1891 m.
1891 m. Ukmergės miesto galva išrinktas gydytojas Mečislovas Kontautas. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1891 m. sausio 5 d. naktį Ukmergėje „[...] iš miestiečio Justino Cybulskio, išlaužus sieną, 9 Dragūnų Jelisavetgrado pulko 5 eskadrono kareiviai arklininkai pavogė 40 maišų ruginių bei keletą vežimų miežinių ir avižinių šiaudų, nuostolio patirta už 50 rub. Kvota perduota minėto pulko Vadui.“. (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas - Ukmergės kraštotyros muziejuje])
    
    1891 m. sausio 10 d. Ukmergėje buvo pavogti valstiečių Juozapo Miškinio ir Tomo Tamošiūno arkliai su rogėmis ir pakinktais. Abiem atvejais vagystės įvykdytos „nuo karčemos“. (LVIA; KM)

    1891 m. sausio 25 d. Ukmergėje „[...] rastas negyvas 9 Dragūnų Jelisavetgrado pulko 4 eskadrono jefreitorius Pavlas Suchovas, dingęs iš pulko praėjusių 1890 m. lapkričio mėnesį, su smurtinės mirties požymiais [...]“. (LVIA; KM)
    1891 m. sausio 25 d. Ukmergėje „iš karčemos tvarto“ pavogtas valstiečio Adomo Pranio arklys. Vėliau jis buvo surastas, o dėl vagystės apkaltinti valstietis Jonas Surgautas ir bajoras Antanas Žagelis. (LVIA; KM)

    1891 m. sausio 30 d. Ukmergėje „[...] dėl nežinomos priežasties sudegė neapdrausta daržinė priklausanti Kelių Susisiekimo Kauno apygardos 4 plentų ruožui; gaisro metu sudegė ruožo bylos ir inžinieriaus Lipkino nuosavybė.[...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. vasario mėn. pradžioje Ukmergėje „[...] pirklys Bencelis Volkas pranešė, kad 9 dragūnų Jelisavetgrado pulko kareiviai per 5 ar 6 mėnesius pavogė apie 30 sieksnių malkų  iš jam priklausančio miško. Kvota perduota pulko Vadui.“ (LVIA; KM)

    1891 m. vasario 12 d. naktį Ukmergėje iš miestiečio Zeliko Barono rūsio pavogtos įvairios prekės. Jos vėliau buvo surastos, o vagyste apkaltintas „visų nuosavybės teisių netekęs“ Adomas Kovalevskis. (LVIA; KM)

    1891 m. kovo 27 d. naktį Ukmergėje „[...] iš miestietės Lėjos Flako gyvenamos patalpos, išlaužus spyną, pavogta įvairi 107 rub. vertės nuosavybė. Dėl vagystės kaltinami žydai: Šmuelis ir Gdalija Palencai bei Abramas Gafanovičius.[...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. balandžio 9 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Ukmergės miesto galva, remdamasis Miesto Dūmos nutarimu, kreipėsi į Kauno gubernijos valdžią prašydamas suteikti 1000 rub. iždo pašalpa Ukmergės kalėjimo apšildymui ir apšvietimui 1892 m. Kauno gubernijos tvarkymo komitetas, svarstydamas šį prašymą nusprendė, jog, remiantis įstatymais, kalėjimų apšildymo ir apšvietimo išlaidos priskiriamos miestams tik tada, kai jie turi atliekamų pajamų, o kadangi Ukmergės miestas turi skolų ir neįvykdytų piniginių įsipareigojimų, komitetas „pripažino minėtąjį Ukmergės miesto bendruomenės Valdybos prašymą vertu dėmesio“, o gubernatorius, savo ruožtu, irgi siūlė patenkinti Ukmergės miesto galvos prašymą, paskiriant Ukmergės kalėjimo 1892 m. apšvietimo ir apšildymo reikmėms 1000 rub. pašalpą. (LVIA; KM)

    1891 m. balandžio 15 d. naktį Ukmergėje iš miestiečio Kopelio Ginzburgo gyvenamų patalpų, išlaužus langą, pavogti įvairūs 35 rub. 50 kap. vertės daiktai. (LVIA; KM)

    1891 m. balandžio 21 d. Ukmergėje „dėl nežinomos priežasties“ užsidegė Mordchelio Kaplino gyvenamas namas, tačiau liepsna greitai buvo užgesinta ir nuostolio patirta tik už 175 rub. (LVIA; KM)

    1891 m. balandžio 25 d. Ukmergėje, „[...] Fiodoro Betenino [buvusio ispravniko ?] namuose nežinomi piktadariai užpuolė 9 dragūnų Jelisavetgrado pulko eilinį Matviejų Groševą ir, norėdami jį apiplėšti, sunkiai sužeidė.[...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. gegužės 15 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] į Kauno gubernijos Tvarkymo Komiteto pasiūlymą paskirti iš iždo pašalpą Ukmergės m. vietinio kalėjimo apšildymui ir apšvietimui 1892 m. bus atsižvelgta apskaičiuojant numatomą miestams šiam reikalui skiriamų pašalpų bendrą sumą [...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. gegužės 13 d. naktį Ukmergėje nuo žaibo užsidegė ir sudegė Marijos Bertko gyvenamas namas kartu su jame gyvenusiais bajorais Liudviku ir Marijona Savickiais bei tvartu su dviem karvėmis. (LVIA; KM)

    1891 m. gegužės 28 d. Ukmergėje dėl nežinomos priežasties sudegė miestiečio Šmuilos Pažeco 400 rub. vertės gyvenamas namas. (LVIA; KM)
 
    1891 m. rugpjūčio 24 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, pranešdamas jam, jog Ukmergės miesto galva kreipėsi į jį prašydamas, kad Vilniaus ir Peterburgo – Tulos žemės bankai išdavinėtų Ukmergės miesto gyventojams paskolas, užstatams naudojant jų nekilnojamąjį turtą. „Šis prašymas atsirado Ukmergės Miesto Dūmai gavus dvidešimties jos narių pareiškimą dėl to, kad žemės bankai ėmė atsisakinėti išduoti Ukmergės miesto gyventojams paskolas už užstatą nekilnojamo turto, esančio tiek miestui priklausančioje, tiek privačioje žemėje, neva todėl, kad vietovių, esančių toli nuo geležinkelio, nekilnojamas turtas nesuteikia pakankamai garantijos išduodamai paskolai.“ (LVIA; KM)

    1891 m. rugsėjo 24 d. Ukmergėje dėl sugedusio dūmtraukio kilo gaistas miestiečio Vulfo Volovičiaus namuose, bet jis buvo laiku užgesintas ir nuostolių nepadarė. (LVIA; KM)

    1891 m. rugsėjo 27 d. naktį Ukmergėje buvo padegtas ir sudegė miestietės Onos Lukošienės 50 rub. vertės gyvenamas namas. Įtarimas dėl padegimo buvo pareikštas valstiečiui Leonui Treščevui. (LVIA; KM)

    1891 m. spalio 9 d. naktį Ukmergėje buvo padegta ir sudegė neapdrausta 200 rub. vertės Kolegijos patarėjo [buvusio ispravniko] žmonos Anos Beteninos pirtis. (LVIA; KM)

    1891 m. lapkričio 5 d. Ukmergėje policininkas Antanas Germanas sulaikė nepažįstamą žmogų, kuris pasirodė esantis iš Vilniaus kalėjimo pabėgęs Petras Aleksandrovičius, kuris sulaikymo metu šovė į policininką A. Germaną, bet nepataikė. (LVIA; KM))

    1891 m. lapkričio 6 d. Ukmergėje „[...] iš Bajorų Vadovo Konstantinovičiaus per atvirą lango orlaidę pavogtas revolveris ir įvairūs sidabriniai daiktai. Dėl vagystės įtariamas Konstantinovičiaus tarnas, miestietis berniukas Aleksandras Golcas.[...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. lapkričio 8 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Finansų ministerija pranešusi, jog „[...] žemės bankų paskolų išdavimas už nekilnojamą turtą esantį šių bankų veikimo rajonuose priklauso nuo pačių bankų nuožiūros, todėl Finansų Ministerija negali duoti jokių nurodymų, kad patenkintų [...] Ukmergės Miesto Dūmos prašymą [...]“ dėl Vilniaus ir Peterburgo – Tulos žemės bankų privertimo išduoti Ukmergės gyventojams paskolas, užstatant jų nekilnojamą turtą. (LVIA; KM)

    1891 m. gruodžio 10 d. „[...] Ukmergės kalėjime, kaliniai Tadas Rybinskis, Petras Aleksandrovičius [sulaikytas lapkričio 5 d. kaip pabėgęs iš Vilniaus kalėjimo], Mykolas Mazurevičius, Mykolas Balda, Juozapas Strielčiūnas, Dominykas Valiauga ir Ivanas Gajevskis, būdami išleisti į išvietę, pasinaudoję tuo, kad budintis prižiūrėtojas buvo kitame koridoriaus gale, įėję į kamerą, kurioje buvo laikomi kaliniai Juozapas Jurevičius, Jurgis Stepšys, Kazimieras Jurevičius, Antonas Matviejevas, Antanas ir Ignotas Markūnai bei smarkiai juos visus sumušė, vienam  iš Markūnų sulaužydami šonkaulį.” (LVIA; KM)

    1891 m. gruodžio 31 d. Ukmergėje „[...] dėl valstiečio Karolio Raudonio (jis ir Baravykas) neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė bajorėms Elenai ir Viktorijai Jovaišaitėms priklausantis kluonas su nekultais grūdais, nuostolio patirta už 300 rub.[...]“. (LVIA; KM)

    1891 m. Ukmergėje buvo 126 mūriniai ir 1025 mediniai namai, mieste gyveno 16448 gyventojai (8788 vyrai ir 7660 moterys), tarp jų, pagal luomus,: 7 dvasininkai, 177 bajorai, 81 pirklys ir garbės pilietis, 14783 miestiečiai, 1398 kariškiai ir 2 svetimšaliai. Pagal tikybą, Ukmergėje gyveno 2117 stačiatikiai, 15 vienatikių, 746 sentikiai, 2707 katalikai, 42 evangelikai-ausburgiečiai [liuteronai], 8 evangelikai-reformatai [kalvinai], 10810 žydų, 3 mahometonai. (Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów Słowianskich. – Warzsawa; KM)

1892 m.
    „1892 m. caras Aleksandras III patvirtino naujus Miestų nuostatus, kurie suvaržė jų savarankiškumą ir labai padidino administracijos galias kištis į savivaldos sritį, pertvarkė rinkimų į savivaldybes sistemą.“. Šie nuostatai ėmė galioti ir Ukmergėje. Rinkimuose į miesto dūmą buvo panaikinta kurijų sistema, bet įvestas turto cenzas – rinkimų teisę turėjo tik  daugiau kaip 300 rublių vertinamos nuosavybės savininkai ir I bei II gildijų pirkliai. Poįstatyminiais aktais rinkimų teisės neteko žydai, po kelis jų atstovus, savo nuožiūra, į miesto dūmą paskirdavo carinė administracija.  (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

    1892 m. sausio 11 d. Ukmergėje „[...] iš Tikrojo Valstybės Patarėjo Šulgino namo kamaros, išlaužus spyną, pavogta 20 svarų [apie 8,2 kg] sviesto, 6 rub. vertės.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. sausio 12 d. Ukmergėje, dėl netvarkingo dūmtraukio kilo gaisras Sofijos Kliorin namuose, kuris buvo greitai užgesintas ir nuostolių nepadarė. (LVIA; KM)

    1892 m. sausio 16 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Maušos Eliaševičiaus krautuvės, įsilaužus, pavogtos 50 rub. vertės batsiuvystės prekės. Įtarimas pareikštas bajorui Juozapui Danilovičiui, kuris kartu su kvota perduotas Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. sausio 28 d. Ukmergėje „[...] Vandos Raksimovič įpėdinių name dėl netinkamo dūmtraukio užsidegė lubos. Liepsna buvo tuojau pat pastebėta ir užgesinta.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. vasario 25 d. Ukmergėje „[...] iš valstiečio Stanislovo Kiškio turgaus aikštėje pavogtas arklys su pakinktais ir rogėmis, nuostolio patirta už 44 rub. Imtasi priemonių pavagtai nuosavybei ir arkliavagiams surasti.“. (LVIA; KM)

    1892 m. kovo 23 d. Ukmergėje „[..] iš žydo Abraomo Abelio vaistų sandėlio, išlaužęs duris, bajoras Juozapas Danilovičius pavogė įvairių, 41 rub. vertės, prekių. Pagrobta nuosavybė rasta ir sugrąžinta pagal  priklausomybę [...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. kovo 24 d. Ukmergėje „[...] pas žydą Geršoną Meringą iš krautuvės bajoras Juozapas Danilovičius pavogė įvairios avalynės už 300 rub. Pagrobta nuosavybė rasta ir sugrąžinta pagal priklausomybę. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. kovo 25 d. Ukmergėje „[...] pas Kolegijos Patarėją Kazimierą Stankevičių dėl Vladislovo ir Kazimiero Laurinavičių bei Jono Bartulio neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė namas ir kluonas. Nuostolio patirta už 2085 rub. Knota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. kovo 28 d. Ukmergėje „[...] valstietė Darata Bakašinskienė kartu su kitais asmenimis atėjo į miestietės Pranciškos Narkevičienės namus, sumušė ją bei nukando dalį nosies už tai, kad Narkevičienė turėjo meilės ryšių su jos vyru. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. balandžio 15 d. Ukmergėje „[...] pas miestietį Ivaną Leonovą dėl padegimo sudegė neapdraustas namas. Nuostolio patirta už 290 rub. Dėl padegimo įtarimas pareikštas miestiečiui Ivanui Streimanui, kuris kartu su kvota perduotas Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. balandžio 20 d. Ukmergėje „[...] policijos nuovados dešimtininkas Antanas Genys, pasiųstas 2 nuovados Pristavo, vedė į kalėjimą suimtąjį Konstantiną Meškovskį ir, kai priėjo su juo prie kalėjimo vartų, suimtasis pabėgo. Vyko tardymas ir kvota, kurių metu paaiškėjo, kad Genys pakeliui su suimtuoju užėjo į karčemą ir ten jam nuėmė antrankius.“ (LVIA; KM)

    1892 m. balandžio 29 d. Ukmergėje „[...] šalia plento [dab. Vytauto ir Kauno g., Kęstučio a.] rastas vyriškos lyties naujagimio lavonas. Kvota nustatė, kad vaiką pagimdė Stefanija Bržeskaja, kuri jo lavoną įmetė į griovį. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. gegužės 4 d. Ukmergėje „[...] iš 9 Jelizavetgrado Dragūnų pulko korneto Nikolajaus Glazunovo buto jam patarnaujantis kareivis Semionas Prilepskis pavogė 80 rub. vertės moterišką laikrodį ir 8 rub. vertės virdulį.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. gegužės 6 d. Ukmergėje iš miestiečio Mataušo Zeiferto tvarto, išlaužus spyną, pavogtas 50 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

     1892 m. gegužės 15 d. Ukmergėje, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė Teodoros ir Pranciškaus Mackevičių namas. Patirtas 40 rub. nuostolis. (LVIA; KM)
    1892 m. gegužės 15 d. Ukmergėje „[...] Mejerio Rozensono namo sargas valstietis Ivanas Cybulskis pranešė policijai, kad jo šeimininkas Rozensonas, paėmęs iš savo namo visus daiktus, prikrovė ant aukšto šiaudų ir malkų bei, viską apipylęs žibalu, įkalbinėjo Cybulskį visą tai padegti, kad gautų draudimo premiją, žadėdamas už tai Cybulskiui 200 rub. vertės laikrodį. Apžiūrėjus namą viskas pasitvirtino. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. gegužės 16 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog nors Ukmergės miesto dūma kovo 18 d. posėdyje ir išrinko Miesto galvos pavaduotoju bajorą Ivaną Pržijalgovskį, tačiau, pasak gubernatoriaus, „[...] paaiškėjo, kad nors Pržijalgovskis yra gero elgesio ir nieko neleistino nedaro, tačiau jis yra visiškas ligonis, paralyžiuotas, blogai girdi ir yra beveik aklas [...]“. Todėl gubernatorius teigė, jog Pržijalgovskis yra netinkamas Miesto galvos pavaduotojo pareigoms, „[...] tuo labiau, kad dabartinis Ukmergės Miesto Galva Kontautas, užsiiminėdamas savo asmeniniais reikalais, neretai išvyksta iš miesto, o jo pareigas turi eiti pavaduotojas [...]“. Gubernatorius prašė generalgubernatoriaus kreiptis į Rusijos vidaus reikalų ministrą, kad jis nepatvirtintų Pržijalgovskio išrinkimo ir pasiūlytų dūmai Miesto galvos pavaduotoju išrinkti kitą asmenį. (LVIA; KM)

    1892 m. gegužės 20 d. Ukmergėje iš miestiečio Hiršos Helerio sandėlio, išlaužus spyną, pavogta rugių ir kviečių už 10 rub. (LVIA; KM)
    1892 m. gegužės 20 d. Ukmergėje „[...] iš valstiečio Adomo Petniūno, viešbučio numeryje, pavogtas sidabrinis laikrodis ir trys auksinės monetos, iš viso už 50 rub. Įtarimas pareikštas prostitutei Marjanai Čubek, buvusiai Petniūno numeryje. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. gegužės 30 d. staiga mirė Ukmergės apskrities ispravnikas, Kolegijos patarėjas Etnovas. (Kauno regioninis valstybės archyvas.; KM)

    1892 m. birželio 12 d. Rusijos vidaus reikalų ministras pranešė Vilniaus generalgubernatoriui,  jog jis „nemato kliūčių“, kad generalgubernatorius duotų nurodymą dėl naujų Ukmergės miesto galvos pavaduotojo rinkimų surengimo. (LVIA; KM)

    1892 m. birželio 16 d. Kauno gubernatorius pasiūlė Gubernijos valdybai priimti „priklausantį nutarimą“ dėl Kauno apskrities ispravniko padėjėjo, atsargos štabskapitono Syrcovo paskyrimo laikinai eiti Ukmergės apskrities ispravniko pareigas. (Kauno regioninis valstybės archyvas. KM.)

    1892 m. liepos 12 d. Ukmergėje, Šventojoje nuskendo valstietis Mykolas Šulianskis. (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergėje „[...] raštininkas puskarininkis Borodkinas ir Virėjas Aniuchinas iš miestietės Jakaterinos Cybulskajos lauko pavogė 25 rub. vertės bulves.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio 5 d. Ukmergės miesto dūma nutarė: „[...] 1) Įpareigoti Ukmergės m. gyventojus nedelsiant pranešti policijai apie dėl ligos nugaišusius gyvulius, kad jie kuo greičiau būtų pašalinti iš miesto į žemiau nurodytą užkasimo vietą; 2) Paskirti vietą tų gyvulių užkasimui miestui priklausančiame Dukstynos miško sklype, apie vieną dešimtinę [1,09 ha] žemės, vietoje kurion neužklystų [besiganantys] gyventojų gyvuliai; 3) Įsigyti miesto lėšų sąskaita vežimą, skirtą išvežti nugaišusiems gyvuliams, kuris turi būti saugomas pas pasisamdžiusi vežioti tokias gaišenas; 4) Susitarti su arčiausiai Dukstynos vietovės gyvenančiais: Vaitkūnu, Budukevičiumi ar su kuo kitu, kuris apsiimtų išvežti nugaišusius gyvulius iš miesto, užkastų juos nustatytame gylyje, apipiltų juos kalkėmis už sutartą užmokestį; 5) Išlaidos dėl neturtingų gyventojų gyvulių pašalinimo ir užkasimo apmokamos miesto lėšomis; 6) Prieš imantis vykdyti šį nutarimą, jo kopiją kaip projektą perduoti suderinimui P. Ukmergės Apskrities Ispravnikui ir gavus jo pranešimą pateikti galutiniam Dūmos patvirtinimui. [...]“. [Rugpjūčio 11 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė, kad jis sutinkąs su Miesto dūmos nutarimu.] (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio mėn. Ukmergės žydų sinagogos dvasinės valdybos narys Heršonas – Leiba Berko sūnus Distiliatorius raportu kreipėsi į Ukmergės apskrities žydų rabiną prašydamas perduoti Kauno gubernatoriaus valdybai prašymą atleisti jį iš sinagogos dvasinės valdybos nario pareigų, kurias jam yra sunku eiti „[d]ėl gilios senatvės susijusios su pajėgų nusilpimu“. (Kauno regioninis valstybės archyvas.; KM.)
    
    1892 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergėje „[...] iš pravažiuojančio žydo Joselio Frakerio vežimo pavogti 150 rub. vertės audiniai. Dalis 21 rub. vertės audinių surasta ir sugrąžinta nukentėjusiam. Imtasi priemonių likusiems audiniams ir pagrobėjams surasti.“ (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio 19 d. Ukmergės visuomenės sveikatos komitetas persiuntė Miesto valdybai Kauno gubernijos veterinarijos gydytojo Simonovo raštą, kuriame šis rašė, jog „[...] Ukmergės m. iki tol, kol gyvulių dvėsenoms nebuvo  paskirta nauja vieta už 5 varstų [5,3 km] nuo miesto Dukstynos miške, jų lavonai, nepaisant ligos, nuo kurios gyvuliai nustipo, paprastai buvo užkasami dvejose vietose: I-oje - žemiau Dinaburgo [Daugpilio] plento, už Maisto Sandėlio ir Stačiatikių Kapinių, netoli Šventosios upės ir II-oje – žemiau Kauno plento, už 1 varsto nuo miesto. Pro pirmąją vietą kartais varomi galvijai į ganyklas ir pargenami atgal ir iš tos vietos, kaip pastebėta, kartais imamas smėlis ir žvyras bei vežami į miestą. Šitoje vietoje paprastai užkasami gyventojų gyvuliai; antroje vietoje, esančioje žemiau Kauno plento užkasami daugiausia tiek nustipę, tiek dėl įvairių priežasčių, tame tarpe ir dėl užkrečiamų ligų nušauti arkliai, kurie priklausė 28 Artilerijos Brigadai ir 9 Dragūnų Jelizavetgrado pulkui; todėl jis prašo Visuomenės Sveikatos Komitetą ar [šis] negalėtų pasiūlyti Miesto Valdybai: 1) Paskirti 8 ketvirčius negesintų kalkių, jei prireiks, tai ir daugiau, taip pat vienkinkes vežėčias su 4 darbininkais, kad būtų pataisytos, stebint Pilicijai ir Veterinarijos Gydytojui, įdubusios duobės aukščiau minėtose vietose, kur buvo užkasti nustipusių gyvulių lavonai; 2) Prašyti Valdybos duoti nurodymą šias buvusias užkasimo vietas aptverti, kad į jas nepatektų gyvuliai bei iš jų nebūtų vežamas smėlis ir žvyras nei dabar, nei kada nors ateityje. [...] 3) Kadangi Ukmergės m. priemiestyje už Šventosios upės yra daugiau kaip 250 stambių ir smulkių gyvulių, tai ar Miesto Valdyba nerastų galimybių ir šiai miesto daliai paskirti vietą dvėsenoms, kuri būtų aptverta, čia turėtų būti ir kitas vežimas gyvulių lavonų išvežimui; 4) Ar Miesto Valdyba nerastų galimybių išleisti privalomą nutarimą, kad nugaišusių gyvulių lavonai būtų užkasami tik pranešus policijos pareigūnams, tai būtina tam, kad sutrukdyti gyventojams savavališkai nulupti nugaišusių gyvulių odas, taip pat neduoti galimybės slapta užkasinėti nugaišusių gyvulių lavonus net kurioje kitoje vietoje, negu policijos nurodyta. [...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergėje, „[...] dvarininko Kozėlos namo dūmtraukyje užsidegė suodžiai. Liepsna tuojau pat buvo užgesinta. Kaltieji dėl dūmtraukio nevalymo miestiečiai Rabinovičius, Valeršteinas ir Margolis yra pagal įstatymą patraukti atsakomybėn pas Taikos Teisėją.“ (LVIA; KM)

    1892 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėje miestietis Dominykas Tomaševskis apiplėšė valstietę Ievą Burneikienę. (LVIA; KM)

    1892 m. spalio  4 d. Ukmergėje „[...] iš cerkvės sargo Ivano Savčiuko 9 Dragūnų Jelisavetgrado pulko eilinis Mitrofanas Beložinskis, išlaužęs spyną, iš skrynios pavogė 30 rub. Kvota perduota pagal priklausomybę.“ (LVIA; KM)

    1892 m. spalio 11 d. Ukmergėje „[...] miestietį Icyką Kabą užpuolė du nepažistamieji ir atėmė iš jo 4 rub. 70 kap.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. spalio 18 d. Ukmergėje „[...] iš miesto gyventojo Grigorijaus Korablikovo pavogti du 80 rub. vertės arkliai.[...]“. (LVIA; KM)

    1892 m. spalio 23 d. Ukmergės miesto valdyba nutarė siūlyti Ukmergės miesto dūmai patvirtinti jos nutarimą dėl kritusių gyvulių dvėsenų išvežimo į Dukstynos miško sklypą bei pateikti dūmos svarstymui Kauno gubernijos veterinarijos gydytojo reikalavimus: a) paskirti 8 ketvirčius ar daugiau negesintų kalkių, vienkinkes vežėčias su 4 darbininkais taisyti įdubusioms duobėms, kuriose užkastos nugaišusių gyvulių dvėsenos; b) aptverti senasias dvėsenų užkasimo vietas, kad į šias vietas neužklystų gyvuliai ir iš jų nebūtų vežamas smėlis; c) paskirti vietą už Šventosios upės nugaišusių gyvulių užkasimui bei įsigyti kitą vežimą gyvulių lavonų išvežimui; d) įpareigoti gyventojus, kad nugaišusių gyvulių lavonai būtų užkasami tik pranešus policijos pareigūnams, kad sutrukdyti gyventojams savavališkai nulupti nugaišusių gyvulių odas. (LVIA; KM)

    1892 m. lapkričio 18 d. Ukmergės miesto dūma, apsvarsčiusi Miesto valdybos pranešimą apie Kauno gubernijos veterinarijos gydytojo reikalavimų, ryšium su nugaišusių gyvulių užkasimo vietų sutvarkymu ir kitų su tuo susijusių veiksmų, nutarė „[...] privalomo Ukmergės miesto gyventojams nutarimo projektą, Ispravnikui sutikus, patvirtinti bei pavesti Miesto Valdybai vykdyti.“ (LVIA; KM)
 
    1892 m. lapkričio 23 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas Ukmergės bajorų globos tarėjui Kolegijos asesoriui Sergiejui Bilimai – Pasternakovui paskirti padidintą – 400 rub. per metus – pensiją, nes jis, ištarnavęs valstybės tarnyboje 25 metus, nebegali tęsti tarnybos, o jo sveikatos būklė „reikalauja nuolatinės priežiūros“, be to S. Bilima – Pasternakovas neturi jokio turto. (LVIA; KM)

    1892 m. gruodžio 3 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Juozapo Kalinausko arkliavagiai Larionas Lavrenovas ir Vasilijus Deviatnikovas pavogė 30 rub. vertės arklį su pakinktais. Kvota kartus su arkliavagiais ir arkliu perduoti Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

    1892 m. gruodžio 6 d. Ukmergėje, dėl netvarkingos krosnies, sudegė Abraomo Videso namas. Nuostolio patirta už 700 rub. (LVIA; KM)

    1892 m. iš Ukmergės išvyko Jelizavetgrado devintasis dragūnų pulkas ir čia buvo dislokuotas Kobrino rezervinio pėstininkų pulko batalionas. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

    1892 m. duomenys apie Ukmergės gyventojus: vedybų skaičius – 88. Gimusių skaičius: teisėtai (santuokoje) gimusių – vyr. 208, mot – 130, abiejų lyčių – 338; neteisėtai gimusių – vyr. 3, mot. 11, abiejų lyčių – 14; iš viso gimusių – vyr. 221, mot. 141, abiejų lyčių – 362. Mirusiųjų skaičius: vyr. 291, mot. 247, abiejų lyčių – 538. Per metus Ukmergėje 176 žmonėmis mirusių buvo daugiau nei gimusių. (LVIA; KM)

    1892 m. duomenys apie Ukmergės pajamas ir išlaidas. Pajamos 1891 m. – 15111 rub. Pajamos – 1892 m. – 15268. Pajamų augimas per metus – 157 rub. Išlaidos 1892 m. – 15280 rub. Pajamų ir išlaidų santykis: -12 rub. (LVIA; KM)
 
    1892 m. duomenys apie Ukmergėje buvusias įmones, jų pagamintos produkcijos kiekius ir jose dirbusius darbininkus:
    Odos raugyklos – 6, per metus pagamino produkcijos už 3540 rub., jose dirbo 8 darbininkų;  tabako fabrikas – 1, produkcijos už 4536 rub., dirbo 10 darbininkų; alaus daryklos – 3, produkcijos už 1210 rub., dirbo 2 darbininkai; midaus darykla – 1, 365 rub., 2 darbininkai; plytinės – 3, 5580 rub., 9 darbininkai; kalkių gamybos įmonė – 1, 1100 rub., 2 darbininkai; puodų dirbtuvė – 1, 300 rub., 2 darbininkai; tipografija ir litografija (spaustuvė) – 1, 1420 rub., 5 darbininkai; fotoateljė – 1, 500 rub., 1 žmogus; dirbtinio mineralinio vandens gamyklos – 2, 1030 rub., 5 darbininkai. (LVIA; KM)

    1892 m. duomenys apie mieste buvusius gaisrus ir gaisrininkų komandą:
    Gaisrų per metus – 4; sudegė namų – 4; patirta nuostolių už 3015 rub.; gaisrų priežastys: dėl neatsargumo – 2, dėl padegimo – 1, dėl  kitų priežasčių – 1.
    Ukmergės gaisrininkų komanda: „brandmeisteris“ – 1, nuolatinių gaisrininkų – 6, arklių – 3, siurblių – 6, siurblių žarnų – 50 sieksnių [apie 106 m], „ekstiniktorių“ – 2, statinių – 13, vežimų – 2, kobinių važiuoklė su 9 kobiniais – 1, kirvių – 13, kibirų ir semtuvų – 22, laužtuvų – 3, kastuvų – 4, žibintų – 14, signalinių ragelių – 6, kopėčių – 10. Gaisrininkų komanda buvo gaisrininkų draugijos žinioje, draugiją sudarė 87 garbės ir 63 tikrieji nariai. Gaisrininkų komandos išlaikymui per 1892 metus išleista 1188 rub. 37 kap. (LVIA; KM)

1893 m.
    1893 m. sausio 9-osios naktį sudegė „už Šventosios upės“ buvęs kareivinių pastatas  priklausęs miestui. Pastatas iki 1892 m. gruodžio 6 d. buvo apdraustas „Maskvos“ draudimo bendrovėje 3000 rub. dydžio sumai, o jo priestatai – 2000 rub. Dėl kareivinių draudimo nepratęsimo, padariusio didelių nuostolių miestui buvo kaltinamas Miesto galva M. Kontautas ir Miesto valdybos nariai Losis bei Pežijalgovskis. (LVIA. KM)

    1893 m. sausio 20 d. Ukmergėje „[...] miestietis Juozapas Volskis, sumušęs miestietę Jozefą Krasivickają, atėmė iš jos 50 kap. vertės metalinę apyrankę ir 1 rub. pinigų.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. sausio 22 d. Ukmergėje dėl netvarkingo dūmtraukio užsidegė Hanos Libos Rozenzon namas, tačiau atvykusi gaisrininkų komanda gaisrą užgesino. (LVIA; KM)

    1893 m. sausio 27 d. Ukmergės miesto dūmos posėdyje, svarstant sausio 9 d. sudegusių kareivinių, buvusių „už Šventosios upės“, draudimo nepratęsimo kaltininkų klausimą, Miesto valdybos nariai paaiškino, kad draudimas iki gaisro negalėjo būti pratęstas, nes neatvyko „Maskvos“ draudimo bendrovės atstovas, turėjęs iš naujo įvertinti draudžiamų kareivinių ir jų priestatų vertę. „[...] be to, dėl pranešimų laikraščiuose ir uždelstos 60 rub. [draudimo bendrovės] išmokos dėl nuostolių padarytų tose kareivinėse 1892 m. lapkričio 29 buvusio gaisro metu,  kilo abejonės dėl [draudimo] bendrovės „Maskva“ patikimumo, o kitose draudimo bendrovėse draudimas atsieitų ne 56 rub. 5 kap., o 146 rub. 55 kap., nes, išskyrus „Maskvos“ bendrovę, niekas nesutiko apdrausti minėtųjų pastatų pagal žemės ūkio [pastatų draudimo] tarifą ir siūlė miesto [pastatų draudimo] tarifą, nes šiuos miesto pastatus supo  privačių asmenų pastatai [...] Ukmergės Dūma pripažino šiuos pasiaiškinimus patenkinančiais [...]“ (LVIA. KM)

    1893 m. vasario 7 d. Ukmergėje „[...] Policijos Prižiūrėtojas sulaikė 3 arklius, kuriuos Kazimieras Kačkas pavogė iš Kurėnų dvaro savininko Kozakovskio. Arkliai sugrąžinti savininkui, o kvota perduota papildyti 3 nuovados Pristavui.“ (LVIA; KM)

    1893 m. vasario 20 d. Ukmergėje „[...] Susisiekimo Apygardos namo išvietėje [...] rastas negyvo gimusio miestietės Stefanijos Brožeskos kūdikio lavonas. Kvota ir kaltinamoji perduotos Prokuroro Pavaduotojui.“ (LVIA; KM)
    1893 m. vasario 20 d. Ukmergėje „[...] Policijos Prižiūrėtojas, krėsdamas arkliavagio Julijono Ulevičiaus butą, rado 2 pūdus [32,7 kg] ruginių miltų, kuriuos Ulevičius pavogė iš Traunų malūno.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. vasario 25 d. Ukmergėje „[...] Policijos Prižiūrėtojas atėmė iš Juozapo Proscevičiaus arklį, kurį pastarasis pirko iš arkliavagio Ivano Korženevskio. Vyksta arklio savininko paieška.“ (LVIA; KM)
    1893 m. vasario 25 d. Ukmergėje „[...] iš bajoro Boleslovo Požerskio turguje Leiba Žebrakas pavogė arklį su rogėmis ir pakinktais, 100 rub. vertės bei įvairius 120 rub. vertės pirkinius rogėse. Pagrobėją kartu su arkliu 2 miesto nuovados Policijos Prižiūrėtojas sulaikė už 7 varstų nuo Ukmergės.“ (LVIA; KM)

    1893 m. kovo 20 d. Ukmergėje iš miestiečio Zeliko Falko miestietis Boleslovas Komarovskis pavogė 50 rub. vertės arklį, bet kartu su arkliu buvo sulaikytas. (LVIA; KM)

    1893 m. kovo 21 d. Ukmergėje, „[...] Romos katalikų dvasininkų gyvenamame name [...] iš Stanislovo Šleikio buto, išlaužę langą ir skrynią, 40 rub. pavogė miestiečiai Antanas Povaras, Pranciškus Voisovičius ir valstietis Adomas Miškinas, kurie kartu su kvota perduoti Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1893 m. balandžio 6 d. Ukmergėje „[...] Policijos Prižiūrėtojas surado Jankelio Buršteino bute dalį pakinktų, kurie 1892 m. gruodžio 9 buvo pavogti iš bajoro Montrimovičiaus, gyvenančio [...] Belvedrio dvare.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. balandžio 9 d. Kauno gubernijos valdybos rezoliucijoje nurodoma pranešti Ukmergės miesto valdybai, jog pateiktas Ukmergės m. žydų sinagogos valdybos seniūno Heršono – Leibos Distiliatoriaus prašymas atleisti jį iš užimamų pareigų dėl senatvės nebus nagrinėjamas tol, kol jis nepateiks medicininio liudijimo apie jo nesugebėjimą eiti minėtų pareigų. (Kauno regioninis valstybės archyvas. ; KM.)

    1893 m. balandžio 30 d. Ukmergėje sudegė Stanislovo Slavinskio namas su Simono Stacevičiaus ir Barboros Kopelevskajos judamu turtu. Nuostolio patirta už 315 rub.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. gegužės 12 d. Ukmergėje „[...] Policijos Prižiūrėtojas kratos arkliavagio Artamono Mikinenkos bute metu surado du maišus su 50 rub. vertės valstietiškais drabužiais, kuriuos [...] Šalkavos kaime Mikinenko, Vitkevičius ir Daunoravičius pavogė iš valstiečio Simono Žvirblio.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. gegužės 13 d. Ukmergėje, valstietės Hanos Edelštein bute, policijos prižiūrėtojas surado daiktus pavogtus Pagirių miestelyje iš miestiečio Mordchelio. „Kvota, daiktai ir kaltinamoji Edelštein perduoti 1 nuovados Pristavui.“ (LVIA; KM)
    1893 m. gegužės 13 d. Ukmergėje „[...] sulaikyta Elena Rutkovskaja, kuri pardavinėjo Kauno apskrities [...] Žeimelių dvare iš bajoro Nicevičiaus pavogtą karvę.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. gegužės 24 d. Ukmergėje „[...] akla miestietė Ana Neitechova, eidama tiltu per Šventosios upę, nukrito ir užsimušė.[...]“. (LVIA; KM)

    1893 m. gegužės 29 d. Ukmergėje „[...] pas septynis namų savininkus sudegė šeši namai su savininkų bei dviejų nuomininku judamu turtu. Iš sudegusių pastatų du buvo apdrausti 4300 rub., o judamas turtas 2100 rub. Dėl padegimo įtariamas namo savininkas Mejeris Rozensonas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1893 m. liepos 10 d. Ukmergėje padegti sudegė du neapdrausti Kotrynos Slavinskienės namai ir tvartas. Nuostolio patirta už 1000 rub. (LVIA; KM)

    1893 m. liepos 19 d. Ukmergėje iš valstiečio Jono Jonušo miestietis Girša Andronas pavogė 60 rub. Kaltinamasis ir kvota buvo perduoti Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1893 m. liepos 20 d. įvykusiame Miesto dūmos posėdyje, „[...] Miesto Galva Kontautas savanoriškai savo sąskaita prisiėmė atsarginio miesto pastato pertvarkymo į kareivines  išlaidas, su sąlyga, jog miestas atsisakys pretenzijų jam ir Valdybos nariams už sudegusį [kareivinių] pastatą [...]“ (LVIA.  KM)
    
    1893 m. liepos 24 d. Rusijos teisingumo ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog buvusiam Ukmergės bajorų globos tarėjui S. Bilimai – Pasternakovui Rusijos ministrų kabineto 1893 m. liepos 6 d. nutarimu paskirta 250 rub. dydžio pensija, kuri bus mokama iš Ukmergės miesto iždo. (LVIA; KM)

    1893 m. liepos 29 d. Kauno vicegubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Ukmergės miestiečių bendruomenė liepos 16 d. nutarimu paskyrė algas miestiečių seniūnui Veličkai bei miestiečių valdybos nariams Bankovskiui ir Vaisbrodui, atitinkamai, 225 rub. ir po 125 rub. Pasak vicegubernatoriaus, šie asmenys buvo išrinkti birželio 28 d., anksčiau šias pareigas eidavę žmonės gaudavo 200 ir po 100 rub. atlyginimą (už metus). Miestiečių bendruomenei priklausė 25 deputatai nuo penkių kiemų bei 6591 „revizinė siela“, o Kauno gubernijos valdyba leido iš bendruomenės surinkti 2492 rub. dydžio rinkliavą bendruomenės poreikiams. (LVIA; KM)

    1893 m. rugpjūčio 13 d. Ukmergės miesto Dūma priėmė „privalomą nutarimą“ apie užeigų įkūrimą ir priežiūrą Ukmergės mieste, kuriame buvo numatyta ir tai, jog „[...] Užeigas skirtas svaigalams pardavinėti Ukmergės m. [...] leidžiama atidaryti visur, išskyrus sekančias vietas: Dvinsko [dab. Vytauto] gatvėje nuo Zanemoiskio namo iki miesto galo; Kapinių [dab. Paupio] gatvėje iki kalėjimo, o nuo šio pastato iki stačiatikių kapinių; už Šventosios upės visuose Vilniaus gatvės atsišakojimuose, išskyrus Antakalnio ir Nuotekų gatves.“ (LVIA; KM)

    1893 m. rugpjūčio 15 d. Ukmergėje iš Agotos Lisovskajos skrynios Larionas Lavrenovas pavogė 12 rub. Kaltinamas ir kvota buvo perduoti teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1893 m. rugpjūčio 31 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „iš Vidaus Reikalų Ministerijos pusės nėra kliūčių“ įgyvendinti Ukmergės miestiečių bendruomenės nutarimą paskirti miestiečių seniūnui Veličkai 225 rub. alga (už metus), o miestiečių valdybos nariams Bankovskiui ir Vaisbrodui po 125 rub. iš miestiečių bendruomenės poreikiams surenkamos rinkliavos lėšų. (LVIA; KM)

    1893 m. rugsėjo 20 d. Kauno gubernijos miestų reikalų įstaiga, susipažinusi su Ukmergės miesto dūmos 1893 m. sausio 27 d. posėdžio nutarimu, kuriame buvo pripažįstama, jog Ukmergės miesto valdyba negalėjo laiku apdrausti „už Šventosios“ buvusių kareivinių pastato, dėl ko, šiam sudegus, miestas patyrė didelius nuostolius, išreikalavo iš Ukmergės miesto galvos Kontauto ir Valdybos narių Losio ir Pržijalgovskio „pasiaiškinimus apie dėl jų kaltės įvykusį valdžios nepanaudojimą“, padarė išvadą, „jog minėtieji asmenys, nepasirūpinę savalaikiu sudegusių kareivinių draudimu, padarė miesto interesams nuostolį“. Gubernijos miestų reikalų įstaiga iškėlė Kontautui, Losiui ir Pržijalgovskiui kaltinimą dėl apsileidimo tarnyboje ir pateikė tai Valdančiojo senato [aukščiausia valstybės ir teismo institucija] „nuožiūrai“. (LVIA. KM)

    1893 m. rugsėjo 24 d. Ukmergėje bajorė Marija Vitkovskaja pavogė iš miestietės Jozefos Meladkovskos įvairius 10 rub. vertės daiktus. Kaltinamoji ir kvota buvo perduoti teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1893 m. rugsėjo 26 d. Ukmergės ispravnikas, raportuodamas apie apskrityje esančias šio pobūdžio įstaigas, pranešė Kauno gubernatoriui, jog Ukmergėje esanti „tipografija“ (spaustuvė) priklauso miestiečiui Abraomui Šajevui Sendakui, ji veikia su 1882 m. balandžio 29 d. Kauno gubernatoriaus išduotu liudijimu. „Fotografija“ (foto ateljė) priklauso bajorui Petrui Valerianovui Dovmantui, ji veikia su 1889 m. kovo 12 d. Kauno gubernatoriaus išduotu liudijimu. Knygų parduotuvė su „biblioteka skaitymui“ priklauso miestiečiui Šnejeriui Koltūnui, veikia su 1889 m. rugsėjo 10 d. Kauno gubernatoriaus išduotu liudijimu. Raporto pastaboje papildyta, jog „Koltūno parduotuvėje knygos skaitymui daugiausia rusiškos, parduotuvėje pardavinėjami vadovėliai vaikams atspausdinti rusų ir užsienio kalbomis, leisti naudoti, jiems sudarytas katalogas. Visų minėtųjų verslovių savininkai šiais metais nebuvo bausti jokiomis baudomis.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1893 m. spalio 8 d. Ukmergėje „[...] viešnamyje sulaikytas iš Sibiro pabėgęs Maksimas Deviatnikovas pabėgo nuo jį saugojusio miesto policininko. Vyksta kvota, imtasi priemonių paieškai.“ (LVIA; KM)

    1893 m. spalio 30 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai „[...] duoti atitinkamą nurodymą dėl Kauno Apygardos Teismo kanceliarijos tarnautojo Ivano Olanderio paskyrimo Ukmergės Apskrities Policijos Valdybos sekretoriumi“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1893 m. lapkričio 10 d. Ukmergėje „[...] miestietis Dominykas Tamošiūnas, eidamas kartu su valstiečiu Juozapu Augliu, atėmė iš pastarojo piniginę su 25 rub. Tamošiūnas sulaikytas ir su kvota perduotas Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1894 m.
    1894 m. sausio 5 d. Ukmergėje dėl neatsargaus Mykolo Liudkevičiaus elgesio su ugnimi sudegė Mykolo Veličkos neapdraustas kluonas su jame buvusiu turtu. Nuostolio patirta už 190 rub. (LVIA; KM)

    1894 m. vasario 7 d. Ukmergėje, bajoro Ivano Pržijalgovskio name „dėl per didelio krosnies kūrenimo“ kilo gaisras padaręs 400 rub. dydžio nuostolį. (LVIA; KM)
    „Privalomas nutarimas Ukmergės/ Miesto Dūmos priimtas 1894 metų vasario 7,/ sutikus Ukmergės Apskrities Ispravnikui, dėl Ukmergės miesto valymo nuo nešvarumų/ 1. Išmatų išvežimas iš Ukmergės miesto leidžiamas hermetiškose statinėse, šiukšlių dėžių turinio išvežimas leidžiamas dėžėse. Minėtųjų hermetiškų statinių įrengimą pavesti privatiems verslininkams šių metų laikotarpyje./ 2. Minėtosios hermetiškos statinės ir dėžės, kurių pagalba vyksta nešvarumų valymas ir išvežimas, turi būti laikomos geroje būklėje bei švaroje./ 3. Išviečių ir pamazgų duobių valymu bei nešvarumų išvežimu leidžiama be jokių kliūčių užsiimti visiems norintiems, laikantis šio privalomo nutarimo sąlygų./ 4. Verslininkai norintys užsiimti nešvarumų išvežimu turi apie tai pranešti Miesto Valdybai, prašant jos sutikimo tam bei pateikiant jai šio privalomo nutarimo 1 punkte minimas statines ir dėžes apžiūrai prieš leidžiant vartoti./ 5. Nešvarumų valymą ir išvežimą verslininkai vykdo tuojau pat ar bet kokiu atveju ne vėliau, kaip po trijų dienų nuo apie tai iš užsakovo gauto pareikalavimo./ 6. Užmokestį už nešvarumų valymą ir išvežimą leidžiama nustatyti namo savininko ir verslininko tarpusavio susitarimu./ 7. Kaltieji dėl šio privalomo nutarimo pažeidimo patraukiami atsakomybėn pagal įstatymą./ Šis privalomas nutarimas Ukmergės Miesto Dūmos patvirtintas 1894 metų vasario 7 Nr.7, priduriant, kad smulkios išvietės, prie kurių neįmanoma privažiuoti, gali būti valomos kitais patogesniais būdais./ E. Miesto Galvos p. Radvilovičius/ Miesto Sekretorius Dombrovskis“. (LVIA; KM)

    1894 m. vasario 11 d. Rusijos valdantysis senatas [aukščiausia valstybės ir teismo institucija], išnagrinėjęs Kauno gubernijos miestų reikalų įstaigos kaltinimą dėl apsileidimo Ukmergės miesto galvai M. Kontautui bei Miesto valdybos nariams Losiui ir Pržijalgovskiui, nutarė, jog Ukmergės miesto valdyba negalėjo pati naudoti miesto biudžeto lėšų draudžiant vėliau sudegusį miestui priklausiusį kareivinių pastatą kitoje, didesnės draudimo įmokos reikalaujančioje bendrovėje, kad dėl palyginus trumpo laiko tarp draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir gaisro, kilusio kareivinėse, Miesto dūmos sušaukti nebuvo galimybių, o draudimo bendrovės „Maskva“ agentas, turėjęs atvykti pratęsti draudimo sutarties, neatvyko ne dėl Miesto valdybos kaltės, tad Valdantysis senatas „[...] nerado pagrindo Ukmergės Miesto Valdybos pareigūnų patraukimui baudžiamojon atsakomybėn už tarnybinį apsileidimą, todėl Nutarė: bylos dėl Miesto Galvos Kontauto bei Ukmergės Miesto Valdybos narių Pržijalgovskio ir Losio atsakomybės eigą nutraukti [...]“ (LVIA. KM)

    1894 m. vasario 16 d. Ukmergėje, miesto išvietėje buvo rastas naujagimio kūdikio lavonas. (LVIA; KM)

    1894 m. vasario 18 d. Ukmergėje, Hilelio Hermano namuose iš miestiečio Heršono Rabinovičiaus pavogti įvairūs daiktai ir pinigai už 125 rub. Vagyste buvo įtartas miestietis Aleksandras Bobko. (LVIA; KM)

    1894 m. vasario 26 d. Ukmergėje iš miestiečio Šidlovskio tvarto pavogtas 30 rub. vertės arklys. Vagyste įtartas miestietis Abraomas Oguzas ir kvota apie šį įvykį perduoti Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1894 m. kovo 11 d. Ukmergės miesto valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl verslovių, skirtų kailių džiovinimui ir odų laikymui, darbo tvarkos. Svarstant klausimą, atkreiptas dėmesys, jog pagal Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenis, daugelyje Imperijos vietovių išplito juodligės epidemija, kurios pagrindinė išplitimo priežastis – nepakankama sanitarinė priežiūra odų apdirbimo įmonėse. Daugelyje įmonių juodligės užkratas buvo platinamas per gamybinėmis atliekomis užterštą dirvą ir gruntą. Todėl Vidaus reikalų ministerija nurodė sudaryti veterinarines taisykles, kuriomis turi vadovautis odų apdirbimo įmonės, kaulų degyklos, gyvulių plaukų bei šerių sandėliai ir kitos vietos, kur kaupiamos neapdoroti gyvulininkystės produktai. Kauno gubernatorius 1891 m. gegužės 14 d. rašte nurodė parengti privalomojo nutarimo projektą ir pasvarstyti jį Miesto dūmoje. Atsižvelgdama į tai bei gavusi Apskrities ispravniko sutikimą, Miesto valdyba nutarė pateikti Miesto dūmos svarstymui privalomojo nutarimo dėl visų rūšių neapdorotų gyvulininkystės produktų saugojimo ir apdirbimo Ukmergės mieste projektą. (LVIA.; KM.)

    1894 m. kovo 14 d. Ukmergėje „[...] į miestiečio Aleksandro Krolio butą įsibrovė miestietės Michalina Rudzinskaja, Juzefa Červinskaja ir Anastasija Vaškevič bei pavogė įvairius 23 rub. vertės drabužius. Kaltininkės sulaikytos ir su kvota perduotos Taikos Tardytojui.“ (LVIA; KM)
   
    1894 m. kovo 14 d. Ukmergės miesto dūma, apsvarsčiusi Miesto valdybos jai pateiktą Privalomojo nutarimo dėl verslovių, skirtų kailių džiovinimui ir odų sandėliavimui Ukmergės mieste, sudaryto gavus Ukmergės apskrities ispravniko sutikimą, projektą, pritarė jam be pakeitimų. Projektas numatė, jog: 1. Verslovės, užsiimančios kailių džiovinimu gali būti įrengtos tik miesto pakraščiuose ar mažai apgyvendintose vietose ir gavus tam „ypatingą leidimą“. 2. Džiovinami kailiai turi būti nuvalyti nuo kraujo dalelių, riebalų ir mėsos, nugaišusių ar užmuštų sergančių gyvulių kailių džiovinimas – draudžiamas. Kailių džiovinimo vietose draudžiama džiovinti ir gyvulių ragus bei nagus. 3. Verslovėse, kur kailiai džiovinami šildant orą, t. y. kūrenant krosnis, turi būti visa reikalinga įranga apsaugai nuo ugnies bei mūriniai ventiliacijos dūmtraukiai, kurių aukštis turi būti ne mažiau kaip 4 aršinais didesnis už aplinkinius gyvenamuosius namus. Verslovėms, kuriose džiovinimas vyksta natūraliu būdu, todėl jose neįrengti dūmtraukiai ventiliacijai, leidimas veiklai išduodamas tik tuo atveju, jei verslovės  patalpa nors vienu aukštu didesnė už aplinkinius namus. 4. Odų sandėlius galima įrengti tik su sąlyga, jog: a) jie neturėtų bendrų sienų su gyvenamosiomis patalpomis; b) jų nebūtų ankštuose kiemuose; c) jie turėtų ventiliacinius vamzdžius, aukštesnius už aplinkinių namų stogus. 5. Odų dirbtuvėse (raugyklose) visi kietieji produktai odų apdirbimo metu ir po apdirbimo turi būti saugomi uždarose patalpose, turinčiose ventiliaciją, įrengtą taip, kaip nurodyta 3 punkte. 6. Odų apdirbimui nereikalingos atliekos kiekvieną savaitę turi būti išvežamos į tam paskirtas sąvartyno vietas. Dūmos priimtas nutarimas įsigaliojo nuo 1894 m. gegužės 1 d. Nutarimą pasirašė Miesto galva M. Kontautas ir sekretorius Dombrovskis. (LVIA.; KM)

    1894 m. kovo 21 d. Ukmergėje „[...] iš inžinieriaus Minkino namo aukšto, išėmus langą, pavogti įvairūs 200 rub. vertės baltiniai. Įtarimas pareikštas Konstantinui Boliui ir Konstantinui Ūseliui,  kurie sulaikyti. Kvota perduota Taikos Teisėjui, imtasi priemonių baltinių paieškai.“ (LVIA; KM)

    1894 m. kovo 26 d. Ukmergėje sulaikytas valstietis Leonas Filipovas su vogtais arkliu, vežimu ir pakinktais. „Arklio savininkas nesurastas, o vežimas su pakinktais pavogti iš žydo Joselio Breznino, gyvenančio Vaitkuškio valsčiuje.“ (LVIA; KM)

    1894 m. balandžio 9 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Ukmergės miesto galva kreipėsi į jį prašydamas suteikti 1895 metams 800 rub. dydžio pašalpą iš valstybės iždo Ukmergės kalėjimo apšvietimui ir apšildymui. Gubernatorius, remdamasis tuo, jog miestas turi skolų ir neįvykdytų įsipareigojimų, šį Ukmergės miesto galvos prašymą laikė teisėtu ir manė jog jį reikia patenkinti. (LVIA; KM)

    1894 m. balandžio 25 d. Ukmergėje „fosforinių degtukų tirpalu nusinuodijo miestietė Emilija Paškovskaja“. (LVIA; KM)
 
    1894 m. gegužės 4 d. Ukmergėje „[...] pas bajorą Karolį Poklevskį – Kozėlą dėl nežinomos priežasties sudegė kluonas, daržinė ir gyvenamo namo stogas. Sudegę pastatai buvo apdrausti 400 rub. Nuostolių patirta už 1200 rub. Vyksta kvota.“ (LVIA; KM)

    1894 m. gegužės 23-25 d. vyko rinkimai į miesto dūmą. Rinkėjų sąraše buvo surašyta 111 rinkimų teisę turinčių (turėjusių Ukmergėje nekilnojamos nuosavybės, kurios kaina virš 300 rub.) asmenų – 0,65 % miesto gyventojų. Balsuojama buvo mediniais rutuliais, įmetant juos į rinkimų patalpoje stovinčios balsavimo dėžės skyrius „už“ ir „prieš“. Šią procedūrą reikėdavo kartoti tiek kartų, kiek būdavo kandidatų į dūmos narius. Šiuose rinkimuose dalyvavo 61 rinkėjas – 54,9%. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

    1894 m. gegužės 31 d. Ukmergėje iš miestiečio Butmono bajorė Marija Rudmenskaja pavogė vilnonį šaliką ir liemenę, 1 rub. 90 kap vertės. (LVIA; KM)

    1894 m. birželio 10 d. Ukmergėje valstietis Konstantinas Janonis iš Sofijos Markūnienės pavogė piniginę su 3 rub. 50 kap. Kvota apie įvykį buvo perduota Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1894 m. birželio 20 d. Ukmergėje „[...] miestietis Joselis Zarchas, susipykęs su miestiečiu Šlioma Šternu, padarė pastarajam sunkią žaizdą  pilve virtuviniu peiliu ir pasislėpė. Kvota perduota Teismo Tardytojui,  imtasi priemonių piktadario paieškai.“ (LVIA; KM)

    1894 m. birželio 26 d. Ukmergėje „[...] pastebėta vagystė iš kapinių cerkvės: cinko taurės, žvaigždutės ir šaukštelio, kurių vertė 2 rub. Ši vagystė įvyko tarp birželio 4 ir 26, nes šiuo laikotarpiu cerkvėje niekas nesilankė, o kapinių sargas nepastebėjo, kad cerkvėje buvo išimtas langas. Imtasi priemonių kaltiesiems nustatyti ir pagrobtiems daiktams surasti.“ (LVIA; KM)

    1894 m. liepos 1 d. Ukmergėje „[...] dėl nežinia kieno padaryto padegimo sudegė bajorui Boleslovui Klasovskiui priklausę pastatai: dvejos arklidės, virtuvė, dviaukštis namas, kuriame buvo įsikūrę 184 Kobrino pėstininkų pulko kareiviai, o taip pat minėtojo pulko ceikhauzas [karinis sandėlis]  su visais valdiškais daiktais bei išvykusių į [vasaros karinę] stovyklą karininkų ir kareivių asmenine nuosavybe. Sudegę pastatai buvo apdrausti 12000 rub. Savininkas patyrė apie 20000 rub. nuostolį. Apie pulkui priklausiusios nuosavybės vertę dar nepranešta. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1894 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergėje „dėl nežinia kieno padaryto padegimo“ degė miestiečio Malafiejaus Rudoko namas, bet ugnis greitai buvo užgesinta. Įvykio tyrimas buvo perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1894 m. rugsėjo 10 d. Ukmergėje iš ganyklų buvo pavogti Jono Pacevičiaus ir Vladislovo Žeico arkliai, kurie vėliau buvo surasti. Vagyste kaltintas „čigonas Anupras Stankevičius kartu su kvota perduotas pagal priklausomybę“. (LVIA; KM)

    1894 m. rugsėjo 26 d. Ukmergėje „[...] 12 metų amžiaus miestiečio sūnus Sergėjus Panfilovas, namiškiams išėjus, žaisdamas su revolveriu, dėl neatsargumo iššovė, pataikydamas sau į dešinį skruostą, nuo ko tą pačią dieną mirė. Kvota perduota Prokuroro Pavaduotojui.“ (LVIA; KM)

    1894 m. spalio mėnesį vyko Ukmergės miesto galvos ir valdybos rinkimai. Jiems įvykus Ukmergės apskrities bajorų vadovas ir ispravnikas neigiamai atsiliepė apie išrinkto valdybos nario dalykines savybes, todėl gubernatorius nepatvirtino nei išrinkto miesto galvos Mečislovo Kontauto, nei valdybos narių ir pasiūlė surengti naujus valdybos rinkimus. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

    1894 m. spalio 3 d. Kauno gubernatoriaus kanceliarijoje užregistruotas Ukmergės gyventojų skundas [pats skundas be datos] dėl tariamų matininko Abramo – Icko Slonimskio savivaliavimų sudarant projektinį Ukmergės miesto planą. Besiskundžiantys: Solomonas Rodockis, pirklys Berelis-Leiba Šneideris, Šolemas Judelevičius, Joselis Šelkanas, Boruchas Valtas, pirklys Jekelis Vulfas Baronas, [parašas ivritu, šalia paaiškinimas rusiškai] reiškia Treivišas, Benjaminas Bužinskis, Abramas Hefenas, kaltino Slonimskį, jog šis planą sudarė „fantazuojant, nes neatitinka nei tikrosios Ukmergės m. padėties, nei Aukščiausiai [Imperatoriaus] 1870 metais patvirtinto plano“ bei tuo, jog „jis „Abramas-Icko Slonimskis vieniems [skypų] savininkams nurėžė dalį sklypo, o su jais besiribojantiems [sklypams] pridėjo“. Skunde minima, jog šie matininko nusižengimai pastebėti „[d]ėl vien atsitiktinumo“, t. y. Kauno apygardos teisme nagrinėjant bylą „dėl kaltinimo kai kuriems Ukmergės m. gyventojams susiaurinus Žuvų skersgatvį, neegzistuojantį jokiame plane, o iš kažkur išgalvotą Slonimskio“. Pasak skundo, „Tame Slonimskio išgalvotame plane pavaizduoti tokio pirklio Segalio, kuris palaiko gerus santykius su minėtuoju Slonimskiu, pastatai, o dabar, rugsėjo 23 ir 24 Kauno Gubernijos Architektui Sarbinavičiui, dalyvaujant p. Ukmergės Apskrities 1 nuovados Teismo Tardytojui, atlikus ekspertizę, paaiškėjo, jog Slonimskio numatytas skersgatvis neegzistuoja nei viename iš planų, kas visai iškreipia gatvių kryptį [...]“. Skundo pabaigoje yra prašoma nepatvirtinti „minėtojo plano, sudaryto matininko Abramo-Icko Slonimskio“ bei nurodyti Ukmergės miesto valdybai sudaryti naują planą. (LVIA.KM.)

    1894 m. spalio 4 d. Ukmergėje iš Petro Orlovičiaus kiemo buvo pavogtas arklys, vežimas ir 13 rub. 73 kap. vertės pakinktai, kurie buvo surasti. Vagyste buvo įtartas Michailas Milkickis, o tyrimą dėl šios vagystės atliko Taikos teisėjas. (LVIA; KM)
    1894 m. spalio 4 d. Ukmergėje iš Antano Jackevičiaus pavogtas arklys, kuris vėliau buvo surastas. Vagyste buvo įtarti valstiečiai Sokolnikas ir Ivanovskis. (LVIA; KM)

    1894 m. lapkričio 5 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė Kauno gubernatoriui, kad jis ne kartą pastebėjo, jog apskrities policijos valdybos sekretorius I. Olanderis tinginiauja ir aplaidžiai atlieka savo pareigas, todėl pavedė savo padėjėjui atlikti jo darbo patikrinimą, iš kurio paaiškėjo, jog nors „[...] sekretorius Olanderis pakenčiamai išmano šiuos dalykus, bet atlieka savo darbą taip pavėluotai ir netvarkingai, kad ateityje jam jo negalima patikėti ir apskritai jis į visas savo pareigas žiūri indeferentiškai.[...]“. Ispravnikas siūlė Olanderį „priskirti Gubernijos Valdybai“, o į jo vietą paskirti policijos valdybos raštvedį Archipovą, „[...] kuris užsirekomendavo kaip darbštus ir gerai raštvedybą išmanantis žmogus, o į pastarojo vietą Registratorių Korablikovą, o Registratoriaus vieton – raštininku Valdyboje tarnaujantį miestietį Vigilevskį [...].“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1894 m. lapkričio 10 d. Kauno gubernatorius nurodė Ukmergės apskrities ispravnikui „pasiūlyti [...] Policijos Valdybos sekretoriui Olanderiui parašyti prašymą dėl atlaidimo iš tarnybos ne vėliau kaip iki lapkričio 21.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1894 m. gruodžio 16 d. Ukmergėje „[...] dėl padegimo, kuriuo kaltinamas Leiba Zebrakas, sudegė miestiečio Maušos Viljamo plytinės stoginė. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1894 m. gruodžio 19 d. Ukmergės miesto dūma surengė pakartotinus miesto galvos ir valdybos rinkimus bei išrinko miesto galva Serafimą Končevskį ir tris valdybos narius vietoje dviejų, tikėdamiesi, kad taip atsiras didesnė tikimybė, jog gubernatorius patvirtins du jam tinkamus. Tačiau gubernatorius visas valdybos narių kandidatūras atmetė ir savo nuožiūra paskyrė valdybos nariais miestiečius J. Radvilavičių (nuo 1880 m. iki išrinkimo ėjo valdybos stalo viršininko pareigas) ir A. Brasannikovą. Šiam atsisakius, jo vieton gubernatorius paskyrė Januševičių. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

    1894 m. gruodžio 29 d. Ukmergėje iš Marijos Dudzianskajos buto,  išlaužus spyną, buvo pavogti įvairūs 11 rub. vertės rūbai, kurie vėliau buvo surasti. (LVIA; KM)

    1894 m. duomenys apie Ukmergės gyventojus: vedybų skaičius – 101. Gimusių skaičius: teisėtai (santuokoje) gimusių – vyr. 236, mot – 179, abiejų lyčių – 415; neteisėtai gimusių – vyr. 7, mot. 16, abiejų lyčių – 23; iš viso gimusių – vyr. 243, mot. 195, abiejų lyčių – 438. Mirusiųjų skaičius: vyr. 168, mot. 149, abiejų lyčių – 317. Per metus Ukmergėje 121 žmogumi gimė daugiau negu mirė. (LVIA; KM)

    1894 m. duomenys apie Ukmergės pajamas ir išlaidas. Pajamos 1894 m. – 16024 rub. 21 kap. Išlaidos 1894 m. – 16023 rub. 41 ½ kap. Likutis 1895 metams – 79 ½ kap. (LVIA; KM)
 
    1894 m. duomenys apie Ukmergėje buvusias įmones, jų pagamintos produkcijos kiekius ir jose dirbusius darbininkus:
    Odos raugyklos – 8, per metus pagamino produkcijos už 7200 rub., jose dirbo 18 darbininkų;  tabako fabrikas – 1, produkcijos už 9368 rub., dirbo 7 darbininkai; lynų gamykla – 1, produkcijos už 250 rub., dirbo 1 darbininkas; alaus daryklos – 2, produkcijos už 216 rub., dirbo 2 darbininkai; midaus darykla – 1, 120 rub., 2 darbininkai; plytinės – 3, 2250 rub., 9 darbininkai; kalkių gamybos įmonė – 1, 180 rub., 1 darbininkas; puodų dirbtuvės – 3, 300 rub., 3 darbininkai; tipografija ir litografija (spaustuvė) – 1, 1000 rub., 3 darbininkai; fotoateljė – 1, 600 rub., 1 žmogus. (LVIA; KM)

    1894 m. duomenys apie mieste buvusius gaisrus ir gaisrininkų komandą:
    Gaisrų per metus – 6; žuvusių – 1; patirta nuostolių už 20590 rub.; gaisrų priežastys: dėl neatsargumo – 2, dėl padegimo – 3, dėl  kitų priežasčių – 1.
    Ukmergės gaisrininkų komanda: „brandmeisteris“ – 1, nuolatinių gaisrininkų – 6, arklių – 3, siurblių – 7, siurblių žarnų – 60 sieksnių [apie 128 m], „ekstiniktorių“ – 2, statinių – 17, vežimas – 1, kobinių važiuoklės su 9 kobiniais – 2, kirvių – 16, kibirų ir semtuvų – 22, laužtuvų – 4, kastuvų – 8, žibintų ir fakelų – 10, signalinių ragelių – 10, kopėčių – 6. Gaisrininkų komanda buvo gaisrininkų draugijos žinioje, draugiją sudarė 63 garbės ir 193 tikrieji nariai. Gaisrininkų komandos išlaikymui per 1894 metus miestas išleido 1449 rub. 27 ½ kap., draugija – 1125 rub. 60 kap. Iš viso 2574 rub. 87 ½ kap., 180 rub. 79 ½ kap mažiau negu 1893 m. (LVIA; KM)

1895 m.
    1895 m. sausio 5 d. Ukmergėje iš Michelio Aronzono krautuvės pavogta 75 rub. 34 kap. vertės arbata. Kaltieji buvo sulaikyti su pavogtąja arbata ir perduoti tyrimui Taikos teisėjui. (LVIA; KM)
    
    1895 m. sausio 15 d. Ukmergėje iš Iciko Rubino buto buvo pavogti įvairūs 4 rub. vertės daiktai. Kaltasis buvo sulaikytas su vogtais daiktais ir perduotas tyrimui Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1895 m. sausio 19 d. Ukmergėje, bajorų Bolcevičių name kilo gaisras, kurį gesinant buvo sugriautos lubos ir krosnys. Nuostolio patirta už 500 rub. (LVIA; KM)

    1895 m. sausio 24 d. Ukmergėje iš smuklės kiemo pavogtas Šalkavos kaimo valstiečio Bundonio arklys su pakinktais ir rogėmis. (LVIA; KM)

    1895 m. sausio 26 d. Ukmergėje iš smuklės kiemo pavogtas Taujėnų valsčiaus valstiečio Buteikio arklys su pakinktais ir rogėmis. (LVIA; KM)

    1895 m. vasario 9 d. Ukmergėje  iš valstiečio Motiejaus Balžeko „nežinia  kas“ pavogė 49 rub. vertės arklį su pakinktais ir rogėmis. (LVIA; KM)

    1895 m. kovo 5 d. Ukmergėje, Michališkių [Mikailiškių ?] g., „miesto pakraštyje“, iš miestiečio Hiršo Švarcmano buvo pavogtas arklys su pakinktais ir rogėmis bei jose buvusiais daiktais. Nuostolio patirta už 70 rub. (LVIA; KM)
    1895 m. kovo 5 d. Ukmergėje, turgaus aikštėje iš žydo Judelio Pagiro pavogtas arklys su rogėmis ir pakinktais. (LVIA; KM)

    1895 m. kovo 6 d. Ukmergės stačiatikių soboro klebonas pranešė Ukmergės miesto valdybai, „[...] kad [stačiatikių] Vyskupijos mokyklų Tarybos Ukmergės apskrities skyriaus nariai nutarė šių metų vasario 19 Ukmergės m. Smėliuose atidarytos stačiatikių parapinės mokyklos patalpinimui nupirkti namą, todėl prašo paskirti iš miesto lėšų apie 250-300 rub. šiam dalykui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. kovo 20 d. Ukmergėje iš pirklio Leibos Buršteino krautuvės pavogtos įvairios prekės ir pinigai, nuostolio patirta už 21 rub. 23 kap. „Pagrobėjai sulaikyti su pagrobta nuosavybe.“ Tyrimą pavesta atlikti teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1895 m. balandžio 8 d. Ukmergėje iš miestiečio Jechelio Barono tvarto, išlaužus spyną, pavogtas 42 rub. vertės arklys, kuris vėliau buvo surastas. (LVIA; KM)

    1895 m. balandžio 13 d. Ukmergės Miesto Dūma savo posėdyje vienbalsiai nutarė „[...] namo, skirto patalpinti stačiatikių parapinei mokyklai [mokykla įkurta Smėliuose - Užupyje] pirkimui asignuoti iš miesto lėšų tris šimtus rublių, su sąlyga, kad šios išlaidos būtų įtrauktos į Ukmergės m. 1896 m. išlaidų sąmatą ir pinigus Miesto Valdyba išduotų [stačiatikių] Mokyklų Tarybai 1896 metų sausio mėnesį.“ (LVIA; KM)

    1895 m. balandžio 17 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, pateikdamas žinias apie ketinantį Ukmergėje įsteigti foto ateljė M. Romanovskį, slaptame raporte Kauno gubernatoriui pranešė, „[...] kad 1894 m. pirmoje pusėje broliai Romanovskiai Ukmergės m. įsigijo sodybą, kurią sudaro septynios dešimtinės [apie 7,6 ha] žemės ir du namai, vienas iš jų 30 m. amžiaus Bronislovas apsigyveno Ukmergės m., o 25 metų amžiaus Michailas buvo kelis k artus trumpam atvažiavęs į Ukmergės m., todėl jo elgesys ir gyvenimo būdas man pavaldžios policijos pareigūnams nėra žinomas, taip pat nėra ir duomenų apie jo teistumą. Pagal surinktas žinias, šiuo metu Michailas Romanovskis yra S. Peterburge, o anksčiau gyveno Libavos m. [Liepojoje] pas fotografą Langę bei trumpam išvykdavo į S. Peterburgą ir Fridrichštadtą; Romanovskių tėvas turi nuosavą namą Libavos m., kur Michailas mokėsi geležinkelio technikos mokykloje, o po jos uždarymo, Gomelio technikos mokykloje./ Taip pat turiu garbės pranešti Jūsų Prakilnybei, jog kadangi Ukmergės m. šiuo metu yra viena fotografijos verslovė priklausanti Dovmontui, o, be to, greitai tokią pačią verslovę ketina atidaryti Joselis Keiranskis, remdamasis Jūsų Prakilnybės jam duotu leidimu, aš siūlyčiau Michailo Romanovskio prašymą pripažinti nevertu dėmesio, trūkstant žinių apie jo elgesį ir gyvenimo būdą.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)
    1895 m. balandžio 17 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Ukmergės miesto galva kreipėsi į jį su prašymu skirti 1895 metams Ukmergės kalėjimo apšvietimui ir apšildymui 1000 rub. Pasak gubernatoriaus, Kauno gubernijos tvarkymo komitetas išnagrinėjo Ukmergės miesto galvos prašymą ir nusprendė jį esant „vertu dėmesio“, nes kalėjimas buvo išplėstas ir naujose patalpose sumūryta 11 papildomų krosnių, todėl išlaidos apšildymui bei apšvietimui yra numatomos 200 rub. didesnės nei 1895 m. Be to, miesto išlaidos yra didesnės už pajamas, miestas turi skolų, todėl tai yra pagrindas prašyti padengti Ukmergės kalėjimo apšvietimo ir apšildymo išlaidas iš valstybės iždo. (LVIA; KM)

    1895 m. balandžio 24 d. Ukmergės Miesto Dūma, atsižvelgdama į Miesto Galvos Končevskio siūlymą, nutarė pagerbti Rusijos caro Nikolajaus II karūnavimą gegužės 14 (26) d. ne tik surengiant mieste šventinę iliuminaciją ir jai paskiriant 50 rub., bet ir skirti pašalpas neturtingoms miestiečių šeimoms. Tam irgi buvo skirta 50 rub., o Miesto valdybai pavesta paskirstyti juos, skiriat Ukmergės katalikų parapinės bažnyčios klebonui 20 rub., žydų rabinui 20 rub. ir stačiatikių cerkvės klebonui 10 rub. (LVIA; KM)

    1895 m. gegužės 11 d. Ukmergėje, turgaus aikštėje, „[...] apie 60 kareivių iš 184 pėstininkų rezervinio pulko ėmė siautėti, siautėjimo metu kareiviai smarkiai sumušė valstietį Adomą Karietą, kuris paguldytas į miesto ligoninę. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. gegužės 19 d. Kauno gubernatorius išdavė liudijimą bajorui Michailui Ivanovui Romanovskiui, kuriuo jam suteikiama teisė „turėti fotografijos verslovę Ukmergės m., be teisės ją perkelti į kitą vietovę“. (Kauno apskrities archyvas; KM)
    1895 m. gegužės 19 d. Ukmergėje, Kalėjimo gatvėje, „[...] 184 pėstininkų rezervinio pulko eilinis Dmitrijus Antonovas su kitais kareiviais užpuolę miestiečio Rodionovo namą smarkiai sumušė jį, nuo ko Rodionovas kitą dieną mirė. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. gegužės 30 d. Ukmergėje „dėl nežinomos priežasties“ sudegė kapitono Leono Kozlovskio namas. Nuostolio patirta už 500 rub. Įvykio tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui. (LVIA; KM)

    1895 m. birželio 23 d. Ukmergėje „[...] išlaužus langą, buvo mėginta apvogti daktaro Faivišo Volko butą, tačiau mėginimas buvo laiku pastebėtas ir kaltininkas sulaikytas. Kvota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergėje, už Šventosios upės „dėl nežinia kieno padaryto padegimo“ sudegė miestiečių Ivano Zaleskio  ir Terezijaus Kuzmicko namo šiaudinis stogas. Tyrimą dėl šio įvykio vedė teismo tardytojas. (LVIA; KM)

    1895 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergėje „[...] valstietis Vilkas su miestiečiu Mauša Jofe, išlaužę komodos spynas, mėgino pavogti miestiečio Benjamino Levinsono dokumentus. Kvota kartu su kaltinamaisiais perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergėje iš ganyklos pavogtas miestiečio Dominyko Mackevičiaus 30 rub. vertės arklys, kuris vėliau buvo surastas. Įvykio tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1895 m. rugsėjis. „[...] A. [Aukmergės] parapijos vyrai išsiuntė ant vardo Rusų Caro ir Carienės tris meldimus kad valdžia daleistų spausdinti lietuviškas knygas; po kiekvienu meldimu pasiraše 8 vyrai, nes daugiau, pagal maskoliškus įstatus ne valia esą rašytis. Rengiasi ir kitų apygardų lietuviai tą patį daryti. [...]“. (Ūkininkas, 1895)

    1895 m. spalio 8 dienos Ukmergės apskrities ispravniko raporte Kauno gubernatoriui nurodoma, kad Ukmergėje veikia biblioteka su kabinetu skaitymui, priklausanti našlei bajorei Olgai Vaksmut. Ši biblioteka veikia pagal 1882 metų kovo 25 d. išduotą Kauno gubernatoriaus leidimą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1895 m. spalio 12 d. Ukmergėje „[...] Romos katalikų bažnyčioje priėmęs Šv. Komuniją, mirė valstietis Kazimieras Našlėnas, kurį žiauriai sumušė žydas Šmuelis Bravernikas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. lapkričio 1 d. Ukmergėje „[...] nuo stipraus vėjo sugriuvus daržinei, žuvo 184 pėstininkų rezervinio Kobrino pulko eilinis Petras Čevordovas ir buvo sunkiai sužeistas eilinis Fridrichas Vegneris [...]”. (LVIA; KM)
    1895 m. lapkričio 1 d. Ukmergėje iš ganyklos pavogti Kotrynos Slavinskienės ir Valdislovo Zavilevskio arkliai. (LVIA; KM)

    1895 m. lapkričio 3 d. Ukmergėje iš valstiečio Kirilo Kurganovo pavogtas arklys su vežimu ir pakinktais. Pagrobėjas su arkliu sulaikytas, įvykio tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1895 m. lapkričio 6 d. Ukmergėje iš miestiečio Mendelio Mirvišo pavogti 217 rub. vertės auksiniai ir sidabriniai daiktai. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1895 m. lapkričio 9 d. Ukmergėje iš valstiečio Petro Griškevičiaus pavogtas arklys su vežimu ir pakinktais. (LVIA; KM)

    1895 m. lapkričio 14 d. Ukmergėje iš miestietės Saros Kopelevič pavogti įvairūs 20 rub. vertės daiktai. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1895 m. gruodžio 4 d. Ukmergėje iš Maušos Berkmano buvo pavogti įvairūs sidabriniai daiktai. Nusikaltimo tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)
    1895 m. gruodžio 4 d. Ukmergėje iš Anos Goviatovskajos parduotuvės buvo pavogti įvairūs 16 rub. 28 kap. vertės daiktai. Nusikaltimo tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

    1895 m. gruodžio 5 d. Ukmergėje iš Abelio Bekerio pavogta 10 apdirbtų odų, 60 rub. vertės. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

    1895 m. gruodžio 14 d. Ukmergėje iš valstietės Ievos Augustinienės pavogta 60 rub. „Dėl vagystės kaltinama žydė Gena Lichtenštein. Kvota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

    1895 m. gruodžio 23 d. Ukmergėje, Dvinsko [dab. Vytauto] g. „dėl nežinomos priežasties“ sudegė miestiečio Tito Korablikovo įpėdiniams priklausiusi daržinė su joje buvusiais gyvuliais. Nuostolio patirta už 700 rub. Įvykio tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui. (LVIA; KM)

    1895 m. mieste dislokuotas Kobrino rezervinio pulko batalionas už įvairių pastatų nuomą miesto gyventojams sumokėjo 5000 rub.; 1400 rub. už įvairius kariškių reikmėms perduotus pastatus gavo miesto savivaldybės kasa. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau