1896 m.

1896 m. sausio 27 d. Ukmergėje iš miestiečio Šmuilos Edelšteino arklidės „nežinomi piktadariai“ pavogė 75 rub. vertės arklį. (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas - Ukmergės kraštotyros muziejuje])

1896 m. vasario 3 d. Ukmergėje „[...] žydų bendruomeninėje pirtyje sudegė lubos, sienos ir grindys. Nuostolio patirta už 200 rub. Degęs pastatas apdraustas 4600 rub. Kvota perduota Prokuroro Pavaduotojui.“ (LVIA; KM)

1896 m. vasario 15 d. Ukmergėje iš miestiečio Astrato Kalinovo Goršonoko arklidės, išlaužus spyną, Jonas Marcinkevičius ir Jegoras Gurjevas pavogė 25 rub. vertės arklį. Nusikaltimo tyrimas ir kaltinamieji perduoti teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1896 m. kovo 8 d. Ukmergėje, žydų kapinėse rastas vyriškos lyties naujagimio lavonas. (LVIA; KM)

1896 m. balandžio 11 d. Ukmergėje, „už Šventosios upės“, iš valstiečio Juozapo Adomonio pavogtas 25 rub. vertės arklys, kuris vėliau buvo surastas ir sugrąžintas nukentėjusiam. Nusikaltimo tyrimas ir kaltinamasis perduoti Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1896 m. balandžio 14 d. Ukmergėje, „už Šventosios upės“, iš čigono Mykolo Klapiko pavogtas 60 rub. vertės arklys, kuris vėliau buvo surastas ir sugrąžintas savininkui. Nusikaltimo tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1896 m. balandžio 19 d. Ukmergėje iš Hiršo Zondoro smuklės, išlaužus langus, pavogti 2 rub. 40 kap. vertės degtinės buteliai. (LVIA; KM)

1896 m. gegužės 29 d. Ukmergėje, bažnyčioje, iš bajorės Juzefos Myškovskos kišenės pavogti 30 rub. ir vekseliai 1600 rub. sumai. Nusikaltimo tyrimas ir kaltinamoji bajorė Petronėlė Glinskaja buvo perduoti teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1896 m. birželio 22 d. Ukmergės miesto valdyba, atsakydama Kauno gubernatoriui dėl gubernijos kanceliarijoje 1894 m. spalio 3 d. užregistruoto Ukmergės gyventojų skundo, kuriame apskundžiamas matininko Abramo-Icko Slonimskio parengtas miesto planas, parašė: „[...] Kauno gubernijos Valdybos Statybos Skyrius savo 1892 metų vasario 7 rašte [...] ir 1893 metų birželio 12 rašte [...], grąžindamas į šią [Ukmergės miesto] Valdybą du planus: 1) Ukmergės m. Užupio dalies, patvirtintą p. buv. Gubernatoriaus Melnickio, sudarytą po 1884 metų gaisro, 2) likusios Ukmergės m. dalies, sudarytą po 1877 metų gaisro, prašė Valdybos: a) kreiptis į P. [Kauno] Gubernatorių, kad patvirtintų [...] aukščiau minėtąjį likusios miesto dalies planą, prieš tai pridėjus jame Ukmergės m. Užupio dalį, pavaizduotą perduotame atskirame plane; b) atitinkamai patvirtintą planą, kuriame turi būti nurodyti visi pokyčiai miesto tvarkyme, besiskiriantys nuo 1870 metų spalio Aukščiausiai [Imperatoriaus] patvirtinto naujai projektuojamo Ukmergės m. išdėstymo plano, - perduoti [Kauno] Gubernijos Valdybos Statybos Skyriui. Kad įvykdytų išdėstytąjį Gubernijos Valdybos reikalavimą, Miesto Valdyba 1893 metų lapkričio 10 raštu Nr. 3000 pavedė matininkui Slonimskiui sudaryti dviem egzemplioriais Ukmergės miesto bendrąjį planą su Užupio dalimi ir vieną 1870 metų spalio 16 Aukščiausiai patvirtinto plano kopiją, planai, pagal kuriuos turėjo būti sudaryti nauji planai, jam buvo Valdybos perduoti. Matininkas Slonimskis, vykdydamas jam patikėtą užduotį, neatliko jokių naujų išmatavimų ir jų daryti nereikėjo, nes visi numatytieji plano pakeitimai buvo sužymėti tarp Valdybos bylų esančiuose miesto planuose bei paaiškinti Miesto Dūmos nutarimuose: [...]. Iš viso pakeitimų, besiskiriančių nuo Aukščiausiai patvirtinto Ukmergės m. plano yra 11, jie Slonimskio yra atskirais numeriais pažymėti plane su smulkiais paaiškinimais [plano] pastabose, tiek apie [Miesto] Dūmos nutarimą, kuriuo remiantis pasiūlytas pakeitimas, tiek ir pakeitimo sąlygas, patį planą matininkas Slonimskis sudarė pagal Architekto Z. Polonskio sudaryto plano kopiją. Jokių [žemės] pridėjimų sklypams, nei atėmimų iš jų Slonimskis nedarė, nes tai neįėjo į jam pavestos užduoties esmę. [...]“. Toliau Miesto valdyba pastebi, jog nors Imperatoriaus patvirtintame miesto vystymo perspektyviniame plane, kvartalo Nr. 24 petvakarinėje dalyje nebuvo numatyta jokių statybų, tačiau Miesto dūma, atsižvelgdama į tai jog tokio plano įgyvendinimas pernelyg brangiai kainuotų miestui, pagal Gubernijos architekto Golinevičiaus, Apskrities ispravniko Betenino, Ukmergės Miesto galvos Mončunskio ir Jaunesnio architekto Polonskio sudarytą projektą, leido užstatyti šį plotą šalia Ramygalos gatvės. Šie pakeitimai buvo atžymėti ir miesto vystymo perspektyviniame plane, iš kurio Slonimskis juos perbraižė ir į naują, jo sudaromą, planą. O besiskundžiantieji dėl neteisingai Slonimskio sudaryto plano Rudomineris [? – skunde iš „R“ raidės tik vienas besiskundžiantis - Solomonas Rudockis], Šneideris ir kiti buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kaip užstatę gatvę, pažymėtą Imperatoriaus patvirtintame plane, tačiau „ryšium su Maloningiausiuoju Manifestu“ imperatoriaus Nikolajaus II karūnacijos proga byla buvo nutraukta. [Labiausiai tikėtina, kad besiskundžiantieji matininko Slonimskio „nusižengimais“, pasinaudodami skirtumais tarp Imperatoriaus patvirtinto plano ir Mieto dūmos iniciatyva atsiradusių jo papildymų, vykdė savavališkas statybas neatsižvelgdami į pastaruosius, dėl ko, greičiausiai miesto valdžios iniciatyva, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl „Aukščiausiai patvirtinto“ plano pažeidimų. O skundas buvo viena iš priemonių įrodinėti savo teisumą byloje.] (LVIA.; KM.)

1896 m. liepos 23 d. Ukmergėje iš miestietės Etlės Vodonos pavogtas 9 rub. vertės vasarinis vyriškas paltas. Vagyste apkaltintas Icikas Mumoras. Nusikaltimo tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1896 m. liepos 27 d. Ukmergėje, „[...] ant Šventosios upės kranto rastas trijų dienų amžiaus moteriškos lyties kūdikio lavonas. Kvota perduota Prokuroro Pavaduotojui, imtasi priemonių motinos paieškai.“ (LVIA; KM)

1896 m. liepos 28 d. Ukmergėje „[...] pirklio sūnų ir dukterį Judelį ir Hana Volkus Pivonijos miške užpuolė du nepažįstami piktadariai bei atėmė iš Judelio paltą ir surdutą. Kvota perduota Teismo Tardytojui, imtasi priemonių pagrobtos nuosavybės ir kaltųjų paieškai.“ (LVIA; KM)

1896 m. rugpjūčio 5 d. Ukmergėje iš miestiečio Moteso Kliačko vežimo pavogtas juodas gelumbinis surdutas, paltas, batų pora, dvi knygos, vardinis antspaudas ir maišas su miltais. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1896 m. rugpjūčio 15 d. Ukmergėje iš Ovsiejaus Abelevičiaus Kacelio „gyvenamų patalpų“ pavogti 330 rublių. Vagystės tyrimas perduotas teismo tardytojui, „imtasi priemonių pagrobtos nuosavybės ir pagrobėjų paieškai“. (LVIA; KM)

1896 m. rugsėjo 10 d. Ukmergėje einančią gatve Rochę Rybak užpuolė žydas Benjaminas Segalis ir atėmė iš jos 10 rub. vertės moterišką sidabrinį laikrodį. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1896 m. rugsėjo 23 ir 27 d. Kaune, „Jungtinėje Gubernijos [Tvarkomojo] Komiteto ir Iždo Rūmų [Varžytinių] Įstaigoje“ vyko varžytinės dėl tilto per Šventosios upę Ukmergėje perstatymo pagal pateiktus brėžinius ir sąmatą. Šių darbų sąmata – 30706 rub. 88 kap. Tarp besivaržančių minimi ir Ukmergės pirkliai Vasilijus Lavrentjevas Korablikovas, Mordchelis Elijaševas Fridmanas, Hirša Berelevas Levinas bei miestietis Leizeris Šliomovas Gurvičius. Mažiausią darbų kainą – 21790 rub. – pasiūlė ir varžytines laimėjo V. Korablikovas. (LVIA; KM)

1896 m. spalio 21 d. Ukmergėje padegtas sudegė miestietės Rozalijos Macejevskos kluonas su nekultais grūdais. Nuostolio patirta už 1000 rub. Gaisro tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1896 m. lapkričio 9 d. Ukmergėje iš valstietės Onos Nemetienės namų, išlaužus spyną, pavogta 13 rub. 30 kap. Vagystės tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1896 m. gruodžio 15 d. Ukmergėje dėl netvarkingo dūmtraukio sudegė miestiečio Leizerio Zaso gyvenamas namas. Gaisro tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1896 m. Ukmergės miesto pajamos: pajamos iš patentų bei liudijimų verslui ir amatams – 4109,14 rub., nekilnojamosios nuosavybės įkainavimo mokestis – 3000 rub., pajamos iš miesto pastatų [nuomos?] – 2789,33 rub., pajamos iš miesto žemės, miško, vandens telkinių – 4637,2 rub., valstybės subsidija – 8861,68 rub., praeitų metų nepriemokos – 3603,6 rub., kitos pajamos – 2375,47 (iš jų praeitų metų biudžeto likutis 1705,64 rub.) rub. Iš viso – 29376,42 rub. Išlaidos: savivaldos įstaigų išlaikymui – 4763 rub., miesto policijos išlaikymui – 4396,59 rub., priešgaisrinės saugos reikmėms – 1402,56 rub., kalėjimo išlaikymui – 818,45 rub., dislokuotų mieste armijos dalinių reikmėms – 10704,48 rub., miesto tvarkymui – 2870,88 rub., švietimui, sveikatos apsaugai, kultūros reikmėms – 859 rub., neįvykdytų praėjusių metų išlaidų padengimui – 3000 rub., kitoms išlaidoms – 561,46 rub. Iš viso: 29376,42 rub. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla ir pilietiškumo raiškos savivaldoje lygmuo// Istorija. – 2013.)

1897 m.

1897 m. sausio 11 d. Ukmergėje pasikorė 184 pėstininkų Kobrino pulko eilinis Michailas Marščianovas. (LVIA; KM)

1897 m. sausio 19 d. Ukmergėje Jonas Paškevičius, Juozapas ir Mykolas Miškiniai bei Stanislovas Rogovas užpuolė Vladislova Zavelevskį ir atėmė iš jo kišeninį laikrodį, liemenę ir 6 rub. Apiplėšimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1897 m. sausio 21 d. Ukmergėje Vasilijus Deviatnikovas atėmė iš Petro Sidorovo kepurę ir 4 rub. 95 kap. Įvykio tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1897 m. vasario 16 d. Ukmergėje valstiečiai Boleslovas Gernikas ir Antanas Novickis užpuolė valstietį Vaclovą Uščevskį bei atėmė iš jo 15 rub. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1897 m. gruodžio 6 d. Ukmergėje iš miestietės Cisos Landės komodos pavogta 100 rub. Vagyste įtarti Icikas ir Izraelis Solnai. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1898 m.

1898 m. sausio 2 d. Ukmergėje sudegė Hiršo Sapožkos įpėdiniams priklausiusi daržinė. Nuostolio patirta už 100 rub. (LVIA; KM)

1898 m. sausio 7 d. Ukmergėje, pirklio Hiršo Panco bute „dėl nežinomos priežasties“ sudegė baltiniai ir baldai. Nuostolio patirta už 200 rub. (LVIA; KM)

1898 m. sausio 17 d. Ukmergėje „[...] iš provizoriaus Augustino Šulevičiaus buto pagrobti įvairūs 200 rub. vertės auksiniai daiktai. Kvota perduota Teismo Tardytojui, imtasi priemonių pagrobtos nuosavybės ir pagrobėjų paieškai.“ (LVIA; KM)

1898 m. vasario 4 d. Ukmergėje miestiečiai Petrovičius ir Malinovskis „užpuolė Romos katalikų kapinių sargą Granickį ir atėmė iš jo 4 rub.“. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1898 m. vasario 27 d. Kauno gubernatorius patvirtino Ukmergės miesto gaisrininkų draugijos statutą. Tais metais šį draugija pradėjo veiklą. (LVIA; KM)

1898 m. kovo 1 d. Ukmergėje „[...] pas Neucho Sapotkos įpėdinius sudegė namas. Dėl padegimo įtariamas valstietis Kazimieras Vėrikas. Nuostolio patirta už 1120 rub. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. kovo 2 d. Ukmergėje iš bajoro Ildefonso Robaševskio pavogtas ąžuolas. Vagyste apkaltinti valstiečiai Petras ir Boleslovas Kazlauskai. Įvykio tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1898 m. balandžio 12 d. Ukmergėje „[...] kareiviai iš 45 artilerijos brigados 4 baterijos, jodami per miestą ant neišjodinėtų arklių, partrenkė miestietį Icyką Pasmaną, kuris nuo gautų sužalojimų mirė. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. gegužės 9 d. Ukmergėje sudegė Saliamono Stašiūno ir Frumos Baron mūrinis gyvenamas namas. Nuostolio patirta už 7700 rub. Gaisro tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. gegužės 14 d. Ukmergėje „[...] valstietė mergina Kotryna Talalaitė, būdama nėščia dingo be žinios, pasak jos tėvo Andriaus Talalo pareiškimo, dėl jo dukters nužudymo įtariamas jos sužadėtinis Valentas Birieta. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. gegužės 15 d. Ukmergėje „[...] nežinia kas iš Hanos Levit buto pro atvirą langą pavogė įvairius daiktus ir pinigus, iš viso už 73 rub. 95 kap. Kvota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

1898 m. gegužės 16 d. Ukmergėje „[...] nežinia kas iš miestiečio Judelio Levito gyvenamų patalpų pavogė 40 rub. vertės įvairius sidabrinius daiktus. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. birželio 8 d. Ukmergėje iš ganyklos pavogti du bajoro Aleksandro Blinstrubo arkliai. Nuostolio patirta už 80 rub. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1898 m. birželio 11 d. Ukmergėje Antanas Gurskis, Dominykas Sadauskas, Antanas Duchauskas ir Stanislovas Gernikas užpuolė miestietį Adomą Šimanskį, sumušė jį bei atėmė 35 rub. 10 kap. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1898 m. birželio 25 d. Kauno gubernatorius patvirtino Ukmergės paramos vargšams draugijos [krikščionių] statutą. Draugija veiklą pradėjo tik 1907 m. birželio 22 d. (LVIA; KM)

1898 m. liepos 25 d. Kauno gubernatorius patvirtino Paramos vargšams Ukmergės m. žydams draugijos statutą. Tais pačiais metais draugija pradėjo savo veiklą. (LVIA; KM)

1898 m. rugsėjo 1 d. Ukmergėje atidaryta dviejų klasių žydų liaudies mokykla su mergaičių pamaina. (“Kauno gubernijos informacinė knyga 1899 metams”)

1898 m. rugsėjo 3 d. Ukmergėje iš valstiečio Martyno Dadžio kiemo pavogtas jo 50 rub. vertės arklys. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1898 m. rugsėjo 13 d. Ukmergėje staiga mirė Kolegijos asesorius Avramijus Brosannikovas. Įvykio tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui. (LVIA; KM)

1898 m. rugsėjo 22 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių siūlydamas paskirti padidintą pensiją Ukmergės miesto ligoninės viršininkui Kolegijos asesoriui Petrui Četyrkinui, kuris dėl sutrikusios sveikatos prašėsi atleidžiamas iš tarnybos. Pagal įstatymus P. Četyrkinui priklausė tik 85 rub. 80 kap. dydžio pensija, tačiau gubernatorius, atsižvelgdamas į „[...] minėtojo Četyrkino uolią tarnybą, ligotą jo būklę, neleidžiančią tęsti tarnybos, o taip pat nesant jokių kitų jo paties ir jo žmonos išlaikymo šaltinių [...]“, prašė generalgubernatoriaus tarpininkauti, kad P. Četyrkinui būtų paskirta 150 rub. dydžio pensija. (LVIA; KM)

1898 m. spalio 3 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, informuodamas apie apskrityje veikiančias spaustuves, foto ateljė ir knygų parduotuves, pranešė Kauno gubernatoriaus kanceliarijai, jog Ukmergėje veikia: „[...] 1. Abraomo Šajevičiaus Sendako tipografija/ Veikia pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1882 metų balandžio 29 liudijimą Nr. 2593/ Savininkas metų laikotarpyje jokių nuobaudų neturėjo/ 2. Šnejerio Joselevičiaus Koltuno knygų parduotuvė ir biblioteka/ Veikia pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1889 m. rugsėjo 10 liudijimą Nr. 8422/ Prekiaujama rusiškomis knygomis, yra katalogas, savininkas nuobaudų neturėjo/ 3. Bajoro Petro Dovmonto fotografija/ Veikia pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1889 m. kovo 12 liudijimą Nr. 2272/ 1898 metų rugsėjo 4 [Dovmontas] uždarė verslovę ir išvyko į Varšuvos gubernijos Vloclaveko miestą/ 4. Michailo Ivanovičiaus Romanovskio fotografija/ Veikia pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1898 m. gegužės 14 liudijimą Nr. 1424/ Savininkas nuobaudų neturėjo/ 5. Ukmergės Bajorų Namų biblioteka. 6. Liaudies blaivybės labdaringos draugijos skaitykla/ Biblioteka ir skaitykla atidarytos su Gubernijos Valdžios leidimu, bet kada buvo duoti leidimai duomenų gauti nepavyko/.“. [Nr.5 ir Nr.6 dokumento originale išbraukti pieštuku. Gali būti, kad išbraukė pats gubernatorius arba gubernijos kanceliarijos valdininkas. Į toje pačioje dokumentų byloje esančią gubernijos bibliotekų suvestinę iš Ukmergės miesto įtraukta tik Š. Koltuno biblioteka.] (Kauno apskrities archyvas; KM)

1898 m. lapkričio 6 d. Ukmergės miesto valdyba, remdamasi tuo, jog pagal įstatymus jai priklauso ir „[...] vargšų globa bei labdaros ir gydymo įstaigų steigimas, tuo tarpu Ukmergės m. vien tik žydų bendruomenė naudojasi nemokamais vaistais, gaunamais iš vaistinės priklausančios žydų ligoninei, o gyventojai krikščionys tokios pagalbos negauna ir, kaip žinoma, nenoriai pačiu kraštutiniu atveju už užmokestį gulasi gydytis ligoninėje, todėl ši gyventojų dalis lieka beveik be jokios pagalbos. Turint omenyje tai, jog Ukmergės m., galima sakyti, yra tik viena privati Šulevičiaus įpėdinių vaistinė, kita savavališkai įsikūrusi mieste vaistinė priklauso žydų ligoninei, turėdama teisę laisvai pardavinėti vaistus, bei turėtų įsikurti [žydų] ligoninės pastate miesto pakraštyje, Miesto Valdyba iš savo pusės laiko būtinu atidaryti Ukmergės mieste vaistinę, išduodančią visų tikybų varguomenei nemokamus vaistus [...].“ (LVIA; KM)

1898 m. lapkričio 7 d. Ukmergėje, po tiltu per Šventosios upę rastas valstiečio Jono Balžeko lavonas su smurtinės mirties požymiais. Tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1898 m. lapkričio 11 d. Ukmergės miesto dūmai nutarus „Įgalioti Miesto Galvą kreiptis kur priklauso su prašymu leisti atidaryti vaistinę Ukmergės m.“, atskirą nuomonę [tikriausiai priešingą Dūmos nutarimui] šiuo klausimu pareiškė dūmos narys M. Kacenelenbogenas. (LVIA; KM)

1898 m. lapkričio 21 d. Ukmergėje iš miestiečio Alfonso Marcinkevičiaus neužrakintos daržinės pavogti du 28 rub. vertės meitėliai. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1898 m. lapkričio 23 d. Ukmergėje „[...] Rozalija Mačiulytė, kuri buvo bajorės Terezijos Šimkevičienės tarnaitė, pasmaugė pastarąją, dėl ko prisipažino. Kvota perduota teismo tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. lapkričio 27 d. Ukmergės žydų ligoninės „Kuratorius – iždininkas“ Michelis Leibovičius Aronzonas, reaguodamas į Ukmergės miesto dūmos sprendimą įgalioti miesto valdybą kreiptis į gubernatorių dėl leidimo įsteigti miesto vaistinę, prašyme Kauno gubernatoriui rašė, jog „[...] šis nutarimas motyvuojamas tuo, kad viena iš dviejų Ukmergėje veikiančių vaistinių, laikoma priklausančia žydų ligoninei, neva neteisėtai įsikūrusi ne pastarosios pastate, tačiau [net ir] įkurdinus šią vaistinę atitinkamoje vietoje, miesto pakraštyje esančiame ligoninės pastate, miesto gyventojai patirtų nepatogumų gaunant vaistus. [...]“. Tačiau, pasak Aronzono, „[...] Miesto Valdyba šiame klausime siekė ne palengvinimo gyventojams įsigyjant vaistus, bet negražaus ketinimo pasisavinti sau pelną, kuris yra vienas pagrindinių vyraujančio miesto gyventojų elemento – žydų bendruomenės beturčių ligoninės egzistavimo šaltinių. [...] Jei Miesto Valdybos siekis atimti iš žydų bendruomenės labdaringos įstaigos žymią jos pelno dalį, praturtinant miesto iždą, kurio poreikių didžiausią dalį patenkina būtent gyventojai žydai, visiškai nustumti nuo šio ūkio valdymo, yra nepatrauklus moraliniu atžvilgiu bei parodo šios miesto ūkio tvarkytojų sudėties menką kultūrą, tai nurodytas motyvas ne mažiau neatitinka tikrovės bei yra nepagrįstas ir teisiniu atžvilgiu. [...] Vidaus Reikalų ministerija dar 1826 m. balandžio 9 leido Ukmergės žydų bendruomenei atidaryti žydų ligoninės vaistinę su teise joje laisvai pardavinėti vaistus, šia teise ji, [...] „turi naudotis lygiomis teisėmis su laisvosiomis vaistinėmis“. Suprantama, jog ši vaistinė [...] negali būti jokiu atžvilgiu išskirtinai kuo nors apribojama, tuo kuo neapribojamos kitos laisvosios vaistinės. Teisė pardavinėti joje vaistus pasirodytų tiesiog fikcija, jei būtų sutikta su Miesto Dūmos nuomone, jog vaistinė būtinai turi būti žydų ligoninės patalpose, esančiose miesto pakraštyje [...] Be to, Miesto Valdyba suteikia savo iniciatyvai moralinį atspalvį, skirdama numatomos miesto vaistinės pelną varguomenės aprūpinimui nemokamais vaistais. Tačiau tai, ar Ukmergės gyventojams krikščionims reikalinga ši labdara, matyti iš to, jog nepaisant to, kad žydų ligoninės durys, pagal jos veikiančius nuostatus, atviros ir neturtingiems krikščionims ir, kad pagal sąmatas iš šios ligoninės lėšų paprastai [kasmet] 150 rublių asignuojama [nemokamų] vaistų išdavimui į namus visų tikybų varguomenei, ligi šiol nei vienas krikščionis nepasinaudojo minėtuoju nemokamų vaistų gavimo būdu./ Remdamasis visu aukščiau išdėstytu, aš, kaip Ukmergės žydų ligoninės kuratorius – iždininkas, laikau savo šventa pareiga Jūsų Prakilnybės akivaizdoje energingai protestuoti prieš išdėstytą Ukmergės Miesto Dūmos nutarimą [...], drįsdamas nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės, ar nesiteiksite teisėtai ir teisingai atšaukti šį nutarimą su visomis jo pasekmėmis.“ (LVIA; KM)

1898 m. gruodžio 12 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog lapkričio 11 d Ukmergės miesto dūma kreipėsi į jį, prašydama atleisti miestą nuo vietinės policijos išlaikymo išlaidų. Savo prašyme „Miesto Dūma, lygindama neįvykdytas 1897 metų išlaidas su Ukmergės miesto gyventojams priklausančiomis miesto rinkliavų nepriemokomis, nustatė, kad pastarosios vargu ar bus padengtos ir todėl nutarė, kad 1897 m. sąmata bus deficitinė“. Pasak gubernatoriaus, „pateikto Miesto Dūmos prašymo patenkinimui ne tik nėra jokio pagrindo pagal veikiančius įstatymus, bet jis neatitinka ir tų motyvų, kuriais remiasi Miesto Dūma, nes Ukmergės miestas pagal savo bendruomenines lėšas priklauso labiausiai aprūpintiems Kauno gubernijos miestams ir maža nepriemokų šiame mieste padengimo tikimybė niekuo nepagrįsta.“ (LVIA; KM)

1898 m. gruodžio 14 d. Kauno gubernijos miestų reikalų įstaiga svarstė Ukmergės žydų ligoninės kuratoriaus - iždininko M. Aronzono prašymą nepatvirtinti Ukmergės miesto dūmos nutarimo steigti miesto vaistinę, tačiau konstatavus, „[...] jog Miesto Dūmos nutarimas kreiptis į vyriausybę, kaipo nereiškiantis galutinio sprendimo [nes panašius sprendimus gali priimti tik gubernijos valdžia], negali būti apskustas [...]“, nutarta M. Aronzono skundą atmesti. (LVIA; KM)

1898 m. gruodžio 25 d. Ukmergėje „[...] iš veterinarijos gydytojo Ivano Simonovo gyvenamų patalpų, išlaužus langą, pavogta 20 rub. 55 kap. bei įvairi 15 rub. vertės nuosavybė. Dėl vagystės kaltinami Steponas Chudosevičius ir Kazimieras Stančikas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1898 m. Ukmergės miesto pajamos ir išlaidos:
Pajamos: „[...] Įkainojimo rinkliava [Оценочный сбор] – 4891 rub. 42 kap.; verslo liudijimų rinkliavos – 1652 rub. 26 kap.; rinkliavos už patentus iš verslovių gaminančių gaminius iš spirito ir vyno, o taip pat iš [alkoholinių] gėrimų pardavimo verslovių – 815 rub. 62 kap.; rinkliavos iš traktierių tipo verslovių – 135 rub.; rinkliavos už įvairių aktų sudarymą, patvirtinimą, užprotestavimą – 140 rub. 90 kap.; rinkliava už svarstyklių ir svarsčių markiravimą – 10 rub. 76 kap.; už miesto žemes – 3506 rub. 61 kap.; už miesto pastatus – 2948 rub. 33 kap.; iš kitų činšo punktų – 130 rub. 75 kap.; procentai iš atsarginio kapitalo – 74 rub. 10 kap.; Iždo pašalpa miestui kariuomenės apgyvendinimo išlaidoms padengti – 10560 rub. 70 kap.; Iždo pašalpa miestui kitoms reikmėms – 650 rub.; rinkliava iš nejudamo turto savininkų valdiško [nejudamo turto] mokesčio išlaidoms padengti – 104 rub. 97 kap.; įvairios įplaukos – 1121 rub. 32 kap.; iš viso pajamų – 26242 rub. 74 kap.[...]“.
Išlaidos: „[...] Centrinių [valstybinių] įstaigų išlaikymui – 14 rub. 12 kap.; pašalpa Iždui Imperijos policijos valdybų išlaikymui – 328 rub.; kitos išlaidos valstybinių įstaigų išlaikymui – 385 rub.; [Miesto] Valdybos asmeninės sudėties išlaikymui – 1799 rub. 76 kap.; [Miesto] Dūmos ir Valdybos kanceliarijų išlaikymui – 2715 rub. 79 kap.; pensijos, vienkartinės pašalpos ir [piniginiai] apdovanojimai – 196 rub.; miesto visuomeninės valdybos patalpų nuoma ir išlaikymas – 135 rub. 97 kap.; Našlaičių Teismo išlaikymas – 444 rub.; kitos visuomeninės miesto valdybos išlaikymo išlaidos – 150 rub.; kalėjimo apšvietimas ir apšildymas – 826 rub. 66 kap.; tarnybiniais reikalais į miestą atvykstančių generolų, vyresniųjų ir jaunesniųjų karininkų butų nuoma – 111 rub. 15 kap.; patalpų kariuomenei nuoma – 7243 rub. 39 kap.; kitos kariuomenės butų prievolės išlaidos – 2776 rub. 39 kap.; miesto policijos asmeninės sudėties išlaikymas – 3409 rub. 60 kap.; miesto policijos patalpų išlaikymas ir butpinigiai – 440 rub.; gaisrininkų komandos išlaikymas – 1413 rub. 72 kap.; grindinio, šaligatvių ir krantinių išlaikymas ir remontas – 123 rub. 7 kap.; bulvarų ir visuomeninių sodų išlaikymas – 51 rub. 50 kap.; tiltų išlaikymas – 85 rub. 63 kap.; tvenkinių, šulinių, lietvamzdžių, nuotekų išlaikymas – 68 rub. 89 kap.; miesto apšvietimas – 482 rub. 47 kap.; nauji miesto tvarkymo darbai – 223 rub. 65 kap.; kitos miesto tvarkymo išlaidos – 72 rub. 2 kap.; medicininės, veterinarinės ir sanitarijos išlaidos – 74 rub.; miesto visuomeninių pastatų ir paminklų išlaikymas – 1599 rub. 86 kap.; pastatų statyba ir pirkimas bei nekilnojamo turto įsigijimas – 120 rub. 23 kap.; kitos išlaidos – 609 rub. 99 kap.; iš viso išlaidų – 25903 rub. 27 kap.[...]” (LVIA; KM)

1899 m.

1899 m. sausio 1 d. Ukmergėje gyveno 12717 žmonių (6077 vyrai ir 6640 moterų). Iš jų: 8 dvasininkai; 229 (108 v. ir 121 m.) bajorų, 102 (44 v., 58 m.) pirklių ir piliečių, 11152 (4696 v., 6456 m.) miestiečių luomams priklausę gyventojai. Be to, mieste gyveno 1219 kareivių, atsargos ir atsistatydinusių valstybės tarnautojų, policininkų ir ugniagesių bei 12 (7 v., 5 m.) užsieniečių. Pagal tikybas: 1614 stačiatikių, 11 bendratikių, 573 sentikiai, 4446 katalikai, 93 evangelikai liuteronai, 12 evangelikų reformatų, 6007 judėjų, 12 mahometonų. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės Miesto galva buvo Juozapas Valmontas. Miesto valdybos nariais: Juozapas Radvilavičius (jis buvo ir Miesto galvos pavaduotojas) ir Viktoras Januškevičius. Sekretoriumi – Antanas Dambrauskas. Buhalteriu – Juozapas Beinartas.
Prie miesto valdybos veikusio Našlaičių teismo pirmininku buvo Ivanas [Janas?] Pržiaglovskis, nariu – Liudvikas Skinderis. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. duomenys apie Ukmergės miesto valdybos narius: „[...] Miesto Galva Juozapas Aleksandrovičius Valmantas/ lietuvių kilmės/ Romos katalikų tikybos/ baigė Vilniaus Bajorų Institutą/ tarnyboje nuo 1899 metų kovo 6/ atlyginimas – 600 rub. [metams]/ Valdybos narys Juozapas Rapolas Sigizmundovičius Radvilavičius/ lietuvių kilmės/ Romos katalikų tikybos/ baigė Ukmergės Apskrities Mokyklą/ tarnyboje nuo 1895 metų sausio 17/ atlyginimas – 400 rub./ Valdybos narys Viktoras Ignatjevičius Januškevičius/ lietuvių kilmės/ Romos katalikų tikybos/ mokytas namuose/ tarnyboje nuo 1895 metų kovo 28/ atlyginimas – 400 rub./ Ukmergės Miesto Valdybos kanceliariją sudaro 6 laisvai samdomi raštininkai; visi jie yra lietuvių tautybės, Romos katalikų tikybos; jų visų gaunama alga sudaro 1956 rublius.“ [Nurodymas, kad asmuo yra lietuvis ar lietuvių kilmės, nebūtinai reiškė aiškų asmens nusistatymą etninės priklausomybės atžvilgiu – lenkų tautybės ar kilmės asmenims iš carinės valdžios pusės vis dar buvo daromos kliūtys užimant tam tikrus postus ar pareigybes, tad, pavyzdžiui, bajorui nurodžius, jog jis yra „lietuvių kilmės“, buvo pasiekiamas kompromisas – lyg ir nemeluojama, nes daugumos bajorų šeimų šaknys susiję su LDK, kita vertus, apeinamos neigiamos valdžios nuostatos lenkiškumo atžvilgiu.] (LVIA; KM)

1899 m. Ukmergės miestiečių valdybos [didesniųjų apskrities miestų ir miestelių miestiečių luomui priskirtų gyventojų dalinės savivaldos struktūra] seniūnu buvo Adomas Bankovskis. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės valdiškoje dviejų klasių mokykloje vedėju buvo Viktoras Grigorjevičius Paniutinas, tikybos mokytojais: stačiatikių – šventikas Pavelas Arsenijevičius Levikovas, katalikų – kun. Vladislovas Opulskis, mokytojas – Michailas Benediktovičius Sadovskis. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)
Ukmergės [katalikų?] parapinėje mokykloje mokytoju buvo Aleksandras Lavrentijevičius Zubecas, mokytoja – Jevgenija Kornyševa. (Ten pat)
Ukmergės stačiatikių parapinės mokyklos mokytojas buvo M. M. Bažanovas. (T. p.)
Ukmergės privačią su daline valstybės subsidija mergaičių vienos klasės mokyklą išlaikė Marija Pašinskaja. (T. p.)
Ukmergės žydų „Talmud – Toros“ mokyklos mokymo dalies vedėju buvo Aleksandras Zubecas, mokytojais - Judelis Šreideris ir Mojisiejus Šeskinas. (T. p.)

1899 m. Ukmergės miesto gydytoju buvo Henrikas Ivanovičius Šupas, apskrities gydytojo pareigas ėjo Markas Chaimovičius Kacelenbogenas.
Miesto ligoninės vedėjas buvo Terentijus Semionovičius Krokovskis. Raštvedys – Kazimieras Osipovičius Škadovskis.
Žydų ligoninės vedėju buvo gydytojas Faivišas Mejerovičius Volkas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergėje privačia gydytojo praktika vertėsi šie gydytojai: Petras Mackevičius, Faivušas Volkas, Vitoldas Urbanovičius, Konstantinas Andruškevičius, Dovydas Sapiro. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergėje buvo „normali“ provizoriaus Geršteino vaistinė (jis buvo ir šios vaistinės vedėju) bei „laisvoji“ Šulevičiaus vaistinė, kuris taip pat buvo jos vedėju. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus Ukmergės komiteto pirmininku buvo Michailas Aleksandrovičius Konstantinovičius [apskrities bajorų vadovas], jo padėjėju – šventikas Petras Levikovas, iždininku – V. F. Ostrovskis, kanceliarijos vedėju – O. J. Veinaras. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergėje buvo įsikūręs 45-osios artilerijos brigados štabas ir dalis brigados karininkų bei kareivių, kita dalis – Kėdainiuose. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės stačiatikių dekanato dekanas buvo Panevėžio parapijos šventikas protojerėjus Petras Omeljanovičius. Ukmergės stačiatikių parapijos klebonu buvo švent. Pavelas Levikovas.
Ukmergės katalikų parapijos klebonu buvo kun. Adolfas Račkauskas, vikaru Vladislovas Opulskis. Ukmergės dekanato dekanu – Kovarsko klebonas Petras Legeckis.
Visuomeniniu Ukmergės apskrities žydų rabinu buvo Mejeris Giršovičius Faivušekas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės 5-os klasės pašto-telegrafo kontoros viršininku buvo Feodosijus Radionovičius Boričevskis – Gavrilovas, pareigose nuo 1896 m. Padėjėjas Nikolajus Ivanovičius Olgerdovas – Lukomskis. Einantis 5 klasės valdininko pareigas – Nikolajus Aleksandrovičius Šeliakinas. Aukščiausios kategorijos prižiūrėtojas – Petras Stepanovičius Kovalevskis. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)
1899 m. Iš Ukmergės pašto – telegrafo kontoros pašto siuntos buvo išsiunčiamos: į Jonavą – paprastu paštu ketvirtadieniais ir sekmadieniais 2 val. 30 min. [nakties], vienkinkiu paštu – kasdien, išskyrus ketvirtadienius ir sekmadienius 4 val. ryto; į Daugpilį – paprastu paštu pirmadieniais ir ketvirtadieniais 8 val. 5 min. ryto, vienkinkiu paštu – šeštadieniais tuo pačiu laiku; į Panevėžį – paprastu paštu antradieniais ir penktadieniais 8 val. 20 min. ryto, vienkinkiu paštu sekmadieniais tuo pačiu laiku; į Taujėnus - vienkinkiu paštu pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 8 val. 20 min.; į Siesikus paprastu paštu pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 9 val.
Į Ukmergę pašto siuntos atkeliaudavo: iš Jonavos - paprastu paštu pirmadieniais ir ketvirtadieniais 7 val. 5 min., vienkinkiu paštu – kasdien, išskyrus pirmadienį ir ketvirtadienį 6 val. 25 min.; iš Daugpilio paprastu paštu ketvirtadieniais ir sekmadieniais 1 val. 20 min., vienkinkiu paštu – antradieniais tuo pačiu laiku; iš Panevėžio - paprastu paštu trečiadieniais ir šeštadieniais 12 val. 55 min., vienkinkiu paštu – antradieniais tuo pačiu laiku; iš Taujėnų - vienkinkiu paštu pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 5 val. 40 min.; iš Siesikų - paprastu paštu pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 5 val. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės apskrities iždinės iždininku buvo Vasilijus Ostrovskis, pareigose nuo 1896 m. Buhalteriu – Antonas Veršillo, buhalterio padėjėjais: Ivanas Boišvillo [Jonas Vaišvila?], Sergejus Lavrentjevas, Dmitrijus Kuznecovas ir Ivanas Bakovecas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. notarais Ukmergėje buvo: Aleksandras Šeliakinas, pareigose nuo 1888 m. ir Michailas Selivestrovas, pareigose nuo 1885 m. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės pagalbos vargšams draugija. Pirmininkas – M. Kacenelebogenas, padėjėjas – I. Levi, garbės nariai: O. Vaisbrodas, C. Zauchas, B. Levitas [Леввитъ], G. Levitas [Левитъ], G. Sapiras, M. Aronzonas (iždininkas), M. Geršteinas (sekretorius). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. Ukmergės bajorų sueiga [дворянское собрание]. Viršila-tvarkytojas – P. Pnevskis. Viršilos: M. Konstantinovičius [apskrities bajorų vadovas], V. Ostrovskis, A. Šulcas, G. Šupas, I. Valmontas, V. Dovnarovičius. Bibliotekininkas – A. Kirilovas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1900 metams)

1899 m. sausio 1 d. Ukmergėje iš miestiečio Notelio Gorodco pagrobtas 28 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. sausio 4 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog pagal „Caro gruodžio 30 patvirtintą Ministrų Komiteto nutarimą“ buvusiam Ukmergės miesto ligoninės viršininkui P. Četyrkinui nuo 1898 m. liepos 6 d. paskirta 120 rub. dydžio pensija iš valstybės iždo. (LVIA; KM)

1899 m. sausio 4 d. Ukmergėje iš bajorų Onos ir Adomo Blinstrubu gyvenamųjų patalpų pavogtos 200 rub. vertės auksinės ir sidabrinės monetos. Vagystės tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1899 m. sausio 7 d. Ukmergėje iš valstiečio Jono Buroko pavogtas 50 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. sausio 17 d. Ukmergėje iš Stanislovo Duboviko kiemo pavogta kiaulė. (LVIA; KM)

1899 m. sausio 29 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Ukmergės miestiečių bendruomenė savo sausio 19 nutarime Nr.1 paskyrė naujai išrinktam miestiečių seniūnui Bankovskiui 225 rublių per metus algą.“. Toliau gubernatorius rašė, jog Ukmergės miestiečių bendruomenei „priklauso 6951 revizinis žmogus“, kad gubernijos valdyba 1899 m. reikmėms bendruomenei leido išleisti 2603 rub., todėl, gubernatoriaus nuomone, „numatomos algos dydis neapsunkins bendruomenės“. (LVIA; KM)

1899 m. vasario 4 d. Ukmergėje „[...] 2 miesto nuovados kanceliarijoje valstiečiai Juozapas ir Juzefa Miškiniai įžeidė veiksmu Policijos Prižiūrėtoją Indriką. Kvota perduota Teismo Tardytojui. (LVIA; KM)

1899 m. vasario 7 d. Ukmergėje pavogtas miestiečio Petro Pacevičiaus 20 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. vasario 10 d. Ukmergėje, Smėliuose [Užupyje] valstiečiai Antanas Dmuchovskis ir Stanislovas Gernikas atėmė iš Valstiečio Juozapo Jakiūno 40 rub. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1899 m. vasario 15 d. Ukmergėje „[...] pavogtos valstietės Praskofijos Korablikovos 5 vištos. Dėl vagystės kaltinami nukentėjusios sūnus Grigorijus ir miestietis Afanasijus Korablikovas. Kvota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

1899 m. vasario 26 d. Ukmergėje „[...] nuo dėl nuvirtusio medžio padarytų sužeidimų mirė valstietis Jokūbas Dyškevičius. Kvota perduota Prokuroro Pavaduotojui.“. (LVIA; KM)

1899 m. kovo 1 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog ministerija „nemato kliūčių“ Ukmergės miestiečių bendruomenės prašymo, paskirti trejų metų laikotarpiui miestiečių seniūnui 225 rub. metinį atlyginimą, patenkinimui. (LVIA; KM)

1899 m. kovo 25 d. Ukmergėje pavogta miestiečio Abraomo Levičiaus 6 rub. vertės ožka. (LVIA; KM)

1899 m. balandžio 17 d. Ukmergėje „[...] buvusio Ispravniko Saburovo sūnūs Vladimiras ir Georgijus sumušė Teismo Tardytoją Rodzianovskį.“ (LVIA; KM)

1899 m. birželio 22 d. Ukmergėje „[...] dėl nežinomų piktadarių padaryto padegimo užsidegė miesto gyventojo Ovsiejaus Goldšteino namas, bet gaisras greitai buvo užgesintas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1899 m. birželio 23 d. Ukmergėje „[...] iš ganyklos nežinomi piktadariai pavogė miesto gyventojų Ignoto Kisieliaus, Adomo Petrausko ir Teofilio Zavaliausko tris 145 rub. vertės arklius. Kvota perduota Taikos Teisėjui.“ (LVIA; KM)

1899 m. birželio 28 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas buvusiam Ukmergės apskrities ispravnikui kolegijos patarėjui Vladimirui Dolgovo – Saburovui, atsižvelgiant į jo prašymą, skirti padidintą 800 rub. dydžio pensiją. Gubernatorius rašė, jog ispravnikas nebegali tęsti tarnybos dėl blogos sveikatos būklės, kad jis valstybės tarnyboje ištarnavo 32 metus, 11 mėnesių ir 15 dienų, bausmių ir nuobaudų neturėjo. Nors, pagal įstatymus, V. Dolgovo – Saburovui priklausė 285 rub. 90 kap. pensija, tačiau gubernatorius prašė generalgubernatoriaus kreiptis į Rusijos vidaus reikalų ministeriją siūlant, „atsižvelgiant į ilgą, uolią ir naudingą Dolgovo – Saburovo tarnybą, o taip pat ligotą jo sveikatos būklę“, paskirti jam padidintą pensiją. (LVIA; KM)

1899 m. liepos 2 d. Ukmergėje „[...] miestiečiai Ivanas Dechterevas ir Petras Prontovas muštynių metu smarkiai sužalojo miestietį Chaimą Tubijaševičių, nuo ko jis po 6 valandų mirė. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1899 m. liepos 19 d. einantis Kauno gubernatoriaus pareigas vicegubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Ukmergės apskrities Bajorų Vadovas Konstantinovičius, Ukmergės apskrities 1 skyriaus Taikos Tarpininkas Popovas ir kiti pateikė man P. Finansų Ministrui adresuotą prašymą leisti Ukmergės m. įkurti savitarpio kredito bendrovę, o taip pat bendrovės statuto projektą, sudarytą pagal [...] Stavropolio savitarpio kredito bendrovės statuto projektą [...]“. Vicegubernatorius pridūrė, jog „šio prašymo patenkinimui iš mano pusės nėra jokių kliūčių“. (LVIA; KM)

1899 m. liepos 31 d. Ukmergėje „[...] Miškinis, Bimanas, Gerlinas ir Dmuchovskis, užpuolę Bronislovą Piotrovičių, sumušė jį bei peiliu sužeidė koją. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1899 m. liepa-rugpjūtis. „Iš Ukmergės. Pavietavame Ukmergės (Vilkmergės) mieste, širdyje Augštaitijos [originale vietoje „š“ ir „č“ visur rašoma „sz“ ir „cz“, pavyzdžiui – „szirdyje Augsztaitijos“] lig šiol buvo vis lenkiški giedojimai, nors pamokslai būdavo vien tik lietuviški, bo nėr kam sakyti lenkiškai. Pagiedoti, vienok, pačirpindavo keletas davatkų – mieščionkų. Paskutiniame laike subruzdo čia lietuviai ir ėmė reikalausit sau pilnos vietos, kaipo grynai lietuviškoje bažnyčioje. Susitaisė milžiniškas būrys, 160 giedorių lietuvių, ne byle kokių, bet gražiai išmokusių prie vargonų sutariančiai ir moksliškai giedoti Rožančių ir kitas visokias giesmes. Lenkams, tikriau, kokiai penketai nemokytų lenkių, nebuvo ko nė prasidėti su jais: tuoj esti užgiedamos. Kilo sumišimas, kaip visados, kol viskas nesueis į prigulinčią vagą. Tuo tarpu lenkai grąžoja jauniems kunigams (jie esą kalti) visaip: ir apmaliavojimu su kiaušiniais, ir... pasitelkimu maskolių per kokį ten predvoditelį [Bajorų vadovą?], kad maskolišką kalbą pasiūlytų: jei ne mums; tai ir ne jums! išeina. Na, to dar nebus. Bet jei lietuvių kilimas yra per smarkus ir gali padaryti pasipiktinimą, tai ir mes patarime: skubėkite iš palengvo, nes daugiau padarysite neg su kakta pliekdami į seną, bet visgi dar tvirtą mūrą.“. (Tėvynės sargas. – 1899)

1899 m. „Iš Ukmergės. Nuo šio pavasario maskoliai pas mus patrako; landžioja visur [lietuviškų] knygų ieškodami. Užveizėtojas [policijos pareigūnas] antrojo kvartalo 7 d. rugp. m. įpuolė į stanciją J. Knistauto ir be ceremonijų pradėjo rinkti knygas į krūvą, ką padaręs liepė sargui nešti į jo kanceliariją. Išmintingas p. K. vienok tuojaus protestavojo – iki tol neduosiąs knygų neštis, kol nebus visos surašytos, idant neprapultų, arba tarp jų neatsirastų kokia nebuvusi. Tą išgirdęs policijantas ėmė šokinėti, kaip ant diguldagių atsisėdęs; veizėk, pasijuto užgautas ant šlovės. [...] Surišęs knygas nunešė į pirmą cenzūrą, pas kleboną Račkauskį, bet tas, matyt mažai tepaaiškino, kad kvartalinis keikdamas grįžo namo, nežinodamas, kas čia do knygos. Surašė ir užpečėtino ne tik lietuviškas, bet ir maskoliškas. [...] Nors pas p. J. K. nerado nieko užginto, vienok etapu išvežė iš Ukmergės į savo valsčių [apskritis buvo sudalinta į policijos nuovadas kurių centrai buvo ir miesteliuose], kur liepė laukti gubernatoriaus ištarmės už ...platinimą užgintų knygų, kurių niekas nematė./ Atdrėkis.“. (Tėvynės sargas. – 1899)

1899 m. spalio 4 d. Ukmergėje iš ganyklos pavogtas miestiečio Aleksandro Koryznos 50 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. spalio 5 d. Ukmergėje iš ganyklos pavogtas miestiečio Vladislovo Lapinskio 40 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. spalio 13 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių siūlydamas paskirti mirusio Ukmergės miesto ligoninės viršininko Kolegijos sekretoriaus Muzalevskio našlei Marijai ir sūnui Georgijui padidintą 100 rub. dydžio [metams] pensiją. Pasak gubernatoriaus, Muzalevskis, sirgęs džiova, valstybės tarnyboje ištarnavęs 16 metų, 11 mėnesių ir 8 dienas, neturėjęs bausmių ir nuobaudų, mirė 1899 m. balandžio 30 d. Nors, pagal įstatymus, Muzalevskiui priklausė tik 57 rub. 15 kap. dydžio pensija, o jo našlė galėjo pretenduoti tik į pusę šios pensijos, dar trečdalis priklausė sūnui, tačiau gubernatorius atkreipė generalgubernatoriaus dėmesį į tai, jog Kauno gubernijos valdybos gydymo skyrius, „išnagrinėjęs Ukmergės miesto gydytojo Šupo liudijimą“, nustatė, jog „Muzalevskio tarnybinės pareigos be abejonės prisidėjo prie minėtos ligos atsiradimo ir sustiprėjimo“ ir, kad po Muzalevskio mirties „našlė ir sūnus neturi jokių lėšų pragyvenimui“. Dėl to gubernatorius prašė generalgubernatoriaus kreiptis į Rusijos vidaus reikalų ministeriją dėl padidintos pensijos paskyrimo. (LVIA; KM)

1899 m. spalis. „Ugmergė. (Vaidai tarp lenkų ir lietuvių). Šiemet pavasarį susirėmė miesčionys su sodiečiais dėlai giedojimų bažnyčioj. Mat lyg šiolei per mišias buvo giedamas lenkiškai rožančius, suplikacija ir šiaip jau giesmės. Dabar gi sodiečiai patys ėmė šitas giesmes lietuviškai giedoti, o miesčionys, nenorėdami užleisti, rėkė lenkiškai. Kadangi sodiečių yra kur kas daugiau, tai pradėjus giedoti abiems pusėms, lenkiškų balsų suvis negirdėt. Sulenkėję miesčionys skundžiasi, kad sodiečiai juos skriaudžia neduodami jiems lenkiškai giedoti, juog tai jų bažnyčia esanti, nes mieste stovinti, sodiečiai gi sako, kad tai jų esanti, nes ant jos pataisymo jie davė kiekvienas gaspadorius po dešimtį rublių, o miesčionys tik po keletą auksinų, sodiečiai sako, kad jie ir kunigus užlaiko, nešdami aukas ant altorių ir duodami ant mišių savo rublius, o miesčionys tik ateina bažnyčion pastovėti pasirėmę ant lazdelių. Kamentoriai abudu eina už sodiečius, klebonas už miesčionis. Ta byla, sako, pasiekusi net Kauno vyskupą, kuris liepęs lietuviškai giedoti. A. B.“. (Ūkininkas. – 1899)

1899 m. „Aukmergė. Dėlei atsišaukimų, pasklidusių Aukmergėj 29 spalių per. m. [pereitų metų – 1899 m.], vietinė policija labai sujudo. Ir kur tau nesujus? Juk tai negirdėtas daiktas, kad Aukmergėj kas nors būtų išmetinėjęs nedorybes visokių maskolbernių! Šoko tuoj ieškoti kaltininko, bet nerado. Tuomet numetė kaltę ant advokato Birėtos ir pas jį padarė kratą. Ar ką rado pas jį, ar ne, nežinau, bet tiek galiu pasakyt, kad dabar jau nebemeta kaltės ant šito žmogaus. Kaltininką, kaip jie sako, jau surado; bet kur?... ugi Mintaujoj!“. (Ūkininkas. – 1900)

1899 m. lapkričio 15 d. Rusijos finansų ministerija patvirtino Ukmergės tarpusavio kredito draugijos statutą, draugija veiklą pradėjo sekančiais, 1900-aisiais, metais. (LVIA; KM)

1899 m. lapkričio 18 d. Ukmergėje Ivanas ir Petras Fialkovskiai užpuolė miestietį Šliomą Kopelį, sumušė jį ir atėmė piniginę su 1 rub. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1899 m. lapkričio 19 d. Ukmergėje iš miestietės Petronėlės Tamoševičienės gyvenamųjų patalpų, išlaužus langą, pavogtas laikrodis su grandinėle ir du žiedai. Nusikaltimo tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1899 m. gruodžio 17 d. Ukmergėje iš miestiečio Aiziko Kulmano tvarto, išlaužus spyną, pavogtas 40 rub. vertės arklys. (LVIA; KM)

1899 m. gruodžio 19 d. Ukmergėje, gatvėje rastas paliktas vaikas, „kuris atiduotas auklėti“. (LVIA; KM)

1900 m.

1900 m. sausio 5 d. Ukmergėje „[...] miestiečiai Klementijus ir Vasilijus Deviatnikovai bei Dmitrijus Šatulis užmušė policininką Jevdokimą Zavolovą. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1900 m. sausio 16 d. Ukmergėje „staiga mirė“ atsargos eilinis Juozapas Sinickis. Įvykio tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui. (LVIA; KM)

1900 m. sausio 18 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Vidaus Reikalų Ministerija, remdamasi Caro patvirtintu Ministrų Komiteto 1899 metų gruodžio 31 dienos nutarimu, paskyrė buvusiam Ukmergės Apskrities Ispravnikui, atsargos Kolegijos Patarėjui Vladimirui Dolgovo – Saburovui padidintą pensiją, 800 rub. per metus, nuo 1899 metų kovo 26 [...].“ (LVIA; KM)

1900 m. sausio 28 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių prašydamas tarpininkauti prašant Rusijos vidaus reikalų ministerijos paskirti pensiją žuvusio Ukmergės miesto policininko J. Zavolovo našlei 120 rub. pensiją. Rašte rašoma, jog „Miesto policininkas Zavolovas – stačiatikis, tardytas ir teistas nebuvo, ištarnavo policininku Ukmergės policijos komandoje daugiau kaip 23 metus bei pasižymėjo pavyzdiniu uolumu tarnyboje ir pareigingumu. Jis paliko 48 metų amžiaus žmoną Dorotą be jokių pragyvenimo lėšų.“ Toliau gubernatorius rašo: „Drįsdamas pateikti Jūsų Prakilnybei šį prašymą dėl pensijos paskyrimo asmeniui, kuris pagal įstatymą neturi jokios teisės jos gauti, aš negalėjau nepaminėti tų ypatingų aplinkybių, kuriose vyksta visų administracinių pareigūnų tarnyba šiame krašte. Pareigybės, kuriose labiausiai pageidautina ir būtina čia pakeisti vietinius gyventojus rusų kilmės asmenimis – tai pareigybės policijoje, kurioje dažniausiai tenka betarpiškai susidurti su svetimos kilmės ir kartais slapta priešiškai nusiteikusiais gyventojais, todėl ši tarnybinė veikla yra sunkiausia. Gubernijoje nesant [policijos tarnybai] tinkamų asmenų kontingento, tenka kviestis ir skirti į visas pareigas kitų gubernijų gyventojus, o tikrai gerų žmonių pritraukimas galimas tik užtikrinus ar bent jau suteikus viltį pakankamai aprūpinti [juos] baigus tarnybą. [...] Aš įsitikinęs, kad toks pensijos paskyrimas policininko našlei turės didžiulę reikšmę įtikinant visus žemesnio rango tarnautojus, kad jų tarnyba carui neliks nepastebėta.“ (LVIA; KM)

1900 m. vasario 9 d. Ukmergėje „[...] iš Natalijos Kulešovos suknelės kišenės pavogtos 35 kap. Dėl vagystės kaltinama valstietė Natalija Zarankienė. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1900 m. vasario 14 d. Ukmergėje pavogtas miestiečio Leibos Greiso arklys. Vėliau jis buvo surastas, o vagyste apkaltinti bajoras Alfredas Petraševskis ir miestietis Vladislovas Godlevskis. (LVIA; KM)

1900 m. vasario 18 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Pagal Caro vasario 5 patvirtintą Ministrų Komiteto nutarimą buvusiojo Ukmergės miesto ligoninės Viršininko Kolegijos Sekretoriaus Muzalevskio šeimai paskirta padidinta pensija po šimtą rub. per metus iš Valstybės Iždo, nuo 1899 metų balandžio 30.“ (LVIA; KM)

1900 m. vasario 22 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad sausio 10 d. Kauno gubernijos miesto reikalų įstaiga, apsvarsčiusi Ukmergės miesto pajamų ir išlaidų sąmata nutarė 125 rubliais sumažinti išlaidas teismo bylų vedimui ir tokiai pačiai sumai padidinti išlaidas. Už šiuos pinigus numatyta Ukmergėje įsteigti centrinę biblioteką apskrities pradinių klasių mokytojams. Tačiau Ukmergės Miesto Dūma sausio 21 nutarimu nusprendė nepaisyti gubernijos įstaigos nutarimo. Rašte rašoma, jog “užimantis Kauno gubernijos apskričių miestų tarpe pirmąją vietą pagal miesto pajamų dydį Ukmergės m. iš savo lėšų skiria labai menką sumą liaudies švietimo poreikiams (190 rub. per metus).” Gubernatorius prašo generalgubernatoriaus atšaukti Miesto Dūmos nutarimą “tuo būdu labai padedant įstaigai kuriamai pagal Švietimo Ministerijos projektą”. (LVIA; KM)

1900 m. kovo 14 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Benjamino Marko buto, išlaužus užraktą, pavogti įvairūs 57 rub. 50 kap. vertės daiktai, pasas ir 4 vekseliai 400 rub. sumai. Kvota perduota teismo tardytojui.“ (LVIA; KM)

1900 m.. kovo 15 d. Ukmergėje iš bajoro Pranciškaus Kobylinskio tvarto, išlaužus spyną, pavogtas 60 rub. vertės arklys. Vagyste apkaltintas Vladislovas Zavilevskis, jos tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1900 m. balandis. „Vilkmergė. Vilkmergės tankiai galima matyti žmones, skriaudžiamus t. v. žvalgytojų tvarkos, žemesnių policijos tarnų (horodovikų [„gorodovye“ – miesto policininkai]), ir tai atsitinka dėkavojant naujai paskirtam „sparuninkui“ Stefanovicziui Doncovui, kuris įtaisė čigoniškus kančiukus [rimbus, bizūnus] mušti žmonėms sodiečiams ką atvažiuoja ant prekyviečių (rinkų). Dabar nuolat regi su širdies skaudėjimu, vežėčias ar roges apspiestas policbernių, niurkančių ar kumščiuojančių paglemžtą po savimi žmogelį. Jei žmogelis prantus [supratingas?] įkiša jam kokią dešimtį ar griviną, tuomet būna gerai, bet jei ne, - tuomet nelaimė jam: policijos bernai, įsitęsia žmogutį kieman kvartalo [policijos nuovados], išleidžia iš ten pusgyvį. Stebėtinas daiktas, kad atsitikus vagystei ar žmogžudystei, maskolių valdžia nelabai greita ir nelabai sumani, bet dalyke ieškojimo lietuviškų laikraščių ir persekiojimo už tai dalyke platinimo maskolystės, tai mus policija pasirodo greita ir atlieka tai su nežmoniška narsysbe. [...] Vyrai, nepasiduokite žmogžudžiams Vilkmergės horodovikams, skuskitės prie Prokuroro Aplynkinės Teisvietės prie gubernatoriaus ir toliau, ginkitės nuo įvairių varginimų./ Man patiko apsiėjimas maskolių sentikių, kuomet vieną iš jų nutvėrė horodovikai ir mušdami tąsė po gatvę, kiti jojo draugai užstojo jį, pareikalavo nebemušti, bet vesti kvartalan su jais kartu ir neatsiskyrė nuo nuskriausto draugo; paskui buvo liudytojais kaltybės horodovikų, kurie norėjo išgauti „vziatką“ [kyšį]. Skaudutis.“. (Ūkininkas. – 1900)

1900 m. balandžio 17 d. Ukmergėje „[...] iš namo, kuriame yra karininkų namai, rūsio, išlaužus spyną, pavogta 40 rub. vertės 13 įvairių rūšių vyno butelių. Dėl vagystės kaltinamas valstietis Juozapas Daniūnas. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1900 m. birželio 3 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė Ukmergės gaisrininkų komandos brandmeisterio [komandos vyresniojo] Juozapo Kačanovskio gegužės 17 d. Valdybai paduotą pareiškimą, kuriame jis rašė, jog „dėl pastaruoju metu iš jo reikalaujamų per daug apsunkinančių, su priešgaisriniais dalykais nesusijusių, pareigų, o taip pat dėl jo be kaltės patiriamų priekabių ir įžeidinėjimų, nuo ko pablogėjo jo sveikata, jis nuo birželio 1 d. atsisako savo einamų pareigų, apie ką padavė paaiškinamąjį raštą Apskrities Ispravnikui“. J. Kačanovskis prašė išduoti jam „tarnybos atestatą nuo 1879 m. rugpjūčio 1 laikotarpio bei, jei yra galimybė, suteikti jam vienkartinę piniginę pašalpą dėl varganos jo šeimos būklės, senatvės bei ilgametės nepriekaištingos tarnybos“. Valdyba nusprendė pateikti svarstyti šį klausimą Miesto dūmai. (LVIA; KM)

1900 m. birželio 7 d. Ukmergėje iš Meros Zilberman buto pavogti įvairūs 83 rub. 25 kap. vertės daiktai. Vagystės tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1900 m. birželio 20 d. Ukmergės miesto dūma svarstė „buvusio unterbrandmeisterio Kačanovskio prašymą“ ir nutarė „dėl ilgametės ir nepriekaištingos Juozapo, Jono sūnaus, Kačanovskio tarnybos brandmeisterio pareigose išduoti jam penkiasdešimt rublių dydžio vienkartinę pašalpą bei tarnybos atestatą nuo 1879 metų rugpjūčio 1 iki šių metų birželio 1“. Dūmos nutarimą pasirašė Miesto galva Valmontas. (LVIA; KM)

1900 m. liepos 11 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija, kurios Vilniaus generalgubernatorius prašė panaikinti Ukmergės miesto dūmos nutarimą neskirti lėšų iš miesto biudžeto Ukmergėje steigiamos centrinės bibliotekos apskrities pradinių klasių mokytojams, atsakė, kad pagal įstatymus galima atšaukti Miesto Dūmos nutarimus tik tada, kai jie prieštarauja bendrai valstybės naudai arba aiškiai pažeidžia vietinių gyventojų interesus. Tačiau, kadangi Ukmergės Miesto Dūma savo nutarime kategoriškai neatsisakė skirti lėšų bibliotekos įrengimui, o tik reikalauja, kad lėšų būtų skirta proporcingai tiek, kiek mokytojų dirba Ukmergėje palyginti su visa apskritimi, t.y. rūpintis tik mieste, o ne visoje apskrityje gyvenančių gyventojų švietimu, kas ir yra priskirta miesto valdžiai, todėl Vidaus reikalų ministerija nemato galimybių atšaukti Ukmergės Miesto Dūmos nutarimą. (LVIA; KM)

1900 m. liepos 20 d. Ukmergėje sudegė sentikių vyresniojo [vadovaujančio pamaldoms] Kaštelianovo namas. Gaisro tyrimas perduotas prokuroro pavaduotojui. (LVIA; KM)

1900 m. liepos 31 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė pranešimą apie Rusijos imperijos vyriausybės planus tiesti geležinkelį, per Jonavą ir Panevėžį sujungsiantį Kauną su Kreicburgu [Jėkabpiliu?]. Valdyba, atsižvelgdama į tai, „kad Ukmergės m. nesant geležinkelio pastarojo gerbūvis, tiek prekybos – pramonės, tiek žemės ūkio atžvilgiais visiškai nusmuko, o jei dabar projektuojamas geležinkelis aplenks Ukmergę, miesto ir jo apylinkių būklė be abejonės dar labiau pablogės, tuo tarpu šio geležinkelio pratiesimas pro Ukmergės m. ne tik pakeltų pastarojo gerbūvį, bet ir duotų daugiau naudos vyriausybei, pirma todėl, kad atstumas tarp Liepojos – Romnų geležinkelio Jonavos stoties iki Kreicburgo žymiai mažesnis negu [atšakai einant] pro Panevėžį, kuris ir taip jau turi geležinkelį, antra, kadangi geležinkelio kryptis pro Ukmergės m. ir apylinkes, neturinčias kalvų ir upių, iždui atsieitų žymiai pigiau, todėl Miesto Valdyba Nutarė: pasiūlyti Miesto Dūmai pateikti vyriausybei prašymą ar ji nepripažins galimu prijungti Ukmergės m. prie projektuojamo geležinkelio iš Kauno m. Kreicburgo m.“ (LVIA; KM)

1900 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės miesto dūma, apsvarsčiusi Miesto valdybos pranešimą nutarė įgalioti Miesto valdybą pateikti Rusijos imperijos vyriausybei prašymą prijungti Ukmergės miestą prie projektuojamo geležinkelio iš Kauno į Kreicburgą, „geležinkelio tiesimo per miesto teritoriją atveju neatlygintinai suteikiant žemę tiek pačiam geležinkeliui, tiek stoties įrengimui, taip pat tiekiant medieną geležinkelio bėgiams visose miesto valdų ribose“. Kartu Dūma sudarė komisiją, kuri turėjo pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Į komisiją buvo išrinkti: Miesto galva, o jam nesant jo pavaduotojas, Dūmos nariai M. Kontautas ir A. Slonimskis. Dūmos nutarimą pasirašė einantis Miesto galvos pareigas Radvilovičius, Valdybos narys Januškevičius, dvasininkijos deputatas P. Levikovas ir 13 Dūmos narių. (LVIA; KM)

1900 m. rugpjūčio 5 d. Ukmergės miesto valdyba kreipėsi į Kauno gubernatorių prašydama kreiptis į „atitinkamą aukštesnę valdžią“ dėl galimo geležinkelio atšakos iš Jonavos į Kreicburgą tiesimo per Ukmergę. Valdybos rašte dėstoma, jog dėl Ukmergės mieste ir apskrityje nesančių geležinkelių jaučiamas didelis prekybos ir pramonės nuosmukis, negalimas ūkio potencialo išnaudojimas ir pan. Valdyba siūlo būsimą geležinkelio atšaką tiesti per Ukmergę ir pastebi, jog: „1 – ma, [...] miestas sutinka neatlyginamai suteikti žemę pačiam geležinkeliui ir stoties bei ūkiniams pastatams, be to neatlyginamai suteikti medieną iš miestui priklausančių miškų gaminti pabėgiams visoje miestui priklausančioje erdvėje. Turint omenyje tai, kad miesto valdos tęsiasi maždaug 10 varstų, miesto auka gali suteikti iždui maždaug 35 – 40 tūkstančių rublių ekonomiją. 2-a, daugelis apskrities dvarininkų, miesto pavyzdžiu, taip pat sutinka nereikalauti atlyginimo už geležinkeliui ir stočių pastatams paimamas žemes, dėl ko jie parašė kolektyvinį prašymą. [...] 3-a, projektuojamojo geležinkelio pratiesimas pro Ukmergę vietoje Panevėžio žymiai sutrumpintų geležinkelio ilgį. 4-a, Ukmergės apskrities vietovė, neturinti žymesnių kalvų ir upių, pasitarnautų geležinkelio tiesimui su mažiausiomis išlaidomis iždui. 5-a, pro apskritį einantis plentas [S.Peterburgo – Varšuvos traktas] tik tada tarnaus privažiavimui [prie geležinkelio], jei geležinkelis kirs Ukmergės apskritį nuo šiaurės rytų iki pietvakarių, tuo tarpu kai dabar plentas, kurio išlaikymui iždas kasmet išleidžia milžiniškus pinigus, kaip privažiavimo prie geležinkelio kelias tarnauja tik labai ribotai apskrities daliai, tai yra maždaug 30 varstų atstume link Liepojos – Romnų geležinkelio Jonavos stoties; likusiame plote, daugelyje dešimčių varstų, plentas visais metų laikais būna tuščias ir tarnauja tik pašto pervežimui bei retiems pravažiuojantiems.“. Kreipimąsi pasirašė einantis Miesto galvos pareigas Radvilovičius bei Miesto valdybos narys Januškevičius. (LVIA; KM)

1900 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Ukmergės apskrities 1 apygardos taikos tarpininkas Valstybės patarėjas Nikolajus Popovas buvo atleistas iš „Kauno gub. valstiečių tarpininkavimo įstaigose tarnaujančių asmenų tarpo“, nes rugpjūčio 2 d. Rusijos caro įsakymu jis buvo paskirtas Ukmergės apskrities mokesčių inspektoriumi. (LVIA; KM)

1900 m. spalio 14 d. Ukmergėje iš bajoro Dominyko Litanovskio neužrakintos daržinės pavogtos dvi ožkos. Dėl vagystės apkaltinta Sofija Šuminskaja. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1900 m. spalio 15 d. Ukmergėje sulaikytas Motiejus Jubaitis su iš Bencelio Veiso pavogtų arklių pora. Įvykio turimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1900 m. spalio 30 d. Ukmergėje „[...] iš Šliomos Chastano šerių fabriko, išlaužus spyną, pavogti 3 pūdai [pūdas – 16,38 kg] kiaulės šerių ir 2 pūdai džiovintų grybų. Nuostolio patirta už 250 rub. Dėl vagystės kaltinamas Arijus Kunskis ir Jankelis Maselis. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1900 m. spalio 31 d. Rusijos Karinės ministerijos Vyriausio štabo Karinių susisiekimų valdyba, atsakydama Vidaus reikalų ministrui, pranešė, jog dėl geležinkelio linijos Kaunas – Kreicburgas nukreipimo per Ukmergę ministerija prieštaravimų neturi, kadangi jai svarbiausia turėti geležinkelį tarp šių punktų, „tačiau kadangi šios krypties bendrasis projektuojamos linijos ilgis kiek padidės, kas atsilieps tiesimo ir eksploatavimo kainai, tai Ukmergės Miesto Dūmos prašyme iškelto klausimo sprendimas priklauso nuo Susisiekimo ir Finansų ministerijų“. (LVIA; KM)

1900 m. lapkričio 4 d. Ukmergėje „[...] dėl nežinomos priežasties sudegė miestiečio Joselio Poptušo daržinė. Nuostolio patirta už 300 rub. Kvota perduota Prokuroro Pavaduotojui.“ (LVIA; KM)

1900 m. lapkričio 10 d. Ukmergėje iš miestietės Estros Podgur kišenės pavogta piniginė su 4 rub. 17 kap. Dėl vagystės apkaltinti valstiečiai Teklė ir Kazimieras Matuzevičiai. Įvykio tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1900 m. lapkričio 26 d. Ukmergėje valstietis Antanas Talačka atėmė iš valstietės Kavaliauskienės auksinį žiedą, skarelę ir palaidinukę. Įvykio tyrimas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)

1900 m. lapkričio 29 d. Ukmergėje pavogtas valstiečio Mykolo Šarkos arklys su pakinktais. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1900 m. gruodžio 30 d. Ukmergėje pavogti du miestiečio Tenchelio Golando arkiai, „kurie surasti ir sugrąžinti pagal priklausomybę“. Vagystės tyrimas perduotas Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau