Ukmergės kultūros puslapiai

1926 m.

Sausis    
1926 m. „1. Ukmergės gimnazijos mokytoją Pinigį Dominyką nuo 1926 m. sausio mėn. 1 d. tarnybos reikalų perkelti į Mažeikių gimnaziją./ 2. Mažeikių gimnazijos mokytoją Genį Pranciškų nuo 1926 m. sausio mėn. 1 d. tarnybos reikalu perkelti į Ukmergės gimnaziją./ 3. Ukmergės gimnazijos mokytoją Navasaitį Joną nuo 1926 m. sausio 1 d. atleisti iš vietos dėl netinkamumo./ 4. Lietuvos Universiteto studentą Kuodį Leoną nuo 1926 m. sausio 1 d. skirti į Ukmergės gimnazija mokytojo pareigoms praktikanto teisėmis. [...]“ (Švietimo darbas. – 1925-12. – Nr. 12. – P. 1516.); „Klaipėdos Krašto lietuvių kalbos kursų vedėjus nuo š. m. sausio mėn. 1 d. skirti mokytojais:/ 1) Dlugauską Antaną – į Ukmergės valstyb. gimnaziją [...]“. (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. sausio 2 d. įvyko apskrities pradinių mokyklų mokytojų konferencija. Dalyvavo 121 mokytojas. Išklausytas pranešimas apie naujos mokymo programos vykdymą, pritarta minčiai dėl mokyklų muziejėlių steigimo, apsvarstyti pradinių mokyklų įstatymo įgyvendinimo trūkumai: nepakankami kontaktai su  mokyklų tėvų komitetais, žema mokytojų kvalifikacija. Nutarta birželio 6-7 d. surengti mokinių darbų parodą, išrinktas parodos rengimo komitetas, pageidauta, kad parodoje eksponatus pristatytų patys mokytojai, daugiau apie juos papasakotų. Kalbėtasi mokyklų inventoriaus, raštinių, mokyklų ūkio klausimais. „Išsėmus paklausimus  ir sumanymus, konferencija baigta tautos himnu.“ (Lietuva. – 1927.)
1926 m. sausio 2 d. įvyko Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos Ukmergės apskrities skyriaus kuriame dalyvavo apie 50 narių. Suvažiavimas vyko dvi dienas. Suvažiavimą atidarė skyriaus valdybos pirmininkas kun. K. Jurkus. Suvažiavimo prezidiuman išrenkami mokytojai: J. Jončys, Strazdas, V. Jončienė – Biliūnaitė ir Tinklickaitė. Suvažiavime kalbėjo „iš Kauno atvykęs svečias p. Kazlas“. Jis nušvietė Lietuvos ekonominę ir politinę padėtį. Siekiant padaryti skyriaus veiklą aktyvesnę suvažiavime nutarta padalinti skyriaus veikimą į 7 rajonus: Gelvonų, Siesikų – Pagirių, Giedraičių, Taujėnų – Traupio, Kovarsko – Kurklių, Ukmergės ir Žemaitkiemio – Balninkų. Tiems rajonams [poskyriams] sudaryti suvažiavime numatyti konkretūs asmenys. Nutarta šiuose rajonuose daryti susirinkimus kas du mėnesius ir 3 kart per metus apie veiklą pranešti skyriaus valdybai. Išrinkta nauja skyriaus valdyba: Lazauskienė, J. Jončys, K. Jurkus, Strazdas, Striuoga. Suvažiavimo dalyviai diskutavo apie tautosakos rinkimo svarbą ir nutarė stropiai ją rinkti. Sausio 2-osios vakare Inteligentų klube suvažiavimo dalyviams buvo surengta iškilminga vakarienė, kurioje dalyvavo suvažiavimo dalyviai, apskrities viršininkas, pradžios mokyklų inspektorius. Vakarienė surengta suvažiavimo dalyvių lėšomis. (Lietuvos mokykla. – 1926.)

1926 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Šiandien, sausio mėn. 2 dieną 14 valandą, pulkas buvo išrikiuotas kareivinių kieme. Kareiviai buvo aprengti naujais drabužiais ir gana gražiai išrodė. Pulko vado įsakymu susirinko dalyvauti visi pulko karininkai, karo valdininkai ir karo gydytojas. Karininkai esantieji ne rikiuotėje, išsirikiavo dešiniajame sparne. Neužilgo atėjo pulko vadas pulk. leit. Paškovičius, kuris buvo tik grįžęs  iš atostogų, ir jo padėjėjas – pulk. leit. Dundulis. Majorui Plentui sukomandavus, pulkas sutiko juos gerbdamas šautuvais ir kardais, orkestras griežė pulko maršą. Pulko vadas pulk. leit. Paškovičius pasveikino pulką ir pasakė turiningą prakalbą; pirmais žodžiais pabrėžė, kad neilgai jam tekę vadovauti gediminiečiams ir dabar jam lemta skirtis ir eit prie kito darbo. Toliau pabrėžė, kad pulkas tai yra nelyginant kaip kokia mašina, kuri susirinkusius jaunuolius turi juos parengti, išmokyti taip,  kad tėvynei pašaukus visada stotų su pasiaukojimu ir kad mes dar negalime būti ramūs, nes mūsų sostinė dar priešo rankose. Po prakalbos orkestras sugriežė Lietuvos Himną ir  pulkas pagerbė garsiu „valio“. Paskiau pulk. leit. Paškovičius dar keliais žodžiais pareiškė gediminiečiams, kad jam tuo neilgu laiku tekę jau daug išleisti iš pulko pasirengusių karių – tam kilniam tikslui; ir dėkodamas pulkui už pastangas ir sąžiningą pildymą savo pareigų, pareiškė, kad pulką perduodąs vadovauti pulk. leit. Dunduliui, kuris yra seniausias karys pulke, t. y. nuo Lietuvos kariuomenės susidarymo ir palinkėjo, kad pulkas su nemažesne energija ir atsidėjimu dirbtų ir eitų savo pareigas. Pulkas pagerbė naują pulko vadą pulk. leit Dundulį garsingu „valio!“ Pulk. leit. Dundulis savo  kalboje pabrėžė, kad mums tik džiaugtis reik, kad vadovaujami gerb. pul-ko Paškovičiaus daug ko galėjome pasimokyti tiek tarnyboj, tiek ir šeimyniškame gyvenime. Gerb. pulk. leit. Paškovičiui palinkėjo laimingo gyvenimo kitame darbe. Pulkas patvirtino linkėjimus sutartinu triukšmingu „valio“. Po to buvo klausinėjami skundai. Paskiau dar gerb. pulk. leit. Paškovičius įsakė dovanoti bausmes drausmės būdu nubaustiems kareiviams. Pulkas, majoro Plento vedamas, gražiai skyrių voromis praėjo pro pulko vadą  ir karininkus iškilmės maršu. Matyti, vėl kareiviai stengėsi kuo geriau ir gražiau pagerbti buvusį pulko vadą. Po iškilmių pulkas buvo išvedžiotas į kareivines.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Lyg šiol vietoj veikė socialdemokratų ir, rodos, valstiečių liaudininkų darbininkų organizacijos. Atsiradus vadovų, mieste ir valsčiuose imtasi gaivinti ir organizuoti Darbo Federacijos skyriai. Sausio 3 d. II prad. mok. (mokyt. kursų) salėj įvyko tokių skyrių atstovų suvažiavimas. Iš centro dalyvavo Jočys ir Ambrazaitis.“ (Lietuva. – 1927-01-26. – Nr.20. – P.4.); „[...] sausio 3 d. įvyko Vilkmergės aps. Darbo Federacijos skyrių atstovų suvažiavimas. Drg. K. Ambrozaitis padarė platų pranešimą naujakurių, bežemių, mažažemių ir darbininkų reikalais. [...] Seime priimtieji įstatymai darbininkų reikalais rodo, kad Darbo Federacija yra padėjusi tuo reikalu daug pastangų. [...] Spaudos ir žodžio laisvės jokio suvaržymo Lietuvoje nėra. Išleistieji įstatymai yra tik ginklas prieš bjauriausius šmeižtus, kurie labai kenksmingi ne tik užsienių politikai, bet ir valstybės vidaus gyvenime. Žemės reformos srityje padarytas milžiniškas darbas. Jeigu ne visi darbininkai gavo žemės, tai kaltinti nėra ko. Dalinimui žemės buvo 700 tūkstančių dešimtinių, o paduotų prašymų du kartus daugiau. Naujakuriams padedama,  kiek tik valstybės gyvenimo sąlygos leidžia [...]. Svarstant seime muitus socialdemokratai pasirodė tikri darbininkų reikalų pardavikai. [...]/ Vilkmergės aps. sekretoriatan išrinkti: Striuoga, Aukštuolis, Gaižutis, Bucevičius ir Juzėnas; revizijos komisijon: Kazlas, Srugys ir Druskis./ Visais reikalais kreiptis į Striuoga, Kauno g-vė 12 Nr.“ (Darbininkas. – 1926.)

1926 m. sausis. „Ukmergės kalėjimas gavo Antakalnio dvaro centrą, kurio ūkį tinkamai jau sutvarkė. Kadangi to dvaro laukai turtingi geru moliu, kalėjimas stato plitinyčią [plytinę], kur dar šiemet pradės plytas gaminti.“ (Lietuva. – 1927.)

1926 m. „Ukmergėj sausio 24 d. 9 val. ryto vietinės krim. pol. valdininko p. V-rio kambaryje rasta peršauta krūtine p-lė J. M-tė. Atsitikimo vieton tuojau atvyko teismo tardytojas su gydytoju ir bylai duota tinkama eiga. Kambario savininkas p. V-ris sako, kad velionė pati, nežinia kodėl, iš pat ryto atėjusi pas jį į kambarį ir jam bematant staiga nusišovusi. Tačiau toksai įtartinas aiškinimas p. V. sukėlė daug abejonių, nes nėra mažiausios priežasties dėl kurios velionė būtų galėjusi staiga nusižudyti, kaip nėra ir įrodymų, kad ją kas nors kitas nužudęs, nes kambaryje tuo metu buvo tik velionė ir  kambario savininkas p. V. Įtarimas dar padidėja dėl to, kad p-lė J. M. buvo tik 19 m., o kambario savininkas jau apie 40 m., ir nors turėjo žmoną, tačiau su  ja negyveno.   X. B.“ (Lietuva. – 1927.); „Ukmergė. [...] Sausio 24 d. rytą Ukmergė buvo sujaudinta tragingu nuotykiu. Kriminalinės policijos valdininko Vingrio bute atsitiko savižudybė./ Kaip žmonės kalba, p. Vingris buvo vedęs pagyvenusią moterį ir susižavėjęs 20 metų panele, kurią būk žadėjęs vesti. Panelė sužinojusi, kad p. Vingris yra vedęs, 24. I. rytą atvyko jo butan ir ten pat valdininko gi revolveriu nusišovė./ Pil. Vingris jau turi vaikų. Žmonės tais įvykiais pasipiktinę.“ (Lietuvos žinios. – 1926.); „Ukmergėj sausio 24 d. 9 val. ryto rasta krim. pol. valdininko p. V-rio kambary peršauta krūtine p-lė J. M-tė. Mūsų korespondentas X. B. pranešė, kad esą įtarimų, jog ją nušovęs kambario savininkas. Tačiau tardymas parodė, kad tie įtarimai yra visiškai be pagrindo. P-lė J. M. pati nusišovė, bet nėra nušauta. Ji kartą jau buvo bandžiusi nusinuodyti, tik nepavyko. Be to, ir šeimyna, iš kurios ji kilusi yra nenormali: brolis taip pat nusišovė./ Valdininkas V. yra pavyzdingas savoj srity ir jam nieko prikišti negalima.“ (Lietuva. – 1927.)

1926 m. „Ukmergė. [...] sausio m. 24 d. vietos jaunimo S-ga „Žiežirba“ surengė vakarą, suvaidinta Butkų Juzės vaizdelis „Palaidūnas“ ir kitas „Ponaitis“. Vakaras gerai pasisekė. Artistai dar pirmą kartą scenoje dalyvavo, nes neseniai dar tapo sudaryta dramos sekcija. Bet publika liko patenkinta. Pageidaujama dažniau tokių vakarų.“ (Žiežirba. – 1926.)

1926 m. „Ukmergės gimnazijos mokytoją Baronienę Eleną atleisti iš tarnybos šioje gimnazijoje nuo š. m. sausio mėn. 25 d. ir nuo t. p. dienos skirti į tą gimnaziją mokytojos pareigoms eiti praktikantės teisėmis išlaikiusią Vienos Universitete egzaminą gamtos mokytojo vardui įgyti Graurokaitę Viktoriją [Švietimo ministerijos stipendininkė V. Graurokaitė, jos prašymu, atleista iš Ukmergės gimnazijos nuo paskyrimo datos ir nuo vasario 15 d. paskirta Telšių mokytojų seminarijos mokytoja].“ (Švietimo darbas. – 1926.); „Lietuvos Universiteto studentą Grikenį Romualdą skirti į Ukmergės valstybinę gimnaziją mokytojo pareigoms laikinai eiti nuo š/m. vasario mėn. 10 d.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Š. m. pradžioj prie miesto valdybos įsteigta darbo birža, kurios pirmininku yra p. Šapira. Nariais įeina 1 asmuo nuo v-bos, 3 asm. nuo darbdavių ir 3 – nuo darbininkų pusės. Birža gyvumo  nerodo, nes jaučiamas pasyvumas, ypač iš darbdavių pusės. Reikalaujančių darbo yra.“ (Lietuva. – 1926.)

Vasaris
1926 m. vasaris. „Socialdemokratų frakcija [Seime] patiekė Švietimo Ministeriui interpeliaciją dėl Ukmergės gimnazijos tvarkymo. Toje interpeliacijoj iššaukta visa serija kaltinimų, parašytų labai arogantišku tonu./ Dabar svarstomas jos skubotumas./ Dėl jos skubumo kalba atst. Kairys (s. d.). Jis, kartodamas interpeliacijos argumentus, išrodinėja, kad šita interpeliacija esanti be galo skubi./ Bet kalba, kurią p. Kairys sakė su tam tikra ugnele akyse, įtikino visus, kad tokiomis interpeliacijomis nėra ko tuoj Seimui laiko gaišinti ir nutarta interpeliaciją pripažinti neskubia./ Po to posėdis baigiamas.“ (Rytas. – 1925.)

1926 m. vasaris. „Š. m. vasario mėn. 3 d. 6 val. ryto iš gyvenamo namo Konstancijos Kvederavičienės gyv. Ukmergės mieste pavogta 110 lit. pinigais, šilkinė skarelė ir biškis baltinių, vagystėje įtariama pil. Krikštaponienė Zofija. Byla perduota Taik. teisėjui.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

„1926 m. vasario 7 d. įvyko juristo Kazlo paskaita dvimečių mokytojų kursų salėje apie politiką. Žmonių buvo pilnutėlė salė. Daugiausia ūkininkai. Buvo keletas paklausimų, į kuriuos referentas gražiai atsakė. Iš visko matyti, kad pas mūsų žmones politinė sąmonė kas kartą vis bręsta. [...]“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „[...] Vasario 12 ir 13 dieną 1 pėst. pulko karių scenos mėgėjų kuopelė švietimo komisijos vardu suvaidino: 1) „Verpėja po kryžiumi“, 3-jų veiksmų gyvenimo paveikslą, Grigonio verstą ir 2) Lietuvanio „Važiuojam“, vieno veiksmo juokų maišas. Pirmą dieną vaidinta išimtinai pulko kariams, o antrą dieną buvo viešas vakaras. Žmonių ne per daugiausia atsilankė ir tai ne tiek vaidinimo pažiūrėti, kiek pašokti. Gal dėl to, kad tą vakarą keliose vietose buvo pasilinksminimų. Bendrai reikia pastebėti, kad ukmergiečiai nelabai palankūs teatrui. Po vaidinimo buvo šokiai žaidimai, paštas. Griežė pulko orkestras.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. „Vasario 16 d. visas miestas buvo pasipuošęs tautiškomis – trispalvėmis vėliavomis. Kai kurios įstaigos dar dailiau pasipuošė: nepagailėjo triūso ir iškabino gražius dglių sakų vainikus. Ypatingai buvo papuošta Ukmergės apskrities Viršininko ir Valdybos namas./ Bet gaila. Ne visi stengėsi taip gražinti, puošti savo butus Lietuvos iškilmių dienoje. Daug krautuvių mažesnių ir keletas stambesnių: manufaktūros ir degtinės parduotuvės pagailėjo bent vienos tautiškos vėliavos iškelti. Labai gaila, kad pas mūsų piliečius yra mažai tautinio susipratimo, o gal ir apsileidimo./ Bet man rodos, kad [jei] jie išdrįso taip sutikti Lietuvos Nepriklausomybės Šventę, tai mes, pagerbdami jų krautuves, nelankykim jų./ Kiti asmenys, labai gerbdami tą šventę, laikė iškeltas vėliavas bent dvi dienas./ Trečiadienį, eidamas Sodų gatve, mačiau dar tautinę vėliavą plevėsuojant. Iš viso matyti, kad mes dar neesame įgudę tinkamai apvaikščioti Lietuvos valstybines šventes, kas turėtų mums visgi rūpėti.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. vasaris. „Ukmergė. [Valstybinės gimnazijos] Pedagogų Taryba leido at-kėms viešai veikti. Mergaičių kuopelė slapta buvo padariusi 8 sus-mus, viešai 1, kuriame skaitytas referatas „Psichologijos reikšmė literatūrai“. (Naujoji vaidilutė. – 1926-02-25. – Nr. 1. – P. 47.)
    
1926 m. „Ukmergė. Vasario 23 d. į butą drg. Vitkausko, „Žiežirbos“ draugijos nario, atvyko policija ir nors jo nebuvo namie, bet vis tiek padarė kratą. Nerado nieko, apart s.-d. literatūros. Liudininką klausinėjo, ar drg. Vitkauskas eina į bažnyčią, ar nieko nesako ant kunigų ir t.t./ Nuėjus į policiją drg. Vitkauskui policija parodė laišką, kuris buvo be jokio parašo ir jame parašyta, kad drg. Vitkauskas yra komunistas ir panašiai.“ (Socialdemokratas. – 1926.)

1926 m. vasaris. „Ukmergė. Miesto burmistras p. Dirmontas m. valdybai įteikė atsistatydinimo raštą. Prisiekusių advokatų taryba neleidžianti jam eiti dviejų, advokato ir sykiu burmistro, pareigų.“ (Lietuva. – 1927.)

1926 m. „Ukmergė. Ketvirtadienį, vasario 25 d. mokėta: už rugių centnerį [50 kg] 17,25 – 18 litų, kviečių – 22,50–25 lt., miežių – 16,50 lt., avižų – 18-19,50 litų, žirnių – 18-21 litas, sėmenų – 24-27 lt., bulvių – 6-7 lt., nerūkytų lašinių klg. 4 lt., rūkytų lašinių – 5 lt., taukinės – 4,50 lt., sviesto – 6,50-7 lt., kiaulienos mėsos 2,50-3 lt.,  jautienos 1,70-1,80 lt., teletinos [veršienos] 1-1,20 lt., kiaul. dešros 2,50-3 lt., juodos duonos klg. – 0,50 lt., baltos pikl. [pikliavotos – keptos iš smulkių valcuotų (pikliavotų) miltų] duonos - 0,90 lt., kaimo sūris 1,50-2 lt., 10 kiaušinių 1,60-1,80 lt., vidut. darbo arklį 300-500 lt., vid. melž. karvę 200-300 lt., avį 16-25 lt. žąsį 8-12 lt., antį – 4-5 lt., vištą – 3-4 lt., kalakutą – 5-10 lt., jauną paršelį – 5-10 lt. Pieno produktai pinga.“ (Lietuva. – 1927.)

1926 m. vasario 25 d. iš spaudos išėjo pirmas savaitraščio „Ukmergiečių balsas“ numeris. Pasak leidėjų tai buvo „visuomenės, kultūros ir politikos savaitinis laikraštis“. Redaktorius ir leidėjas – P. Pauliukonis, laikraščio redakcijos ir administracijos adresas – Kauno g. 5, butas – 5. Numerio kaina – 15 ct. Laikraštį spausdino A. Slonimskio spaustuvė. Redakcijos žodyje rašoma: „Mūsų kraštas apmiręs ir tamsus. Jį žadinančios jėgos nėra. Bet žadinti ir šviesti jį būtinai reikia. Be to, mūsų krašte yra labai daug reikalų, kuriems gvildenti nei centro, nei kitiems laikraščiams nėra patogu ir galima. Mūsų laikraštis imasi tais ir vietos inteligentų, ir liaudies reikalais rūpintis ir nori būti artimu patarėju bei draugu visų vietos valstybiškai nusistačiusių piliečių. Jis žada remtis tautiškais, kultūriškais ir valstybiškais principais ir netarnauti jokiai siaurai partinei srovei. Redakcija laukia vietos valstybiškai ir tautiškai nusistačiusios visuomenės moralės ir materialės paramos. Be to, norima išvengti šmeižtų ir asmeniško pobūdžio polemikos, nes tai liaudies akyse žemina spaudos žodžio vertę./ Bet visų svarbiausias laikraščio tikslas skleisti šviesią lietuvišką dvasią tamsiame sodžiuje ir nesusipratusiame bei nutautėjusiame visuomenės sluoksnyje./ Bendradarbiauti kviečiama visi, ypatingai šviesuomenė ir moksleivija. Laukiame žinių iš visų apylinkės kampelių ir norime, kad visus jos kampelius lankytų „Ukmergiečių balsas“. Keturiuose laikraščio puslapiuose išspausdinta keletas plataus pobūdžio straipsnių susijusių su atkurtos Lietuvos istorija, ūkininkavimu, informacinių žinučių iš pasaulio, Lietuvos ir Ukmergės apskrities bei miesto. (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. vasaris. Reklama: „Gera ir pigi/ popierio išdirbinių parduotuvė/ L. ŠALTENIO/ Ukmergėje, Kauno g. 5 Nr.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926-02-25. – Nr. 1. – P. 4.)

1926 m. vasaris. Reklama. „A. SLONIMSKIO/ ELEKTROS Spaustuvė/ ir knygų rišykla F-ma „Regina“/ UKMERGĖJE Telef. 82 Nr./ Priimami užsakymai įvairiausio darbo, kaip tai: laikraščių, žurnalų, brošiūrų, blankų, knygų, konvertų, afišų, bilietų, plakatų, programų, pakvietimų ir vizitinių kortelių ir kt. visomis kalbomis/ Ir taipogi spausdinama visokių skelbimų, atsišaukimų, rinkimų kortelių ir kt. ateinantiems rinkimams/ Į LIETUVOS SEIMĄ.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „IR POLICIJOS NEBIJO. Vasario mėn. 26 d. 15 val. nežinomas piktadarys šovė į Ukm. aps. pr. mok. II r. [Ukmergės apskrities pradžios mokyklų II rajono] Inspektoriaus raštinės langą. Kulka atsimušusi nuo mūro sienos, nukrito ant grindų nieko nelietusi.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Vasario m. 27 d. Miesto Valdybos salėje įvyko bedarbių susirinkimas, prisirinko pilnutė salė, suvirš 200 [?] žmonių. Apie bedarbių sunkią padėtį kalbėjo drg. Gribulis. Į susirinkimą atsilankė ir federantai, bet nedrįso ir pasirodyti. Priimta rezoliucija.“ (Socialdemokratas. – 1926.)

1926 m. „Š. m. vasario 28 d. 17 v. 40 m. Ukmergės Miesto Valdybos salėj vyko literatūros vakaras. Publikos prisirinko apsčiai. Prasižengta 40 min. su punktualumu, nes buvo skelbta pradžia 17 v. Prelegentai buvo p. Herbačiauskis ir Vaičiūnas. Pirmas prabilo p. Herbačiauskis ir pareiškė, kad prieš skaitysiant p. Vaičiūnui savo kūrinius, padarys įžangą apie meną. Bedarant p. H. įžangą apie meną, pasidarė įžanga apie šlamštą, nes mėtė sakinius iš įvairių gyvenimo sričių ir padailino juos šlykščiais epitetais,  kaip prostitucija, chamizmas ir t. t. Nuo tokių p. H. epitetų darėsi labai nejauku; gerai, kad policijos atstovas pasiūlė p. H. užbaigti savo „įžangą“, o tai gal būtų tekę net iš salės bėgti. P. Vaičiūnas skaitė savo kūrinius, kurie publikai labai patiko. Žmonės jautėsi užmiršę dienos rūpesčius. Toliau p. H. perskaitė tris savo apysakas, kuriose aktyviai dalyvauja dvasios. Vėliau pats p. H. kaip dvasia dingo, matyt pabijojo diskusijų, nes gal būt [būtų] nesugebėjęs savo riebių ir absurdiškų minčių apginti./ A. Čepulis.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Vasario 28 dien. Įvyko „Pavasario“ kuopų valdybų susirinkimas. [Dvimečių mokytojų] Kursų salė buvo pilna atstovų, jų tarpe buvo ir svečių./ Susirinkimas iškėlė daug bėgamųjų klausimų ir tarėsi apie 1926 m. vasaros kongresą./ Palinkėta kuo greičiausia Vilnių atvaduoti. Atstovai skirstėsi pakilusiu ūpu.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

Kovas
1926 m. „Kovo m. 1 d. Ukmergėj įvyko Krikščionių Demokratų partijos apskr. suvažiavimas. Pranešimus darė Seimo atstovas p. Šmulkštys. Ukmergiškiai rimtai nusistatę neprileisti socialistų ir jų pakalikų prie valdžios.“ (Tėvynės sargas. – 1926.)

1926 m. „Kovo mėn. 3 d. Inteligentų kliube įvyko visuotinis kliubo narių susirinkimas. Išrinkta nauja valdyba iš 6 narių ir pirmininko A. Piešinos. Tikimasi, kad naujoji valdyba tinkamai ves kliubo reikalus.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Š. m. kovo mėn. 4 d. įvyko Ukmergės Mokytojų kursų ateitininkų vieša rinkliava neturtingiems mokiniams šelpti.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.); „Kovo 4 d. Ukmergės Mokytojų Kursų Ateitininkų Susišelpimo Fondo Komisija surengė viešą po miestą rinkliavą, iš kurios surinkta aukų: 243 lit 8 c. 40 rusų kap. ir 5 vokiečių pfen./ Aukotojams tariame širdingą ačiū.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „UKMERGĖ. Š. m. kovo mėn. 4 d. 4 val. po pietų įvyko „Aido“ salėj p. Voldemaro paskaita – mitingas. „Paskaita“ pradėta valanda vėliau. Salė buvo pilna žmonių, tarpe kurių matėsi inteligentų, kurie sugebėjo sėdėti salėje su kepurėmis ir traukti „Renome“ [cigaretes?]. Tvarka pradėjo irti, kaip. Voldemaras užsipuolė dvasiškiją ir pasakė, kad „Mūsų kunigai atgręžę dabar užpakalį į Romą“. Tokiais epitetais daugelis pasipiktino; policijos atstovas padarė pastabą, prašydamas p. prelegentą kalbėti be šmeižtų. V. pasisakė esąs sunervuotas ir nebegalis daugiau kalbėti. Iš publikos vieni reikalavo mitingą baigti, kiti – tęsti toliau, salėj pasidarė triukšmas. P. Voldemaro nervams sustiprėjus, paskaita buvo tęsiama. P. V. nupasakojo,  kad mūsų valstybėj beveik nieko gero nepadaryta (matyt, savo nuopelnus užmiršo [A. Voldemaras 1918 m. lapkričio –gruodžio mėn. buvo ministras pirmininkas, vėliau, iki 1920 m. birželio, – užsienio reikalų ministras]), kad išleista milžiniškos sumos pinigų, kad šalis privaryta prie didžiausio ekonominio krizio ir daug kitų voldemariškų išsireiškimų. P. V. baigdamas pranešimą ragino visus „budėti“ ir „mandagiai“ sutrenkęs kumštimi į stalą atsisveikino, neduodamas nei žodžio paklausimams.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „UKMERGĖ. Š. m. kovo mėn. 6 d. Ukmergės kinematografe rodė „Kelionė aplink pasaulį per 18 d.“ Žulverno veikalą. Publikos įleista daugiau nei vietų esama, todėl salėj buvo kamšatis. Pati filma gana graži ir įdomi, tik pirmi aktai žaibo greitumu buvo varomi ir niekas nesuprato. Lietuviški parašai daugelyje vietų ėjo virš ekrano ir todėl sunku buvo kas įskaityti. Publika skirstėsi patenkinta gražiais vaizdais, bet labai gailėjosi lietuvių kalbos darkymu.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Katal. mokyt. suvažiavimas įvyko kovo 7 d., galutinai priimta Ukmergės apskrities Katalikų Mokytojų Sąjungos taupomosios – skolinamosios kasos įstatai. Kasa pradės veikti nuo įstatų patvirtinimo dienos. Išrinkta 3 narių kasos valdyba. Po to išklausyta p. Malinausko pedag. turinio paskaita. „Ištisinis mokymas prad. mokykloje“. Daugumos mokytojų algų sumažinimo klausimu priimta tam tikra rezoliucija. Skyr. valdybai pavesta paveikti į aps. [apskrities] tarybą, kad kiekvienam mokytojui valsčių valdybos per metus duotų po 12 neapmokamų pastočių [kelionių arkliniu transportu]. Ligi šiol vietomis mokytojai pastočių negaudavo, arba jei gaudavo, tai ne laiku ir su visokiomis kliūtimis. S-gos autoriteto ir narių drausmingumo palaikymui išrinktas 3 narių garbės teismas.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Kovo m. 8 d. įvyko Ukmergės Ūkininkų S-gos skyrių atst. suvažiavimas. Platų pranešimą apie valdžios darbus krašto tvarkymo reikalais, o iš susisiekimo srities ypač, padarė p. susisiekimo ministeris B. Sližys. Be to, Ūkininkų S-gos Centro Valdybos narių buvo pranešta apie s-gos darbus ekonominėj ir politinėj srity. Susirinkusieji stebėjosi, kad per tokį trumpą laiką Ūkininkų Sąjungai pavyko tiek savo veikimą išplėsti, jog jau daug darbų, kurie penkerius metus atgal tik svajonėse tebuvo, šiandieną vykdoma gyvenime. Patys ukmergiečiai tiek sutvirtėję, kad jau sudarą apygardą, varo prekybą, turi banką, mašinų sandėlį ir  kt./ Politinis supratimas taip pat žymiai pakilęs, nes yra apie 30 skyrių, o valstiečių liaudininkų kalbomis nieks nebetiki. Čia mat ponas Kvieska prieš šio Seimo rinkimus yra žadėjęs beveik aukso kalnus tiems, kas balsuos už valstiečius liaudininkus. Po rinkimų, pasirodo, nei vienas pažadas neįvykdytas, o Seime per trejus metus taip pat nieko gero nėra padarę, nors turi 16 atstovų. Dėl tokio nesirūpinimo ūkininkų reikalais visi valstiečiais liaudininkais pasipiktinę ir sako, kad p. Kvieska atgyveno ukmergiškiuose savo dienas.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergėj kovo 14 d. Plečkaitis [J. Plečkaitis – Seimo narys, socialdemokratas] visiškai įsitikino, kad jo markė ne tik Vilkavišky, bet ir Ukmergėj suvis krito. Mėgino net du kartus daryti mitingą ir kiekvieną kartą su skandalais. Policija turėjo įsimaišyti ir mitingus uždaryti.“ (Tėvynės sargas. – 1926.); „Š. m. kovo 14 d. 2 val. po pietų įvyko „Aido“ salėj socialdemokratų mitingas. Buvo atvykęs seimo atstovas p. Plečkaitis, kuris pradėdamas mitingą jau pabrėžė, kad mūsų dabartinė šešių metų valdžia nieko gero nepadarė. Daugelis žmonių tokiais posakais pasipiktino ir minia suskilo į dvi dalis. Vieni palaikė atstovą, kiti buvo prieš jį ir kilo didžiausias triukšmas. Policija uždarė mitingą  ir žmonės išsiskirstė. Tą pačią dieną 4 ½ val. po pietų vėl įvyko antras mitingas, kurs irgi baigėsi be rezultatų; įsikarščiavusi minia ir toliau bruzdėjo. Policija irgi buvo priversta uždaryti mitingą. Mitinge dalyvavo daug žydų.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)
    
1926 m. „Ukmergė. Š. m. kovo mėn. 16 d. 3 val. ryto užsidegė Ukmergės kalėjimo namai, kur tilpsta tarnautojų butai./ Atvykusiems ugniagesiams pavyko gaisro plėtimąsi sulaikyti, bet minėti namai gerokai apdegė. Nuostoliai dar nežinomi.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. kovas. „Potvynio laiku Šventoji upė buvo smarkiai pakilusi. Ledo lytys beeidamos pro Ukmergę nunešė kairiąją pusę tilto prie malūno [prie elektrinės – malūno užtvankos?]./ Antrasai (važiuojamasis) tiltas liko sveikas. Smarkiai apdaužyti abiejų tiltų ledlaužiai.“ (Ukmergiečių balsas. – 19264.)

1926 m. kovas. Reklama: „Šv. KAZIMIERO DRAUGIJOS/ KNYGYNAS/ Ukmergėje, Kęstučio aikštė. MOKYKLOMS VADOVĖLIAI, SĄSIUVINIAI, RAŠOMIEJI DALYKAI, LAIKRAŠČIAI, ŽURNALAI./ VELYKINĖS ATVIRUTĖS./ KAINOS PIGIAUSIOS.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)     

1926 m. kovas. Reklama: „ŠAPIRO ir JOFĖ/ Ukmergėje, Kęstučio aikštė 13 №/ Laikrodžių krautuvė, sidabro ir aukso išdirbiniai, elektros reikmenys, lempos Philips ir Osram, žinomų fabrikų „Humber ir Herkulės“ anglų dviračiai/ Tarnautojams duodama išsimokėtinai patogiomis sąlygomis.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. kovas. Reklama: „U. Koltūno knygynas/ Ukmergėje/ Laikau knygų įvairiomis kalbomis, viską raštinės ir mokyklų reikalams, žaislų ir dovanų didelis rinkinys./ KAINOS PRIEINAMOS.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. kovas. Reklama: „Skelbimas./ Turiu garbės paskelbti, kad nuo 1926 m. sausio mėn. 1 d. aš atidengiau Ukmergės m. prie Kęstučio aikštės 3 № (greta kino „Birutė“) vyno prekybą: užsienio ir Lietuvos išdirbimo kaipo geriausios rūšies bažnytinio ir kitų vynų, konjako, likerio ir įvairių gastronomijos prekių./ PRAŠAU APSILANKYTI ir ĮSITIKINTI./ Su pagarba J. Perkulis./ telefon. bute № 94.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. kovas. Užuojauta: „Didžiai Gerbiamam Ukmergės apskr. II r. prad. mokyklų Inspektoriui/ P. JURKŪNUI/ DĖLEI MOTINOS MIRTIES REIŠKIAME GILIAUSIOS UŽUOJAUTOS./ Mokytojai Jončiai.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. kovas. Užuojauta: „BRANGIAM DRAUGUI/ ALIŠAUSKUI AUGUSTUI/ DĖL JO MYLIMOS MOTINOS MIRTIES REIŠKIAME GILIAUSIOS UŽUOJAUTOS./ Ukmergės gimnaz. VI-b kl. mokiniai.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Šio kovo 20 dieną Kauno gatvėj, namo № 5 gyventojus išgąsdino besiveržiantys iš Liaudies Banko užimamo kambario dūmai. Kadangi tuo metu šeimininkų nebuvo namie, tai tik vargais negalais pasisekė atidaryti duris. Pasirodė, kad užsidegė nelaiku pakrautos krosnyje malkos. Aptarnauja banką 13 metų berniukas. Daugiau atsargumo!“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Valst. liaudininkams iš anksto prieš dvi savaites paskelbus paskaitą, kovo 21 d. prie „Aido“ salės prisirinko daug žmonių. Į salę mėginta leisti su apmokamais bilietais ir rekomendacijomis, bet pagaliau, publikai pradėjus nerimauti, įsileido kiek tik tilpo. Prieš paskaitą paskelbta, kad po paskaitos galima būsią duoti užklausimų ir diskutuoti. Paskaitininkas p. Sleževičius darė valdžiai arba valdančioms pozicijos grupėms visą eilę priekaištų. Paskaitą trukdė kelių asmenų koliojimasis. Pati paskaita sudarė įspūdžio, kad kalba pasakyta partiniais išrokavimais, kad negalutina tiesa (kas buvo) nors ir juristo pasakyta. Užmetimai galima buvo pilnai atremti. Bet baigus paskaitą, uždarant susirinkimą, valstiečiai liaudininkai kitiems išsitarti nedavė.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Iki šiol gimnazijoje veikė mokinių šaulių grandis, bet paskutiniu metu ji žymiai padidėjo ir grandies valdyba, matydama, kad vieni moksleiviai gali sudaryti būrį, tam tikslui kovo 24 d. sušaukė būrio steigiamąjį susirinkimą, kuriame nutarė įsteigti būrį. Į šaulių eiles mielai rašosi abiejų lyčių moksleiviai./ Mokytojas Genys kalbomis ir paskaitomis ugdo mokiniuose tautišką jausmą ir tuo pačiu stiprina šaulių eiles. Dėka jo žymiai sustiprėjo ir vietos šaulių būrys.“ (Trimitas. – 1926.)

1926 m. kovas. „Ukmergė. [...] Yra mergaičių gimnazisčių ateitininkių kuopelė, kuri ypač pernai ir šiemet rudenį veikė gana gražiai. Malonu buvo išgirsti revizijos pagyrimą./ Dabar mergaičių at-kių kuopelėj kaip visur, taip ir mūsų susirinkimuose skaitomi referatai, rašiniai, skaitomos eilės, nagrinėjami klausimai daugiausia mergaites liečią. Sumanėm tolimesniam veikimui sustatyti planą, išnagrinėti daugybę mergaitėms reikalingų žinoti klausimų, būtent: „Patriotizmas ir moteris“, „Moteris ir auklėjimas“, „Moteris, mokslas ir poezija“, „Moters uždaviniai“, „Moteris ir grožis“, „Mergaitė gimnazijoje“, „Mergaitė moksleivė ir lietuvių liaudis“, „Moteris ir kultūra“, „Sąžinė“, „Moters psichologija“, „Moters dalyvavimas politikoj, visuomenėj“, „Moters kūno kultūra“, „Šeimyna ir moteris“, „Moteris ir dora“, „Mergaitės vertybė, „Moters istorija“, „Moteris ir krikščionybė“. Susirinkimai jaukūs, tarp narių malonus, meilus, draugiškas, šeimyniškas sugyvenimas. Veikiame vienos, padėjėjų neturime, pačios skiname kelius į gyvenimą./ Beveik visi nariai priklauso skaučių organizacijai. Neseniai įsikūrė mergaičių skaučių „Živilės“ draugovė. Draugininkė I. Pikaitė. Kol kas veikia silpnokai. Mat, dar neįgudusios. Yra viltis, jog toliau sustiprės ir gražiai veiks. [...]“ (Naujoji vaidilutė. – 1926.)

1926 m. kovas. Skelbimas. „UKMERGĖS APSKR ŪKININKŲ SĄJUNGOS/ SKYRIAMS/ Ūkininkų S-gos Ukmergės Apygarda (Ukmergė, Kauno g. № 5) duos savo nariams per vietinius skyrius sėklas pavasario sėjai ir mineral. Trąšas. – Sėklos ir trąšos duodamos skolon be nuošimčių visiems metams. Sėklos bus perkamos mūsų apylinkėj, todėl ir jų kainos maždaug atitiks rinkos kainoms. Visi skyriai, norintieji sėklų gauti, privalo ne vėliau š. m. kovo 25 d. apie tai pranešti Apyg. Valdybai ir nurodyti kokių sėklų ir trąšų ir kiek skyriui reikės.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)
    
1926 m. kovo 26 d. „Lietuvos žinios“ paskelbė informaciją, jog Ukmergėje krikščionys demokratai pradėjo leisti periodinį - savaitinį leidinį „Ukmergės balsas“. Jo redaktoriumi nurodomas II rajono pradžios mokyklų inspektoriaus Jurkūno raštininkas Paulikonis. Laikraštis siuntinėjamas po visą apskritį, pirmiausia pradžios mokyklų mokytojams. (Lietuvos žinios. – 1926.)

1926 m. kovas. „Ukmergė. Ukmergės apskrityje p. Kamarauskų atidaroma Pagelažių durpių gamykla prie Jonavos – Ukmergės siaur. geležinkelio 15 klm. atstu nuo Jonavos stoties. Dabar ten statomi trobesiai ir įstatomos mašinos./ Durpės po analizo pasirodė labai geros rūšies. Pil Kamarauskas iki šiam laikui turėjo durpių gamyklą Ukmergės apskrityje Leampolės [Leonpolio?] dvare./ Darbininkai džiaugiasi, kad turės darbo, o Ukmergės gyventojai, kad gaus pigų kurą.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. kovo 28 d. „Aido“ salėje buvo „mažažemių ir naujakurių suvažiavimas, kuriame dalyvavo visų valsčių virš 250 mažaž. bei naujak. ir apie 100 miestiečių. Atidarius susirinkimą ir išrinkus prezidiumą, Darbo Federacijos vadas p. Ambrozaitis padarė pranešimą apie D. Fed. Seime nuveiktus darbus. Pranešė, kas padaryta bednuomenės naudai, kokie išleisti įstatymai. Tam darbui labai trukdė socialistai. [...] Toliau kalbėjo Fed. Frak. Seimo atstovas p. Šukys. Jis nurodė gudrią socialistų politiką balsus gaudant. Toliau kalbėta mažažemių ir naujakurių ekonominiais ir organizacijos reikalais. Prieita prie išvados, kad mažažemių ir naujakurių likimas - jų pačių rankose. [...] Išrinkta L. M. ir N. S-gos Ukmergės apygardos (rajono) 5 asmenų valdyba, kurios tikslas – organizuoti Ukmergės apskr. mažažemius ir naujakurius ir jau organizuotiems teikti įvairių palengvinimų. Duoti sėklų, paskolų, trąšų, steigti bankus, kooperatyvus, kergimo punktus ir t. t., žodžiu, vykdyti L. Maž ir Naujak. S-gos įstatus. Suteikta informacijų kaip susiorganizuoti. [...] Visais reikalais kreiptis Ukmergėj į Kauno g. № 12.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. kovas. „Paskutiniu laiku Ukmergės mieste nežinomų piktadarių sistematiškai buvo padaryta visa eilė įvairių vagysčių, todėl buvo manoma, kad tai darbas organizuotos gaujos. Po ilgo sekimo buvo įtartas nežinomas asmuo, kuris gyveno pas įtariamą Minauską Vladą, gyv. Ukmergės mieste./ Kovo 16 d. nežinimas asmuo buvo sulaikytas,  kuris pasirodė esąs pil. Meškonis Vladas, 29 metų amžiaus, kilęs iš Ukmergės apskr. Gelvonų valsč. Zubelių kaimo. Nuolatinės gyvenimo vietos neturi. Tardomas Meškonis prisipažino papildęs visą eilę vagysčių ir išvogtus daiktus gabenęs pas p. Gutarmanienę Paja, gyv. Pabaisko miest. Ukmergės apskr., kuri paimdavo ir pardavinėdavo./ [...] Suradus vogtus daiktus ir pravedus kvotas buvo išaiškinta 14 stambesnių vagysčių./ Vagiliai pasodinti kalėjiman.“ (Rytas. – 1926.)

Balandis
1926 m. balandis. Skelbimas: „Ukmergėj, Kauno g. № 5 kamb. № 6./ ĮSTEIGTAS/ Katalikiškų organizacijų Biuras. ĮVAIRIUS PRAŠYMUS BEI PATARIMUS ATLIEKA/ NEMOKAMAI/ Biuras veikia pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 v. ryto iki 4 v. po pietų. Kitomis dienomis veikia pripuolamai.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. balandis. Skelbimas: „Ūkininkų Sąjungos agronomas./ Pranešame, kad Ūkininkų Sąjungos agronomas p. Ivanauskas duoda įvairius žemės ūkio reikalais patarimus NEMOKAMAI. Pasitarti prašoma užeiti į Liaudies Banką (Kauno g. № 5) trečiadieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 val. ryto iki 3 v. po pietų./ Apygardos Valdyba.“ (Ukmergiečių balsas. – 19266.)

1926 m. „Š. m. balandžio mėn. 3 d. vakare apie 8 val. užsidegė naujosios bažnyčios [Švč. Trejybės ?] negyvenamas namas. Gaisras daug išgąsčio ir triukšmo padarė. Laimei vėjas buvo apstojęs ir gaisrininkai labai greit užgesino.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. balandis. „Mus prašo pranešti, kad vietos gimnazistai eidami gatve pasilaiko vienas  kitą už sagučių, už rankų tampo. Tai žiūrėk, gimnazistas įsikandęs „Renome“ [cigarečių rūšis] gatve bruka. Ar tai socialistinio auklėjimo nauji metodai, ar administracijos viršūnių nesugebėjimai.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)
    
1926 m. „Ukmergė. Balandžio 8 d. vietos lenkai surengė viešą vakarą su šokiais. Kaip paprastai, pirmoj eilėj užtraukė mozūrą [mazurką?], bet gerokai pašokus, o gal jau ir šokėjams pavargus, vakaro atsakomingas rengėjas p. Mackevičius nei iš šio, nei iš to įpuolė į salę su didžiausiu triukšmu ir uždraudė mozūrą šokti. Kitiems nustebus, kad p. Mac., kaipo žinomas „savo“ žmogus, uždraudė mozūrą šokti, jis atsistojęs salės vidury viešai  pasakė, kad girdi, jis esąs davęs garbės žodį, kad savo rengiamuose vakaruose neleisiąs mozūro šokti.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergės Inteligentų Kliubas/ š. m. balandžio mėn. 10 d. 8 val. vakaro rengia baleto koncertą ir šokių vakarą. Dalyvauja p-nai Valentinovai – baleto maestro ir kt. Įėjimas nariams ir jų rekomenduotiems p. p. svečiams po 2 lt. 50 ct. nuo asmens./ Kliubo Valdyba.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „[...] Balandžio m. 9 ir 11 dieną pulko karių scenos mėgėjų kuopelė švietimo komisijos vardu „Aido“ salėje vaidino „Skupevičiaus žentas“, vert. K. M., 2-ų veiksmų juokai iki ašarų. Tikrai prijuokino žiūrovus iki ašarų, ypač Skupevičiaus tarnas Gabrys, kurio role puikiai atliko raštininkas Raila. Jis gi neblogai atpasakojo „Girtuoklio“ monologą. Pulko dūdų orkestras, kapelmeisterio Kesylio vedamas, pagriežė keletą dalykėlių./ Koncertinei daliai pasibaigus, linksmai buvo šokama, žaidžiama. Bufetas be svaigiųjų gėrimų./ Pirmąją dieną vien tik pulko kariams buvo vaidinama nemokamai. Tą dieną šokių nebuvo. Antrą dieną – viešas vakaras. Svečių buvo daug. Karių irgi nemaža.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. balandis. Valstiečių liaudininkų sąjungos Ukmergės apskrities rinkimų biuras buvo Kęstučio a. 6, Liudo Mikalausko bute [?]. (Lietuvos ūkininkas. – 1926.)

1926 m. balandis. Skelbimas: „P. P. Mokytojams./ Iš Švietimo Ministerijos gautas didelis transportas knygų, barometrų (gyv. sid.), svarstyklių, smuikų, Lietuvos žemėlapių, mūsų rašytojų paveikslų, keli mikroskopai, menzurkos ir plakatai. Jie sukrauti Apskr. Valdyboj. Kadangi šventadieniais apskr. V-ba uždaryta, tai šiuo prašoma visų prad. mokyklų mokytojų suvažiuoti Ukmergėn š. m. balandžio 17 d. 10 val. dieną į Mokytojų kursų salę. Ten bus nurodyta, kaip tomis priemonėmis naudotis ir jas apsaugoti Reikia atsivežti inventorių knygos ir antspaudos. – Atskirų pakvietimų nebus siunčiama./ INSPEKTOR.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. balandis „AMATŲ MOKYKLOS STEIGIMO KLAUSIMU./ Mūsų apskrity ne pas vieną yra mintis apie steigimą amatų mokyklos. Ir iš tikro tas klausimas yra labai svarbus, o tokios mokyklos mes savo apskrity dar neturime. Vieni norėtų, kad amatų mokykla būtų steigiama Pagiriuose (ir namą tam reikalui turi neblogą), kiti norėtų Ukmergės mieste. Apie steigimą tokios mokyklos ir Pagiriuose ir Ukmergėje negalima ir galvoti. Gerai būtų,  kad turėtume tik vieną: arba Ukmergėj, arba Pagiriuose, arba kame nors kitur./ Taigi,  kad visiems suinteresuotiems tuo klausimu sykiu dalyką aptarti, ir kad nereiktų vienam kito ieškoti (o paprastai tas ir nepasiseka), prašyčiau visų, kam tas dalykas rūpi, - š. m. balandžio mėn. 19 d. 12 val. susirinkti Ukmergėj, Liaudies banke. (Kauno g-vė № 5)./ Kambarys ir k. kas reikalinga bus prirengta./ Agr. J. Tautvyds.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. balandis. Javų, gyvulių ir  kitų daiktų kainos Ukmergės turguje balandžio 22 d. buvo: kviečių cnt. [centneris – 50 kg] – 30 litų; avižų cnt. – 26; rugių – 21; miežių – 20; žirnių – 19; „šabelbonų“ [pupų] kilogramas – 1 Lt. Darbinis arklys – 500 litų; melžiama karvė – 270; antis – 9; žąsis – 70; 10 kiaušinių – 90 ct; kilogramas sviesto ar lašinių – 5 Lt; litras grietinės – 1,20 Lt. (Trimitas. – 1926.)

1926 m. balandis. „Ukmergė. P. Dirmantas, atsisakęs nuo miesto burmistro pareigų, išrinktas miesto tarybos garbės burmistru be algos.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „[...] š. m. balandžio 25 d. Ukmergėj, už rusų kapų Ukmergės Mokytojų kursų gimnastikos mokyt. p. Vitkauskui vadovaujant, kursų auklėtiniai surengė tautišką žaidimą „Vilniaus Ripka“./ Ukmergės padangėj „Vilniaus Ripka“ naujienybė, nes pirmą kartą ji čia sulošta. Žmonės pamatė, kad vietoj nusibodusio futbolo yra daug gražesnių, sveikesnių ir įdomesnių tautiškų žaidimų.   A. Čepulis.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Valstybinės gimnazijos abiturientai š. m. balandžio mėn. 26 d., didžiosios permainos [pertraukos?] metu kieme prieš gimnazijos langus sukrovė savo uniformines kepures, sulaistė žibalu ir sudegino./ Sako, abiturientai mėgstą ir po burnelę išmesti. [...] Balandžio 26 d. įvyko Ukmergės notaro p. Švabinsko išleistuvės. P. Švabinskas beveik nuo pat mūsų valstybės įkūrimo, paskirtas Ukmergės notaru, buvo prisidėjęs prie visuomenės darbo. Atsilankė į išleistuves gausiai žmonių.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Š. m. balandžio mėn. 28 d. naktį nežinomi piktadariai išplėšė vartotojų bendrovės Nr. 2 langą ir sulindę į vidų padarė „reviziją“. Daiktai išvartyti, bet neimti, išnešta tik 300 lt. pinigais, kurie buvo dėžutėje, ir tuščia dėžutė numesta darže./ Policija uoliai seka ir ieško piktadarių.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Š. m. balandžio mėn. 29 d. 11 val. ryto, įvyko „Aido“ salėj p. Žemės Ūkio Ministerio Krupavičiaus paskaita./ Pradėtas susirinkimas punktualiai. Žmonių prisirinko pilnutėlė salė. Tvarka buvo kuo pavyzdingiausia. Visi atsidėję klausėsi p. ministerio./ Tai šiais metais pirmas Ukmergėje toks ramus ir tvarkingas susirinkimas. P. ministeris nubrėžė trumpai anksčiau buvusios ir dabar esamos valdžios darbus, išaiškino visų partijų programas ir čia buvo aiškios perspektyvos, ko kiekviena partija siekia ir ką ji veikia. Ragino leisti vaikus į žemės ūkio mokyklas, lankyti rengiamus ūkininkams tam tikrus žemės ūkio kursus ir paskaitas, steigti pienines ir t. t./ P. ministeris kalbėjo apie 2 ½ val. Po  paskaitos buvo duota keletas paklausimų raštu ir žodžiu, į kuriuos prelegentas atsakė. Kiti, turintieji asmeninius paklausimus, pasiliko salėj ir p. ministeris visiems atsakinėjo privatiškai. Žmonės labai patenkinti tokia paveikslinga tvarka ir objektyvia p. ministerio paskaita. Ukmergiečiai, išvarginti „smulkučių“ agitatorių kalbomis ir triukšmingais mitingais, laukia daugiau tokių pavyzdingų ir tvarkingų susirinkimų.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. balandis. „Ukmergė. Kasmet miesto valdyba už rinką [turgų] gauna su viršum 20000 lt. pajamų, bet rinka iki šiol dar nenusausinta. Dabar joje didžiausia klampynė./ Balandžio mėn. 21 d. ne ukmergietis žmogus važiavo per rinką ir taip įklimpo,  kad nei ratai, nei arklys nė iš vietos. Žmogus pasisamdė keturis žydus, kad vežimą ir arklį ištrauktų, bet jie nieko negalėjo padaryti. Arklys išgulėjo apie 4 val. purvynėj. Vėliau atbėgo pagalbon penki kursistai [mokytojų kursų lankytojai?]; jie nusiavę kojas ir atsiraitoję rankas šoko gelbėti gyvulio. Po ilgų tąsymų pavyko arklys ištraukti į sausumą./ Tik vėliau, kai arklys jau buvo išgelbėtas, atvykę gaisrininkai ištraukė ratus./ Reikėtų miesto valdybai nors skersai rinką grįstas kelias padaryti, kaip kad padaryta išilgai (į Ramygalos g-vę). Žmonės juokiasi ir sako: „Jei prigersi baloj, tai niekas ir nesistebės, bet prigerti mieste tai didžiausias dyvas“.“ (Lietuva. – 1926.)

Gegužė
1926 m. „Naktį į gegužės 1 d. nežinomo piktadario ranka užkliuvo už žuvusiems už Tėvynę kariams paminklo, Ukmergės parapijos kapinėse. Buvusi akmens kryžiuje Kristaus galva išmušta ir užkarta raudona vėliava. [...].“ (Trimitas. – 1926.)

1926 m. gegužė. „Vilkmergė. Mokytojų kursų salėje įvyko Vilkmergės Apskr. „Pavasario“ kuopų Valdybų narių suvažiavimas. Suvažiavimą atidarė kun. Jurkus ir plačiai kalbėjo būsiančio Vilkmergėj kongreso reikalu./ P. Piešinas nušvietė dainų reikšmę jaunimui ir jų prasmę iškilmėse. Sportininkus judino p. Vitkauskas, ragindamas neatidėlioti kiekvienoj kuopoj mankštinti mėgėjus./ Galvanauskas „prigrasė“ kiekvieną pav-kę, kad būtinai pasirodytų su rankdarbiais parodoj. Labai malonu ir jauku būti tokiame susirinkime, kuriame matosi tikras noras, atsidėjimas su didžiausia energija varyti toliau pradėtą darbą. [...]“ (Pavasaris.- 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Valst. gimnazijos muzikos sekcija surengė gegužės mėn. 1 d. viešą koncertą. Mokyt. Pietriko mokomi mokiniai – muzikai pagriežė keletą Haydn‘o, Šopeno, Grigo, Offenbacho ir kt. dalykėlių. VII kl. mokinys V. Pečiūra gana gražiai pasmuikavo solo. Ir stygų orkestras parodė keletą išmoktų kūrinėlių./ Tačiau, rodos, visų verčiausia programos dalis – choras. Gražūs balsai, gerai p. Juchnovičiaus suderinti, teikė klausytojams gilaus meningo pasigėrėjimo. Dainuota „Vilnius“, „Man liūdna...“, „Atsisveikinimas su giria“ ir t. t.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Gegužės 1 d. įvyko paskaita, į kurią susirinko virš 500 [?] žmonių. Federacija taip pat buvo paskelbus savo susirinkimą, net valandą anksčiau, bet ponai turėjo vėl užsidaryti, nes salė buvo tuščia./ Gegužės 2 d. įvyko s.-d. pranešimas apie Seimo rinkimus, į kurį susirinko virš 600 [?]. Pritarimas didžiausias socialdemokratams. Publikoj tvarka buvo geriausia, bet be jokios priežasties padėjėjas [?] Balsis uždarė susirinkimą. Publika didžiai pasipiktino. Tuo savo „karžygišku“ žygiu, ponai, davėt suprasti darbininkams, kas jų draugas ir kas apgavikas./ P. Vitkauskas.“ (Socialdemokratas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Vietinė futb. komanda „Sparta“ [lenkų sporto klubas] pasikvietė Panevėžio „Urs“ ir gegužės 1 d. suruošė rungtynes. Baigėsi 2:0 panevėžiečių naudai. Antrą dieną tas pats „Urs“ rungėsi su Ukmergės „Makabi“ ir vėl laimėjo 3:1. Ukmergiškiai daug turi lavintis, kol pasieks panevėžiečius, ypač, kad „Urs“ nėra stipriausioji Panevėžio komanda.“ (Trimitas. – 1926.)

1926 m. „UKMERGĖ. Gegužės 3 d. įvyko socialdemokratų susirinkimas. „Garsi veikėja“ Elena Baronienė savo rusiškoj kalboj pradėjo labai šmeižti valdžią ir tikybą, ir dėl to buvo perspėta policininko, kad kalbėtų be šmeižtų./ Susirinkimas buvo „labai skaitlingas“ nes jame dalyvavo apie 40 asmenų, iš kurių buvo didesnė pusė žydų.“ (Darbininkas. – 1926.)

1926 m. gegužė. „Prašome neatsisakyti paskelbti Tamstos laikrašty sekantį:/ „Lietuvos žinių“ № 100 š. m. gegužio 1 d. pranešta, kad tautininkai išlipino plakatus, o 1 nuovados viršininkas Tareila nuplėšė vieną tokį plakatą./ Keletą  kartų esu skelbęs raštu, kad  plakatus ir atsišaukimus prie policininkų sargybos būdelių lipinti draudžiama, bet į tuos mano skelbimus kai kurios opozicijos partijos nekreipė dėmesio ir teršė savo atsišaukimais ne tik sienas, tvoras, bet ir sargybinių būdeles./ Plakatams lipdyti Ukmergės Miesto Valdybos pagamintos lentos prie kurių reikalinga įvairius atsišaukimus kabinėti./ Nuo skiriamų skelbimams lentų jokių plakatų, nei tautininkų, nei valstiečių liaudininkų, nei kitų partijų nesu plėšęs ir „L. Ž.“ įdėta korespondencija yra grynas prasimanymas ir melas./ 4/V – 1926 m./ Ukmergė.   I Nuovados Policijos/ Viršininkas Tareila.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. gegužė. „Ukmergė. [...] Užlaikytojas vienintelio čia kinematografo Br. Sabulis renkant Seimą laike vieno socialdemokratų mitingo buvo viešai pasakęs, kad socialdemokratai esą žydberniai ir kad jei jis, Sabulis, turėtų galią, žydus išvarytų į Palestiną. Sužinoję apie tai žydai p. Sabuliui paskelbė boikotą ir iš tikro nei vienas nebelankė jo kinematografo, bet skubiai pradėjo savo statyti. Kad nuėmus žydų boikotą p. Sabulis pasirūpino sušaukti trečiųjų teismą. Tasai teismas, susidedąs iš p. p. Šapiro, Žuko ir Dirmonto, įvyko Ukmergėje gegužės 17 d. p. Sabulis teisinosi tą padaręs būdamas neblaivas. Teismas paskyrė p. Sabuliui 400 litų pabaudos, iš kurių 200 litų eina naudai žydų ir 200 lt. lietuvių labdaringoms įstaigoms, o boikotą nutarė atmainyti.“. (Lietuvos žinios. – 1926.); „[...] Prieš rinkimus Ukmergėje buvo socialdemokratų mitingas. Ukmergės vienintelio kinematografo savininkas lietuvis Pranas Sabulis, eidamas gatve iš šio mitingo, į savo draugą išsitarė: girdi socialdemokratai kalba už žydų pinigus, ir pridūrė – mes neduosime, kad žydai ant mūsų sprandų jotų. Jei aš būčiau valdžioje, tai, girdi, visus žydus į Palestiną išvaryčiau. Taip Sabulį kalbantį nugirdo eidami gatve žydai. Tą pat dieną p. Sabulis gauna pranešimą iš atėjusių žydų atstovų, kad Sabulis tuojau atšauktų žydų laikraštyje „Idiše Štime“ savo išsireiškimus ir atsiprašytų žydų visuomenės. Be to, turįs įnešti 3000 litų žydų labdaringoms organizacijoms. Priešingu atveju jie skelbią jam boikotą./ Ir iš tiesų vakare, dideliai nustebęs Sabulis pamatė, kad kinematografas tuščias, o prie durų, gatvėje, stovėjo du žydai ir neleido kitų žydų į kinematografą./ Kadangi kinematografus daugiausia lanko žydai, tai kinematografas visą laiką buvo tuščias. Bet Sabulis vis nenorėjo priimti žydų pasiūlymų. Tas boikotas tęsėsi tris savaites ir kinematografas visą laiką neveikė nebesant publikos. Tam dalykui baigti Sabulis pasiūlė išrinkti trečiųjų teismą, kad jis išspręstų kilusį nesusipratimą. Žydams sutikus, buvo išrinktas  iš žydų pusės ir iš Sabulio teismas: keturi žydai, taikos teisėjas Vasiliūnas ir miesto burmistras prisiek. adv. Dirmontas./ Teismo posėdis įvyko gegužės 17 dieną. Didžiulė miesto valdybos salė buvo pilna klausytojų – buvo vieni žydai. Žydai užsispyrę reikalavo, kad teismo posėdis būtų vedamas rusų kalba ir kad teismo pirmininku būtų žydas. Po ilgų ginčų, burtų traukimu teismo pirmininku liko išrinktas lietuvis pris. adv. Dirmantas ir posėdis ėjo lietuvių kalba./ Posėdis tęsėsi nuo 8 val. ryto iki 1 val. nakties ir teismas nusprendė pripažinti, kad Sabulis, eidamas gatve, išsireiškė neleistinai, bet tame išsireiškime piktos valios nebuvo. Nesusipratimui baigti trečiųjų teismas siūlo Sabuliui, kad jis sumokėtų krikščioniškoms ir žydiškoms labdaringoms įstaigoms, kiekvienai po 200 litų. Sabulis sprendimą priėmė ir taip nesusipratimas baigtas./ Tad kovai su būsimąja valdžia dėl galimų katalikų persekiojimų, turėtume pasimokyti iš Ukmergės žydų akylumo, vienybės ir užsispyrimo pasiekti savo. Pradėkime rimtai dirbti naujose sąlygose.“ (Vienybė. – 19264.); „Iš Ukmergės pris. Adv. Dirmantas praneša, kad korespondencija [...] apie p. Sabulio ir žydų visuomenės bylą reikalinga faktinos pataisos, būtent, kad teismo sąstate buvo ne keturi, kaip rašo korespondentas, bet tik du žydu, p. teisėjas Vasiliūnas, lietuvių gimnazijos mokytojas p. Žukas ir aš, reiškia 5 nariai, kurie ir konstatavo, kad Bronis Sabulis gatvėje prie publikos išsireiškė neleistinai.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Nežiūrint, kad per seimo rinkimus gegužės mėn. 8-9 d. buvo smarkus lietus ir šaltos dienos, bet vis tik žmonės ir pėsti, ir važiuoti, ir raiti skubėjo į rinkimų vietą. Pastebėta, kad net moterys raitos jojo. Tai šioj apylinkėj naujiena.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „MOKSLEIVIŲ VAKARAS. Ukmergė. Š. m. gegužės mėn. 8 d. v. Valstybinės Gimnazijos mokiniai, Tėvų Komiteto iniciatyva surengė neturtingiems mokiniams šelpti vakarą. Vakaras pradėtas valandą vėliau. Statoma buvo „Užburtas Kunigaikštis“, trijų veiksmų komedija. Vaidino neblogai, tik vietomis batsiuvio ir tarno gestai buvo pernelyg dirbtini. Po vaidinimo V. Gimnazijos mokinių choras padainavo trejetą dainelių, iš kurių žavėjančio įspūdžio darė dainelė „Vilnius“./ Po to buvo šokiai. Tvarka buvo gera. Vienas ten buvęs užgėręs studentas norėjo tvarką ardyti, bet Tėvų Komiteto pirmininkui sudraudus nutilo. Minėtas studentas ir jo sėbras, buv. gimnazistas Linkevičius, ir dar koks vienas išeidami koridoriuje užgiedojo „gaudeamus igitur“. Pastebėtina, kad išėję į miestą taip pat giedojo šią giesmelę. Tai visai ne studentiškai atrodo... Tos elgesys net vežikams negali būti pavyzdžiu.“ (Ukmergiečių balsas. – 1926.)

1926 m. gegužė. „Ukmergė. Pernai metais, miesto valdybos pastangomis buvo apsodinta abipus plento į Uteną ir į Kauną apie 3 klm. nuo miesto jaunais medeliais. Tais pačiais metais ir išlaužyta.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „[...] Gegužės m. 24 d. 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulke buvo  kareiviams suruošta gegužinė. Dalyvavo  keli pulko karininkai, seni kareiviai ir naujokai./ Kadangi drauge dalyvavo ir pulko  karininkai, tai kareiviai iš pradžių buvo nedrąsūs. Karininkams raginant pasilinksminti ir patiems vedant šokius, kareivių ūpas pakilo, pradrįso ir linksmai šoko ir žaidė, reikšdami didžiausio malonumo ir dėkingumo pulko karininkams. Buvo daug piliečių: ponių, panelių ir vaikinų, ir visi drauge žaidė. Kitą dieną gegužės m. 25 d. pirmam batalione laikė paskaitą Ukmergės Valst. Gimnazijos mokytojas. Buvo kalbama apie senovės lietuvių karingumą ir apie atvadavimą Vilniaus./ Minėtas mokytojas kalbėjo arti 2 val. ir savo malonia ir jaudinančia kalba sužadino kareivių jausmus. Išsiskirsčius  kareiviams, pastarųjų tarpe buvo matyti daug energijos ir pasiryžimo atvaduoti Vilnių./ Laukiame daugiau tokių paskaitų.“ (Karys. – 1926.)

Birželis
1926 m. „[...] Birželio m. 3 d. miesto sodne 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko buvo surengta gegužinė. Buvo įrengta šaudykla  iš kariškų šautuvų šratais. Paprastas šaudymas į taikinius ir prizinis šaudymas nustatytomis sąlygomis. Daugiausia šaudė kariškiai, nors buvo daug mėgėjų šaudyt ir civilių. Tokia pramoga ukmergiečiams pirmiena. Priziniam šaudymui buvo skirtos trys dovanos. Niekas šaudžiusių prizo nelaimėjo./ Iki 17-18 val. jau gerokai buvo prisirinkę publikos į sodną pasigėrėti muzika, pamėginti šaudyti, tik staiga užėjo smarkus lietus. Gegužinės rengėjai nusiminė. Dauguma publikos išsiskubino į namus. Po valandos dangus prasiblaivė ir jau visą vakarą buvo gražu. Buvo suvaidinta atviroje sodno scenoje „Meška“, vieno veiksmo linksma Čechovo komedija. Vaidino pulko scenos mėgėjų kuopelė. Vėliau pulko dūdų orkestro koncertas. Buvo pagriežta keletas muzikinių dalykų. Vėliau šokta./ Pulko švietimo komisija dideliai dėkoja pulko ponioms, padėjusioms gegužinę surengti, miesto valdybai, maloniai sutikusiai užleisti sodną ir suteikusiai dovanai elektros energiją, elektros stoties bendrovei už paskolintą dovanai elektros armatūrą ir visiems ukmergiečiams už apsilankymą į gegužinę.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. birželis. „[...] „Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatymo“ [...] 20 § laikyti įgijusiais aukštesniosios mokyklos mokytojo cenzą:/ I. Ukmergės gimnazijos direktorių: 1) Baroną Joną – gamtos mokslui, geografijai ir chemijai dėstyti; [...] laikyti įgijusiais vidurinės mokyklos mokytojo cenzą ir tvirtinti atitinkamų mokyklų žemesniųjų keturių klasių etatiniais tarnautojais:/ I. Ukmergės gimnazijos mokytojus – 1) vokiečių kalbos – Kosą Pranciškų-Bruno, 2) matematikos – Žuką Joną, 3) tikybos – kun. Mačį Pranciškų, 4) paišybos – Kulvietį Eugenijų; [...] Visiems čia surašytiems asmenims laikinai leisti mokyti aukštesniosios mokyklos vyresnėse klasėse. [...] laikyti įgijusiais vidurinės mokyklos mokytojo cenzą ir tvirtinti atitinkamų mokyklų žemesniųjų keturių klasių etatiniais tarnautojais:/ I. Ukmergės gimnazijos mokytoją – 1) Žilinską Antaną; [...] Leisti ir toliau dėstyti pavestus dalykus ir laikyti einančiais etatinių mokytojų pareigas: I. Ukmergės gimnazijos mokytojus – 1) Galvydį Juozą, 2) Raščių Joną, 3) Kovalskienę Viktoriją, 4) Pranculį Antaną, 5) Grikenį Romualdą, 6) Balevičaitę Kotryną, 7) Majūtę Lidiją; [...] Leisti ir toliau dėstyti pavestus dalykus ir laikyti einančiais laisvai samdomų mokytojų pareigas: I. Ukmergės gimnazijos mokytoją – 1) Juknevičių Petrą; [...]“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Birželio 20 d. „Aido“ salėje įvyko kuopininkų – komunistų mitingas. Mitinge daugumoje dalyvavo žydai, kuriems labai patiko laisvamanio kalba, ypatingai žodžiai: revoliucija ir kiti. Po kelių žodžių kalbėtojui žydai įteikė bukietą gėlių. Po trumpos kalbos minioje kilo triukšmas ir prasidėjo tarp žydų ir lietuvių kova, kurios ir policija neįstengė sulaikyti./ Kilus triukšmui agitatorius, palikęs bukietą, iš salės šoko pro langą, kiti langai taip pat buvo užkimšti bėgančiųjų. Sustiprinus policijos jėgą maištas buvo likviduotas ir jo vadai du žydai areštuoti. [...]“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. birželis. „[...] T. [Tėvas] Kazimieras iš Liputiškės [vienuolis kapucinas] Ukmergėje atleidžiamas nuo Šv. Trejybės bažnyčios rektoriaus pareigų./ Gergelis Vincentas Ukmergėje skiriamas Šv. Trejybės bažnyčios rektorium.“. (Vienybė. – 1926.)

Liepa
1926 m. liepa. „UKMERGĖ. Dvimetiniai kursai išleido baigusius II kursą 70 su viršum auklėtinių. Ačiū Dievui, kad  pamažėl becenzius mokytojus pradeda pakeisti tikrai tam darbui pasišventą ir mokslo cenzą įgavę žmonės./ Linkime jiems toj dirvoj geriausio pasisekimo.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergės gimnazijos tikybos mokytojui kun. Mačiui Pranciškui, baigusiam Lietuvos Universiteto Teologijos – Filosofijos fakulteto Teologijos skyrių, mokėti nuo š. m. liepos mėn. 1 d. XI kategorijos atlyginimą.“ (Švietimo darbas. – 1929.)

1926 m. liepa. „UKMERGĖ. Jau išėjo gyveniman, baigė gimnaziją 22 abiturientai ir 2 externu. Visi mano toliau tęsti studijas.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Nesenai „Lietuvos“ dienraštyje buvo rašyta, kad trečiųjų teismas išsprendė ginčą tarp žydų visuomenės ir kinematografo savininko p. Sabulio. Dabar, liepos 6 d. taip pat trečiųjų teismas, sąstate iš pirmininko teisėjo Vetiliūno, narių: p. Stasio Gribulio – miesto atstovo ir Antano Lubecko – ūkininkų atstov., sprendė ginčą tarp Ukmergės miesto valdybos ir miesto ūkininkų dėl žemės žvyrui imti./ Teismas, apžiūrėjęs vietoje ginčijamą žemę ir išklausęs kiekvieno argumentus bei įrodymus, pasiūlė, kad miesto valdyba už žemės sklypą apie ½ ha, paimtą iš ūkininkų žvyrui miesto reikalams, duotų ūkininkams atitinkamą jų žemės vertei kitoj vietoj 1 ½ ha. Miesto atstovai pareiškė su sprendimu sutinką, o ūkininkų atstovai pareiškė atsaką duosią vėliau, pasitarę su visais./ [...]“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Liepos 11 d. 5 val. p.p. ties žydų kapais įvyko futbolo rungtynės tarp L.F.L.S. ir „Spartos“ (lenkų) I-jų. L.F.L.S. lošė geriau, negu kitas rungtynes lošdavo. Galima buvo pastebėti pažangą. Apie „Spartą“ galima pasakyti, kad ji ypač pasižymi: stumdymais ir kitais „gražiais“ darbeliais. „Pavyzdingiausiai“ lošė tai lenkų gimnazijos sekretorius. Jam galima pritaikyti priežodį: „Šuo gulėdamas ant kupetos šieno, nei pats ėda, nei kitam duoda.“ Ir pas lenkus neužteko savų lošikų, kad pasikvietė tris iš Panevėžio „Urso“ (lenkų) komandos. Referavo žydukas. Nežinau ar dėl neakylumo, nesugebėjimo, ar dėl vienpusiškumo, praleido daug kartų apseitų [nuošalių], enšių ir „unteršusų“[???]./ Pirmą kėlinį pradeda L.F.L.S. Lošia gražiomis pasuotėmis. Rezultatai I havtaimo [kėlinio] 2:0 „Spartos“ naudai. Kornerių [kampinių?] 3:0 „Spartos“ naudai./ Antras kėlinio lošimas eina gyvesnis ir įdomesnis. L.F.L.S. duoda trečią golą. 26 min. krenta golas į „Spartos“ vartus. II havtaimo rezultatai 1:1. Kornerių 2:0 „Spartos“ naudai./ Bendri rezultatai 3:1 ir kornerių 5:0 „Spartos“ naudai.“ (Trimitas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergės gimnazijos direktorių Baroną Joną, Pono Respublikos Prezidento š. m. liepos mėn. 3 d. aktu Nr. 338 skirtąjį Švietimo Ministerijos Tarėju, atleisti iš minėtos gimnazijos direktoriaus pareigų nuo š. m. liepos mėn. 15 d.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

Rugpjūtis
1926 m. rugpjūtis. „Ukmergės apylinkės mokytojai labai apgailestauja senojo I rajono inspektoriaus p. J. Lazausko, kurį naujoji valdžia iškėlė iš vietos.“ (Šaltinis. – 1926.); „Ukmergės apskrities I rajono pradžios mokyklų inspektorių Lazauską Joną nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. skirti Žeimelio vidurinės mokyklos direktorium.“ (Švietimo darbas. – 1926.); „Ukmergės miesto prad. mokyklos Nr. 1 vedėją Kliučių Adomą skirti Ukmergės I rajono prad. mokyklų inspektorium nuo š. m. rugpjūčio 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Alytaus žydų vidurinės mokyklos direktorių Berzoną Aleksandrą, jo prašymu, nukelti į Ukmergės žydų realinę gimnaziją mokytoju nuo š. m. rugpjūčio m. 1 d. [...] Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojus Efrosą Abraomą ir Efrosienę Veroniką, jų prašymais, atleisti iš einamų toje gimnazijoje mokytojų pareigų nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. ir nuo tos dienos skirti tos gimnazijos mokytojais Berengardą Judelį ir Zulį Abraomą – kol turės leidimą gyventi Lietuvoje.“ (Švietimo darbas. – 1926); „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytojus Brazauską Chajimą, Koganskį Dovydą ir Žvirblytę Liudą, jų prašymais, atleisti iš einamų toje gimnazijoje pareigų nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. [...] Tabachovičiui Leibai, Matusevičiui Mejerui, Javičiui Solomonui ir Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojui Pietrekui Konradui leisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. eiti Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytojų pareigas, Pietreką paliekant ir Ukmergės valstybinėje gimnazijoje.“ (Švietimo darbas. – 1926.); „Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojui Pietrekui Konradui leisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 10 d. dėstyti Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje anglų kalbą VII ir VIII klasėse laisvai samdomo mokytojo teisėmis, paliekant ir minėtoje valstybinėje gimnazijoje.“ (Švietimo darbas. – 1926.);

    1926 m. rugpjūčio 15 d. Virbalio žydų gimnazijos mokytoju patvirtintas buvęs Ukmergės žydų gimnazijos direktorius Pinčukas Solomas. (Švietimo darbas. – 1926-08. – Nr. 8. – P. 1001); „Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoją Goldbergą Mozesą [Mozę?], atsisakiusį joje toliau mokytojauti, atleisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. iš einamų pareigų ir nuo š. m. rugsėjo mėn. 15 d. leisti dėstyti istoriją Markui Mendeliui.“ (Švietimo darbas. – 1926-09. – Nr. 9. – P. 1131)

    1926 m. rugpjūtis. „Ukmergės miesto salėje įvyko Ukmergės kalinių globos draugijos surengta paskaita: „Kalinių globos draugijos tikslai ir uždaviniai“. Skaitė tos pat draugijos pirm. p. Pr. Vasiliūnas, pažymėdamas nusikaltimų priežastis ir kreipdamas dėmesį į tai, kad Kalinių globos d-ja turinti savo veiksmu taisyti tokias sąlygas, kurios auklėtų visuomenę, duotų visiems darbo galimybes ir tuo pačiu mažintų nusikaltimų pasireiškimus.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Švietimo Ministerijos aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų Inspektorių Ambraziejų Kazimierą tarnybos labui nuo š. m. rugpjūčio mėn. 15 d. nukelti į Ukmergės valstybinę gimnaziją, pavedant eiti tos gimnazijos direktoriaus pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. rugpjūtis. „Savivaldybių departamento žiniomis, Ukmergės mieste neseniai buvo 500 bedarbių. Dabar, miesto savivaldybei tinkamai organizavus viešuosius darbus, bedarbių ten nesama.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Rugpjūčio 22 d. Bendros Prof. Sąjungos Ukmergės skyrius surengė didelį darbininkų mitingą. Šiam mitingui buvo pakviestas iš Kauno draugas Dr. Viktoras Adleris. Mitingan susirinko didelė darbininkų minia. Komunistai iš anksto susirado oponentus ir gauja triukšmadarių, kurie buvo „pašvęsti“ organizuotu būdu provokuoti ir kliudyti darbininkams pasiklausyti tiesos žodį apie „kairiųjų“ politiką sąryšyje su taip vadinamu bendru frontu./ Drg. Adleris skaito referatą apie bendrą frontą ir profinterną [profsąjungų internacionalą ?]. Gerai apgalvotu ir gan rimtu referatu, išmargintu komunistų didvyrių citatom, ryškiai įrodinėja komunistų politiką ir jų vaidmenį kaipo darbininkų vienybės skaldytojų./ Tariamieji kairieji oponentai, kurie, vienok, gavo neapibrėžtą kalbėjimo laiką, priešakyje su Glovackiu, jokiu būdu neįstengė jų ilgomis demagoginėmis prakalbomis neigti nė vieno žodžio, nė vieno prieš juo privesto fakto./ Debatuose dalyvavo drg. Freimanas ir k. Savo antroje prakalboje drg. Adleris sėkmingai atsakė savo oponentams, aikštėn keldamas dvipusišką vaidmenį, kurį komunistai vaidina reikalaudami bendro fronto, kai tuo pačiu laiku Rusijoje kankina visus socialdemokratus, turinčiam drąsos nepasiduoti žiauriam komunistų „kulakui“./ Draugo Adlerio paskaita paliko gilų įspūdį ir gausiai susirinkusiems darbininkams. Su „Internacionalo“ daina užbaigėme mitingą.“ (Socialdemokratas. – 1926.)

Rugsėjis
1926 m. Nuo rugsėjo 1 dienos Ukmergės mokytojų kursų vedėjas kun. K. Jurkus „tarnybos reikalu“ atleistas iš kursų vedėjo pareigų ir į jo vietą paskirtas Ukmergės gimnazijos direktorius K. Ambraziejus. (Švietimo darbas. – 1926.); „Ukmergės lenkų progimnazijos rėmimo draugijos prašymu leisti minėtą progimnaziją nuo šių mokslo metų pradžios perimti pilnam laikymui Ukmergės lenkų „Švietimo“ Draugijai.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. „Aido“ salėje [rugsėjo 19 d.] buvo surengta paskaita, kurią skaitė draugas Grimblatas. Nušviesta, kokiose sąlygose turėjo dirbti Amsterdamo int. [Antrojo Internacionalo] vadai nuo 1901 m. iki šiol; komunistai, matydami, kad nebeturi pasisekimo darbininkuose, pradėjo rėkauti ir asmens ginčus kelti, bet drg. Grimblatas darbininkų akyse išvardino jų dabartinę taktiką ir jų Rusijos vadų darbus. Baigus drg. Grimblatui kalbą, darbininkai sutiko plodami: „valio, tegyvuoja darbininkų vienybė, šalin komunistų rankas nuo prof. sąjungų“! Komunistai išėjo iš salės nuleidę nosis./   Joglaitis.“. (Socialdemokratas. – 1926.)

1926 m. rugsėjis. 1926/27 mokslo metais Ukmergės gimnazijos vicedirektoriumi patvirtintas pedagogų tarybos šioms pareigoms išrinktas Kosas Pranas. (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Rugsėjo 26 d. čia buvo p. Dambrauskaitės koncertas. Koncertas buvo įspūdingas. Publika triukšmingai plojo.“ (Lietuva. – 1926.)

Spalis
1926 m. „Valstybinio Centralinio Knygyno Ukmergės skyriaus vedėją Lazauskienę Emiliją, jos prašymu, atleisti iš einamų vedėjos pareigų nuo š. m. spalių mėn. 1 d. ir nuo tos pat dienos tvirtinti Valstybinio Centralinio Knygyno Ukmergės skyriaus vedėju Michalauską Liūdą.“ (Švietimo darbas. – 1926.); „Lietuvos Universiteto studentui Stommai Vladui leisti nuo š. m. spalių mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų progimnazijos mokytojo pareigas praktikanto teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. „Lietuvos Žiburėlio“ d-jos Ukmergės skyriaus suruoštoje spalių m. 2 d. viešoj loterijoj Ukmergės valstybinės gimnazijos salėje parduota bilietų už 2192 l. Išlaidų turėta: fantų pirkta už 695 l. 35 c., kitokių išlaidų 101 l. 25 c. Tuo būdu gryno pelno gauta 1395 l. 40 c. Be to, dar gauta loterijai aukų grynais pinigais 216 l. ir fantų – už 504 l. 65 c./ „L. Ž.“ d-jos Ukmergės skyriaus komitetas širdingai dėkoja visiems aukojusiems  ir ponioms padėjusioms loteriją surengti./ Ukmergės skyriaus komitetas.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. „Tenka sužinoti, kad Ukmergėje iš spalių mėn. 2 d. į 3 d. naktį buvo kaišiojami duryse, languose ir kitur lenkų atsišaukimai ruošti Ukmergėje tokią pat lenkų demonstraciją, kaip kad ir Kaune kad buvo manoma. Atsišaukimai buvo kišami tiems gyventojams, kurie, lenkų nuomone, yra linkę lenkuoti arba bent jiems prijaučią. Atsišaukimuose Ukmergės gyventojai taip pat raginami organizuotis į esamas lenkų organizacijas.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Spalių mėn. 3 d. sekmadienį po pamaldų parapijos salėje buvo Seimo atstovų p. Gvildienės ir p. Masiliūno pranešimai. Susirinkusieji išklausė pranešimų su dideliu dėmesiu. Gaila tik, kad per maža buvo reklamos ir žmonės nežinojo, kad bus toks susirinkimas, tai nedaugiausiai susirinko. Ateity ruošiant šitokius pranešimus reikia juos labiau išgarsinti, nes žmonės labai net pageidauja išgirsti pranešimų iš katalikų atstovų, kurie sulyginamai rečiau lankosi vietose, negu kad socialistai.“ (Rytas. – 1926.)

1926 m. spalis. „Ukmergės žydų realinė gimnazija savo tipu, vieta ir mokslo pastatymu tinka į bendrą Lietuvos mokyklų tinklą; mokslo kursas joje išeinamas Švietimo ministerijos nustatytu planu ir programa. Dėl to, einant „Vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų įstatymo [...] §§ 53 ir 54, tos gimnazijos mokytojams ir tarnautojams suteikiamos valdžios mokyklų mokytojų ir tarnautojų teisės, o jos mokiniams – valdžios mokyklų mokinių teisės.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. [...] Spalių mėn. 31 d. policininkas G., stovėdamas sargyboje už upės Šventosios, apie 15 val. susitiko du nepažįstamus vyrus, kurie jam pasirodė esą paieškomi banditai./ G. juos sulaikė ir pareikalavo dokumentų, bet sulaikytieji vietoje to, kad parodžius dokumentus, policininkui pasiūlė tris dolerius, prašydami juos paliuosuoti./ Policininkas nesutiko ir sulaikytuosius pakvietė eiti nuovadijon./ Tuomet abu sulaikytieji metėsi bėgti, abu į priešingas puses. Policininkas iššovė kelis sykius ir ėmė vieną  iš bėgančių vytis. Vydamasis paleido dar vieną šūvį ir bėgantį sužeidė į koją./ Sužeistasis atvežtas apskrities ligoninėn, pasirodo, esąs koks tai dezertyras, bet savo kilimo vietos nenurodo. Eina tardymas./ Prie jo rasta revolverio šovinių ir kindžialas./ Kas buvo antrasis, taipogi iki šiol nesužinota.“. (Lietuvos žinios. – 1926.); „Š. m. [spalio] mėn. 31 d. Ukmergės m. stovįs sargyboje policininkas Liudas Girdenis sulaikė du įtariamuosius asmenis ir neturint jiems asmens įrodymo dokumentų, norėjo pristatyti nuovadon išsiaiškinti jų asmens tapatybę. Kely sulaikytieji bandė pabėgti ir nežiūrint sargybinio pakartotinų perspėjimų žodžiu ir dviejų perspėjimų šūviu, nesustojo, todėl nesant kito būdo sulaikyti bėgančius, policininkas paleido į vieną jų du šūviu, kuriu vienu sužeidė jam koją. Palikęs sužeistąjį saugoti vienam asmeniui, stengėsi sulaikyti antrą įtartiną asmenį, bet nežiūrint visų policininko Girdenio dėtų pastangų, sulaikyti nepavyko. Sužeistasis pasirodė esąs pabėgęs iš 8 pėst. pulko 1920 metais dezertyras Skukauskas Jonas, pas kurį, padarius kratą, rasti ginklai./ Už tokį atidumą sargyboje bei tinkamą savo pareigų pildymą policininkas Girdenis Liudas apdovanojamas 50 litų pinigine dovana ir tarnybos vardu reiškiama jam padėka./ Pastaba. Ukmergės m. ir ap. v-ko telefonogr. 73 nr./ V. Požėla,/ vid. reik. Ministeris.“ (Policija. – 1926.)

Lapkritis
1926 m. „Buvusį mokytoją Adamčiką Tadą skirti laikinai į Ukmergės miesto rusų prad. mokyklą mokytoju nuo š. m. lapkričio 1 d. ligi 1927 m. rugpjūčio 1 d.“ (Švietimo darbas. – 19264.); „Ukmergės lenkų progimnazijos mokytojui Klasčiui Romualdui leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. dėstyti lietuvių kalbą ir Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje laisvai samdomo mokytojo teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. „[...] lapkričio mėn. 2 d. 17 val. pagerbti mirusius karius [1 pėstininkų DLK Gedimino] pulkas buvo išrikiuotas prie parapijos bažnyčios. Ir štai, pulko orkestrui grojant, nuvyko į kapines, kurios jau iš anksto buvo  papuoštos elektros lemputėmis, o ypač „Žuvusiųjų karių už Lietuvos laisvę“ paminklas./ Prie paminklo pulko  kapelionas pasakė šiai dienai pritaikytą pamokslą. Po pamokslo atlaikė už žuvusiuosius karius pamaldas. Po pamaldų pulko tvarka grįžo į kareivines. [...] Pamaldose dalyvavo ir skaitlinga civilių minia.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. lapkričio 6 d. Ukmergėje įsteigtas Vilniui vaduoti sąjungos Ukmergės skyrius. (Karys. – 1926.); „Ukmergė. Dar spalių mėn. 9 d. Ukmergės visuomenė, susirinkusi gedulų dienai dėl Vilniaus pagrobimo, išrinko komitetą rūpintis Vilniui Vaduoti sąjungos Ukmergės skyriaus steigimu. Tasai komitetas lapkričio mėn. 6 d. Ukmergėje sušaukė šiam reikalui susirinkimą. Atvyko 25 asmenys. Susirinkimą atidarė komiteto narys p. Michalauskas. Jis nupasakojo sąjungos Vilniui Vaduoti reikšmę ir tos sąjungos skyriaus reikalingumą Ukmergei. Po to išrinktas susirinkimo prezidiumas ir perskaityti s-gos V. V. įstatai. Sąjungos skyrių įsteigti nutarta. Norinčių įstoti užsirašė 21./ Tam pačiam susirinkime išrinktas komitetas iš trijų asmenų, kuriam pavesta rūpintis s-gos V. V. Ukmergės skyriaus įregistravimu.“ (Lietuva. – 1926.)

1926 m. lapkričio 7 d. Ukmergėje profesorius Voldemaras [Augustinas Voldemaras – politikas, iki 1926 m. jau buvęs Ministru pirmininku, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministru, III Seimo narys- tautininkas] skaitė paskaitą apie politinę Lietuvos padėtį. Į paskaitą buvo susirinkę daug žmonių, profesorius politinę padėtį įvardijo kaip visapusiškai blogą. Po paskaitos įvyko tautininkų susirinkimas, o vakare Inteligentų klube buvo aptarti dar ir kiti dalykai, ypač – savanorių suvažiavimo sušaukimo klausimas. Čia „vienas iš dalyvių išsiėmė žinomo „fašisto“ p. Glovackio [Vincas Grigaliūnas–Glovackis - karininkas, savanoris, kovojęs prieš bolševikus, bermontininkus ir lenkus; vienas iš Savanorių sąjungos organizatorių; 1926 m. rugsėjo mėn. valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybės atleistas į atsargą, lapkričio pabaigoje – suimtas] laišką ir buvo beskaitąs, bet pastebėjęs, kad klube, kur ateina ir išeina vienas kitas ir nesavas žmogus, kaipo valdininkui (rodos, dar teisėjui) demokratinėj respublikoj nepatogu „fašistų“ laiškai skaityti ir todėl pasitenkino tik pasakęs, kad p. Gl. prašąs suvažiavimą daryti su „ceremonijomis“: sugiedoti himną, pamaldas ir t.t./ Tai mat kokie tie savanorių susivažiavimai, todėl tikriems savanoriams su tokiais ponais ir visuose susivažiavimuose reikėtų žinoti su kuo turi reikalą ir tinkamai į tai reaguoti, kad Lietuvos demokratinėj respublikoj visoki p. Glovackiai ir jiems panašūs neišnaudotų tikrų savanorių valstybei kenksmingiems reikalams.“. (Lietuvos žinios. – 1926.)

1926 m. „[...] [1-as pėstininkų LDK Gedimino] Pulkas š. m. lapkričio m. 23 d. minėjo „Lietuvos kariuomenės 8 metų ir dr. Jono Basanavičiaus 75 metų sukaktuves“. Tą dieną kareiviams buvo skaitomos iškilmėms taikytos paskaitos./ Vakare 19 val. 30 m. vietinėj salėj buvo suruoštas kareiviams vakaras. Vaidino „Nervai“; vaidinimas pasisekė, tvarka buvo pavyzdinga, gaila tik, kad dėl vietos stokos daug norinčių negalėjo dalyvauti, o jų buvo net labai daug (iš kiekvienos kuopos buvo skirta tik po 20 žm.)./ Dalyvavusieji buvo labai patenkinti, nes pulkas panašių vakarėlių jau seniai neruošė./ Gediminiečiai sukruto ir žada šventėms vėl suruošti vakarėlį.“ (Karys. – 1926.)

1926 m. lapkritis. „Ukmergės mieste – bedarbių užregistruota 105 vyrai, šeimos narių – 349. Dirba prie viešųjų darbų 40, susirado sau darbą 24, kitų į darbą pasiųsta 13, neaprūpinta 38. Bedarbių skaičius paūgėjo 51 (bet atmesti 24 susiradusius sau darbą).“ (Lietuva. – 1926.); Vidaus reikalų ministerijos savivaldybių departamento žiniomis Ukmergėje  lapkričio 15 d. buvo registruoti 68 bedarbiai, 40 iš jų pasiusti dirbti viešųjų darbų, be darbo liko 28 žmonės. (Lietuva. – 1926.)

Gruodis
1926 m. „Ukmergės pravoslavų bažnyčios klebonui Šablovskiui Aleksandrui leisti nuo š. m. gruodžio mėn. 1 d. dėstyti tikybą Ukmergės gimnazijos mokiniams pravoslavams laisvai samdomojo  mokytojo teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1926.);
    
1926 m. gruodis. „Ukmergės miesto prad. Nr. 2 vedėją Buragienę Eleną laikyti ištarnavusia VII tarnybos kategorijos pirmąjį trimečių priedą nuo 1921 m. lapkričio 11 d. ir VII tarnybos kategorijos antrąjį trimečių priedą nuo 1924 m. lapkričio 11 d.“ (Švietimo darbas. – 1926.)

1926 m. gruodis. Ukmergėje susikūrė Savanorių sąjungos Ukmergės skyrius. Informacija apie skyriaus veiklą teikiama adresu - Kęstučio a. 6. (Lietuvos žinios. – 1926.)

1926 m. Dailininkas E. Kulvietis, kartu su kitais Lietuvos dailininkais, dalyvavo gruodžio 8 d. Kaune atidarytoje Lietuvos dailininkų darbų parodoje. (Rytas. – 1926.)

1926 m. „Ukmergė. Susitikti Naujuosius metus Ukmergės inteligentija gausiai susirinko inteligentų klube. Senąja tradicija, mušant 12 valandą, turėjo prasidėti kalbos. Kaip jau buvo pirmiau, svečius pirmiausiai pasveikindavo apskrities viršininkas, toliau kalbėdavo jau ir kiti. Šiuos metus sutinkant kažkodėl taip nebuvo padaryta. Kadangi niekas nekalbėjo, tai žmonių grupelės paragintas, į svečius prabilo P. Kuzma. Jisai savo kalboje gražiai ragino visus glaudžiai eiti prie darbo, kad bendromis jėgomis išlaikytų Lietuvos nepriklausomybę, kad jau daugiau nebepasikartotų, kaip buvo prie nuverstosios valdžios, tautiškai nusistačiusios inteligentijos laistymas pamazgomis ir neribotas neapykantos skleidimas. Po to griausmingai sušukta valio kariuomenei, sugiedota „ilgiausių metų“. Kadangi daugiau kalbančių nebuvo, tai klubo valdybos vardu padėkojo svečiams už apsilankymą ir pasveikino P. Piešina, prašydamas svečius pasilikti dar pasilinksminti.“ (Rytas. – 1927.)