1911 m.

1911 m. rinkimuose į Miesto dūmą galėjo dalyvauti 160 rinkėjų (43 moterys) – 1,11 % ukmergiškių. Rinkimuose dalyvavo 59 rinkėjai – 36,8 proc. Išrinkti 23 dūmos nariai. Dar trys (du žydų atstovai ir dvasininkų atstovas) dūmos nariai buvo paskirti carinės administracijos. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1911 m. pradžioje Ukmergėje veikė šios draugijos ir kitos visuomeninės organizacijos: Ukmergės bajorų namai, jų statutas patvirtintas ir veikla pradėta 1880 m.; Ukmergės miesto gaisrininkų draugija, draugijos statutas buvo patvirtintas 1898 m. vasario 27 d. , savo veiklą ji pradėjo 1898 m.; Ukmergės [krikščionių] paramos vargšams draugija, jos statutas buvo patvirtintas 1898 m. birželio 25 d., draugija savo veiklą pradėjo 1907 m. birželio 22 d.; Paramos vargšams Ukmergės m. žydams draugija, jos statutas buvo patvirtintas 1898 m. liepos 25 d., draugija savo veiklą pradėjo 1898 m.; Ukmergės m. žydų prieglauda, jos statutas buvo patvirtintas 1901 m. birželio 22 d., tais pačiais metais prieglauda pradėjo savo veiklą; Ukmergės skolinamoji – taupomoji bendrovė, statutas patvirtintas 1910 m. gegužės 10 d., o veiklą bendrovė pradėjo 1908 m. birželio 15 d. [arba dokumente padaryta klaida, arba bendrovė kelis metus veikė su nepatvirtintu statutu]; Ukmergės m. žydų ligoninė, ligoninės statutas buvo patvirtintas Rusijos vidaus reikalų ministerijoje 1902 m. birželio 18 d., tais pačiais metais ligoninė pradėjo savo veiklą, [realiai žydų ligoninė veikė jau gerokai anksčiau, o 1902 m. ji, matyt, tiesiog naujai užsiregistravo]; Paramos vargšams moksleiviams besimokantiems Ukmergės m. vyrų ir moterų mokymo įstaigose draugija veiklą  pradėjo 1901 m., jos statutas patvirtintas 1901 m. birželio 21 d.; Ukmergės tarpusavio kredito draugija, draugijos statutas buvo patvirtintas 1899 m. lapkričio 15 d., draugija savo veiklą pradėjo 1900 m. (LVIA; KM)

1911 m. „Ukmergė. Sausio 16 d. čia buvo surengtas vakaras sušelpti neturtingiems Ukmergės gimnazistams. Afišos apie vakarą išlipdytos rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis; tik gaila, kad ne visa jose buvo skelbiama, ko norėta. Pirmučiausia norėta, kad susirinkime nesipainiotų tarp didžiūnų „šval“ [prastuomenė]. Nes vienas bernaitis skundėsi, kad jo ir su bilietu p. K. norėjus išvaryti iš susirinkimo salės, kad ne gan poniškai buvo apsirėdęs. Taip būtų ir skelbę, kad ne bet su kokia nosimi galima eit į vakarą./ Vakaro įrengėjas gydytojas p. Mackevičius prašė Ukmergės vargonininką Puodžiūną, kad jo vedamas choras padainuotų 3 lenkiškas ir 3 lietuviškas dainas. Dainininkai, daugiausiai lietuviai, kai kurie ir tolokai gyvendami nuo miesto, mokinosi, važinėjo į repeticijas, ir kokį gi užmokestį gavo? O gi turėjo siūlytis su savo lietuviškomis dainomis! Mat, vienas prašo, o kitas boikotuoja! Išdalintose publikai programose lietuviškos dainos nebuvo pažymėtos. Norėjo dainininkai nebedainuoti nei lenkiškai, nei lietuviškai, bet p. Mackevičiui prašant – dainavo. Po dainų mokytojas gimnazijos p. Volbekas atsiprašė dainininkų, kad jis, nemokėdamas lietuviškai, negalėjęs (!) indėti programon lietuviškų dainų. Daug, mat, buvo rašymo: „Regėjimas“ komp. Naujalio, „Medžiotojo daina“ ir „Tai gražios dienos pavasarėlio“ Petrausko! Lietuviai dainininkai išsimokino ištisų dainų lenkiškai, o p. Volbekas nesugebėjo indėti programon tik užvardijimo lietuviškų dainų vardų./ B. P.“. (Viltis. – 1911.)

1911 m. „Kauno gubernijos draugijų komitetas savo posėdyje 28 sausio“ leido Ukmergėje pradėti veiklą draugijai „gelžkeliui tiesti per Ukmergę“. (Vienybė. – 1911.)

1911 m. „[...] Vilnius – Ukmergė – Panevėžys - Mintauja. Inžinierius Aleksas Virtbergas sausio 24 d. gavo caro leidimą savo lėšomis ištyrinėti šitą kelią, kurs turės 235 varstų ilgio. Paskui ketinama čia plačių vėžių gelžkelį tiesti.“. (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. vasaris. „Ukmergė. Ukmergėje atsirado kažin koksai lošikas, kursai eidamas iš vienos aludės į kitą uždirba po 5 rublius, o kai kada ir daugiau. Reikėtų ukmergiečiams tokio žmogaus pasisaugoti./  St. Skinderas.“. (Vienybė. – 1911.)

1911 m. „Ukmergė. Vasario 19 d. [baudžiavos panaikinimo Rusijoje minėjimas] švęsta iškilmingai. Iškilmė prasidėjo šv. Mišiomis, kurių išklausyti prisirinko daug dvarininkų ir miesto inteligentų: visi galioniniais mundurais. Po pamokslo ponai ir žmonių būriai nuplaukė į tam tyčią surengtą teatrą; leidžiama buvo dykai. „V tichom ugolku“ ir lietuviškai „Geriau vėliau, negu niekad“; Puodžiūno choras padainavo rusų tautos gimną ir lietuviškai. Po to visiems duota po stiklinę arbatos, po du riestainiu ir po cukraus sauja. Viskas buvo surengta miesto ir dvarininkų lėšomis. Tūr būt ir valdžia kiek buvo paskyrusi./ Argi neaišku, kad ponai valstiečiais rūpinasi? Litvomanė.“. (Viltis. – 1911.)

1911 m. „Ukmergė. 20 vasario rengiamas lietuvių vakaras. Vaidins „Geriau vėliau, negu niekad“  ir „Brangusai pabučiavimas“. Buvom parengę ir trečią „Byla dėl linų markos“, bet gubernatorius neleido jos vaidint. Vietinis choras dainuos. Pelnas skiriamas Ukmergės R. Kat. Labdarių Draugijai. Kviečiame svečius aplankyti nors metinius mūsų spektaklius. Stanislovas Puodžiūnas.“ (Viltis. – 1911.)

1911 m. „Vasario 20 d. buvo lietuviškas vakaras. Sulošė dvi komedijas: „Geriau vėliau, negu niekad“ ir „Brangusai pabučiavimas“. Pelnas iš vakaro buvo skiriamas vietinei prieglaudai. Vaidinimas pasisekė, ypač patiko pirmoji komedijėlė. Vaidinimui pasibaigus, choras vietinio vargonininko Puodžiūno vedamas padainavo gražiai keletą lietuviškų dainų. Publikos buvo nemaža. Šokiai tęsėsi iki 4 valandos ryto.“( Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. vasaris. „Ukmergėje atsirado kažin koksai lošikas [kortuotojas?], kursai eidamas iš vienos aludės į kitą uždirba po 5 rublius, o kai kada ir daugiau. Reiktų ukmergiečiams tokio žmogaus pasisaugoti.“(Vienybė. – 1910.)

1911 m. kovas. „Lietuvių Dailės Draugijos Valdyba“, informuodama apie pasirengimą V Lietuvių dailės parodai, paminėjo, jog parodai darbus „nuo Ukmergės“ jau atsiuntė: Severina Baliunienė, Karolina Rimkuvienė, Teklė Jurkštienė, Teklė Banienė, Marijona Kavoliūnaitė, Ona Miškinienė, Antanas Šmotavičius ir I. Šiaučiūnienė. Greičiausiai tai buvo „gražiųjų sodiečių darbų“ [tautodailės dirbinių], kuriuos draugija rinko parodai, autoriai – Ukmergės apylinkėse, o gal ir visoje apskrityje gyvenę menininkai – tautodailininkai.(Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. kovas. „Ukmergė. Trejus, ketverius metus atgal Ukmergėje buvo vos keturios pradinės liaudies mokyklėlės ir viena dviklesė; dabar yra  jau 10 mokslo įstaigų, tame skaičiuje dvi privatini gimnaziji miesto užlaikomi, be to dar miesto ir liaudies mokyklos įkurtos Kauno liaudies mokyklų direkcijos ir iždo lėšomis. Miesto mokykla įkurta 1907 m., o liaudies mokykla šiemet [1911 m.].“ (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. kovo 10 d. įvyko nauji [neįvykę, panaikinus rezultatus, 1910 m. rugpjūtyje] rinkimai į miesto dūmą. Rinkimuose dalyvavo 59 rinkėjai, balotiravosi 44 kandidatai, išrinkta 18 dūmos narių. Kovo 30 d. į rinkimus atvyko 39 rinkėjai, buvo iškelta 10 kandidatų, išrinkti dar 5 dūmos nariai ir pagaliau jų skaičiaus užteko, kad naujai išrinkta dūma galėtų pradėti darbą. Naujoje dūmoje liko tik 6 senosios dūmos nariai. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1911 m. kovas. „Ukmergė. „Vilties“ 24 № žinelėj iš Ukmergės pasakyta, kad švenčiant vasario 19 d., Puodžiūno choras padainavo rusų tautos gimną ir lietuviškai, tuo tarpu gi [choras] dainavo tik lietuviškas dainas, o rusų gimną giedojo buvę Ukmergėje ukrainiečiai artistai.“ (Viltis. – 1911.)
   
1911 m. kovas. „Ukmergė. Prie „L. Žinių“ № 28 atspausdintos korespondencijos, nežinomo autoriaus, turiu štai ką pridurti. Rašoma „trejus ketverius metus atgal Ukmergėje buvo vos keturios pradinės liaudies mokyklėlės ir viena dviklesė“. Apie liaudies mokyklėles nieko negalima pasakyti, nes labai neaišku, ar tai kartu priskaitytos ir mergaičių, ar ne. Bet tais metais jokios dviklesės mokyklos Ukmergėje nebuvo. Kas link gimnazijų, tai jos trys metai kaip jau yra, nes mergaičių privatinė gimnazija atidengta 1908 m. spalių 6 dieną, o vyrų privatinė gimnazija tiktai metais (ar bent dvejais) anksčiau atidengta. Da rašoma „miesto mokykla įkurta 1907 m. oficiališkai atidengta šiemet“. Apie tai pridėsiu, kad nebe iš atmenamų laikų valdiška miesto mokykla buvo Ukmergėje ir dabar ta pati tebėra. Taigi miesto mokykla nei dešimts, nei dvidešimts, o jau keliasdešimt metų pasekmingai gyvuoja ir išleidžia daug bernaičių ir mergaičių kasmet iš savo sienų gerai išsilavinusių. Didesnės tuo laiku čia mokyklos tokios yra: vyrų priv. gimnazija, mergaičių privatinė gimnazija ir miesto valdiška keturklesė (vyrams ir mergaitėms kartu) mokykla. Pradedamųjų ne mažai [?].“ (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. balandis. „Kauno gubernatorius leido kauniškės ūkio draugijos Ukmergės ir Šiaulių skyriams įsteigti audimo dirbtuves – mokyklas. Pastoti į tas mokyklas gali visi, be skirtumo mokslo, tikėjimo ir tautos, nors pirmenybė duodama apylinkės valstiečiams. Mokytojus tvirtina gubernatorius. Mokymas – rusų kalba.“ (Šaltinis. – 1911.)

1911 m. gegužė. „[...] Keletui asmenų pasidarbavus šiais metais Ukmergėje rengiamas antras iš eilės vakaras gegužės 29 d. Sekminių šventėms. Bus vaidinama veikalai: „Audra Giedroje“, „Knarkia paliepus“ ir „Nepadėjus nėra ko kasti“. Be to po vaidinimo šokiai, skrajojanti krasa [paštas] ir t.t. Pelnas skiriamas vietinės prieglaudos namų naudai./ Leidimas gautas./ Rasi, aplinkinė ir vietinė publika aplankys šį vakarą.“( Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. liepa. „Ukmergė, Kauno gub. Kaži koks kynietis Sui Zund Du prašo vyresnybės leisti jam intaisyti Ukmergėje nuo birželio 29 d. iki liepos 2 d. ([žemės ūkio produkcijos?] parodos laiku) „Kynų balaganą“ teatrą. Leidimą gavo.“ (Viltis. – 1911.)

1911 m. rugpjūtis. „[...] Mieste lietuviškumas vos žymus. Gyventojai rusai, žydai ir lenkai. Iškabų lietuviškais parašais keletas, Sakytumei, ne lietuvių miestas. Parapijos lenkai (dvarininkai) gražiai lietuviškai šneka ir lietuviams yra prielankūs. Tik lietuviai mažą išmaną./ Lietuviškas knygynas. Lyg šiol Aukmergėje nebuvo lietuviško katalikiško  knygyno. Dabar jau yra. Taip. Survilos knygynas, Birutos pavadinimą turįs. Pavasarį įsteigtas. Buvau užėjęs. Dar neturtingas. Knygų nedaug, bet gerų. Galima gauti lietuviškų laikraščių – „Viltį“, „Vienybę“. Katalikiškas knygynas. Linkiu jam pasisekimo. Nes tai vienintelis lietuviškai – katalikiškas knygynas, galiu sakyti, visame apskrityje. Dabar knygynas dar mažas. Vedėjas sakęs, kai būsia reikalavimų, padidinsias, paįvairinsias. Taigi patarčiau lietuviams savąjį palaikyti, o ne žydus, kurių net du knygynu yra. [...]“. (Šaltinis. – 1911.)

1911 m. „Ukmergė. Rugsėjo 15 d. žydė Dubinauskienė iš Taujėnų, nusipirkus Ukmergėje galvą cukraus, paliko ją ant vežimo gatvėje ir užėjo valandėlei į sankrovą [krautuvę]. Išėjusi iš ten, cukraus jau neberado. Kai kurie vaikėzai pradėjo pasakoti, kad matę miestsargį [mieste patruliuojantis policininkas] imant cukrų. Čia pat stovįs ant sargybos miestsargis gynėsi, kad nematęs, kas būtų paėmęs cukrų, ir pats to nedaręs. Bet, žydei užsispyrus, pas miestsargį buvo padaryta krata, ir pavogtasai cukrus atrasta pas jį budelėje, kailinių rankovėje. Miestsargis tuojau buvo pašalintas. Bobų ponaitis.“. (Viltis. – 1911.)

1911 m. spalis. „Čia yra kelios vidurinės mokyklos: vyrų gimnazija, moterų gimnazija ir miesto keturklasė mokykla. Moterų gimnazija be teisių. Vyrų su teisėmis ir šiemet tikisi gaut pilnas valdiškų gimnazijų teises ir tuo tikslu turbūt neužilgo laukiama gimnazijos revizija. Abi gimnazijas užlaiko komitetas,  kurs susideda iš rusų, žydų ir lenkų. Moterų gimnazijoje yra tik 6 klesos, o vyrų 7 klesos ir ji gyvuoja tik nuo 1907 metų. Vyrų gimnazijoj iš viso yra 162 mokiniai, iš kurių lietuvių 47, [...]. Mokiniai lietuviai labai mažai tesirūpina laikraščiais ir knygomis [...]/ Turiu dar pažymėt, kad šiemet nėra išguldoma lietuvių kalba nei vienoje mokykloje, nors yra nemažas lietuvių skaičius visose mokyklose. Gimnazijos mokiniai prašė direktoriaus, kad leistų išguldinėti ir lietuvių kalbą, bet jis atsakė, kad nėra mokytojaus, kurs galėtų mokyti. Yra paskirta lietuvių kalbos mokytojui 30 r. algos į mėnesį, bet neatsiranda mokytojas. [...]“ (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. spalis. „Ukmergė. Aną savaitę lietuvis p. Estko iš Vilniaus atidarė čią pirmąjį ir vienintelį elektro – teatrą (kinematografą). Naujoji pramogėlė džiaugiasi nemažu pasisekimu. Elektro – teatro intaisymas apsiėjo p. Estko keliolika tūkstančių rub. Malonu pažymėti, kad ir mūsų tautiečiai pradeda vis drąsiau verstis lig šiol mūsų beveik neišnaudojama pramonija.“. (Viltis. – 1911.)

1911 m. spalis. „Aukmergė. [...] Aukmergė – tai vienas didesniųjų ir seniausiųjų Lietuvos miestų. Stovi ant dešiniojo Šventosios upės kranto ir upelių Aukmergėlės ir Sakalaukos, Šventojon intekančių [Sakalupis įteka į Vilkmergėlę], su priemiesčiu Smėliais ant kairiojo kranto. [...] Aukmergės miestas nemažas. Gyventojų yra apie 14 tūkstančių. Katalikų – apie 4-5 tūkstančiai. Daugiausia – tai žydų. Mūro namų daug. Mieste yra: dvi privatinės gimnazijos – vyrų ir moterų, keturklesė miesto vyrų  ir mergaičių mokyklą, kelios parapijinės mokyklos, ne vienas bankas, nuolatinė ugniagesių sargyba su mūro bokštu. 1905 [1904-06-03] metais miestas gana apdegė. Tai atnaujinti namai priduoda miestui gražesnę išvaizdą./ Lietuviškumo mieste maža./ Pačioje menkoje, žydų gyvenamoje miesto dalyje, ant Šventosios kranto stūkso viršminėtasai piliakalnis [...]. Buvęs apleistas ir griūvas. Buvęs, regis, 1902 m. isprauninkas [...] pasirūpinęs jį pataisyti:  padaryti takeliai, apsodinta medeliais, velėnomis išklota, aptverta. Dabar piliakalnis puikiai atrodo, o kai suaugs medžiai – bus dar gražiau. Viršuje yra slėnys. Kai slėnin inteini, rodos, kad esi kokioje dauboje. Gaila tik, kad nuošalioje miesto dalyje stovi tasai piliakalnis. Dovanai [nemokamai ?] piliakalnin neleidžiama. [...]“ (Šaltinis. – 1911.)

1911 m. spalis. „Vietinis Kauno Ukės Draugijos skyrius rengia nuo 16 spaliaus lig 7 lapkričio praktiškus ir teoretikus gyvulių auginimo  ir pienininkavimo užsiėmimus grapo Korvino Kosakausko dvare – Skačiūnuose [dab. Jonavos r.]. Ves tuos kursus instruktorius p. E. Nažymskis ir veterinarijos (gyvulių gydymo) daktaras V. Falkauskas. [...] Mokestis už kursus 10 rublių, iškalno įnešamas. Klausytojai be užmokesčio gaus gyventi butą su šviesa ir šilima, patalynę reikia savą turėti. Pabaigusieji kursus,  išlaikę ekzameną, gaus paliudijimą. Užsirašymai ir pinigai priimama Ukmergės Ukės Draugijoje prie Dvinsko [dab. Vytauto] gatvės, taipogi grapo M. Korvin Kosakausko dvare Nidokuose [Lyduokiuose]. Gal užsirašyti ir per pačtą. Į Skačiūnų dvarą reikia atvykti 15 spalių mėn. dieną. Visus paaiškinimus duoda Ukmergės Ukės Draugija./ Kursai bus atliekami lenkiškai dėlto, kad Nažymskis lietuviškai nemoka.“ (Vienybė. – 1911.)

1911 m. rudenį, renkant naują miesto valdybą, miesto galva Mečislovas Kontautas buvo perrinktas naujai kadencijai 13 miesto dūmos narių balsavus „už“, 7 „prieš“. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1911 m. „Ukmergė. Lapkričio 20 d. š. m. rengiama čionai lietuvių vakaras. Bus vaidinta „Naujas Kelias“ ir „Gyvieji nabašninkai [numirėliai]“. Bus choras. Po spektaklio šokiai.“ (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. lapkritis. „Numirė Ukmergėje Felicija Pietraškevičienė, viena iš tų prakilnių Lietuvos piliečių, kurios prisideda prie kultūros darbo lietuviškoje dirvoje. A. a. velionė buvo tikroji Liet. Dailės Draugijos narė.“ (Lietuvos žinios. – 1911)

1911 m. gruodis. „Ukmergė. Administracijai neleidus taisyti vakaro lapkričio 20 d., jis atidėtas į gruodžio 27 d., t. y. į trečią Kalėdų dieną. Leidimas jau gautas. Bus vaidinamos dvi komediji: „Naujas kelias“ ir „Gyvieji nabašninkai“. Paskui dainuos choras ir bus šokiai. Pelnas vietinei labdarių draugijos naudai.“ (Lietuvos žinios. – 1911.)

1911 m. Ukmergėje buvo įkurtos: Geležinkelio einančio per Ukmergės m. statybos draugija, jos tikslas – „Rasti būdų ir lėšų Ukmergės m. sujungimui su Rusijos Imperijos bendruoju geležinkeliu.“ ir Besimokančiųjų Ukmergės miesto visuomeninėje privačioje vyrų gimnazijoje ir Ukmergės privačioje 1 rango [moterų] mokymo įstaigoje skurstančių moksleivių šelpimo draugija. Šios draugijos tikslas – „Rūpinimasis skurstančiais moksleiviais besimokančiais Ukmergės miesto visuomeninėje privačioje vyrų gimnazijoje ir Ukmergės privačioje 1 rango [moterų] mokymo įstaigoje.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1911 metais Ukmergėje gyveno 7045 judėjų tikybą išpažįstantys asmenys: 3300 vyrai ir 3745 moterys. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1913 metams. - III dalis.)

1912 m.

1912 m. vasario 20 d. „Jų Imperatoriškų Didenybių globojamos Visuotinės Pagalbos nukentėjusiems kare kareiviams ir jų šeimoms Draugijos Centrinė Valdyba“ kreipėsi į Kauno gubernatorių, informuodama jį, jog draugija kreipėsi į Ukmergės bajorų vadovą prašydama jo „imtis organizuoti vietinį Draugijos skyrių Ukmergės m.“. Kadangi bajorų vadovas „davė sutikimą“, draugija teiravosi gubernatoriaus ar „[...] nėra iš Jūsų pusės kokių nors kliūčių, kad patikėtos Jums gubernijos Ukmergės m. P. Ukmergės Apskrities Bajorų Vadovas atidarytų Draugijos skyrių, remdamasis Draugijos Įstatais bei Įgaliotinių Instrukcija, kuri pridedama [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1912 m. kovo 4 d. Kauno gubernatorius pranešė Visuotinės pagalbos nukentėjusiems kare kareiviams ir jų šeimoms draugijos centrinei valdybai, jog „iš mano pusės nėra kliūčių Ukmergės m. atidaryti Draugijos skyrių.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1912 m. kovas. „Ukmergė. Visur dejuojama,  kad lietuviai – moksleiviai apsileidę, nerangūs, nieko nedirba, snaudžia ir dykuoja. Gal būt tai ir teisybė – visa tai ir tiesa, ir apie ukmergiečius mokinius galima būtų tą pat pasakyti. Kur tik nepažvelgsi visur mokiniai šį tą veikia, lavinasi, bet pas mus ukmergiečius mokinius nieko panašaus nėra, nors lietuvių mokinių čia yra nemažas skaičius, apie 47 [...]. Mes, lietuviai mokiniai, labai mažai rūpinamės lavinimosi dalykais, mes nesam susispietę, kur galėtumėm lavintis; nemanykim pasitenkinti tik viena gimnazijos programa, jos per maža, kad išvysčius savo protą, jausmus, apskritai tariant, kad tapus sąmoningais, prakilniais žmonėmis. [...] Tai į darbą Ukmergiečiai moksleiviai!“ (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. kovas. „Tarp Ukmergės ir Širvintų dvaro pravedė telefoną.“ (Lietuvos žinios. – 1912.); „Telefonas Ukmergėje. Tarp M. Končios Širvintų dvaro (Vilniaus ap.) ir Ukmergės miesto to dvarininko pinigais taisomas telefonas. Širvintai gi sujungti telefonu su Vilniumi.“ (Viltis. – 1912.); „[...] Telefonu yra sujungti kai kurie didieji miestai, kaip antai: Peterburgas ir Maskva. Kai kuriuose Lietuvos pavietuose yra pravestas telefonas; žinau telefoną, kursai yra Vilniaus paviete ir jungia su Vilniumi Širvintėlių, Malėtų, Paberžės, Riešės, Bezdonių, Varnėnų, Buividiškių ir kitais miesteliais. Sujungtas taip pat su Vilniumi telefonu Aukmergės miestas per Širvintėlius.[...]“. (Aušra. – 1912.); „Aukmergės miestas sujungiamas su Širvintų dvaru telefonu.“ (Vienybė. – 1912.)

1912 m. balandis. „[...] buvusis Ukmergės klebonas kun. Juozas Dirginčius patvirtintas Liepojaus mokyklų kapelionu [...]“. (Viltis. – 1912.)

1912 m. balandis. Ukmergėn iš Kretingos perkeltas kun. K. Petreikis. (Viltis. – 1912.)

1912 m. „Ukmergė. 22 balandžio atsisveikino gerb. šios parapijos klebonas kun. Juozapas Dirginčius. Tasai neilstantis Dievo tarnas atsižymėjo savo darbštumu ir malonumu.  Rapolas Briaunys.“. (Šaltinis. – 1912.); „Aukmergė. 16 gegužio išlydėjome mūsų kleboną kun. Dirginčių į Liepojų. Aukmergėje išbuvo apie 5 metus. Norėjo statyti Aukmergėje bažnyčią naują, netoli senosios bažnyčios, prie bažnytinio pleciaus pripirko nemažą šmotą žemės, kur bus gera vieta statyti naujai bažnyčiai. Kun. Dirginčius, matyt, yra mylėtojas mokinių; beturtis mokinys turėdavo klebonijoje tėvišką globą. Tegul jam Dievas padeda darbuotis jaunuomenės tarpe Liepojuje.  Stasys Emigrantas.“. (Vienybė. – 1912.)
 
1912 m. gegužė. „Ukmergės labdarių draugija užimta prieglaudos statymu. Išleido tai trobai jau 2138 rb. 85 k. ir dar galo nematyti. Draugija šaukiasi prie visuomenės, kad padėtų jai pradėtą darbą baigti./ Draugijos pirmininku išrinktas d-ras Mackevičius į vietą iš Ukmergės iškelto kun. klebono Dirginčiaus.“ (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. birželis. „Vyrų gimnazijoj kvotimai [egzaminai], mokslo apskričio atstovui dalyvaujant, buvo birž. 15 d. Kvotimus iš IV kl. Išlaikė 15 mokinių iš 20-ties, tarp kurių vienas lietuvis Sližys ir kitas sulenkėjęs Gruodis. Paskum iš VI kl. Iš 21 išlaikė 12 žmonių, tarp kurių 2 lietuvių: K. Gudelis ir Snauskis. Lietuviai išlaikiusieji kvotimus mano išsikelti valdžios gimnazijon./ Miesto mokyklą šiemet baigė 44 mok., kurių tarpe 8 lietuviai: Jonas Augunas, Juozas Vaičiūnas, Antanas Zagržeckis, Augustinas Nekrašinskis, Petras Nekrašinskis, Aleksandras Pėšina, Stanislovas Usaris (paliudijimas pirmos rūšies, pagyrimo lapas ir dovana), Stanislovas Čelkus ir 7 sulenkėję. Dauguma mano mokytis toliau.“ ( Lietuvos žinios. – 1912.)
 
1912 m. birželis. „Vyrų privatinėje gimnazijoje paliuosuojama keletui mokytojų vietos: rusų, prancūzų ir lietuvių kalbos, geografijos ir prigimties mokslo. [...] Būtų gerai, kad nors vieną vietą paimtų lietuvis mokytojas, kurs galėtų ir lietuvių kalbos pamokinti, nes jau antri metai kaip neišguldoma. Lietuvių kalbos mokytojui yra paskirta alga 30 rb. kas mėnuo. Lietuvių mokinių gimnazijoje yra apie 45 žmonės, o sulenkėjusių irgi nemažai atsirastų.“( Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. birželis. „Ukmergė. Šiandien šv. Petro atlaiduose čia bus 2 lietuvių vakaru. Atvažiuos iš Kauno pirmoji lietuvių skrajojanti trupa, A. Vitkausko vedama. Birželio 30 d. bus vaidinama „Genovaitė“, liepos 1 d. „Iš meilės“. (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. liepa. „Ukmergė. Per šv. Petro atlaidus mūsų miestas ūžia. Žmonių priplaukė iš visų pašalių: kas pasimelsti, kas į jomarką, kas į parodą. Iš Kauno taip pat turėjome svečią, kun. Olšauską, atvažiavusį rinkti aukų „Saulės“ namams, ir art. P. Vitkauskį su savo trupa. Statė dvi trag.: birželio 30 d. „Genovaitę“, liepos 1 d. „Iš meilės“. Tai trupai nieko negalima prikišti. Vaidino labai puikiai. Iš karto matyti, kad ne mėgėjai, bet tikri artistai, atsidavę visai savo profesijai. Savo vaidinimu jie publiką sužavėjo ir davė jai pilną estetikos pasigėrėjimą. Ne vienas iš publikos turėjo verkti. Artistų tragizmas pasiektas pilnai. Labai gailu, kad į šiuos vakarus maža buvo atvažiavę sodiečių./ - Paroda buvo maža. Ūkininkų arklių buvo privesta apie šimtą, priėmė apie 20. Lietuvių audeklų skyrius buvo gana nemažas. Be to, buvo išstatyta dvarininkų raguočių ir Kauno sindikato ūkio mašinų. Petras Piliakalnietis.“. (Viltis. – 1912.)

1912 m. liepa. „Ukmergė. Apie Ukmergės moksleivijos gyvenimą mūsų laikraščiai labai mažai terašė. Tulas galėjo manyti, kad šitame mieste nėra nei mokyklų, nei lietuvių moksleivių. Bet pasižiūrėjus arčiau šitas dalykas išrodys kitaip./ Ukmergėje yra šios mokyklos: vyrų  ir moterų gimnazijos, miesto 4-sė, 2-sė, mergaičių pensionas ir keletas liaudies mokyklų. Lietuvių moksleivių gyvena čia ne visai mažas skaičius. Taip vyrų gimnazijoje šiemet buvo apie 50 lietuvių, miesto mokykloje – apie 40 ir mergaičių gimnazijoje 5-4. Šiek tiek yra ir „Švedų“ [?]./ Kadangi lietuvių inteligentų pas mus nedaug, tai nesimato jokio tautiško judėjimo. Ir moksleivijos tarpe pirma viešpatavo snaudulys ir indiferentumas, bet dabar virto kitaip. Moksleivių laikraščiai įteikė gyvybę ir mums. Daugumas ukmergiečių pradėjo skaityti „Ateitį“ ir „Aušrinę“. Aplanko juos taipogi „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Draugija“, „Lietuvos Uk.“ ir k. Paskutiniu laiku ukmergiečiai pradėjo vienytis, norėdami geriau išsilavinti. Tuo tikslu stengiasi pažinti lietuvių kalbą, historiją ir raštiją. Aplamai imant, daugiausia gyvybės parodo vyrų gimnazijos mokiniai. Moterų gimnazijoje mokosi daugiausia svetimtautės: žydės, lenkės, lietuvaičių gi visai mažai. Šitos priežasties dėlei pas lietuvaites-gimnazistes nesimato jokio gyvybės ženklo./ Ukmergės miesto mokykloje seniau mokės ir dabar mokosi daug lietuvių. Iš čia išėjo keletas darbininkų ant tėvynės dirvos. Bet dabar miestiečiai visai nepanašūs į savo pirmtakunus, nes beveik visi saldžiai snaudžia.[...]/ Beždžioniavimas arba lenkiškumo liga pas mus gan išsiplatinęs: daugelis mokosi tikybos lenkiškai, nors dažnai nesupranta paprasčiausių knygoj randamų žodžių. Šitas nesveikas apsireiškimas ypatingai pastebimas žemutinėse gimnazijos klasėse ir miesto mokykloje. Laikui bėgant tokie lietuviai – beždžionės kai kada grįžta pas savo tautą, bet dažnai pasilieka amžinai „Magdėmis“[?]. Čia reikia pažymėti, kad bažnyčioje lietuviai moksleiviai turi daug mažiau teisių negu lenkai. Mes girdime Dievo žodžio tik trečią dalį, o kaimynai naudojasi dvejomis dalimis, tai yra: lenkiški pamokslai būna du šventadieniu, o lietuviški – vieną. Vienok, mums dvasiškas penas reikalingas ne mažiau kaip lenkams. [...] Turiu pridurti, kad pas ukmergiečius nėra skaldymosi į „ateitininkus“ ir „aušriniečius“ [aušrininkus?]. Moksleivijos organai turi vienoda pasisekimą. [...] Pernai viename laikraštyje buvo rašyta, kad Ukmergės moksleiviai „studijuoja“ bonkų tuštinimą ir kaziravimą [kortavimą?]. Žinoma, kaip ir visur, taip ir pas mus yra tokių „specialistų“. Bet tai nėra absoliuti taisyklė: daugeliui ukmergiečių rūpi apsišvietimas ir mokslas. Kad prašalinti girtuokliavimą, reikia būtinai steigti blaivininkų kuopas moksleivijos tarpe. [...]“ (Ateitis. – 1912.)

1912 m. liepa. „Aukmergė. Mes, aukmergiečiai, dažnai pagalvojame, dėl ko mūsų niekur negirdėti po laikraščius. Juk ir mes Lietuvoje gyvename. Turbūt dėl to, kad mes apsileidę ir paskendę lenkystėje. Pas mus nėra „Blaivybės“ draugijos, o gėrimo įstaigų tai daug yra. Paėmęs laikraštį kitur užeini žinias apie visokias draugijas, išsigirsti, kaip visur žmonės šviečiasi, myli laikraščius ir knygas, bažnyčioje gražiai pagieda, o pas mus to nėra. Bažnyčios choras visai sudriskęs. Dabar mokinama dainuoti lenkų vakaruose, o lietuviškai arba lotyniškai tai negirdėti.  Z. P.“ (Vienybė. – 1912.)
 
1912 m. liepa. „Miko Petrausko koncertai bus: [...] rugpjūčio 1 d. – Ukmergėje; [...]./ Su Miku Petrausku važiuoja pianistės Alena ir Jadvyga Neimaniūtės. [...] Pirmas tai g. Miko Petrausko bandymas duoti plačiai Lietuvos visuomenei pasiklausyti gero dainavimo ir muzikos [...]“. (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. rugpjūtis. „Aukmergė. Pavyzdingi ūkiai. Aukmergės Ūkio Draugija gavo nemokamai kuriam laikui Kasakausko Peliknų [Kosakovskio Felinkos?] palivarką, kur būsią intaisyti du pavyzdingi ūkiai.“ (Šaltinis. – 1912. – Nr.35. – P.556.)

1912 m. rugpjūtis. „Paskutiniu laiku pradeda krutėti ir Ukmergės lietuviai. Neseniai atsidengė čia lietuvių knygynas „Biruta“. Girdėjau, kad norima atidengti ir „Blaivybės“ skyrius, o taipogi ir „Dainos“ filiją. Kaip tas viskas nusiseks, sunku pasakyti, nes pas mus daug žadama, bet maža padaroma. Reik tikėtis kad prakilnūs ukmergiečių sumanymai išsipildys.“ (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. „[...] Kauno gubernijos komitetas skelbia, kad rugsėjo 5 ir 10 d. bus išduodamos nuomon 12 metams [metų?] šios arklių pačtos: [...] Pagelažių, Ukmergės [...] Taujėnų [...].“ (Lietuvos ūkininkas. – 1912.)

1912 m. „Rugsėjo 18 d. Ukmergėje buvo rinkimai mažųjų žemvaldžių, ingaliotinių rinkimai. Vieton pusketvirto šimto atvyko vos 94 ir tai vien tik lenkai, o lietuvių galima sakyti kad ir nebuvo, jei neskaityti kelių kunigų. Taigi Ukmergės lenkai laimėjo, nes nei vienas lietuvis nepateko į Kauną. Lietuviai – gi pražiopsojo! Vieton, apgalėti dvarininkus patys paliko užpakalyje. Kas čia kaltas lai sprendžia visuomenė... Kai kurie kunigai aiškino iš sakyklų, kokią dieną bus rinkimai ir kad reikia rinkti gerus katalikus, sakė, kad ir su „pavieskom“ ir be „pavieskų“ reikia važiuoti, nes tai esąs svarbus reikalas. Bet kas tau! kurie ir turėjo pavieskas ir tie ne visi važiavo. Tiesa, buvo ir tokių, kurie ir be paviestkų atvažiavo, bet nebuvo leidžiami eiti į rinkimų biurą. Taigi, kai kurie norėjo duoti skundą į tą pačią rinkimų komisiją, bet vėl metė tai, nesitikėdami, kad iš to kas gali išeiti. Tuo ir pasibaigė protestas ir kiekvienas nuėjo savais keliais. Ar ne apsileidimas lietuvių?!..“ (Lietuvos žinios. – 1912.)

1912 m. spalis. „Ukmergė. Vietiniai artistai-mėgėjai rengia lietuvių vakarą (4 ir 11 lapkr.). Statys 4 komedijas: „Dėdė atvažiavo“, „Kvailą supras, aklą pažins“, „Abejotina ypata“ ir „Aš numiriau“. Pelnas skiriamas bažnyčiai. Leidimo dar nėra. Tepliorius.“. (Viltis. – 1912.)

1912 m. lapkričio 22 d. Ukmergės miesto valdyba, atsižvelgdama į 8 miesto gyventojų pareiškimą, jog „[...] Visi pragyvenimui reikalingi svarbiausieji produktai, atvežami į miestą iš aplinkinių kaimų, smarkiai pabrango tik dėl tos priežasties, kad Ukmergės miesto gyventojams tenka juos pirkti iš antrų, o neretai ir iš trečių perpirklių rankų, kurie turgaus dienomis nuo pat ankstyvo ryto laukia su produktais į Ukmergės m. vykstančių valstiečių toli nuo miesto ant visų kelių ir punktų pro kur produktai vežami bei ten tuos produktus gyventojai superka.[...]“ parengė nutarimo projektą „apie prekiavimo Ukmergės m. turgų aikštėse tvarką bei pragyvenimui reikalingų produktų perpirkimo uždraudimą“ bei pateikė jį svarstyti Dūmai. (LVIA; KM)

1912 m. lapkritis. „Tas senas Lietuvos miestas, galima sakyt, tebesnaudžia dar [...]. Kaip atmenu, kas buvo čia aštuoni metai atgal, tai ir dabar tebėra. Tik Ukmergės moksleivija sukruto. Jų tarpe lietuvybė iškilo gana ūmai. Jie susitelkę yra į dvi kuopi: „Ateitininkų“ ir „Aušrininkų“. Iš augusių tarpo, žinoma, atsiranda taip pat gerų norų žmonių, norinčių dirbti tėvynei. Bet ką tu žmogus darysi, kad nėra vado, kuris visus suvienytų, pamokytų, įsteigtų draugiją etc. Pernai buvo čia apsigyvenęs dr. Olseika [gyd. D. Alseika]. Trumpai tepabuvo, bet  jau ir vakarą surengė ir daug  ką buvo sumanęs tolesniam laikui. Bet kaip sako priežodis: „Kur trumpa, ten ir trūksta“. Taip ir čia atsitiko. Tas vienintelis pasaulinis lietuvis inteligentas, kuris nieko nevaržomas galėjo liuosai čia darbuotis, ėmė ir persikėlė gyventi į Siesikus. Ir vėl mes be vadų. [...] Apylinkės sodiečiai, nors dar tamsūs, bet ir tarp jų jau atsiranda labiau susipratusių: pradeda po truputį skaityti laikraščius, knygas. Girdėjau savininkas Ukmergės „Birutės“ knygyno gyrėsi, kad pastaruoju laiku gerai verčiasi su lietuviškomis knygomis.“. (Viltis. – 1912.)

1912 m. „Ukmergė, Kauno gub. Sekmadienį, lapkr. 25 d. čia buvo lietuvių vakaras. Vaidino tris komedijas: „Abejotina ypata“, „Aš numiriau“ ir „Dėdė atvažiavo“. Veikalai menki. [toliau seka spektaklių turinio atpasakojimas] Iš viso L. Jakavičiaus leidiniai žinomi visiems savo visai menka verte. „Aš numiriau“ vaidino gerai J. Plačenis ir čia tarno – Stepo rolėje buvo labai tinkamas. Vabalas (Bitinas vaid.) buvo per karštas nabašnikas. Keletas nuobodžių scenų, kaip kalba per telefoną, davė progą žiūrėtojams pažiovauti./ Turinys „Dėdė atvažiavo“ visiems žinomas. Vaidino irgi gerai. Pats „Dėdė Vingyras“ puikiai vaidino, tik per daug inkaušęs, nes tik įledvai ant kojų stovėjo. Bitinaitė „dėdienės“ rolę išpildė artistiškai. Pusėtinai vaidino ir kiti./ Ištisai vakaro įspūdis neblogas. Ukmergėj tai bene penktas vakaras. Publikos buvo pilna. Už bilietus gauta 93 r. 85 k. Nuostolių nėra. Keista tik, kad pelnas paskirta ne lietuvių reikalams, bet vietinių ugniagesių naudai. Per visą vakarą skambėjo bemaž daugiausia lenkų kalba. Mat, daugiausia žiūrėtojų buvo vietiniai miestelėnai, maža lietuviškai tesuprantą ir per vaidinimą tik garsiai juokės. Vietiniai artistai-mėgėjai žada greitu laiku vėl ištaisyt vakarą ir pastatyti veikalą svarbesnį. Tepavyksta jiems. Lig šiol Ukmergės miestas miegojo saldžiu miegu. Dabar visur užtekėjusi aušra nušvies gal ir mūsų miestą. A. J.“  (Viltis. – 1912.)

1912 m. lapkričio 28 d. Ukmergės miesto dūma priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino „privalomo nutarimo apie prekiavimo turgų aikštėse Ukmergės mieste tvarką bei pragyvenimui reikalingų produktų perpirkinėjimo uždraudimą“ projektą bei pavedė Miesto valdybai pateikti šį projektą tvirtinti Kauno gubernatoriui. (LVIA; KM)

1912 m. gruodžio 24 d. Kauno gubernatorius patvirtino Ukmergės miesto dūmos nutarimą: „Ukmergės Miesto Dūmos vietiniams gyventojams sudarytas, [...] paskelbtas privalomas nutarimas apie pragyvenimui reikalingų produktų perpirkinėjimo uždraudimą: 1) Draudžiama Ukmergės mieste prekiauti pragyvenimui reikalingais produktais iš vežimų keliuose, gatvėse, užvažiuojamuose kiemuose ir apskritai, bet kuriose ne tam Ukmergės Miesto bendruomenės Valdybos specialiai paruoštose vietose. [Prekybai] Paskirtomis vietomis laikoma Turgaus aikštė, Turgaus arba Cerkvės [dab. Vienuolyno] gatvė ir Arklių turgus./ 2) Neleidžiama turgaus dienomis anksčiau 12 valandos dienos supirkinėti savo krautuvėms, parduotuvėms bei apskritai perpardavinėjimui į Ukmergės m. pristatomus vežimais ar kitu būdu pragyvenimo  produktus, tai yra: visokius grūdus, vaisius, daržoves, skerdenas, lašinius, kumpius, naminius paukščius, medžioklės laimikius, pieno produktus (pieną, varškę, sviestą ir kt.), kiaušinius bei kitus vartojimo produktus.“ (LVIA; KM)

1912 m. gruodis. „Ūkmergė. P. A. J. rašydamas recenziją apie Ūkmergės lietuvių vakaro, kuris buvo lapkričio 25 d. visai nepaminėjo, kad laike to vakaro buvo bufetas su svaiginamaisiais gėrimais. Argi tai A. J. skaito visai normaliniu dalyku bufetą-alkoolį per lietuvių vakarą!? Tuo tarpu, kaip vieni prakaituodami darbuojas, kad nors šiek-tiek daugiau prablaivinus Lietuvą. Kiti tarytum tyčia pajuokdami pirmuosius, viešai, su visais patogumais surengia bufetą, išpuošia kuo gražiausiai (kaip Ukmergėje dabar buvo), kad pritraukus publiką paragaut degtinės... Ne! Tas visai jau netinka – vienoje pusėje buto naudingas, ideališkas darbas, o kitoje alkoolis, šaltinis visų žmonijos nelaimių... Svečias.“. (Viltis. – 1912.)

1913 m.

1913 m. „Ukmergės gyventojai. Oficijalės žinios skelbia, kad 1 d. sausio 1913 m. Ukmergėje buvę 10862 gyventojų, kurių tarpe: žydų – 7045, lietuvių – 3200, rusų – 542, lenkų – 30, vokiečių – 17, latvių – 1 ir kitų tautų – 27 žmonės.“ (Šaltinis. – 1913.)

1913 m. sausis. „Nesenai čia buvo baisus atsitikimas. Toks miesčionis Bruneika nužudė savo pačią. Jis manė pabėgti, bet liko suimtas ir kalėjime pasikorė.“ (Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. sausis. „Ukmergė. Rengiamasi statyti naują bažnyčią, kuri kainuosianti 200.000 rub. Jau nemaža pinigų surinkta.“ (Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. „Ukmergė. Čia vasario 10 d. bus lietuvių vakaras. Vietinių artistų kuopelė vaidins dramą „Švarkas ir milinė“ ir komed. „Jaunavedžių naktis“. Pelnas nuo vakaro skiriamas neturtingiems vietinių gimnazijų mokiniams ir mokinėms. Po vaidinimo šokiai, paštas, etc. Leidimas jau gautas./ P. Vaičiūnas.“. (Viltis. – 1913.); „[...] Ukmergėje vasario 10 d. buvo vakaras. Vaidino trijų veiksmų dramą „Švarką ir milinę“. Vaidino vidutiniškai. Juokingos dramos vietos labai juokino, taip, kad drama tankiai norėjo pereit į komediją. Po dramos vaidino dar vieno veiksmo juokus „Jaunavedžių naktį“. Viskas dedasi miestelio viešbuty. Siužetas ne lietuviškas. Vaidino gerai./ Publikos buvo pilna salė. Lietuvių-sodiečių visai nebuvo. Pinigų surinko apie 130 rublių, iš kurių 30% eis neturtingų gimnazistų ir gimnazisčių naudai./ Bufetas buvo be svaiginamųjų gėrimų, bet maža pelno davė. Lig nakties 3 val. tęsės šokiai, tarp kurių buvo  ir lietuviškų. Gražiai pasilinksminę, svečiai išsiskirstė. A. J.“. ( Viltis. – 1913.); „Ukmergė. Sekmadienį, vasario 10 d., vietinių artistų-mėgėjų būrelis vaidino 3 veiksmų dramą „Švarką ir milinę“ ir komediją „Jaunavedžių naktį“. Vaidino visi artistai gerai, ypač pasižymėjo dramoje P. Vaičiūnas ir J. Plačenis; publika visa buvo patenkinta. Po vaidinimo jaunimas pasilinksmino šokiais./ Bet vis dėlto miestiečiai nemeta savo papročio laikyti bufetą su svaiginamaisiais gėrimais, manydami degtine patrauksią daugiau publikos. Bet šiuo kartu ir degtinė nieko nepadėjo, publikos per vakarą buvo visai nekiek. P. K.“. (Viltis. – 1913.); „Ukmergė. Dėl buvusio Ukmergėje vakaro vasario 10 d. buvo rašyta korespondento P. K. „Vilties“ No 21: „Bet vis dėlto miestiečiai nemeta savo papročio laikyti bufetą su svaiginamaisiais gėrimais, manydami degtine patrauksią daugiau publikos. Bet šiuo kartu ir degtinė nieko nepadėjo, publikos per vakarą buvo visai nekiek“. Tai visai netiesa: publikos buvo nemaža, ir bufetas buvo be svaiginamųjų gėrimų, aš buvau prie rengimo to vakaro ir gerai tai žinau. K. Bitinas“. (Viltis. – 1913.); „Ukmergė. Vasario 10 d. Ukmergėje buvo lietuvių vakaras. [...] rengėjams prisėjo pergalėti daug kliūčių, nes vietiniai „broliškieji“ lenkai padarė vakarui boikotą. Dabar jie prikibo prie afišų, kurias labai „kritikuoja“ ir žada laikraštyje „kritikuoti“, mat spaustuvė padarė kelias klaidas lenkiškame tekste, vis dėlto priežastis yra, - kodėl nepasinaudojus?/ Vakaro surengimui daugiausia pasidarbavo g-sis P. Vaičiūnas ir g-ji d-rė Alseikienė. Labai naudinga būtų dažniau surengus tokius vakarus.“. ( Lietuvos žinios. – 1913.); „Ukmergė. Pas mus vasario 10 d. buvo lietuvių vakaras. Jisai surengtas neturtingų mokinių naudai. Negalima užtylėti, kad tai buvo pirmutinis Ukmergėje blaivus lietuvių vakaras./ Tariame ačiū to vakaro įrengėjui matin. P. Vaičiūnui, išdrįsusiam išginti iš lietuvių vakaro alkoholį ir d-rei Olseikienei, kuri taip gražiai sutaisė blaivų bufetą. Pageidaujame daugiau tokių vakrų. Pelno nuo tokių vakarų teks gimnazistams nemaža, nes publikos buvo pilna salė.  N. Tiesas.“.  (Šaltinis. – 1913.)

1913 m. kovas. „Ukmergė. Girdėjau, kad mat. [matininkas?] Vaičiūnas ir stud. [studentas?] J. Piščikas žada vasarai sutaisyti vaidintojų būrelį, kuris Ukmergės apylinkės miesteliuose suvaidinsiąs šias dramas: „Pilėnų Kunigaikštį“, „Keistutį“, „Genovaitę“ etc. Eskulapas“ (Viltis. – 1913.)
 
1913 m. „[...] kovo 18 d. ištiko baisi nelaimė, kuri sujudino visus aplinkinius gyventojus. Du ūkininku Taujėnų valsčiaus, atvažiavę Ukmergėn savo reikalais, susitiko su pažįstamu ir taip jį „pamylėjo“, kad jam tos vaišės buvo jau paskutinės. Vakare visi trys, inkaušę ligi „velniukų“, grįžo namo, bet vežimas ūkininko T., kuriame važiavo ir velionis, apvirto griovin ir apvožė juos abu. Griovy būta vandens, taigi velionis ingriuvo galva ir, negalėdamas pasikelti, gavo galą. Kažin kaip būtų ir su T., jei nebūtų užvažiavęs kunigaikštis Radvila ir nepadavęs pagalbos. Tai prie ko priveda girtuokliavimas!“ (Viltis. – 1913.)

1913 m. „Iš licitacijos [viešų varžytinių būdu] bus parduodama šios žemės: gegužės 10 d. Aukmergėje 20 dešimtinių Ambroževičiaus [...]“ (Vienybė. – 1913.)

1913 m. gegužės 10 d. Ukmergės miesto valdyboje buvo svarstytas Ukmergės grūdų pirklių Bencelio Surdutovičiaus, Šajos Gabajaus, Icyko Sofiro ir kitų, iš viso 17-os asmenų, vasario 27 d. valdybai pateiktas prašymas, kuriame jie nurodo, jog Miesto dūmos nutarimas apie prekiavimo mieste tvarką ir perpirkinėjimo uždraudimą trukdo didmeninei grūdų prekybai. Prašyme rašoma, jog „[...] Priskyrus grūdus prie produktų, kuriuos galima pirkti tik turguje ir turgaus dienomis ne anksčiau 12 valandos, pakertami iki šiol čia plačiu mastu vykusios didmeninės grūdų prekybos pagrindai, neduodant jokios naudos miesto gyventojui vartotojui, kuris turguje perka visokius pragyvenimo produktus, tik ne duoninius grūdus, linų sėklas, dobilų sėklas, įvairių rūšių žirnių sėklas ar kitas išvežimui skirtas prekes. Policija pernelyg plačiai supranta privalomo nutarimo esmę ir turgaus dienomis ne tik neleidžia [vežimams su grūdais] sustoti prie mūsų svirnų, kad iškrauti jau nupirktus grūdus, bet netgi neleidžia užvažiuoti į mūsų kiemus, varydama visus į turgų, taip padaromi nuostoliai tiek jiems, prekybininkams, tiek [grūdų] pardavėjams, o taip pat ir visai miesto prekiautojų klasei, kadangi pardavėjas, užuot išsilaisvinęs nuo visų savo prekių anksti rytą ir nuėjęs į miestą apsipirkti ko reikia ūkiui bei iki sutemų išvažiavęs namo, turi iki 12 valandos be tikslo stovėti turguje, po to iš turgaus važiuoti pas mus prekes iškrauti, kol jis tai padaro, ypač trumpomis žiemos dienomis, jam jau nebelieka laiko reikalingiems dalykams nusipirkti krautuvėse.“ Dėl to pirkliai prašė Dūmos išbraukti grūdus iš perpardavinėti draudžiamų prekių sąrašo pataisant Dūmos priimtas prekybos Ukmergėje taisykles. Valdyba pasiūlė šį klausimą pakartotinai (kovo 13 d. uždarame Miesto dūmos posėdyje balsuojant šiuo klausimu dūmos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirstė po lygiai) svarstyti Dūmos posėdyje. (LVIA; KM)

1913 m. gegužės 21 d. Ukmergės miesto dūma, pirmininkaujant Miesto galvai M. Kontautui, apsvarstė Ukmergės miesto pirklių, prekiaujančių grūdais, prašymą pakeisti prekybos mieste taisykles, leidžiant pirkti iš valstiečių grūdus ne turguose. Dūma sutiko pakeisti prekybos Ukmergėje taisykles ir pavedė miesto valdybai kreiptis į Kauno gubernatorių dėl šių taisyklių pakeitimų patvirtinimo. (LVIA; KM)

1913 m. gegužės 16 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė patalpų, kurias ji nuomojasi savo darbui, klausimus. Valdyba buvo įsikūrusi mūriniame Michelio Bencelevičiaus Zarchio name, Dvinsko [dab. Vytauto] gatvėje, mokant per metus 350 rub. nuompinigių. Kadangi nuomos sutartis baigėsi 1913 m. rugsėjo 29 d., derantis su M. Zachriu paaiškėjo, kad jis sutinka nuomoti patalpas valdybai už 425 rub. per metus, papildomai pridedant du kambarius valdybos archyvui. Miesto valdyba, manydama, kad šios sąlygos yra priimtinos, patalpų Miesto valdybai nuomos klausimą perdavė spręsti Ukmergės miesto dūmai. Dūmos posėdyje, vykusiame balandžio 24 d., buvo sudaryta komisija iš dūmos narių: K. Škadovskio, A. Tarčinskio, T. Mikuličiaus, G. Levito, M. Romanovskio bei K. Sabulio. Tą pačią dieną Ukmergės gyventojas Vaclovas Petrovičius Tarčinskis pasiūlė išnuomoti savo mūrinio namo, esančio Dvinsko g. antrąjį aukštą. Čia esančių patalpų plotis – 65 kv. sieksniai [apie 295 kv. m.], be to, jos yra kapitališkai remontuojamos, todėl gali būti įrengtos pagal miesto valdybos poreikius. Savo patalpas nuomoti Miesto valdybos reikmėms pasiūlė ir Kontautas. Komisija, gegužės 4 d. apžiūrėjusi siūlomas patalpas, sudarė aktą, kuriame rašė, jog „[...] 1. Zarchio name, kurį šiuo metu užima Valdyba, nustatyta: nepakanka patalpų pačiai įstaigai, nepatogus kanceliarijos kambarių išdėstymas, toje patalpoje nėra išvietės, Zarchio pasiūlyta nuomos kaina 425 rub. per metus. 2. Kontauto pasiūlytame name Rygos [dab. Gedimino] gatvėje Valdybos patalpinimas nepatogus dėl sekančių aplinkybių: a) nėra paradinio įėjimo nuo Rygos gatvės pusės; b) langų ir balkonų kiaurymių kvadratūra neatitinka sienų ploto, kas veda prie šilumos trūkumo visoje patalpoje dėl neišvengiamo skersvėjo; c) nepakankama atskirų kambarių kvadratūra, dėl kurios atskirų kanceliarijos skyrių patalpinimui tektų minimalus plotas; d) neapšildomas bendrasis įėjimo koridorius su atvirais laiptais į palėpę; e) nepriderantis miesto visuomeninei įstaigos kaimynystei aludės patalpinimas šio namo žemutiniame aukšte. 3. Tarčinskio pasiūlytame name Dvinsko gatvėje patalpos Valdybai yra visai tinkamos dėl sekančių aplinkybių: a) Baigiamas statyti namas visame viršutiniame aukšte turi patalpas ir storas bei tvirtas plytines sienas su aukštomis lubomis; [Valdybai] skirtosios patalpos turi daugiau kaip 60 kv. sieksnių bendrą plotą, t. y. visai pakankamą ir didesnį už likusias apžiūrėtas patalpas; dėl neužbaigtų kapitalinių darbų minėtame aukšte šios patalpos gali būti pritaikytos pagal Valdybos pageidavimą atitinkamai jos reikalavimams ir patogumui. b) Tarčinskio siūloma šių patalpų [nuomos] kaina 400 rub. yra naudingesnė už siūlomą 425 rub. kainą dabar užimamose patalpose Zarchio name. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Komisija laiko racionaliu Valdybos patalpoms užimti Tarčinskio namą. [...]“. Miesto valdyba nutarė šį komisijos aktą ir patį valdybos pranešimą pateikti svarstyti Miesto dūmai. (LVIA; KM)

1913 m. gegužės 21 d. Ukmergės miesto dūma, pirmininkaujant Miesto galvai M. S. Kontautui, dalyvaujant Stačiatikių dvasininkijos deputatui ir 16 dūmos narių, svarstė Miesto valdybos pateiktą pranešimą apie patalpų nuomą valdybos reikmėms. Apsvarsčiusi pranešimą Miesto dūma nutarė spręsti klausimą dėl Miesto valdybos perkėlimo iš Zarchio namo į Tarčinskio namą slaptu balsavimu. Slaptas balsavimas nedavė jokio rezultato, kadangi 8 balsai buvo už šį sprendimą, 8 – prieš. Po to, Miesto dūma atviru balsavimu dešimčia balsų prieš tris, penkiems dūmos nariams (V. Tarčinskiui, A. Tarčinskiui, M. Romanovskiui, M. Mackevičiui ir I. Franckevičiui) susilaikius, priėmė sprendimą palikti Miesto valdybos patalpas Zarchio name, mokant jam už nuomą 400 rub. per metus. [Šis Miesto dūmos sprendimas 1913 m. birželio 25 d. Kauno gubernijos miestų reikalų įstaigos buvo panaikintas, nes dūma negalėjo dar kartą balsuoti po formaliai teisingai įvykusios slapto balsavimo. Kur Miesto valdyba nuomojosi patalpas – tikslių žinių nėra.]. (LVIA; KM)

1913 m. birželis. „Patvirtinta įstatai šių naujų draugijų: [...] Aukmergės vartotojų [draugijos] [...]“. (Vienybė. – 1913.)
 
1913 m. „[...] birželio 29 ir 30 d. šių metų Ukmergėje, Kauno gub., buvo ūkio paroda [...]“. (Lietuvos ūkininkas. – 1913.)

1913 m. liepa. „Vyriausybė leido Ukmergės vyrų gimnaziją perkeisti į pilną su visomis teisėmis gimnaziją. Pirmenybę, priimant mokinius, turės Ukmergės miesto ir apskrities gyventojų vaikai.“ (Viltis. – 1913.); „[...] Pinigai gimnazijos išlaidoms susidės iš miesto lėšų ir mokesčio už mokslą. Miesto valdyba turi duoti tai gimnazijai butą. Priimami gimnazijon pirmiausia mokiniai Ukmergės miesto ir pavieto kilimo, o paskui visi kiti. Žydų bus priimama tik tam tikras valdžios paskirtas nuošimtis. Gimnazija atsidengia nuo pradžios mokslo metų.“. ( Lietuvos žinios. – 1913.); 1913/ 1914 mokslo metais Ukmergės vyrų gimnazijos mokytojų atlyginimams buvo numatyta skirti 29075 rub., iš kurių 12 700 buvo planuota surinkti iš mokesčio už mokslą, o 16375 rub. skirti iš miesto biudžeto. Gimnazijos direktoriaus alga tuo metu buvo 1800 rub. per metus, jis gaudavo dar 2700 rub. įvairių priedų [maistpinigiai, butpinigiai ir atlyginimas už vedamas pamokas bei vadovavimą klasei], rusų kalbos mokytojo alga – 1950 rub., lotynų ir vokiečių kalbų – 1500 rub., matematikos – 1875 rub., istorijos – 1275 ir pan. [Miesto galva per metus gaudavo 600 rub.]. (Astramskas A. Ukmergės miesto dūmos veikla...)

1913 m. rugpjūčio 17 d. Kauno gubernatorius patvirtino prekybos Ukmergėje ir perpirkinėjimo draudimo taisyklių pakeitimus, t.y. šių taisyklių 2 punktas naujai išdėstomas taip: „Neleidžiama turgaus dienomis anksčiau 12 valandos dienos supirkinėti savo krautuvėms, parduotuvės bei apskritai perpardavinėjimui į Ukmergės m. pristatomus vežimais ar kitu būdu pragyvenimo produktus, tai yra: vaisius, daržoves, skerdenas, lašinius, kumpius, naminius paukščius, medžioklės laimikius, pieno produktus (pieną, grietinę, varškę, sviestą ir kt.), kiaušinius bei kitus vartojimo produktus.“ (LVIA; KM)

1913 m. „Rugpjūčio 25 d. vietos artistai mėgėjai vaidino Ukmergės gimnazijų neturtingų mokinių naudai K. Puidos 3 veiksmų dramą „Undinę“ ir komedijėlę „Žilė galvon – velnias uodegon“.“ (Viltis. – 1913.); „[...] Vaidino neblogai, tik vietomis truko lyrizmo kaip Irmai „Undinėlėje“. „Žilė galvon, velnias uodegon“ taipgi buvo suvaidintas neblogai; bet šis veikalėlis yra menkas. Vaidinimui pasibaigus p. Petraičio vedamas choras padainavo keletą tautiškų ir kitų dainelių. Prie tam buvo stygų orkestras. Po viskam buvo šokiai, tautiški žaislai ir t.t. ir bufetas su svaiginančiais gėrimais. Publikos buvo gana daug; tik kaimiečių šiame vakare visai mažai pasirodė, - matyt dar čioniškiai kaimiečiai nepripratę prie vaidinimo. [...] šį kartą atsilankė vien tik miestiečiai, lenkai ar lietuviai jie čia buvo – negalima spręsti, nes visi lenkiškai kalbėjo; prie tam dar šiuom syk pažymėtina betvarkė“. (Lietuvos žinios. – 1913.); „[...] „Undinė“ dar pirmu kartu pasirodė ant scenos [premjera]. Siužetas tos dramos paimtas iš šių dienų lietuvių gyvenimo. Vaidinimas pasisekė. Pinigų surinkta 350 rub., kurie skiriami neturtingiems moksleiviams vietinių gimnazijų. Tariam „ačiū“ už pasidarbavimą įrengėjams to vakaro – p. d-rei Olseikienei ir matin. P. Vaičiūnui. Viena yda vakaro – bufetas su vynu ir alum. Visai be reikalo!   Svečias.“ (Šaltinis. – 1913.); „Ukmergėje rugp. 25 d. buvo lietuvių vakaras, surengtas daktaro Alseikos, jo žmonos ir matininko Vaičiūno lėšomis ir rūpesčiu. [...] Gaila, kad maža buvo girdėti lietuvių kalbos. Mat, Ukmergės miestelėnai sulenkėję. Jaunuomenė irgi gėdijosi prie tų sulenkėjusių kalbėti lietuviška kalba ir tautiškus žaislus [žaidimus] žaisti. [...] Per vakarą Ukmergės choras iš sulenkėjusių miestelėnų padainavo keletą lietuviškų dainelių. Buvo čia garsus sodžiaus jaunimo choras, bet sunaikino jį sulenkėjęs vargonininkas Puodžiūnas [?]/. Gryno pelno buvo apie 200 r. Pelnas eina beturčių mokinių naudai./ Skriaudžiamas prasčiokas.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1913.)

1913 m. rugpjūtis. Ukmergės vyrų gimnaziją, kartu su kitais, baigė ir lietuvis Jurgis Aukštuolis. (Ateitis. – 1913.)

1913 m. rugsėjis. „Ukmergės vyrų gimnazijoje su valdžios gimnazijos teisėmis reikalaujama [reikalinga] mokytojo matematikos, prancūzų ir rusų kalbos. Taip pat reikalingas būtų lietuvių kalbos mokytojas. Geistina, kad atsirastų lietuvių mokytojų.“ (Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. spalis. „Šiais metais vietinė vyrų gimnazija gavo valdžios gimnazijos teises. Mokinių dabar mažiau, kaip praėjusiais metais, todėl miestui, kaip praėjusiais metais, reikės nemaža pridėti pinigų. Dėl šio dalyko ir gimnazija labiau rūpinasi, kad pastotų daugiausia mokinių, palengvindama kvotimus. [...] Nuo šių metų žydų priimama tik skirtas procentas.“(Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. spalis. „Ukmergė. Ukmergėje atsirado monelninkų [viliotojų]. Vaikšioja po miestą, priėję prie žmonių rodo tris kortas; padeda ant stalo dvi juodas ir vieną raudoną. Kas pastatys 3 rublius ir pakels raudoną kortą, tai  išlošiąs tris rublius iš apgaviko. Tų monelninkų du susikalbėję ateina ir pradeda tarp savęs lošti. Vienas išlošia keletą rublių, kad  paraginti žmones. Aš mačiau, vienas žmogus padėjo 3 rublius, pralošė, paskui padėjo 5 rublius, ir tie prapuolė. Žmogelis paliko pas apgaviką 8 rublius ir eina ašarodamas. Nei vienas iš jų neišlošė ir neišloš. Saugokitės tokių apgavikų.“ (Vienybė. – 1913.)

1913 m. spalis. „Ukmergėje iki šiol nėra jokios draugijos, užtat gyvenimas lietuvių apmiręs. Dabar, atsiradus daugiau inteligentijos jėgų, manoma įkurti teatrinę draugiją. Reikia visiems tuo rūpintis.“ (Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. spalis. „Ukmergėj ketinama statyti naują bažnyčią už 200 tūkst. Rublių. Bažnyčia statysią naujoj vietoj, ne ten, kame dabar bažnyčia stovi ir kame,  kaip sakoma, mūsų prabočiai savo dievams aukas degino. Dabar yra prasiplatinusios kalbos, kad sulenkėjęs bažnyčios komitetas statąs naują bažnyčią naujoj vietoj todėl, kad sutraukti ryšius su lietuvių praeitimi, nors ir sako, kad senojoj vietoj esą per maža vietos. Vietos tačiau ištektų ir senoje vietoje, jeigu praplatinti gatve ir klebonijos daržu ir dar turtingo advokato pleciumi.  Skriaudžiamas prasčiokas.“. (Lietuvos ūkininkas. – 1913.)

1913 m. lapkritis. „Ukmergė. Čia apsigyveno, sugrįžęs Lietuvon, advokatas Boleslovas Dirmantas, baigusis aukštuosius juridinius mokslus Peterburgo universitete. Adv. Dirmantas kelius metus praktikavo prie Peterburgo apygardos teismo ir tarnavo metus senate.“ (Viltis. – 1913.); „[...] Advokatas Boleslovas Dirmantas, baigęs Peterburgo universitetą ir tarnavęs metus Senate – po kelių metų užsiėmimo advokatūra prie Peterburgo Teismo Rūmų, sugrįžo Lietuvon ir apsigyveno Ukmergėje.  D-rė Alseikienė.“ (Šaltinis. – 1913.)

1913 m. lapkritis. „Vaičkui [„Skrajojamojo teatro“ režisierius ir aktorius] leista padaryti šįmet koncertus Kaune, (10 lapkr.), Ukmergėje, [...].“ (Vienybė. – 1913.)

1913 m. lapkritis. „Paštų ir telegrafų vyriausioji valdyba nutarė šį pavasarį [1914 m.] pradėti tiesti telegrafą ir telefoną iš Vilniaus tiesiai per Širvintus į Ukmergę. Telegrafo ir telefono centralinė stotis būsianti Ukmergės pašto troboje. Kas norės turėti savo bute telefoną, turės per metus 50 rublių mokėti. Visas darbas busiąs valdiškais pinigais atliekamas.“ (Lietuvos žinios. – 1913.)

1913 m. gruodis. „Lietuvos geležinkelis. Taip pavadinta sumanytasis naujas gelžkelis iš Mintaujos [Jelgavos] per Žeimelį, Panevėžį ir Ukmergę, lig Naujos Vileikos su šaka nuo Verkių lyg Šnipiškių. Šis sumanymas Peterburgo komiteto pripažintas tinkamu.“ (Vienybė. – 1913.)

1913 m. „Utena (Ukmergės ap.). Gruodžio 6 d. ketina čia būti Ukmergės ap. liaudies mokytojų suvažiavimas. Tarp kitoko bus čia tariamasi: 1) apie tai, kaip inkurus Ukmergėje besimokantiems mokytojų vaikams bendrabutį, tokį pat kaip Šiauliuose sumanyta; 2) apie centralinį knygyną, kuriuo galėtų mokytojai naudotis; 3) apie mokymą liaudies mokyklų mokinių piešti ir t.t./ Suvažiaviman ruošiasi daug mokytojų.“ ( Lietuvos žinios. – 1913-11-16. – Nr.136. – P.3.)

1913 m. gruodis. „Ukmergės miestas paskyrė dvi dešimtini [apie 2 ha] žemės būsimajai čia mokytojų seminarijai.“ (Šaltinis. – 1914.)

1913 m. gruodis. „Ukmergės miesto mergaičių gimnazija su teisėmis, apie kurios pranykimą praeitą vasarą pasklidęs buvo neteisingas gandas net laikraščiuose, tebegyvuoja ir šiandien. Teisybė, be daugelio  kitų sunkenybių, šį rudenį reikėjo jai perkentėti dar didį smūgį dėl perdirbimo vyrų gimnazijos į pilnateisę, nes kai kurie vyrų gimnazijos mokytojai nebegalėjo savo darbu bešelpti mergaičių gimnazijos dėl liuoso laiko trūkumo. Todėl prasidėjus jau mokslo metams, reikėjo ieškoti dviejų naujų mokytojų. Gerai dar, kad pasisekė greit atrasti reikalingų žmonių, kurie savo mokslu pilnai atsako gimnazijos reikalavimams. Reikia manyti, jog miesto valdyba ir gimnazijų komitetas, tiek daug darantis vyrų gimnazijai, nepaliks be savo globos, be savo pašalpos ir mergaičių gimnazijos, - juo labiau kad tiedvi ginmaziji – vyrų ir mergaičių – yra miesto įsteigti ir viena kitą stiprina, viena kitai padeda. Įstojamieji į antrąjį pusmetį kvotimai Ukmergės mergaičių gimnazijoje į I, II, III, IV ir V klases prasidės po Naujųjų Metų sausio 7 d.“. (Viltis. – 1913.)

1913 m. Ukmergės miesto dūmos narių sąrašas: 1. Škadovskis Kazimieras Juozapo (lietuvių kilmės, katalikas); 2) Survila Mykolas Andriaus (lietuvių kilmės, katalikas); 3) Romanovskis Mykolas Jono (lietuvių kilmės, katalikas); 4) Pranckievič Juozapas Silvestro (lietuvių kilmės, katalikas); 5) Mackievič Motiejus Bernardino (lietuvių kilmės, katalikas); 6) Kontautas Mečislovas Sigizmundo (lietuvių kilmės, katalikas); 7) Radvilovičius Juozapas Sigizmundo (lietuvių kilmės, katalikas); 8) Sabulis Kazimieras Pranciškaus (lietuvių kilmės, katalikas); 9) Vilovič Feliksas Petro (lietuvių kilmės, katalikas); 10) Targonskis Adolfas Napoleono (lietuvių kilmės, katalikas); 11) Cibulskis Justinas Stanislovo (lietuvių kilmės, katalikas); 12) Ratovtas Feliksas Ferdinando (lietuvių kilmės, katalikas); 13) Kviatkovskis Vitalis Mykolo (lenkų kilmės, katalikas); 14) Monkevičius Aleksandras Aleksandro (lietuvių kilmės); 15) Tarčinskis Vaclovas Petro (lenkų kilmės, katalikas); 16) Brasinikovas Vasilijus Abraomo (rusų kilmės, stačiatikis); 17) Usanis Pranas Jurgio (lietuvių kilmės, katalikas); 18) Simonovičius Antanas Ignacijaus (lietuvių kilmės, katalikas); 19) Mikulis Titas Ignacijaus (lietuvių kilmės, katalikas); 20) Ruškovskis Vladislovas Jono (lietuvių kilmės, katalikas); 21) Levikovas Pavelas (Proterėjus, rusų kilmės, stačiatikis); 22) Levitas Girša Berelio (žydų kilmės, judėjas). (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1913 m. pabaigos duomenys apie Ukmergės m. gyventojus:
„[...] Gubernijos gyventojai pagal luomus 1914 metų sausio 1.
    Ukmergės m.: viso – vyrų 7477, moterų 7804. Jų tarpe: dvarininkų vyrų 10; bajorų – vyrų 295, moterų 355; pirklių ir garbės piliečių – vyrų 126, moterų 189; miestiečių – vyrų 6602, moterų 7257; kitų luomų – vyrų 444, moterų 3.
    Gubernijos gyventojai pagal tikybas 1914 metų sausio 1.
    Ukmergės m.: stačiatikių – vyrų 1145, moterų 1068; vienatikių [единоверцы; stačiatikių sekta] – vyrų 35, moterų 35; sentikių – vyrų 407, moterų 508; Romos katalikų – vyrų 2405, moterų 2557; evangelikų – liuteronų – vyrų 1, moterų 7; judėjų – vyrų 3464, moterų 3617; karaimų – vyrų 2, moterų 1; mahometonų – vyrų 8, moterų 5.
    Kauno gubernijos gyventojų pokyčiai 1913 metais
    Ukmergės m.: vedybų skaičius – 64; gimimų skaičius – vyrų 130, moterų 103, iš viso 233; gimusių nesantuokinių – vyrų 14, moterų 7, iš viso 21; iš viso gimusių – vyrų 144, moterų 110, bendrai 254; mirusių skaičius – vyrų 103, moterų 99, iš viso 222. Per metus gyventojų padidėjo + 52.“ (Kauno gubernijos informacinė knyga 1915 m. – Panevėžys.)

1914 m.

Ukmergės miesto [policijos] komandos policininkų [городовые] sąrašas:
„[...] Sudarytas 1914 metų sausio 1
1.    Liudvikas Mikučionis/ Romos katalikas, lietuvis/ 53 metų/ [Tarnauja policijoje] Nuo 1891 liepos 13/ Raštingas/
2.    Pranciškus Mikševičius/ Romos katalikas, lietuvis/ 61 metų/ Nuo 1878 m./ Raštingas/
3.    Adomas Zambržickis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1858 m. rugsėjo 10/ Nuo 1894 m. kovo 15/ Raštingas/
4.    Mefodijus Bludinas/ Sentikis, rusas/ 45 metų/ Nuo 1906 m. sausio 11/ Raštingas/
5.    Jokūbas Jaselis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1860 m. sausio 20/ Nuo 1900 m. kovo 15/ Raštingas/
6.    Ignotas Čepelionis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1863 m. gegužės 3/ Nuo 1904 m. birželio 15/ Raštingas/
7.    Kazimieras Meilus/ Romos katalikas, lietuvis/ 53 metų/ Nuo 1903 m. kovo 1/ Raštingas/
8.    Karolis Bartas/ Romos katalikas, lietuvis/ 41 metų/ Nuo 1903 m. liepos 1/ Mažaraštis/
9.    Jonas Kolinis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1876 m. birželio 15/ Nuo 1913 m. spalio 10/ Raštingas/
10.    Karolis Augustinas/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1876 m. spalio 10/ Nuo 1904 m. balandžio 15/ Raštingas/
11.    Vincas Suduikis/ Romos katalikas, lietuvis/ 37 metų/ Nuo 1903 m. liepos 1/ Raštingas/
12.    Juozapas Startovičius/ Romos katalikas, lietuvis/ 50 metų/ Nuo 1906 m. sausio 10/ Neraštingas/
13.    Adomas Žekonis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1869 m. liepos 26/ Nuo 1905 m. gruodžio 1/ Raštingas/
14.    Jokūbas Varžgalys/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1868 m. gruodžio 12/ Nuo 1906 m. gegužės 31/ Raštingas/
15.    Aleksiejus Budzinskis/ Stačiatikis, baltarusis/ Gimęs 1869 m. vasario 28/ Nuo 1906 m. gruodžio 31/ Raštingas/
16.    Kazimieras Bričkus/ Romos katalikas, lietuvis/ 36 metų/ Nuo 1903 m. kovo 1/ Raštingas/
17.    Stanislovas Liangertas/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1875 m. gegužės 8/ Nuo 1906 m. rugpjūčio 1/ Raštingas/
18.    Vladislovas Buteikis/ Romos katalikas, lietuvis/ 34 metų/ Nuo 1906 m. rugsėjo 1/ Raštingas/
19.    Mykolas Linkevičius/ Romos katalikas, lietuvis/ gimęs 1872 m. gegužės 7/ Nuo 1910 m. balandžio 1/ Raštingas/
20.    Kajetonas Danilevičius/ Romos katalikas, lietuvis/ 51 metų/ Nuo 1910 m. gegužės 1/ Raštingas/
21.    Aleksandras Išbirkštis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1885 m. birželio 28/ Nuo 1911 m. gegužės 31/ Raštingas/
22.    Pranciškus Olševskis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1876 m. kovo 1/ Nuo 1910 m. balandžio 1/ Raštingas/
23.    Nikolajus Koniuchovas/ Stačiatikis, rusas/ Gimęs 1884 m. vasario 29/ Nuo 1911 m. gruodžio 16/ Raštingas/
24.    Stanislovas Kestenis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1885 m. spalio 30/ Nuo 1911 m. gruodžio 22/ raštingas/
25.    Dmitrijus Bobrovas/ Stačiatikis, rusas/ Gimęs 1883 m. rugsėjo 16/ Nuo 1912 m. vasario 8/ Raštingas/
26.    Timofiejus Pomazovas/ Stačiatikis, rusas/ Gimęs 1878 m. vasario 12/ Nuo 1906 m. vasario 20/ Raštingas/
27.    Stanislovas Veržbickas/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1885 m. rugsėjo 25/ Nuo 1912 m. rugsėjo 1/ Raštingas/
28.    Antanas Kasperavičius/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1880 m. birželio 9/ Nuo 1912 m. rugsėjo 1/ Raštingas/
29.    Juozapas Zaicas/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1888 m. kovo 19/ Nuo 1913 m. liepos 1/ Raštingas/
30.    Juozapas Gečevskis/ Romos katalikas, lietuvis/ 30 metų/ Nuo 1908 m. birželio 10/ Raštingas/
31.    Juozapas Margis/ Romos katalikas, lietuvis/ Gimęs 1883 m. vasario 2/ Nuo 1913 m. lapkričio 1/ Raštingas/
32.    Trofimas Romanovas/ Stačiatikis, rusas/ 31 metų/ Nuo 1910 m. gegužės 1 iki 1913 m. lapkričio 1 ir nuo 1913 m. gruodžio 1/ Raštingas/
33.    Pranciškus Zambržickis/ Romos katalikas, lietuvis/ 22 metų/ Nuo 1912 m. rugsėjo 1/ Raštingas/ (Kauno apskrities archyvas; KM) [Dokumento originale pavardės surašytos viena paskui kitą].

1914 m. sausis. „Ukmergės miesto taryba, du kart neįvykus turgams [pirkimui] miesto girios, nutarė parduoti dalimis ir atskirais medžiais. Viso pardavimui yra apie 1239 medžių, storio nuo 10 verškų [apie 44 cm]. Apkainuota į 17346 rub.“. (Vienybė. – 1914.)

1914 m. „Sausio 21 d. pradėjo ledus nešti ir Šventoji upė. Ukmergėje užpylė ji daugybę pakraščiuose stovinčių namų ir daug nuostolių padarė. Už vis nukentėjo girių pirkliai, kurie savo rąstus buvo paupyje sukrovę. Beveik visi jųjų rastai vandens nunešti.“ ( Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. vasaris. „UKMERGĖS KRONIKA./ – Vasario 9 dieną ruošiamas čia lietuvių vakaras. Bus parodyti du veikalu: „Smuklė“ ir „Tarnas įpainiojo“, toliau šokiai ir t. t. Pelnas skiriamas vietinių gimnazijų mokinių naudai. Lietuviams reiktų kuo skaitlingiausiai apsilankyti vakare, nes vakarų  pas mus retai esti./ - Lyg šiol Ukmergėje vis dar nebuvo vartotojų draugijos krautuvės. Dabar tuo reikalu suskato rūpintis vietiniai dvarininkai ir greit, girdis, sulauksime krautuvės. Tik, deja, ji žadanti būti pilna lenkiško raugo. Tai vietos gyventojams visai negeistina./ - Mūsų miestas lyg šiol tegali pasižymėti negu tik smuklėmis, kurių čia net per daug. Dabar priskaitoma įvairios rūšies girtybės įstaigų apie 30.girtuokliavimas labiausiai prasiplatinęs mugių [turgaus] dienomis, kurios būna ketvirtadieniais. Kovoje su alkoholizmu daug galėtų nuveikti „Blaivybės“ skyrius. Bet, deja, nėra kam tuo rūpintis./ Zigma.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. vasaris. „Ukmergė. Kalbama, kad vietiniai dvarininkai sumanė įsteigti vartotojų draugijos krautuvę. Tik vargu ar ši krautuvė beturės pasisekimą, nes bus vien lenkų.“. (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. vasaris. „Ukmergės ir apylinkės gyventojai padavė prašymą padaryti naują plentą nuo Vaitkuškių į Pašilinį [Pašilę?], iš viso per 7 varstus. (Viltis. – 1914.)

1914 m. vasaris. „UKMERGĖS KRONIKA./ Ukmergėje dabar labai daug kalbama apie busimąjį geležinkelį; neseniai apsilankę inžinieriai paskyrė jau net vietą stočiai. Ačiū toms kalboms, čia labai pabrango namai. Geležinkelio tiesimas tikrai turės didelę reikšmę ne tik Ukmergei, bet ir visai apylinkei, nes pakels prekybą ir pramonę šiame mieste. Nuo to laiko, kaip kareiviai buvo perkelti į kitą miestą, Ukmergė pradėjo skursti: prekyba sustojo, namai atpigo. Vienok dabar prasideda naujas judėjimas. / - Ruošiant Ukmergėje vakarą reikia daug nukęsti dėl to, kad čia nėra tinkamos salės, ir vakarai atseina taisyti kazarmėse. Būtų geistina, kad  kas nors patiektų parankesnę vietą vaidinimams./ - Ukmergiečiai dabar rūpinasi statyti bažnyčią. Dabartinė bažnyčia statyta dar įvedant Lietuvoje krikščionybę ir, be abejo, turi istorišką reikšmę, bet šiuo laiku ji jau per maža tokiam miestui. Norima pradėti statymo darbai jau pavasarį./ - Mūsų miestas turi dar daug negrįstų gatvių. Beveik pusė ukmergiečių priversti yra braidžioti po purvinas gatves. St. K-nis.“. (Viltis. – 1914.)

1914 m. „Ukmergė. Vasario 22 d. buvo čia vietinių gimnazijų mokinių naudai lietuvių vakaras; vaidino dviveiksmę dramą „Smuklė“ ir komediją „Tarnas inpainiojo“. Lošimas pasisekė neblogai; geriausias buvo antras veiksmas ir epilogas dramos, kame pasirodė daugiau gyvumo, ko pirmame veiksme trūko. Labiausiai užgandinta buvo atlikimu rolių girtuoklio Karpavičiaus ir jo sūnaus Petruko. Taip pat patiko publikai ir „Tarnas inpainiojo“. Publikos, kaip visados, čia netrūko, daugiausiai vietos žmonių, ypač kad vakarai čia būna gana retai. Toliau vertėtų daugiau pasirūpinti vietiniams inteligentams lietuvių vakarais.“(Lietuvos žinios. – 1914-02-13. – Nr.36. – P.3.)

1914 m. vasaris. „Iš Ukmergės padangės. Paskutiniuoju laiku čia labai prasiplatino išeivybė, ypatingai į Ameriką. Nors šitas apsireiškimas prasidėjo nesenai, vos prieš 7-8 metus, vienok dabar taip išsikerojo, kad jau ir labai jaučiamas darbininkų nepriteklius. Išeivių atsiranda daugiausia tarpe mažažemių ir bežemių. Užtat darbininkų algos nematytai pakilo, dabar gi net visai jų nebegalima gauti. Darbininkų pabrangimas padarė daug atmainų ūkininkavime. Pirma beveik visus lauko darbus dirbdavo naminiais įrankiais, dabar gi atsirado mašinų ir dirbtinių trąšų. Dvarininkai čia irgi pažangiai veda ūkį, vienok nenorėjimas mokėti didesnių algų padaro jiems didelių nuostolių. Taip pas gr. K. pernai supuvo rugiai, suvežti į stirtas ir sušalo bulvės kai kuriose vietose. Paskutiniais metais dvarininkai sumanė ieškoti darbininkų Lenkijoje. Praėjusią vasarą buvo pargabenę Mozūrų. Tačiau nauda iš jų maža, nes niekam nematant jie suguldavo, o vienas pasilikdavo sergėti. Su vietiniais darbininkais jie nė iš tolo susilyginti negali./ Nežiūrint į tokį Mozūrų netikrumą, šiemet į Kosakausko dvarus vėl pasamdė 60 atėjūnų. Žinoma, šiame atvejyje daug svaria politikiniai motyvai./ Stepas Kanapienis.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. vasaris. „Šią savaitę Ukmergėje atidarė vartotojų draugijos krautuvę vardu „Santaika“. Krautuvė turi butą prie Rygos [dab. Gedimino] gatvės, bet labai nepatogioje vietoje. Iš pradžios prekyba eina ne per puikiai, su pardavėjais lietuviškai susikalbėti galima. Prie krautuvės įsteigimo daugiausia pasidarbavo vietinis klebonas ir kai kurie dvarininkai./ - Šio mėnesio 19 d. Ukmergės mokiniams rekolekcijos; veda vietinis klebonas kun. Ruškys. Lietuviai ir lenkai atlieka praktikas skyrium./ - Kaip išnaudojamas sodiečių tamsumas, puikiai parodo šitoks Ukmergės gyvenimo paveikslėlis. Ketvirtadieniais į mugę [turgų] suvažiuoja daugybė žmonių, tą dieną kažkoks Aleksiejus, rusas, vaikščioja po rinką ir kazyruoja kortomis. Tarp savęs apgavikai parodo, jog labai lengva išlošti, bet kai tik prieina koks nors vėpla, jie tuojau išmonija iš jo visus pinigus. Taip vieną sykį atsiėjo matyti, kaip moteriškė pralošė 20 rublių (buvo pasiskolinusi karvei pirkti), kitą vėl kartą prakišė dvylika rublių kažkoks pusgirtis sodietis. Paskui žmoneliai verkia, nežinodami kas daryti. Reiktų policijai stropiau žiūrėti šių tamsių žmonelių monytojų. Step K-is.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. kovas. „Ukmergėje prie policijos laikoma pora šunų, kurie moka ieškoti piktadarių.“. (Šaltinis. – 1914.)

1914 m. kovas. „ – Viešose Ukmergės įstaigose žymią vietą užima savitarpinės paskolos draugija. Dabar ta draugija yra ne lietuvių rankose: pirmutinę vietą užima lenkai, paskui žydai. Kovo 4 dieną buvo tos draugijos visuotinis susirinkimas, kuriame pasirodė, jog balansas siekia 610311 rub. 40 k. Gryno pelno praėjusiais metais turėta 7889 rub. 54 k. Iš to pelno paskirta vietinei rusų gimnazijai 400 r., viešajai bibliotekai 20 r. ir k. Paskola toje draugijoje naudojasi daugiausia stambieji savininkai; % mokama 9./ - Chuliganų darbų pasirodė ir pas mus. Šią savaitę, po vienai nakčiai, nerado vienos pašto dėžutės savo vietoje. Paskui beieškant, rado upėje; laiškų joje jau nebebuvo. Kokiu tikslu ir kieno tai padaryta – nežinia./ - Kas metai per šv. Kazimiero atlaidus esti Ukmergėje didelė arklių mugė. Šiemet, kaip paprastai, privedė daugybę arklių, bet oro bjaurumas labai trukdė pardavinėjimą./ - Prekyba dabar mūsų mieste beveik vienų žydų rankose; nors yra keletas ir lietuvių krautuvių, pav. „Birutės“ knygynas. Užtat iškabos kone visur ne lietuvių, o tik rusų ir lenkų kalboje./ St. Kanapienis.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. kovas. „UKMERGĖS KRONIKA./ - Miesto mokykloje kovo 12 d. paskelbė mokiniams, kad tikybos galima bus mokytis tik lietuvių ir rusų kalbomis; lenkiškai gi tegalės mokytis tik tie, kurie yra kilę iš Lenkijos (mokykloje yra viena tokia klasė) [Žinutėje apie šį įvykį „Vaire“ rašoma - „[...] Tikrų lenkų iš Lenkijos tėra tik viena mokinė, bet yra ne maža sulenkėjusių iš miesto“ (Vairas. – 1914.)]. Minėtoje mokykloje mokinasi nemaža sulenkėjusių miestelėnų, kurie dabar nebežino nė kas daryti. Kuo tas pasibaigs tuo tarpu sunku pasakyti. Rudenį buvo ir gimnazijoje sumaną panaikinti lenkiškas tikybos lekcijas, vienok iš to nieko neišėjo./ - „Blaivybės“ skyrius vis dar negali čia susitverti ir gana. Daug buvo kalbama paskutiniu laiku apie tą reikalą, bet visos tos kalbos taip ir nuėjo vėjais. Girtybė gi, galima sakyti, vis auga. Sulyginus Ukmergę su kaimyniniais miesteliais, matosi, jog mūsų miestas labai atsilikęs, nes kitur jau yra „Blaivybės“ skyriai./ - Lietuvių amatininkų Ukmergėje labai maža, gal susirinks 4-5. Būtų gero uždarbio kirpėjui ir knygų taisytojui. St. Kanap.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. kovas. „Ukmergė. Vietinės pilnomis teisėmis vyrų gimnazijos [rusų k.] direktorius paskelbė, kad norinčių pastoti gegužės mėn. vietinėn gimnazijon prašymai bus priimami pradėjus kovo 31 d. iki gegužės 1 d. kiekvieną dieną nuo 11 val. ryto iki 2 val. po p. pačioje gimnazijoje, išskyrus šventadieniais. Prie prašymų reikia pridėti metrikai, kilmės liudijimas, luomo liudijimas, gydytojo liudijimas ir dvi fotografijos korteli. Blankas prašymų galima gauti gimnazijoj. Vietų liuosų yra kiekvienoje klasėje.“ (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. kovas. „Aukmergė. (Kauno gub.). Dar apie Aukmergės miesto mokyklos mokinius „Ateityje“ nebuvo minėta. Dabar keliais žodžiais stengsiuosi pabrėžti jų gyvenimą. Lietuviai čia užima žymia vietą, kuo ne pirmą, kas matyti iš statistikos. [toliau pateikiama lentelė, bet čia pateikiamas tik jos turinys] I klasėje lietuvių 13, lenkų – 12, žydų – 10, rusų – 11; II klasėje – 15, 14, 14, 12; III klasėje – 10, 11, 11, 12; IV klasėje – 15, 13, 12, 14; Iš viso: 54, 50, 47, 50. Mokinių mokykloje – 201./ Matome, jog taip vadinamų lenkų irgi nemaž, daugiausia jie yra virtę lenkais iš lietuvių. Tarp vaikinų-mokinių didelio lenkiško fanatizmo nelabai žymu, bet mokinės – tai tikros lenkiškos panaitės. Lietuviai tveriasi lietuviškų knygų ir laikraščių, labiausiai paskutinioje klasėje; skaito „Ateitį“, „Garnį“, „Lietuvos Žinias“, „Aušrinę“. Radikalų mažai“ rankos pirštų užteks suskaityti./ Rūkymu mažai užsikrėtę, girtuokliavimo taipgi nesigirdžiau; vienu žodžiu padoriai elgiasi./ Bažnyčioj vieną sekmadienį prakalbą sako lenkiškai, kitą lietuviškai. Mokytojo nei vieno lietuvio nėra; lietuvių kalbos nieks nemokina; patys per save stengiamės. Mokinasi lietuviai gerai, puikiausiai atsižymi. Dieve jiems padėk!/ A. Šarka.“ (Ateitis. – 1914.)

1914 m. kovas. „Miesto dūma pavedė [paskyrė] pusę dešimtinės [dešimtinė – 1,09 ha] žemės įtaisyti vietai, kur galėtų būti daromi vaikų žaislai ir gimnastikos pasimankštymai.“. (Viltis. – 1914.)

1914 m. balandis. „Atkelia Ukmergės miestan savo raštinę iš Deltuvos miestelio Ukmergės apskrities 8-sios nuovados žemiečių viršininkas.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. balandis. „Ukmergės miesto mokykloje (aukštoji pradinė [?] mokykla) yra visai nemaža lietuvių mokinių, iš viso bus jų daugiau, kaip 50. Tačiau lietuvio mokytojo nėra. Lietuviai mokinas gerai, puikiausiai pasižymi. Nabagas.“ (Viltis. – 1914.); „Ukmergės gimnazija. Toj mokykloj šiemet yra daugiau, nei 50 lietuvių mokinių.“ (Vairas. – 1914.)

1914 m. „Bal. 15 d. Ukmergėje buvo susirinkusi tam tikra vyriausybės sušaukta taryba apsvarstyti amatų mokyklos klausimą. Pripažinta reikalingu įsteigti tokias mokyklas [...]. Taip pat pripažinta reikalinga įsteigti ūkio skyriai arba pavyzdiniai sodai prie šių mokyklų: Kvėdarnos, Vidžių, Utenos, Blagodalės ir Žemaitkiemio; medžių ir kailių darbo skyrių Anykščiuose, pintinių darymo Sartuose (Zarasų apskr.), audimo – Subačiuje, siūvimo – Ukmergėje. [...]“. (Viltis. – 1914.); „Naujos mokyklos. Balandžio 15 d. buvo susirinkę Ukmergėje mokytojų ir visokių valdininkų pasikalbėti apie amato mokyklų ir kursų steigimą. Nutarė įsteigti Ukm. ap.: žemąją amatų mokyklą, kelias šaltkalvių ir dailidžių mokyklas ir vieną ūkio. Kitur būsią dar prie mokyklų ūkio skyriai: medžio ir  kailio darbų, pintinių darymo, audimo ir siuvimo. Be to, moterų darbo kursai prie daugelio mergaičių mokyklų. Visa tai būsią padaryta nuo 1916 iki 1923 metų.“ (Vairas. – 1914.)

1914 m. balandžio 16 d. Ukmergės Miesto Dūma, dalyvaujant Miesto Galvai M. S. Kontautui ir 18-ai Dūmos narių, atsižvelgdama į Ukmergės Priešgaisrinės Draugijos per Kauno gubernatorių pateiktą Miesto valdybai siūlymą įrengti du priešgaisrinius šulinius Ukmergėje, vienbalsiai nutarė įrengti šulinius, o dėl konkrečių jų įrengimo vietų sudaryti komisiją iš Dūmos narių A. Targonskio, M. Mackevičiaus ir K. Sabulio. Miesto valdybai pavesta pakviesti Apskrities ispravniką dalyvauti minimos komisijos darbe. (LVIA; KM)

1914 m. „Ukmergėje geguž. 1 d. buvo vietos katalikų – labdarių dr-jos visuotinis susirinkimas. Iš 80 narių susirinkiman teatvyko 30. 1913 metais dr-jos veikimas šitaip apsireiškė: prieglaudoje buvo laikomi 23 paliegę seneliai, 53 žmonės sušelpti 552 rub. 50 kap.; draugija duodavo neturtingiems nemokamų pietų ir papiginta kaina vaistų. Velykoms buvo išdalinta valdomųjų daiktų ir drabužių 110 pavargėlių už 103 rub. 16 kap. Draugija kas mėnesį savo naudai ruošia vakarus. Šiemet gaus dar vieną tūkstantį rublių, paskirtą mirusios dvarininkės Petraškevičienės. Be to, dr-ja turi savo namus.“ (Vairas. – 1914.)

1914 m. gegužė. „Ukmergės miesto biudžetas. Pajamų 1914 m. tikimasi turėti iš įvairių šaltinių 39.662 rbl. 39 k. Išlaidos gi šitaip sutvarkytos: 1) miesto valdybos ir našlaičių teismo laikymui 7.785 rub. 25 k. (15 nuoš. visų išlaidų); 2) kariuomenės butams – 571 rb. 33 k.; 3) miesto policijos laikymui 9578 rb. (19 nuoš. visų išlaidų); 4) ugniagesių laikymas 2507 rb. 40 k. (5 nuoš. visų išlaidų); 5) miesto sutvarkymui ir įvairiems patogumams 5.195 rbl. 68 k. (daugiau kaip 10 nuoš.); liaudies švietimui 20.592 rbl. 60 k. (maždaug 41 nuoš.); 7) visuomenės tvarkai 50 rb.; 8) medicinos, veterinarių ir sanitarų laikymui 65 rub. (sic!); 9) įvairūs mokesčiai neša 141 rub.; 10) miestui priklausančios nejudinamosios mantos laikymui ir sutvarkymui 1534 rub. 39 k. 11) skolų apmokėjimas 1222 rub. 80 k.; 12) įvairios išlaidos 1211 rbl. 94 kap./ Išlaidos tokiu būdu šiais metais neš 50.455 rbl. 39 kap. Laukiamas 10.893 deficito./ Reikia čia pabrėžti, kad nėra turbūt ne tik mūsų krašte, bet ir visoje Rusijos valstybėje miestų, kurie taip, kaip Ukmergė beveik pusę savo išlaidų (41 nuoš.) skirtų liaudies švietimui.“. (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. gegužė. „Ukmergės miesto mokykloje (aukštoji pradedamoji mokykla) ketvirtoje klasėje laiko šiemet kvotimus iš viso 50 žmonių. Iš jų 15 lietuvių, 5 rusai, 13 žydų, 5 sulenkėjusieji lietuviai ir 10 lenkų. Paskutinieji kvotimai bus po sekminių, birželio 3 d.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. gegužė. „Ukmergė. Norima čia moterų gimnazijai gauti valdiškos mokslo įstaigos teises. Valdžia sutinka tas teises suteikti, jei butas [mokyklos pastatas] bus geriau, nekaip dabar pritaikintas prie tokios mokyklos reikalavimų. Tam tikslui reikalinga 2.500 rubl. Kol-kas surinkta aukomis daugiau kaip 1 tūkst. rublių, bet antra tiek dar trūksta. Visi tikisi, kad dabartinė energinga mokyklos vedėja Ramulienė mokės ir tuos dar tebetrūkstančius pinigus kaip nors surasti ir kad Ukmergė ištiktųjų susilauksianti netrukus moterų gimnazijos su valdiškomis teisėmis.“ ( Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. gegužė. „Vaikams žaisti plecius. Kauno gubernatorius leido Ukmergėj suruošti vaikams žaisti ir gimnastiką daryti plecių. Vieta tam pleciui paskirta taip vadinamajam Vidiškių  lauke, kur seniau yra buvusios artilerijos daržinės.“ (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. birželis. „Ukmergė (Kauno gub.). D-ras Mockevičius, kun. Petreikis ir  kiti buvo padavę prašymą leisti jiems pavargėlių globos Dr-ją inkurti. V-daus dalykų ministerija tos draugijos neleido.“ (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. birželis. „Ukmergės vyrų gimnaziją šįmet baigė 13 auklėtinių, o moterų gimnaziją baigė 8 mokinės, tarp jų viena tiktai katalikė – Marija Kiburtaitė.“. (Viltis. – 1914-06-17. – Nr.131. – P.3.)

1914 m. liepa. „Ukmergė. Ukmergės miesto mergaičių gimnazijos valdyba nutarė sumažinti mokslo mokestį, kuris praeitą metą buvo pakilęs net iki 124 rub. visose klasėse. Dabar daug sumažinama: I ir II kl. 50 rub. metams, III kl. – iki 60 rub., IV kl. – iki 80 rub., V ir VI kl. – iki 100 rub., VII kl. – iki 110 rublių. Todėl visuomenė gali dabar pigiai pasinaudoti minėtąja mergaičių gimnazija, juoba, kad čia yra ir vyrų gimnazija, o juk mokslas reikalingas ne tik vyrams, bet ir moterims.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. liepa. „Ukmergės vyrų gimnazijoje, nuo pereitų metų rudens gavusios visas vyriausybės gimnazijų teises, prašymai į I – VI klases bus priimami ligi rugpjūčio 1 d. Žinių galima gauti gimnazijos kanceliarijoje pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 10 lig 2 val. Įstojamieji egzaminai prasidės rugpjūčio 8 d.“. (Viltis. – 1914.)

1914 m. liepa. „Ūkmergės Moterų gimnazijoje dar priimami prašymai į I – V klases. Mokslo mokestis nuo ateinančių mokslo metų žymiai mažinasi. [...] Pabaigusios aukštesniąją miesto mokyklą priimamos be kvotimų į V klasę. Vasarą gimnazijos butas pertaisomas. Įstojamieji kvotimai prasideda rugpjūčio 25 d. Pernai gimnaziją baigė 8 mokinės.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. „[...] rugsėjo 17 d. buvęs čia Ukmergės bajorų susirinkimas, sušauktas karo reikalams apsvarstyti. Susirinkusieji, [...] nutarė tų reikalų prižiūrėti penkis įgaliotinius, kuriems ir pavedė ginti dvarininkų reikalus prieš vyresnybę. Sužeistiesiems šelpti nutarė visi mokėti tam tikran fondan po 6 kapeikas nuo dešimtinės; tų pinigų surinkimą ir jųjų padalinimą pavesta taip pat tiem įgaliotiniams. Įgaliotiniais išrinkti: Pr. Končia, M. St. gr. Korvin-Kosakovskis, St. Kozakovskis, St. Michalovskis ir St. Mantvila (jaunesnysis); kandidatais: K. Narkevičius ir J. Kosko. Įgaliotiniai tuojau nutarė pusę surenkamųjų pinigų pavesti Kauno „žemės“ dvarininkų lazaretui; liekamieji pinigai būsią suvartojami aukotojų noru.“ (Viltis. – 1914.)

1914 m. spalis. Ukmergėje prie Kauno žemės ūkio draugijos veikė Mažosios pramonės komitetas, sužeistiesiems, ligoniams ir vaikams pagelbėti rinkęs vilnas ir šiltus marškinius bei organizavęs vilnonių kojinių, pirštinių ir šalikų mezgimą. (Lietuvos žinios. – 1914.)
 
1914 m. lapkritis. „ Ukmergė. Lenkų komitetas. Sužeistiesiems gydyti ir padėti įsikūrė tam tikras komitetas. Įtaisė gi miestelėnai, aplinkiniai dvarininkai. Aukas rinko daiktais iš aplinkinių sodiečių. Viskas padaryta lenkiškai: parašai, vardai, - tik aukos ne, bet jos tautybės nežino.“ (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. „Ūkmergės gyventojai, išskyrus keletos šeimynų, lietuviai, tačiau miestas palikęs beveik visai lenkiškas. Lenkų intaka skverbtis pradėjo nuo  lenkų mokyklos,  kuri čia buvo įsteigta kunigų Pijorų vienuolyno ir gyvavo ligi 1841 m. Lenkų kalba viešpatavo čia mokyklose ligi paskutinio lenkmečio [?]. Lenkinimo darbą varė toliau dvarai, padėjo ir klebonijos./ Nuo 1905 m. miesto turtingųjų žydų ir dvarininkų įkurta čia dvi visuomenės gimnaziji: vaikinams ir mergaitėms, kuriose už mokslą reikia mokėti po 100-150 rub. per metus. Žydų vaikai čia priimami be procentų, užtat nesirūpinama gimnazijos perduoti valdžiai. Nors žydų nuosavybė miesto valdybos ir brangiai apkainota, tačiau miesto pajamų neužtenka pridengti visoms miesto išlaidoms ir tenka eikvoti miesto įgytasai turtas – miškas. Iš valdžios buvo duota miestui ligi 2100 deš. [dešimtinė – 1,09 ha], dabar gi beliko iš jų tik kokia 1000 deš./ Žmonėms daug nepatogumų randasi, kad Kauno Apygardos Teismas ir vyresnysis notariušas išsikėlę į Maskvą, kur jie sunku yra pasiekti./ Vokiečių užgriuvimo metu [karo pradžioje prasidėjus vokiečių puolimui] Ukmergė buvo sulaukusi pas save pabėgėlių iš Suvalkų gub. ir Kauno gub. pasienio.“ (Lietuvos žinios. – 1914.)

1914 m. gruodis. „Ukmergės apskritis. Čia žmonės pasižymi artimo meile ir gausiai aukuoja sužeistiems kareiviams drabužiais bei skalbiniais. Tų aukų tiek privežta Ukmergės miestan, kad jų išvežė jau kelias dešimtis vežimų, o kitą tiek dar bus.  Tėvynės mylėtojas.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1914.)

1914 m. miesto vadovų ir kanceliarijos darbuotojų atlyginimai: miesto galva – 600 rub. [per metus], valdybos nariai – 500 ir 400 rub., dūmos sekretorius – 600 rub., buhalteris – 600 rub., buhalterio padėjėjas – 540 rub., raštvedys – 480 rub., registratorius – 480 rub., raštininkas – 360 rub. Sekretoriui, buhalteriui, jo padėjėjui, raštvedžiui bei registratoriui buvo numatyti 120 rub. priedai, raštininkui – 60 rub. priedas. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1914 m. Ukmergėje gyveno 15135 žmonės. 47 % iš jų – žydai. (Savivaldybė. – 1932.)

1915 m.

1915 m. sausio 1 d. Ukmergės kalėjimo viršininkas – laikinai einantis šias pareigas kolegijos sekretorius Aleksandras Aleksandrovičius Gavrilovas;
Ukmergės miesto valdyba: Miesto Galva – rūmų patarėjas Mečislovas Sigizmundovičius Kontautas, valdybos narys – gubernijos sekretorius Kazimieras Juozapovičius Škadovskis, sekretorius – neturintis rango Pranciškus Pranciškovičius Estko;
Ukmergės miesto dūmos nariai: M. Kontautas, Juozapas Sigizmundovičius Radvilovičius, Kazimieras Juozapovičius Škadovskis, Motiejus Bernardovičius Mackevičius, Juozapas Silvestrovičius Franckevičius, Kazimieras Pranciškovičius Sabulis, Adolfas Napoleonovičius Targonskis, Justinas Stanislovovičius Cybulskis, Michailas Ivanovičius Romanovskis, Vaclovas Petrovičius Tarčinskis, Feliksas Ferdinandovičius Ratautas, Vitalis Nikolajevičius Kviatkovskis, Feliksas Petrovičius Vilovičius, Aleksandras Aleksandrovičius Monkevičius, Michailas Andriejevičius Survila, Vasilijus Abraomovičius Brosanikovas, Pranciškus Jurgelevičius Usonis, Antonas Ignatjevičius Symonavičius, Petras Ignatjevičius Mikuličius, Vladislovas Ivanovičius Ruškovskis, archijerėjus Pavelas Levikovas. Nuo žydų – Girša Berelevičius Levinas;
Ukmergės našlaičių teismas [Сиротский Суд]: pirmininkas – Miesto galva, nariai: Pranciškus Vikentjevičius Andrževskis ir Antonas Kasparovičius Zagorskis;
Ukmergės miestiečių valdybos seniūnas – Nastazianas Ivanovičius Veličko;
Ukmergės miesto gydytoju buvo kolegijos asesorius Romualdas Aleksandrovičius Labutis; Ukmergės miesto ligoninės felčeriu – Nikolajus Ivanovičius Denisovas;
Ukmergės miesto ligoninės viršininkas [смотритель] – kolegijos registratorius Vikentijus Pranciškovičius Mazuro, raštvedys – neturintis rango Aleksiejus Patrovičius Vavilovas;
Ukmergės žydų ligoninės vedėjas – tituliarinis patarėjas gydytojas Dovydas Isajevičius Sapiras, viršininkas – Izraelis Mordchelevičius Losis;
Laisvai praktikuojantys gydytojai Ukmergės mieste: Petras Petrovičius Mackevičius, Dovydas Isajevičius Sapiras, Šmuelis Leibovičius Berenšteinas, Veronika Matvejevna Janulaitytė;
Ukmergės miesto policijos prižiūrėtojai: 1 skyriaus – neturintis rango Pavelas Pavlovičius Bobrovskis, 2 skyriaus – kolegijos asesorius Grigorijus Fiodorovičius Levkovičius;
Ukmergės IV klasės pašto – telegrafo kontora: viršininkas – rūmų patarėjas Josifas Fadiejevičius Smilginas, viršininko padėjėjas – kolegijos registratorius Petras Osipovičius Klopovas, pašto – telegrafo IV kategorijos valdininkai: neturintis rango Nikolajus Filipovičius Naumovas ir neturintis rango Nikolajus Ivanovičius Kepelis, V kategorijos valdininkai: neturintis rango Stepanas Ignatjevičius Kvitas ir kolegijos registratorius Leontijus Varfolomejevičius Žitinecas;
Ukmergės VI kategorijos iždas: iždininkas – kolegijos sekretorius Nikolajus Ivanovičius Panfilovas, vyresnysis buhalteris – kolegijos sekretorius Georgijus Nikitičius Cybulskis, I kategorijos kasininkas – Ivanas Leopoldovičius Vaišvila, I kategorijos buhalteris – kolegijos sekretorius Michailas Mitrofanovičius Bažanovas, II kategorijos kasininkas – gubernijos sekretorius Aleksandras Vasiljevičius Litvinecas, II kategorijos buhalteriai: neturintis rango Semionas Danilovičius Gureckis ir neturintis rango Vladimiras Aleksandrovičius Paškevičius, sąskaitybos valdininkas – neturintis rango Milentijus Loginovičius Sosulovas;
Ukmergės miesto nekilnojamo turto mokesčio įstaiga: pirmininkas – Ukmergės apskrities mokesčių inspektorius [rūmų patarėjas Juozapas – Narcizas – Leonardas Konstantinovičius Juzefovičius], nariai: Mauša Dovydovičius Baronas, Michailas Ivanovičius Romanovskis, Vitalijus Nikolajevičius Kviatkovskis, Vladislovas Ivanovičius Ruškovskis, Motiejus Bernardovičius Mackevičius, Michailas Andriejevičius Survila;
Ukmergės miesto butų mokesčio įstaiga: pirmininkas – apskrities mokesčių inspektorius, nariai nuo mokesčių mokėtojų: Vitalijus Nikolajevičius Kviatkovskis, Osipas Sigizmundovičius Radvilovičius, Adolfas Napoleonovičius Taurogenskis, Josifas Silvestrovičius Franckevičius;
Ukmergės prekybiniai deputatai: Michailas Andriejevičius Survila; Michailas Ivanovičius Romanovskis, Vilhelmas Julijanovičius Lukovskis, Vaclovas Petrovičius Torčinskis;
Laisvai samdomas Ukmergės apskrities agronomas aptarnaujantis Ukmergės miestą [18 skyriaus vedėjas] – Viačeslavas Fiodorovičius Čiukajevas;
Ukmergės miesto vyrų gimnazija: direktorius – valstybės patarėjas Georgijus Jakovlevičius Šopko, tikybos mokytojai: stačiatikių – šventikas Gavrilas Venediktovičius Turbinas, Romos katalikų – kunigas Petras Adomovičius Ruškys, judėjų  - Solomonas Abraomovičius Beirechas, dėstytojai: rusų kalbos, literatūros ir filosofijos – neturintis rango Petras Kronidovičius Korkeškinas, rusų kalbos – Prochoras Maksimovičius Dulubas, istorijos – neturintis rango Petras Ivanovičius Žebinovas, geografijos ir gamtos mokslo – neturintis rango Michailas Nikolajevičius Kornilovičius, matematikos ir fizikos – neturintis rango Kazimieras Bronislovovičius Volbekas, matematikos – Antanas Antanovičius Čerkeliūnas, lotynų kalbos – neturintis rango Konstantinas Andriejevičius Ramulas, teisės mokslo – kolegijos patarėjas Vladimiras Pavlovičius Ziakinas, vokiečių kalbos – neturintis rango Vilhelmas Ivanovičius Goldbergas, prancūzų kalbos – Vera Adrianovna Trembinskaja ir Jekaterina Nikolajevna Jermonskaja, piešimo ir dailyraščio – valstybės patarėjas Ivanas Ivanovičius Nevzorovas, klasių auklėtojų padėjėjas ir raštvedys – rūmų patarėjas Ivanas Ivanovičius Aleksejevas, gydytojas – neturintis rango Petras Petrovičius Mackevičius, dantų gydytoja – Balbina Markovna Berenštein, gimnastikos mokytojas – Antanas Antanovičius Čerkeliūnas;
Ukmergės miesto visuomeninė privati moterų gimnazija su teisėmis moksleivėms [с правами для учащихся]: gimnazijos vedėjas – neturintis rango Konstantinas Andriejevičius Ramulas, vyriausioji auklėtoja – Olga Michailovna Ramul, tikybos mokytojai: stačiatikių – šventikas Gavrilas Venediktovičius Turbinas, Romos katalikų – kunigas Petras Adomovičius Ruškys, judėjų  - Solomonas Abraomovičius Beirechas, dėstytojai: matematikos ir fizikos – vakansija, vokiečių kalbos, gamtos mokslo, istorijos ir geografijos – Jekaterina Nikolajevna Jermonskaja, rusų kalbos, istorijos, pedagogikos, aritmetikos ir geografijos – Olga Michailovna Romul, rusų kalbos, istorijos ir aritmetikos – Aleksandra Fominična Šuchno, vokiečių kalbos – Vera Adrianovna Trembinskaja, prancūzų kalbos – Antanina Aleksandrovna Šuchevič, dailyraščio ir piešimo – valstybės patarėjas Ivanas Ivanovičius Nevzorovas, gydytojas – tituliarinis patarėjas Dovydas Isajevičius Sapiras;
Ukmergės aukštesnioji pradžios mokykla: inspektorius – rūmų patarėjas Vladimiras Petrovičius Lukinas, tikybos mokytojai: stačiatikių – archijerėjus Pavelas Arsenjevas Levikovas, Romos katalikų – kunigas Petras Ruškys, mokytojai: kolegijos sekretorius Jevgenijus Fomičius Šuchno, Naumas Jakovlevičius Gorbokas, (samdyta [ne etatinė]) mokytoja Nadežda Petrovna Kordunova, (samdytas) grafikos meno mokytojas – valstybės patarėjas Ivanas Ivanovičius Nevzorovas, užsienio kalbų mokytoja – Vera Adrianovna Trembinskaja, rankdarbystės mokytoja – Praskovja Ivanovna Kaplina, etatinis gydytojas – tituliarinis patarėjas Dovydas Isajevičius Sapiras, amatų mokytojas – Viktoras Michailovičius Uščenskis;
Ukmergės 1-oji vyrų vienos klasės parapinė mokykla: vedėjas – Michailas Andrejevičius Šavyro, antrasis mokytojas – Georgijus Kalvinas, tikybos mokytojai: archijerėjus P. Levikovas ir kunigas P. Ruškys;
Ukmergės 2-oji vyrų vienos klasės parapinė mokykla: vedėjas – Nikolajus Ignatjevičius Prokoplenia, tikybos mokytojai: archijerėjus P. Levikovas ir kunigas P. Ruškys;
Ukmergės moterų vienos klasės parapinė mokykla: vedėja – Jekaterina Vikentjevna Šavyro, tikybos mokytojai: archijerėjus P. Levikovas ir kunigas P. Ruškys;
Ukmergės cerkvės parapinė mokykla: mokytojas J. Verškovičius, tikybos mokytojas diakonas M. Savickis;
Ukmergės [valdiška žydų] dviejų klasių mokykla su mergaičių pamaina: vedėjas – Š. A. Beirechas, antrasis mokytojas – Z. I. Mankovičius, trečioji mokytoja  - B. I. Komisar – Losj, garbės globėjas – G. B. Levitas;
Ukmergės [privati] Talmud – Tora mokykla: vedėjas – Š. A. Beirechas, antroji mokytoja – P. I. Fraker, trečiasis mokytojas – J. I. Koltūnas;
Teismo tardytojai Ukmergėje: 1 skyriaus – kolegijos asesorius Jevgenijus Sergejevičius Sokolovas, 2 skyriaus – Aleksandras Nikolajevičius Raikinas, 4 skyriaus – kolegijos asesorius Anatolijus Sergejevičius Sokolovas,
Teismo pristavas Ukmergėje – rūmų patarėjas Jaroslavas Antonovičius Adamovičius;
Ukmergės miesto notarai: kolegijos sekretorius Aleksandras Nikolajevičius Šeliakinas  ir Michailas Dmitrijevičius Selivestrovas;
Kauno apygardos prisiekęs advokatas Ukmergės mieste – Henrikas Liudvikovičius Chormanskis;
Ukmergės stačiatikių parapinė cerkvė: klebonas, jis taip pat ir Ukmergės dekanato dekanas – archijerėjus Pavelas Levikovas. Šiai cerkvei priklausė ir Ukmergės stačiatikių kapinių cerkvė;
Ukmergės Romos katalikų parapija: klebonas – Kazimieras Petreikis, vikaras – Antanas Keraitis, Ukmergės gimnazijų tikybos mokytojas teologijos magistras kunigas Petras Ruškys. [Ukmergės dekanato dekanas – Kavarsko klebonas Petras Legeckis];
Ukmergės apskrities visuomeninis žydų rabinas – Mejeris Hiršovičius Faivušekas;
Kauno žemės ūkio draugijos Ukmergės skyrius: pirmininkas – Pranciškus Medardovičius Končia, pirmininko pavaduotojas Stanislovas Aleksandrovičius Montvila;
Ukmergės draugijos ir visuomeninės organizacijos:
Ukmergės vargšų žydų šelpimo draugija,
Draugija šelpti vargšams žydams Ukmergės mieste,
Vargšų Ukmergės žydų globos draugijos prieglauda,
Ukmergės labdaros draugija „Gmilus – Chesed“ beprocentinėms paskoloms išdavinėti,
Romos katalikų draugija Ukmergės miesto vargšams šelpti,
Draugija paremti vargšams Ukmergės miesto moksleiviams,
Draugija paremti vargšams moksleiviams Ukmergės miesto vyrų bei Ukmergės miesto visuomeninėje privačioje moterų gimnazijose,
Ukmergės savitarpio kredito draugija,
Ukmergės skolinamoji – taupomoji draugija,
Ukmergės bajorų namai,
Draugija geležinkeliui, einančiam per Ukmergės miestą, įrengti. (Kauno gubernijos  informacinė knyga 1915 metams. – Panevėžys.)

1915 m. sausio 3 d. Ukmergės gyventoja bajorė Aldona Kazimierovna – Romanovna Stankevič kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydama leisti atidaryti Ukmergėje „knygų ir laikraščių rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis skaityklą ir jų nuomą“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. sausis. „L. Žinių agentai, kur galima pirktis atskirais numeriais ir užsisakyti „L.Ž.“: [...] Ukmergėje: Koltūno knygynas – „Birutė“, [...]“. (Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. sausis. „Ūkmergė. Čia būtų patogi vieta apimti lietuviui vaistinę arba įsitaisyti savo vaistinės sankrovą [sandėlį ?]. “(Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. vasario 22 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, suteikdamas duomenis apie bajorę A. Stankevič, norinčią atidaryti Ukmergėje skaityklą, pranešė Kauno gubernatoriui, jog A. Stankevič yra 45 metų amžiaus, „[...] yra gero elgesio, lenkų tautybės, Romos katalikų tikybos, netekėjusi, činšo teise valdo 60 dešimtinių [65,4 ha] žemės, neturi pastovaus užsiėmimo, gyvena iš už žemės gaunamą pelną, turi vidurinį išsilavinimą, teista ir tardyta nebuvo, atsakomybėn už cenzūros įstatų pažeidimą netraukta, turi visas pilietines teises, turi pakankamai žinių ir lėšų sumanymo įgyvendinimui [...]“.(Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. kovas. „Ūkmergė. Miesto gyvenimas. Labai retai laikraščiuose tepasirodo korespondencijų iš mūsų miesto. Bet tai nenuostabu. Toks jau mūsų apskričio miestas, kuomet visuose mūsų gubernijos miestuose, nors prieš karą kultūrinis ir tautinis lietuvių susipratimas smarkiai ėjo pirmyn, Ūkmergė-gi, palikdama žydų, lenkų, sulenkėjusių lietuvių miestu, nuošaliai stovėjo nuo viso to judėjimo. Priežasčių tokio lietuvių apsnūdimo buvo daug: daugybė dvarų apylinkėje, lietuvių inteligentų trūkumas ir diplomatinis tylėjimas bei svyravimas vietos kunigų net paprastuose lietuvių tautinio judėjimo darbuose. Lietuvių inteligentų čia iš tiesų maža, ir tie patys skęsta tarpe visokių lenkų „iš principo“./ Miestas mūsų gan toli nuo gelžkelio, toli nuo didžiųjų karo apygardos kelių, tai ir karas maža tesuteikė permainų paprastam mūsų gyvenimui./ Tik dažnai rinkdavos miestan iš visų apylinkės valsčių stipresnieji ir jaunesnieji vyrai, paskui jų bėgdavo susirūpinę tėvai ir žmonos, keletą dienų skambėdavo liūdnos lietuvių dainos, bet greitai jas pakeisdavo triukšmingos kareivių dainos, o praėjus dar kelioms dienoms miestas ir visai netekdavo savo giesmininkų, kurių vis daugiau ir daugiau reikalaudavo pasienio gaisrai./ Ir vėl tylu, ir vėl ramu. Pradžioje vietos lenkai suskato kurti ir rengti ligoninę sužeistiesiems kareiviams. Žinoma, visur rinko aukų pinigais ir „medžiaga“ iš vietos ir apylinkių lietuvių ir lenkų. Prie to darbo prisidėjo ir tie, kurie dedasi lietuviai esą, bet visas darbas gavo vien lenkų darbavimosi vardą./ Bet ir tas darbas nebeilgai truko: sužeistųjų lenkai negaudavo, pinigų jiems pritrūko patiems gabenti ir slaugyti ligonius; dabar-gi beliko vien tuščiai prirengtas butas [slaugymo patalpa, įstaiga?]./ Gyventojai jau nusiramino, tik vaikščioja už miesto pasiklausyti, kaip toli, toli nelaimingoj Suvalkų žemėje armotos griaudžia./ Karui kilus gyvenimas mieste gerokai pabrango; sodiečiai dėl brangumo mažiau tekenčia, nes jie daugiau parduoda, mažiau perka.“ (Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. kovas. „Ukmergė. Ukmergės pavieto dvarininkai apsiėmė sumokėti po 10 kapeikų nuo dešimtinės sušelpti Lenkų Karalijos ūkininkams. Kovo 10 d. išsiuntė jau 4540 rublių į Varšuvos komitetą. [...]/ Valdžios uždaryta po 7 metų veikimo Ukmergės labdarių draugija, dėl to, kad buvusi neteisėtai įsteigta. Jos vieton steigiame lenkiškai – lietuvišką labdarių draugiją.“ (Vienybė. – 1915.)

1915 m. balandis. „Ūkmergė. Per Velykas, giedant rezurekcijas, kunigas ir žmonės per procesiją giedojo lietuviškai. Bet ties viduriniu altoriumi susispietė būrelis lenkų ir jie pradėjo giedoti lenkiškai. Bet norėdami užrėkti lietuvius, šaukė jie, kiek tik galėjo. Kad taip darytų tikri lenkai, tai ne taip skaudu būtų, bet tai darbas daugiausia sulenkėjusių lietuvių, kurie net dorai lenkiškai nemoka. Kol procesija tris syk apėjo apie bažnyčią, lenkai bešaukdami pailso ir inėjus bažnyčion, užgaudus vargonams, lenkai jau nebegalėjo prisitaikinti ir turėjo nutilti, o lietuviai vėla tvarkingai giedojo.  M. A. ūkmergietis.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1915.)

1915 m. gegužė. „Ūkmergė. Kareiviavimo reikalu. Valdžios paskelbta, kad  visi vyriškiai,  kuriems 1916 m. sausio 1 d. sueina 20 metų, turi prisistatyti ne vėliau kaip š. m. gegužės 1 d. prie šaukiamojo skyriaus (priz. učast.). Valstiečiams tas prisirašymas nereikalingas, nes jie paties valsčiaus yra prirašomi.“ (Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. gegužė. „Žydų išgabenimas. Armijos vado įsakymu paliepta išsikraustyti iš Ukmergės visiems žydams, kuriuos gabena į Ekaterinoslavo ir Poltavos gubernijas./ B.“ (Viltis. – 1915.)

1915 m. birželis. „Mūsų miestas, žydams iškeliavus, gerokai ištuštėjo, bet žmonės atrado, kad galima ir be jų gyventi neblogiausia./ Reikia atiduoti teisybė vietos gyventojams, kad jie labai pradėjo rūpintis savo jėgomis užimti visas reikalingas vietas prekyboj ir amatuose, ir tasai darbas jiems eina visai gerai./ Iš žydų mieste teliko tik vienas apskrities gydytojas p. Kacenelenbogenas, kaipo jau senai užimąs valdžios vietą. Nors už kelių varstų nuo Ukmergės baigias jų ištrėmimo rajonas ir tenai jų grūste prigrūsta./ Mieste daugybės produktų kaina pašoko gerokai aukštyn dėlai įvairių priežasčių, bet kartu pasirodė ir gana įdomių faktų, kad daugelio sodžiaus prekių kainą sumažėjo./ Vietinis taip neskaitlingas lyg šiol lietuvių inteligentų būrys pasididino: apsigyveno Ukmergėje pabaigusi kursus Petrograde vietinio prisiekusiojo advokato p. Boleslovo Dirmanto žmona ir atidarė dantų gydymo kabinetą./ To kabineto atidarymas kaip tik laiku ir labai reikalingas, nes visame mieste ir apylinkėje nebeliko nė vieno dantų gydytojo. J. J.“ (Viltis. – 1915.)

1915 m. birželio 19 d. Ukmergės miestiečių valdybos seniūno N. Veličko telegrama Kauno gubernatoriui: „Nėra lėšų Ukmergės [miestiečių] Valdybos raštvedybai išvežti. Nepristatytos pastotės. Kaip elgtis?“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. birželio 20 d. Kauno gubernatoriaus telegrama Ukmergės miestiečių valdybos seniūnui: „Nuosavybę galima išvežti tik gavus įsakymą dėl evakuacijos.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. birželio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Bažnytinių reikalų departamentas pranešė Kauno gubernatoriui,  jog birželio 19 d. Vidaus reikalų ministras patvirtino Romos katalikų paramos vargšams Ukmergės m. draugijos įstatus ir pareikalavo dar penkių įstatų egzempliorių bei pranešti kada draugija pradės veiklą. [Tokiu būdu po kelių metų susirašinėjimo ir vilkinimo draugijai leista pradėti veiklą.] (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. birželis. „Čionai [Ukmergėje] buvo žydų laikomas viešas knygynas-skaitykla. Jame galima buvo gauti įvairių knygų pasiskaityti. Bet dabar, žydus išdanginus [iškeldinus-ištrėmus į toliau nuo fronto esančias gubernijas], nebeliko jokio knygyno. Per tai skaityti mėgstantiems reikia „pasnykauti“.“ ( Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. birželis. „Ukmergė. Išvažiavus žydams iš Ukmergės, pradėjo rastis katalikų krautuvių. Dabar galima jau gauti pirkti visą, ko reikia; pastaruoju laiku atidaryta net naujos krautuvės su drapanomis ir avalynėmis./ Pabėgėlių yra ir Ukmergėj ir dažnai matyt dar naujų, atkeliaujančių iš karo lauko. Š.“ (Viltis. – 1915.)

1915 m. birželis. „Vilniuje. Vietos žydų komitetas sužinojo, kad iškraustytiems iš Panevėžio ir Ukmergės žydams valdžios leidžiama parvažiuoti kelioms dienoms palikto turto ir prekių pasiimti.“. ( Lietuvos žinios. – 1915.)

1915 m. liepos 6 d. telegramoje Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė Kauno gubernatoriui: „Man patikėtoje Policijos Valdyboje saugoma daugybė daiktinių įrodymų dar nebaigtose Apygardos Teismo bylose; kadangi Apygardos Teismas šiuo metu bylų nenagrinėja, prašyčiau Jūsų Prakilnybės ar nesutiktumėte leisti nedelsiant pervežti daiktinius įrodymus saugoti kur nors į kitą Policijos Valdybą, nes dėl gresiančios evakuacijos Policijos Valdyba neturės galimybės jų skubiai išvežti.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepa. Kauno gubernatoriaus telegrama Ukmergės apskrities ispravnikui: „[...] nurodoma visus daiktinius įrodymus nebaigtose apygardos Teismo bylose, saugotus Jums patikėtoje Policijos Valdyboje, tuojau pat išvežti iš Ukmergės m. saugojimui į vieną iš policijos valdybų, esančių prie rytinių [Kauno] gubernijos sienų.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 10 d. telegramoje Kauno gubernatoriui į Panevėžį Ukmergės apskrities ispravnikas praneša: “Du aeroplanai šiandien apsistojo [Ukmergėje] keletui dienų. Priešas artinasi prie Kėdainių. Laukiamas naktinis puolimas. Vietiniame kalėjime yra šimtas aštuoniasdešimt penki kaliniai su trylika prižiūrėtojų. Ar nemanote, kad reikia perkelti toliau areštinę [арестантский дом] ir arestantus laikomus policijoje? Yra nemažai daiktinių įrodymų. Leiskite juos perkelti į Novoaleksandrovsko [Zarasų] Policijos Valdybą.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 14 d. Ukmergės apskrities ispravnikas telegrafavo Kauno gubernatoriui į Rokiškį, jog „Šiandien į Ukmergę atvyko Kaukazo kazokų brigada ir pulkininkas su Dvinsko Karinės Apygardos Štabo inžinieriumi. Rytoj prie Ukmergės, už Šventosios upės pradės kasti apkasus į Vilniaus pusę.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 14 d. Ukmergės pašto viršininkas Smilginas telegrafavo Kauno gubernatoriui į Rokiškį: „Pranešu, kad šiandien išvežu vertybes, valdiškas lėšas ir raštvedybą į Vilnių. Telegrafui aptarnauti paliktas pakankamas tarnautojų skaičius.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 15 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė Kauno gubernatoriui, jog „Karinės vadovybės nurodymu Kavarsko ir Vidiškių žydai iškeliami už Šventosios. Paštas ir vertybės evakuotos į Vilnių. Kokie pareigūnai bei įstaigos ir kur turi evakuotis?“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 15 d. Ukmergės apskrities bajorų vadovo telegrama Kauno gubernatoriui: „Prašau man pranešti kur evakuoti man pavaldžias įstaigas“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepa. Kauno gubernatoriaus telegrama Ukmergės apskrities bajorų vadovui: „Gavus nurodymą apie evauaciją, jums pavaldžias įstaigas reikia evakuoti į Naujuosius Švenčionis [Švenčionėlius?] per Uteną. Šiuo metu man nėra žinomos aplinkybės, kurios iššauktų evakuacijos būtinybę.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 metų liepos 17 d. telegramoje į Novoaleksandrovską [Zarasus] Ukmergės apskrities ispravnikas Šematurovas praneša: „Vakar priešininko, Kėdainių apylinkėse nepastebėta, vakare į Šėtą atvyko apie dvidešimt priešo patrulių su kulkosvaidžiu. Iš likusios apskrities dalies duomenų gauti neįmanoma, nes karinė žvalgyba nepraleidžia mano žmonių, o telegrafo ryšys nutrūko, nes perėjo į kariškių rankas, o  kai kuriuos [telegrafo] punktus užgrobė priešas. Bendroji padėtis nepasikeitė. Kazokų brigados štabas persikėlė į Pabaiską. Bajorų Vadovas kartu su Karine Įstaiga, Bajorų Globa, Apskrities Suvažiavimu, Arešto Namais, Ligonine ir Žemėtvarkos Komisija evakavosi į Širvintas. Kalėjimas šiandien per Širvintas evakuotas į Vilnių. Dėl pavojingos padėties policijoje saugotus areštuotuosius perkeliu į Vilnių. Nėra duomenų kur yra antrosios nuovados Pristavas Avdiejevas. Varis ir kiti vertingi metalai dėl kelio į Uteną pavojingumo siunčiami į Vilnių. Prašau nurodymo dėl kreditų Vilniaus Ižde atidarymo.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 18 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Šiandien, Kubanės kazokams išstumiant priešą iš Taujėnų, buvo užmuštas vokiečių karininkas ir keletas kareivių. Žinių  iš Pagirių, Šėtos negaunu. Atvyko pėstininkai ir kavalerija. Atšaukus daugelį darbingų žmonių žemės darbams į Kauną, Jonavą, Vaitkuškį, gyventojai nebeturi jėgų naikinti derlių, nuginti gyvulius ir t.t. Nuo tarnybos laisvi sargybiniai naikina žiemkenčių želmenis deginimu, o vasarojų – ganymo būdu. Sėkmingesniam darbų vykdymui prašau komandiriuoti man kuo didesnį kitų apskričių raitųjų sargybinių kiekį.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 19 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui į Novoaleksandrovską [Zarasus]: „Ukmergės Būrio viršininko Generolo Tiulino nurodymu 34 denatūruoto spirito kibirai iš 264 [valstybės monopolio alkoholinių gėrimų?] krautuvės nusiųsti Vilniaus apskrities 2 nuovados Pristavui.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 21 d. Kauno gubernatoriaus telegrama Ukmergės apskrities ispravnikui: „Į rytus nuo linijos Jekau [Jekabpilis Latvijoje] – Pabiržė – Salamiestis – Kavarskas vietinė policija turi likti savo vietose iki tol kol nepasitrauks mūsų kariuomenė, kad saugotų tvarką ir neleistų plėšimų.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 23 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pranešė Kauno gubernatoriui, „[...] kad 2 nuovados Pristavas karinės valdžios nurodymu evakuotas į Užpalių miestelį liepos 21, kur yra ir šiuo metu, 3 nuovados Pristavas karinės valdžios nurodymu evakuotas į Žemaitkiemio valsčiaus Kunigėlių dvarą. 5 nuovados Pristavas karinės valdžios nurodymu evakuotas į Alantos miestelį, o 1 ir 4 nuovadų Pristavai yra savo vietose.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 23 d. Ukmergės ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Policijos sargyba atlieka žvalgybos tarnybą, padeda pražygiuojančiai kariuomenei, praneša gyventojams apie karinių dalinių užduočių vykdymą, stebi valdiškus darbus ir veda ten stebėjimo tarnybą; šitam ir taip neužtenka sargybinių, o atleidus etapų sargus [етапные сторожа], kuriuos teks pakeisti [policijos] sargybiniais, visų reikalavimų vykdymas taps neįmanomu. Todėl nuolankiausiai prašau komandiruoti [į Ukmergės apskritį] kitų apskričių sargybinius arba leisti išlaikyti etapų sargus iš policijos sargybos kredito likučių.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 23 d. Kauno gubernatoriaus telegrama Ukmergės apskrities ispravnikui: „Etapų sargai jokiu būdu negali gauti algos iš [policijos] sargybos išlaikymui skirto kredito likučių. Kad padėti generolui Ušakovui atlikti žemės darbus yra komandiruota Šiaulių, Raseinių ir Telšių apskričių [policijos] sargyba kartu su šių apskričių valdininkais, tad generolui Ušakovui nebereikia Jums pavaldžių policijos pareigūnų. Jei, nepaisant to, žvalgybos tarnybai Jums pritrūktų raitųjų sargybinių, tai kreipkitės betarpiškai į generolą Ušakovą, prašydamas jo perleisti Jums reikalingą tai tarnybai raitųjų sargybinių skaičių.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 24 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Mūšiai vyksta Taujėnų, Vidiškių, Ukmergės kryptimis. Dega Kadrėnai, Šalkavos dvaras. Priešo puolimo kryptis – Vidiškiai, Lyduokiai. Aš su išorine policija [?] kol kas esu Ukmergėje. Rajono [karinio?] Viršininko štabas – Vaitkuškyje.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 24 d. zemskinio viršininko Galkino telegrama Kauno gubernatoriui: „Pranešu, kad Šėtos Valsčiaus Valdyba evakuota, o Pagirių, Siesikų ir Konstantinovo [Deltuvos] [valsčių valdybas] laikau vietoje. [...] Prašau nurodymo kada ir kur evakuoti valsčių valdybas.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 24 d. Kauno gubernatoriaus telegrama zemskiniam viršininkui Galkinui: „Traukitės kartu su policija į Širvintas. Kol įmanoma likite kartu su valsčių valdybomis vietose ir imkitės visų priemonių sunaikinti pasėliams, kad šie nepatektų į priešo rankas.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 25 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Mūšis vyksta šalia Vidiškių, priešas atsitraukė į Pagirius, Siesikus, puola Ukmergę. Sudeginti Kadrėnų, Nuotekų kaimai, dalis Vidiškių. Kol kas lieku Ukmergėje. Karinės vadovybės nurodymu 3 nuovados Pristavas su sargyba išvyko į Želvą, o 5 nuovados į Alantą. Beveik visi gyventojai vyrai apkasuose [kasa juos], todėl negali nei deginti kluonų, nei visko išvežti ar sunaikinti.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 26 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Vakar priešas  išstumtas iš Lyduokių, Kurėnų, Vidiškių. Šiose vietovėse vyko karštos kautynės ir priešas buvo priverstas bėgti. Šiandien pastebėtas priešo judėjimas nuo Kauno pusės. Kaimų valdžia išsivažinėjo. Jūsų nurodymas perduotas į Širvintas. Keletas raitųjų sargybinių ir pėsčiųjų rekvizicinės komandos narių yra Širvintose. Likusioji policija tęsia sunkią ir pavojingą tarnybą vietose. Uriadnikas Šilo ir sargybinis Andrejevas buvo patekę į nelaisvę, tačiau buvo kazokų išvaduoti. Sargybiniai Brunovas ir Okolevičius, komandiruoti į Siesikus naikinti derliaus bei nuvaryti galvijus, negrįžo, sklinda gandai, kad pateko į nelaisvę.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. „[...] liepos 27 dienos pranešimu pirmą sykį neaiškiai buvo paminėta Ukmergės vardas: buvo numanu, jog karo ugnis ėmė siausti apie kalbamąjį miestą. Tik veltui nelemtoji priežastis vakar nutraukė spėjamą apie tai mūsų kalbą, bet dabar nebeužčiuopiamai apie tai kalbama oficijaliai: Ukmergės apylinkėse – Šventosios krantuose eina mūšiai ir karo ugnis naikina atokų neperturtingą Lietuvos kraštą. Prie Ukmergės vokiečių esama, prieita keliais nuo Panevėžio ir Kėdainių [...]“. (Viltis. – 1915.)

1915 m. liepos 29 d. zemskinio viršininko Galkino telegrama Kauno gubernatoriui: „Pranešu, kad man patikėtos valsčių valdybos evakavosi iš jų įsikūrimo vietų neužilgo prieš jas užimant priešininkui. Didesnioji dalis pasėlių sunaikinta. Aš pats asmeniškai išvykau iš Ukmergės, garnizono viršininkui patarus ir leidus, liepos 24 d. 11 valandą vakaro,  kai ten, miestą palikus policijos pajėgoms prasidėjo vežimų ir butų plėšimai, toliau pasilikti buvo neįmanoma. Kartu su valsčių valdybomis esu Širvintose laukdamas tolesnių Jūsų Prakilnybės nurodymų.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. liepos 29 d. “Miesto Valdyba” pasiuntė telegramą į Novoaleksandrovską [Zarasus] Kauno gubernatoriui, klausdama kur evakuotis jai ir gaisrininkų komandai. Gubernatorius nurodė evakuotis į Švenčionis, bet tik tada kai “garnizono viršininkas pripažins evakuacijos būtinumą”. (Kauno apskrities archyvas; KM); “Miesto gaisrininkų gurguolė karo metu buvo evakuota į Rusiją.” (Eskizai. – 2001.)

1915 m. rugpjūčio 8 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Priešas puola Taujėnus, įsitvirtina Bugeniškyje, Pamūšyje. Mūsų kariuomenė atsitraukė į Kurėnus.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

„1915 m. rugpjūčio 9 ir 10 dienomis Ukmergė buvo be valdžios. Rusų marodieriai bei iš kaimų atvykę grobikai laužėsi į parduotuves ir plėšė bėglių paliktus butus. Kai kurie grobį iš miesto išsivežė vežimais.“ (Survila M. Ukmergės miesto ir Ukmergės apskrities istorijos apybraiža. – 2004.)

1915 m. rugpjūčio 10 d. Priešo puolimo metu sudegus Vidiškių tiltui, per dvi dienas vėl pastatytas naujas  laikinas. Statė inžinierius Blečulinskis 2 Dinaburgo Divizijos Štabo Viršininko įsakymu. Vakar tos pačios Divizijos Štabo Viršininkas įsakė sunaikinti grūdų atsargų sandėlį Kurėnuose, esanti tarp mūsų ir priešininko išsidėstymo. Priešas dabar puola Ukmergę.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. rugpjūčio 10 d. Ukmergės apskrities ispravniko telegrama Kauno gubernatoriui: „Pasak Divizijos viršininko įsakymo, tolesnis vietinės policijos pareigūnų buvimas Ukmergėje yra pavojingas dėl karinių aplinkybių. Aš, gavęs Jūsų telegramą, išvykstu į Novoaleksandrovską [Zarasus]. Padėjėjas kol kas lieka Ukmergėje. Policijos valdybos kanceliarija iš Širvintų pervežta į Uteną.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. „Rugpjūčio 10 dienos vakare vokiečiai iš Laibiškių ir Deltuvos apylinkių paleido keliolika patrankų šūvių Vaitkuškio  ir Pabaisko kryptimi. Naktį ėmė lyti kelias savaites lauktas lietus, o išaušus rugpjūčio 11 dienai, į Ukmergę įsiveržė 18 Bavarijos kirasyrų pulko raitieji patruliai. Paskui juos į miestą įžengė 23 Pamario dragūnų pulkas./ Tiltas per Šventąją buvo sudegintas, o brastose rusai paskandino iš aplinkinių kaimų ūkininkų atimtas akėčias, virbais į viršų. Tačiau upėje liko daug sielių. Vokiečiai juos sutraukė į vieną vietą ir šitaip pasidarė perkėlą. Jau sekančią dieną vokiečių pionieriai pradėjo tilto statybą.[...] Vokiečių šaltiniai mini, jog Ukmergės užėmimo data yra 1915 metų rugpjūčio 26 diena [rugpjūčio 11 d. pagal Julijaus kalendorių, naudotą Rusijos imperijoje, yra rugpjūčio 24 d. pagal Grigaliaus kalendorių, naudotą ir dabar naudojamą Vakarų Europoje, tad iš tikro Ukmergę vokiečiai užėmė, tikriausiai, rugpjūčio 24 d.].“ (Survila M. Ukmergės miesto ir Ukmergės apskrities istorijos apybraiža. – 2004.)

1915 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergės apskrities ispravniko padėjėjo Šarupičiaus telegrama Kauno gubernatoriui: „Šią naktį mūsų kariuomenė paliko Ukmergę. Tiltas per Šventąją sudegintas. Su sargybos pareigūnais esu Vaitkuškyje.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergės apskrities ispravniko padėjėjo telegrama Kauno gubernatoriui: „Ukmergės būrys pasitraukė į Maišiagalą Vilniaus apskrityje, palikęs apsaugą. Dauguma gyvenančių prie Šventosios pasitraukė su kariuomene. Ukmergę priešas užėmė vakar, ketvirtą valandą dienos.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. rugpjūčio 25 d. Kauno gubernijos kanceliarijos valdytojas pranešė Ukmergės apskrities liaudies mokyklų inspektoriui, jog „[...] gubernatoriaus kanceliarija, Jo Prakilnybės [gubernatoriaus] įsakymu, praneša Jūsų Kilnybei, kad pradėti užsiėmimus Ukmergės apskrities mokyklose šiuo metu nėra galimybių.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1915 m. „Tik lapkritį suorganizuota valdžia Ukmergėje. Miesto burmistru paskirtas žandarmerijos puskarininkis Matulis, Prūsijos lietuvis. Tačiau faktinę valdžią turėjo miesto komendantas kapitonas Eichmanas, pusiau invalidas iš vakarų fronto. Komendantūra įsikūrė šalia p. G. Šulevičiaus vaistinės. Buvusiame klube įrengė karininkų kazino, Sviderskio cukrainė paversta Soldatenheim. Didžiojoje Sinagogoje ir šalia jos įrengtos Kraftfahrpark – automobilių remonto dirbtuvės./ [...] Karo veiksmams pasibaigus, grįžo keliolika žydų šeimų, kurias iš miesto pašalino rusų valdžia. Paprastai žydai buvo vokiečių vertėjai ir pagalbininkai./ Visiems mieste pasilikusiems parduotuvių savininkams įsakė jas atidaryti, bet iškart po atidarymo konfiskavo visas prekes, dar išlikusias po plėšimų. Užiminėtos parduotuvių patalpos. [...]/ 1915 m. pabaigoje įvesti nauji pinigai „Ostmarkės“, liepiant tuojau pat iškeisti turėtus caro rublius. Naujieji banknotai turėjo įrašus vokiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis. Griežtai uždrausta atsiskaitinėti ir laikyti rusišką valiutą, grasinant mirties bausme. Prieš Kalėdas panaikintas senasis kalendorius ir įvestas naujas. Kalėdų šventės jau švęstos pagal naująjį kalendorių./ Pastarąjį okupacinės valdžios nutarimą gyventojai priėmė su pasitenkinimu. Džiaugtasi, kad visos šventės dabar bus švenčiamos kartu su visu katalikišku pasauliu, o ne 13 dienų vėliau. Kiti potvarkiai labai vargino gyventojus. Be komendanto leidimo uždrausta išvykti iš miesto net į artimiausias apylinkes. Visuose iš miesto vedančiuose keliuose įrengė nuolatinius postus./ Įvesta griežta visų maisto atsargų reglamentacija ir maisto kortelės, už kurias vis tiek nieko neišdavinėjo. Negausiose veikiančiose parduotuvėse pardavinėjo tik degtukus bei pačius prasčiausius vokiškus rakandus,  matyt kažkada skirtus vokiečių afrikietiškoms kolonijoms./ Buvusioje rusiškoje gimnazijoje Deltuvos gatvėje įrengė rusų belaisvių stovyklą, apsuptą tankia spygliuotų vielų užtvara ir saugomą sargybinių su šunimis. Rusai joje dažnai mirdavo badu, kasdien jų lavonus veždavo į stačiatikių kapines./ 1915-1916 metų žiema buvo ypač sunki. Besitraukiančios rusų kariuomenės sunaikintos maisto atsargos sukėlė maisto trūkumą kaime, o miestiečiai badavo tikrąja to žodžio prasme. Ypač vargo žmonės, iškelti iš pafrontės kaimų, kurių vokiečiai gana daug atvežė į miestą vėlyvą rudenį. Kilo vidurių šiltinės epidemija, su kuria kovota skiepais. Maisto atžvilgiu 1915-1918 metų okupacija buvo daug sunkesnė negu sekanti, 1939 – 1944 metų vokiečių okupacija [Lenkijoje]. (Survila M. Ukmergės miesto ir Ukmergės apskrities istorijos apybraiža. – 2004.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau