs parduoti 6 statines avižų bei vėliau paėmęs už tariamąjį Franckevičių 7 rub. rankpinigių ir, žinoma, avižų nepristatęs. Jakovlevas, atvykęs pas ispravniką, prašęs surasti minėtą šlėktą. Kadangi Kirasyrų pulkas jau kraustėsi iš Ukmergės, ispravnikas atidavęs Jakovlevui savo 7 rub., o pats, išsikvietęs L. Kackelį, reikalavo jo nurodyti kur rasti Franckevičių, tačiau L. Kackelis išsigynė jį pažįstąs ir patį tarpininkavimo faktą taip pat. Nagrinėdamas gautus skundus ir atsižvelgdamas į L. Kackelio pareiškimus, jog jis neturi pinigų sugrąžinti apgautiesiems, ispravnikas nutarė iš L. Keckelio paimti įvairių 22 rub. 35 kap. vertės daiktų (žvakides, puodą, katiliuką, arbatinį, lėkštes ir pan.), kuriuos atiduoti J. Zagorskiui saugojimui, kol L. Keckelis negrąžins pasisavintų pinigų. Šie daiktai buvo paimami dalyvaujant pačiam L. Keckeliui, tačiau šis, įkandęs vienam iš policininkų į ranką, pabėgo. [Vėliau L. Kackelis parašė skundą Kauno gubernatoriui, nurodydamas, jog jam nedalyvaujant iš jo paimtas beveik visas jo judamas turtas bei pridėjo jo sąrašą (įvairūs 58 rub. 25 kap. vertės namų apyvokos daiktai)]. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1859 m. rugsėjo 2 d. Ukmergės Žemietijos teismo vyresnysis posėdininkas Bortkevičius kreipėsi į Kauno gubernijos valdybą, siūlydamas vietoje nuomojamo bajoro Trabšos namo antrojo aukšto, kuriame ir buvo įsikūręs Žemietijos teismas, leisti išsinuomoti patalpas „[...] velionio Kolegijos Asesoriaus Trušinskio įpėdiniams priklausančio mūrinio namo 2 aukšte, už tuos pačius nuompinigius, kurie buvo mokami Bajorui Trabšai, tai yra 400 sidabro rublių per metus [...]“. Šį siūlymą jis motyvavo tuo, jog Trabšos name esančios patalpos yra ankštos ir teismui, o ypač teismo archyvui, labai trūksta erdvės, be to 1860-04-23 baigiasi prieš šešerius metus su Trabša sudarytos sutarties terminas. Posėdininkas į gubernijos valdyba nusiuntė ir sutartį su Trušinskio įpėdiniais (sudarytą dalyvaujant Apskrities advokatui ir Bajorų vadovui) bei prašė nurodyti Ukmergės apskrities iždui skirti 400 rub. nuompinigiams. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1859 m. lapkričio 3 d. bajoras Dominykas Trabša surašė prašymą Rusijos carui, kuriame jis aprašo savo namo 2 aukšto išnuomavimo Ukmergės Žemietijos teismui istoriją, nurodo, jog namo patalpų dalinis perstatymas, pritaikant jas teismo įstaigos reikmėms, jam brangiai kainavo, ir kad šios išlaidos gali atsipirkti tik nuomojant šias patalpas ilgesnį laiką, jog jis sutinka savo sąskaita padidinti teismo naudojamus kambarius, o archyvo patalpą praplėsti pristatant dar vieną kambarį, be to, jis sutinkąs sumažinti nuomos kainą metams 25 rubliais ir imti tik 375 rub. nuompinigių. Prašyme minima ir tai, jog Žemietijos teismas sudarė nuomos sutartį su Trušinskio paveldėtojais jo neįspėjęs ir jam nepranešęs apie teismo nepatogumus, o teismo įstaigą ketinama „perkelti į daug nepatogesnį namą likusį po Trušinskio už tą pačią 400 rub. kainą“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1859 m. gruodžio 7 d. einantis Ukmergės apskrities ispravniko pareigas Šujeckis pranešė Kauno gubernijos valdybai, kad bajoras Trabša sutinka iki 1860-09-30 d. atlikti savo namo remontą ir praplėtimą bei „atsižvelgiant į Trabšos iždo naudai daromą nuompinigių nuolaidą“, siūlė leisti sudaryti formalią sutartį dėl Žemietijos teismui nuomojamų patalpų. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1859 m. duomenys apie Ukmergės m. plytines ir odų raugyklas (dokumento išdėstymas dalinai pakeistas):
“Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Šepšeliui Viljanui 1859 metų žiniaraštis
Gaminio pavadinimas ir pardavimo kaina / Gamybos priemonės / Per metus pagaminamų gaminių skaičius / Per metus pagaminamų gaminių kaina / Darbininkai / Ypatingos žinios
Savininkas Šepšelis Nochimovičius Viljanas [Вильян]. Plytos parduodamos po vieną kapeiką už vienetą. Krosnių skaičius – 1. Per metus pagaminta 28000 plytų. 280 rub. Mašinų nėra, dirba vienas Rusijos pavaldinys meistras ir vienas juodadarbis.
Plytoms gaminti naudojamas vietoje kasamas molis bei į Ukmergės m. pristatomos malkos. Plytos parduodamos iš dalies Ukmergės mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Šiais metais pertvarkymų fabrike nebuvo. Fabrikas yra mūriniame pastate.
Už neraštingą Šepšelį Viljaną jo asmenišku prašymu pasirašau. Abramas Joseliovičius
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė [de Граве]

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Vitesui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Mauša Hiršovičius Vitesas [Витес]. Plytos parduodamos po vieną kapeiką už vienetą. Krosnių skaičius – 1. Per metus pagaminta 16000 plytų. 160 rub. Mašinų nėra, dirba vienas meistras Rusijos pavaldinys ir vienas juodadarbis.
Plytoms gaminti naudojamas vietoje kasamas molis bei į Ukmergės m. pristatomos malkos. Plytos parduodamos iš dalies Ukmergės mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Šiais metais pertvarkymų fabrike nebuvo. Fabrikas yra mūriniame pastate.
Mauša Vitesas [parašas rusiškomis raidėmis]
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Pinchui Vapnikui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Pinchas Šimeliovičius Vapnikas. Plytos parduodamos po vieną kapeiką už vienetą. Krosnių skaičius – 1. Per metus pagaminta 32000 plytų. 320 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys ir vienas juodadarbis.
Plytoms gaminti naudojamas vietoje kasamas molis bei į Ukmergės m. pristatomos malkos. Plytos parduodamos iš dalies Ukmergės mieste, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Šiais metais pertvarkymų fabrike nebuvo. Fabrikas yra mūriniame pastate.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Pinchas Šimeliovičius Vapnikas.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė

Odų raugyklos [Кожевенный завод] esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Garbui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Mauša Davidovičius Garbas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 100 odų. 390 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Už neraštingą Maušą Garbą jo asmeniniu prašymu pasirašau. Abramas Joseliovičius.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Mendeliui Hefenui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Mendelis Kušeliovičius Hefenas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 80 odų. 310 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Už neraštingą Mendelį Hefeną jo asmeniniu prašymu pasirašau. Abramas Joseliovičius.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Kušeliui Hefenui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Kušelis Šmuilovičius Hefenas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 80 odų. 310 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Kušelis Šmuilovičius Hefenas
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Kušeliui Hefenui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Kušelis Mendeliovičius Hefenas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 80 odų. 310 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Kušelis Mendeliovičius Hefenas.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Garbui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Hirša Davidovičius Garbas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 100 odų. 390 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Už neraštingą Hiršą Garbą jo asmeniniu prašymu pasirašau. Abramas Joseliovičius.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Dudakui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Mauša Leizerovičius Dudakas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 2. Per metus apdirbta 40 odų. 160 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
[Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Mauša Dudakas.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Joseliui Leibovičiui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Joselis Hileliovičius Leibovičius. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 150 odų. 510 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Už neraštingą Joselį Leibovičių jo asmeniniu prašymu pasirašau. Abramas Joseliovičius.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Tavtui 1859 metų žiniaraštis
Savininkas Hirša Mortchelevičius Tavtas. Jaučių odos padams kaina po 4 rub., minkštos išviršinės [odos] po 3 rub. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 130 odų. 490 rub. Mašinų nėra, vienas meistras Rusijos pavaldinys, juodadarbiai samdomi reikalui esant.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Už neraštingą Tavtą jo asmeniniu prašymu pasirašau. [Parašas hebrajiškomis raidėmis] Tai reiškia Kušelis Mendeliovičius Hefenas.
Parašą patvirtinu. Gorodničius de Gravė.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1860 m.

1860 m. vasario 4 d. Kauno gubernijos valdyba patvirtino einančio Ukmergės apskrities ispravniko pareigas Šujeckio pristatytą sutartį, pagal kurią bajoras Trabša nuo 1860 m. balandžio 23 d. šešerių metų laikotarpiui išnuomojo Ukmergės Žemietijos teismui patalpas, mokant už jas po 375 rub. per metus. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1860 m. gegužės mėn. 67-neri skundą pasirašę Ukmergės žydai, skundėsi Kauno gubernatoriui dėl gubernijos valdybos sprendimo grąžinti į Ukmergės nuovados viršininko pareigas Ivaną Panceržinskį, kuris, pasak besiskundžiančių, buvo „priekabus, agresyvus, pasižymėjęs gobšumu ir naudos sau ieškojimu, bei apskritai, užsirekomendavo kaip nesąžiningo ir nedoro elgesio žmogus“. Žydai prašė atšaukti valdybos nutarimą, paliekant nuovados viršininko pareigose Petraševskį, „kaip visais atžvilgiais gero elgesio ir padorų žmogų“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1860 m. birželio 18 d. “[...] Ukmergės mieste renkant rabiną kilus nesutarimams tarp žydų sektų izraelitų arba mespadų ir chasidų arba karlinčikų, tarp jų keliose miesto vietose kilo abipusės muštynės, kurias, bei po to kilusią betvarkę nutraukė policija, padedama vietinės invalidų komandos; o birželio 19 žydų izraelitų sektos minia, užpuolusi žydų chasidų sektos maldyklą, išdaužė akmenimis beveik visus langus.” (LVIA; KM)

1860 m. birželio 20 d. Kauno gubernatorius, atsižvelgdamas į įvairius nusiskundimus dėl blogo policijos darbo Ukmergėje, rašė Ukmergės gorodničiui de Gravei: „Aš sužinojau, kad Ukmergės mieste jau kurį laiką kartojasi nuolatinės vagystės ir, kad policija nesirūpina šio blogio nutraukimu, nukentėję asmenys negali pasiekti nė mažiausio teisingumo, tarsi mieste nebūtų jokios valdžios./ Dėl viso to reiškiu pastabą Jūsų Kilnybei, griežtai nurodau Jums atkreipti ypatingą dėmesį į nepakankamą ir prastą Policijos Valdybos būklę Jums patikėtame mieste, griežtai nurodau imtis atitinkamų priemonių esamai netvarkai užbaigti ir neleisti jai kilti ateityje, neverčiant manęs imtis pačių ryžtingiausių priemonių, kurias sektų Jums nepalankios pasekmės.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1860 m. rugsėjo 23 d. Rusijos XII apygardos susisiekimo valdybos viršininkas rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Apygardos IV skyriaus viršininkas inžinierius papulkininkis Govecas, atsakydamas į jam padarytas pastabas dėl trūkumų Ukmergės Pašto Stotyje, pranešė Valdybai: jog kasmet atliekami Ukmergės Pašto Stoties remonto darbai gali visiškai užtikrinti gerą jos išlaikymą per visus metus, jei Pašto Administratorius ir apskritai stoties gyventojai bei smuklininkas kreips daugiau dėmesio į jų tiesiogines pareigas išsaugant stotyje reikiamą švarą ir tvarką./ Norint to pasiekti, Ukmergės Pašto Stotyje yra būtina: įgalioti smuklininką turėti daugiau patarnautojų grindims plauti, dulkėms šluostyti, krosnims kūrenti ir keleiviams aptarnauti; tuo tarpu iki šiol smuklininkas turi tik vieną tarnaitę 11 stoties kambarių bei kasdien atvykstantiems apie 40 pravažiuojančiųjų. Stoties apšvietimui būtina, kad smuklininkas įgytų nors po vieną padorią žvakidę kiekvienam kambariui, o bendrą keleivių kambarį, koridorių ir įėjimą visą naktį apšviestų tam paruoštos gryna alyva pripildytos lempos; tuo tarpu iki šiol koridorius, prieangis ir įėjimas vakare apšviečiamas tik kelias valandas, o keleiviams duodama viena lajinė žvakė be žnybtukų [žvakės gesinimui]. Smuklininkas būtinai turi turėti varinius padėklus virduliams pastatyti, kad išvengti stalų pradeginimo ir sugadinimo; kiekviename kambaryje turi būti praustuvai ir būtini indai; išvietes reikia laikyti švarias bei įsigyti padoresnę patalynę; apkūrenti kambarius taip, jog visada būtų ne mažiau 13 laipsnių šilumos – to nustatymui yra įsigyti termometrai, malkas turėti, kad atitiktų krosnis, ne ilgesnes kaip 12 verškų [verškas – 4,4 cm], nes nuo ilgų pliauskų vartojimo krosnys labai genda./ Pašto kiemo ir įėjimo sutvarkymui, Pašto Administratorių būtina įpareigoti: laikyti ne mažiau dviejų sargų, nes iš patirties matyti, jog vieno sargo neužtenka./ Prieš paštą, iš fligelio pusės ir kieme, nuolatos voliojasi mėšlas; pašto bričkos netvarkingai ir nerūpestingai statomos prie pat sienų, - dėl to gadinamas tinkas. Tepant pašto bričkų ratus degutu, reikėtų apsistoti kieme, o ne prieš pat Pašto įėjimą, kaip tai daroma iki šiol, dėl ko į kambarius patenka degutas, derva ir kiti nešvarumai./ Vežikams reikia uždrausti vaikščioti per pagrindinį priebutį, - skaldyti malkas pašto trobesiuose ir šerti ten kiaules, kaip tai iki šiol daroma; o pamazgas juos įgalioti išpilti ne prie pat stoties priebučio, bet išnešti už pašto namo; arklius girdyti vedžioti ne pro paštą, bet per užpakalinį kiemą./ Prižiūrėtojui, smuklininkui ir vežėjams reiktų įteigti, kad jie rodytų daugiau pagarbos ruožo viršininkui ir jo daromoms pastaboms, grubiai neatsakinėtų bei vykdytų visus teisėtus jo reikalavimus./ Smuklininką įgalioti ruošti gerus ir švaresnius valgius bei neimti už juos didesnio užmokesčio nei nustatyta taksa./ Už aukščiau nurodytų pareigų nesilaikymą, smuklininkui ir kitiems kaltiesiems būtina paskirti baudas pagal kaltę; - tik šiuo būdu galima pasiekti tvarkos stotyje, nes prižiūrėtojas vienas negali visko suspėti; - jo pareiga, pagal instrukciją, yra prižiūrėti valdišką nuosavybę, priiminėti į kambarius keleivius bei nuolatos prižiūrėti caro kambarius./ Pranešdama apie tai Jūsų Prakilnybės žiniai, Valdyba turi garbės nuolankiausiai prašyti įsakyti priversti Ukmergės Pašto Stoties Pašto Administratorių ir jam pavaldžius asmenis, kad jie įvestų ir laikytųsi stotyje aukščiau minėtos tvarkos, nes tik taip galima palaikyti šioje srityje reikalaujamą būklę, o tuo pačiu pašalinti nesibaigiančius pravažiuojančių skundus ir pasipiktinimą.“ (LVIA; KM)

1860 m. rugsėjo 28 d. „Ukmergės mieste, dėl nežinomos priežastie sudegė du mediniai žydo Fomkos namai. Nuostolio nurodyta 300 rub.“ (LVIA; KM)

1860 m. spalio 4 d. „Ukmergės mieste, dėl nežinomos priežasties sudegė Žydo Leibos Kackelio medinis namas. Nuostolio nurodyta 60 rub.“ (LVIA; KM)

1860 m. spalio 24 d. „Ukmergės m. dėl nežinomos priežasties sudegė žydo Šolomo Stražo užeiga [заезжий двор]. Nuostolio nurodyta 3000 rub.“ (LVIA; KM)

1860 m. lapkričio 1 d. „Ukmergės apskrityje, keturi varstai nuo Ukmergės miesto, šalia plento rastas negyvas eilinis Antanas Tukelis, 60 metų, gaudavęs valdišką maistą Ukmergės Invalidų Komandoje.“ (LVIA; KM)

1860 m. policijos priežiūroje buvo šie Ukmergės gyventojai:
1. Ukmergės apskrities teismo tarėjas Juozapas, Vikentijaus sūnus, Maleckis, 52 metų amžiaus; policijos priežiūroje J. Maleckis buvo nuo 1857 m. kovo 23 d. po jo sugrįžimo iš Sibiro, kur jis buvo ištremtas „už politinius nusikaltimus“. Jam Rusijos caro įsakymu buvo skirta slapta, neterminuota priežiūra.
2. Gubernijos sekretorius Josifas Ivanovičius Zaremba, 61 metų amžiaus; policijos priežiūroje J. Zaremba buvo nuo 1860 m. gegužės 3 d. Kauno gubernatoriaus nurodymu jam buvo skirta neterminuota, griežta ir vieša priežiūra „už žiaurų elgesį su valstiečiais [baudžiauninkais ?] bei merginų ir moterų prievartavimą“.
3. Ukmergės miestietis Izraelis Šmuilovičius Levis, 24 metų amžiaus; policijos priežiūroje jis buvo nuo 1854 metų balandžio 5 d. už padirbtų banknotų gamybą. I. Levis Ukmergėje dirbo laisvai samdomu raštvedžiu, jam buvo skirta neterminuota, griežta ir vieša Ukmergės gorodničiaus valdybos priežiūra.
4. Karolina Savicka – Rukovičeva, 32 metų amžiaus; policijos stebima nuo 1857 m. rugsėjo 3 d. „už įvairius nederamus poelgius, uždraudžiant gyventi abiejose sostinėse [S. Peterburge ir Maskvoje]“. Stebimoji dirbo padienius darbus, jai buvo skirta Ukmergės gorodničiaus valdybos neterminuota ir vieša priežiūra. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1860 m. Ukmergėje buvo 631 namas, iš jų 42 mūriniai, 237 parduotuvės bei 7809 gyventojai: 343 stačiatikiai, 237 sentikiai, 2848 katalikai, 43 evangelikai, 3838 žydai. (Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów Słowianskich. – Warzsawa; KM)

1860 m. Ukmergėje įsteigta telegrafo stotis. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)