1922 m.
    
Sausis
1922 m. leidimą veikti gavo brolių Orvinų ir Krikūno garo malūnas ir lentpjūvė. Įmonės adresas: Rygos g. 23, Ukmergė. (LCVA.)

1922 m. Ukmergės savivaldybė išlaikė dvi lietuvių, vieną lenkų ir dvi žydų pradžios (III ir IV) mokyklas. (Eskizai. – 1994.)

1922 m. Ukmergėje buvo šie “traktieriai” kuriuose buvo pardavinėjami alkoholiniai gėrimai (savininkas, adresas): Matlia Maršalek, Rinkos g. 21; Idelis Perkulis, Vienuolyno g. 15; I. Kuliunas, Kauno g. 5; Rode Zaheri, Vilniaus g. 6; Meeras Blochas, Vilniaus g. 8; Chana Besman, Vilniaus g. 23; Rocha-Lėja Kacelienė, Vilniaus g. 48; Abramas Kapul, Vytauto g.1; Alieš Šneideras, Vytauto g. 7; Icik Michelis, Vytauto g. 8; Chava Baronienė, Vytauto g. 10; Matis Indelevičius, Vytauto g.14; Lozer Volk, Mažoji Bažnyčios g. 2; Mendelis Basmenas, Pirties g.10; Liba Ibedas, Rygos g.36; Mikolinas ir Maskolimas, Kęstučio a. 1; Jochel Zacheri, Vilniaus g. 2; Jankel Masel, Kęstučio a. 11; Ginsbur Gileris, Kauno g. 27; Kogan Dovid, Vilniaus g. 1; Mauša Stuk, Kęstučio a. 21; Geršon Segal, Kęstučio a. 3. (LCVA.)

1922 m. sausio 1 d. Ukmergės gimnazijoje buvo 319 mokinių, dirbo 12 mokytojų, buvo 7 „norminės“ ir 2 lygiagrečios klasės; Ukmergės žydų gimnazijoje – 167 mokiniai, 10 mokytojų, 6 klasės, mokslas vyko jidiš kalba; Ukmergės lenkų progimnazijoje – 155 mokiniai, 10 mokytojų, 5 paprastos ir 1 parengiamoji klasės. (Švietimo darbas. – 1923.)        

1922 m. „[...] Sausio 8 dieną Ukmergėje įvyko pirmas „Kalinių Globojimo“ Draugijos susirinkimas. Paaiškėjo, kad kaliniai mažai aprūpinti maistu, drabužiais; švietimo reikalu nieko nedaroma./ Kadangi Ukmergės kalėjime būna daugiau,  kaip 100 kalinių, tai draugija, nepajėgdama pagerinti jų maisto, nutarė tuo reikalu kreiptis į atitinkamą valdžios įstaigą, nurodžius blogą dabartinę padėtį, reikalauti padidinti kaliniams maisto porcijas. Susirinkimas rado reikalinga šviesti kalinius, steigiant knygynėlius ir mokant beraščius. Kadangi kalėjimą gali lankyti tik teisėjas, tardytojas ir kalėjimo administracija, todėl nutarta prašyti kalėjimų departamentą,  kad jis leistų kalėjimą lankyti mokytojui, kuris apsiims kalinius mokyti./ Daug kalbama apie kalinių darbus. Pasirodė, kad iš kalinių darbo valdžia imanti 75%. Išneštas pageidavimas, kad kaliniai daugiau dirbtų, kad kalinius pratintų darbui ir per darbą juos auklėtų. Kad geriau sudominus juos darbu, nutarta prašyti valdžią, kad kaliniams už jų darbą butų duodama nemažiau, kaip 50% [uždarbio]./ Į [draugijos] valdybą išrinkti piliečiai: P. Kuzma, J. Baronas ir kun. Jodaitis.“. (Laisvė. – 1922.); „Sausio 8 dieną kai kurių Ukmergės inteligentų rūpesčiu įsikūrė „Kalinių globos draugijos“ skyrius. Kuriamajame susirinkime į draugiją įsirašė 21 narys. Išklausiusi pranešimus apie vietos kalinių buitį ir apsvarsčiusi priemones jų medžiaginiam stoviui pagerinti ir dvasiniams reikalams aprūpinti, jauna draugija nusižymėjo pirmuosius savo darbuotės žingsnius./ Kadangi teikiamojo kaliniams maisto vos beužtenka gyvybei palaikyti, draugija rado būtina reikalauti iš valdžios atitinkamų organų, kad maisto norma nors nebūtų mažesnė, kaip kad buvo rusų kalėjimuose, o tuo tarpu sušelpti maistu tuos kalinius, kurie iš giminių jokios pagalbos negauna. Be to draugija pastatė uždaviniu suteikti reikalingiems kaliniams rūbų ir avalinių, kurių kalėjimuos neduoda; praplėsti esamuosius kalėjimo darbus, įvesti amatų mokymą [...]“ (Lietuva. – 1922.)

1922 m. „Sausio 15 d. įvyko Ukmergės apskrities mokytojų konferencija, kurion atvyko daugiau kaip 60 mokytojų. Dienotvarkė konferencijai buvo patiekta plati: 1) einamuoju momentu, 2) sodininkavimas ir daržininkystė, 3) valia ir jos auklėjimas, 4) Vasario 16 d. šventė, 5) pradedamųjų mokyklų projekto klausimu, 6) mokytojų švietimas ir kiti./ Dienotvarkė ėjo gana greit, nes referuojami klausimai nesukėlė ginčų, o kurie galėtų sukelti, tai tyčia pro tuos klausimus greičiau praeita. Pradedamųjų mokyklų įstatymo projekto klausimu pakalbėjus vienam ir kitam prieš, be rezoliucijos pereita prie kito klausimo./ Po konferencijos buvo mokytojams dalinama mokslo priemonės.“ (Lietuva. – 1922.)

1922 m. nuo sausio 16 d. Lazauskienei Emilijai leista eiti „rankų darbo“ mokytojos pareigas Ukmergės gimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. „Sausio 18 d. įvyko metinis Ukmergės „Aido“ dr-jos susirinkimas. Draugija turi vos tik 19 narių. Draugijos kasoje yra 2700 auks. Draugijos pajamos ir išlaidos buvo daromos ryšy su draugijos salės laikymu./ Pil. Kuzmos buvo įneštas sumanymas prie draugijos steigti teatrui, pastatyti sekciją su atskirais įstatais, nario mokesniu 200 auks. metams ir su dešimteriopa atsakomybe./ Kadangi pastatyti teatrą reikia daug lėšų, o Ukmergėje tą reikalą užjaučiančių mažai tėra, susirinkimas vieno balso dauguma atmetė pil. Kuzmos pasiūlymą./ Valdybon išrinkti piliečiai: P. Kuzma, A. Rimkus, Lazauskas, J. Baronas ir V. Kvieska. [...]“ (Lietuva. – 1922.)

1922 m. sausio 29 d. Ukmergėje, “Aido” salėje įvyko visuotinis lauko darbininkų profesinės sąjungos susirinkimas, dalyvavo apie 90 narių. Buvo išrinkta nauja valdyba iš penkių narių ir revizijos komisija iš trijų narių. Susirinkime kalbėjo Steigiamojo Seimo narys socialdemokratas A. Povylius. (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. „Ukmergės miesto būrio šaulių rūpesniu š. m. sausio 29 dieną surengtas spektaklis. Suvaidinta 5 aktų drama „Ponas ir mužikai“. Vaidinimas nusisekė neblogai. Nors publikos atsilankė nedaugiausia, vis tik gryno pelno gauta apie 1800 auks. – Ir tai geras daiktas, nes būrio kasa buvo visai tuščia./ Reikia pripažinti, kad kultūros srity mūsų labai mažai nuveikta. Išrinkus Švietimo komisiją ir turint šiek tiek lėšų, tikimąsi kultūrinį darbą seksis sparčiau varyti.“ (Trimitas. – 1922.)

Vasaris
1922 m. „Vasario 19 d. Pradedamosios mokyklos bute įvyko Lietuvos Jaunimo Sąjungos Ukmergės skyriaus steigiamasis susirinkimas. Susirinkiman atvyko apie 30 asmenų. Skyrius nutarė dar iki Užgavėnių suruošti šeimyninį vakarėlį, imtis organizuoti korą ir gavėnios laiką sunaudoti lavinimui savo narių, ruošiant tuo tikslu eilę paskaitų.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. vasario 23 d. įregistruota Ukmergės žydų literatūros dramos draugija, siekusi “Ukmergės gyventojų tarpe platinti supratimą apie žydų meną”. Draugijos valdyba: M. Šapiro, A. Karlinskis, B. Goldbergas. Draugija planavo steigti ir išlaikyti teatrą, dramos studiją, dramos literatūros biblioteką, bet šie uždaviniai, matyt, draugijai buvo per sunkūs – dar nepradėjusi veikti, ji užsidarė. (LCVA.)

1922 m. „[...] Vasario 25 dieną buvo [Lietuvos jaunimo sąjungos Ukmergės skyriaus] surengtas vakarėlis. Pirm šokių padeklamavo, padainavo duetą ir solo. Per vakarėlį surinkta aukų 1275 auks. [...]/ Skyrius turi daugiau kaip 50 narių. Naujai susitvėręs skyrius jau turi priešų. Ukmergės mieste ir valsčiuje yra „pavasarininkų“ kuopa, kurie nieko neveikia, jei bent nusipirko vėliavą, vyskupui pastatė bromą ir suruošė keletą vakarėlių, kai buvo gyvas Ukmergės gimnazijos kapelionas kun. Danisevičius. Taigi, dabar „pavasarininkai“, pavydėdami Lietuvos Jaunimo Sąjungos Ukmergės miesto skyriaus susiorganizavimui, skleidžia visokias paskalas. Sako, kad skyrių organizavo kokia ten iš Kauno atvažiavusi panelė – bolševikė, kad skyrių sudaro bolševikai. Skyrių organizavo vietiniai žmonės, kad nors kas būtų atvažiavęs iš Kauno.“ (Jaunimas. – 1922.)

1922 m. vasario 26 d. „[...] turėjo būti Ukmergės skyriaus „Ūkininkų Sąjungos“ susirinkimas, bet neįvyko, nes atvažiavo tik iš 2 valsčių ūkininkai./ Tą pačią dieną įvyko „Žemdirbių Sąjungos“ suvažiavimas. Iš centro atstovas aiškino „Žemdirbių programą“ ir St. Seimo blogus darbus; St. Seimas, girdi, norįs hebrajų kalbą padaryti valstybine. Šleževičius St. Seime sakęs, kad pradžioj reikia dvarai išardyti, toliau-gi ir stambesnieji ūkiai ir pagalios atimta žemė iš visų. Išrinkta laikinoji valdyba, kuri turėtų įkurti skyrius valsčiuose. „Žemdirbiai“ nors ir dažnai pameluodami, visgi matyt nesnaudžia. Reikėtų ir kitoms politinėms grupėms pasirodyti, nes rinkimai nebetoli.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

Kovas
1922 m. „Nuo š. m. kovo m. 1 d. įsteigti Ukmergėje Centr. Valst. Knygyno [bibliotekos?] skyrių ir nuo tos dienos paskirti minėto skyriaus vedėja pil. Emiliją Lazauskienę, mokant jai algos 1000 auks. mėn.“ (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. kovas. „Ukmergė. Krikščionių D. [Demokratų] ir d-ro J. Ereto mitingas. L. V. S. [Lietuvos Valstiečių Sąjungos] Ukmergės miesto kuopa sumanė padaryti „Aido“ salėje kovo 4 dieną paskaitą: „Keturios politinės srovės“ (klerikalų, liberalų, liaudininkų ir marksistų). Leidimo negauta, nors prašyta apskrities viršininko vasario 27 dieną. Klausiamas viršininkas apie leidimą, atsakydavo, kad leidimas pasiųstas komendantui, ir komendantas-gi, kad jis to pareiškimo negavęs. [...]. / Tuo tarpu, kovo 3 d. klebono žmogus gavo iš a. viršininko leidimą atvykstančiam dr. Eretui padaryti susirinkimus mieste kovo 4 ir 5 d. Atvyko taip pat Steigiamojo Seimo narys St. Gruodis./ Kovo 4 d. stovėdamas ant šventoriaus ir bažnyčioje einant mišparams, St. Gruodis mitingavo, nurodydamas Seimo geradarystes. Dr. Eretas kalbėjo apie blaivybę ir save išsigyrė./ Paskaitos klausyti susirinko daug žmonių. Užbaigus referentui, prasidėjo diskusijos, kuriose dalyvavo dr. Eretas, St. Gruodis ir pil. Leonavičius nuo Žemdirbių Sąjungos. St. Gruodis kalbėdamas apie nuosavybę, prisikalbėjo iki to, kad krikščionys demokratai einą net prie kolektyvizmo (komunizmo)./ Kovo 5 dieną „Aido“ salėje buvo pasakytos komendoriaus, St. Gruodžio ir dr. Ereto prakalbos, raginančios jaunuomenę dėtis prie Pavasarininkų draugijos. Salėje, išskyrus gimnazistus, jaunuomenės beveik nebuvo./ Kadangi dr. Eretas palietė vakarykščios paskaitos referento asmenį ir Ukmergės Jaunimo skyrių, tai buvo paprašyta pasiaiškinimui žodžio. Mūsų „veikėjai“ nedavė žodžio. Toksai pasielgimas baisiai nepatiko susirinkusiems. Dr. Eretas, girdėdamas pasipiktinimo riksmus, pradėjo nervuotis ir išeidamas rėkti: „Neturime laiko, reikia pietų pavalgyti, nes 5 val. bus pranešimas gimnazijos salėje.“. (Lietuvos žinios. – 1922.); „Ukmergė. Ukmergėje mūsų bažnyčiai priešingi elementai jau seniai pradėjo darbuotis, organizuotis. Ypač tarp gimnazijos mokytojų randasi tie prieštikybiniai apaštalai, kurie P. Gimnazijos direktoriaus [J. Barono] (ir jo žmonos!) globojami, pirmiausiai savo įstaigoje daro pastangas mokinius savo pusėn traukti ir kadangi katalikų veikėjų nėra, jiems per daug gerai sekasi. Svarbiausias veikėjas tai mokytojas Kvieska, social. liaudininkas, kuris uoliai prieš katalikiškas organizacijas sudarė [?] ir veda. Idant ir miesto inteligentiją su savo „mokslu“ supažindinti, darė jis kovo 4 d. „Aido“ salėje paskaitą „Keturios srovės“ (liberalų, klerikalų, liaudininkų ir marksistų). Jinai tęsėsi virš dviejų valandų, kurių metu prelegentas paviršutiniausiu būdu ypatingai užsipuolė ant katalikų bažnyčios ir galų gale pažadėjo klausytojams nuo socialistų – liaudininkų rojų. Publikai (buvo apie 200 žmonių) sukėsi galva nuo šio mišinio./ Tuo referentas ir spekuliavo: padaryti jiems nepaprastais žodžiais įspūdį./ Bet šiam kartui jis apsvilo ir sulaukė jam negirdėtos smūgės. Pribuvęs čia pas mus iš Kauno Dr. [...] J. Eretas prašė žodį ir – nors jis gavo tik 20 minučių kalbėti – rimtu mokslininko tonu P. Kvieskai papunkčiui išrodinėjo jo diletantizmą ir paviršutinumą. Publika vis daugiau ir daugiau suprato, kaip prelegentas ją apgavo ir p. Eretui karštai padėkojo už pastangas apginti amžinąją teisybę nuo tokių kraipytojų./ Jučiuose [debatuose?] dar dalyvavo Steig. Seimo narys pil. Gruodis ir p. Leonavičius, kurie dar visą eilę neteisybių referate nurodė. Pats prelegentas užbaigdamas nebeturėjo drąsos, ūpo ir tikslingai atsakyti. Tokiu būdu baigėsi urbi et orbi [lot. miestui ir apylinkėms] išreklamuota paskaita nepaprastu laisvamanių smūgiu.    Xerxes.“. (Laisvė. – 1922.)

1922 m. kovo 5 d. „[...] 6 valandą vakare buvo atidarymas prie pradedamosios [mokyklos] lietuvių suaugusiems kursų, kurių sudarymui pasidarbavo „Lietuvos Jaunimo Sąjungos“ Ukmergės miesto skyriaus valdyba. Į kursus įsirašė 50 žmonių.“. (Lietuva. – 1922.)

1922 m. „[...] Pabaigoj kovo mėn. įvyko visuotinis [Lietuvos Jaunimo Sąjungos Ukmergė skyriaus] narių susirinkimas. Į susirinkimą apsilankė daug svečių. Nuo Kurėnų L. J. S. skyriaus „Laivelis“ buvo du atstovu. Kurėniečiai sveikino susirinkimą ir buvo sutikti gausiu plojimu rankų. [...] Susirinkimas praėjo labai linksmai – pakeltu ūpu. Visų veiduose buvo matyti noro dirbti; labai įdomavosi choro ir sporto klausimais./ Mūsų sąjunga savo pirmaisiais darbais pažadino ukmergiečius, kaip darbininkus, taip ir inteligentus atkreipti į Jaunimo Sąjungą domę. Taigi Sąjunga pasižada Ukmergiečių neapvilti.“. (Jaunimas. – 1922.)

Balandis
1922 m. „Ukmergė. Š. m. balandžio 6 d. vietos turgavietėje produktų kainos buvo šios: rugių pūdas [16, 38 kg] iki 64 auks. [auksinų], kviečių – 160 auks., miežių – 76 auks., avižų – 120 auks., žirnių – 120 auks., vikių – 200 auks., bulvių – 36 auks., mėsa kiauliena sv. [svaras] 15 auks., jautiena – 10 auks., veršiena – 7 auks., kumpis – 22 auks., lašiniai sūd. – 30 auks., taukai lyd. – 40 auks., sviestas – 45 auks., kiaušinių dešimtis – 45 auks., ruginė duona (malta) [paprastai maltų miltų] – 2 auks. 40 sk., ruginė duona piklevota [kepta iš smulkesnių – valcuotų miltų] – 4 auks. Krautuvėse ir turgavietėje vartojamas svaras 400 gramų.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. balandis. „Ukmergė. Politiniai darbuotojai. Gavėnios ir Velykų švenčių metu įvairių politinių partijų darbuotojai Ukmergės mieste ir apskrityje gana aktingai veikė. Žemdirbių Sąjungos darbuotojai važinėjo po apskritį ir net pačiame mieste padarė tris susirinkimus; kun. Jodaitis lankėsi po apskrities miesčiukus, agituodamas už krikščionis demokratus; St. Seimo narys Gruodis su daktaru Eretu bandė daryti „Pavasarininkų“ susirinkimus. Įvyko steigiamasis Valstiečių Sąjungos Želvos skyriaus susirinkimas, p. Kuzma važinėjo Kovarskan organizuoti Žemdirbius, St. Seimo narys Gruodis Ukmergėje „Aido“ salėje darė pranešimą apie krikščionių demokratų darbus St. Seime./ Trečią Velykų dieną įvyko Ukmergės ūkininkų sąjungos sušauktas pasitarimas. Susirinkusieji ūkininkai daugiau įdomavosi ekonominiais klausimais. Lietuvos „Jaunimo Sąjungos“ Ukmergės miesto skyrius suruošė spektaklį./ - Stoka elektros, kelių netvarka. Mieste pastaruoju laiku nėra elektros šviesos, pernai rudenį pastatytą turbiną ant Šventosios upės vanduo išgriovė ir kol ji nebus pataisyta miestas bus be elektros. Radiškio tiltas ant Šventosios dar nesutvarkytas, todėl „Amerikos Bendrovės“ automobiliai eina tik iki Ukmergės, o Utenon visai neina.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. balandžio 30 d. Ukmergėje vyko šaulių Ukmergės skyriaus atstovų suvažiavimas. Nors susirinkimo pradžioje buvo daug nesklandumų dėl to, kad suvažiavimo dienotvarkės ir svarstomų klausimų iš anksto nežinojo būrių atstovai, tačiau suvažiavimas „buvo gana gyvas; daug buvo paliesta svarbių klausimų. Per rinkimus, į Teismą, Revizijos Komisiją ir skyr. Valdybą visi nariai pakliuvo iš inteligentų tarpo. Suvažiavimas nusifotografavo miesto sode. Sustojus fotografuotis pirmoji eilė sugulė ant žemės ir vienas iš šaulių laikė miesto būrio vėliavą. Fotografijoj išėjo, kad vėliava buvo apdengti kitų šaulių keliai. Jei mes nemokame vėliavos savo vietoj pastatyti, tai geriau jos visai nejudinkime. Blogai, kad ne visų būrių atstovai atvyko, tas stačiai neleistina mūsų tarpe./ Susirinkimas pasibaigė apie 10 valandą, atstovai išsiskirstė gerame ūpe.“ (Trimitas. – 1922.)

1922 m. „[...] Balandžio mėn. suimta Ukmergėj komunistas Vladas Girnis. Rasta literatūra ir šautuvai. [...]“ (Lietuva. – 1922.)

Gegužė
1922 m. gegužės 7 d. Žemės ūkio darbininkų profesinės sąjungos valdyba sukvietė Ukmergėje visuotinį narių susirinkimą apsvarstyti einamuosius reikalus. Nutarta, kad veiklą nėra aktyvi, tačiau tam daugiausiai įtakos turi tai, kad sunku susisiekti su profesinės sąjungos nariais. Susirinkimas nutarė, kad būtina kurti sąjungos skyrius ir įkurti juos kiekviename apskrities valsčiuje. Nutarta pakelti sąjungos nario mokesti iki 3 auksinų per mėnesį (vietoje buvusio 1 auksino). Susirinkimas išsakė būtinumą turėti Lietuvoje darbininkų reikalus aprašanti laikraštį ir pažadėjo visokeriopai jį remti jei jis bus pradėtas leisti. Seimo narys St. Kairys paaiškino naują įstatymą apie dvarų darbininkų samdymą ir atleidimą, kvietė sąjungos narius “pravesti savo žmones” į apskričių ir valsčių žemės reformos komisijas, kurios “neužilgo bus jau kuriamos”. (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. gegužė. „Ūkmergė. Karių kapiniai bei paminklas. Ūkmergės komendanto rūpesniu surinkta virš 6.000 auks. kapinėms sutvarkyti, kur yra palaidoti Lietuvos kareiviai. Kadangi tam reikalui apskrities taryba paskyrė 10.000 auks., kyla sumanymas ne tik kapines sutvarkyti, bet ir ant kapinių paminklą pastatyti. Nesvarstant paminklo projektą, rasta reikalinga ir miesto sode statyti žuvusiems kariams paminklą. Kad tikslinčiau darbą atlikus, gegužės 14 d. įsteigta draugijos „Lietuvai pagražinti“ Ukmergės skyrius.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. gegužė. „[...] Ukmergėje buvo vienintelė salė kur galima ruošti spektakliai, tai „Aido“ draugijos salė. Namo savininkas stato salės išnuomavimui tokias sunkias sąlygas, kad draugija atsisakė išnuomoti. Salė dabar rekvizuota N divizijos štabo kursams.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. „Ukmergės lietuvių gimnazijoje vokiečių kalbą dėsto pil. Koso. Tasai (nors dabar mūsų) svetimas žmogus, atidarant šią gimnaziją, tiek daug parodė energijos ir patvarumo įvykdymui tų aukštų sumanymų tokiose sunkiose sąlygose, kada ne tik mokyklos, bet ir visa valstybė tvėrėsi. P. mokytojas Koso, būdamas arti savo mokinių, jų sielos ir materialinio gyvenimo, sužinojo, kad vienas [...] mokinių, Genželis Česlovas yra neturtingas, bet neparastai gabus vaikinas. Kad padidinus skaičių gimnazijos mokinių, ir kad davus galimybės šiam daigui bujoti, jis nepasigaili pinigų, duoda pašalpą, auklėja, lavina jį, kaip klasėj, taip ir privačiai, vėliau apgyvendina savo bute. Toliau jis taip prie mokinio priprato, susigyveno, pamilo, kad jau skaitė savo broliu, žadėjo leisti Vokietijon baigti aukštąjį mokslą, pastatyti ant kojų, kad atnešus Lietuvai kuo daugiausia naudos. Toks buvo tikslas svetimtaučio, susidūrus su mūsų lietuvių kaimo jaunuoliu./ Deja, likimas visai kitaip nulėmė. Gegužės mėn. 24 d. š. m. Šventosios upės bangose a. a. Genželis paskendo. Koks smūgis buvo p. mokytojui Kosai, tėvams ir visai Ukmergės gimnazijai. A. a. Genželis Česlovas 4 kl. mokinys, gimęs 1904 birželio 17 d. Pamūšio dvare Taujėnų valsčiaus, Ukmergės apskr. Tėvai dirbo šiame dvare. Tėvas buvo dvaro paprastu darbininku.“ (Laisvė. – 1922.)
 
1922 m. „[...] Gegužės 25 šeštinių atlaiduose L. Jaunimo Sąjungos Ūkmergės skyrius surengė didelį vakarą. Vaidino „Smuklę“, 2 veiksmų dramą. Lošimas pasisekė gerai. Reikia pasidžiaugti choru,  kurio vedėju buvo pil. Petraitis. Gražaus įspūdžio padarė „imkite taurę...“ Solo dainavo p-lė Chadasevičaitė ir ponia Aleksandrienė. Publika skundėsi, kad labai plati programa, gerokai privargino ir šokikams maža laiko belikę.“ (Lietuvos žinios. – 1922.); „[...] Vakaro papuošimas buvo dainos – solo. Dainavo paprastos Ukmergės pilietės – p-lė Chodasevičaitė ir p-nia Aleksandrienė. Vienos balsas dar neišlavintas, bet be galo malonus ir švelnus, antros jau gerokai išmiklintas, bet kietesnis. Nepaprastai buvo gražu, kai chore p. Chodasevičaitė užtraukdavo vietomis solo. [...]“. (Lietuvos laisvė. – 1922)  
 
1922 m. gegužė. „Ūkmergė. [...] Lietuvos Jaunimo Sąjungos Ūkmergės skyrius pakvietė p-tį Petraitį suorganizuoti ir vesti skyriaus chorą. P-tis Petraitis pradėjo daryti choro repeticijas./ [...] Miesto jaunimas lenkuojantis, jį galima tik per dainas pritraukti prie Lietuvos kuriamojo darbo. Kaip buvo malonu žiūrėti ir klausyti, kada gegužės 28 d. per vakarą dainavo p. J. Petraičio choras! „Jog tai lenkaitės lietuviškai dainuoja!“ P. J. Petraitis, kaipo vietinis gyventojas, pasiryžęs toliau chorą vesti ir tobulinti.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

Birželis
1922 m. birželio 20-21 d. Rygoje vykusioje Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos mokytojų profesinių sąjungų konferencijoje, kartu su kitais 3 Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos delegatais, dalyvavo ir Ukmergės gimnazijos mokytojas V. Kvieska. (Lietuvos mokykla. – 1922.)

Liepa
1922 m. nuo liepos 1 d. Ukmergės gimnazijos mokytojas Žilinskas Antanas, „pasitraukęs nuo mokytojavimo“, atleistas iš mokytojo pareigų. (Švietimo darbas. – 1922.) Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojai: Sifronas Faivušas, Kalmykovas Benijaminas ir Višteneckis Nachmanas, persikėlę mokytojauti į Ukmergės žydų gimnaziją (dėstomąja hebrajų kalba), bei Feldas Izraelis, „pasitraukęs nuo mokytojavimo“ atleisti iš einamų pareigų realinėje gimnazijoje nuo liepos 1 d. Vilkaviškio žydų progimnazijos mokytojas Holemanas Otmanas, persikėlęs mokytojauti į Ukmergės žydų gimnaziją, atleistas iš pareigų Vilkaviškio progimnazijoje nuo rugpjūčio 15 d. (Švietimo darbas. – 1923)

1922 m. „Ukmergė. Liepos mėn. 2 d. Ukmergėje stovinti kariuomenė surengė sporto šventę. Dalyvavo tvarkomoj komisijoj Lietuvos sporto sąjungos pirm. p-tis Garbačiauskas. Pasižymėjo kareiviai, pusk. Vokietaitis ir Laurinaitis. Jie pasiekė naujų sporto rekordų, kaip ir dalyvaudami L. S. S. šventėje.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. liepos 14 d. Ukmergės vasaros mokytojų kursų klausytojai (59 mokytojai iš Ukmergės, Kėdainių, Utenos, Ežerėnų [Zarasų] ir Švenčionių apskričių) priėmė rezoliuciją „ekonominės padėties klausimu“. Mokytojai išreiškė nepasitenkinimą dėl Švietimo ministerijos nutarimų išskaičiuoti iš mokytojų atlyginimo mokestį už valdžios suteiktus butus „prie mokyklų“ ir nemokėti mokyklų vedėjams priedo už mokyklos vadyba. Mokytojai prašė „švietimo ministerijos susidomėti šiuo  klausimu ir  imtis atitinkamų žygių mums daromai skriaudai atitaisyti“. Liepos 26 d. tų pačių kursų klausytojai (65 žmonės) savo susirinkime svarstė šiuos klausimus:  1. Dėl per trumpo termino mokytojo cenzui įgyti, pasiūlyta Švietimo ministerijai pailginti laiką cenzui įsigyti iki 1925-06-01; 2. Dėl laisvesnių ir įvairesnių būdų laikyti egzaminus mokytojo cenzui įgyti; 3. Dėl vasarinių kursų steigimo, pasiūlyta Švietimo ministerijai steigti ir finansuoti vasarinius kursus neturintiems mokytojo cenzo mokytojams, leisti šiems mokytojams anksčiau baigti ir vėliau pradėti mokslo metus, kad būtų galima 3 mėn. lankyti kursus ir 1,5 mėn. atostogauti; 4. Dėl infliacijos prašoma pridėti prie mokytojų atlyginimo 100% dydžio „brangenybės [infliacijos] priedą“ ir mokėti jį ne tik apskričių miestų, bet ir kaimų mokytojams; 5. Dėl atlyginimo už darbą vakariniuose kursuose padidinimo iki 25 auksinų už valandą. Šie nutarimai buvo išsiųsti Švietimo ministerijai ir kitų vietų mokytojų vasaros kursų klausytojams. (Lietuvos mokykla. – 1922.)

1922 m. liepos 16 d. “Aido” salėje buvo sukviestas apskrities dvarų darbininkų susirinkimas.” Dalyvavo apie 200 asmenų. Seimo narys St. Kairys ragino darbininkus burtis į profesines ir partines organizacijas, rengtis artėjantiems rinkimams į Seimą. Po to “Darbo Inspektorius davė visą eilę paaiškinimų dėl darbininkų samdymo ir atstatymo”. Pasisakymuose iš vietos pranešta, kad Taujėnų valsčiuje šaukiamas “steigiamasis susirinkimas įkurti profesinės sąjungos skyriui. Žymiai reiškiasi darbininkų noras kurti mūsų Partijos organizacijas atskiruose valsčiuose. Paaiškėjo būtinas reikalas turėti apskrity nuolatinis žmogus, kuris padėtų sustiprinti jau esamas profesines organizacijas ir partines kuopas ir sukurti naujas,  kur jų da nėra buvę. [...]”. (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. liepa. „[Lietuvos Jaunimo Sąjungos] Ukmergės skyrius turi 118 narių, savo chorą iš 30 žmonių ir stygų orkestrą. Surengė keletą spektaklių ir padarė apyvartos 10000 auksinų.“ (Jaunimas. – 1922.)

Rugpjūtis
1922 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Ukmergės apskrities Valdyba surengė valsčių sekretoriams kursus. Kursai prasidėjo liepos 11 d. ir tęsiasi iki rugpjūčio 5 d. Buvo dėstoma: Lietuvių kalba (36 pamokos); įstatymų pažinimas (25 pamok.); raštvedyba (25 pamok.); atskaitomybė (20 pam.); ir valsčių sekretorių pareigos (10 pam.). Kursus lankė 21 klausytojas: 15 valsčių sekretorių ir 6 liuosi klausytojai. Kursantai, mokslo cenzo atžvilgiu, daugiausiai baigę tik pradedamosios mokyklas; praktiškai dirbę po kelis metus. Kursus vedė apskrities valdybos pirmininkas. Kursų surengimas atsėjo apie 7000 auks.“. (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Rugpjūčio 3 d. rinkoje buvo mokama: sviesto svarui – 110 auks., sūriui – 70, kiaušiniui – 7-8, čerešnių [trešnių] litrui – 20, serbentų litr. 8, mėlynių – 12, girtuoklių – 8, lašinių svaras – 100-140 auks.“. (Laisvė. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Rugp. 10 d. Ukmergėje – „Aido“ salėj įvyko Ukmergės apskr. krikščionių demokratų ir jiems prijaučiančiųjų suvažiavimas. Tarp 35 dalyvių buvo keliolika kunigų. Posėdyj pirmininkavo kun. Draugelis. Numatyti keli kandidatai į būsimąjį Seimą. Be to, nutarta kontakte dalyvauti rinkimuose visoms katalikų organizacijoms ir partijoms.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. rugpjūčio 10 d. įsikūrė “Šviesos” draugija. Jos tikslas buvo “įsteigti Ukmergėje žydų gimnaziją, ją tinkamai išlaikyti ir rūpintis, kad minėtoji gimnazija atitiktų žydų tautos dvasinius reikalus ir neprieštarautų Lietuvos Valstybės įstatymams”. Įstatuose nurodyta, kad draugijos lėšas sudaro narių mokestis, aukos, procentai nuo draugijos  kapitalo, kitos įplaukos (mokesčiai už mokslą, pelnas nuo vakarėlių, paskaitų...). Valdybos nariai: Boruchas Klingas (gyv. Kauno g. 16),  Icikas Janauskas (gyv. Vienuolyno g. 2),  Benjaminas Kalmikovas (gyv. Vytauto g. 9). Valdybos būstinė - Nauja [dab. Vasario 16-sios] g. 4. (Bliumin A. Ukmergės žydų...)

1922 m. „Ukmergė. Rugpjūčio 11-12 d. įvyko Ukmergės apskrities tarybos 4 posėdis. 1) paskirstė valsčiams grūdų rekvizicijas ir piniginę karo rinkliavą, 2) Padidino apskr. ligoninės sąmatą, skirdama tam reikalui mokesti po 5 auks. nuo galvos. 3) padidino valdybai ir tarnautojams atlyginimą, pridėdama prie pamatinės algos 200 nuoš. brangenybės [infliacijos] priedų, 4) perrinkta (pripuolamai išrinkta praeitam posėdyje) apskrities žemės reformos komisija: išrinkta: A. Rimkus, K. Melnikas ir Krivičius; 5) į apygardos rinkimų komisiją išrinktas A. Rimkus; 6) pavedė valdybai išleisti privalomąjį įstatymą, draudžiantį ganyti pievose kiaules (be tam tikrų vietų) kad apsaugojus pievas nuo knisimo./ Žymiai pakilus brangenybei, gi turint tik tas pačias pajamas, kaip anksčiau, apskrities savivaldybė atsidūrė keblioje padėtyje, būtent, negali ne tik plėsti užsibrėžtos darbuotės, bet turi stabdyti jau pradėtus darbus./ Taryba kreipia į tai savivaldybių departamento domę ir prašo daryti atitinkamų žygių, kad savivaldybių mokesčiai būtų sutvarkyti.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Neranda mokytojo. Antri metai Ukmergei Valstybinė Gimnazija žada negauti lietuvių kalbos mokytojo aukštesniems klasėms. Šįmet jau atsidarė ir VIII klasė. Direktorius dėjo įvairiausių pastangų gauti tokį mokytoją – nėr ir gana. Jablonskio buvo rekomenduotas kv. K. [?] bet visa kliūtis, kad K. A. Ministerija iki šiol (nežiūrint įvairių prašymų) nerado galimybės kv. K. paliuosuoti. Ar taip jau vienas žmogus K. A. M. reikalingas, kažin ar Šv. Ministerijai ne reikalingesnis? Nejaugi mokiniai aukštesniųjų klasių ir šįmet nesimokys reikalingiausio dalyko, gal ir mokiniai, kurie baigs, negaus liet. kalb. pažymėjimo.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Rugpjūčio 20 d. įvyko Ukmergės Valstiečių Sąjungos kuopų atstovų suvažiavimas. Dalyvavo apie 60 atstovų ir svečių. Numatyta kandidatai į Seimą. Išrinkta apskrities komitetas ir patarta rinkimų reikalai.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Tarp Jonavos ir Ukmergės miestų vokiečių okupacinės valdžios ties plentu nutiestas siaurasai gelžkelis, kuriuo dabar važinėja nemažas keleivių skaičius. Bet tikras vargas keliauti ten nerūkantiems, ypač 3-ia klase; vagonėliai žemi, kimšte prisikimšę keleivių, tiesiog negalima alsuoti. Seniau, kam trošku, išeidavo ant „tormozo“, dabar gi tai draudžiama. Tiesa, yra parašai „rūkantiems“, „nerūkantiems“, bet jie judami ir pypkoriai lengvai pakeičia juos sulig savo pamėgimo.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. rugpjūtis. Lagis Povilas, lietuvių ir lenkų gimnazijų tikybos mokytojas, Švč. Trejybės bažnyčios kuratas, paskirtas Kuršėnų vikaru, o Stonis Stamislovas, Kuršėnų vikaras, paskirtas Švč. Trejybės bažnyčios kuratu ir lietuvių bei lenkų mokyklų tikybos mokytoju. (Ganytojas. – 1922.); Povilas Lagis vėl grąžintas lietuvių ir lenkų gimnazijų kapelionu nuo 08. 17. (Ganytojas. – 1922.)

1922 m. rugpjūtis. Kuršėnų vikaras P. Lagis paskirtas Ukmergės gimnazijos kepelionu, o Ukmergės [gimnazijos?] kapelionas J. Koncevičius paskirtas kapelionu į Šiaulius. (Vienybė. – 1922.)

1922 m. „Įsakymas./ Einant piniginio vieneto įstatymo (V. Ž. eil. 806 Nr. š.m. rugpjūčio mėn. 16 d.) 5§, nustatau sekantį ost markių, ost rublių ir vokiečių markių kursą:/ 1 litas lygus 200 ost arba vokiečių markių,/ 1 litas lygus 100 ost rublių./ Už Finansų, prekybos ir pramonės/ Ministeris (pas.) Dulskis./ Kaunas, 1922 m. Rugpjūčio mėn. 26 dieną.“ (Tėvynės sargas. – 1922.)

Rugsėjis
1922 m. Švietimo ministerijos įsakymu nuo rugsėjo 1 d. leista mokytojauti Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje: Glasui Joseliui, Lapkesui Jokūbui ir Bramsonui Mikui. (Švietimo darbas. – 1923.)

1922 m. rugsėjo 4 d. įsikūrė žydų “Šviesos” gimnazija su hebrajų dėstomąja kalba. Ją lankė daugiausiai turtingų tėvų vaikai. Dalis mokytojų į gimnaziją atėjo iš realinės gimnazijos. “Šviesos” gimnazijoje buvo mokoma visų to meto gimnazijoms privalomų dalykų. Gimnaziją finansavo “Šviesos” draugija ir miesto savivaldybė. (Bliumin A.  Ukmergės žydų...)

1922 m. leista dirbti mokytojais Ukmergės žydų (hebrajų dėstomąja kalba) gimnazijoje: gydytojui Klingui Lazariui, leidžiant jam eiti ir gimnazijos direktoriaus pareigas, Holemanui Otnianui, Višteneckiui Nachmanui, Kalmikovui Benijaminui, Sifronui Faivušui, Golempoliui Akivui, Rozentaliui Bazariui (nuo rugsėjo 4 d.) ir Bramsonui Mikui (nuo rugsėjo 5 d.). (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. rudenį Ukmergėje buvo valstybinė lietuvių gimnazija, nevalstybinė žydų gimnazija ir nevalstybinė lenkų progimnazija. (Lietuvos mokykla. – 1923.); 1922/23 mokslo metais Ukmergės [realinėje?] žydų gimnazijoje mokėsi 79 berniukai ir 128 mergaitės, o lenkų gimnazijoje 120 berniukų ir 87 mergaitės. (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. rugsėjo 18 d. Tėvas Kazimieras [Kudirka, vienuolis kapucinas] paskirtas Švč. Trejybės bažnyčios rektoriumi. (Ganytojas. – 1923.)

1922 m. Ukmergės gimnazijos mokytojas Kosas Pranas, išrinktas pedagogų tarybos, nuo spalio 1 d. patvirtintas tos gimnazijos direktoriaus pavaduotoju 1922-23 metams. (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Iš visų Lietuvos gimnazijų labiausiai gal yra nuskriausta mergaitėmis Ukmergės gimnazija. Nors yra 8-ios klasės, bet mergaičių yra labai mažai, ypač vyresnėse klasėse. Jau keli metai, kaip čia gyvuoja ateitininkų kuopa. Prie jos prigulėjo ir keletas mergaičių. Kaip paprastai, mergaitės yra nelabai drąsios, taip ir pas mus kuopoje, nors ir ne visą laiką tylėjome, bet ir iškelti kokių klausimų nedrįsome. Kai kurios suprato reikalą mergaitėms labiau susigrupuoti, labiau pagvildenti jas liečiančius klausimus, bet nebuvo kas organizuoja, dar buvome labai maža pribrendusios./ Pasirodžius „Naujajai Vaidilutei“ be galo nudžiugome. Tiek minčių ji mums suteikė. Joje radome atsakymus į daugybę klausimų. Ji nušvietė ir parodė kelią, kuriuo turi eiti mergaitės. [...]/ Grįžusios po vasaros atostogų atsiminėm pereitų metų svajones ir rugsėjo 22 d. padarėme susirinkimą visų ateitininkių ir dar pakvietėme keletą ne ateitininkių. Praėjus kuriam laikui, gimnazijos vadovybė uždraudė dalyvauti bet kokiose kuopose jaunesniems, kaip 16-os metų. Tokiu būdu jaunesnės draugės atsimetė ir liko tik vyresnės. Dabar kuopelėje yra 10 narių. Susirinkimus darome kas antra savaitė. Juose visuomet skaitomas koks referatas, pačių narių rašytas, atpasakojamos kokios knygelės, skaitoma iš knygų. – Darbas kol kas eina ne  kaip. Esame dar mažai išsilavinusios, vyresnių, kad mums padėtų neturime. Bet „kaip mokam, taip šokam“. Stengiamės kuo daugiau skaityti knygų. Kreipiame dėmesio į vokiečių kalbą. Kad geriau jos pramoktume, susirenkame kartais pasikalbėjimams tąja kalba. [...]“ (Naujoji vaidilutė. – 1922-1923. – Sąs. 2.)

1922 m. „Rugsėjo 30 d. ir Spalių mėn. 1 d. Ukmergėj miesto Valdybos salėj, paskiau prad. Mokyklos būste įvyko Ukmergės aps. prad. mokyklų mokytojų konferencija. Prad. mokyklų Instruktorius p-tis Lazauskas darė pranešimą apie Instruktorių suvažiavimo nutarimus mokyt. Cenzo įgijimo klausimu. Kolekcijų rinkimą mokyklose aiškino mokytojas Bulota. Suaugusių švietimo reikalui išdirbta programos projektas. Tartasi mokyklų raštinių vedimo reikalu. Nutarta valsčių rajonuose mokytojams spiestis į kuopeles – bendrai lavintis ir tartis apie materialinį mokyklų aprūpinimą. Paaiškėjo, kad 40% mokyklų dar neprasidėjęs mokslas, dėl įvairių priežasčių. Nutarta nuo spalių mėn. 15 vaikų į mokyklas nebepriimti dėl viešos tvarkos. Tartasi mokyklų kooperatyvėlių reikalų.“. (Laisvė. – 1922.)

Spalis
1922 m. Nuo spalio 1 d. leista dirbti mokytojais: Žilinskui Antanui – Ukmergės gimnazijoje, Labučiui Raimundui, Pinigiui Domui, Rapšiui Juozui, Slavinskiui Juozui ir Bertuliui Juozui – Ukmergės lenkų progimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1923.)

1922 m. spalis. „Ukmergė. Prieš rinkimus į Seimą stipriausią agitaciją tiek pačiame mieste, tiek ir apylinkėj varo Valstiečių Sąjunga su p. Kvieska priešaky. Iš Ukmergės siunčiama į valsčius daug literatūros – atsišaukimų ir plakatų. Vidaus Reikalų Ministeris Oleka gavo iš Ukmergės telegramą, kad visoje apskrity rinkimų komisija neišsiuntinėjo sąrašų: Krikščionių demokratų, Ūkininkų Sąjungos ir Žemdirbių. Komisija traukiama teisman./ - Spalių mėn. pirmomis dienomis pamaži prasidėjo rodytis litai ir sankrovose [parduotuvėse], ir pas atskirus žmones. Prekių kainos languose tuoj tapo pažymėto litais ir centais. Bet visuomenė nevienodai žiūri į litus: vieni abejoja dėl pastovumo, kritikuoja jų išvaizdą ir popierių, kitiems atrodo per brangu keičiant į ostus, treti pilnai pasitiki litais ir keičia iždinėje – nori ir sau turėti ir kitiems parodyti  kaip naujieną./ - Spalių mėn. 5 d. apskr. Valdyboj buvo apylinkių Komisijų pirmininkų ir valsčiaus sekretorių suvažiavimas aptarti surištų su rinkimais į Seimą politikos klausimą.“ (Laisvė. – 1922.)

1922 m. spalis. „Ukmergė. Ukmergės gimnazijos direktorius gavo raštą iš Švietimo Ministerijos, kad nuo spalių 9 d. paliuosuotų gimnazijos mokytoją V. Kvieską. Tai prasideda krikšč. demokratų tikrasai darbas – valymas gimnazijų nuo kitų pakraipų žmonių. Neužtenka, kad kunigai bankus monopolizavo, bet reikia dar algomis nepaperkamus žmones prašalinti iš gimnazijų.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1922.); „[...] Gavęs Ukmergės metinių mokytojų kursų vedėjo, Ukmergės gimnazijos mokytojo Vinco Kvieskos raštą š. m. rugsėjo 22 d. Nr. 62, randu sakytąjį Kvieską netinkamu mokytojo ir auklėtojo pareigoms eiti ir paleidžiu jį nuo eitųjų Ukmergės gimnazijoje ir metiniuose mokytojų kursuose pareigų nuo š. m. spalių m. 9 d. [...] Švietimo Ministeris (pas.) Juodakis.“ (Švietimo darbas. – 1922.)

1922 m. spalis. „Socialistams maža buvo įvairių pinklių, kokias jie darė artinantis rinkimams į Seimą, kad į jį patekus. Sugalvojo dar vieną priemonę, kad varu privertus žmones balsuoti už juos. Štai ji./ Ukmergės apskrities valdyba, susidedanti vien iš soc. liaud., kurie save įstatė kandidatais į Seimą Utenos apygardoje social – liaudininkų ir valstiečių sąjungos sąrašuose, dalinant sąrašų korteles taip išskirstė jas apylinkių rinkimų komisijoms, kad visi Ukmergės apskrities valsčiai socialistų sąrašų kortelių (ypač soc. liaudininkų ir valst. sąjungos) gavo daugiau negu reikėjo, tuo gi tarpu Krikšč. Demokratų, Ūkininkų sąjungos, Darbo Federacijos ir Pažangos – Žemdirbių (kai kur dar lenkų ir net soc. demokratų) sąrašų kortelių visi valsčiai neteko, taip kad dalis rinkikų kiekviename valsčiuje krikščioniškų sąrašų kortelių visai negavo. [toliau seka konkrečių pažeidimų, vykusių Taujėnų, Deltuvos, Kurklių, Žemaitkiemio ir kt. rinkimų apylinkėse, vagystės iš Ukmergės II rinkimų apylinkės, nupasakojimas]. (Laisvė. – 1922.)

1922 m. spalis. „Skaitydamas Gerbiamą laikraštį [„Laisvė“] Spalių 14 dienos š. m. randu straipsnį „Socialistų suktybės Ukmergės apskrityje“. Nors aš esmu griežtai nusistatęs prieš socialistus, bet kur yra vien kaltinama Ukmergės apskrities Valdyba, tai čia su tiesa apsilenkta. Kadangi 5 dieną spalio buvo sušaukti visi rinkimų į Seimą apylinkių pirmininkai, pasibaigus susirinkimui, kur buvo aiškinama kas yra rinkimams reikalinga ir ant galo pranešė, kad kortelių dar nėra, o bus galima tik sekmadienį parsivežti, bet tame momente, mums aimanuojant, praneša, kad jau atvežė. Dauguma iš mūsų pradėjom pokus nešioti ir susirinkimo salėj pradėjom sąrašus dėlioti, kad sulig reikalavimo kiekviena rinkimų apylinkė gautų. Išdėjus pasirodė, kad 6 № jau stokavo, bet kitų № beveik visur lygiai buvo; pabaigus darbą pradėjo išdavinėti kiekvienam apylinkės rinkimų pirmininkams. Kadangi 6 № stokavo, tai ir Siesikų apylinkės pirmininkas pilnai negavo, bet pirmadienį, kada vokus turėjom gauti, aš vėl pareikalavau atsiųsti daugiau, bet visai mažai atsiuntė. Tokiu būdu, nors Ukmergės apskrities valdyba susideda iš socialistiškų  pažiūrų, bet kad visai kalta būtų, tai netiesa, kadangi iš Utenos nepristatė pilnai sąrašų (gal Utena kaltesnė). Jei kas buvo daroma valsčiuose, vienus [sąrašus] dalino, o kitus paliko, tai kaltė vietinės valdybos, o pas mus daug tokių yra./ Su aukšta pagarba Jurgis Žylis/ Siesikų Apylinkės Rinkimų Komisijos sekretorius.“  (Laisvė. – 1922.)

1922 m. spalio 22 d. Kaune vykusiame Lietuvos esperantininkų sąjungos suvažiavime buvo pranešta, kad, tarp kitų, įsteigti esperantininkų sąjungos skyriai Ukmergėje ir Siesikuose. (Krašto balsas. – 1922.)

1922 m spalio 25 d. žydų kultūrinės lygos profesinėje mokykloje mokosi 21 mokinė. Mokymas dalijamas į profesinį ir bendro lavinimo. Profesinio mokymo metu mokoma siuvimo, mezgimo, siuvinėjimo. To mokomasi kasdien nuo 9 iki 15 val. Bendro lavinimo dalykų mokoma nuo 16 iki 19 val., ruošiama 4 skyriaus egzaminams. Mokslas mokykloje trunka 2 metus, priimamos mergaitės nuo 14 iki 16 m. Kultūrinė lyga moka mokyklos vedėjai M. Šapiraitei po 100 Lt per mėnesį. Šią mokyklą Kultūrinė lyga nori įregistruoti į dalykinių profesinių mokyklų tinklą ir perduoti jos išlaikymą valstybei. (LCVA.)

Lapkritis
1922 m. Aukštesnio mokslo departamento įsakymu nuspręsta iš einamų pareigų atleisti „Ukmergės gimnazijos mokytoją Ignatavičių Juozą, einant gimnazijos direktoriaus pranešimais Nr. Nr. 769 ir 776, - nuo š. m. lapkričio m. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1923.)

Nuo 1922 m. lapkričio 6 d. Adomui Ambraziejui leista mokytojauti Ukmergės gimnazijoje laikinai dėstant žemesnėse klasėse istoriją. (Švietimo darbas. – 1923.)

1922 m. lapkričio 3 d. įvyko LSDP Ukmergės organizacijos visuotinis susirinkimas. Dalyvavo apie 20 dalyvių. “Seimo narys Požėla plačiai išdėstė partijos programą ir jos uždavinius, ragindamas draugus atidžiau lavintis, kad taptų sąmoningais partijos organizatoriais ir kovotojais”. Pilkauskas ir Baronienė plačiau apsistojo prie artimiausių organizacijos reikalų ir apibrėžė kuo skiriasi politinė organizacija nuo profesinių sąjungų. “Dr. Gausiančiauskas nurodė, kad organizacijos jėga ne kiekybėj, bet kokybėj.” (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. lapkričio 5 d. Ukmergėje įvyko Ukmergės apskrities LSDP visuotinis susirinkimas. Dalyvavo 28 nariai ir apie 20 svečių. Išrinkta nauja valdyba. (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. lapkričio 5 d. Ukmergės apskrities valdybos būste įvyko Valstiečių sąjungos valsčių kuopų atstovų suvažiavimas. Dalyvavo 70-80 atstovų. Nutarta nuo sausio 1 d. steigti dviejų savaičių kursus, kuriuose bus mokomi žmonės, kurie dalyvaus būsimuosiuose rinkimuose į valsčių tarybas ir valdybas, darbo valsčių savivaldybėse. Numatyta, jog iš kiekvieno valsčiaus kursus lankys po 2-3 žmones. (Lietuva. – 1922.)

1922 m. „Lapkričio 5 d. kitame name pas gimnazijos mokytoją p. Baronienę įvyko prof. darbininkų suvažiavimas.“ (Lietuva. – 1922.)

1922 m. Švietimo ministerijos įsakymu nuo lapkričio 8 d. Rimdžiui Anicetui leista mokytojauti Ukmergės lenkų progimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1923.)

1922 m. lapkričio 11 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos valdyba kreipėsi į Apskrities viršininką su prašymu “surengti gruodžio 16 dieną gimnazijos vakarą karių klubo salėje neturtingųjų vaikų naudai. Nurodyta programa: 1) Vaikų opera “Paklydusi mergaitė”. 2) Scenos vaizdelis “Dvi melodiji”. 3) Melodeklamacija “Stygų orkestras”. Šokiai iki 4 valandų nakties.” (LCVA.)

1922 m. lapkritis. „Ukmergė. [...] Iš organizacijų gyviausiai veikia Liet. Jaunimo Sąjungos skyrius, kurio pastangomis buvo surengta keli vakarai ir šiaip pramogos. Jaunimo Sąjungos skyriui pirmininkauja Jonas Petraitis, jo pavyzdingai vedama Skyriaus raštinė ir vidujinis sutvarkymas. Kadangi liaudis jokios salės neturi, tai dėka gerb. Miesto Valdybai ir jos pirmininkui Dirmantui, L. J-mo S-gos skyrius susirinkimams bei vakarams naudojasi Valdybos būstu.[...]“. (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. lapkritis. [...] „D-ja „Aidas“ kažin ko savo darbuose nusilpusi ir salę užleido „Karių Kliūbui“./ Ukmergiečiai labai nusiminę, kad gerb. Kvieska, gimnazijos mokytojas, juos apleidžia, nes jo daugiausia pastangomis kultūrinis darbas iki šiol žydėte žydi...Dar yra Inteligentų kliūbas, kur šeštadieniais rengiama pasilinksminimai, trečiadieniais – paskaitos; čia irgi nemaža gerb. Kvieskos triūso pridėta!“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Koncertas. Sekmadienį lapkričio 12 d. Ukmergės gimnazija savo rūmuose surengė koncertą. Dalyvavo artistė Reželiūtė ir ar-tas Kutkauskas. P-lės Rezelytės [?] skambinimas pianinu nepaprastai gero padarė įspūdžio į publiką, o p. Kutkausko švelnus ir stiprus balsas sužavėjo publiką. Choras, vedamas k. v. Bertulio padainavo keletą gražių dainelių. Matyt chorvedžio gerokai pasidarbuota. Jauna gimnazistė Petrikaitė Elena, 13 metų mergaitė, parodė šiame koncerte nepaprastą talentą, kaipo baletistė. Valsą „Ilgesys“ išpildė, kaip keliolika metų mokinusis gabi artistė./ Koncertas buvo Ukmergei gera pramogėlė ir padarė gero įspūdžio į apsilankiusius, kurių buvo daug nors bilietai buvo brangoki./ Pelnas skiriamas neturtingiems gimnazijos mokiniams sušelpti.“ (Lietuvos žinios. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Nuo lapkričio 14 d. pas mus atpigo duona: juodoji nuo 40 iki 35 ir pikliavotoji [smulkesnių, valcuotų miltų] nuo 70 iki 65 centų kilogramas. Ir mėsa yra jau kiek atpigus, taip kad žydai yra pradėję net po namus nešioti siūlydami pirkti./ Vokietija susisiekimui su Rusija aeroplanais yra pasirinkusi kelią per Ukmergę, plentu link Dinaburgo ir, kada oras būna ūkanotas, skrenda kartais visai žemai. Ant sparnų pažymėtos raidės R. R. ir Nr.“ (Krašto balsas. – 1922.)

1922 m. „Ukmergės gimnazija. Lapkričio 18 d. čia buvo atvykę iš Kauno du ministeriu: teisingumo ir švietimo. Jie aplankė tik  aukštesnes klases. Jose p. šviet. ministeris pareiškė kelius žodžius mokiniams dėl trūkumo mokytojų šiai gimnazijai, mat jų visoj Lietuvoj trūksta ir todėl pas mus jų nesą./ Norėdamas vis dėlto, kad turėtume žinių iš nedėstomų dalykų (Psichologijos, Pasaulinės literatūros, Logikos, Istorijos) p. Ministeris žadėjo parūpinti profesorių, kad darytų paskaitas. Kol kas nei tų profesorių, nei tų paskaitų.“ (Krašto balsas. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Mūsų valdžia, arba tie, kam pridera, iki šiol nėra pasirūpinę aprašyti mūsų naujųjų pinigų ir todėl pradeda jau kilti nesusipratimų. Pavyzdžiui vieni litai yra [su] vandeniniais ženklais, o kiti be jų. Žmonės čia daug kalba apie netikrus litus (nors tokių čia dar neteko matyti) ir kai kurie litų be vandeninių ženklų nenori imti. Ant turgaus su litais yra pradėję eiti apyvarton doleriai ir rusų sidabriniai pinigai. Vietos vartotojų sąjungos sandėly sodiečiai šiemet ypač daug išperka ūkio mašinų, mokėdami beveik tik doleriais./ Rugių pūdas [16,38 kg] čia buvo nukritęs iki 3 litų, bet dabar vėl moka po 4 litus./ Pastaruoju laiku pas mus pradėjo nykti uolieji vietos lenkai. Pavyzdžiui, andai pasimirė vietos namų savininkas Survila, turėjęs čia prieš karą knygyną, o naktį į 22 lapkr. traukinėlyje, begrįždamas iš Kauno staiga pasimirė plačiai žinomas vietos namų savininkas ir prekijas p. Lukauskas.“ (Krašto balsas. – 1922.)

1922 m. „Ukmergė. Atsiradus litams, kaimiečiai pradėjo vežti labai daug ant turgaus produktų. Ketvirtadienį lapkr. 16 d. buvo tiek privažiavę žmonių, jog sunku buvo turgaus gatvėmis praeiti. Daugiausia privežta: kiaulių, avių, žąsų ir grūdų. Rugiai buvo po 9 iki 12 litų už centnerį [50 kg]. Ūkininkai nepatenkinti rinkos kainų pigumu, palyginę jas su krautuvės kainomis. Lapkr. 23 d. rugių rinkose buvo jau mažiau.// - Ukmergės apskr. Valdybos rūpesčiu ir lėšomis veikia apskr. ligoninė, įsteigta 1919 m. Šiais metais ji tapo atremontuota, pakviesta gydytojas – chirurgas ir įtaisyti kambariai daryti operacijoms. Prie ligoninės yra ambulatorija. Kasdien ligonių vidutiniai esti apie 35. Už gydymą ir laikymą nuo apskrities gyventojų imama po 1 litą į dieną. Nuo miestiečių i r kitų apskr. po 2 litu į dieną. Už neturtingus apmoka valsč. valdyba. Už apžiūrėjimą ambulatorijoj po 50 centų arba veltui, gydytojo nuožiūra. Personalas 16 žmonių: gydytojas 1, felčeris 1, gailestingosios seselės 2, pribuvėja 1 ir kiti tarnautojai.“ (Krašto balsas. – 1922.)

1922 m. lapkričio 26 d. Ukmergėje, “pradžios mokyklos bute” įvyko visuotinis žemės ūkio darbininkų sąjungos susirinkimas. Dalyvavo apie 100 narių. Nutarta “laikyti prie valdybos nuolatinį sekretorių ir jam pavesti visą einamąjį darbą”. Į sekretorius parinktas kandidatas – vietos darbininkas Morkūnas. Nustatytas nario mokestis – 50 centų mėnesiui, jį rinkti pradėti nutarta nuo gruodžio mėnesio. Seimo nariai A. Pilkauskas ir St. Kairys “trumpai pranešė apie Seimo einamuosius darbus”. (Socialdemokratas. – 1922.)

1922 m. lapkritis. „Ukmergė snaudžia./ Pas mus turėjo įvykti visos Apskrities „Pavasario“ kuopų atstovų suvažiavimas, bet nieko neįvyko. Kodėl ne? Nesunku įspėti. Turime mes taip vadinamą „Katalikų Veikimo Centrą“ [...], kuris turėjo sušaukti tą suvažiavimą. Atvažiavo Centro Valdybos atstovas ir gavo vėl išvažiuoti nieko negalėjęs daryti. Kvieska Valstiečių Sąjungos priešaky užkariauja paskutinę bakužę, krikščioniškųjų partijų sąrašų mikroskopu nebuvo matyti pas mus [rinkimų į Seimą metu], kunigai numirusiems kapuosna lydėti perka už brangius pinigus vežimus (faktas!), o gyvaisiais rūpinasi tercetas Baronas (socialdemokratas ir gimnazijos direktorius), Baronienė (komunistė ir gimnazijos direktorienė), Kvieska (liaudininkas ir gimnazijos mokytojas), mūsų „Veikėjai“ lošia „preferance“ prie butelių, o kairieji išlošia gyvenime. Saldžių sapnų.  K. K.“. (Laisvė. – 1922.)

Gruodis
1922 m. Švietimo ministerijos Aukštesniojo mokslo departamento įsakymu Lipecui Berui leista mokytojauti Ukmergės žydų (hebrajų kalba) gimnazijoje nuo gruodžio 1 d. (Švietimo darbas. – 1923.)

1922 m. gruodis. „[...] Posėdžio pradžioje ministerijai atsakinėjo į [Seimo] atstovų paklausimus. Gana įdomus buvo ministerijų atsakymai į socijalisto  Žygelio paklausimą dėl socijalisto mokytojo Kvieskos pašalinimo iš Ukmergės gimnazijos (Dabar Kvieska seime sėdi išrinktas). Žygelis klausė ministerio pirmininko – ar jam žinomas toks atsitikimas ir ar bus patrauktas teisman švietimo ministeris už tokį žygį. Ministeris pirmininkas atsako, kad jis ministeriams įsakymų nedavinėjąs, ministerijai veikia savistoviai ir jie patys už savo darbus atsako. Švietimo ministeris Juodakis daro platesnį pranešimą. Yra buvę taip. Mokytojas Kvieska Ukmergėje vedė mokytojų kursus, į kuriuos norėjo pritraukti dirbti instruktorių Lazauską – priešingai ministerijos įsakymams. Kai ministerija su tuo Kvieskos noru nesutiko, tai jis nurašė ministerijai labai šiurkštų raštą. Ministeris telegrama pareikalavo, kad Kvieska tuojau atvyktų ministerijon išsiaiškinti. Bet Kvieska atvažiavo tik po dešimties dienų (Tada ėjo seimo rinkimų agitacijos). Bet ir čia gana stačiokiškai pasielgė: su ministeriu net šnekėti žmoniškai nenorėjo ir iš kabineto išėjo nebaigęs kalbos. Tad ministeris įsakė tokį nekultūringą prašalinti iš gimnazijos. [...]“. (Tėvynės sargas. – 1922.)

1922 m. gruodis. „UKMERGĖ. Gimnazijos ir kai kurių pradedamųjų klasių mokiniai vieni ir su mokytojais priešaky, supirkinėja prekes savo mokyklų bendrovėms – koperatyvėliams./ Abelnai [apskritai], mokyklos šiemet susidomėję kooperacijos reikalais ir vietomis yra įsteigta mokyklų kooperatyvėlių.“. (Laisvė. – 1922.)

1922 m. gruodis. „Ukmergė. Ukmergės apskr. Valdybos rūpesniu ir lėšomis veikia apskr. ligoninė, įsteigta 1919 m. Šiais metais ji tapo atremontuota, pakviestas gydytojas chirurgas ir įtaisyti kambariai daryti operacijoms. Prie ligoninės yra ambulatorija. Kasdien ligonių vidutiniškai esti apie 35. Už gydymą ir laikymą nuo apskrities gyventojų imama po 1 litą į dieną. Nuo miestiečių ir kitų apskr. [gyventojų] po 2 litus į dieną. Už neturtingus apmoka valsčiaus valdyba. Už apžiūrėjimą ambulatorijoj po 50 centų arba veltui, gydytojo nuožiūra. Personalas 16 žmonių: gydytojas 1, felčeris 1, gailestingos seselės 2, pribuvėja 1 ir kiti tarnautojai.“ (Laisvė. – 1922-12-22. – Nr.243. – P.3.)

1922 m. „Ukmergė. Gruodžio 31 d. buvo valsčių sekretorių susivažiavimas. Nutarė reikalauti iš valsčių atlyginimo po 130 litų mėnesiui ir sekmadieniais nedirbti.“ (Krašto balsas. – 1923.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau