1871 m.

1871 m. gegužės 8 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai “duoti nurodymą dėl atsargos Kolegijos Sekretoriaus Vladislovo Kačenovskio paskyrimo į Ukmergės m. Policijos Prižiūrėto [Полицейский Надзиратель – aukštesnio rango policininkas – tyrėjas (seklys)] neužimtas pareigas vietoje Kolegijos Registratoriaus Troickio”. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1871 m. birželio 28 d. Ukmergės miesto bendruomenės deputatas nuo bajorų Antonovičius bei Ukmergės gyventojai: Teodoras Zanemoiskis, Juozapas Velička, Antanas Glinskis, Elijas Volkas ir 1 gildijos pirklys Vainšteinas kreipėsi Vilniaus generalgubernatorių prašydami leisti vėl rinkti Miesto galvą: „Dėl bruzdėjimų šiame krašte ankstesniaisiais metais, Ukmergės Miesto Dūmoje Miesto Galvos pareigose Vyriausybės vardu valdžios buvo patvirtintas išėjęs į atsargą Kolegijos Asesorius Karamyševas, kuris, ištarnavęs vienerius metus neparodė jokios pažangos tarnyboje ir nedavė visuomenei jokios naudos, ko, einant pareigas rinktiems [Miesto] Galvoms, niekada nebūdavo, tad, kai P. Karamyševo aplaidumą pastebėjo Jūsų Prakilnybė [...], jis už aplaidumą buvo nušalintas nuo tų pareigų, o norint ištaisyti jo aplaidumo pasekmes bei įvesti Dūmoje reikiamą tvarką, Jo Šviesybė iškvietė į nušalintojo [...] vietą [...] Gubernijos Sekretorių Selensą, kuris per trumpą jo tarnybos laiką taisė visus Karamyševo padarytus trūkumus ir užsitarnavo valdžios pagarbą bei visų bendruomenės luomų palankumą dėl savo tarnybinės veiklos./ Tuo tarpu, 1869 m. valdžiai patvirtinus Miesto Galva Ukmergės Dūmoje Pulkininką Novickį, P. Selensas buvo atleistas iš pareigų, P. Novickiui [jas] užėmus Dūmoje vėl atsinaujino ankstesnė betvarkė [...], kuo Jūsų Prakilnybė teikėtės įsitikinti dabartinio [Ukmergės] valdiškų įstaigų lankymo metu ir todėl teikėtės pasiūlyti P. Novickiui atsistatydinti, ką jis įvykdė šių metų birželio 21./ Iš to seka išvada: kad Miesto Galvos skyrimas Vyriausybės vardu ne visada yra tinkamas, tuo tarpu kai rinkimuose bendruomenė išrenka tokius, kurie be abejonės visais atžvilgiais gali pateisinti jų paskyrimo vietą bei bendruomenės pasitikėjimą./ Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, jog Karinė Padėtis šiame krašte jau panaikinta, nuolankiausiai drįstame Jūsų Prakilnybės prašyti leisti Ukmergės Miesto Bendruomenei šiuo metu išrinkti Miesto Galvą rinkimuose pagal įstatymus [...], o tuo tarpu, P. Novickio padarytam apsileidimui Dūmoje pašalinti, [...] paskirti toms pareigoms eiti b. [Miesto] Galvą Selensą (jeigu jo negalima patvirtinti be rinkimų) – be to pridedame: kad P. Novickio tarnybos metu negalime garantuoti miesto bei bendruomenės lėšų neliečiamumo, todėl ar nesiteiktų Jūsų Prakilnybė pavesti staigiai patikrinti pajamų ir išlaidų lėšų tikslumą pagal [Miesto Dūmos] knygas; Gubernijos Valdyba ne kartą nurodė Dūmai išrinkti Deputatus Dūmos apskaitai atlikti, o išrinktas tik [deputatas] nuo bajorų, rinkimus nuo kitų luomų [Miesto] Galva vilkina bei bajorų deputatui neleidžia tikrinti, kas kelia abejonių dėl neteisėtų išlaidų. [...].“. (LVIA [dokumentas - Lietuvos valstybės istorijos archyve] ; KM [dokumento nuorašas yra Ukmergės k raštotyros muziejuje])

1871 m. liepos 12 d. Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija, atsakydama į Ukmergės miesto gyventojų Antonovičiaus, Zanemoiskio, Veličkos ir kitų prašymą dėl rinkimų į Miesto galvos pareigybę surengimą, pranešė prašytojams, kad generalgubernatorius nepatenkino jų prašymo, o nurodė, jog su tokiu prašymu, „pagal nustatytą tvarką“, jie privalo kreiptis į Kauno gubernatorių. (LVIA;KM)

1871 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Valdovas Imperatorius, pagal nuolankiausią mano pranešimą, šių metų rugpjūčio 14 teikėsi, sutikdamas su Jūsų Prakilnybės prašymu, atleisti iš pareigų Miestų Galvas: Ukmergės m. atsargos Pulkininką Novickį [...], po to užimant [Miesto] Galvos pareigas [...] per miesto gyventojų rinkimus, bendrais pagrindais [...].“ (LVIA; KM)

1871 m. spalio 17 d. Ukmergės apskrities ispravnikas [policijos viršininkas] V. Babarikinas, savo slaptoje ataskaitoje Kauno gubernatoriui apie “Ukmergės apskrities 3 nuovados pristavo Troickio neva įvairių piktnaudžiavimų” tyrimą atsižvelgiant į gubernatoriaus gautą nepasirašytą skundą nurodoma, kad “Užpuolus ir apiplėšus dvarininką Aleksandrą Montvilą, buvęs Ukmergės m. [policijos] prižiūrėtojas Troickis sėkmingai panaudojo savo tarnybinę veiklą nusikaltėliams surasti, todėl Jūsų Šviesybės nurodymu, be jokio mano prašymo, o tuo labiau be jokios Ukmergės Policijos Valdybos Vyresniuoju Tarėju tarnaujančio brolio įtakos, buvo paskirtas į dabartines 3 nuovados Pristavo pareigas. Troickis perėmęs pareigas jau pačioje pradžioje pastebėjo įvairius piktnaudžiavimus bei betvarkę nuovados kanceliarijoje ir tuojau pat pašalino joje užėmusius pareigas bajorą Vladislovą Dobkevičių bei žydą Mordchelį Bergą, o po mėnesio ir patį raštvedį atsargos Gubernijos Sekretorių Losinskį, todėl reikia manyti, kad dėl Troickio rašytą skundą parašė aukščiau minėti asmenys, kad pakenktų jo tarnybai”. Toliau ispravnikas paaiškina kelis įvairių Troickio tirtų bylų epizodus daugiausiai susijusius su arkliavagystėmis. Ant bylos užrašyta gubernatoriaus kanceliarijos tarnautojo pastaba “Gubernatorius įsakė P. Ispravnikui palikti [skundą] be pasekmių”. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1871 m. lapkričio 22 d. Kauno gubernijos Žandarmerijos valdybos viršininkas slaptai pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis gavo Ukmergės ir Kauno apskričių Žandarmerijos valdybos viršininko majoras Samoilovo pranešimą apie tai, kad lapkričio 14 d. Ukmergės kalėjime, „taip vadinamoje Rusų Kameroje“, suimtieji lošė kortomis ir vienas iš jų įsikarščiavęs su akmenine žvakide pramušė kitam galvą. Dėl šio ir kitų panašių įvykių Samoilovas kaltina kalėjimo viršininką Kazakevičių, kad “[...] nepaisant visų vietinės [karinės] komandos [saugančios suimtuosius?] viršininko Majoro Rumiancevo pastangų bei pareiškimo Kalėjimų Komitetui dėl dažnai besikartojančių kalėjime riaušių, jos nesibaigia”. Toliau rašte generalgubernatoriui rašoma: „[...] turiu garbės pridėti, kad Kauno Gubernatoriaus pavedimu buvęs Novoaleksandrovsko [Zarasų] ir Ukmergės apskričių Žandarmerijos Valdybos viršininkas Majoras Jesinovas 1870 metais vykdė tyrimą dėl Ukmergės kalėjimo arestantų samdymo į rekrutus, - šio tyrimo eigoje Majoras Jesinovas apie kalėjimo viršininką Kazakevičių atsiliepė kaip apie smarkiai geriantį žmogų [...]“. (LVIA; KM)

1871 m. gruodžio 7 d. Vilniaus generalgubernatoriaus rašte Kauno gubernatoriui dėl Ukmergės miesto dūmos nepristatytų statybinių medžiagų karcerių statybai minima, jog tie karceriai turi būti įrengti „kareivinėse Nr. 10 Ukmergės m., kurios [...] šiuo metu užimtos 28 artilerijos brigados kareivių“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1872 m.

1872 m. vasario 27 d. Ukmergės miesto dūmos raporte Kauno gubernijos valdybai Miesto Galva Selensas, prašydamas panaikinti jam ir Dūmos sekretoriui Šachovui pareikštus papeikimus už nepristatytas statybines medžiagas karcerių kareivinėse statybai, pranešė, jog: „1. [...] lėtas medienos pristatymas įvyko dėl Dūmos nario Bilevičiaus ir [Butų Komisijos] deputato Belžako neįvykdyto jiems duoto pavedimo iki naujai paskirto [Miesto] Galvos Selenso ir Sekretoriaus atvykimo [1872 m. sausio mėn.], to kontrolė priklausė anksčiau ėjusiam Galvos pareigas Dūmos nariui Macejevskiui. 2. Perėmus [Miesto Galvos ir Sekretoriaus] pareigas Selensui ir Šachovui, P. 28 Artilerijos brigados vadas dėl aukščiau minėtų priežasčių [žiemos – nepatogaus statyboms meto, dėl numatomų statyti naujų kareivinių su karceriais, todėl neaiškaus statybinių medžiagų poreikio; jei kareivinės nebus statomos, senose kareivinėse karceriai bus įrengiami vasaros metu] atidėjo karcerių įrengimą ir Dūma apie tai pranešė Gubernijos Valdybai; [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1872 m. kovo 6 d. Ukmergės Miesto Galva Selensas raporte Kauno gubernijos valdybai pranešė, kad statybines medžiagas buvusios hauptvachtos, o tuo metu 28 artilerijos brigados 4 baterijos dirbtuvių [dab. Savivaldybės administracijos pastato pirmojo aukšto dalis] remontui Miesto dūma 1871 m. gruodžio 13 d. pavedė pristatyti Dūmos nariui Bilevičiui su [Butų Komisijos] deputatais nuo žydų ir krikščionių bendruomenių, tačiau jie šio Dūmos nurodymo vykdyti nepradėjo iki naujai paskirto Miesto Galvos atvykimo. Šio įsakymu mediena pastato remontui jau pristatyta, o kitos medžiagos nepristatomos, nes 28 artilerijos brigados vadas „[...] pareiškė, kad jis negali pradėti darbų iki [artilerijos brigados] sugrįžimo iš stovyklų dėl sekančių priežasčių: 1. Žiemos laikotarpio. 2. Dėl didelio meistrų užimtumo neatidėliotinais žemės darbais; todėl medžiagos ir nepristatytos nes galėjo būti prarastos.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1872 m. gegužės 13 d. Kauno gubernijos valdyba, atsižvelgdama į gegužės 10 d. atsargos podporučiko Eugenijaus Novickio prašymą bei Kauno gubernatoriaus „žodinį pasiūlymą“, paskyrė E. Novickį Ukmergės kalėjimo viršininku. (Kauno apskrities archyvas; KM)
    
1872 m. gegužės 23 d. Kauno vicegubernatorius, papildydamas pranešimą apie gegužės 17 d. miške rastą nužudytą 28 artilerijos brigados [dislokuotos Ukmergėje] vyresnįjį gydytoją Bogdanovičių, Vilniaus generalgubernatoriui rašė: „Papildant gegužės 19 raštą [...], turiu garbės pranešti Jūsų Prakilnybės žiniai, kad dėl [...] nužudymo kaltinamas Ukmergės Apskrities Mokyklos mokytojas Tatarinovas. Nors jis pats neprisipažįsta, bet dėl daugelio įkalčių nėra abejonės, jog tai padarė jis. [...] Tatarinovas uždarytas į kalėjimą.“. (LVIA; KM)

1872 m. birželio 21 d. Kauno gubernatorius pristatė Vilniaus generalgubernatoriui Ukmergės miesto ligoninės viršininko Rūmų patarėjo Koliados kandidatūrą gauti šv. Vladimiro 4 laipsnio ordiną, kaip ištarnavusiam valstybinėje tarnyboje 35 metus. (LVIA; KM)

1872 m. birželio 28 d. Ukmergės apskrities ispravnikas bei Miesto Dūmos deputatai Pravdzikovas, Belžakas ir Treivišas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui žinias apie Ukmergės dislokuotų apskrities karinės komandos ir 28 artilerijos brigados išlaidas patalpų išlaikymui.
„Žiniaraštis kokią pinigų sumą kasmet kainuoja patalpos Apskrities [Karinės] Komandos [tikėtina, saugojusios kalinčius Ukmergės kalėjime] įstaigoms ir eiliniams kareiviams Ukmergės m.
Kareivinėms 186 kareiviams, kartu su prikomandiruotaisiais – 558 rub., virtuvė – 30 rub., kepykla – 30 rub., valgykla – 20 rub., dirbtuvėms – 50 rub., sandėlis proviantui [maistui] – 40 rub., sandėlis daržovėms – 36 rub., arklidės artelės arkliui su sandėliu – 24 rub., sandėlis malkoms – 20 rub., parako rūsys – 10 rub. Visuomeniniai pastatai (nuomojami): kanceliarija su siuvykla – 65 rub., karceris – 40 rub. Iš viso – 978 rub. [...]
Žiniaraštis kokią pinigų sumą kasmet kainuoja patalpos 28 Artilerijos Brigadai Ukmergės m.
Brigados štabas. Brigados kanceliarija – 72 rub., brigados mokykla – 75 rub., muzikantų mokykla – 40 rub. 1 Baterija. Kanceliarija – 45 rub., kepykla – 30 rub., virtuvė su valgykla ir rūsiu – 74 rub., sandėlis avižoms – 18 rub., kareivinės vežėjams – 50 rub., dvejos kareivinės papildomų arklių vežėjams – 60 rub., siuvykla – 45 rub., pakinktų dirbtuvė – 30 rub., sargybos namas – 12 rub., šaltkalvių dirbtuvės, kalvė ir dažykla – 50 rub., staliaus, dailidės ir tekintojo dirbtuvės – 50 rub. 2 Baterija. Kanceliarija – 40 rub., mokykla – 20 rub., kepykla – 30 rub., virtuvė su valgykla – 50 rub., rūsys – 30 rub., sandėlis avižoms – 40 rub., baterijos susirinkimo salė – 50 rub., kareivinės – 50 rub., siuvykla – 45 rub., pakinktų dirbtuvė – 30 rub., sargybos namas – 24 rub., virtuvė – 30 rub., šaltkalvio dirbtuvė – 28 rub., staliaus, dailidės ir tekintojo dirbtuvės – 50 rub., ceihauzas – 40 rub. 3 Baterija. Kanceliarija – 48 rub., kepykla – 30 rub., virtuvė ir valgykla – 50 rub., rūsys – 30 rub., sandėlis avižoms – 30 rub., susirinkimo kambarys – 20 rub., dvi kareivinės vežėjams – 72 rub., siuvykla – 50 rub., pakinktų dirbtuvė – 30 rub., sargybos namas su karceriu – 30 rub., kalvė ir šaltkalvio dirbtuvė – 75 rub., staliaus ir dailidės dirbtuvės – 40 rub. 4 Baterija. Kanceliarija – 30 rub., kepykla – 30 rub., sandėlis duonai ir proviantui [maistui] – 12 rub., virtuvė ir valgykla – 50 rub., dvi kareivinės vežėjams – 57 rub., susirinkimo kambarys – 30 rub., siuvykla – 45 rub., pakinktų dirbtuvės – 42 rub., kalvė ir šaltkalvių dirbtuvė – 20 rub., staliaus ir dailidės dirbtuvė – 70 rub., arklidės su sandėliais – 80 rub.
Dvejos bendros arklidės su sandėliais – 700 rub. Iš viso – 2885 rub. [...]“. (LVIA; KM)

1872 m. rugpjūčio 11 d. Kauno vicegubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] Ukmergės m. naktį iš rugpjūčio 5 į 6 dėl smarkios liūties vanduo upėje ir upeliuose išsiliejo iš krantų, todėl kai kurių gyventojų namai esantys žemose vietose buvo užtvindyti ir daugumas jų dėl stipraus vandens spaudimo buvo iš dalies apgadinti, iš dalies paplauti; iš viso nuostolis, patirtas gyventojų ir miško pirklių, kuriems vanduo irgi nunešė daug medienos, pagal atliktą tyrimą sudaro apie 12000 rublių. [...] potvynio metu niekas nežuvo.“. (LVIA. - F.378. - B.S.1872 m. - B.269. - L.126.; KM)

1872 m. rugsėjo 15 d. Kauno vicegubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Ukmergės Miesto Dūma [...] pristatė į Gubernijos Valdybą Ukmergės krikščionių bendruomenės bei Ukmergės apskrities žydų bendruomenių nutarimus dėl algos paskyrimo Miesto Galvai, Gubernijos Sekretoriui Selensui./ Iš šių nutarimų [...] matyti, jog šios Dūmai pavaldžios bendruomenės savanoriškai aukoja lėšas kasmetiniam [Miesto] Galvos išlaikymui, sekančio dydžio: Ukmergės miestiečių krikščionių bendruomenė – 400 rub., žydų bendruomenės: Anykščių – 80 rub., Kupiškio – 60 rub., Šėtos – 50 rub., Utenos – 60 rub., Raguvos – 50 rub. ir Kavarsko – 48 rub. [...] šiuos nutarimus turiu garbės pristatyti Jūsų Prakilnybei, kad būtų duoti tolesni nurodymai jų patvirtinimui.“. (LVIA; KM)

1873 m.

1873 m. vasario 9 d. Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Persiųsdamas Šv. Vladimiro 4 laipsnio ordino ženklus, kartu su juos patvirtinančiais raštais, Caro suteiktais, atsižvelgiant į [Jūsų Prakilnybės] tarpininkavimą [...], Ukmergės miesto ligoninės viršininkui Rūmų Patarėjui Zacharijui Koliadai, už jo nepriekaištingai ištarnautus karininko range [Rūmų patarėjas – civilinio valdininko rangas, atitikęs papulkininkio laipsnį armijoje arba 2-jo rango kapitono laipsnį laivyne] 35 metus, laikau savo pareiga prašyti Jūsų Prakilnybės duoti nuo jūsų priklausantį nurodymą išduoti [Koliadai] minėtuosius ordino ženklus ir raštus apie jų paskyrimą bei pranešti apie jų gavimą Ministerijai.“. (LVIA; KM)

1873 m. gegužės 28 d. Kauno gubernijos kanceliarija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui apie gaisrą Ukmergėje: „[...] Ukmergės mieste, gegužės 21 pirmą valandą nakties, žydo Joselio Rozeno krautuvėje 2 aukšte užsidegė degtukai, dėl ko kilo gaisras, kuris greitai buvo užgesintas taip, kad nesimatė jokių ugnies požymių, bet po valandos ugnis vėl užsiplieskė ir staiga apėmė visą stogą, iš kur persimetė į kitas prekybinio kvartalo krautuves. Šis gaisras sunaikino 48 nedideles krautuves. Pagal savininkų parodymus, padaryta apie šimtą tūkstančių [rublių] nuostolių. Dėl šio įvykio atlikto tyrimo metu nustatyta, kad naktį į gegužės 21 žydo Rozeno duktė buvo pasiųsta į krautuvę, kur, tikriausiai, jos neatsargus elgesys su ugnimi tapo gaisro priežastimi.“. (LVIA; KM)

1873 m. birželio 1 d. Ukmergės Švč. Trejybės stačiatikių cerkvės klebonas Archijerėjus Jevfinijus Prinesvkis kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių: „Ištarnavęs 35 metus tikybos mokytoju Bajorų bei apskrities mokyklose Vilniaus Švietimo Apygardoje, aš, nors ir galėjau po 25 tarnybos metų jos atsisakyti, tačiau norėdamas perduoti mano vaikams teises, kurias jų tėvui duotų [Šv.] Vladimiro 4 laipsnio ordinas, suteikiamas už 35 m. nepriekaištingą tarnybą, nutariau tęsti tarnybą iki šio termino pabaigos. Tuo tarpu, pristačius mane šiam ordinui gauti, Vilniaus Švietimo Apygardos Valdyba pranešė Kauno Gimnazijos Direktoriui, jog šventikai ir apskritai kulto tarnai neturi teisės gauti šį ordiną./ Būdamas apviltas, aš pagaliau ryžausi kreiptis į Jūsų Prakilnybę, nuolankiausiai prašydamas, atkreipus dėmesį į tai, kad mano 35 metų tarnybos Vilniaus Švietimo Apygardoje metu, be savo tikybos mokytojo pareigų, aš dar pastoviai ir nemokamai dėsčiau tikybą ir parengiamose klasėse bei liaudies mokyklose, - paskirti man žemės sklypą kaip kitiems liaudies mokyklų mokytojams, besinaudojantiems šia teise už ilgametę naudingą tarnybą.“. (LVIA; KM)
1873 m. birželio 1 d. 43 prašymą pasirašę žydai prekybininkai kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių: „Dėl nežinomos priežasties naktį iš gegužės 20 dienos į 21, prekybos kvartale Ukmergės m. staiga kilo gaisras, dėl kurio, nors buvo imtasi rimtų gelbėjimo priemonių, sudegė: vienas mūrinis dviaukštis namas iki pamatų, o dviems tokiems pat sunaikinti stogai, lubos, jie smarkiai apgadinti; dėl tokio nelaimingo įvykio visas daugelio šeimų turtas, sudarytas iš parduoti paruoštų prekių, tapo ugnies auka bei buvo užverstas sugriuvusių pastatų griuvėsiais, tokia netektis sukelia skausmą nelaimingųjų širdyse ir kviečia pagalbon visus žmogiškus jausmus, nes miesto prekybinis luomas, dabar netekęs visų savo turtų, kartu neteko ir prasimaitinimo šaltinių, būdamas didžiuliame skurde ir bejėgiškume, [...] likdamas sunkia našta kitiems miesto gyventojams, privalantiems iš gailestingumo paduoti nelaimingiems pagalbos ranką./ Šio gaisro ugnies aukomis tapo 52 prekybinės krautuvėlės, priklausiusios atskiriems šeimininkams, įvairios prekės ir judamas turtas priklausantis apie 150 asmenų, tiek pat šeimų su mažamečiais vaikais nuskurdinta, patyrus maždaug 100000 sidabro rub. vertės nuostolį./ Naudodamiesi Viešpaties Apvaizdos dovana, atsiuntusia į mūsų miestą Garbingiausiąjį Lankytoją [tikriausiai generalgubernatorius apsilankė Ukmergėje], drįstame padėti prie Jūsų Prakilnybės kojų mūsų prašymą su trumpu mus ištikusios nelaimės aprašymu bei viliamės, jog Jūsų kilniaširdiškumas neaplenks mūsų dosnia ranka [...]./ Jūsų Prakilnybe, teikitės būti mūsų globėju, sprendžiant šį mūsų prašymą, nepalikite mūsų nusikamavusių, o duokite Gailestingiausią Viršininkišką nurodymą paskirti neatlyginamą pašalpą nukentėjusiems nuo gaisro, kuri bus mums pirmoji paspirtis naujame mūsų varganame gyvenime [...].“. (LVIA; KM)

1873 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsižvelgdamas į Vaitkuškio dvaro savininko grafo S. K. Kosakovskio prašymą paskirti kunigą Vaitkuškio bažnyčiai, rašė Kauno gubernatoriui: „[...] Atsižvelgiant į tai, kad Vaitkuškio filialinė bažnyčia pastatyta 1789 metais, tai yra iki Lietuvos gubernijų prijungimo prie Rusijos Imperijos ir, kad todėl 1831 m. Caro įsakymas uždrausti turėti pastatytose be Vyriausybės leidimo filialinėse bažnyčiose atskirus kunigus bei laikyti jose pamaldas tik klebonui bažnyčios, kuriai filialas priklauso ir tik per atskiras šventes, Vaitkuškio bažnyčiai netaikomas, o taip pat kadangi šioje bažnyčioje visada buvo atskiras  kunigas, aš laikau galimu leisti Telšių Vyskupijos valdžiai paskirti į minėtą bažnyčią atskirą kunigą, suderinus su Jūsų Švies., ir apie tai turiu garbės pranešti Jūsų Švies., kad būtų duoti iš Jūsų pusės priklausantys nurodymai.“. (LVIA; KM)
1873 m. rugpjūčio 21 d. Kauno gubernijos valdyba pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] Ukmergės Miesto Galva pateikė Kauno gubernatorius nuožiūrai laikino komiteto, sudaryto tirti Ukmergės m. šių metų [naktį iš] gegužės 20 į 21 kilusiam gaisrui, protokolą ir sąrašą Ukmergės m. gyventojų, nukentėjusių nuo šio gaisro, kurie prašo išduoti jiems negrąžinamą pašalpą, o taip pat duomenis apie tų gyventojų patirtus nuostolius./ Peržvelgus minėtąjį sąrašą ir tyrimo rezultatus, paaiškėjo: a) 15 padegėlių šeimų netekusių nekilnojamo turto už 8990 rub. ir b) 111 šeimų praradusių judamo turto už 102566 rub., prašo dešimtadalio patirtų nuostolių dydžio pašalpos, ne daugiau kaip po 100 rub. vienai šeimai, t.y. pirmieji 879 rub., o pastarieji 9979 rub., iš viso 10858 rub.; [...] Gubernijos Valdyba laiko minėtųjų padegėlių prašymą vertu dėmesio, todėl apie tai, persiųsdamas Ukmergės m. gyventojų [...] prašymą išduoti jiems [...] vienkartinę pašalpą, aš, kartu su šiuo [raštu] pranešiau ir [Vidaus Reikalų Ministerijos] Ūkio Departamentui.[...].“. (LVIA; KM)

1873 m. spalio 13 d. Kauno gubernatorius rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Grąžindamas Ukmergės Švč. Trejybės cerkvės klebono Prinevskio raštą dėl žemės sklypo paskyrimo už 35 metų tarnybą tikybos mokytoju Vilniaus Švietimo Apygardos bajorų ir apskrities mokyklose, [tuo pačiu pagrindu] kaip liaudies mokyklų mokytojams, turiu garbės pranešti Jūsų Prakilnybės žiniai, atsakant birželio 11 ir rugpjūčio 19 raštus [...], kad pagal Kauno Gimnazijos bei liaudies mokyklų Direktorių atsiliepimus, Archijerėjus Prinevskis, būdamas Ukmergės apskrities mokyklos tikybos mokytoju, pasižymėjo savo uolia veikla, dėstydamas tikybą liaudies mokyklose iki 1869 metų nemokamai, o vėliau už nedidelę algą. Nepaisant to, žemės sklypo paskyrimas jam, [tuo pačiu pagrindu] kaip liaudies mokyklų mokytojams, neturi įstatyminių pagrindų ir gali paskatinti panašius kitų kulto tarnų prašymus.“. (LVIA; KM)

1873 m. lapkričio 28 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Gorčiakovas, vykdydamas Kauno gubernatoriaus nurodymus, suėmė Ukmergės kalėjimo viršininką Novickį, kaltinamą pinigų ir daiktų išgrobstymu. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1873 m. gruodžio 10 d. vyresnysis patarėjas Fedorovičius raportavo Kauno gubernatoriui, jog: „[...] buvęs Ukmergės Kalėjimo Viršininkas Podporučikas Novickis, man atlikus tyrimą, kaltinamas: 1. Pinigų neperdavimu pasitraukiant iš pareigų: maistpinigių kalinių maitinimui 96 rub. 15 kap., kaliniams priklausančių 84 rub. 5 kap. bei Kalėjimo Skyriaus Novickiui perduotų vasario ir rugpjūčio mėnesiais persiuntimui į Gubernijos Kalėjimų komitetą 31 rub. 5 kap., iš viso 215 rub. 25 kap. 2. Kalėjimo sandėlyje laikytų nuolatinių ir persiunčiamų kalinių asmeninių daiktų grobstymu. 3. Pasirašymu pakvitavimo rangovui dėl į kalėjimą pristatytų daiktų, kurie nėra įrašyti į kalėjimo įplaukų knygą bei kurie, pagal asmeninį Novickio prisipažinimą, į kelėjimą visainebuvo pristatyti. Dėl pagal įstatymą už tokius nusikaltimus numatytos atsakomybės, aš nematau pagrindo Novickio žmonos prašymo išlaisvinti jos vyrą iš arešto [iki teismo?] patenkinimui.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1873 m. gruodžio 26 d. Ukmergės apskrities ispravniko Gorčiakovo raporte Kauno gubernatoriui apie Ukmergėje veikiančius knygynus, foto ateljė ir bibliotekas nurodoma: “1. Knygų krautuvė. Priklauso [...] žydui Leizeriui Faivišovičiui Morduchovičiui Ptašekui. [...]. 2. Fotoatelje. Priklauso [...] žydui Joseliui Eberovičiui Goldui. [...] 3. Biblioteka Ukmergės Bajorų Namuose. Veikia valdžiai leidus”. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1873 m. sudarytame Kauno gubernijos ie stačiatikių vyskupijos žiniaraštyje apie savarankiškas parapines stačiatikių cerkves bei jų valdomus naudmenis rašoma:
„[...] Ukmergėje. Šventos Trejybės cerkvė. Klebonas – 1, Psalmininkai – 2. Parapijiečiai: vyrai – 392, moterys – 191, iš viso – 583 asmenys. Archijerejus – 1, dvasininkas – 1, djakonas – 1, zakristijonai (psalmininkai) – 2, ostijų kepėja – 1. Pastaba: Tai cerkvei dar priklauso sena Šventosios Dievo Motinos Įvedimo į Šventyklą cerkvė [buv. dabartinio Pilies parko centrinėje dalyje] bei kapinių cerkvė, bet atskiro klero jos neturi.
    [...] 16. Apskrities mieste Ukmergėje [Šv.] Trejybos cerkvė – 69 dešimtinės 1893 sieksniai [apie 76 ha] sodybinės, ariamos ir šienaujamos žemės. Dvi fermos: a) Pabaldonė, 163 dešimtinės [177,7 ha], duodanti per metus 400 rub. pelno klero naudai, b) Januvka, 90 dešimtinių 104 kvadr. sieksn. [98,5 ha], duodanti per metus 120 rub. pelno cerkvės naudai.[...]“. (LVIA; KM)

1873 m. gruodžio 31 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] Ukmergės mieste gruodžio 25, 7 valandą vakaro, kieme buvusio pirklio Frachto namo, iš jo nupirkto karinės žinybos, užsidegė šieno daržinė, [...] po to liepsna greitai išplito į šalia daržinės stovėjusias arklides ir  kareivinių pastatus, kurie sudegė iki pamatų kartu su 28 Artilerijos Brigados 2 ir 6 baterijų valdiško turto didžiąja dalimi. Be to, iš dalies sudegė, o iš dalies apgadinti kaimynystėje stovėję privačių asmenų pastatai, [nuostolio padaryta] apie 1500 rub. sumai./ Iždo patirtiems nuostoliams nustatyti Brigados Vadas sudarė Komisiją iš Artilerijos žinybos asmenų ir policijos valdininko, o be to vyksta vietinis, policijos, tyrimas, iki  kurio pabaigos visi nuostoliai, o taip pat ir gaisro priežastis, negali būti tiksliai nustatyti, nors, pagal Apskrities Ispravniko pranešimą, nuostolių kiekis siekia apie 7000 rublių.“. (LVIA; KM)

1874 m.

1874 m. kovo 7 d. buvo sutrukdytas bandymas pabėgti iš Ukmergės kalėjimo iškasant tunelį. Pirmoje kameroje sėdintys 13 kalinių buvo išmušę apie 1,5 m pločio skylę kameros sienoje po narais, per ją pakliuvę į aprangos sandėlio rūsį ir iš ten iškasę 15 metrų ilgio tunelį, vedantį už kalėjimo tvoros, bet likusio 1 m. iki žemės paviršiaus nespėjo iškasti, nes apie ruošiamą pabėgimą “valstietis Petras Vaivada kovo 7 pareiškė vyresniajam sargybos puskarininkiui”. (LVIA; KM)

1874 m. birželio 21 d. naktį iš Ukmergės miestiečio Berelio – Leibos Gringušo, išlaužus langą, pavogti įvairūs 200 rub. vertės daiktai kurie vėliau buvo surasti. Sentikiui Semionui Romanovui nurodžius, jog šie daiktai gali būti paslėpti „senojoje stačiatikių, dabar tapusioje vienatikių cerkvėje“, 2 miesto nuovados prižiūrėtojas Šachovas, dalyvaujant stačiatikių Švenčiausios Trejybės cerkvės archijerėjui Prinevskiui, atliko šios cerkvės priecerkvio ir varpinės apžiūrą, už ką jam vėliau buvo pareikštas papeikimas dėl savavališkos kratos vienatikių cerkvėje. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1874 m. rugsėjo 20 d. Ukmergės miestiečių krikščionių bendruomenės deputatai [nuo „penkių kiemų“ t. y. nuo 5 nuosavybės teise priklausančių sklypų esančių miesto teritorijoje, renkami atstovai]: Grigorijus Korablikovas, Juozapas Veličko, Juozapas Mackevičius, Mikalojus Korizna, Leonardas Slavinskis, Sergiejus Murnikovas, Aleksandras Korizma ir dar vienas, kurio parašas dokumente neįskaitomas, susirinkime svarstė piniginės rinkliavos paskirstymą bendruomenės poreikiams 1874 metams. Rinkliavą sudarė 4906 rub. 27 kap. dydžio nepriemoka už praėjusius metus ir 1750 rub. 86 kap. dydžio mokestis už 1874 metus. Susirinkime numatyta iš šio mokesčio išleisti: 176 rub. 50 kap. – etapų prievolei; pašalpų nepriemokos papildymui [skolos dengimui] už nuskurdusius ir išvykusius – 49 rub. 36  kap.; sugražinti iždui [paskolas?] už išduotus maistpinigius ir drabužius asmenims įkurdintiems bendruomenėje – 50 rub.; bendruomenei prižiūrėti paskirtų kelių ir tiltų taisymui – 500 rub.; bendruomenės nepriemokos už neturtingų Ukmergės m. miestiečių gydymą ir laidojimą papildymui – 200 rub.; bendruomenės išrinktiems ypatingiems patikėtiniams, užsiimantiems su bendruomenės reikalais susijusiais teisminiais ginčais – 100 rub.; iliuminacijų rengimui iškilmių dienomis – 25 rub.; Miesto Galvos algai – 400 rub.; bendruomenės seniūnui ir jo raštininkų algoms bei kitoms išlaidoms – 250 rub. Be to, iš rinkliavos nepriemokų numatyta mokėti Miesto dūmos narių algoms: Slavinskiui – 100 rub., Cybulskiui – 100 rub., Robaševskiui – 80 rub. Likusius 4626 rub. 27 kap., „jei jie bus surinkti grynaisiais“, numatyta skirti bendruomenės kapitalui, iš kurio apmokėti visų kitų nenumatytų bendruomenės poreikių išlaidas. Rinkliavą pavesta rinkti bendruomenės seniūnui, o šio susirinkimo nutarimus pateikti tvirtinti Miesto dūmai. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1874 metų gruodžio 2 d. Kauno gubernijos valdyba patvirtino Ukmergėje vykusio aukciono, kurio metu už 67 rub. 30 kap. metams Ukmergės miesto Dūma  nuo 1875 m., trijų metų laikotarpiui, išnuomojo miesto saikus ir svarstykles Ukmergės gyventojui Icikui Rogovui, rezultatus. Iki to saikus ir svarstykles nuomojosi Elijus Volkas. (Kauno apskrities archyvas; KM)
 
1874 m. gruodžio 15 Ukmergės apskrities ispravniko Gorčiakovo raporte Kauno gubernatoriui apie Ukmergėje veikiančius knygynus, foto ateljė ir bibliotekas nurodoma: “1. Knygų krautuvė. Priklauso [...] žydui Leizeriui Faivišovičiui Morduchovičiui Ptašukui. [...]. 2.Biblioteka Ukmergės Bajorų Namuose (turi apie 1000 knygų). Veikia valdžiai leidus. Pastaba: Nors P. Kauno Gubernatoriaus 1874 metų lapkričio 26 nurodymu [...] Ukmergės Ispravnikui pranešta, kad kartu su nurodymu [...] išduotas leidimas jaunesniojo karininko sūnui Joachimui Antonovui Rukovičiui atidaryti Ukmergės m. foto ateljė, o taip pat Ispravnikui nurodyta tinkamai stebėti naujai atidaromą įstaigą, tačiau Rukovičius iki šiol foto ateljė dar neatidarė.”. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1874 m. gruodžio 24 d. Ukmergės miesto dūma pateikė Kauno gubernatoriui Miesto Galvos Salenso, Dūmos nario Slavinskio ir einančio Dūmos nario pareigas Cybulskio pasirašytą raportą, kuriame nurodyta, jog Dūma svarstė Ukmergės krikščionių bendruomenės deputatų nutarimus dėl iš bendruomenės narių surinktų rinkliavos lėšų paskirstymo bendruomenės poreikiams. Toliau raporte rašoma, jog Ukmergės krikščionių bendruomenę sudaro 4150 asmenų, iš kurių mokesčius moka 3498, o likusieji 652 asmenys nemokūs dėl neturto, senatvės, prie jų priskirti ir tais metais mirę bei atiduotieji į karo tarnybą. Dūma, apsvarsčiusi bendruomenės deputatų pateiktas numatytas bendruomenės išlaidas iš rinkliavos, jų sumas, rado jas esant teisingomis ir pritarė deputatų nutarimui dalį lėšų, kurios gali būti surinktos iš nepriemokų, skirti bendruomenės kapitalui, iš kurio būtų apmokamos kitos bendruomenės išlaidos. Dūmos raporte rašoma, jog bendruomenė turi kitų įvairių išlaidų: siusti kurjerius bei komandiruoti bendruomenės deputatus į įvairias vietoves, ieškant ir išsiunčiant į bendruomenę miestiečius, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nežinoma; siųsti bendruomenės narius į apskritį dalyvauti tardytojams tiriant įvairias bylas; kanceliarinėms bendruomenės seniūno priemonėms ir kitoms išlaidoms. Dūma siūlė gubernatoriui patvirtinti šį Ukmergės krikščionių bendruomenės deputatų nutarimą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1875 m.
    
1875 m. birželio 5 d. Kauno gubernatorius, pranešdamas Vilniaus generalgubernatoriui apie gegužės pirmoje pusėje įvykusius gubernijoje įvykius, rašė, jog „[...] Ukmergės mieste, policijai gavus žinių, kad miestietis Korablikovas ir bajoras Čaikovskis, turėdami vietinės Miesto Dūmos antspaudą ir dokumentų blankus, Tarapanijaus smuklėje daro padirbtus pasus, pas juos buvo atlikta krata, kurios metu, nors antspaudo nebuvo rasta, bet pas Korablikovą rasti du neužbaigti [asmens] liudijimai, vienas iš  kurių išrašytas Smolensko Miesto Policijos Valdybos vardu [...]; šis liudijimas su kvotos protokolu perduoti Teismo Tardytojui. [...]“. (LVIA; KM)

1875 m. birželio 20 d. Ukmergės miestiečių krikščionių bendruomenės deputatų „bendrame susirinkime bendruomenės sueigoje“ buvo svarstoma, kaip paskirstyti bendruomenės reikmėms iš bendruomenės narių surinktas rinkliavų lėšas. Konstatuota, jog ankstesnių metų rinkliavų nepriemoka [skola] bendruomenei yra 4658 rub. 69 kap., tačiau didesnės pusės šios sumos surinkti neįmanoma, nes skolininkai yra arba mirę, arba bendruomenę palikę ar visiškai nuskurdę žmonės. Todėl deputatai nutarė iš bendruomenės poreikiams daromų rinkliavų skirti: 200 rub. kalinių pervežimui ir lydėjimui į įvairias vietoves bei kariuomenei žygiuojant per miestą įvairių jos reikmenų pervežimui (etapų prievolei); 370 rub. - bendruomenei priskirto kelio ir tiltų jame priežiūrai ir taisymui; 168 rub. 28 kap. – už Ukmergės m. miestiečių gydymą įvairiose ligoninėse; 100 rub. – gražinti į valstybės iždą už maistpinigius ir drabužius persiunčiamiems Ukmergės m. miestiečiams kaliniams; 50 rub. – bendruomenės išrinktų įgaliotinių atstovauti ją įvairiose su bendruomene susijusiose bylose išlaidoms padengti; 50 rub. – iliuminacijų šventinėmis dienomis surengimui; algoms: Miesto Galvai Selensui – 400 rub., Miesto dūmos nariams Aleksandrui Robaševskiui, Jono s. ir Justinui Cybulskiui, Stanislovo s. – po 100 rub., [Apskrities] Policijos valdybos ratmanui Jonui Požerskiui – 50 rub. Bendruomenės seniūno kanceliarijos reikmėms ir raštininkų samdymui – 250 rub. Miesto dūmos narių važinėjimui į įvairias komandiruotes apskrityje tarnybos reikalais – „maždaug“ 100 rub. Iš viso susidaro 2098 rub. 28 kap. Kadangi 1875 metų metinės rinkliavos dydis bendruomenės nariams buvo 1738 rub. 28 kap. numatyta jog trūkstamą pinigų kiekį bus galima pridėti iš dengiamos skolų dalies, o galimas būsimas bendruomenės išlaidas numatyta taip pat dengti iš įmokamų įsiskolinimų. Numatyta, jog jei kuriam iš nustatytų bendruomenės išlaidų punktų neprireiks visų numatytų lėšų, likutis turi būti pridėtas prie miesto kapitalo. Surinktus pinigus bendruomenės seniūnas turi pristatyti į Miesto dūmą. Nutarta šį paskirstymą pateikti Ukmergės miesto dūmos svarstymui ir tvirtinimui. Nutarimą pasirašė bendruomenės deputatai: Juozas Mackevičius, Sergiejus Murnikovas, Mikalojus Korizna, Aleksandras Korizna, Leonardas Slavinskis. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1875 m. liepos 6 d. Kauno gubernatorius, pranešdamas Vilniaus generalgubernatoriui apie birželio antrojoje pusėje įvykusius gubernijoje įvykius, rašė, jog „[...] Ukmergės mieste birželio 18, 10 valandą vakaro policijos prižiūrėtojas ir teismo tardytojas su policijos tarnautojais sulaikė bažnyčioje nepažįstamąjį, pas kurį kratos metu kišenėje rastas diskosas, o jis pats buvo užsivilkęs baltus marškinius, kuriuos kunigai naudoja pamaldų metu, kiti bažnytiniai reikmenys buvo išmėtyti įvairiose vietose. Sulaikytasis pasirodė esantis Ukmergės miestiečiu Jurijumi Markevičiumi, 24 metų. [...]“. (LVIA; KM)

1875 m. liepos 19 d. Kauno gubernijos tvarkymo komitetas, atsižvelgdamas į Ukmergės apskrities bajorų vadovo, apskrities ispravniko ir Ukmergės Miesto galvos raštus apie „[...] varganą Ukmergės m. žydų bendruomenės būklę bei visišką prekybos sandėrių sąstingį [...] turint omenyje, kad Ukmergės m. gyventojai miestiečiai be to dar pristato pastotes pervežti arestantams gabenamiems etapais bei turi duoti palydovus pervežant juos pas apskrities pareigūnus, kas reikalauja žymių  išlaidų [...]“, nusprendė „[...] Ukmergės miestiečių [krikščionių] ir žydų bendruomenes, nuolatos teikiančias pastotes žandarams vežti etapais, o taip pat palydovus [arestantams lydėti], norint išlaikyti lygų [prievolių] paskirstymą, laikinai šias bendruomenes nuo aukščiau minėtų prievolių atleisti [...]“ (LVIA; KM)

1875 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus generalgubernatorius patvirtino Kauno gubernijos tvarkymo komiteto sprendimą atleisti Ukmergės miestiečių krikščionių ir žydų bendruomenes nuo pastočių ir palydovų teikimo žandarų ir arestantų pervežimui prievolių ir pastebėjo, jog „[...] nors buvusio Vyriausiojo Krašto Viršininko, Infanterijos Gererolo Grafo Muravjovo 1863 m. balandžio 14 [...] nurodymu buvusiam Kauno Gubernatoriui visos pastočių prievolės, dėl buvusio lenkų maišto [1863 m. sukilimo], skirtos (kaip laikina priemonė) vien tik lenkų kilmės miesto gyventojams, dvarininkams ir bajorams [taigi, žydų bendruomenei šios prievolės neturėjo būti taikomos], tačiau šis nurodymas vėliau mano pirmtako Generolo adjutanto Potapovo buvo atšauktas [...]“. (LVIA; KM)

1875 m. rugsėjo 8 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, teikdamas žinias apie apskrityje veikiančias spaustuves, raidžių liejyklas, bibliotekas, knygynus bei foto ateljė,  pranešė Kauno gubernatoriui, kad „[...] Ukmergės m.: 1.Knygynas [kitoje šio žiniaraščio vietoje nurodyta, jog Ukmergės knygynas prekiavo tik rusiškomis knygomis] / Priklauso Vilniaus apskrities Pabiržės bendruomenės žydui Leibai Faivišovičiui Morduchovičiui Ptaškui/ [Veikia] Pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1873 metų rugsėjo 21 nurodymą [...] nusiųstą Ukmergės Apskrities Ispravnikui/ 2. Biblioteka Ukmergės Bajorų Namuose/ Veikia su valdžios leidimu/ 3. Foto ateljė su vienu aparatu/ Priklauso jaunesniojo karininko sūnui Joachimui Otonovui Rukovičiui/ P. Kauno Gubernatorius išdavė Rukovičiui teisės atidaryti foto ateljė liudijimą [...] 1874 metų lapkričio 26 [...]/ Pastaba. Išskyrus šiame žiniaraštyje nurodytas įstaigas Ukmergės m. dar veikia litografija [spaustuvė, nedideliais tiražais galinti spausdinti spalvotus atspaudus: paveikslus, plakatus...], esanti 28 Artilerijos Brigados (šiuo metu atvykusios į žiemos būstines Ukmergės m.) Valdybos patalpose, bet ji jokių privačių užsakymų nevykdo; spaustuvių ir raidžių liejyklų tiek Ukmergės m., tiek apskrityje nėra.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m.
 
1876 m. sausio 8 d. Ukmergėje „[...] valstiečiai Rudikai pas Kovarsko miestelio gyventoją atpažino savo pavogtą arklį, apie tai vyksta kvota.“. [Tekstai yra paimti iš Kauno gubernatoriaus pranešimų Vilniaus generalgubernatoriui apie 1876 m. Ukmergėje ir apskrityje vykusius nusikaltimus ir nelaimes. Kitų metų chronologijose dažniausi nusikaltimai – arkliavagystės – nebus minimi.] (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš sausio 12 į 13 iš miestiečio Robaševskio svirno, išlaužus spyną, pavogti duoniniai grūdai, kurie buvo rasti Konstantinovo [Deltuvos] valsčiaus Januškų kaime pas valstiečius Kazimierą ir Konstanciją Bartiškas. Kaltinamieji kartu su kvota perduoti teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)
    
1876 m. sausio 15 d. „[...] policininkas sulaikė už [Ukmergės] miesto ribų važiavusius su vienu arkliu įkinkytų į roges žydus Samnikus, Municą bei miestietį Suchockį ir rogėse pas juos rado geležinį laužtuvą bei kitus įtartinus daiktus, arklys pasirodė esąs pavogtas pas valstietį Tubulevičių. Šie asmenys yra areštuoti ir kvočiami.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš sausio 26 į 27 iš tvarto, išlaužus spyną, pavogtas miestiečio Vaitkevičiaus arklys.“. (LVIA; KM)

1876 m. vasario 2 d. „Ukmergės mieste naktinis patrulis [...] sulaikė žydus Nochimą Municą, Hiršą Reingoldą, miestiečius Jurijų Suchockį ir Motiejų Grinį, važiavusius kiekvienas atskirose rogėse su atskirais arkliais; kratos metu pas juos rastas geležinis laužtuvas, vienas iš jų prisipažino, kad arkliai kuriais jie važiavo, vasario 2 buvo pavogti Trakų apskrities Žaslių miestelio turguje. Šie asmenys areštuoti, vyksta jų kvota, o dėl arklių savininkų paieškos duotas nurodymas.“. (LVIA; KM)

1876 m. vasario 5 Ukmergėje „[...] staiga mirė 45 metų miestietė Marija Požarskaja; kilus įtarimui, kad mirtis buvo smurtinė, kvota perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš vasario 13 į 14 pas atsargos eilinį Grigorijų Fadejevą iš pastogės, išlaužus spyną, policijos tarnautojas, atsargos eilinis Petras Žukovskis pavogė daiktų už 24 rub. Kaltinamasis su kvota perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš vasario 15 į 16 iš valstiečio Felikso Kučinsko kiemo valstietis Tomas Bartiška pavogė arklį su pakinktais. Kaltinamasis su kvota perduotas taikos teisėjui.“. (LVIA; KM)

1876 m. vasario 16 d. „Ukmergės mieste [...] atsargos kareivio Adomo Surgelio tvarte rastas arklys dėl kurio priklausomybės Surgelis nepateikė įrodymų. Apie tai vyksta kvota, taip pat ieškoma minėto arklio savininko.“. (LVIA; KM)

1876 m. vasario 22 d. „Ukmergės mieste [...] iš miestiečio Zanemoiskio kiemo 28 Artilerijos Brigados 3 baterijos bombardyrius [kareivis artileristas] Vasilijus Kozlovas pavogė 25 lentas priklausančias žydui Segiliui. Kaltinamasis, iškvotus jį, perduotas 28 Artilerijos Brigados valdybai ir apie tai pranešta vietiniam apskrities kariniam viršininkui.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš vasario 24 į 25 potvynis nunešė dalį tilto per Šventosios upę, todėl susisiekimas tarp miesto dalių vyko valtimis. Imtasi priemonių tiltui pataisyti.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš kovo 18 į 19 naktinis patrulis sulaikė tris valstiečius, pasivadinusius Mykolu Jurkevičiumi, Rapolu Lukoševičiumi ir Antanu Jurkevičiumi, kurie važiavo trimis arkliais įkinkytais į atskirus vežimus; šie asmenys nepateikė įrodymų apie arklių priklausymą jiems, iki tyrimo pabaigos jie paleisti pagal  laidavimą.“. (LVIA; KM)

1876 m. kovo 19 d. „Ukmergės mieste [...] žydo Joselio Hefeno užvažiuojamame name policija sulaikė valstietį Stanislovą Padubakį, kuris ketino įvykdyti arkliavagystę su įsilaužimu. Sulaikytasis su kvota perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. kovo 27 d. „Ukmergės mieste [...] buvusi koridoriuje prie įėjimo į kalėjimą skardinė aukoms rinkti, kuri buvo užrakinama su spyna, rasta atrakinta, o joje tik 38 kap. Po paieškos, pas kalinį Antaną Markevičių surastas raktas, kuris tinka skardinės spynai. Apie tai sudarytas aktas perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergėje ir jos apylinkėse kovo 30, 4 valandą po pietų, audra su kruša ir lietumi nulaužė daug didelių medžių ir nuo kai kurių namų nuplėšė stogus. Kitų sugadinimų bei nelaimių su žmonėmis nebuvo. Nuostolių padaryta 1000 rub.“. (LVIA; KM)

1876 m. balandžio 1 d. „Ukmergės mieste [...] miestietis Juozapas Stankevičius turguje pas žydą Joselį Zaksą atpažino savo arklį, kuris buvo pavogtas kovo 31; apie tai vyksta kvota.“. (LVIA; KM)

1876 m. balandžio 22 d. „Ukmergės mieste [...] stačiatikių cerkvėje iš dėžės, išlaužus ją, pavogti 54 rubliai. Nusikaltimą padarė vietinės [karinės] komandos eilinis Prokofijus Levickis, kuris patarnavo cerkvėje. Kvota perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. balandžio 28 d. „Ukmergės mieste Vilniaus apskrities Musninkų bendruomenės žydas Šepšelis Fainas, kentėdamas nuo melancholijos bei pastoviai skųsdamasis galvos skausmais, [...] rytą nuodijosi aršeniku, apie ką pranešė žmonai ir, nežiūrint į gydytojų suteiktą pagalbą, vakarop mirė, pareiškęs prieš mirtį, dalyvaujant liudininkams, kad jis pats nusižudė. Apie šį įvykį vyksta kvota.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste gegužės 6 naktį šalia miestiečio Sergiejaus Murnikovo priebučio rastas pamestas vyriškos lyties naujagimis,  kurio motinos paieškos buvo nesėkmingos. Šis pamestinukas buvo pagal stačiatikių cerkvės apeigas pakrikštytas Ivanu.“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš gegužės 7 į 8, įsilaužus į darželį, pavogta pora žydo Šmuilos Furo arklių.“. (LVIA; KM)

1876 m. gegužės 17 d. Ukmergės apskrities ispravnikas slaptame raporte pranešė Kauno gubernatoriui, jog „Į Ukmergės miestą atvyko ir apsigyveno Romos katalikų parapijos klebonijoje pas kleboną kunigą Belevičių Persijos pavaldinys Petras Baba, kuris turi asmens liudijimą, Vilniaus Apskrities Valdybos išduotą vietoje jo pamesto paso; [...]. Kaip aiškina Baba, jis keliauja po Rusiją rinkdamas išmaldą, kurią jis yra priverstas rinkti, nes prarado prekes ir todėl visiškai nuskurdo. Baba vaikšto pas gyventojus prašydamas paaukojimų, kuriuos įrašo į Babos turimą [aukų] knygą lenkų kalba. Baba ketina išvykti į Vilniaus m. [...].“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš gegužės 17 į 18, įsilaužus į tvartą, iš žydo Šmerkos Furo pavogta pora arklių, kurie vėliau buvo rasti ir grąžinti savininkui.“. (LVIA; KM)

1876 m. gegužės 22 d. Ukmergės ispravnikas, atsakydamas į gegužės 20 d. Kauno gubernatoriaus nurodymą „[...] nedelsiant atimti iš atvykusio į Ukmergės m. Persijos pavaldinio Petro Babos knygą paaukojimams surašyti bei jo surinktus pinigus, po to ir vieną ir kitą pristatyti man [...], o Babą raštiškai įgalioti neberinkti išmaldos ir neišvykti iš Ukmergės kol nebus duotas atskiras nurodymas [...]“, slaptame raporte pranešė, jog „[...] Persijos pavaldinys Petras Baba išvyko iš Ukmergės m. į Vilniaus m. gegužės 19. Jam būnant čia jo elgesyje nieko blogo nepastebėta [...].“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. birželio 13 d. „Ukmergės mieste [...] sulaikytas Želvos bendruomenės žydas Eljašas Baronas su arkliu pavogtu naktį iš birželio 9 į 10 pas Ukmergės apskrities Radvaniškių kaimo valstietį Petrą Junovičių iš ganyklos. Apie tai vyksta kvota, o arklys grąžintas savininkui.“. (LVIA; KM)

1876 m. liepos 31 d. „Ukmergės mieste [...] kratos metu miestietės Irinos Sorokinos, kurios vyras sėdi kalėjime, bute rasta nauja antklodė ir paklodė su vietinio kalėjimo ligoninės antspaudais. Šie daiktai, pagal Sorokinos parodymus, neva jos pirkti iš nepažįstamų kalinių tremtinių. Apie tai vyksta tardymas.“ (LVIA; KM)

1876 m. rugpjūčio 26 d. Kauno gubernijos tvarkymo komitetas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog birželio 5 d. buvo patvirtinta tilto per Šventosios upę Ukmergėje pataisymo ir naujų lytlaužų pastatymo sąmata, pagal kurią už darbus ir medžiagas priskaičiuota 6915 rub. 23 kap. Liepos 29 d. Kauno iždo rūmuose vyko tilto remonto varžytinės, „[...] kur ir buvo perduota sąmata bei sutarties sąlygos, kuriose buvo nurodyta užbaigti darbus iki 1877 metų liepos 1 dienos./ Šiuo metu Kauno Iždo Rūmai [...] pranešė jog tilto per Šventosios upę Ukmergės m. pataisymui geriausią kainą pasiūlė Ukmergės pirklys Šaja Sapira – 4380 rub., ši kaina varžytinėse pripažinta iždui naudinga, todėl iš jo [Šajos Sapiro] paimtas nustatytas užstatas, kuris saugomas Iždo Rūmuose [...]“. (LVIA; KM)

1876 m. rugpjūčio 27 d. „Ukmergės mieste [...] policininkas Roščevskis gavo žinių, kad pro miestą vyks arkliavagiai su arkliais ir ėmėsi priemonių juos sugauti; tos pačios dienos naktį, 9 varste [nuo Ukmergės] ant Kauno plento jis pavijo tris nepažįstamus asmenis su trejetu arklių, bet šie asmenys, pamatę Roščevskį pasislėpė, o arklius pametė. Kitą dieną atvyko arklių savininkai Utenos valsčiaus valstiečiai Čipkus ir Birbalis, kuriems jie ir buvo sugrąžinti.“. (LVIA; KM)

1876 m. rugpjūčio 28 d. „Ukmergės mieste [...] 6 valandą ryto sulaikyti vykę pro miestą arkliavagiai Kitovas, Terechovas ir Lisovskis su trejetu arklių, balnu ir briku; be to pas Terechovą rastas nedidelis butelis su paraku bei katiliukuose šratai ir pistonai, o pas Lisovskį pistoletas, kurį suėmimo metu jis įmetė į upelį. Arkliavagiai su kvota perduoti teismo tardytojui, rastas pas juos parakas, šratai ir pistonai atiduoti vietinės apskrities [karinės] komandos sandėliui, duotas nurodymas dėl arklių, briko ir balno savininkų paieškų.“. (LVIA; KM)

1876 m. rugsėjo 3 d. Kauno gubernijos valdyba svarstė Ukmergės žydų bendruomenės gegužės 25 d. nutarimą dėl piniginės rinkliavos iš bendruomenės narių įvairioms bendruomenės prievolėms. Nutarime rašoma, jog „bendruomenei būtinos šios išlaidos: a) Ukmergės Miesto Galvos algos mokėjimui 80 rub.; b) nepriemoka atsiradusi už 1874 m. šeimyninių sąrašų sudarymą 140 rub.; c) už griovių iškasimą Šėtos trakto abiejose kelio pusėse 95 rub. 45 kap., už kelio ruožų taisymą 161 rub.; d) už bendruomenės kanceliarijos išlaikymą 150 rub.; e) už bėgūnų keliones pristatant bendruomenei valdiškų ir bendruomeninių rinkliavų skolininkus 100 rub., iš viso numatytos 726 rub. 45 kap. dydžio išlaidos“. Bendruomenės nutarimą pasirašė 68 bendruomenės nariai, jų parašų tikrumą patvirtino policijos atstovas ir Ukmergės miesto dūma. Tačiau gubernijos valdyba, išnagrinėjusi piniginių rinkliavų teisėtumą ir radusi įvairių biurokratinių netikslumų ir neatitikimų įstatymams bei išlaidų, kurios turi būti dengiamos iš kitų šaltinių, minėto Ukmergės žydų bendruomenės nutarimo nepatvirtino. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. rugsėjo 4 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Gorčiakovas pranešė Kauno gubernijos valdybai, jog Šėtos miestelio žydas Icykas – Libermanas Nochimovičius Domba [kitur dokumentuose – Demba, Dembo] kartu su Stakliškių gyventoju Arieliu Idelevičiumi Manu rugpjūčio 31 d. prašo jo leisti šalia Ukmergės miesto, Leibos Barono sklype atidaryti degtukų fabriką. Ispravnikas rašo, jog vietovė, kurioje numatoma įrengti fabriką, yra atvirame lauke, todėl negali kelti gaisro pavojaus. Ispravnikas prašo gubernijos valdybos leisti įrengti minimą fabriką. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. rugsėjo 14 d. „Ukmergės mieste, laikytas areštinėje prie Policijos Valdybos už vagystę Anykščių valsčiaus valstietis sentikis Semionas Vasiljevičius Potapovas [...] išvestas į kiemą pabėgo. Apie tai vyksta kvota, imtasi priemonių pabėgėlio paieškai.“. (LVIA; KM)

1876 m. spalio 7 d. „Ukmergės mieste [...] sulaikytas Širvintų bendruomenės žydas Berka Abramovičius su arkliu pavogtu pas Šaveliancų bajorkaimio bajorą Julijaną Robaševkį. Apie tai vyksta kvota, o arklys atiduotas savininkui.“. (LVIA; KM)

1876 m. spalio 11 d. Ukmergės miesto gyventojas Icykas Libermanas Nachimovičius Damba davė rašytinį pasižadėjimą Ukmergės apskrities ispravnikui, kad jo numatomas įrengti degtukų fabrikas bus „patalpintas miesto gyventojo Leibos Barono sklype, name esančiame už miesto, už įvažiavimo į miestą Panevėžio Pašto keliu [apie 700 m. nuo artimiausių miesto pastatų] ir, kad dėl gaisro pavojaus numatomo fabriko pastatuose neturi būti šiaudinių stogų bei, kad fabrikas negali būti perkeltas į kitą vietą be leidimo“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. spalio 14 d. „Ukmergės mieste [...] vakare važiavusiam miesto tiltu per Šventosios upę dvarininkui Gurčinui žydas Dovydas Kurliandčikas nupjovė nuo brikelės lagaminą su daiktais. Kaltinamasis surastas ir su kvota perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1876 m. spalio 23 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, pateikdamas Kauno gubernatoriui žinias dėl Ukmergėje ir apskrityje esančių „fotografijų, litografijų, joms reikmenis gaminančių ir parduodančių verslovių“, šalia ankstesnių metų žiniaraščiuose minėtų knygyno ir bibliotekos, nurodo Ukmergėje ir „[...] Foto ateljė [фотография]. Priklauso Kauno apskrities Vandžiogalos žydų bendruomenės žydui Gerontinui Osipovui Volpertui. Veikia pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1876 m. liepos 28 Ukmergės apskrities ispravnikui duotą nurodymą [...].“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1876 m. spalio 27 d. „Ukmergės mieste [...] sudegė bajoro Kajetono Čiževskio namas ir sandėlis, nuostolio padaryta [] 1200 rublių. Kvota, kurios metu nustatyta, kad gaisras įvyko dėl savininko neatsargaus elgesio su ugnimi, perduota taikos teisėjui.“. (LVIA; KM)

1876 m. spalio 30 d. „Ukmergės mieste buvusiam Ukmergės taikos teisėjų suvažiavimo teismo antstoliui Kolesnikovui, apie kurio tarnybinius piktnaudžiavimus 1 skyriaus teismo tardytojas veda bylą, naktį iš spalio 29 į 30 d. paskyrus namų areštą; [...] rytą Kolesnikovas mėgino nusinuodyti, bet tai pastebėjo prie jo pristatyti policijos tarnautojai ir jam laiku buvo suteikta medicinos pagalba. Dabar Kolesnikovas sveikas ir perduotas į kalėjimą.“. (LVIA; KM)

1876 m. lapkričio 5 d. Rusijos vidaus reikalų ministras, atsakydamas į Vilniaus generalgubernatoriaus raštą, kuriame jis, palaikydamas Kauno gubernatoriaus pritarimą dėl jam pateiktų Ukmergės savitarpio draudimo nuo ugnies bendrovės įstatų registravimo, siūlė ministerijai įregistruoti šiuos draugijos įstatus, „konfidencialiai“ pranešė, jog: „[...] nuo to laiko, kai šiai Ministerijai buvo pavestos Lenkijos Karalystės gubernijos, pasipylė gausūs prašymai dėl įvairių privačių bendrovių steigimo minėtose gubernijose. Nors visos tokios bendrovės projektuotos neva siekti vieno ar  kito visuomenei naudingo tikslo, [...] bet Ministerija laikė būtinu ypač atsargiai nagrinėti leidimų minėtosioms bendrovėms veikti klausimą, nes šios bendrovės, nepaisant savo iš pažiūros visai padorių uždavinių, esant tam tikroms vietinių gyventojų nuotaikoms, galėtų nukreipti savo korporatyvinę veiklą tikslams, neatitinkantiems Vyriausybės planų, ką patvirtina įvykiai paskutiniojo maišto [1863 m. sukilimo] metu, be to, tokios rūšies bendrovės [...] tarnautų piktavaliams žmonėms kaip organizacija nusikalstamoms idėjoms gyventojų tarpe platinti ir realizuoti, kai ateitų, jų nuomone, tam tinkamas laikas. [...] 1872 m. balandžio 14 Caras patvirtino Lenkijos Karalystės Reikalų Komiteto nuostatus, pagal kuriuos, skirtingai nuo visose kitose Imperijos gubernijose veikiančios [...] palengvintos leidimų veikti išdavimo tvarkos, tokios bendrovės Lenkijos Karalystės gubernijose gali būti įsteigtos tik su Caro sutikimu, gautu per minėtąjį Komitetą./ Šie samprotavimai [...] susiję ir su Jūsų Prakilnybei patikėto krašto gubernijomis [...]/ Todėl aš laikau teisingiausiu sustabdyti „Ukmergės savitarpio draudimo bendrovės“ įsteigimą [...].“ (LVIA; KM)

1876 m. lapkričio 7 d. „Ukmergės mieste [...] iš pravažiuojančio Vaitkuškio bažnyčios kunigo Tito Šiukštos pavogtas lagaminas su įvairiais daiktais, dokumentais ir bažnytinėmis knygomis, iš viso už 600 rublių. Vagyste kaltinamas žydų berniukas Abelis Teinovičius ir Dovydas Reznikas, kuris nupirko iš pirmojo minėtus daiktus. Kvota perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)
1876 m. lapkričio 7 d. „Ukmergės mieste [...] iš kiemo šalia žydo Ovsiejaus Lazarevo krautuvės pavogtas valstiečio Karolio Gorno arklys su pakinktais ir vežimu. Išvykę ieškoti arklio, policijos tarnautojas Malinovskis ir valstietis Gornas kelyje netoli Želvos miestelio pasivijo kažkokius žmones, važiavusius vežime su arkliu, kurie, pamatę persekiotojus, iššoko iš vežimo ir pabėgo į mišką; paliktas arklys su vežimu pasirodė priklausantys valstiečiui Gornui.“. (LVIA; KM)

1876 m. gruodžio 2 d. Kauno gubernijos valdyba pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Ukmergės krikščionių ir žydų bendruomenės bei Želvos, Utenos, Kupiškio, Anykščių, Svėdasų, Šėtos ir Raguvos žydų bendruomenės pagal tuometinius įstatymus, numatančius, jog „tarnautojams miesto renkamose pareigose jokio išlaikymo iš iždo neskiriama, bet jie gauna algą iš bendruomenės, kurią ji pati nustato pagal savo galimybes“, nutarė skirti lėšų Ukmergės Miesto galvos, kolegijos sekretoriaus Klementijaus Pavlovo Mončinskio algai: Ukmergės krikščionių bendruomenė – 400 rub., Ukmergės žydų – 80 rub., Želvos – 25 rub., Utenos – 60 rub., Anykščių – 80 rub., Svėdasų – 12 rub., Šėtos – 50 rub. Kupiškio žydų bendruomenė numatė skirti šiai algai 60 rub., tačiau dėl birželio 28 d. kilusio gaisro, kurio metu sudegė 265 miestelio namai, gubernijos valdyba manė esant šį bendruomenės nutarimą „nevykdytinu“. (LVIA; KM)

1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš gruodžio 13 į 14 iš teismo antstolio Umiastovskio arklidės, išlaužus spyną, pavogtas arklys su pakinktais ir rogėmis.“. (LVIA; KM)


1876 m. „Ukmergės mieste naktį iš gruodžio 17 į 18 užsidegė žydės Nechos Tarapan namo siena, kampe rastas padegtas skuduras; gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas. Vyksta kvota, ieškomi padegėjai.“. (LVIA; KM)

1876 m. gruodžio 23 d. „Ukmergės mieste [...] nuo žydo Orelio Pauto karčemos pavogtas Siesikų valsčiaus valstiečio Motiejaus Žilnio arklys su rogėmis.“. (LVIA; KM)

1876 m. Ukmergės apskrities policijos viršininko [ispravniko] padėjėjo Petkevičiaus, sekretoriaus Iljino ir raštvedžio Ulinskio pasirašytame Apskrities policijos valdybos raporte Kauno gubernijos valdybai, minimas II policijos nuovados viršininkas Dudinas, kuris, pasak kelių Ukmergės kalėjime laikomų įtariamųjų, yra padaręs jų atžvilgiu įvairių nusižengimų, kurie, vienok, valdybos raporte argumentuotai paneigiami, todėl nutarta „netraukti nuovados viršininko Dudino atsakomybėn ir apie tai pranešti Kauno gubernijos valdybai“. (Kauno apskrities archyvas.; KM)

1876 m. Ukmergėje gyveno 14466 gyventojai (7686 vyrai ir 6980 moterų), tarp jų: 3302  katalikai bei 9264 žydai. (Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów Słowianskich; KM)
 
1877 m.

1877 m. sausio 15 d. „Ukmergės mieste [...] Policijos Valdybos daboklės sargas Martynas Juodis išvietėje po balkiu surado du iš grifelinių lentelių išraižytus antspaudus su įrašais – ant vieno „viršaičio antspaudas“, o ant  kito „Kupiškio valsčius“. Kvotos metu nustatyta, kad šie antspaudai priklauso daboklėje laikytam iš Sibiro pabėgusiam kaliniui Volosenkai; todėl  kvota kartu su antspaudais perduota teismo tardytojui, kad prijungti prie Volosenkos bylos.“. (LVIA; KM)

1877 m. sausio 27 d. Kauno gubernijos valdyba nusprendė, jog ji „iš savo pusės nemato kliūčių Miestiečiui Dembo su kompanionu Manu atidaryti degtukų fabriką jo nurodytoje vietoje [apie 700 m. už miesto Panevėžio kryptimi], jei jis tam turi leidimą iš tos vietovės savininko“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. vasario 2 d. Ukmergėje „[...] pravažiuojant paštui iš Novoaleksandrovsko [Zarasų], iš brikelės, prapjovus lagaminą gulėjusi priekyje, pavogti penki pašto paketai, kurie vėliau buvo rasti nepaliesti prie provizoriaus Geršteino vaistinės durų. Kvočiant, šiuo nusikaltimu įtarti Dovydas Kurliandčikas, Srolis Segalis, Abelis Tainovičius ir Šmuila Stolovas, kurie kartu su kvota perduoti teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. vasario 7 d. Ukmergės apskrities ispravnikas kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydamas leisti jam „duoti privalomą nurodymą vežikams [pasak ispravniko jų mieste buvo „daugiau kaip 10“] tamsiomis naktimis turėti žibintus, taip pat leisti patraukti atsakomybėn per Taikos Teisėją tuos vežikus, kurie vengs tamsiomis naktimis įsitaisyti žibintus vežimaičiuose ir rogėse.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. vasario 24 d. Kauno gubernijos valdyba nusprendė „nurodyti Ukmergės ispravnikui apie leidimą vykdyti jo vasario 7 raštą [...]“, t. y. leisti jam nurodyti Ukmergės miesto vežikams tamsiu paros metu įtaisyti žibintus savo vežimuose ar rogėse, o nevykdančius šio nurodymo bausti per Taikos teisėją. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. kovo 24 d. Ukmergėje „[...] atsargos puskarininkis Marcinkevičius savo kieme rado pamestas penkias sidabrines žvakides ir padėklą, kurie, matyt, buvo pavogti iš kažkokios bažnyčios. Kvota apie tai kartu sus žvakidėmis, turint duomenų apie neseniai apvogtą Vilniaus apskrities Širvintų bažnyčią, perduota tos apskrities 2 nuovados pristavui.“. (LVIA; KM)

1877 m. Ukmergėje „[...] naktį iš kovo 29 į 30 iš žydės Rachilės Ferber krautuvės, išėmus langą ir išlaužus duris, 28 artilerijos brigados 3 baterijos kanonierius Vasilijus Kozlovas [! šis asmuo 1876 m. vasario 22 d. jau buvo sulaikytas ir tardytas dėl lentų vagystės] pavogė pinigus ir įvairias prekes, iš viso už 20 rublių. Kvota, kartu su kaltininku bei rastais pas jį įkalčiais perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. balandžio 25 d. Ukmergės „[...] kalėjime laikytas kalinys – valkata Vasilijus, jis gi Fiodoras Zaicevas, prasigavęs į kalėjimo priepirtį, išardė lubas ir norėjo pabėgti per stogą, bet buvo sargybinio pastebėtas ir pabėgimas neįvyko. Kvota perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. gegužės 13 d. Ukmergės kalėjime laikytas „[...] kalinys Larionas Kuznecovas, kurį taikos teisėjas nubaudė trims mėnesiams kalėjimo, [...] būdamas su kitais kaliniais viešuose darbuose, pabėgo nuo jį saugančių policijos tarnautojų. Apie tai vyksta kvota, duotas nurodymas pabėgusio paieškoms.“ (LVIA; KM)

1877 m. gegužės 4 d. vakare Ukmergės kalėjimo „[...] vyresnysis prižiūrėtojas, tikrindamas kalinius, pastebėjo vienoje iš kamerų ne savo vietoje stovintį kalinį Margolį, kuris, prižiūrėtojui įsakius eiti į vietą ir nusiimti  kepurę, plūsdamasis jo nepaklausė, o dėl triukšmo atvykus kalėjimo viršininkui, ne tik grubiai elgėsi ir nevykdė įsakymo savanoriškai leistis areštuojamam, bet ir, bandant suimti jį jėga, jis su  kitais kaliniais sukėlė dar didesnį triukšmą ir keiksmus, net  ir sargybos viršininkui pagrasinus pavartoti ginklą. Tuo metu atvykęs į kalėjimą apskrities ispravnikas sugebėjo įkalbinėjimais nuraminti kalinius, o Margoliui, išaiškinęs jo elgesio nusikalstamumą, įsakė leistis areštuojamam, ką tas ir padarė, o po to kalėjime tarp kalinių buvo atstatyta ramybė. Sudarytas apie siautėjimą aktas perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. gegužės 8 d. Ukmergės kalėjime „[...] vyresnysis prižiūrėtojas Jucevičius, sužinojęs, kad 8-oje kameroje kaliniai žaidžia kortomis, nuvykęs ten norėjo atimti kortas iš kalinio Ivanovskio, bet pastarasis, pastūmęs Jucevičių, pargriovė jį ant žemės, ėmė mušti ir smaugti tol, kol  išgirdę Jucevičiaus riksmą, atbėgę kitas prižiūrėtojas Pontusevičius ir keletas kareivių su šautuvais neišlaisvino jo iš Ivanovskio, smarkiai sumušę pastarąjį buožėmis, bet, pasak gydytojo, be blogų pasekmių. Apie šį siautėjimą vyksta kvota.“. (LVIA; KM)

1877 m. Ukmergėje „[...] 28 artilerijos brigados 3 baterijos vadas papulkininkis Maksimilijanas Sobotovskis, 46 metų, naktį iš gegužės 22 į 23 išėjo iš savo buto, palikęs laišką, kuriame parašė, kad jis ryžosi nusižudyti dėl sunkių materialinių aplinkybių, o po to gegužės 28 buvo rastas nusišovęs miške 4 varstai už miesto. Jo kūnas palaidotas.“. (LVIA; KM)

1877 m. birželio 6 d. vakare Ukmergėje „[...] valstietis Juozapas Romaševskis, eidamas gatve su valstiečiu Batoniu, sutiko nepažįstamą žmogų,  kuris, nuplėšęs nuo Romaševskio viršutinius drabužius, pasislėpė. Surastas piktadarys, pasirodęs beesantis miestiečiu Ivanu Romanovu, kartu su kvota perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. birželio 28 d. Ukmergėje „[...] sėdėjęs kalėjime dėl vagystės kalinys Jegoras Kozakovskis [...], būdamas mieste darbuose, pabėgo, bet paskui 5 nuovados pristavo buvo sulaikytas  ir, pristačius į Ukmergę, pasodintas į kalėjimą.“. (LVIA; KM)

1877 m. „Ukmergės mieste, laikytas daboklėje prie policijos valdybos pagal 3 skyriaus taikos teisėjo reikalavimą, miestietis Antanas Jackevičius birželio 29 mieste buvusio gaisro metu pabėgo, bet tuojau pat buvo policijos sulaikytas ir pasiųstas pas taikos teisėją.“. (LVIA; KM)

1877 m. birželio 30 d. Kauno gubernatoriaus telegrama Vilniaus generalgubernatoriui: „Vakar [birželio] 29 Ukmergėje keliose vietose vienu metu kilo gaisras. Sudegė apie 200 namų, Policijos Valdyba, Dūma, Karinė Valdyba, abi vaistinės. Apdegė namas, kuriame įsikūrusi [Bajorų] globos įstaiga, karinė įstaiga. [Bajorų] vadovo kanceliarija buvo iš dalies išgelbėta. Gaisras eina į pabaigą, Tuojau pat vykstu ten. [...]“. (LVIA; KM)

1877 m. liepos 5 d. Kauno vice gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė P. Gubernatoriui, kad birželio 29, apie 10 ½ val. ryto Ukmergės mieste kilo gaisras ir dėl stipraus vėjo bei pastatų ankštumo išplito visame mieste taip smarkiai, kad sudegė dalis Rygos ir Dinaburgo [dab. Gedimino ir Vytauto g.] gatvių, visa Vilniaus gatvė [tuo metu miestas buvo tik dešiniajame Šventosios krante] bei miesto centras su visomis krautuvėmis, be to sudegė: stačiatikių medinė cerkvė [stovėjo maždaug dab. Pilies parko viduryje], namai kuriuose buvo įsikūrusios Policijos Valdyba, Miesto Dūma, Apskrities Karinio Viršininko Valdyba bei susisiekimo IX Apygardos IV skyriaus viršininko valdyba, dvi vaistinės ir viešos pirtys. Buvo imtasi pačių energingiausių priemonių gaisrui gesinti, bet jos buvo beveik nesėkmingos ir gaisras pasibaigė jau vėlai vakare, kada prasidėjo smulkus lietus, kuris truko daugiau kaip 2 valandas. Kiek sudegė namų iš viso kol  kas dar nenustatyta, bet galima manyti, kad sudegė apie 500 namų su krautuvėmis ir be pastogės liko iki 3000 šeimų, kurios kol kas patalpintos išlikusiuose namuose ir kareivinėse. Po apklausos paaiškėjo, kad gaisras kilo dėl neatsargaus krosnies kūrenimo vienoje iš kepyklų. Kad suteikti padegėliams reikiamą paramą, valstiečių bendruomenės per viršaičius ir žemvaldžiai per pristavus buvo pakviesti aukoti produktus, kurie kitą dieną buvo pradėti pristatinėti pakankamu kiekiu. Mirtinų atveju iki šiol žinoma keturi: dvi moterys ir du vaikai. Dėl gaisro gyventojai patyrė nuostolių daugiau kaip už milijoną [rublių]; apdrausta namų buvo už 60 tūkstančių [rublių]. Policijos Valdybos ir Miesto Dūmos archyvai su dalimi dokumentų ir knygų sudegė; [Apskrities] Karinio Viršininko, Bajorų Globos, [Apskrities] Bajorų Vadovo Kanceliarijos, Apskrities Karinės Prievolės Įstaigos bei Susisiekimo IX Apygardos IV skyriaus Valdybos Viršininko dokumentų ir bylų dalis pernešant [iš gaisro] buvo pamesta. Valstybinės įstaigos ir abi vaistinės laikinai įsikūrė išlikusiuose namuose, o dokumentai ir knygos tvarkomi. Gaisro dieną, Ukmergės kasmetinės mugės metu, buvo didžiulis žmonių susitelkimas ir todėl dėl sumaištie ir ankštumo nebuvo galimybių saugoti padegėlių turtą nuo grobstymo, dėl to jo dalis, pasak padegėlių pareiškimų, buvo pagrobta ir netgi išvežta iš miesto. Dėl to vyksta kvota, imtasi priemonių suieškoti pagrobtą turtą./ Turiu garbės pranešti [...] kad, norint apsvarstyti padegėlių poreikius, Ukmergėje įkurtas Laikinas Komitetas.“. (LVIA; KM)

    1877 m. liepos 8 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad „Papildant liepos 5 pranešimą [...] turiu garbės persiųsti Jūsų Prakilnybės nuožiūrai mano gautą Ukmergės Apskrities Ispravniko liepos 4 raportą [...] apie Ukmergės apskrities [Karinės] Komandos neveiklumą gesinant buvusį Ukmergėje gaisrą bei Apskrities Karinio Viršininko papulkininkio de Vitės iniciatyvos stoką, kuris be to viešai žodžiu įžeidė apskrities ispravniką ir teismo tardytoją Nazarovą; nuolankiausiai prašydamas vėliau pranešti man savo pasiūlymą [dėl ispravniko raporto]./ Be to, laikau savo pareiga pranešti Jūsų Prakilnybei [...], kad daugelis iš Ukmergės miesto padegėlių krautuvininkų jau pradeda prekybą laikinuose lentiniuose balaganuose, o kai kurie namų savininkai ima taisyti savo apdegusius namus. Gaisravietę valo ir [griuvėsius] griauna atvykstantys iš valsčių valstiečiai, šiuo metu ugnis, galima sakyti, jau užgesinta, netgi ir po griuvėsių krūvomis. Vyksta gaisro metu iš padegėlių pagrobto turto paieškos ir jau daug daiktų surasta bei sugrąžinta savininkams, o kaltieji dėl vagysčių su kvota perduoti teismo tardytojams. Produktai padegėliams paremti pristatomi iš kaimyninių vietovių pakankamame kiekyje; ispravnikui siunčiant pranešimą, buvo sukaupta daugiau kaip 500 pūdų [apie 8190 kg] keptos duonos atsargų./ Gaisro metu trys miesto policininkai gavo lengvus nudegimus, taip pat susižeidė vietinės [karinės] komandos eilinis bei policininkas Dudinas 2 [matyt, buvo ir kitas policininkas turintis tokią pat pavardę], kuris iki šiol serga; aktyviausiai dalyvavo gaisro gesinime stano pristavai Malachovskis ir Fostikovas, akcizo valdininkai Levčenko ir Kličmanas, teismo tardytojas Nazarovas, kuris dabar vykdo tardymą dėl minėtojo gaisro, kaimų seniūnai Radziminskia, Volkas ir Slepčenko, o taip pat policininkai Zavalovas ir Malinovskis, kurie gelbėjo žmones iš liepsnojančių namų; pavyzdžiui, kaimo seniūnas Radziminskis išnešė iš degančio namo sergantį žydą Brandą./ Gavus duomenų, kad vietinės apskrities [karinės] komandos kareivinėse neva yra gaisro metu pavogtų daiktų, ispravnikas komandiravo policininką Roščevskį į kareivines daryti kratos, dalyvaujant deputatui iš kariškių pusės, apie kurio paskyrimą ispravnikas liepos 1 [...] pranešė [Karinės] Komandos Viršininkui, tačiau pastarasis išvažiavo į Kauną, nedavęs jokio nurodymo, o feldfebelis su kareiviais neleido daryti kratos, todėl sudarytą apie tai aktą policija liepos 3 perdavė teismo tardytojui, apie tai tuo  pat metu pranešta ir Gubernijos Prokuroro Pavaduotojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. birželio 29 d. Ukmergėje „[...] žydo Šimelio Melco namuose dėl blogos dūmtraukio priežiūros kilo gaisras, dėl kurio sudegė apie 500 namų su visu turtu, tame tarpe stačiatikių cerkvė, 12 žydų maldos namų, Policijos Valdybos, Miesto Dūmos, Apskrities Karinio Viršininko Valdybos ir Susisiekimo IX Apygardos IV skyriaus [valdybos] pastatai kartu su dalimi archyvinių bylų ir dokumentų; sudegė 7 žmonės, bet kas būtent dar nenustatyta. Nuostolio dėl gaisro padaryta daugiau kaip už 1000000 rublių. Kad suteikti padegėliams paramą Ukmergėje įkurtas Laikinas Komitetas. [...]“. (LVIA; KM)

1877 m. liepos mėn. Ukmergėje buvo įkurtas Sužeistų ir sergančių karių globos draugijos Ukmergės komitetas [skyrius ?]. Tais pačiais metais komitetas „gavo“ 352 rub. 8  kap. „grynų pinigų“. 140 rub. 80 kap. iš jų buvo „pristatyta į Vyriausiąją Valdybą“, 173 rub. 90 kap. padėta į „Valstybės Banko Vilniaus skyrių, kad augtų procentai“, kiti išleisti antspaudo, blankų, „puodukų aukoms rinkti“ gamybai, pašto išlaidoms. (LVIA; KM)

1877 m. liepos 14 d. Ukmergės apskrities ispravnikas kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydamas leisti paskirti į Ukmergės policijos valdybos sekretoriaus pareigas „[...] Policijos Valdybos 2 skyriaus Viršininką Tituliarinį Patarėją Ulinskį, Romos katalikų tikybos, lenkų kilmės, kuris dėl savo daugiau kaip 25 metų nuolatinės tarnybos čionykštėje Policijoje, išsamaus susipažinimo su jos bylomis (kas ypač būtina dabar, po gaisro tvarkant policijos bylas), puikaus elgesio ir uolumo, visiškai nusipelno paaukštinimo, tuo labiau, kad politiniu atžvilgiu yra visiškai patikimas, dėl ko už Ulinskį aš galiu laiduoti.“. [Liepos 20 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai paskirti Ulinskį į minėtas pareigas.] (LVIA; KM)

1877 m. liepos 25 d. Kauno vice gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] liepos 17 į Ukmergės kalėjimą atvyko lankytojai pasimatyti su arestantais Predkeliu ir Dorofiejumi Golovinu, kai sargybos viršininkas atsisakė jiems leisti pasimatyti, arestantai su riksmais priėję prie grotuotų vartų, ėmė juos laužti, arestantas Zaborskis, nepaisydamas sargybos viršininko įkalbinėjimo baigti siautėjimą, metė į jį akmenį, kuriuo pralaužė grotas; po to sargybos viršininkas įsakė sargybai „durti“ ir tik tada arestantai pasitraukė nuo grotų, grasindami nužudyti puskarininkį [sargybos viršininką ?]./ [...] dėl arestantų riaušių tardymą atlieka Ukmergės apskrities 1 nuovados Teismo Tardytojas.“. (LVIA; KM)

1877 m. rugpjūčio 2 d. Ukmergėje „[...] atsargos eilinis Ivanas Kvecinskis ir miestietis Nazaras Rybakovas, pasinaudoję žmonių susibūrimu aikštėje, pavogė iš kažkokių valstiečių – pirmasis 3 rublių banknotą, o antrasis piniginę su pinigais, be tie patys valstiečiai tuojau atėmė iš jų pavogtą turtą, o žmonių minia sumušė vagis. Kvota apie tai perduota taikos teisėjui.“. (LVIA; KM)

1877 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergės „[...] pašto kontoroje pavogtas piniginis pašto paketas su 50 rublių, adresuotas Ratautui Raguvos miestelyje. Kvočiant, vagyste įtartas kontoros laiškininkas Solovjovas, pas kurį kratos metu už kaklaraiščio buvo rasti 8 rub. 71 kap., kuriuos jis norėjo paslėpti, o netoli nuo jo buto suplėšyto voko su laišku likučiai, kurie pasirodė beesantys pavogtojo pašto paketo likučiais. Kvota kartu su kaltuoju, rastais pinigais ir daiktiniais įrodymais perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. rugpjūčio 27 d. Kauno gubernijos valdybos statybos skyrius, išnagrinėjęs Ukmergės miestiečio Leibos Šochoto prašymą leisti jam atidaryti alaus daryklą, atstatytą birželio 29-osios miesto gaisro metu sudegusios jo alaus daryklos vietoje, kuri buvo „už Šventosios upės prie kelio į Vilniaus m., bei naujai pastatytos alaus daryklos planą, nutarė, jog „minėtosios daryklos patalpos nurodytos plane techniniu atžvilgiu atitinka statybos taisykles bei numatytą tikslą“.; Rugpjūčio 31 d. L. Šochotas paaiškino Kauno vicegubernatoriui, jog sudegusioji alaus darykla „veikė virš dešimties metų su Kauno Gubernijos Valdybos leidimu“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. rugsėjo 12 d. Kauno gubernijos valdyba leido Ukmergės miestiečiui Leibai Šochotui „atidaryti alaus daryklą jo atstatytame name“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. rugsėjo 16 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai „perkelti apskričių ispravnikus: Novoaleksandrovsko [Zarasų] Beteniną į Ukmergės m., Ukmergės Gorčiakovą į Šiaulius, Šiaulių Gorianskį į Telšius, Telšių Zinodorskį į Novoaleksandrovską.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. rugsėjo 21 d. Ukmergėje sudegė Juozapo Stackevičiaus namas su priestatais. Nuostolio padaryta už 1100 rub. (LVIA; KM)

1877 m. rugsėjo 24 Ukmergės kalėjime „[...] laikyti kaliniai – Ivanas Oreško, Nikolajus Zdolnikovas, Konstantinas Zyzas, Abelis Tainovičius ir Jankelis Goldšteinas, pirmojo vadovaujami, atėję į kalėjimo kontorą, dalyvaujant kalėjimo viršininkui, pradėjo nepadoriais žodžiais plūsti Kauno Gubernijos Prokuroro Pavaduotoją Jelaginą bei Ukmergės Apskrities 1 skyriaus teismo tardytoją, todėl viršininkas paliepė jiems eiti į savo  kameras, bet jie, neklausydami jo, tęsė triukšmą ir keiksmus bei ketino išlaužti grotas, grasindami užmušti viršininką, o kalinys Orežko pasiėmė į rankas akmenį, kurį jis iškrapštė iš grindinio. Jie nusiramino tik tada, kai viršininkas išėjo iš kalėjimo, norėdamas  išvengti blogų pasekmių. Sudarytas apie siautėjimą protokolas perduotas teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. rugsėjo 30 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, pateikdamas Kauno gubernatoriui duomenis apie Ukmergėje ir apskrityje esančias foto ateljė, litografijas bei įstaigas, gaminančias ir parduodančias rašymo reikmenis, pranešė, jog „praėjusiais metais veikusi pagal Jūsų Prakilnybės 1876 m. liepos 28 leidimą [...] Vandžiogalos žydų bendruomenės miestiečio Gerontino Volperto foto ateljė yra uždaryta; Ukmergės miestietis žydas Šmuila Tarapanijus, kuriam taip pat pagal Jūsų Prakilnybės šių metų gegužės 4 nurodymą [...] buvo leista atidaryti Ukmergės m. foto ateljė, iki šiol jos neatidarė dėl Ukmergės m. buvusio gaisro, šiuo metu Ukmergės m. foto ateljė nėra.“. Pasak ispravniko, knygynas Ukmergėje veikė pagal 1873 m. rugsėjo 21 d. Kauno gubernatoriaus leidimą ir priklausė Pabiržės bendruomenės žydui Leibai Faivišovičiui Morduchovičiui Ptašakui, o biblioteka veikė Ukmergės bajorų namuose „su valdžios leidimu“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. spalio 6 d. Ukmergėje „[...]  pirklio žydo Ovsiejaus Vaisbrodo namuose dėl blogo dūmtraukio užsidegė suodžiai, bet ugnis buvo greitai užgesinta, gesinant buvo sulaužyta dalis stogo bei namo lubų; nuostolio padaryta už 100 rublių. Kvota apie gaisrą perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)
1877 m. spalio 6 d. Ukmergėje „[...] į 2 kvartalo policijos prižiūrėtojo kanceliariją be jokios priežasties užėjo vietinis gyventojas Chaimas Salnikas ir, paėmęs nuo rašomo stalo žvakidę, pradėjo kelti triukšmą bei įžeidinėti prižiūrėtoją, tuo pat metu perstatinėdamas [ant stalo] iš vietos į vietą kanceliarinius reikmenis. Prižiūrėtojui pareikalavus pasišalinti iš kanceliarijos, Salnikas smogė jam į krūtinę, be to, sumušė policijos tarnautojus, kurie norėjo jį išvesti laukan. Pagaliau, po atkaklaus pasipriešinimo, Salnikas buvo išvestas iš kanceliarijos, bet, vedant jį į daboklę, susirinkusi gatvėje žydų minia atmušė jį, sumušė policijos tarnautojus ir pasislėpė. Kvota apie tai perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. spalio 8 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė Kauno gubernatoriui, jog „[...] spaustuvių ir litografijų, o taip pat knygynų ir bibliotekų skaitymui Ukmergės m. ir apskrityje nėra.“. Informuodamas apie foto ateljė, veikiančia Ukmergėje: „Foto ateljė priklauso Ukmergės miestiečiui Šmuilai Tarapanijui. Leidimą [veikti] davė Ponas Kauno Gubernatorius pagal liudijimą [...] išduotą 1877 metų gegužės 7.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. spalio 13 d. Ukmergėje „[...] bajorės Belinskajos daržinės pastogėje buvo pastebėta ugnis, kurią susirinkę žmonės tuojau užgesino. Apžiūrėjus, pastogėje buvo rastas nežinia kieno įkištas padegtas šiaudų gniužulas. Kvota apie tai perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. spalio 16 d. Ukmergėje „[...] sudegė padegtas miestiečio Jono Belžako kluonas su miestiečio Stackevičiaus grūdais, nuostolio padaryta už 150 rublių. Dėl padegimo įtariama kareivio žmona Elžbieta Sadovskaja, kvota apie tai perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)

1877 m. spalio 18 d. buvęs Ukmergės apskrities ispravnikas Gorčiakovas raportavo Kauno gubernatoriui, jog „Vykdydamas Jūsų Prakilnybės spalio 5 nurodymą [...], turiu garbės pranešti, jog šiandien aš perdaviau mano pareigų perėmėjui Bateninui visas [kanceliarines] knygas, bylas, dokumentus ir nuosavybę priklausančią Ukmergės Apskrities Ispravnikui, bei [spalio] 20 dieną išvykstu į Šiaulių m., naująją tarnybos vietą.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1877 m. Ukmergės miesto ir kai kurie apskrities pareigūnai:
Miesto Dūma. Miesto galva - Klementijus Mončinskis (pareigose nuo 1876 m. kovo 22 d., katalikas). Valdybos nariai: Ignatijus Robaševskis, Osipo s., Aleksandras Robaševskis, Ivano s., Nikolajus Korizna, Leiba Komajus, Šliomos s. ir Mauša Šoras, Ševelio s./ Sekretorius – Lambertas Dydzinskis (pareigose nuo 1874 m. rugpjūčio 22 d., katalikas). Buhalteris - Nikolajus Kaributas – Daškevičius (pareigose nuo 1872 m. vasario 18 d., reformatas).;
Ukmergės miesto policininkai prižiūrėtojai [полицейские надзиратели]: Ivanas Roščevskis (pareigose nuo 1875 m. gruodžio 31 d., stačiatikis) ir Nikolajus Stefanovskis (pareigose nuo 1877 m. spalio 12 d., stačiatikis);
Ukmergės kalėjimo viršininkas - Jakovas Sleskincevas ( pareigose nuo 1876 m. birželio 15 d. stačiatikis);
Miesto gydytojas - Kazimiras Stankevičius (pareigose nuo 1869 m. sausio 13 d., katalikas);
Miesto ligoninės viršininkas - Osipas Juškevičius (pareigose nuo 1874 m. liepos 17 d., katalikas). Ligoninės raštvedys - Vikentijus Jasevičius (pareigose nuo 1874 m. rugsėjo 5 d., katalikas);
Ukmergės apskrities mokyklos direktorius ir rusų kalbos bei istorijos dėstytojas - Aleksandras Chvatovas (pareigose nuo 1870 m. vasario 28 d., stačiatikis). Tikybos mokytojai: stačiatikių - archijerėjus Jefimijus Prinevskis (pareigose nuo 1877 m. balandžio 6 d.), katalikų - kunigas Klemensas Mickūnas (pareigose nuo 1877 m. gegužės 25 d.). Einantis matematikos ir geografijos mokytojo pareigas - Aleksandras Dubniakovas (pareigose nuo 1877 m. liepos 1 d. stačiatikis), dailyraščio ir piešimo mokytojas - Jakovas Osotovas (pareigose nuo 1877 m. liepos 1 d., stačiatikis).
Ukmergės [stačiatikių] parapinės mokyklos mokytojas - Nikolajus Ralcevičius.
Vienos klasės moterų mokyklos savininkė [содержательница], tituliarinio patarėjo našlė Olga Vaksmut.
Dvasininkai: Ukmergės Šv. Trejybės cerkvės klebonas, archijerėjus Jefimijus Prinevskis (pareigose nuo 1849 m.); Ukmergės šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonas, kun. Henrikas Balevičius; Ukmergės žydų visuomeninis rabinas Moisiejus Tarapanijus. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1878 metams)

1877 m. Ukmergės gyventojų skaičius: „[...] vyrų 7686, moterų 6980; tarp jų: stačiatikių: vyrų 1215, moterų 354; sentikių: vyrų 337, moterų 237; Romos katalikų: vyrų 1913, moterų 1389; protestantų: vyrų 11, moterų 10; judėjų: vyrų 4210, moterų 4594./ [...] pagal luomus: dvasininkų luomo: vyrų 14, moterų 7; bajorų: vyrų 159, moterų 220; garbės piliečių ir pirklių: vyrų 42, moterų 62; miestiečių: vyrų 6235, moterų 6566; kariškių: vyrų 1266 [tikriausiai kartu su kareivių sūnumis], moterų 131 [tikriausiai tai kareivių žmonos ir dukros].“. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1878 metams)
 
1877 m. Ukmergėje gimė 245 bern., 229 merg., mirė 159 vyr., 118 mot. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m.
    
1878 m. Ukmergės miesto dūma. Miesto galva – Klementijus Mončunskis (pareigose nuo 1876 m., mokėsi namuose, vedęs, katalikas). Dūmos valdybos nariai [Гласные]: Ignatijus Robaševskis, Osipo [Josifo, Juozapo ?] s. (pareigose nuo 1876 m., mokėsi namuose, viengungis, katalikas), Aleksandras Robaševskis, Ivano [Jano, Jono ?] s. (pareigose nuo 1872 m., mokėsi namuose, vedęs, katalikas), Nikolajus Korizno [Koryzna ?] (pareigose nuo 1877 m., mokėsi namuose, vedęs, katalikas), Leiba Komajus (pareigose nuo 1877 m., mokėsi namuose, vedęs, judėjas), Mauša Šoras (pareigose nuo 1877 m., mokėsi namuose, vedęs, judėjas). Sekretorius – Antonas Dombrovskis (pareigose nuo 1873 m., mokėsi namuose, katalikas). Einantis buhalterio pareigas – Stanislovas Stankevičius (pareigose nuo 1878 m. viengungis, katalikas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Našlaičių teismas [miesto teisminė įstaiga tvarkiusi globos ir našlaičių reikalus] – Miesto galva, dūmos valdybos nariai ir dūmos sekretorius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės stačiatikių parapijos klebonas - Ukmergės Švč. Trejybės cerkvės protojerėjus Jefimijus Prinevskis (pareigose nuo 1849 m.).
Ukmergės katalikų parapijos klebonas – kun. Henrikas Balevičius. Ukmergės dekanato dekanas – Raguvos klebonas kun. A. Dulskis (pareigose nuo 1861 m.). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams. – Kaunas. – 1878 m. - P. 142.)
Ukmergės visuomeninis žydų rabinas – Moisiejus Tarapanijus. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės miesto gydytojo pareigas ėjo Kazimieras Stankevičius (tarnyboje ir pareigose nuo 1869 m., baigęs S. Peterburgo akademiją, vedęs, katalikas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės miesto ligoninės vedėjas – Aleksandras Tracevskis (tarnyboje nuo 1837 m., pareigose nuo 1877 m., mokėsi apskrities mokykloje, vedęs, katalikas). Ligoninės raštvedys – Karlas Bortkevičius (pareigose nuo 1878 m., mokėsi namuose, viengungis, katalikas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergėje buvo šios vaistinės: Rengardto įpėdiniams priklausiusi (per metus vaistinei buvo pateikti 3890 receptai, už receptinius vaistus gauta 1380, 88 rub. pajamų, už nereceptinius – 990 rub.) ir žydų bendruomenės (5207 receptai, 1305,75 rub., 800,25 rub.). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Dviklasė miesto mokykla. Vedėjas – Epifanas Jelnickis (tarnyboje ir pareigose nuo 1878 m., baigė Vilniaus mokytojų institutą, viengungis, stačiatikis). Mokytojas – Aleksandras Novickis (tarnyboje ir pareigose nuo 1878 m., baigė Vilniaus mokytojų institutą, viengungis, stačiatikis). Tikybos mokytojai: stačiatikių – protojerėjus Jefimijus Prinevskis (pareigose nuo 1877 m., baigė Minsko seminariją), katalikų – kun. Klementijus [Klemensas ?] Mickūnas (pareigose nuo 1877 m., baigė seminariją). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės parapinės mokyklos mokytojas – Nikolajus Ralcevičius (tarnyboje nuo 1850 m., pareigose nuo 1875 m., mokėsi seminarijoje, vedęs, stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės vienos klasės moterų mokykla. Vedėja – Olga Vaksmut (pareigose nuo 1875 m., baigė S. Peterburgo Jelizavetos institutą, liuteronė). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergėje buvo šios draudimo nuo gaisro įstaigos: Rusų draudimo nuo ugnies bendrija, agentas Ukmergėje – Fridrichas Ulinskis (gyv. Dinaburgo [dab. Vytauto] g. Urbanovičiaus name); Draudimo nuo ugnies bendrija „Salamandra“, agentas – Adamas Ušpolevičius (gyv. Dinaburgo g. Prokopovičiaus name); 2-oji Rusijos draudimo nuo ugnies bendrija, agentas – Osipas Kliorinas (gyv. Dinaburgo g. Joselio Jofės name). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės apskrities iždinė. Ukmergės apskrities iždinė. Iždininkas – Nikanoras Viniarskis (tarnyboje nuo 1853 m., pareigose nuo 1869 m., mokėsi apskrities mokykloje, vedęs, stačiatikis). Buhalteris – Michailas Justinovas (tarnyboje nuo 1862 m., pareigose nuo 1874 m., mokėsi apskrities mokykloje, viengungis, stačiatikis). Buhalterio padėjėjai: Ivanas [Janas, Jonas ?] Voišvilo [Vaišvila ?] (tarnyboje nuo 1861 m., pareigose nuo 1875 m., mokėsi namuose, vedęs, katalikas) ir Olimpijus Burago (pareigose nuo 1875 m., mokėsi namuose, viengungis, stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės apskrities pašto kontora. Počtmeisteris – Isidoras Bokšaninas (pareigose nuo 1870 m., stačiatikis). Jo padėjėjas – Ildefonsas Progulas (pareigose nuo 1875 m., reformatas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės telegrafo stoties viršininkas – Grigorijus Telševskis (pareigose nuo 1875 m., mokėsi namuose, viengungis, stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės apskrities policijos valdyba. Apskrities ispravnikas – Fiodoras Beteninas (tarnyboje nuo 1858 m., pareigose nuo 1877 m., mokėsi kanceliarijos tarnautojų vaikų mokykloje, vedęs, stačiatikis). Jo padėjėjas – Petras Petkevičius (tarnyboje nuo 1848 m., pareigose nuo 1874 m., mokėsi apskrities bajorų mokykloje, vedęs, stačiatikis). Vyresnysis būtinasis tarėjas – Evstafijus Medvedovskis (tarnyboje nuo 1836 m., pareigose nuo 1878 m., mokėsi kariniame bataliono kantone, vedęs, stačiatikis). Tarėjas policijos sustiprinimui [заседатель для усиления полиции] – Ignatijus Nuchalskis (tarnyboje nuo 1844 m., pareigose nuo 1875 m., mokėsi namuose, stačiatikis). E. sekretoriaus p. – Romualdas Ulinskis (tarnyboje nuo 1844 m., pareigose nuo 1877 m., mokėsi apskrities bajorų mokykloje, našlys, katalikas).
Ukmergės miesto policininkai prižiūrėtojai [полицейские надзиратели]: Rostislavas Martiuševas (tarnyboje nuo 1853 m., pareigose nuo 1878 m., mokėsi bajorų pulke, vedęs, stačiatikis) ir Nikolajus Stefanovskis (tarnyboje nuo 1864 m., pareigose nuo 1877 m., mokėsi gimnazijoje, vedęs, stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergės kalėjimo vedėjas – Mitrofanas Bažanovas (tarnyboje nuo 1876 m., pareigose nuo 1878 m., mokėsi seminarijoje, vedęs, stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. sausio mėn. Ukmergėje „atidaryta“ Ukmergės labdarybės įstaiga paremti neturtingoms karių šeimoms. (LVIA; KM)

1878 m. sausio 20 d. Ukmergėje „[...] žydo Leibos Zyzdros name iš dūmtraukio, dėl blogos jo priežiūros, pasirodė liepsna, kuri tuojau pat buvo užgesinta. Kvota dėl gaisro perduota Taikos Teisėjui.“. (LVIA; KM)

1878 m. vasario 6 d. Ukmergės „[...] kalėjime laikomas areštantas Jankelis Goldšteinas, kalėjimo prižiūrėtojui pareikalavus jo nuosavus drabužius atiduoti į sandėlį, pasipriešino prižiūrėtojui ir smogė kumščiu į veidą, vedant į karcerį už nepaklusnumą. Apie tai sudarytas aktas perduotas Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1878 m. „Ukmergės mieste naktį iš vasario 9 į 10 sudegė žydų Noselio Ikoro ir Mordchelio Volko namas. Nuostolio padaryta už 1200 rublių.“ (LVIA; KM)

1878 m. Ukmergėje „[...] naktį iš vasario 12 į 13, žydo Abelio Kaceno namuose, dėl iš degančios krosnies iškritusių žarijų, apdegė grindys, dalis sienos ir durys. Nuostolio padaryta už 150 rub.“. (LVIA; KM)

1878 m. vasario 17 d. Ukmergės žydų ligoninėje besigydžiusi „[...] žydė Šeina Aizikova, 20 metų, [...] slapta nežinia kur išėjo iš ligoninės. Po paieškų Aizikovos suknelė rasta ant Šventosios upės kranto, todėl galima manyti, kad ji nusiskandino. Tęsiama tolesnė paieška.“ (LVIA; KM)

1878 m. vasario 23 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai paskirti į laisvą Ukmergės kalėjimo viršininko vietą Panevėžio 2 nuovados policijos prižiūrėtoją Martyševą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1878 m. kovo 18 d. Ukmergėje „[...] buvusio kalėjimo prižiūrėtojo Sleckincevo sūnus Jakovas, 16 metų, tėvams išėjus iš buto, užsitaisęs šautuvą šratais, išėjo šaudyti žvirblių, tačiau šalia namo jų neradęs, nuėjo į daržinę ir ten, neatsargiai elgdamasis su šautuvu, iššovė ir nepavojingai sužeidė save į petį. Ligonis nusiųstas gydymui į miesto ligoninę.“. (LVIA; KM)

1878 m. kovo 26 d. Ukmergėje „[...] dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, užsidegė atsargos kareivio Jono Bučio namo šiaudinis stogas, bet ugnis greitai buvo užgesinta. Kvota dėl gaisro perduota Taikos Teisėjui.“. (LVIA; KM)

1878 m. kovo 27 d. Ukmergėje „[...] laikytas daboklėje prie Policijos Valdybos už arkliavagystę Raguvos valsčiaus valstietis Jonas Masiukinas, 17 metų, [...] pabėgo, išvedus jį į kiemą gamtiniams reikalams. Dėl pabėgimo vyksta kvota, imtasi priemonių pabėgusiam suieškoti.“. (LVIA; KM)

1878 m. gegužės 27 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog iš  „[...] Gubernijos Valdybos nagrinėjamos tardymo bylos apie Ukmergės Miesto Dūmos pareigūnų piktnaudžiavimus be kita ko matyti, jog Rabinas Tarapanijus 1873 metų sausio 5 patvirtino devynių Ukmergės m. žydų išduotą pažymą apie tai, kad Ukmergės žydas Mordchelis Elijašas Vaisbrodas gimė 1848 metų gruodžio 3, šią pažymą Vaisbrodas, 1873 metų rekrūtų ėmimo metu, pristatė Ukmergės Dūmai, kad jam kaipo sulaukusiam šaukimo amžiaus būtų išduotas išpirkimo kvitas vietoje privalomos karo tarnybos, tas kvitas buvo Dūmos išduotas 1873 metų sausio 24, tuo tarpu vėliau buvo nustatyta, jog minėtasis Vaisbrodas, kaip pažymėta pas Rabiną Tarapanijų saugomose metrikų knygose, gimė 1853 metų gruodžio 29, reiškia gaudamas kvitą 1873 metų sausyje dar nebuvo sulaukęs šaukiamojo amžiaus (nuo 21 iki 30 metų). Minėtasis Tarapanijaus ryšys su tardymo byla mano nuomone sudaro kliūtį iki tardymo bylos nagrinėjimo pabaigos apdovanoti Tarapanijų aukso medaliu už nustatyto laikotarpio tarnavimą Rabino pareigose.“. [Toks buvo formalus carinės valdžios pretekstas neapdovanoti Ukmergės rabino Tarapanijaus už 20 ištarnautų šiose pareigose metų, dėl ko Ukmergės miesto dūma ir žydų bendruomenė nuo 1870 m.  ne kartą kreipėsi į valdžios institucijas]. (Kauno apskrities archyvas; KM)
 
1878 m. rugsėjo 5 d. Ukmergės Miesto dūmos sargu ir kurjeriu dirbantis Karolis Paškovskis kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, prašydamas padidinti jam mėnesinę algą nuo  5 iki 10 sidabro rub. Jis rėmėsi įstatymais, numatančiais, jog 15 metų vienoje valstybinėje įstaigoje ištarnavęs žmogus gauna dvigubai didesnę algą, o, pasak K. Paškovskio jis dirbo „Nuo 1845 metų iki šiol [...] laisvai samdomu sargu ir kurjeriu panaikintoje Ukmergės Miesto Rotušėje bei dabartinėje Miesto Dūmoje [...]“. [Generalgubernatoriaus atsakymas, paremtas ankstesniu Kauno gubernijos valdybos sprendimu (tikriausiai dėl K. Paškovskio, kaip laisvai samdomo aptarnaujančio personalo statuso), buvo neigiamas.] (LVIA; KM)

1878 m. „Ukmergės mieste, naktį iš rugsėjo 7 į 8, 5 nežinomi piktadariai užpuolė namą Romos Katalikų kapinėse, kuriame gyvena sargas Bernardas Fiolkovskis, bei, pasinaudoję jo nebuvimu, mušė ir kankino jo žmoną Elžbietą, paskui sulaužę skrynią ir iš jos išėmę 55 rub. bei vyrišką paltą, - pasislėpė. Dėl šio nusikaltimo Fiolkovskaja įtaria apskrities [karinės] komandos kareivį Zenoicą Aizitulovą ir miestietį Nestorą Skladneva, o kiti trys jai nežinomi. Kvota su Aizitulovu perduota Teismo Tardytojui, imtasi priemonių likusiems piktadariams surasti.“. (LVIA; KM)

1878 m. rugsėjo 15 d. Kaune gyvenantis Nochimas Miesnikas kreipėsi į Kauno gubernatorių prašydamas leisti „[...] atidaryti Ukmergės mieste litografijos įstaigą gaminti etiketėms, vizitinėms kortelėms ir kitiems panašiems gaminiams [...]“. N. Miesnikas teigė esąs „Praktiškai įsisavinęs litografijos meną [...] bei gavęs šiame amate meistro laipsnį“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1878 m. spalio 4 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, atsakydamas Kauno gubernatoriui, rašė savo raporte: „Dėl Jūsų Prakilnybės rugsėjo 23 nurodymo [...] ryšium su miestiečio Nochimo Miasniko prašymu leisti jam Ukmergės m. atidaryti litografiją, turiu garbės pranešti, kad, mano nuomone, dėl mažai išsivysčiusios pramonės Ukmergės m. nereikia litografijos.“. [Remdamasis šiuo ispravniko raportu Kauno gubernatorius nepatenkino N. Miasniko prašymo.] (Kauno apskrities archyvas; KM)

1878 m. spalio 9 d. Ukmergėje „[...] miestietis Ivanas Kolosovas ir valstietis Boleslovas Petrovičius, atėję į miestietės Kuzmickajos namus, reikalavo kažkokių dokumentų ir kai jų negavo, Kolosovas smarkiai sumušė Kuzmickąją nei jos name gyvenantį miestietį Chodasevičių. Kvota apie tai perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1878 m. gruodžio 14 d. Kauno gubernatorius, atsižvelgdamas į Ukmergės apskrities ispravniko raportą, pasiūlė Kauno gubernijos valdybai Kauno pristavo padėjėją Kazanskį perkelti į „Ukmergės m. Policijos Prižiūrėtojo pareigas“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1878 m. 28-oji artilerijos brigados, dislokuotos Ukmergėje vadovybė. Vadas – pulkininkas Sergėjus Kaniščevas (pareigose nuo 1878 m., stačiatikis), brigados adjutantas – Julijus Reingardas 2-asis, brigados iždininkas – Vladimiras Gorbunovas, vyresnysis gydytojas – Michailas Alifanovas, jaunesnysis gydytojas – Aloizijus Šechtelis, veterinarijos gydytojas – Antonas Osipovičius.
1-os baterijos vadas – pulkininkas Pavelas Suchinskis. Pusbaterijų vadai: poručikas Fiodoras Reingardas 1-asis, praporščikas Avenarijus Feofilaktovas.
2-os baterijos vadas – pulkininkas Vladimiras Reintalis. Pusbaterijų vadai: Konstantinas Dvoržinskis ir podporučikis Nikolajus Rogačiovas.
3-ios  baterijos vadas – papulkininkis Nikolajus Kuzmickis. Pusbaterijų vadai: podporučikis Antonas Insarskis ir praporščikas Ivanas Bagrinovskis.
4-os baterijos vadas papulkininkis Konstantinas Fride. Pusbaterijų vadai: podporučikis Nikolajus Glinskis ir praporščikas Konstantinas Sardonikovas.
5-os baterijos vadas – pulkininkas Pavelas Lemanas. Pusbaterijų vadai: podporučikis Segėjus Davydovas ir praporščikas Petras Tverdovas.
6-os baterijos vadas – štabskapitonas Konstantinas Čižikovas. ir praporščikas Aleksandras Ge. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1878 m. Ukmergėje gyveno 7248 vyrai, 7102 moterys. Iš jų dvasininkų luomui priklausė 14 vyrų, 7 moterys; bajorų luomui – 129 vyr. 210 mot.; piliečių ir pirklių luomui – 40 vyr., 66 mot.; miestiečių luomui – 6680 vyr., 6660 mot.; kariškių luomui, tame tarpe esančių atsargoje ir neterminuotai atleistų iš tarnybos – 376 vyr., 147 mot.,; užsieniečių mieste buvo 9 vyr. 12 mot. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1879 metams)

1879 m.
    
1879 m. Ukmergėje ėmė galioti Miestų nuostatai (patvirtinti Rusijos caro Aleksandro II 1870 m.). Šie nuostatai, palyginti su ankstesne padėtimi, išplėtė miesto savivaldą, suteikė jai naujų galimybių. „Savivalda tapo neluominė, savivaldybės įgavo aiškų savo veiklos apibrėžimą ir didesnį savarankiškumą, savo tikslams įgyvendinti įgijo pastovius, nuo [carinės] administracijos mažai priklausomus pajamų šaltinius.“. Nuostatai apsprendė savivaldos struktūrą: Miesto dūmą, renkamą miestiečių [dėl turtinių ir kitokių apribojimų rinkimuose galėjo dalyvauti tik nedidelė jų dalis] ir miesto valdybą, renkamą Dūmos narių. Miestų Dūmose krikščionys turėjo sudaryti du trečdalius jų narių, miesto galva galėjo tapti tik krikščionis. Pagal nuostatus, rinkimams būdavo sudaromas bendras rinkėjų sąrašas, o rinkėjai suskirstomi į tris kurijas pagal sumokamų į miesto biudžetą mokesčių dydį. Įtakingiausia būdavo pirmoji kurija, į kuria patekdavo turtingiausi, rinkėjų sąrašo pradžioje esantys miestiečiai. 1879 m. vykusiuose pirmuose rinkimuose į Miesto dūmą jos nariu, o vėliau ir pirmuoju Miesto galva išrinktas grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis.  (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla ir pilietiškumo raiškos savivaldoje lygmuo.//Istorija. – 2013)

1879 m. sausio 16 d. Kauno gubernijos valdyba svarstė Ukmergės miesto dūmos 1874 m. gruodžio 24 raportą, kuriame buvo siūloma Kauno gubernatoriui patvirtinti Ukmergės miesto krikščionių bendruomenės deputatų siūlomas iš bendruomenės narių surinktos rinkliavos lėšų išlaidas 1874 metams. Bendruomenės deputatų nutarimas gubernatoriui buvo pateiktas kartu su Miesto dūmos raportu, kuriame pritarta bendruomenės siūlymams. Gubernijos valdyba, motyvuodama tuo, jog pagal įstatymus „rinkliavos bendruomenės poreikiams atitinkamai revizinių sielų skaičiui nustatomos bendruomenės nutarimais, pritarus Miesto Dūmai ir patvirtinus Gubernijos Viršininkui [t. y. gubernatoriui]“, o ne bendruomenės deputatų nutarimais, nutarė 1874 m. rugsėjo 20 d. Ukmergės krikščionių bendruomenės deputatų nutarimo nepatvirtinti. Analogiškas nutarimas priimtas ir dėl 1875 metų liepos 3 d. Ukmergės miesto dūmos kreipimosi bei 1875 m. birželio 20 d. bendruomenės nutarimo. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1879 m. sausio 27 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad Ukmergės apskrities ispravnikas jam pranešęs, jog „[...] naktį iš sausio 20 į 21 Ukmergės Apskrities Iždo Buhalterio padėjėjas Olimpijus Aleksiejevas Burago, 20 metų, stačiatikių tikybos, atvažiavęs su vežiku į Rafalo Moštovičiaus viešbutį Ukmergės m. bei pareikalavęs prostitutės, apsinakvojo numeryje; kitą dieną Burago rastas negyvas. Kaip paaiškėjo kvotos metu, Burago nusišovė iš revolverio. Savižudybės priežastys nenustatytos. Tardymą šioje byloje veda Teismo Tardytojas Bilevičius. [...]“. (LVIA; KM)

1879 m. kovo 18 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad „Valdininkas ypatingiems pavedimams Chšonovskis kovo 9 [...] pranešė, kad Ukmergės Laikino Komiteto Kauno skyriuje, baigus rinkti aukas [1877 m. birželio 29 d. gaisro] padegėlių naudai, buvo gauta aukų 22114 rub. 31 kap. ir, be to, 2580 vienetų įvairių rūšių vyriškų ir moteriškų drabužių – tos aukos buvo išdalintos padegėliams pagal Ukmergės Laikino Komiteto nutarimą [...]“. [Rusijos finansų ministerija paskyrė Ukmergės padegėliams 5000 rub. pašalpą, o Ukmergės laikino komiteto skyriai rinko aukas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Varšuvoje ir kt.] (LVIA; KM)

1879 m. „Ukmergės mieste, naktį iš balandžio 29 į 30, nežinia kas, pritaikęs raktą, iš miestiečio Antano Glinskio sandėlio pavogė maisto produktų ir įvairių daiktų už 70 rublių.“ (LVIA; KM)

1879 m. birželio 24 d. Ukmergėje „[...] miestietė Antanina Dvorkovskaja [...] pavogė iš ją aplankiusio miestiečio Jokūbo Franckevičiaus piniginę su 30 rublių. Kaltininkė su kvota perduota Taikos Teisėjui.“. (LVIA; KM)

1879 m. „Ukmergės mieste, pas žydą Giršą Fogelevičių, naktį iš rugpjūčio 10 į 11, įsilaužus iš namų pavogti sidabro indai už 220 rublių. Dėl šio nusikaltimo įtartas žydas Kalmanas Glikas, kvota apie tai perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1879 m. rugpjūčio 17 d. Ukmergės miesto dūma nutarė vietoje buvusio brandmeisterio (gaisrininkų vyresniojo) Vaiso samdyti Juozapą Kačanovskį ir mokėti jam 300 rublių permetus, dalį šių pinigų mokant iš policijai numatytų lėšų, o kitą dalį surenkant iš miestiečių. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1879 m. gruodžio 9 d. Ukmergėje „[...] iš 28 Artilerijos Brigados vado buto pavogti du sidabriniai šaukštai, dėl ko prisipažino žydas Jankelis Golšteinas, kuris perduotas Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m.
    
1880 m. sausio 1 d. Ukmergės apskrities ispravniko Batenino surašytame žiniaraštyje nurodoma, kad Ukmergės apskrities policijoje tuo metu dirbo:
Apskrities ispravnikas [apskrities policijos viršininkas] Rūmų Patarėjas Fiodoras Vasiljevičius Bateninas, 39 metų amžiaus, 21 metus tarnaujantis valstybės tarnyboje, iš jų 21 metus – policijos tarnyboje, šiose pareigose dirbantis 4 metai. Kilęs iš jaunesniųjų karininkų vaikų, baigęs Smolensko kanceliarijos tarnautojų vaikų mokyklą.
Ispravniko padėjėjas rūmų Patarėjas Petras Matviejevičius Petkevičius, 52 metų amžiaus, 30 metų valstybės tarnyboje, 29 metai policijos tarnyboje, 7 metai šiose pareigose. Kilęs i š bajorų, baigęs Telšių apskrities bajorų mokyklą.
Miesto policijos pareigūnai: 1 miesto nuovados policijos prižiūrėtojas – vieta neužimta; 2 miesto nuovados policijos prižiūrėtojas – neturintis valdininko rango Dmitrijus Vasiljevas Danilovas, 30 metų amžiaus, 1 metai valstybės tarnyboje, 1 metai policijos tarnyboje, 1 metai šiose pareigose. Kilęs iš jaunesniųjų karininkų vaikų, mokėsi S. Peterburgo karinėje braižybos mokykloje.
“Miesto sargybos sudėtis”. Pagal etatą Ukmergei priklausė 19 miesto policininkų [городовые]. Visos vietos buvo užimtos. Vyresniųjų policininkų – 1. Tarnaujančių 1 metus – 3, 2 metus – 4, 3 metus – 4, 4 metus – 6, 5 metus – 1, 10 metų – 1. Visi laisvai samdomi policininkai buvo atitarnavę kariuomenėje. Policininko alga [per metus] – 84 rub., vyresniojo policininko – 96 rub. Visos miesto sargybos išlaikymo kaina – 1608 rub. per metus iš miesto pajamų.
Gaisrininkų komandos mieste nebuvo, buvo laisvanoriška gaisrininkų draugija, kuriai iš miesto pajamų buvo skiriama kasmet 500 rub. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1880 m. sausio 7 d. fotografas Aronas Pulerevičius prašė Kauno gubernatoriaus leisti „atidaryti fotografijos įstaigą Kauno gubernijos Ukmergės m.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1880 m. sausio 27 d. „Ukmergės mieste, žandarų komandos vachtmistras Puškarevas [...] pristatė į policija keturias padirbtas sidabrines 20 kapeikų vertės monetas, rastas pas sulaikytą 28 artilerijos brigados veterinarijos mokinį Jakovą Stepanovą. Kratos veterinarijos mokyklos kareivinėse metu Stepanovo pataluose rasta: dildė su alavo žymėmis ir geležinė mašinėlė pritaikyta gaminti monetas su gipso pagalba, o [Stepanovo] kišenėje – balti milteliai. Kaltinamasis Stepanovas netikrų monetų gaminimu neprisipažino, aiškindamas, kad mašinėlę jis rado Panevėžio mieste  ir jos paskirties nežino. Kvota apie tai kartu su daiktiniais įrodymais bei kaltinamuoju perduota 28 artilerijos brigados Valdybai.“. (LVIA; KM)

1880 m. vasario 8 d. „Ukmergės mieste [...] iš žydės Zeldos Zak buto, įsilaužus pavogti įvairūs daiktai už 160 rublių. Šia vagyste įtariami žydai: Garbas, Šeško, Segalas ir Abramas Salnikas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. kovo 6 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Beteninas, atsakydamas į Kauno gubernatoriaus paklausimą dėl foto ateljė Ukmergėje atidarymą, raportavo Kauno gubernatoriui, jog „[...] Ukmergės mieste yra foto ateljė, kurios savininkas yra miestietis Samuelis – Michelis Moisejevičius Tarapanijus, atidaryti kitą ateljė nėra reikalo.“. (LVIA; KM)

1880 m. balandžio 11 d. Ukmergės gyventojai: Justinas Cybulskis, Prokopovičius, Eduardas Spolovėja, Teodoras Zanemoiskis, Osipas Dmitrijevas Morozovas, Hiršas Fogelevičius, Joselis Aronovičius, pirklys Gecelis Sapiras, Kazimieras Bilevičius, pirklys Lavrentijus Korablikovas, Ovsiejus Kaplanas, Urijašas Ginzburgas, Bencelis Sapiras, Šebselis–Gešelis Monasevičius Goldbaras ir Berchas Leiba Lasinas skundėsi Vilniaus generalgubernatoriui, kad žydas Dovydas Levinas po 1877 m. gaisro miesto aikštėje pastatė laikinas medines krautuvėles kurios, atseit, užstojo ir trukdė patekti į prekybinių krautuvėlių eiles [buvusias, tikriausiai, dabartinės Žuvų g. pradžioje]. Skunde pateikti įvairus argumentai, teigiantys D. Levino statybų savavališkumą ir nuostolingumą miestui. (LVIA; KM)

1880 m. balandžio 24 d. „Ukmergės mieste, [...] 10 valandą vakaro, apiplėštas Austrijos pavaldinys Matijas Janikas; iš jo atimti 54 rubliai kreditiniais bilietais, trys sidabrinės Austrijos monetos ir vienas rusiškas pusimperialis [5 rublių vertės auksinė moneta]; tuo kaltinamas atsargos kareivis Mykolas Petelis, kuris kartu su policijos kvota perduotas Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. gegužės 5 d. „Ukmergės mieste [...] miestietis Mauša Davidovas Taicas išprievartavo Maušos Levino 12-metę dukrą Pesą. Kvota apie tai kartu su nusikaltėliu perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. gegužės 23 d. „Ukmergės mieste [...] dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė Ukmergės miestietės Jozefos Bartkovskos tvartai ir sandėlis, nuostolio patirta už 400 rublių.“. (LVIA; KM)

1880 m. birželio 21 d. „Ukmergės mieste [...] sulaikytos dvi moterys atvykusios iš apskrities, miestietės Bogumila Kulikovskaja ir Paulina Lavrinovič, pas kurias kratos metu rasta 13 [padirbtų] dvidešimties kapeikų alavinių monetų ir medinė mašinėlė tokioms gaminti. Kvota apie tai perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. liepos 13 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Beteninas kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydamas „[...] paskirti [atsargos Tituliarinį Patarėją Aleksandrą Stanislavovą] Moniušką į [Ukmergės Policijos Valdybos] nuolatinio tarėjo vakansiją, prie to priduriu, kad Moniuška dėl savo elgesio ir patirties gali būti naudingas tarnyboje minėtose pareigose.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1880 m. liepos 15 d. „Ukmergės mieste [...] Kupiškio miestelio žydas Zundelis Abramovičius Chastas, apmokėdamas Apskrities Iždinėje patentą prekiauti [alkoholiniais] gėrimais, tarp kitų pinigų sumokėjo ir padirbtu 25 rublių kreditiniu bilietų. Vyksta kvota apie tai.“. (LVIA; KM)

1880 m. liepos 31 d. Kauno gubernatoriaus kanceliarija, atsakydama į Vilniaus generalgubernatoriaus persiustą 15-0s ukmergiškių skundą dėl žydo Levino miesto aikštėje pastatytų krautuvėlių, paaiškino, kad šie asmenys su skundais kreipėsi ir į Kauno gubernatorių, tačiau jų skundai buvo atmesti, nes: „[...] Ukmergės Miesto Dūma, pripažinusi būtinu padaryti (po 1877 m. gaisro) Ukmergės m. išplanavime kai kuriuos pakeitimus ir nukrypimus nuo Caro patvirtinto šio miesto plano, svarstė šį dalyką 1879 metų spalio 11 ir šių metų kovo 18 nutarimuose, bei pirmame iš šių nutarimų tarp kitko leido žydui Levinui užstatyti aikštę šalia [S. Peterburgo – Varšuvos] plento [...] Miesto Dūmos siūlymus šiuo klausimu patvirtino [Kauno] Gubernatorius, apie ką ir pranešta Ukmergės Miesto Galvai 1880 m. gegužės 14 [...] prašytojai galėjo Miesto Dūmos nutarimą apskusti Valdančiajam Senatui [...]“.(LVIA; KM)

1880 m. „Ukmergės mieste, vietinis Apskrities Iždas rugsėjo 17 ir 18 sudarė aktus apie priimant [mokesčių] pinigus rastus penkis padirbtus kreditinius bilietus: vieną dešimties ir keturis dvidešimt penkių rublių vertės. [...].“.(LVIA; KM)

1880 m. rugsėjo 21 d. „Ukmergės mieste [...] dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė namų savininkės Jozefinos Bartkienės kluonas, patirta nuostolio už 1700 rub. Kvota apie tai perduota Taikos Teisėjui.“. (LVIA; KM)

1880 m. spalio 3 d. „Ukmergės mieste, vietinis Apskrities Iždas [...] surašė aktą apie Iždui iš Kupiškio valsčiaus valstiečio Juozapo Mickūno atsiųstame pakete [su pinigais] rastą padirbtą 25 rublių vertės kreditinį bilietą. Kvotą apie tai veda policija.“. (LVIA; KM)

1880 m. spalio 19 d. „Ukmergės mieste, [...] naktį, iš žydės Etlos Geiner krautuvės, nežinia kam įsilaužus, pavogta prekių už 600 rublių. Kvota apie tai perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. spalio 22 d. „Ukmergės mieste, vietiniame Apskrities Ižde [...] surašytas aktas apie pas Utenos valsčiaus valstietį Kazimierą Araliną rastą padirbtą 25 rublių vertės kreditinį bilietą. Vyksta policijos tyrimas apie tai.“. (LVIA; KM)

1880 m. spalio 27 d. „Ukmergės mieste, [...] naktį, iš namų savininkės Sofijos Belžanovos, įsilaužus, pavogti įvairūs daiktai už 80 rublių. Vagyste įtariami Valionis, Liubkevičius ir Koniuševskis, kurie kartu su kvota perduoti Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)

1880 m. lapkričio 20 d. „Ukmergės mieste, Rūmų Patarėjas Butkevičius [...] pranešė policijai apie iš jo kiemo pavogtą arklį, priklausantį bajorui Simonui Stankevičiui. Policijai tuojau pat ėmus ieškoti minėtojo arklio, jis nebuvo surastas. Jo ir pagrobėjų paieška tęsiasi.“. (LVIA; KM)

1880 m. gruodžio 26 d. Ukmergės miestiečių valdyba pateikė Kauno gubernatoriui raportą, kuriame pranešama,  jog Ukmergės bendruomenės deputatai nuo penkių kiemų „[...] susirinkę į bendrą susirinkimą vietinėje Miestiečių Valdyboje, svarstė kaip palengvinti vargšų šiai bendruomenei priklausančių gyventojų padėtį, Ukmergės m. esant didžiulėms būtiniausių daiktų kainoms, bedarbystei ir prekybos sąstingiui. Apsvarstę šį klausimą, deputatai nutarė, jog padėti šioje nelaimėje galima tik suorganizavus Ukmergės m. prekybą maisto produktais žemomis kainomis, nustatytomis bendruomenės atstovų. Pripažinus būtinu, kad išgelbėti vargšus miestiečius nuo juos ištikusios nelaimės, paaukoti šiam reikalui 2428 rub. 15 ½ kap. likuti bendros sudėtinės rinkliavos už 1880 metus iš Ukmergės žydų bendruomenės [...]“. (LVIA; KM)

1880 m. Rusijos vidaus reikalų ministerijoje buvo patvirtintas Ukmergės bajorų namų statutas, bajorų namai pradėjo veikti. (LVIA; KM)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau