Spausdinti

1925 m.
Sausis    
1925 m. sausio 1 d. duomenimis Ukmergėje [tekste – Vilkmergėje] gyveno 10861 gyventojas, Vilkmergės apskrityje – 118833. (Tėvynės sargas. – 1926.)

1925 m. nuo sausio 1 d. autobusų susisiekimas tarp Kauno ir Ukmergės vyko taip: autobusas iš Kauno išvykdavo 18 val., 19 val. 20 min. autobusas atvykdavo į Jonavą, po 10-ies minučių išvykdavo ir 21 val. pasiekdavo Ukmergę. 8 val. autobusas išvykdavo į Jonavą, ją pasiekdavo 9 val. 20 min. Iš Jonavos autobusas išvykdavo 9 val. 30 min. Į Kauną atvykdavo 11 val.
Kitas maršrutas. Autobusas iš Kauno išvykdavo 17 val. 18 val. 20 min. pasiekdavo Jonavą, iš kur 18 val. 30 min. išvykdavo, o 20 val. atvykdavo į Ukmergę. Iš ten 20 val. 15 min. išvykdavo į Kurklius, kuriuos pasiekdavo 21 val. 21 val. 15 min. autobusas išvykdavo į Uteną, kurią pasiekdavo 22 val. 20 min. Iš Utenos autobusas išvykdavo 6 val. Į Kurklius atvykdavo 7 val. Po 15 min. išvykdavo į Ukmergę,  kurią pasiekdavo 8 val. 15 min. 8 val. 30 min. autobusas išvykdavo į Jonavą į kurią atvykdavo 9 val. 45 min. 10 val. autobusas išvykdavo į Kauną ir 11 val. 30 min. į jį atvykdavo. Autobusų sustojimo vieta „Ukmergėje - Perkulio viešbutis“ [dab. Vienuolyno g. 12]. (Rytas. – 1925.)

1925 m. sausio 4 d. įvyko Ukmergės socialdemokratų susirinkimas. Susirinko apie 200 žmonių, kalbėjo Seimo atstovas Galinis, kuris papasakojo apie socialdemokratų frakcijos Seime darbą, pabrėžė, kad tik frakcijos dėka Seimas skyrė 1,5 milijono litų bedarbiams. Miesto tarybos narys, socialdemokratas S. Gribulis apibudino socialdemokratų darbus miesto taryboje – jų rūpesčiu taryba paskyrė 26000 litų varguomenės ir bedarbių reikalams, buvo nupirkta apranga ir apavas neturtingiems pradžios mokyklos mokiniams. Po susirinkimo į socialdemokratų gretas įstojo „daug naujų narių“. (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. sausio 10 d. Ukmergės miesto taryba „užbaigė svarstyti pajamų ir išlaidų sąmatą 1926 m. ir priėmė ją bendroje sumoje, be deficito, Lt. 306.585 lt./ Šiais metais Ukmergės miesto sąmata yra padidėjusi apie 20 % (1924 m. 259.513).“. (Savivaldybė. – 1924.)

1925 m. „Ukmergė. Sekmadienį, sausio 11 d. miesto valdybos salėj prof. V. Krėvė – Mickevičius laikė paskaitą „Šių dienų padėtis ir Tautininkai“.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Sausio 11 d. apskrities valdybos salėje įvyko Šaulių S-gos vietos skyriaus būrių atstovų suvažiavimas, kuriame dalyvavo c. valdybos vicepirmininkas L. Valionis – „Trimito“ redaktorius ir s-gos viršininko padėjėjas. Išrinkta skyriaus valdyba, garbės teismas ir revizijos komisija. Tarp  kitko, buvo mokyt. Pinigio referatas apie Kudirką ir Daukantą. Čekanavičius referavo apie kooperaciją. Suvažiavimas baigės himnu.“ (Lietuva. – 1925.)

„1925 metų sausio mėn. 18 dieną mes, Ukmergės miesto bedarbiai darbininkai, susirinkę Ukmergės Miesto Valdybos salėje, skaičiuje 300 [?] žmonių su viršum ir smulkiai apsvarstę mūsų padėtį radome: 1) kad Ukmergėje mūsų žiniomis yra dabar daugiau nei 500 bedarbių t. y. žmonių, kurie ieškodami ir norėdami gauti darbo, jo niekur neranda; 2) kad bedarbių padėtis yra baisiai sunki, nes paprastai darbininkai gyvena vien tik iš savo rankų darbo, gi dabar, darbo netekę visai ne iš savo kaltybės, pateko į neapsakomą skurdą ir neturi iš ko gyventi, o šalčiams užėjus dar ir šaltį kenčia; 3) kad nedarbas yra nuolatinis ir neišvengiamas draugas buržuazinės santvarkos, kuri nesugeba ir niekuomet nesugebės taip tvarkyti ūkį, kad iš vienos pusės visiems užtektų darbo, o iš antros – kad visi žmonės būtų visa kuo aprūpinti, kas yra gyvenimui reikalinga; 4) kad kitos valstybės, suprasdamos tai, jau senai pradėjo rūpintis nedarbo prašalinimu ir parūpinimu būvio bedarbių darbininkų; 5) kad Lietuvos krikščioniškoji valdžia iki šiol rūpinosi vien turtingųjų reikalais ir kad krikščioniškosios partijos Seime ir savivaldybėse per visą laiką kiek įmanydamos trukdė pravedimą naudingų darbininkams įstatymų [...]/ Todėl mes kreipiamės į valdžią ir savivaldybę si šiais reikalavimais:/ 1) mes reikalaujame darbo, nes iš darbo visuomet gyvenome; valdžia ir savivaldybė privalo  organizuoti viešuosius darbus,  kuriuose galėtų rasti užsiėmimą visi bedarbiai darbininkai;/ 2) reikalaujame, kad visiems įvežamiems maisto produktams tuojau būtų nuimti muitai, o išvežimas maisto produktų iš Lietuvos būtų visai uždraustas [!];/ 3) bedarbiai turi būti paliuosuoti nuo bet kokių mokesnių;/ 4) miesto savivaldybė privalo tuojau įsteigti darbo biržą, organizuoti pigias valgyklas pavieniui gyvenantiems darbininkams, o bedarbių šeimynoms išdavinėti maisto produktus į rankas, aprūpinti bedarbius kuru ir tiekti bedarbiams medicinos pagalbą veltui;/ 5) reikalaujame i š miesto savivaldybės, darbo inspektoriaus ir k itų įstaigų, kad būtų saugojamas 8-nių darbo valandų įstatymas, nes darbininkai, dirbdami daugiau kaip 8 valandas, atima darbą iš bedarbių darbininkų;/ 6) reikalaujame, kad laikomieji kalėjime kaliniai nebūtų naudojami tokiam darbui, kurį dirba laisvai samdomieji darbininkai, ir kad apskritai kalinių dirbamas darbas nedarytų konkurencijos laisvai samdomiems darbininkams;/ 7) reiškiame pageidavimą, kad valdžia ir savivaldybė imtųsi visų galimų priemonių kainas pirmos reikmenybės dalykams sureguliuoti./ Šiems mūsų reikalavimams atatinkamoms įstaigoms patiekti ir jo vykdymą prižiūrėti renkame įgaliotiniais šiuos asmenis: 1) Gribulį Stasį, 2) Ketvirtį Stasį, 3) Gansiniauską Aleksą, 4) Songailą Miką ir 5) Katkevičių Petrą. Kandidatais: - 1) Mackelą Stasį ir 2) Proscevičių Vaclovą./   Susirinkimo pirmininkas/ (pas.) St. Gribulis.“  (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Ateitininkų vakaras. Š. m. sausio mėn. 18 d. Ukmergės ateitininkai, kursų mokytojų vardu, buvusiame Karių klube [taip vadinamoje „Aido“ salėje?] surengė vakarą. Buvo statyta P. Vaičiūno „Pražydo nuvytusios gėlės“, 3 veiksmų, 4 paveikslų pjesė. Vaidinta pusėtinai. Kai kur (ypač I veiksme Vainoro ir Putino kalboj) pasiteikė per ilgų pauzių. Toliau, gal būt tai režisieriaus kaltė, jog į sceną per vėlai išeidavo asmenys (II veiks.). Taigi kai kuriuose artistuose stoka jausmingumo ir judesių. Gana gerai rolę atliko tarnas Jokūbas (J. Kukta). Taip gi į savo rolę pilnai įsigyvendino ir Stasė (J. Rasikaitė). Režisavo mokytojas K. Pietrekas./ Antruoju programos punktu ėjo mokytojų kursų choras, p. Piešinos vedamas. Padainuota 6 dainelės. Choras pasirodė dar silpnas esąs./ Tretį programos punktą užpildė muzikinė dalis (mokyt. K. Pietrekas ir gimnaz. mokiniai V. Pečiūra ir E. Kiškis). Puikiai atlikta 4 dalykėliai./ Vakaras baigėsi šokiais. Salėj trūko tvarkos./ Šiaip vakarėlis, pelno atžvilgiu, gerai nusisekė. Nežiūrint, jog tą vakarą buvo Kauno operos artistų vaidinama „Geiša“ ir k. – gryno pelno gauta 312 lit., iš kurių 100 litų paskirta At-kų Namams statyti fondui, 50 lit. „Ateičiai“, 81 lit. kursistų [mokytojų kursų lankytojų] at-kų fondui ir likusieji 81 lit. – knygynui [bibliotekai].  J. St. [Jonas Stasiukaitis?]“ (Ateitis. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. [Turguje] Ketvirtadienį, sausio 22 d. rugių centn. [50 kg, kainavo] – 30-33 lt., kviečių – 36-39 lt., miežių – 22,50 – 24 lt., žirnių – 21-24 lt., sviesto klg., - 3-5 lt., sūris – 1,50-2,50 lt., dešra klg. – 3-5 lt., lašiniai – 5,50-6 lt., kiaušinių dešimtis – 1,50-2,00 lt., žąsis – 6-12 lt., antis – 4-6 lt., obuolių litr. [?] – 40-70 ct., vidut. karvė – 150-200 lt., vidut. arklys – 300-500 lt.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Sausio 24 d. miesto valdybos salėje p. Šileika skaitė paskaitą „Lietuvos ateitis ir Vilniaus atvadavimas“, kurioje nušvietė dabartinę Lietuvos padėtį, santykius su kitomis valstybėmis. Vilnius, nors sulenkintas, bet, pranešėjo nuomone, Lenkams duodąs deficitus ir su laiku jie patys nuo Vilniaus atsisakysią.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. Švietimo ministerijos sausio 29 d. įsakymo ištrauka: „[...] Ukmergės žydų realinės gimnazijos direktorių Lempertą Leoną, dėl ligos negalintį eiti savo pareigų šiais mokslo metais, atleisti atostogų be algos ligi š. m. rugsėjo mėn. 1 d. ir šiam laikui leisti jį pavaduoti tos pat gimnazijos mokytojui Markui Judeliui.“ (Švietimo darbas. – 1925.)

Vasaris
1925 m. vasaris. Vidaus reikalų ministro Ž. Starkaus ir Savivaldybių departamento direktoriaus K. Degučio įsakymu nauji rinkimai į Ukmergės miesto tarybą paskirti 1925 m. balandžio 18-19 d. (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Vietos mokytojų kursai, vasario 14 d. žydų prieglaudos salėj surengė „muzikos ir sporto vakarą“ kas ukmergiškiams turbūt nepriprasta ir neįdomu, kad publikos buvo nedaugiausia. Prie gražių miško dekoracijų kursų choras, p. Piešinos vedamas, padainavo „Lietuva brangi“, „Laisvės daina“ ir kitas. Atskiros kursų auklėtinės-niai padainavo „Sesutėlės lelijėlės“ duetą ir „Ar negaili seserėle rūtelių“ kvartetą. Kursų mokyt. Pietrekas, Piešina, karys Chomskis ir du gimnazistai keturiais smuikais ir fortepijonu atliko kelių muzikos klasikų kvintetus. Mokyt. Vitkauskui vadovaujant, atlikta mergaičių, berniukų laisvi judesiai ir piramidės. Malonų įspūdį darė mergaičių judesiai su p. Lazauskienės kombinuotomis tautiškos spalvos juostomis. Dėl stokos elektros šviesos ir nepatogaus scenos įrengimo, vakaras prasidėjo vėliau, kaip buvo skelbta.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Vasario 16 d. šventė./ Ukmergė. 1) Iškilmingos pamaldos bažnyčioje ir kituose maldos namuose 10 val. Pamaldose dalyvavo:/ a) Parapijos bažnyčioje visos krikščionių mokyklos, policija, pavieniai valdininkai ir įstaigų viršininkai./ Visuomeninės organizacijos organizuotai nedalyvavo./ b) Vienuolyno bažnyčioje – kariams pamaldos./ c) Sinagogose pamaldos žydų mokyklų mokiniams ir visuomenei./ Po pamaldų mokyklos grįžo į savo vietą kur buvo daromos paskaitos ir pranešimai apie tos dienos reikšmę. Pradžios mokyklų mokiniams išdalyta saldainių, kuriuos aukojo vietos kooper. b-vės./ Paskaitos:/ 1) aido salėj nuo 12 iki 16 val. lietuvių kalba laikė paskaitas:/ a) p. Michalauskas „Trumpa Lietuvos politikos apžvalga“/ b) p. Čekanavičius „Prieš ir po vasario 16 d.“. Klausytoju pilna salė./ 2) Teismo salėj – p. Lazauskas „Vilniaus praeitis ir ateitis“./ 3) Miesto valdybos salėj paskaitas laikė (žydų kalba) p. Šapira, Markas ir Goldbergas./ Pasilinksminimai ir pramogos nuo 18 val./ 1) Žydų našlaičių salėj (vaidina gimnazija) „Uošvė į namus – ramybės nebebus“ 1 v. komed. ir valst. gimnazijos choras./ 2) Aido salėj „Gyvieji nabašninkai“ 3 veiks. komed. ir choras./ 3) Kinematografas nuo 20-24 val. su filmu „Palangos perėmimas“./ 4) Inteligentų klubo salėj ėjo prakalbos su užkandžiais ir arbata. Rengė „Vasario 16 d. šv. rengti komitetas“ su inteligentų klubo valdyba. Po vaidinimų buvo šokiai orkestrui grojant. Bilietai buvo gaunami veltui organizacijų valdybose ir miesto valdyboje – biednuomenei./ Visas miestas buvo papuoštas vėliavomis, o atskiri namai – žalumynais ir kilimais. Vakare buvo iliuminuoti kai kurių namų langai ir parašai su obalsiais. Miesto valdyba turėjo išlaidų apie 200 litų. „Vasario 16 d. šv. rengti komitetas“ buvo išdirbęs programą apvaikščioti iškilmingiau, tik dėlei Kauno nusistatymo programą sutrumpino.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. vasario 23 d. įregistruotas Ukmergės bedarbiams šelpti komitetas. Organizacijos tikslas buvo “rinkti žinias apie įvairių profesijų asmenis, netekusius darbo ir teikti materialią pagalbą,  duodant pašalpas ir nurodant darbo vietas“. Komiteto būstinė – Naujoji g. [dab. Vasario 16 – sios] 17. Valdybos nariai: Stasys Gribulis (pirmininkas), Leiba Zibucas (vicepirmininkas),  Šepšelis Linas (sekretorius), Nechama Levitienė (narė). Komiteto įstatuose nenurodyta iš kokių šaltinių komitetas teiks materialią pagalbą bedarbiams. (LCVA.)

1925 m. „Ukmergė. Pusiau panaikinus Ukmergės aps. 1924. XI. 7 d. rinkimus (pripažinti teisėtais pirmininko ir pavaduotojo rinkimai) vasario 27 d. įvyko antras naujas aps. tarybos posėdis. Pradėjus svarstyti užprotestuotus Kovarsko ir Kurklių val. [valsčių] tarybos narių į apskr. tarybą rinkimus, dešinieji slaptu balsavimu 18 prieš 15 balsų minėtų valsčių rinkimus nutarė panaikinti. Kairieji sk. [skaičiuje] 15 narių valst. liaudininkai su tarybos pirmininku Seimo nariu p. V. Kvieska priešaky apleido salę. Dešiniesiems nesudarius kvorumo posėdis nutrūko./ Apskr. viršininkas pavedė aps. valdybos pirmininkui ne vėliau kaip per dvi savaites kviesti trečią tuo reikalu posėdį, papildant dienotvarkės punktus tarybos pirmininko ir pavaduotojo rinkimais. Dauguma tarybos narių balsų nutarta posėdį kviesti anksčiau t. y. kovo 6 d. [...]“ (Lietuva. – 1925.)

Kovas
1925 m. „Ukmergė. Sekmadienį, kovo 1 d. I prad. mokyklos salėje įvyko iniciatorių kviestas vietos katalikų inteligentų susirinkimas įsteigti Ukmergės aps. katal. veikimo centrą. Keliems susirinkimo dalyviams išsitarus apie tokio centro reikalingumą, vienam referavus apie katalikų veikimą Vokietijoj ir susipažinus su k. v. c. įstatais, vienu balsu nutarta vietoj įsteigti k. v. centras. Visi dalyvavusieji skaičiuje 17 žm. sutiko būti nariais ir užsimokėjo nustatytą nario mokestį. Išrinkta 5 narių valdyba ir revizijos komisija. Ateities veikimas – apskrities katal. organizacijų reguliavimas ir santykiavimas numatomas per tam tikras atskiras sekcijas.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. kovo 4 d. Ukmergėje “vietos socialdemokratų organizacija ruošė net tris susirinkimus: bedarbių mitingą, s. – d. organizacijos narių susirinkimą ir socialdemokratinio jaunimo, “Žiežirba” susirinkimą.” Mitingo metu buvo skaitomas pranešimas apie bedarbių padėtį, viešuosius darbus, apie trukdymus socialdemokratams iš buržuazijos ir komunistų pusės, piktintasi nutarimu mokėti kunigams algas. Išrinktas bedarbių komitetas iš 5 narių. S. d. organizacijos susirinkime buvo sprendžiami organizaciniai reikalai, perrinktas komitetas ir revizijos komisija, pažymėtas geras jos darbas, nutarta steigti klubą, aptarti rinkimų į savivaldybę reikalai. Kadangi susirinkimas baigėsi vėlai “Žiežirbos” susirinkimas neįvyko. (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. kovo 6 d. savaitraštyje „Vienybė“ išspausdintas tėvo Kazimiero Kapucino „atsišaukimas“, kuriame jis prašo pagalbos akies gydymui. Tėvas Kazimieras „darbavosi Lietuvoje  kaipo misijonierius“, aplankė apie 70 parapijų. 1924 m. jis parašęs knygelę „Trylika antradienių šv. Antano garbei“ ir dabar prašo parapijų klebonų ir „kitus geros valios žmones“ padėti platinti šią knygelę ir už ją gautais pinigais tikisi apmokėti akies ligos gydymą bei „regėti ir toliau darbuotis“. Tėvas Kazimieras tuo metu gyveno Ukmergėje.“ (Vienybė. – 1925.)

1925 m. „Ukmergės apskrities tarybos posėdy kovo 9 d. socialistų galybė sugniužo. Ap. valdybos ir tarybos vadovavimas pereina į krikščionių rankas. Visos komisijos taip pat iš krikščionių atstovų. Taip socialistai su p. Kvieska priešaky pralaimėjo.“ (Vienybė. – 1925.); „[...] Trečią kart posėdis šauktas kovo 9 d., į kurio dienotvarkę įneštas naujo apskrities tarybos pirm. ir vice-pirm. rinkimas. Atvyko 14 soc. ir 19 krikšč. bloko atstovų. Socialistai nebedrįso vėl sprukti, nes kvorumo jau būtų užtekę. Ir čia tai – socialistai pralaimėjo!.. Tik vienas vl. l. [valstietis liaudininkas] praleistas./ Nauju apskr. tarybos pirmininku išrinktas p. Žimkus (ū.s. [Ūkininkų sąjunga]), vice pirm. kun. Kl. Jurkus. Apskrities valdybos pirm. pareigoms pereinant į apskr. viršininko p. Kerpės rankas, pririnkti [valdybos] nariai p. p. Danilevičius (kr. d.) ir Čekanavičius (soc. liaud. prielankus). Į švietimo komisiją: kun. Žemaitis, p. aps. virš. Kerpė, mokytojas Strioga, p. J. Šarka./ Taip ir į visas kitas komisijas pateko vien krikščioniškojo bloko nariai. [...]“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Ketvirtadienį kovo 19 d. [Ukmergės turguje] Rugių cent. [50 kg, kainavo] 38,15-39 lt., kviečių 42-48 lt., miežių 27-30 lt., žirnių 27-30 lt., bulvių 9-10 lt., sūdyto sviesto kilogram. 7,50 lt., nesūdyto sviesto 8-9 lt., lašinių 5-6 lt., dešrų 3-5 lt., galvijienos 1,80 lt., kiaulienos 2,50-3 lt., juodos duonos – 90 ct., baltos pikliavotos duonos 1,30 lt., pieno litr. 60-70 ct., grietinės 2 lt., kiaušinių 10 št. 1,30-1,50 lt., vidut. kaimo sūris 1,50-2 lt., vidut. darbo arklys 400-600 lt., vidut. karvė 200-400 lt., avis 20-35 lt., višta 5-7 lt. Pieno produktai atpinga. Prieš kiek laiko buvo žymiai pabrangęs sviestas, pav. mokėjo 10 lt. už kilgr.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. kovo 29 d. Ukmergėje vyko katalikių moterų susirinkimas. Jame dalyvavo Seimo atstovė Galdikienė ir dr. Kalvaitytė. Pastaroji skaitė paskaitą „Doros reikšmė sveikatai“, siūlė kovai su prostitucija organizuoti Abolicionistų draugiją. Galdikienė papasakojo apie katalikių moterų darbus, siūlė prie jų prisidėti ir ukmergiškes moteris katalikes. Susirinkimas nutarė atgaivinti Lietuvos katalikių moterų draugijos skyrių, išrinkta jo valdyba: Lajauskienė, Šlepetienė, Davalytė, Rūdaitė ir Pauliukonytė. Susirinkime „padaryta užuomazga ir Abolicionistų Draugijos skyriui.“. (Moteris. – 1925.)

1925 m. kovas. „Ukmergė. Miesto tarybos nutarimu, be esamų turgų ketvirtadieniais, įvedama turgūs pirmadieniais.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. kovas. „Ukmergė. Paskutiniu laiku miesto valdyba miesto gyventojams išdalijo apmokamas (po 50 ct.) „kontrolės knygeles kaminų iškrėtimui namuose“, kur kaminkrėtys po kiekvieno išvalymo turi pasirašyti. Geras dalykas kontroliuoti dūmtraukių valymas. Susimažės užsidegimai iš dūmtraukių.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m.  „Ukmergės pašto įstaigoj, kuriai priklauso pats Ukmergės miestas, Deltuvos, Pabaisko, Veprių, Žemaitkiemio ir Ukmergės valsčiai š. m. kovo mėn. gauta prenum. laikraščių: a) lietuvių kalba: 1) „Lietuva“ – 187 egz., 2) „Lietuvos Dirva“ – 73 egz., 3) „Kardas“ – 60, 4) „Tėv. sargas“ – 50, 5) „Vienybė“ – 130, 6) „Darbininkas“ – 40, 7) „Trimitas“ – 230, 8) „Žiburėlis“ – 272, 9) „Ūkininkas“ – 158, 10) „Pavasaris“ – 237, 11) „Karys“ – 3, 12) „Talka“ – 65, 13) „Švietimo darbas“ – 135, 14) „Socialdemokratas – 63, 15) „Vyr. Žinios“ – 87, 16) „Klaipėd. Žinios“ – 40, 17) „Liet. Žinios“ – 65, 18) „Tiesos Kelias“ – 23, 19) „Šiaulių Naujienos“ – 30, 20) „Rytas“ – 58, 21) „Šv. P. vaikelis“ – 140, 22) „Žvaigždė“ – 125, 23) „Ateitis“ – 137, 24) „Lietuvis“ – 85, 25) „Ūkin. Balsas“ – 143, 26) „Sargyba“ – 135, 27) „Saulutė“ – 150, 28) „Moteris“ – 40, 29) „Krivulė“ – 45, 30) „Aušrinė“ – 70; b) lenkų kalba: 1) „Dzien Kowienski“ – 70 egz., 2) „Nowiny“ – 135, 3) „Chata Rodzina“ – 185, 4) „Wiadomosci“ – 50 ir 5) „Rolnicze“ – 60 egz. c) rusų kalba: 1) „Echo“ – 50 egz. d) žydų kalba: 1) „Žydų Balsas“ – 63 egz. 2) „Žydų Gyvenimas“ – 40, 3) „Mūsų Kelias“ – 70, 4) „Pirklių pasaulis“ – 30 egz. e) užsieninių laikraščių: 1) lietuvių kalba – 153 egz., 2) svetimomis kalbomis – 87 egz.“ (Lietuva. – 1925.)

Balandis
1925 m. balandis. „Ukmergė. Miesto valdyba išpardavinėja kartims savo Dukstynos miško jaunas eglaites ir pušaites. Pirkliai be pasigailėjimo kerta ir veža jaunus medelius. Visuomenės dalis nepalankiai į tai atsiliepia.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. [...] Balandžio 3 d. Ukmergės bažnyčioje buvo atlaidai Sopulingos P. Marijos. Žmonių prisirinko labai daug, nes dienutė buvo labai graži, keliai sausi. Iškilmingai Sumą ir Mišparus atlaikė Kovarsko džiakonas [Kovarsko klebonas, Ukmergės dekanato dekanas], pamokslą pasakė Deltuvos kun. Telksnys taip, kad ne tik moterys, bet ir dauguma vyrų apsiverkė. Per sumą buvo renkamos aukos elektros įvedimui bažnyčioje ir kitiems bažnyčios reikalams. Po pamaldų buvo blaivininkų susirinkimas. Mokytojas Kosa išaiškino alkoholio kenksmingumą sveikatai ir žmonių turtams. Pažymėtina, kad mūsų kun. Jurkus kaip įmanydamas stengiasi per visokius susirinkimus vesti žmones doros keliu. Duok dieve, kad tokių kunigų skaičius didėtų.  Keleivė.“ (Tėvynės sargas. – 1925.)

1925 m. balandis. „Ukmergė. Besiartinant miesto tarybos rinkimams socialdemokratų organizacija surengė mitingą. Susirinko didelis darbininkų būrys. Kalbėjo draugai Markelis ir Gribulis. Aiškino mūsų partijos programą būsimųjų darbų miesto  taryboj. Darbininkai karštai pritarė. [...]“ (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. balandis. „Ukmergės II rajono pradedamųjų mokyklų inspektorius Jurkūnas Velykų vizitpinigius paaukojo Ukmergės Katalikų Mokytojų Sąjungos kursams ir Ukmergės Šv. Vincento Pauliečio prieglaudai po 25 lt./ Kursų vedėjas ir prieglaudos valdyba nuoširdžiai jam dėkinga.“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Balandžio 13 d. vietos L. S. D. P. organizacija sušaukė darbininkų susirinkimą įkūrimui Bendros Darbininkų Profesinės Sąjungos. Susirinko gana didelis darbininkų skaičius. Drg. Baronienė ir Gribulis padarė pranešimą apie reikšmę B. D. P. Sąjungos darbininkų gyvenime. [...]/ Į B. D. P. Sąjungą įstojo 48 nariai, išrinkta valdyba iš 5 asmenų. Susirinkusieji išsiskirstė pakilusiu ūpu.“ (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Balandžio 18 dien. inteligentų klube buvo surengta buv. apskr. viršininkui p. Kerpei atsisveikinimo vakarienė, į  kurią atsilankė nemažai vietos visuomenės veikėjų ir kitų. Per vakarienę buvo pasakyta keletas malonių atsisveikinimo prakalbų ir įteiktas p. Kerpei adresas [?]. Po vakarienės balius griežiant karo orkestrui. Atsisveikinimas paliko gražiausio įspūdžio.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. balandžio 18 ir 19 d. vyko rinkimai į Ukmergės miesto tarybą. (Trimitas. – 1925.); „Per antruosius Ukmergės miesto savivaldybės rinkimus socialdemokratai dvigubai laimėjo (pirmaisiais rinkimais pravedė 4, dabar 7 iš 35 atstovų). Kademai [krikščionys demokratai] savo septyniais sąrašais pravedė tik 5 atstovus. (Socialdemokratas. – 1925.); Rinkimų į Ukmergės miesto tarybą rezultatai: tautininkų – 1; katalikų sąrašas – 2, socialdemokratai – 7, ūkininkų ir namų savininkų sąrašas – 1, nepartinių sąrašas – 1, žydų tautos blokas – 15, lenkų tautybės sąrašas – 7, rusų tautybės sąrašas – 1. (Lietuva. – 1925.); „Nauja Ūkmergės miesto taryba. Per antrus Ūkmergės miesto rinkimus katalikai gavo 5 atstovus, sulenkėję – 7, žydai – 15, soc. dem. 7. Sulyginus su pirmais rinkimais žydai nustojo 3 vietų, o soc. dem. 3 vietas laimėjo.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1925.)

1925 m. „Š. m. balandžio 26 d. įvyko Ukmergės Rajono metinis pav-kų [pavasarininkų] susirinkimas. Atstovų dalyvavo 44 ir svečių su viršum 50. Vyriausį Centrą atstovavo p-lė O. Labanauskaitė. Iš pranešimų rodėsi, kad kuo pų veikimas nepergeriausias. Yra dar per daug apsileidimo, lėtumo, trūksta vadų, trukdo veikimą ir „Jaunimo“  ir „Žiežirbos“ kuopos. Išnešta keleta rezoliucijų dažniau lankyti kuopas, daugiau žmonių pritraukti į darbą, steigti rajoninę artistų trupę ir kt. Rajono reikalais tenka daugiausia dirbti kun. Jurkui.“ (Pavasaris. – 1925.)

1925 m. balandžio 30 d. naktį, Gribulio bute, esančiame šalia Ukmergės gaisrininkų būstinės, įvyko incidentas tarp Seimo nario, socialdemokrato V. Galinio, LSDP Ukmergės kuopos vado Katkevičiaus ir ginkluotų asmenų bei kareivių, kurie norėjo konfiskuoti socialdemokratų paruoštus atsišaukimus ir plakatą, skirtus gegužės 1-osios šventei. Bet vėliau, įsikišus politinės policijos viršininkui Vyšniauskui ir kitiems policininkams, incidentas buvo užbaigtas be kokių nors pasekmių. (Socialdemokratas. – 1925.)

Gegužė
1925 m. gegužė. „Miesto taryba nutarė paimti Ministerių Kabineto paskirtą 5 metams be nuošimčių paskolą sumoje Lt. 6000, pavedant valdybai atlikti šiuo reikalu visus formalumus.“ (Savivaldybė. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Sąryšy su medžių sodinimo savaite Lietuvoj, su miesto valdybos iniciatyva ir lėšomis, gegužės 2-3 d. apsodinta liepomis abipusiai Daugpilio [dab. Vytauto] g-vė. Pasodinta 60 liepų, išrašytų iš Latvijos medelyno. Liepos gražios, kad neišlaužytų jų kas nors, aptvertos. Sodino samdyti darbininkai ir gaisrininkai. Prieš gegužės 1 d. vietos gimnazija dalyvavo medelių sėklų sodinime netolimame valdžios miške. [...]“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. gegužė. Kadangi buvo panaikinti vienmečiai mokytojų kursai, kuriuose buvo ruošiami pradinių mokyklų mokytojų padėjėjai, Seimas  išleido įstatymą apie dviejų metų trukmės mokytojų kursus. Jie buvo vedami 13-oje Lietuvos miestų ir miestelių, tarp jų ir Ukmergėje. Kursai pradėjo savo darbą rugpjūčio pabaigoje. (Vienybė. – 1925.)

1925 m. gegužė. „Ukmergė. Miesto valdyba imasi priemonių sutvarkyti palaidus, po miestą bėgiojančius šunis. Tam reikalui kviečiamas iš Kauno žinovas, kuris vietos žmogų išmokys kilpa gaudyti šunis didesnių miestų pavyzdžiu. Šunų gaudytojas anksti rytais gaudys šunis ir talpins į tam tikrą įrengtą būdelę – vežimėlį pervežimui paskirton vieton, kur bus tris dienas laikomi ir, jei niekas laiku neatsišauks, žudomi.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. gegužė. „Ukmergė. Tarp Kauno – Ukmergės ir Utenos kursiruoja keleivius važioti autobusai, bet tvarkos aplamai prisilaiko menkai. Užtat autobusai eina kada tinka ir veža kartais žmones kaip silkes bačkoj./ Ukmergėje turgūs būdavo tik vieną syk į savaitę – ketvirtadieniais, bet pravedus naują švenčių ir poilsio įstatymą, vietos Miesto Valdybos nutarimu įvesta turgus dar ir pirmadieniais.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. Gegužės 10 d. Ukmergėje, mokytojų kursų klasėje įvyko Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos Ukmergės apskrities skyriaus narių suvažiavimas, kuriame dalyvavo Sąjungos centro valdybos pirmininkas Kasakaitis, dr. Ruginis, Seimo narys Jočys, kiti svečiai. Į suvažiavimo prezidiumą išrinkti Lazauskas ir Pakėnaitė. Buvo išklausytas skyriaus valdybos pranešimas, Kasakaitis skaitė pranešimą apie katalikiškas mokytojų organizacijas užsienyje, kvietė tobulinti organizacinę veiklą ir veikimą. Buvo svarstomas ekskursijų klausimas, nutarta apsilankyti kaimyninėse šalyse, kur tikimąsi palankesnio priėmimo bei daugiau pritaikomos patirties. Dr. Ruginis siūlė mokytojų suvažiavimuose daugiau dėmesio skirti mokymo dalykams, pedagogikai, vadovėlių kokybe. Pranešta apie steigiamus mokytojų kursus, konstatuota, jog ir toliau blogai finansuojamos mokyklų ūkio išlaidos, sargų atlyginimai. Už šiuos dalykus atsakingos savivaldybės. Suvažiavimas susilaikė nuo kreipimosi į Švietimo ministeriją, siūlant šiuos ūkinius reikalus perimti ministerijos žinion. Nutarta šiuos klausimus svarstyti apskrities mokytojų konferencijoje. Buvo pasiūlyta panašius suvažiavimus daryti kelių valsčių rajonuose ir juose daugiau dėmesio skirti būtent pedagoginiams, mokymo kokybės klausimams. (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. [...] Š. m. gegužės 12 d. Inteligentų klubo salėje įvyko visuomenės veikėjų ir valdininkų pasitarimas dėl gegužės 15 dienos šventės iškilmių apvaikščiojimo. Visiems dalyviams pritarus dalyvauti iškilmėse organizuotai, valdininkai nutarė taipogi dalyvauti vaikštynėse susijungus po viena tautine vėliava. Priėjus svarstyti klausimą kas turės garbės nešti vėliavą, vienas valdininkų „karštas tautininkas“, kuris kitiems mėgsta įvairių spalvų „lenteles“ prisegti, pasiūlė pasamdyti sargą vėliavai nešti. Nepasitenkinę tuo kiti susirinkimo dalyviai ir suprasdami nepagerbimą tautinės vėliavos, pageidavo, kad vėliavą neštų „tvirčiausi“ valdininkai. Priėmus tokią propoziciją pasirodė, kad anksčiau siūlęs pasamdyti sargą tautinei vėliavai nešti buvo vienas iš storiausių, kuriam ir propanavo vėliavos nešimo garbę, bet Dievuliau mano, koks visų buvo nustebimas, kad tautininkas tuojau dingo iš susirinkimo.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Gegužės 19 d. vakare prieš prasidedant miesto valdybos rinkimams, atskirų frakcijų tarybos nariai galutinai tarėsi dėl kandidatų. Derybų ir rinkimų rezultatai tokie: burmistru išrinktas (buvusis) p. Dirmantas su sena alga 500 lit. mėnesiui. Valdybos nariais – 1) Lapinskas nuo lietuvių, 2) Goldbergas nuo žydų ir 3) Radvilavičius nuo  lenkų. Tarybos pirmininku išrinktas Škaržauskas (lietuvis). Tar. pirm. rinkimuose socialdemokratai nuo balsavimo susilaikė. Į švietimo komisiją išrinkta 2 lietuviai, 1 žydas ir du lenkai. Revizijos komisijon 1 lietuvis ir 2 žydai. Mokesčių komisijon įeina vien žydai. Daugiau komisijų tuo syk nerinkta.“ (Lietuva. – 1925-05-27. – Nr.116. – P.5.); „Pirmasis naujos tarybos posėdis susirinko pirmą kartą gegužės 16 d., bet dėl tam tikrų priežasčių jokių sprendimų nedarė, tik nutarė nukelti tai dienai pasiūlytą klausimų sprendimą į gegužės 19 d./ Gegužės m. 19 d. posėdy išrinkta tarybos pirmininkas, jam pavaduotojas, burmistras, valdybos nariai ir kai kurios komisijos. Taip pat nustatyta atlyginimas Burmistrui ir valdybos nariams./ Valdyba šiais metais sudaryta iš 4 narių, į kurią be buvusių lyg šiol valdybos narių įėjo dar p. Lapinskas. Burmistru išrinktas buv. burmistras p. Dirmantas. Atlyginimas burmistrui nustatytas 500 lt. mėnesiui, valdybos nariams po 400 lt.“ (Savivaldybė. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Vietos valstybinės Gimnazijos mokinių mokyklos sekcija surengė gimnazijos salėj gegužės mėn. 21 d. koncertą – vakarą. Programą sudarė smuikų duetai, solo, balsų duetai, stygų o orkestras ir choras. Tai pirmas viešas muzikos sekc. koncertas./ Smuikų duetai V. Pečiūra ir E. Kiškis – smuikais ir mokytojas K. Pietrikas – pianinu) gražiai atliko 5 dalykėlius. Dainininkai parinkti geriausiais balsais gerai sudainavo sekstetą „Karvelėlį“./ Po to duetus „Nesek sau rožės“ ir „Oi, bernelį“ atliko E. Kiškis (tenoras) ir F. Srogytė (sopranas), „Meilė tėvynės nemari“ Chodosevičius (baritonas) ir F. Srogytė. Po to, Chodosevičius padainavo solo „Oi,  kas?“./ Duetai labiausiai patiko publikai. (Dainininkai gavo net du gėlių bukietus)./ Po to, stygų orkestras (apie 30 asm.) atliko 4 dalykėlius. Geriausia, rodos, pavyko 4-tas, valsas „Ilgesys“. Stygų orkestras šiemet kiek silpnesnis, negu prieš pora metų, kai vedė p. J. Bertulis./ Choras, p. Juchnevičiaus vedamas gražiai padainavo 4 daineles. Labiausiai publikai patiko „Leiskit į tėvynę“ ir „Pasėjau kanapę“./ Koncertas – vakaras užsibaigė šokiais./ Bendrai, šis gimnazijos mokinių koncertas – vakaras tai vienas geriausių Ukmergėj ir tenka pageidauti, kad ateity daugiau panašių koncertų būtų.“ (Lietuva. – 1925.)

Birželis
1925 m. birželis. „1-mam pėst. D. L. K. Gedimino pulkui tuojaus reikalingas gerai patyręs kapelmeisteris. Geistina, kad būtų baigęs konservatoriją. Kreiptis į pulko adjutantą.“ (Karys. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Birželio 1 d. 13 val. prad. mokyklos Nr. 1 būste (Kęstučio a. Nr.4) dalyvaujant mokytojams, atvykusiems konferencijon ir svečiams, atidaryta Ukmergės aps. prad. mokyklų ir (vietos) mokytojų kursų darbelių paroda, kurios iniciatoriai yra I ir II rajono prad. mok. inspektoriai. Paroda tęsis iki birželio 7 d.“ (Lietuva. – 1925.); „Ukmergė. Birželio 1 d., atidarius mokyklų darbelių parodą, miesto valdybos salėj įvyko mokyt. konferencija dalyvaujant švietimo ministerijos atstovui p. Sluoksnaičiui ir pirmininkaujant inspekt. P. Lazauskui. Pirmoje darbų tvarkos eilėje ėjo mok. Darbelių parodos įvertinimas. Inspektoriaus žodžiais, paroda neatvaizduojanti tikrojo mokyklos veido, nes joj iš 99 mokyklų nedalyvauja 60, mažoka rašto, paišybos, mokslo priemonių darbelių ir abejoja apie kai kuriuos išstatytus darbelius, atliktus neva pačių mokytojų. Toliau kalbėta už ir prieš. Tarė žodį ir švietimo ministerijos atstovas, paliesdamas teigiamas ir neigiamas puses, patenkintas tuo, kas faktinai atlikta ir yra, o ko stoka, tikimasi bus papildyta kitais metais. Referuojant mokyklų ūkio aprūpinimą, konstatuota, kad be (pafrontės), 30% mokykloms už 1924 m. savivaldybės neišmokėjo mokyklų butų nuomos ir sargams algų. Mokyklų pranešimu, vietomis esą nesusipratimų dėl mokykloms kuro pristatymo. Sumanymuose iškeltas klausimas apie tarnybos įstatymo §, kuris liečia pensijai gauti 30 metų ištarnavimo laiką ir kuris mokytojų profesijai yra ilgokas. Kadangi tuo klausimu nebuvo referento ir neatsirado rimtų nuomonių bei argumentų, tai klausimas paliktas atviras. Šiuo konferencija baigės.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Ketvirtadienį, birželio 4 d. rugių centneris [50 kg, kainavo] 24 lt., kviečių 39-42 lt., miežių, avižų 24-27 lt., žirnių 27-30 lt., sviesto klg. 5-5,50 lt., lašinių 5,50-6 lt., varškės 1-1,25 lt., juodos duonos 0,65 lt., baltos pikl. 1,10 lt., jautien. 1,75 lt., veršiena 1,30 lt., kiauliena 2,50-3 lt., dešra 3-5 lt., vidut. kaimo sūris 1,20-1,50 lt., grietinės litras 1,30-1,50 lt., pieno 0,40-0,50 lt., 10 kiaušinių 1,20-1,30 lt., višta 3-5 lt, žąsis 8-12 lt., vidut,  karvė 180-300 lt., vid. Darbo arklys 400-500 lt.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. birželio 6 d. įvyko Ukmergės miesto tarybos posėdis, kuriame buvo sudarytos „vykdomosios komisijos“: miškų, butų skyriaus, „butų sekvestro“, atstatymo, bedarbių ir socialinės apsaugos, finansų, sanitarijos. Dar posėdyje buvo apsvarstytas klausimas „dėl davimo savanorių gaisrininkų draugijai pašalpos“, bet dėl lėšų stokos taryba draugijos prašymo nepatenkino  ir perdavė jį svarstyti finansų komisijai. (Savivaldybė. – 1925.)

1925 m. birželis. „Ukmergė. Gegužės 10 ir 11 d. studentams Ditartui ir Rasteniui laikant [skaitant?] paskaitas, įvyko blaivybės kursai, kuriuos lankė apie 70 žmonių. Dievo Kūno šventėj [birželio 7 d.] „Aido“ salėj liaudžiai, o paskiau kariams rodyta ir aiškinta priešalkoholiniai paveikslai./ Ernitzas Ukmergėje. Kviestas Pabaltės Valstybių Blaivybės atstovas, Dorpato [Tartu] universiteto prof. Ernitz (estas) tą pat dieną [birželio 7 d.?] 8 val. vakaro inteligentų klube laikė rusų kalba paskaitą „Inteligentija ir jos dalyvavimas blaivybės idėjos platinime“. Po paskaitos svečias teikėsi atsakyti į užklausimus ir pasidalyti mintimis apie blaivybės veikimą svetur ir Lietuvoje ir reiškė pageidavimo sulaukti iš Ukmergės atstovų būsimame blaivybės kongrese Estijoj. Keli paskaitos dalyviai užsirašė į blaivybės narius.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. birželis. „Ukmergė. Kurį laiką tebesitęsia didesnių miesto gatvių atnaujinimas. Visur grindžiama cementu [betoninėmis šaligatvio plytelėmis?]. Išgrįsti šaligatviai puošia gatvių išvaizdą.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. birželis. „[...] Ukmergės inteligentams nesiseka materialiai, nes „Inteligentų kliūbas“ turėjo apie 5.000 lt. skolos. Dabar išrinkus naują valdybą, į kurią įeina „žymių tautininkų“, bankrutuoja dvasiniai, nes kliūbe net laikraščio nebegausi. Gausi degtinės, rasi skandalą, bet kad kliūbas būtų poilsio vieta, kaip statute pažymėta, pasakyt negalima. Yra knygynas – nesutvarkytas. Ir tvarkyt nėra reikalo – vis tiek knygų niekas neskaitys. Nieko stebėtino, kad išgirsti tokių pašnekesių: „Kas toks per vienas A. Franc, kad apie jį tiek daug rašo? O velniai jį žino.“ – atsako  kitas. Prasti žmonės Ukmergėj „Inteligentų kliūbo“ kitaip nevadina, kaip „inteligentų karčiama“. Reiktų tvarkytis.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. birželis. „Ukmergė. [...] Ūkio Banko direktorium čia nuo pat pradžios buvo p. Sabulis – uolus krikščionių demokratų šulas. Tik kas tai atsitiko, kad teko reviziją padaryti Banke (revizija tęsėsi net ištisą savaitę) ir dabar p. Sabulis nuo banko direktoriaus pareigų tapo paliosuotas./ Klerikalai pas mus aplamai neturi sau tinkamų žmonių, vienok visur stengiasi įsigriauti ir vadovauti. Dabar yra jiems parūpęs net vietos inteligentų kliubas./ Vieton apskrities viršininko p. Kerpės, iškelto Marijampolėn apskrities viršininku, susilaukėme p. Šabanavičiaus. P. Kerpė buvo klerikalų ir lenkų įtakoj.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. birželio 11 d. Ukmergėje įvyko socialdemokratų suorganizuotas mitingas, kurio dalyviai protestavo prieš Seime svarstomą Valstybės apsaugos įstatymą. (Socialdemokratas. – 1925.); „Ukmergė. Birželio 11 d. mes, ukmergiečiai, turėjome progos pasiklausyti Seimo nario p. Merkelio (s. d.) prakalbos./ Prieš pradėdamas mitinguoti p. Merkelis išplūdo kunigus, kam jie iškilmingai apvaikščiojo Dievo Kūno šventę ir tuo suvėlino jiems mitingo laiką./ Toliau p. Merkelis nusiskundė savo šalininkams, kad jis dabar esąs tikras kankinys invalidas. (Mat Šiauliuose, tie patys jo sukiršinti darbininkai jam pakaušį perskėlė)./ Išpylęs visą kibirą pamazgų ant visų kitų partijų ir atskirų asmenų bei Seimo frakcijų, užsipuolė ir šaulius, būk šie sauvalingai, neatsiklausdami vietos gyventojų sutikimo užėmę Klaipėdos kraštą./ P. Merkelis, baigdamas savo iškilmingą kalbą, pabrėžė: „Mums socialdemokratams bei darbininkams visai nereikalinga nei Klaipėda, nei Vilnius“./ Tai taip mus vaišina (už milžiniškas jiems mokamas algas), Seimo atstovai!/ L. M.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Čia [priešalkoholiniai] kursai vyko birž. 10 ir 11 d. parapijos, paskui „Aido“ salėj. Kursus pradėjo kun. A. Kripaitis, toliau tęsė A. Difartas ir V. Rastenis. Lankytojų buvo net 230. Ūpas labai pakilęs labai daug noro dirbti. Suorganizuota priešalkoholinis biuras, kurio vedėjas p. Kos, gimnazijos inspektorius, labai populiarus ir mokinių mylimas mokytojas, taip pat jau gana pasidarbavęs blaivybės srity. Birž. 11 d. atvyko prof. Ernitz, demonstravo kariuomenei paveikslus iš Amerikos priešalkoholinio judėjimo ir skaitė vietos inteligentams paskaitą inteligentų klube. Paskaitoj atsilankė apie 40 klausytojų, kurių devyni tuojau įsirašė Blaivybės dr-jon./ Visas negerumas tik tas, kad nepavyko moksleiviams demonstruoti priešalkoholiniai paveikslai. (Sargyba. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Birželio 11 d., priešalkoholinių kursų metu, Ukmergėj susiorganizavo apskrities priešalkoholinis biuras. Jo tikslas – burti apie save visi veiklesnieji abstinencijos darbininkai ir jų pagalba varyti priešalkoholinė agitacija visam apskrity./ Biurą sudaro gimn. inspektor. P. Kosas, pradž. mokyklų inspek. P. Jurkūnas ir mok. Žilinskas./ Darbas jau pradėtas. Biuran pakviesta dar 18 abstinentų bendradarbiais./ Reikia pasakyti, kad čia abstinencija domimasi, tai matyti, kad ir iš įvykusių priešalkoholinių kursų, kuriuos lankė ne 70, kaip nesenai „Lietuvoj“ buvo pažymėta, bet net 233 asmenys. Žinoma, daugiausia moksleiviai.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. birželio 11 d. 1-mo pėstininkų pulko kariams (dviem grupėm) paskaitas skaitė profesorius iš Estijos p. Ernitz. Paskaitų tematika daugiausia buvo susijusi su blaivybės puoselėjimu. Profesorius pabrėžė, kad Estija, Latvija ir Lietuva kartu yra išsikovojusios laisvę, todėl „jos ir dabar turi būti surištos artimos giminystės ryšiais, palaikant tų valstybių politinę, ekonominę ir kultūrinę nepriklausomybę“. Prelegentas pažymėjo, kad Estijos ir Latvijos blaivybės organizacijos jau senai veikia kartu, „tuo tarpu Lietuva nėra dar įsirašiusi į tų tautų blaivybės sąjungą“. P. Ernitz pasakojo, jog Estijoje blaivybės klausimai keliami labai aktyviai ir visuose svarbesniuose susirinkimuose yra apie tai kalbama. Toliau paskaitose daug kalbėta apie JAV antialkoholinius įstatymus, buvo rodomi su tuo susiję paveikslai. (Karys. – 1925.)

1925 m. birželio 15 d. vyko Ukmergės apskrities tarybos posėdis. Be kitų klausimų „Taryba nustatė žyginių arklių stotis. Visoje Ukmergės apskrityje nustatyta 19 tokių stočių. Daugumoje stočių privalo būti po 2-3 arklius su reikalingu vežimų ir rogių skaičium. Atskirai stočiai projektuojama maždaug po 1 porinį vežimą ir po 2-3 pavienius, o taip pat vežimams atatinkąs rogių skaičius./ Ukmergės arklių pašto stotis yra viena didžiausių su 4 arkliais, 5 vežimais ir jiems lygiu rogių skaičium. Esant žyginių arklių ir pastočių įstatymo 2§, tą stotį privalės laikyti Ukmergės valsčiaus savivaldybė. Imant domėn, kad ta valsčiaus savivaldybė ekonomiškai silpna, taryba nutarė, kad Ukmergės valsčiaus savivaldybei būtų suteikta valdžios pašalpa, nes, esant šitai stočiai [apskrities] centre, bus daugiausia darbo ir ji savivaldybei kainuos gana didelius pinigus.“ (Savivaldybė. – 1925.)

1925 m. birželis. „Pranešama,  kad įstojamieji egzaminai į Ukmergės mokytojų kursų I ir II kursą bus birželio 15, 16 ir 17 dienomis./ Kursų vedėjas.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. birželis. „Ukmergė. [...] Labai peiktina, kad mūsų parapijoj daug žmonių, lydėdami į kapus mirusius, šnekučiuojasi, juokauja, tartum ant kokio baliaus. Žinoma, tiems, kurie laidoja kūną savo tėvo, motinos ar giminių, žiūrint labai liūdna. Net kunigai lydint turi piktintis ir ginti žmones nuo juokų ir kalbų. Gėda Ukmergės parapijiečiams.   Keleivė.“  (Tėvynės sargas. – 1925.)

1925 m. birželis. „Ukmergė. Šiomis dienomis 3 sulenkėję gimnazistai: Kostanovskis (arba Kintenis, Ūkio Banko buhalterio sūnus), Targonskis ir Norvaiša, išsinuomavę 3 valandoms dviračius, mėgino per Širvintus pabėgti Lenkijon, vienok, ačiū telefonui, tapo ant pat rubežiaus besėdint griovy sulaikyti ir atgabenti Ukmergėn. Vienas iš jų, vietos komersanto Targovskio sūnus, buvęs iš tėvo pagavęs ir didesnę sumą pinigų./ - Uždarius šventadieniais knygynus, Ukmergėje niekur nebegalima gauti nusipirkti laikraštį. Maisto krautuvės sulig naujojo įstatymo atdaros, bet dvasinio maisto uždarytos. Knygynų visgi reikėjo bent porai valandų leisti atidaryti.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. [...] Čia per šv. Petro atlaidus birželio 29 d., nuo seniau yra paprotys prekiauti, kaip ir paprastą turgaus dieną. Bet šiais metais įvyko kitaip, negu kadaise buvo./ Žmonės suvažiavo ant turgaus, sumokėdami tam tikrą nustatytą miesto v-bos mokestį ir ėmė paprastai, kaip ir visuomet, prekiauti (pardavinėti ir pirktis). Tik nepraėjus valandai, atvyko policija ir ėmė varyti nuo turgaus į bažnyčią./ Piliečiai prievarta varomi nuo rinkos turėjo „išsinešti“, nors ir pinigus sumokėję./ Kas čia dabar kaltas: piliečiai ar policija. Policija pasakys, kad švenčių įstatymas to reikalauja, žinom, ir išsiteisins./ [...]./ Visi jautėsi nuskriausti, nes užsimokėjo ir nieko nepardavę turėjo grįžti namo.“(Lietuvos žinios. – 1925.)

Liepa
1925 m. liepa. „Ukmergė. Katalikų Mokytojų vasariniams kursams šiemet čia nesiseka – susirinko vos keliolika mokytojų ir tie patys jau krinka.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. liepa. „Ukmergė. Nekurį laiką Ukmergėje labai triukšmavo ir gyrėsi savo galybe ir darbais dvilypė sąjunga, susidedanti iš sulenkėjusių dvarponių, Varšuvos pastumdėlių, ir socialdemokratų, kurių abazą sudarė žinomi miesto valkatos ir tinginiai. Iš pirmųjų veik nebeliko; nerasdami jokios paramos gyventojų tarpe vieni išsinešdino į Varšuvą, kiti pataikė į „poilsio rūmus“ [kalėjimą?], o treti susiraukę dar tūno ir laukia ateinant „išvaduotojų“. Dabar priėjo eilė antriesiems: visi kurie laukė socialdemokratų vado Grybulio žadamo rojaus – nesulaukė ir nustojo betikėję savo „pranašui“./ [Bedarbiai] Matydami, kad žadėti aukso kalnai nei trupučio nesiartina prie socialdemokratų – suprato, kad nieko iš to nebus ir nuėjo žydeliams malkų skaldyti, arba gatvių šluoti, o labiau užsispyrę dar vis tebetriukšmauja, bet matyti ir jų ūpas nupuolęs ir vilties maža telikę. Jų vadas, tarybos narys Grybulis, [taryboje?] sėbraujasi su žydeliais šmugelninkais ir matyt šiek tiek pelno, o pasekėjams jokios naudos iš to nėra, nei pliko kaulo nenumeta. Taip iš viso „galingo“ abazo beliko 9 nariai su pačiu viršininku./ Pernai triubijo, kad nuversią viską nuo savo kelio, o šiemet ligi to nusibankrutijo, kad jų „pranašo“ Grybulio nei vienas Ukmergės pilietis nenori į savo namus priimti. Nuo Velykų nabagas valkiojasi iš buto į butą ieškodamas, kur gauti  išsinuomoti kambarį ir siūlo nemažą kainą, bet niekas nenori priimti į savo namus tokių „apaštalų“. Tas pats ir su kitais jų nariais./ Matyt, kad nelabai vykę piliečiai, kad visas miestas bijo priimti į namus ir veja lauk./ Žmonės suprato jų darbus ir tinkamai įvertino; darbininkų tarpe neturi jokio pasisekimo. Nei vienas Ukmergės darbininkas nei iš tolo neprisileidžia žydbernių./ Į miesto tarybą [socialdemokratai] pravedė savo atstovus tik žydų ir miesto valkatų balsais, taigi dabar Grybulis ir gina vargšus Izraelio vaikus geriau už patį jų rabiną./ Darbininkų Ukmergėje gana didokas skaičius, tiktai visi iškrikę, neorganizuoti. Reikėtų pasirūpinti įkurti Ukmergėje Darbo Federacijos skyrių. Kiek teko kalbėtis su vietos darbininkais, visi mielu noru įsirašytų ir laukia įsikuriant skyriaus. Reikėtų šiuomi svarbiu dalyku rimtai susirūpinti ir socialdemokratams parodyti, kad  jų „dainelė jau sudainuota“. Gana bemulkinti darbininkus ir viduty dienos sakyti, kad naktis./ Į darbą draugai ukmergiškiai! Gana miegoti!/ Lietuvis.“ (Darbininkas. – 1925.)

1925 m. liepa. „Darbininko“ N. 27-me koks tai pastumdėlis – federantas [Darbo federacijos narys], pasivadinęs „Lietuvis“ savo korespondencijoj skelbia visą eilę melagingų žinių, kurių negalima užtylėti. Jis sako, kad Ukmergėje socialdemokratų abazą sudaro žinomi miesto valkatos ir tinginiai. Pereitą žiemą beveik visi Ukmergės darbininkai buvo be darbo. Visi Ukmergės darbininkai nuolat palaiko socialdemokratus. Matyti federantai Ukmergės darbininkus bedarbius vadina valkatomis ir tinginiais. Taip vadina darbininkus visi buržuazijos agentai./ Toliau tas federantas rašo, kad tie, kurie laukę s. – d. vado Gribulio žadamo tojaus – nesulaukė ir nustoję savo pranašui tikėję. Labai linksmai federantai džiaugiasi. Kad Ukmergės darbininkai labai pritaria federantams matyti balandžio 13 dieną, kai į Ukmergės darbininkų susirinkimą niekieno nekviestas atsibaladojo Seimo narys Jočys. Susirinkimas davė jam žodį, bet kai Jočys pradėjo kolioti socialdemokratus, tai darbininkai gerai suprato nuomonę pono Jočio ir įvertino darbus Seime  ir savivaldybėse, ir nutarė – Jočį iš susirinkimo pašalinti. Arba birželio mėn. 11 d. Ukmergės socialdemokratų mitinge irgi buvo atsiradę ponų, panašių į Jočį, tai Ukmergės darbininkai nedavė jiems prasižioti. Suprantama, todėl, kaip Ukmergės darbininkai „pritaria“ federacijai. „Darbininkas“ rašo, kad [Darbo federacija] Ukmergėj pritarimą turi gerą darbininkų tarpę, tik belieka skyrių įkurti. Pamėginkite ponai federantai padaryti gardaus juoko Ukmergės darbininkams./ Toliau „Darbininkas“ sako, kad Tarybos narys Gribulis sėbraujasi su žydeliais šmugelninkais ir šiek tiek pelno. Jeigu „Darbininko“ korespondentas neįrodys šio „pelno“ faktais, aš būsiu priverstas traukti atsakomybėn dėl šmeižto./ Ukmergės darbininkai niekuomet nepritars darbo federacijai. Jie žino, kas federaciją išperėjo ir po  kieno sparnu ji užaugo. Darbininkai žino, kaip federacija „rūpinasi“ darbininkų reikalais. [...] Kuomet aš Ukmergės taryboj pasiūliau išrinkti Bedarbių Globojimo komitetą, tai krikščionis ir federantas Sabulis pasiūlė rinkti „špaciero“ komisiją, nes esą darbininkai tik tinginiauja ir „špaceruoja“./ Į visus federantų šmeižtus ir melus neturiu reikalo atsakinėti./  St. Gribulis.“. (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. liepa. „[...] Iš rastų gatvėje [!] pamestų Žemaičių Vyskupijos Ukmergės dekanato algų lapų nuo liepos iki 1 sausio 1926 m. matyt,  kad to dekanato 13 kunigų ir misionieriui tėvui Kazimierui algos jau išmokėtos už visą paskutinį 1925 m. pusmetį – sąrašuose jau pasirašyta apie algų gavimą.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. liepa. „Kam teko būti Ukmergėj ir lankytis Jolko viešbuty – turbūt teko pastebėti netvarką. To viešbučio savininkas visai nesilaiko sveikatos dep-to nustatytų taisyklių. Man pareikalavus duoti užkandžio, viešbučio savininkas, visai nesivaržydamas paėmė savo nešvariomis rankomis duoną, ir atsvėręs, ne padavė žmoniškai, bet padėjo tiesiog purvinam stale. Paskui atnešė arbatos; stiklas turbūt tik pavasario lietučio nuplautas. Kada griežtai pareiškiau, kad už tokią švarą galiu skundą paduoti, tai tada tik žydelis pakeitė stiklą kitu.“ (Trimitas. – 1925.)

Rugpjūtis
1925 m. „Ukmergės prad. mokyklos mokytoją Šlepetienę Stanislavą, einančią mokytojos pareigas nuo 1921 m. rugpjūčio 1 d. su pertrauka nuo 1922 m. rugpjūčio 1 d. su pertrauka nuo 1922 m. spalių mėn. 1 d. iki 1923 m. rugsėjo 1 d. laikyti ištarnavusia VII tarnybos kategorijos pirmąjį trimečių priedą [prie atlyginimo] nuo 1925 m. liepos mėn. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos laikomosios gimnazijos mokytojus: Gensą Jokūbą, persikėlusį į Jurbarko žydų gimnaziją, Kaplaną Samuelį, jo prašymu, Klingą Izaoką, Lipecą Beralį ir Lipoveckį Peisachą, atsisakiusius mokytojauti, atleisti iš mokytojavimo joje nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d./ Leisti toje pat gimnazijoje mokytojauti nuo tos pat rugpjūčio mėn. 1 d.:/ 1) Vilkaviįkio žydų gimnazijos mokytojui Holemanui Otmanui ir Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojui Brazauskui Chaimui, atleidžiant juos iš tų gimnazijų./ 2) Lietuvos Universiteto studentams Kaganskiui Dovydui, Kodešui Solomonui ir Londonui Izraeliui, baigusiems Ukmergės valstyb. gimnaziją Puzinui Jonui ir Žvirblytei Liudai – laikinai ir/ 3) Baigusiai Kauno žydų realinę gimnaziją Volsonaitei Ellai.“ (Švietimo darbas. – 1925.)

1925 m. rugpjūčio 2 d. 1-as pėstininkų DLK Gedimino pulkas surengė sporto varžybas. Varžybose pasiekti šie rezultatai: „I. Lengvoji atletika. 1. 100 metrų bėgimas – pirmuoju atbėgo per 10 sekundžių ltn. Rugys, laimėdamas dovaną 1 porą bucų [sportinių batelių]. 2. 400 met. bėgime pirmuoju atbėgo per 1 minutę vyr. pusk. Remeikis, laimėdamas dovaną piniginę. 3. 1000 met. bėgime pirmuoju atbėgo per 3 min. vyr. pusk. Kuosa, laimėdamas dovaną sidabrinį portsigarą, 1000 met. antruoju atbėgo per 3 min. 8 sek. eilinis Žylis, laimėdamas dovaną gintarinį mundštuką [kandiklį]. 4. 100 met. bėgime (finalą) pirmuoju atbėgo ltn. Rugys, laimėdamas dovaną albumą. 5. Šokimas į aukštį įsibėgėjus – aukščiausiai 1,43 mrt. užšoko vyr. pusk. Remeikis, laimėdamas dovaną rankinį laikrodį. 6. Šokimas į aukštį su kartimi – aukščiausiai 2,35 mtr. užšoko ltn. Juodelis, laimėdamas dovaną laikrodį (Čekoslovakų atstovo prof. Galia dovaną). 7. Šokimas į tolį įsibėgėjus – toliausiai 5,24 mtr. nušoko vyr. pusk. Remeikis. 8. Trišokis 9,50 mtr. nušoko vyr. pusk. Remeikis. 9. Ieties mėtymas 34,37 numetė eilin. Tuba, laimėdamas dovaną kišeninį laikrodį. 10. Rutulio stūmimas 8,97 mtr. numetė ltn. Rugys. II. Įrankių gimnastika. 11. Lipimas kopėčiomis: a) eil. Sapranavičius gavo dovaną laikrodį (Čekoslovakų atst. prof. Galia dov.), b) eilinis Jurevičius gavo dovaną stalinį laikrodį, c) eil. Grindziuška gavo dovaną pelenyčią [peleninę]. 12. Turnikas [skersinis]: a) eilinis Gruodis gavo dovaną skustuvą, b) eil. Tanelė gavo dovaną alpaginį [?] portsigarą, c) eil. Meškerevičius gavo dovaną lenktinį peilį. 13. Lygiagretės: a) naujokas Levinas gavo dovaną statuetę [skulptūrėlę?], b) naujokas Rinesmanas gavo dovaną pypkę.[...]“. Varžybose dar buvo atliekami „ritminiai judesiai“ griežiant pulko orkestrui, vyko futbolo rungtynės tarp pulko ir autobataliono (dislokuoto Kaune) komandų, kurias 4:0 laimėjo kauniškiai. Be to, vyko įvairios linksmosios rungtys: boksas užrištomis akimis, raitininkų rungtynės, sukimasis apie lazdą, greičiausiai nubėgant į paskirtą vietą, „sužeistieji“. „Buvo rodomos piramidos, kurios gana vykusiai išėjo. Iš ryto ir iki 12 val. dienos buvo labai blogas oras – lijo, bet vėliau išsigiedrino ir labai puikus paliko, ypačiai vakaras. Publikos prisirinko apsčiai./ Pelno atžvilgiu sporto diena irgi pavyko: padengė visas  išlaidas ir dar liko pelno.“ (Karys. – 1925.)

1925 m. rugpjūčio 8 d. vykusiame Ukmergės miesto tarybos posėdyje buvo svarstoma savivaldybės biudžeto sąmata. „Savivaldybių departamentas, tvirtindamas sąmatą, išbraukė iš pajamų sąmatos 25000 litų kaip 5% valstybinės degtinės ir spirito monopolio grynąjį pelną, kuris buvo problematiškai apskaitliuotas, neturint vilties jį gauti, ir sumažino atitinkamai išlaidas. Tokiu sumažinimu nepasitenkinusi taryba  priėmė kitą išlaidų sumažinimo projektą./ Karo technikos valdybos statybos skyrius kreipėsi į miesto valdybą, prašydamas parduoti kariuomenės reikalams sklypą žemės prie Dukštynos miško. Sklypas susidaro iš 55 ha. Miesto taryba įkainavo ha 2000 lt. Tokią kainą nustatė turėdama galvoj tai, kad geležinkelio valdyba prie geležinkelio stoties moka už žemės ha po 3000 litų./ Nors miesto savivaldybė gyvena be pinigų [turi nedideles įplaukas į biudžetą?], tačiau, kai departamentas nepatvirtino traktieriaus [smuklės] mokesčio normos, rasdamas, rasdamas ją, sulyginus su kitų miestų mokesčių normomis, mažą, miesto taryba nerado galimu ją pakelti.“ (Savivaldybė. – 1925.)

1925 m. „[...] Ukmergėje ant stulpų sienų ir tvorų 12 rugpjūčio tapo išlipdyta sekantis spausdintas skelbimas lietuvių ir žydų kalbomis:/ „Kadangi „Žydų Balsas“ veda bjaurią kovą prieš Ukmergės Žydų Realinę gimnaziją sistematiniais blogo noro šmeižtais, melais ir užmetimais, Ukmergės Žydų Realinės gimnazijos Pedagogų Taryba nutarė patraukti „Žydų Balsą“ teismo atsakomybėn. Teismo atsakomybėn taip pat traukiami dėl šmeižtų prieš gimnaziją „Makabi“ skyriaus valdyba ir p. Ch. Brazauskas.“/ Pasirašė Ukmergės Žydų Realinės Gimnazijos Pedagogų Taryba.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. rugpjūtis. Laikraštyje „Sargyba“ pasakojama apie Ukmergės ateitininkų abstinentų sekciją, kurioje susibūrę gimnazijos ateitininkai ir mokytojų kursų lankytojai. Sekcijoje yra apie 130 narių, per metus padaryta 10 susirinkimų, juose perskaityta 11 antialkoholinio turinio paskaitų bei referatų. „Žiemą, laike „Blaivybės savaitės“ sekcija padarė du vakarėliu, kurių vienas buvo v. gimnazijoj, o antras mokytojų kursuose. Gimnazijoj (vakarėly) gydytojas d-ras Urbanavičius laikė paskaitą, kur įrodė alkoholio kenksmingumą mūsų kūno organizmui. [...] Pradedant vasario mėn. 6 d. mokinių bažnyčioje gimnazijos kapelionas kun. M. Jonaitis tris sekmadienius paeiliui sakė pamokslus apie alkoholį./ Priešalkoholinės literatūros išplatinta viso: įvairių knygučių 243 egz., „Laimės“ kalendorių 100 egz. [...]“. (Sargyba. – 1925.)

1925 m. rugpjūčio 16 d. laikraštyje „Darbininkas“ rašoma apie darkyta kalba Ukmergėje surašytus iškabų ir reklamų užrašus. Paminėti: Kauno g. buvęs „Dirbtuvė karstys. [Karstų dirbtuvė] Krištaponis“, netoli turgavietės – „Krautuvė Tabakės ar Bakaleinių“ ir „Gazovo vandenių dirbtuvė“. „Dargi pačiam miesto centre, pagal miesto sodną, kur vaikščioja kasdien šimtai žmonių, stovi vežimėliai iš kurių pardavinėjami ledai, su parašais – „Ladei“. „Lietuviu“ pasirašęs straipsnelio autorius pastebi, kad „privalėtų susirūpinti šituo dalyku tie, kuriems priklauso šio dalyko priežiūra, nes jau ne kartą buvo rašyta ir kelta tas spaudoj.“ (Darbininkas.- 1925.)

1925 m. „UKMERGĖ. Rugpjūčio 17 d. darbininkai, kasdami duobes telegrafo stulpams statyti Vienuolyno g-vės kampe iškasė žmogaus kaukolę ir griaučius. Spėjama, kad tai bus viena aukų 1863 m. sukilėlių, nes senų žmonių pasakojimu, kaip tik toj vietoj buvę kartuvės paminėtų metų sukilėliams  karti.“ (Trimitas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Rugp. 27 d. į Ukmergę buvo atsilankęs teisingumo ministeris ponas Tumėnas, kuris, lydimas teisingumo ministre. generalinio sekretoriaus pono Brazaičio apžiūrėjęs vietos teismus ir kalėjimą. Teko patirti, kad pono ministerio atsilankymas minėtose įstaigose palikęs labai gero įspūdžio.“ (Lietuva. – 1925.)
 
1925 m. „Rugpjūčio 28 d. 8 val. vakaro, vietos šaulių skyriaus vadui kviečiant, inteligentų klubo salėje įvyko visuomenės veikėjų susirinkimas, tikslu suorganizuoti Ukmergės Vilniaus vadavimo rinkliavos komitetą. Prisirinko beveik pilna salė. Skyriaus vadui padarius pranešimą apie rinkliavą ir išsitarus keliems kalbėtojams, prasidėjo komiteto rinkimai. Išrinkti septyni asmens: pirm. p. Dirmantas, vicepirm. p. Lazauskas, inž. p. Baronas, sekr. p. Michalauskas ir nariais – kun. Jurkus, p. p. Šapiro ir Tumas./ Komiteto veikimo ribos – visa apskritis.“ (Trimitas. – 1925.)

Rugsėjis
1925 m. rugsėjis. „Ukmergė. Ir mūsų mieste randasi valdžios užlaikomas „Valstybinis knygynas“, tik deja dar neseniai pradėjęs gyvuoti,  jau pradėjo žlugti. Knygynas yra įsteigtas labai ankštame pradžios mokyklų inspektoriaus, žinomo čia klerikalo, p. Lazausko bute, o knygyno vedėja yra jau jo žmona, kuri lietuviškai nėra dar gerai pramokusi, rods menkai tepažįsta lietuvių literatūrą, na ir prie to, kaipo nepaprastai storai, p. Lajauskienei benebus per sunku eiti šiokias pareigas./ Knygų knygyne labai nedaug ir naujomis yra, matyt, menkai papildomas. Pastaruoju laiku yra dingusi ir knygyno iškaba./ - Vietos Kat. Mokytojų Kursuose susirgo proto sumišimu kursistas Jonas Maskoliūnas, Siesikų zakristijono sūnus ir tapo nugabentas į Tauragę./ - Ukmergės miesto valdyba ant savo iškabos yra kodėl tai užsidėjusi vytį, lyg tai būtų valstybinė įstaiga. Kitur miesto valdybos puošiasi savo herbais.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Rugsėjo 13 d. čia buvo „Aido“ salėje pirmas stygų orkestro koncertas iš vietinių jėgų, sąstate: smuiko I-jų ir II-jų, klarneto, triūbos, trombono ir pianino. Dirigavo kapelmeisteris p. A. Sviatikas, stygų  orkestro organizatorius. Programoj kūriniai: Šuberto, Suppe, Ebeno ir kt./ Jaunam orkestrui reik linkėti laimingą darbą toliau.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. rugsėjo 16 d. įvyko Ukmergės „Liet. Žiburėlio“ skyriaus susirinkimas. Jo metu buvo pateikti valdybos ir revizijos komisijos pranešimai apie skyriaus veiklą. Per praėjusius mokslo metus, skyrius neturtingiems moksleiviams, tarp jų ir valstybinės gimnazijos mokiniams įvairių pašalpų, stipendijų, nemokamų pusryčių ir pan. už maždaug 5-6 tūkst. litų. Šie pinigai surinkti įvairių skyriaus rengtų rinkliavų, aukojimų, vakarėlių metu. Toliau susirinkime aptarta skyriaus veikla ateinančiais metais. Rugsėjo 23 d. vyko Lietuvos Švietimo V. Kudirkos draugijos Ukmergės skyriaus susirinkimas. Susirinkime išklausyti pranešimai apie vasarą vykusi Lietuvos kultūros kongresą ir Lietuvos kultūros tarybos nutarimus, diskutuota apie pradžios mokslo kursų suaugusiems steigimą ir liaudies universiteto įkūrimą. Sutarta, kad kursai pradės veikti spalyje, o vietoje liaudies universiteto kol kas tenkintis tik atskirų lektorių paskaitomis. Buvo išrinkta nauja skyriaus valdyba. (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. rugsėjis. „[...] Kun. M. Jonaitis atleidžiamas iš Ukmergės lietuvių ir lenkų gimnazijų tikybos mok. pareigų, o į jo vietą skiriamas kun. Močys.“ (Vienybė. – 1925.)

1925 m. rugsėjis. „Ukmergė. [...] Žinia apie darbininkų gabenimą Prancūzijon pasiekė plačiai jau ir ukmergiečius. Sujudo daugelis važiuoti. Kiti važiuoja net su žmonomis ir vaikais, važiuoja ir jaunos merginos. Visi teisinasi, kad dabar Lietuvoje esą sunkūs laikai, nėra darbo ir todėl noroms nenoroms reikia važiuoti.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Š. m. rugpjūčio 23 d. vakare netoli Ukmergės miesto, Pivonijos miške buvo užpultas ir apiplėštas pil. Amonkevičius Bronius, iš kurio buvo atimti pinigai (365 litai), revolveris ir dviratis. Plėšikai, manydami, kad jis užmuštas, jo kūną įmetė į mišką. Po to, naktį iš rugpjūčio 23 į 24 užpuolė policininką sargybinį Bartkų Jurgį./ Padarius tardymą paaiškėjo, kad tame apiplėšime dalyvavo pagarsėjusieji Ukmergės apskr. plėšikai Adomas Marcinkevičius, Jonas Šiška ir Alfonsas Liubkevičius. (Visi jie jau keletą sykių buvo bausti kalėjimu),/ Ukmergės apskrityje tebėra karo padėtis, ir todėl visa byla buvo pristatyta p. krašto apsaugos ministeriui, kuris įsakė sudaryti karo lauko teismą ir jame bylą nagrinėti. Karo lauko teismo posėdis įvyko Ukmergėje I-os Nuovados Taikos Teisėjo kameroje š. m. rugsėjo 18 d. ir visi kaltinamieji tapo pasmerkti myriop. Vienam iš jų mirties bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos, nes pasirodė,  kad jis nepilnametis; kiti du padavė pasigailėjimo prašymus p. Respublikos Prezidento vardu, bet jie buvo atmesti, ir todėl teismo sprendimas liko įvykdytas. [...].“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Vilniui vaduoti rinkliavai įvykdyti vietos i inteligentų ir visuom. veikėjų susirinkimo išrinktas 7 narių Vilnių vaduoti rinkliavos komitetas, kurio pirmininku yra p. Dirmantas. Į komitetą įeina nariais ir atstovai nuo kelių vietos organizacijų, Rugsėjo 13 d. „Birutės“ kinematografo salėj, dalyvaujant keliems iš Kauno svečiams, įvyko apskr. šaulių būrių atstovų suvažiavimas tikslu informuotis apie rinkliavą. L. Š. S. c. vald. atstovas p. Zmuidzinavičius laikė atitinkamą paskaitą. Vakare inteligentų klube žurnalistas p. Bagdonas laikė paskaitą apie galimybes atgauti Vilnių./ Rugsėjo 19 d. miesto vald. salėj įvyko vietos i inteligentų ir visuomenės veikėjų susirinkimas Vilniaus vad. rinkliavos einamiesiems reikalams aptarti. Numatyti aukų rinkikai miestui, padalytam į penkis rinkl. rajonus. Susirinkimo prezidiumui pavesta susirinkimo vardu „Tilžės Liet. Giedotojų D-jai“ švenčiant 30 m. sukaktuves, pasiųst sveikinimo telegramą.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Rugsėjo 19 ir 20 d. lankėsi čia Vyskupas Karevičius. Pasitikimas buvo ne koks: ant kelio niekur nebuvo jokių vartų, jokių organizacijų ir šiaip žmonių pasitikti buvo nedaug. Darė kiek įspūdžio tik išstatyti iš abiejų pusių gatvės į bažnyčią kareiviai. Bažnyčioje Vyskupas Karevičius pasitikusiems pasakė pamokslą, ypatingai skatindamas tverti ir dėtis į visokias klerikališkas brolijas bei organizacijas ir kad per būsimus rinkimus į savivaldybes ir Seimą būtų renkami tik tų organizacijų nariai... Vyskupas ruošia tikinčiuosius ne dangun, bet Seiman.[...]“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Š. m. rugsėjo m. 20 d. užėjau į pono Sviderkio cukrainę kavos gerti. Kol man prirengs kavą, sumaniau laikraščių paskaityti. Gi žiūriu ant stalo vienur ir kitur tik „Lietuvos Žinių“ numeriai tyso, o „Ryto“ ir „Lietuvos“ nematyti./ Gal ponas Sviderskis ir kavą tik valstiečiams liaudininkams teverda.“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. „[...] Ukmergėje rugsėjo 21 d. anksti rytą prie sentikių kapų, karo teismo nutarimu tapo sušaudyti du pagarsėję čia banditai – plėšikai Marcinkevičius ir Šiško.“. (Lietuvos žinios. – 1925.)

Spalis
1925 m. „Kilnojamoji žemės ūkio paroda./ Ukmergė. Į parodos komitetą įėjo pirmininku apskr. agronomas p. Ruseckas, nariais nuo apskr. ir miesto valdybų p. Čekanavičius, p. Radvilavičius, nuo ž. ū. d-jos agronom. P. Jacevičius ir nuo Ūkin. s-gos agron. P. Tautvydas. Parodos prirengiam. darbams atlikti gauta pašalpos iš apskr. ir miesto valdybų po 300 litų ir ž. ū. m-jos, rodos, 1500 litų./ Parodai vieta numatyta mokyklos kieme ir name (prie arklių rinkos)./ Spalių 1 d., turgaus dieną, paroda buvo atidaryta griežiant orkestrui./ Įėjus į parodą, pirmiausia metėsi į akis Ž. ū. d-jos ir Ūkin. S-gos paviljonai su ūkio mašinomis, apie kurias rinkosi būriai žiūrėtojų, ypač ūkininkai. Toliau – pastogėj, daržovių, sėklų, miltų, vaisių ir naminių paukščių eksponatai. Dar toliau – ištisos eilės arklių ir raguočių, kurių tarpe buvo 7 arkliai grynos ordėnų veislės, Plungės žirgyno žemaitukas „Vilkas“ ir 4 buliai fiunų veislės. Kiti gyvuliai buvo paprastos vietinės veislės. Iš smulkesnių gyvulių buvo tik keletas juodgalvių avių. Kiaulių nebuvo. Mokyklos viduje buvo išstatyta Ukmergės miškų urėdijos, mezginių – išsiuvinėjimų, rago dirbinių, medžio drožinių ir audinių eksponatai. Gražiai, tiksliai ir vaizdžiai (atskirame kambaryje) atrodė miškų urėdijos eksponatai./ Kadangi spalių 2 d. buvo dideli atlaidai, esant gražiam orui ir protarpiais griežiant orkestrui, paroda turėjo nemažą lankytojų. Sąryšy su policijos švente į parodą atvyko išsirikiavę pasienio ir vidaus policijos būriai./ Išduota už arklius 6 pagyrimo lapai I laipsnio, 7 – II laip. Ir 18 – III laipsnio; už raguočių 3 pag. lap. II laipsnio ir 3 – III laipsnio, už vištas 3 lap. II laip. ir 2 lap. III l.; už sėklas, daržoves, rankdarbius ir kitus ekspon. 8 lap. I laip., 8 – II l. ir 3 – III laipsnio. Už smulkius gyvulius I laip. 1 l. ir 1 lap. II laipsnio. Iš viso išduota 65 pagyrimo lapai, piniginių premijų sumoje 2185 litai./ Veisliniam prieaugliui parduota 3 poros juodagalvių avių ir 4 lizdai veisl. vištų. Ūkininkams duota pusė išvaržytos sumos, kaipo ž. ū. m-jos pašalpa [t. y. ministerija sumokėjo puse sumos už ūkininkų perkamus veislinius gyvūnus], iš viso sumoj 375 litai. Daugiau veisl. prieauglio nebuvo, nors norinčių pirkti buvo./ Pirmoji kilnojamoji žemės ūkio paroda Ukmergėj laikoma nusisekusi. Ja aplankė apie 3500 žmonių, neskaitant prad. mokyklų, kurios lankėsi veltui. Už įėjimo bilietus buvo įplaukų apie 2000 litų. Dauguma iš ūkininkų pastebėjo, kad už geresnius eksponatus mokama premijos ir šiaip matydami kaimynų eksponatus, gal ne geresnius už jų – klausė ar galima parodos antrą dieną išstatyti eksponatai. Mat lietuvis tol netiki, kol savo akimis nepamato.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. spalis. „Teko sužinoti, kad Miniui už išplūdimą socialdemokratų ir perėjimą į federaciją, federantai išsistoravojo dėl šio parsidavėlio Ukmergės apskrities žemės Tvarkytojo įstaigoje likvidatoriaus „činą“. Dabar Minius valkiojasi po Ukmergę su dideliu portfeliu ir nuduoda didelį poną./ Be reikalo, ponas Miniau, kitą kart tvirtinai, kad už koliojimą Sociald. Partijos ni ko negavai. Parsidavėlio darbai išėjo aikštėn.“. (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. spalio 11 d. įvyko futbolo rungtynės tarp prieš metus įsikūrusios Ukmergės valstybinės gimnazijos komandos ir tik rugpjūtyje įsikūrusios Ukmergės LFLS. Rungtynes rezultatu 1:0 laimėjo Ukmergės LFLS. (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. spalio 16 d. įregistruoti Ukmergės kalinių globos draugijos įstatai. Draugijos tikslas – “aiškinti nusikaltimų priežastį, rasti būdus nusikaltimus šalinti ir rūpintis kalinių dvasine ir materialine padėtimi”. Draugijos valdyba (1925 m.): Vasiliūnas (pirmininkas, gyv. Gedimino g. 21), Vytautas Montvilas (sekretorius, Bažnyčios g. 6), Henrikas Urbanavičius (kasininkas, Vytauto g. 45), Boleslovas Dirmantas (vicepirmininkas, Kauno g.), Juozas Radvilavičius (ūkvedys, Kauno g.). Lėšas savo veiklai draugija planavo gauti iš vyriausybės ir savivaldybės pašalpų, nario mokesčių, pelno už paskaitas, rinkliavų, aukų, paveldėjimų ir pan. (LCVA.)

1925 m. „Ukmergė. Sakytu vardu [Šv. Kazimiero] knygynas lig šiol buvo nepatogioj, tolimesnėj nuo miesto centro Daugpilio gatvėj. Nesenai pavyko centre – Kęstučio aikštėj išnuomoti butas; į jį ir perkeltas knygynas. Čia prie elektros šviesos languose gražiai išstatytomis ir keičiamomis prekėmis gėrisi ne vienas. Knygyno langinės šventadieniais esti atviros. Spalių 18 d. knygynas buvo pašventintas.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. spalio 18 d. Ukmergės parapijos salėje vyko Darbo federacijos Ukmergės skyriaus steigiamasis susirinkimas. „Susirinkimo išrinktas pirmininkas savo trumpoje ir turiningoje  kalboje gražiai nupiešė dabartinių Lietuvos politinių partijų tikslus ir jų naudą mūsų tautos kėlime ir valstybės kūrimo darbe, nurodinėdamas visus judošiškus darbus socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų partijų.“ Studentas T. Baltrušaitis padarė pranešimą apie Lietuvos darbo federacijos tikslus ir uždavinius. Platintas savaitraštis „Darbininkas“ ir kiti federacijos leidiniai. Darbo federacijos Ukmergės skyriun įsirašė 16 asmenų. (Darbininkas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Futbolas – bendrai sportas, Ukmergiečiams tapo šventadienio savo rūšies pramoga. Beveik kiekvieną šventadienį aikštėj prie žydų kapinių įvyksta įvairių komandų futbolo rungtynės, kur susirenka daug žiūrėtojų. Šią vasarą rungtis buvo atvykę Utenos, Jonavos ir kitų vietų (žydų) komandos. Spalių 25 įvyko futbolo rungtynės tarp vietos LFLS ir mokytojų kursų „Sakaliečių“ komandų, 2:0 pirmųjų naudai. Vieta sportui nepatogi, smėliuota ir gerai neįrengta.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Š. m. spalių 25 d. gediminiečius aplankė karių trupė su pulk. leit. Braziulevičiumi ir suvaidino Ostrovskio 4 aktų paveikslą: „Prilipo ožys liepto galą“. Vaidino „Aido“ salėje,  kur prisirinko gana daug publikos. Vaidinimas prasidėjo 19 val., kaip ir buvo numatyta./ Vaidinimui pasibaigus buvo šokiai. Visas vakaro pelnas skiriamas pulko karių švietimo reikalams./ Be to, spalių 24 d. buvo generalė repeticija, kurios žiūrėjo visi pulko kareiviai.“ (Karys. – 1925.)

Lapkritis
1925 m. „[...] Naktį iš 1 į 2 lapkričio Ukmergėj, Šv. Trejybės bažnyčioj kilo dėl nežinomos priežasties gaisras. Sudegė didysis altorius ir grindys aplink jį; liepsna jau mėgino siena kilti aukštyn, bet buvo pastebėta  ir ugniagesių pagalba numalšinta.“ (Tėvynės sargas. – 1925.); „[...] Dabar ir vietos gimnazijos mokiniai turės rinktis į neperdidelę Ukmergės parap. b    ažnyčią.“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. lapkritis. Kadangi Švietimo ministerija paskyrė Ukmergės gimnazijos aukštesnėms klasėms naują lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją, jose dirbę mokytojai „tapo nukelti į žemesnes klases“. Aukštesniųjų klasių mokiniai kreipėsi į mokytojų tarybą, prašydami palikti jiems „senuosius“ mokytojus, o jei taryba to negalės padaryti, kreiptis su prašymu į Švietimo ministeriją. (Lietuvos žinios. – 1925).

1925 m. „Ukmergės prad. mokyklos Nr. 2. mokytoją Striogą Antaną, ištarnavusį VII tarnybos kategorijos pirmąjį trimečių priedą 1922 m. lapkričio 15 d. ir einantį be pertraukos mokytojo pareigas ligi šiol, laikyti ištarnavusiu VII tarnybos kategorijos antrąjį trimečių priedą nuo 1925 m. lapkričio 15 d.“ (Švietimo darbas. – 1925.); „Ukmergės lenkų progimnazijos mokytoją Janušaitę Sofiją, atsisakiusią joje mokytojauti, atleisti iš tos progimnazijos nuo 1925 m. spalio 15 d. ir nuo t. p. metų lapkričio mėn. 15 d. leisti joje mokytojauti Lukaševičaitei Bronislavai.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1925 m. lapkritis. „Pernai „Ryto“ dienraščio 383 numeryje tilpo [...] straipsnis apie ateitininkų vargus Ukmergės valstybinėje gimnazijoje, skaudu buvo katalikų visuomenei girdėti, kad ateitininkams Ukmergės gimnazijoje neleidžiama net legaliai egzistuoti. Tenai draudžiama gyvuoti tokiai organizacijai, kuri yra leista visoje Lietuvoje pačios Švietimo Ministerijos. [...] panašus stovis Ukmergės gimnazijoje pasiliko lig šiolei. Ir dabar tenai dar nėra leista veikti ateitininkų organizacijai./ Tačiau šiuo straipsniu aš nemanau vėl tik dejuoti dėl Ukmergės gimnazijos ateitininkų vargų [...]. Čia man tenka iškelti dar svarbesnių faktų, kurie gresia, kad Ukmergės valstybinė gimnazija gali virsti ne mokslo ir auklėjimo šventove, bet agitacijos punktu, o gal net ir raudonojo bolševizmo gūžta. Kodėl taip yra? Todėl, kad Ukmergės gimnazijoje grynai įsiviešpatavo demagogai kairieji. Visa socialistišką mašineriją tenai suka ponia Baronienė,  kuriai tarnauja ištisas kairiųjų mokytojų ir mokinių štabas. Pats direktorius p. Baronas, matyti, yra gimnazijoje tik antraeilės svarbos veiksnys. [...]/ Pažiūrėkime kokių asmenų iš socialistų tarpo veikiama Ukmergės gimnazijoje. Pav., mokytojas p. Pinigis. Kas jis yra? Mokytojas be tinkamo gimnazijai cenzo. Kai lietuvių kariuomenė išvijo komunistus iš Panevėžio, tai skaitė reikalingu jam gerai įkirsti. Žinoma, negi už pilietines dorybes. Per rinkimus į Seimą statė savo kandidatūrą tokiame sąraše,  kuriame tilpę asmenys dabar jau dauguma aiškiai plauko komunistų krypties vandenyse. Pats p. Pinigis pagal ypatingai svarbioms byloms tardytojo raštą [...] yra laikomas Ukmergės I policijos nuovados priežiūroje. [...]/ Kitas mokytojas, kurs toli nuo p. Pinigio neatsilieka, yra tai p. Novasaitis. Apie jį eina gandų, kad jis už palankumą komunizmui jau esąs patrauktas atsakomybėn. Jo dėstomoji visuotintoji istorija, pagal vieno tos pačios gimnazijos mokytojo apibūdinimą, esanti tik popiežių ir vyskupų istorija, žinoma, tamsiame fone. Šiemet jis buvęs vienoje klasėje užsibrėžęs bent kelias pamokas gvildenti Kristaus asmenį. Pradėjo mėginimu išrodyti, kad Kristus buvęs visai nedidelės svarbos asmuo, kadangi apie jį rašanti tik viena knyga. Tik visas p. Novasaičio planas suiro, kai įsikišo kapelionas kun. Mačys ir p. direktoriaus mandagiai paklausė, ar p. Novasaitis esąs paskirtas kapelionu tikybai dėstyti. [...]/ Bet didžiausi skandalai auklėjimo atžvilgiu Ukmergės gimnazijoje įvyko pastaruoju laiku. Jau nemažas smūgis buvo socialistiškoms gimnazijos viršūnėms, kai Švietimo Ministerija ūmai pašalino mokytoją Kentraitį, kurs tik šį rudenį buvo direktoriaus pasiūlymu paskirtas. Bet visai nustojo pusiausvyros socialistų pedagogų gaivalas, kai Švietimo Ministerija nesenai pašalino iš aukštesniųjų klasių p. Pinigį ir Novasaitį, kadangi jie neturi tinkamo mokslo cenzo. Tiesa, kartu su jais dėl tos pačios priežasties iš aukštesniųjų klasių buvo pašalintas ir katalikas mokytojas p. Žilinskas. Bet jis čia visai nemanė priešintis. O p. Pinigis sumanė visas aukštesnes gimnazijos klases „sukelti ant kojų“, kad tik tenai pasiliktų dėstyti. Jam daugiausia padėjo p. Baronienė. Neatsiliko nuo jų toli ir pats direktorius p. Baronas. Pažiūrėkime, kokią jie negarbingą komediją suvaidino gimnazijoje./ Atstačius p. Pinigį, Novasaitį ir Žilinską iš aukštesnių klasių, gimnazijos valdžia sužinojo, kad pribus į gimnaziją Švietimo Ministerijos paskirta nauja mokytoja p-lė Balevičiūtė, žinoma ateitininkė. Jai dar neatvykus, jau pradėta prieš ją agitacija mokinių tarpe. Toji agitacija ėjo dviem frontais. Pirmiausia sumanyta užversti pedagogų tarybą mokinių prašymais, kad vėl būtų grąžinti, ypač socialistai, į aukštesnes klases. [...]/ Pirmuoju reikalu padaryta tokių žygių. VII klasėje pats Pinigis ragino ir agitavo mokinius pasirašyti po raštu, kad atstatydintieji būtų tenai palikti dėstyti. Kurie buvo klasėje, rašėsi, o kurių nebuvo, tai  išdrįsta net parašus sufalsifikuoti. Taip falsifikuotas buvo mokinio Virbickio parašas./ Panašiai buvo suagituotos VI, VII ir VIII klasės. Kai kurie mokinių prašymai – protestai buvo skaitomi ir pedagogų tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir jau atvykusi p-lė Balevičiūtė. Būta jų ir gana šiurkščia forma parašytų, kuriuos išgirdęs kiekvienas rimtas žmogus būtų labai pakraipęs galvą./ Petys į petį su p. Pinigiu eina ir p. Baronienė. Ji pirmiausia veikia į cicilikuojančius mokinius, kad jie skleistų agitaciją draugų tarpe. Ji išdrįsta per pertraukas ir koridoriuje prikalbinėti mokinius, kad jie sufabrikuotų pedagogų tarybai reikalingų parašų, kuriais ji galėtų remtis prieš Švietimo ministeriją. Net pastebėta patį direktorių p. Baroną atsargiai užsiimant panašia agitacija. Jis tik prašąs mokinių užlaikyti prašymuose – protestuose mandagesnę formą ir neįvelti jo į kokią istoriją./ Iš antros pusės stengiasi daugiausia nemalonumų daryti naujai mokytojai panelei Balevičiūtei. Pinigis mokinius stačiai ragino naujos mokytojos neklausyti, per jos pamokas triukšmą kelti, o jei ir tai negelbėtų, tai visiems iš klasės išeiti. [...] Tokio naujos mokytojos traktavimo vaisiai tuojau pasirodė mokinių tarpe. Taip, atėjus p-lei Balevičiūtei į VI klasę, vienas mokinys garsiai jai pasakė: „Panele mokytoja, Tamsta vakar buvai pedagogų tarybos posėdyje, girdėjai mūsų prašymus ir protestus ir vis dėlto drįsti pas mus ateiti ir dėstyti“. [...]/ P. Pinigis drįsta nusiskųsti net Švietimo Ministerija prieš mokinius. V klasėje jis nupiešė, kaip jį skriaudžianti ministerija, nors jis esąs atsidavęs gimnazijos labui visa siela. Išmetė mane, sako jis, iš aukštesnių klasių, praeis gal viena – kita savaitė, išmes ir iš V klasės./ Žinoma, iš karto paveikė jaunus mokinius demagogiški socialistų mokytojų aimanavimai ir kurstymai. Užsidegė jų karštos galvos prieš Švietimo Ministeriją ir visus kitus „priešus“, norinčius išplėšti jų „auklėtojus“. Bet laimei, tas karštis greit nuslūgo. Dabar daugelis jau graužiasi pasirašę ir neišmano, kaip parašus atsiimti, nes bijo. Visi rimtesni mokiniai susispietė naujai mokytojai palaikyti. Mat, jie instinktyviai pajuto, kad blogu keliu norėta juos nuvesti ir kad negražu dar niekuo jiems neprasikaltusiai mokytojai tyčia nemalonumų daryti. [...] Po šių faktų reikia baisiai nustebti, kokių pedagogų dar tebesama Lietuvoje. [...]“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. lapkritis. „Ukmergės Valst. Gimnaziją baigė šie at-kai [ateitininkai]: A. Aleknavičius, P. Lašinskas, Vl. Baniūnas, A. Gailiušis, J. Puodžius, P. Sukarevičius, J. Laskauskas, Ad. Varnas, Fab. Petrauskas, J. Stasiukaitis ir Pr. Katinas. Vieni jų įstojo į Lietuvos Universitetą, kiti dėl lėšų stokos priversti mokytojauti./ Baigę VI kl.: E. Kiškis įstojo į Klaipėdos muzikos Konservatoriją ir J. Danyla – į Jėzuitų Kongregaciją./ Ukmergės at-kų kuopai sunku pilna gyvenimo krūtine alsuoti: troški rudens ūkanų atmosfera, žymiausių draugų – darbininkų nustojimas ir... veikimas už mokyklos sienų. Visa tai slopina jaunatvės veiklumo jėgas. Bet nenusimename!“ (Ateitis. – 1925.)

1925 m. lapkritis. Ukmergės mergaičių ateitininkių kuopos valdybon išrinktos: pirmininke A. Sereikytė, pirmininkė pavaduotoja M. Markūnaitė, sekretore A. Urbanavičaitė. (Naujoji vaidilutė. – 1925.)

1925 m. „[...] Karo teismo nutarimu lapkričio 19 d. už miesto tapo vėl sušaudyta 3 plėšikai-žmogžudžiai, nesenai Gelvonyse nužudę apiplėšimo tikslu du senu žydeliu. Kiti 2 plėšikai (buvo 5) pasmerkti vienas (nepilnametis) kalėjiman prie sunkiųjų darbų iki gyvos galvos, o antras 20 metų. Įdomu, kad pasmerktieji mirti parodę daug dievotumo iki pat sušaudymui, priėję ir išpažinties, teisinosi esą nekalti. Vienas iš  jų paliko žmoną su 3 vaikais.“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Ketvirtadienį, lapkričio 19 d. [turguje] mokėta: už rugių centn. [50 kg] 18-18,75 lt., miežių – 16,50 lt., kviečių – 24-27 lt., žirnių – 18 lt., avižų – 21-24 lt., sėmenų – 24-27 lt., bulvių – 5-6 lt., sviesto klg. 7,50-8 lt., kiaulienos – 2,50-3 lt., lašinių rūkyt. – 6 lt., nerūkytų – 5 lt., jautienos klg. – 1,40-1,70 lt., avienos – 1,50 lt., dešros – 3-5 lt., grietinės ltr. – 3 lt., sūris – 2-3,50 lt., 10 kiaušinių 2,40-2,60 lt., obuolių 2 ltr. – 0,25-0,40 lt., avis – 20-30 lt., žąsis – 5-12 lt., antis – 4-6 lt., višta – 3-4 lt., vid. darbo arklys 300-500 lt., karvė 150-300 lt., vežimas beržin. malkų – 15-18 lt.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „Lapkričio 22 d. Tautos teatro rūmuose, Maironio g. 3 Nr. [Kaune] dailininkas Eugenijus Kulvietis rengia savo paveikslų – iš viso 55 – parodą. Paroda tęsis iki gruodžio 1 dienos.“ (Lietuva. – 1925.); „Kaune./ Dailininko E. Kulviečio paveikslų paroda turi pasisekimo. Vakar aplankė ją per du šimtu asmenų ir jau parduota keletas paveikslų.“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. lapkritis. „Ukmergė. Suaugusiųjų vakariniai kursai prie I lietuv. prad. mokyklos prasidėjo spalių 26 d. Iki lapkričio 21 d. mokslas buvo einamas dviem grupėm su dviem, vėliau trimis mokytojais ir 75-80 klausytojų. II grupė daug gausingesnė, todėl tuojau pradės veikti II b paralelė arba III grupė su atskiru mokytoju. Klausytojų tarpe dauguma inteligenčių-tų (did. pusė moterų) nuo 16 iki 45 metų amžiaus, kurių tikslas išmokti lietuvių kalbos,  kas daugiausia ir dėstoma. Analfabetų nėra.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. lapkričio mėn. 24 d. įvyko Lietuvos darbo federacijos Ukmergės skyriaus visuotinis susirinkimas. Simanauskas informavo apie federacijos veikla kitose apskrityse, išrinkta 5 žmonių valdyba, į skyrių įsirašė keletas mokytojų ir įstaigų tarnautojų. (Darbininkas. – 1926.)

1925 m. „Ukmergėje lapkričio 27 d. Teisininkų D-jos Ukmergės skyrius išsirinko naują valdybą (Montvilas, Vasiliūnas, Dirmantas) ir revizijos komisiją (Švabinskas, Bartusevičius ir Chamanskas). Dirmantas skaitė referatą apie alimentų teises į mirusiojo turtą, o Švabinskas – apie vekselių protestą ir jų mokamąją vietą. Kilo daug diskusijų, kurios atidėtos net kitam susirinkimui.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Š. m. lapkričio m. 28 d. Vilkmergėje „Aido“ salėje pulko švietimo komisija surengė viešą vakarą. Vaidino „Laisvės kovotojai“, K. Gaigalo 4-ių veiksmų scenos vaizdelis iš Lietuvos valstybės ir kariuomenės kūrimosi laikų. Vaidino pulko raštininkų k-dos mėgėjų trupė, padedant vietinėms panelėms. Vaidino, kaipo mėgėjų trupė, - neblogai. Koncertinėje dalyje buvo pulko dūdų orkestro, kapel. vedamo, išpildyta „Negro sopranas“ - fantazija „Original“ ir dar šis tas. Po vaidinimo buvo šokiai./ Lapkričio m. 23 d. per pulko šventę, buvo tas pats veikalas vaidintas pulko kariams, išimtinai paskutinio šaukimo naujokams, kurie su dideliu smalsumu žiūrėjo./ Švietimo komisija per abu vaidinimu nuostolių iš to neturėjo: kariams buvo už dyką, vaidinimas ne kariams padengė visas išlaidas./ Lapkričio 28 d. gediminiečius aplankė kariuomenės vadas. Dalyvavo pulko karininkų surengtuose bendruose pietuose, kurie buvo be svaigiųjų gėrimų ir reikia pabrėžti pirmieji tokie pietūs./ Po pietų kariuomenės vadas apžiūrėjo naujokus. Tarė jiems keletą tėviškų žodžių ir patarimų. Iš apžiūros naujokai labai gerame ūpe žygiavo į butus./ Vakare kariuomenės vadas apleido gediminiečius.“ (Karys. – 1925.)

Gruodis
1925 m. gruodis. Įsisteigusios Mažažemių ir naujakurių sąjungos atstovas Ukmergėje buvo Lazauskas. (Vienybė. – 1925.)

1925 m. gruodis. „Ukmergė. Kaip ir pernai, taip ir šiemet miesto valdyba, susitarusi su socialės apsaugos komisija, sąryšy su Kalėdų šventėmis; visų prad. mokyklų neturtingiems mokiniams sušelpti paskyrė 1465 litus, iš kurių tenka I lietuvių prad. mokyklai 715 lt., II lenkų prad. mokyklai 220 Lt., žydų trims prad. mokykloms 530 Lt. Kiekvienam mokiniui vidutiniškai tenka po 2,50 lito. Už gautus pinigus bus perkama drabužių, avalynės ir išdalinama neturtingiems moksleiviams, socialės komisijos nariams dalyvaujant. Kai kuriais atvejais ir šventėms šelpiama neturt. suaug. šeimos. Tokioms m. v-ba yra išdavusi virš 1000 litų.“ (Lietuva. – 1925.)

„Ukmergė. 1925 m. gruodžio 1 d. Ukmergės Valst. Gimnazijos Pedagogų Taryba leido ateitininkams viešai veikti mokyklos rūmuose. Teisės siaurokos: nariais tegali būti pradedant tik V-ta klase; žemesnių klasių mokiniams griežtai draudžiama; kuopos sendraugiams – studentams taip pat uždrausta lankytis į susirinkimus mums padėti...“ (Ateitis. – 1926.)

1925 m. gruodis. „Ukmergė. [...] Žinomi čia gana nemenki kiaulių pirkliai Jonas ir Efimas Jeršovai, sentikiai, paskelbė bankrotą, pirm prisiskolinę iš visur pinigų ir savo nejudamąjį turtą (namus ir žemę) aprašę  kitiems. Čia kalbama, kad tai dirbtinis bankrotas ir  kad Jeršovai, seniau gyvendami Rygoj ir Rusijoje, jau nebe pirmą kartą tokį bankrotą skelbia./ - Įvažiuojant iš Kauno Ukmergėn plentą puošė šimtamečiai topoliai, sako sodinti Napoleono laikais. Šį rudenį plentų valdyba šiuos milžinus visus nukirto./ Ar ji naujus pasodins?“ (Lietuvos žinios. – 1925.)

1925 m. gruodis. „Ukmergė. Paskutiniu laiku susitvėrė Liet. Darbo Federacijos Ukmergės skyrius. Išrinkta 5 narių valdyba. Šaukiamas L. D. F. Ukmergės apskr. skyr. atstovų suvažiavimas.“ (Lietuva. – 1925.)

1925 m. gruodis. „Ukmergė. Prieš mirtį susiprato. Čia esančios valstybinės gimnazijos ponia direktorienė yra arši socialdemokratė. Kokie ponai, tokie ir tarnai. Gimnazijos sargas, kaipo socialdemokratų atstovas, įėjo į Ukmergės valsč. tarybą. Bet štai nelaimė: susirgo socialdemokratų „politikas“./ Sergąs socialistas savo ponios jau nebeklauso. Jam nebe socializmas rūpi... Jis šaukia: „atveskite man kunigą“, kurio ranką prispaudęs prie savo silpstančios širdies, gailestingai maldauja: „tėve, gelbėk mane!“/ Atlieka išpažintį, atgailauja akivaizdoje savo ponios, kuri, be abejojimo, nesitikėjo iš savo „tarno“ tokio pasielgimo./ Mirė žmogelis, gyvenime socializmo suviliotas. Bet mirė nebe socialistas, o atsivertęs krikščionis katalikas. Nors prieš mirtį socialistas susiprato. [...]“. (Vienybė. – 1925.)

1925 m. „Gruodžio mėn. 6 d. ir Ukmergės socialdemokratai užsimanė paminėti Didįjį Vilniaus Seimą, bet ne tiek Seimą, kiek 1905 m. revoliuciją. Bet tragedija! Susirinkę ukmergiečiai nepanorėjo klausytis nusibodusių plepalų ir pakėlę triukšmą išėjo.“ (Tėvynės sargas. – 1925.); „[...] gruodžio 6 d. vietos socialdemokratai surengė „Aido“ salėje mitingą ir norėdami darbininkams akis apdumti, tyčia pasirinko šią, visiems lietuviams minėtiną, dieną. [...]/ Tikėdamiesi išgirsti ką nors gerą ir naudingą, Ukmergės darbininkai susirinko į salę ir laukė garsių „oratėlių“, bet nemažai teko nusistebėti visiems,  kada vietoje kalbėtojo scenoje pasirodė pusiau gimnazistas, pusiau piemuo, 17 metų vaikpalaikis Snarskis, pasiųstas iš Kauno socialdemokratų Centro Komiteto ir užuot kalbėjęs apie darbininkų reikalus ir jų būvio pagerinimą – pradėjo plūsti kunigus, valdžią ir bažnyčia./ Ir reikėjo taip atsitikti: iš klausytojų tarpo išėjo paprastas darbininkas ir paprašė „oratėliaus“ papasakoti apie darbininkų reikalus ir kaip jiems duonos kąsnį užsidirbti. Išgirdę apie taip jiems nemalonų dalyką, socialdemokratai sušoko kaip vilkai apie darbininką ir ėmė grūsti jį laukan. Tai pamatę salėje susirinkusieji darbininkai protestavo ir reikalavo duoti žodį darbininkui. Socialdemokratai nesutiko ir reikalavo, kad policija visus norinčius kalbėti išvytų lauk iš salės./ Policijai išvedus vieną darbininką laukan, visi baisiausiai pasipiktino ir norinčiam toliau koliotis socialdemokratų „oratėliui“ nebedavė daugiau nė išsižioti./ [...] Dar buvo mėginusi kalbėti socialdemokratė Baronienė, bet jai darbininkai sušuko: „Šalin su šilkinėmis skrybėlėmis ponios! Tu ne darbininkų draugė!” ir šilkuota ponia greit pražuvo nuo scenos. Visi darbininkai pareikalavo, kad socialdemokratų mitingą uždarytų,  kadangi nebuvo duodama kalbėti darbininkams, kurių vardu kalbėjo socialdemokratai. Visiems griežtai reikalaujant, policija buvo prispirta prie sienos ir turėjo socialdemokratų kromelį uždaryti.[...]“. (Darbininkas. – 1926.)

1925 m. „Gruodžio 6 d. Ukmergėn buvo  šaukiama konferencija tokių organizacijų: kr. dem., ūkininkų s-gos, darbo federacijos, pavasarininkų, tretininkų, gyvojo rožančiaus, katalikių moterų ir kitų „dieviškų“ draugijų apsvarstyti klausimą dėl Seimo rinkimų. [...]“ (Socialdemokratas. – 1925.)

1925 m. „Baigusią Ukmergės žydų gimnaziją Bukancaitę Merą skirti laikinai į Ukmergės žydų prad. mokyklą Nr. 3 mokytoja nuo š. m. gruodžio 10 d.“ (Švietimo darbas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergėje XII. 13 d. federantas Kardišauskas su provokatorių ir žvalgybininkų pagalba suardė darbininkų mitingą. Susektas provokatorius federantas Ketvirtis, kuris šnipinėjimo tikslais buvo įlindęs į Ukmergės s.-d. organizaciją.“ (Socialdemokratas. – 1925.); „Vilkmergė. Sekmadienį, gruodžio m. 13 d. Vilkmergės socialdemokratai pasikvietė net iš Kauno Galinį. Bet Vilkmergiečiai nepanorėjo šito pono klausyti. Paprašė nutilti ir prašė kalbėti ten netyčia pasitaikiusį Seimo atst. Kardišauską. Šis kalbėjo daugiau kaip dvi valandi./ Matyti, kad socialdemokratams Vilkmergėj jau bankrotas.“ (Rytas. – 1925.)

1925 m. „Ukmergė. Apskrities žemės tvarkytojo skelbimu, 1925 gruodžio 21 d. buvo parduodami iš varžytinių naujakuriams viršetatiniai kariuomenės arkliai. Pasinaudoję skelbimu, kad arkliai parduodami išsimokėtinai per 10 metų, varžytinių dalyviai įvarė labai aukštas kainas, pav. nuo 150-200 įvarė iki 900-1700 litų. Vienam naujakuriui pirkus už 900 litų arklį, jo motina, sužinojusi, kad pirkto arklio negalima įkinkyti į arklę [plūgą], pradėjo skustis ir verkti. Gal kiti pirko neturėdami kitos išeities, bet tokių aukštų dešimteriopų kainų įvarymas tikra pirkusių naujakurių nesąmonė. Lengva pirkti, bet sunkiau išsimokėti. Juk be išsimokėjimo per 10 metų už arklį, naujakuriui tenka kitų mokesnių. Visiems susitarus, galima buvo tokių aukštų kainų neįvaryti ir neužsidėti sau mokesnių naštos. Ne vienas keiks valdžią, o valdžia kuo kalta, kad patys to norėjo.“ (Lietuva. – 1927.)

1925 m. gruodžio 24 d. 1 pėstininkų pulko karininkų žmonų draugija Kūčių vakarą aplankė visus pulko sergančiuosius pulko ir apskrities ligoninėse. Pulko ligoninėje karininkų žmonos parengė Kūčių stalą, valgiai, kokių reikia Kūčioms, buvo paruošti iš anksto. „Kalėdų 2 dieną, čia karininkų klube įvyko 1 p. p. karininkų žmonų draugijos pastangomis surengtas vakaras, su vaidinimais. Iš anksto buvo išsiuntinėti kvietimai vietiniams inteligentams. Į vakarą publikos prisirinko pilna salė. Reik pažymėti, kad pirmas toks vakaras, kuris sutraukė čia visą žymesnę Ukmergės inteligentiją ir visuomenės veikėjus. Kiekvienam svečiui, išskiriant tik pulko ponias, pulko ponios prisekinėjo prie krūtinės iš anksto parengtus tam tikrus ženkliukus. Už ženkliukus kiekvienas aukojo. Ir buvo parduodamos vakaro programos. Surinktas pelnas skiriamas kar-kų žmonų draugijos naudai. [...] Buvo statoma trijų veiksmų komedija – „Aukso dievaičiai“, vertimas Balčikonies. Vaidino vietinio pulko karininkai ir ponios. Nežiūrint įvairių nesėkmingumų ir netobulumų, vaidinimas nusisekė vidutiniškai. Po vaidinimo to paties pulko kapelmeisteris p. Kesilis padainavo solo 2 daineles. Po vaidinimų svečiai nekantraudami laukė kol išardys sceną ir prasidės šokiai, nes erdvioje karininkų klubo salėje buvo šalta. Šokiai tęsėsi iki 2 val. ryto, kol svečiai pradėjo skirstytis namo. [...]“. (Karys. – 1926.)

1925 m. „Ukmergė. Ketvirtadienį, gruodžio 31 d. mokėta: už rugių centner. [50 kg] 16,50 – 18 litų, kviečių – 21–24 lt., miežių – 15-18 lt., avižų – (gerų nėra) 18 litų, žirnių – 18-21 litas, bulvių – 5,50-6 lt., sviesto kilg. 7,50-8 lt., šviež. lašinių – 4 lt., rūkyt. – 5 lt., taukinės – 5 lt., dešros 2,50-3 lt., jautienos mėsos – 1,80 lt., avienos 1,80, telėtienos [veršienos] 1,40 l., kiaulienos 2-3 l., juodos duonos – 0,50 lt., baltos duonos 0,90 lt., kaimo sūris 2-2,50 lt., 10 kiaušin. 2,40-2,50 lt., avis 20-30 lt. žąsis – 6-12 lt., antis 5-7 lt., višta – 3-6 lt., vidut. darbo arklys 300-500 lt., vid. karvė 150-250 lt.“ (Lietuva. – 1927.)

1925 m. gruodžio 31 d. 1 pėst. pulko karininkų klubo valdyba surengė vakarą. Kiekvienas karininkas galėjo iš anksto gauti kvietimų svečiams, todėl į vakarą susirinko daug svečių, norinčių kartu su karininkais sutikti Naujuosius metus. Vakaras prasidėjo 21 valandą linksmais šokiais. Baigiantis 1925 metams visiems buvo pripiltos taurės šampano. Laikrodžiui išmušus 24 valandą l. e. pulko vado pareigas pulk. leit. Dundulis pakėlė šampano taurę ir pasakė prakalbą, sveikindamas su Naujaisiais metais, linkėdamas kariams pasišventimo, ištvermės ir idealo siekimo. O pulko idealas – Vilnius, pulko šefo Gedimino pilis, „kurią lenkų plėšrusis aras laiko sukabinęs savo kruvinais nagais“. Po prakalbos pulko orkestras sugrojo Lietuvos himną, o pulko adjutantas perskaitė sveikinimo telegramas gediminiečiams. Vėliau, pasveikinus vienas kitą, tęsėsi šokiai iki 3 val. ryto. Sausio 1-osios rytą 9.30 val. parapijos bažnyčioje buvo pamaldos pulko kariams. (Karys. – 1926.)

1925 m. gruodis. „Ukmergėj Vilniui vaduoti 1925 m. miestas aukojo 3954 lt. 89 ct. ir 20 kap. (sidabr.), valsčius – 4609 lit. 68 ct. ir rusų sidabrin. 4 rub. 15 kap.; iš viso apskritis aukavo 8564 lt. 57 ct. ir rusų sidabr. 4 rub. 35 kap. Sulyginant su 1924 metais 1925 m. aukota beveik per pus daugiau.“ (Lietuva. – 1927.)

1925 m. Ukmergės miesto taryba, elektros stoties koncesininkui K. Deveikiui prašant laikinai padidinti el. energijos kainą iki kainos Kaune, nutarė „tarifą padidinti iki 80 % Kauno tarifo su sąlyga, kad šviesa būtų normali“. (Lietuvos aidas. – 1932.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau