1931 m.

Sausis    
1931 m. sausio 1 d. Pasienio policijos Ukmergės baro viršininko buveinė perkelta iš Širvintų į Ukmergę. (Policija. – 1931.)
    
1931 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos kūno kultūros mokytojui VOROBĖJUI Leonui leisti nuo š. m. sausio 1 d. dėstyti kūno kultūrą ir Ukmergės „Šviesos“ dr-jos gimnazijoje.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)
1931 m. „Ukmergės žydų realinės gimnazijos laisvai samdomą vokiečių kalbos mokytoją FRIDMANAITĘ Lilę, jos prašymu, atleisti nuo š. m. sausio 1 d. iš eitų toje gimnazijoje pareigų ir nuo tos pačios dienos leisti joje dėstyti vokiečių ir anglų kalbas laisvai samdomos mokytojos teisėmis Vytauto Didžiojo universiteto stud. BLUMBERGAITEI Raichei.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.); Nuo sausio 1 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojai Blumbergaitei Raichei leista eiti klasės auklėtojos pareigas. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)
 
1931 m. „Sausio 4 d. liktinių puskarininkių klube buvo surengta vaikučiams eglaitė. Lėšas – 215 litų, pulko vadovybė davė iš ekonominių sumų,  kiekvienam vaikučiui po 5 litus. Eglaitei papuošalų nedaug reikėjo pirkti, nes buvo iš pereitų metų, todėl klubo valdyba daugiau pinigų skyrė pirkimui vaikučiams dovanėlių. Be to, vaikučiams buvo suruošta ir arbatėlė. Vaikučius gerai palinksmino liktin. vyr. pusk. Žamauskas, kuris buvo apsirengęs dieduku ir orkestrui grojant su vaikučiais pašoko, pažaidė ir gražių pasakėlių pasakė. Vėliau diedukas įėjo apsikrovęs dovanėlėmis. Kiekvienas vaikutis traukė sau laimingą numerį, pagal  kurį diedukas davė dovanėlę./ Suruošimui arbatėlės, dėl lėšų stokos, valdyba kreipėsi prie liktinių ir laisvai samd. tarnaut. žmonų, prašydama šiuo tuo padėti. Ponios tai įvertino  ir mielai prisidėjo, apkraudamos stalus pyragaičiais, saldumynais ir t. t., už ką klubo valdyba ponioms širdingai dėkoja. [...].“ (Karys. – 1931.)

1931 m. „Sausio mėn. 10 ir 11 d. [1 pėstininkų] pulko švietimo vadovo kap. Kvedaravičiaus rūpesčiu kino [teatre] „Lyroje“ kareiviams buvo kino seansai. Rodė „Verden“ – vokiečių ir prancūzų karą.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. sausis. „Ukmergės žinios/ - Praėjusius jubiliejinius metus ypač su pasitenkinimu prisimena Ukmergės kalėjimas. Jubiliejaus proga daugelis kalinių gavo mažesnę ar didesnę malonę./ Pažymėtini trys: Martynas Laurenčiukas, švenčionietis, Jonas Jablonskis, marijampolietis ir Mykolas Grincevičius, šiaulietis. Pirmiesiems dviems buvo dovanota po penkerius likusios bausmės metus. Pastarąjį Teismas, užskaitęs iki teismo iškalėtą laiką, paleido./ - Naujų Metų sutikimas neišėjo iš tradicinės programos ribų: ilgų prakalbų ir „blaivybės“ realizavimo./ Beje, Naujų Metų sutikimo proga puskarininkių ramovėje buvo išrinkta Miss Ukmergė. Tik konkurentės kritikuoja, esą tai daugiau lenkiška Miss, nelietuviškas tipas. Be to, ir lietuviškai tik „ačiū“ temokanti./ - Naujausia Ukmergės naujiena, tai lenkiškos sukaktuvės š. m. sausio 10 d. Buvo švenčiamos 10 Ukmergės Lenkų Gimnazijos gyvavimo metų sukaktuvės. Tai buvo tikslingas šovinistinio lenkiškumo paradas. Prasidėjusi pamaldomis su kan. Lauso pamokslu, kuriame visiškai apsilenkiant su kuklumu, išgarbinta „taip aukšta“ lenkų kultūra, gražiausia lenkų kalba, su visu griežtumu pabrėžta lenkų teisė turėti Lietuvoj savas visas mokyklas, pradedant pradžios mokykla ir baigiant universitetu, užakcentuota, kad Marija yra „Krolowa Polska“. Žodžiu, išdėta visa endekiškoji programa. Ir pamokslo tonas toks mitinginis, kad lietuvį klausytoją erzinte erzino, o lenkiškos davatkėlės tik galvas lingavo ir ašarojo./ Per jubiliejinį aktą, po pamaldų, pasakyta daug kalbų, kurios skrupulingai laikėsi Lauso bažnyčioje paduoto tono. Tiesa, vieno kalbėtojo buvo pabrėžta, kad gimnaziją baigę jaunuoliai te nemano išsidanginti į užsienį, net nė į Lenkiją, o turi pasilikti čia, Lietuvoje. Čia esą reikalingi darbininkai. Gudrus kalbėtojas sumaniai sugestionavo mintį, kad tie darbininkai reikalingi ne tik krašto labui, kiek lenkiškoms „placuvkoms“. Viskas esą kamienui, kurio nuotrupa esą Lietuvos lenkai./ Pranešime apie Gimnazijos istoriją nuolat buvo linksniuojama šv. Ministerija,  kuri trukdžiusi gerus veikėjų norus./ Per aktą ir, vėliau, pietus, pasakė kalbas ir Ukmergės burmistras p. Kuzma. Per abu kartus pabrėžė „vienybės“ pageidavimą. Per pietus kažkodėl atsiprašė negalįs tiksliai reikšti minties lenkų kalba ir prašė leisti kalbėti lietuviškai. Ukmergiečiai laiko tai netikusiu išsišokimu./ Iš viso Ukmergės visuomenė nieko neturėtų prieš lenkų gimnaziją, kaip nieko neturi prieš net dvi žydų gimnazijas, jei lenkų gimnazija neerzintų lietuviškos visuomenės savo arogancija. Štai faktai: 1. Gimnazijos direktorius nesugeba poros sakinių taisyklingai [lietuviškai?] sumegzti. 2. Lenkų gim-ja, tai tegu ir auklėja lenkus. O tuo tarpu savo gimnazijoj jie gaminasi sau „placuvkų gynėjus“ iš lietuvių Zibalų, Blusevičių, Motiejūnų, Atkočiūnų ir p./ 3. Šventei pagaminti kvietimai su lietuvišku tekstu, bet kaip pasityčiota iš lietuvių kalbos. Pav. ten rašoma: „12 val. jubiliejimas aktas kinematografe „Lira“ salėje, 16 val. pietus sudėtinis Buto klubo“.“ (Rytas. – 1930.)

1931 m. „Pulko čiuožyklos, esant nešaltam ir daug sningančiam orui, darbas labai susitrukdė. Bet nežiūrint tai, vyr. leit. Statkevičiaus pastangomis sausio mėn. 13 d. įvyko čiuožyklos atidarymas. Čiuožėjų susirinko nemažai, nes visi senai jos  laukė. Čiuožykla įrengta pulko sporto aikštėje, nemaža – 90 x 40 mtr. ir gerai apšviesta elektra, padaryta kėdės važinėjimui, suolai ir griežikams bei rūbams stoginė. Mėgėjų pulke ir piliečių tarpe yra nemaža, todėl čiuožykla veiks kiekvieną dieną.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. sausio 15 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Juozas Žukauskas atleistas iš tarnybos. (Policija. – 1931.)

1931 m. sausio 19 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ kvietė atsiliepti išvardytų daiktų savininkus. „[...] Daiktai rasti buvo kratos metu žinomo vagies – recidyvisto Antano Voicechausko bute, Ukmergė, Nuotekų km. [gal gatvė?] 19 nr. [...]“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. sausis. Ukmergės kalėjime kalintys komunistai paskelbė bado streiką. Badavo apie 30 žmonių, komunistus palaikė vienas kitas už kriminalinius nusikaltimus kalintis kalinys. Streikuojantys kalėjimo administracijai pateikė 15-os punktų reikalavimų sąrašą, kuriame „plačiai kalba apie dabartinę kalėjimo tvarką ir apie nugirstą kalėjimų pertvarkymą. Jie esą prieš kalėjimų pertvarką.“ Ši protesto akcija nebuvo atskira – panašios tuo pačiu metu vyko ir kitose Lietuvos įkalinimo įstaigose. (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. sausis. „Nors Ukmergės miestas – vienas iš didžiųjų, tačiau visokie gastrolieriai jį aplenkia. Ukmergė laukia ir nesulaukia. Čia vieną kartą buvo užklydęs Runič – tai dar ir dabar merginos vaikšto ties ta vieta, kur jis gyveno.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. sausis. Savivaldybių departamentas patvirtino Ukmergės miesto savivaldybės biudžetą – 400023 Lt. (Lietuvos aidas. – 1931.)

Vasaris    
1931 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją BLIŪDŽIUTĘ Emiliją, jos prašymu, [...] atleisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. vieną mėnesį gydytis su alga. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)
1931 m. „Ukmergės vidurinės amatų mokyklos laisvai samdomą mokytoją RUDZIKĄ Kazimierą, jo prašymu, atleisti iš einamų toje mokykloje pareigų nuo š. m. vasario mėn. 1 d. [...] Pasvalio vidurinės mokyklos laisvai samdomą mokytoją BUROKĄ Steponą, jo prašymu, nukelti į Ukmergės vidurinę amatų mokyklą nuo š. m. vasario mėn. 15 d. tomis pačiomis teisėmis.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. vasario 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Antanas Pačkauskas atleistas iš tarnybos.; Vilkaviškio apskrities policijos I nuovados viršininkas Vincas Skomskis nuo vasario 1 d. perkeltas į Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjo pareigas. (Policija. – 1931.); Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Simas Tomašauskas perkeltas tokioms pat pareigoms į Mažeikių apskritį. (Policija. – 1931.)

1931 m. vasaris. „Neištaiso./ Ukmergės geležinkelio stoties iškaba tebėra su klaidomis. Kada ji bus ištaisyta?/ Priviso šunų./ baugu ir gatvėmis kartais vaikščioti./ Bizniukiškas balius./ Neseniai valdžios gimnazijos rūmuose Ukmergės ponios surengė balių. Balius buvo kaip balius: bufetas, šokiai, ilgos suknelės. Žodžiu buvo visa,  ko reikėjo. Tačiau šis balius pažymėtinas tuo, kad net jau praėjus Vytauto D. metams, šiame baliuje dar  kartą buvo pavartytas grabe šis žmogus. Šokant suktinį, vienas pil. paduoda komandą: „kadangi šiandien Vytauto Didžiojo vardinės, visos poros eina prie kasos ir perkasi jo medalį!...“ Štai tau – iš vardinių ir biznis...“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. vasario 15 d. Panevėžio apskrities policijos vyresnysis policininkas Petras Stumbras paskirtas Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju su vyr. policininko atlyginimu. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Š. m. vasario m. 15 d. įvyko L. K. Mot. Dr-jos Ukmergės skyriaus visuotinis narių susirinkimas. Gerb. karo kapelionas kun. Keblaitis laikė paskaitą „Religinis ir dorinis vaikų auklėjimas", kurioje labai vaizdžiai nupiešė vaikų auklėjimą. Už paskaitą gerb. kun. Keblaičiui valdyba taria nuoširdų dėkui. Išrinkta nauja v-ba: M. Montvilienė, T. Zavadskaitė, J. Varanavičiūtė, Ad. Šlaitaitė, O. Palubinskienė ir Pauliukonienė. Gerb. kun. P. Juknevičius sutiko būti tos draugijos patarėju. Gražiai šventė Motinos dieną.“ (Moteris. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Vasario mėn. 19 d. krim. policija iškrėtė Ukmergės šv. Kazimiero knygyną, kuriame rado „krikščioniškos“ priešvalstybinės literatūros. Knygyno vedėja Zamackaitė areštuota.“. (Socialdemokratas. – 1931.); „Ukmergės šv. Kazimiero knygyno vedėja p-lė  T. Zavadskaitė,  kuri po kratos buvo suimta ir padėta į kalėjimą, vakar [vasario 25 d.] už 15000 lt. vertės turto užstatą paleista.“. (Lietuvos žinios. – 1931.); „Ukmergėj suimtoji šv. Kazimiero Dr-jos knygyno vedėja p-lė T. Zavadskaitė už užstatą paleista. Kaltinama platinimu priešvalstybinio turinio atsišaukimų.“ (Vienybė. – 1931.)

„1931 m. vasario mėn. 19 d. iš Ukmergės m. Vytauto g-vės 39 nr. gyventojo Rimkevičiaus Juozo buto pavogtas įduotas jam saugoti Berelio Buto aprašytas už skolas patefonas, šių žymių: juodas, čemodano pavidalo, anglų firmos, vert. 220 lit. ir šios plokštelės: dvi rusų kalba, „Brazilskij Kraisor“ ir „Pana Irena“, 7 žydų kalba „Eiliu Dvirim“, „Minaša“. „Er wil, sie wil, „Der Keleke“, „Oi j dos a Chos“ ir dvi „Borecen a kale“, vert. 80 lit. Suradus pranešti Krim. polic. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1931 m. vasario 19 d. Geležinkelio policijos vyresnysis policininkas Jonas Levanas paskirtas Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju su vyr. policininko atlyginimu. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Ukmergę ištiko nelaukta garbė – turėti savo padangėje garbės kanauninką./ Juo yra nuopelnais pasižymėjęs Ukmergės dekanas Leonas Špakevičius, neseniai pakeltas į garbės kanauninkus. Šia proga gerb. kanauninkas surengė vasario 22 d. balių, kuriame dalyvavo per 30 asmenų – Ukmergės žymesnybių: p. komendantas, apskrities gydytojas p. Bortkevičius su žmona, gydytoja p-lė Šliupaitė, kriminalinės policijos punkto vedėjas ir k./ Vietiniai kunigai nepakviesti – vietos nebebuvę./ Per vaišes kun. dekanas prabilęs į svečius linkėdamas, kad ir toliau būtų tokie geri ir nuoširdūs santykiai.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. vasaris. „Dėl tilpusios š. m. vasario mėn. 4 d. „Lietuvos žinių“ 28 Nr. žinutės „Neištaiso“, siaurųjų geležinkelių direkcija paaiškina, kad Ūkmergės stoties iškaboje raidė „ū“ rašoma todėl, kad lietuvių aukštaičių giminės – sėlių tarme (ši tarmė buvo gyva dar XV amž.) „ūkas“ reiškia vilkas – Ūkmergė reiškia tą patį, ką ir Vilkmergė.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. vasaris. „Makaras Pčiolinas, Širvinskio vienkiemio (Obelių valsč. Rokiškio apskr.) gyventojas kartą nuvyko į Gryvą (Latvijoj), kame viena sena pažįstama suvedė su gan inteligentišku vyruku gerai kalbančiu rusiškai. Lyg pripuolamai šis pradėjo klausinėti, ar kartais Pčiolinas neturįs kokių pažįstamų, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėj ar šiaip už politiką sėdėjusių kalėjime, nes jam reikia išgauti įsakymų kariuomenei./ Pastarasis, gerai pagalvojęs, prisiminė gerą priedelį ir panašiems reikalams gabų šoferį Alb. Rapniką iš Ukmergės. Paėmęs 70 litų rankpinigių atidavė juos Rapnikui, prašydamas kaip nors atlikti pavestą užduotį. Šis atvyko pas vieną pažįstamą kareivį ir pradėjo jį prikalbinėti „nukniaukti“ reikiamų įsakymų, bet deja, jų planai greitai buvo policijos sutrukdyti, kuri, visą šią istoriją nugirdusi, padarė kratą ir rado pas jį kariuomenei įsakymų nuorašą. Vadinasi biznis baigtas, prasideda tardymas ir teismas. Teismas, žinoma, geruoju jiems nesibaigs.“ (Mūsų laikraštis. – 1931.)

Kovas
1931 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojui DAUKŠAI Antanui, baigusiam Vytauto Didžiojo Universiteto Teisių Fakulteto ekonomijos skyrių š. m. vasario mėn. 15 d. [...], mokėti nuo š. m. kovo mėn. 1 d. XI kategorijos atlyginimą.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. Nuo kovo mėn. 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjui su eilinio policininko alga Pranui Petrušauskui paskirtas pilnas nuovados viršininko padėjėjo atlyginimas. (Policija. – 1931.)

1931 kovas. „Savivaldybių departamentas atitinkamu aplinkraščiu nurodė miestų savivaldybėms ateityje imti į savanorių ugniagesių komandas vien tik tarnavusius Lietuvos kariuomenėje atsargos kareivius. Atsargos kariams ugniagesiams svarbu žinoti: kur yra tokios komandos, kiek jos turi žmonių ir atlyginimą. Štai trumpos tuo reikalu žinios. [...] Ukmergėje – 1  mašinistas (200 lt.), 1 vyr. ugniagesys (185 lt.), 2 šoferiai (165 lt.) ir 5 eiliniai (150 lt.) [...].“ (Karys. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Kovo 6 d. parapijos klebonijoje apsilankė krim. pol. Ukmergės punkto vedėjas. Apsilankymo priežastimi buvę du kun. P. Juknevičiaus pamokslai./ Valandėlę su kunigu pasikalbėjęs p. punkto vedėjas gerb. kunigo garb. kanauninko buvo pakviestas pietų. Per pietus, nuotaikai susidarius, p. punkto vedėjas pavaizdavo vietos policijos triūsą. Nežiūrint tiekos darbo, valdininkų kruopštumo dėka jau esančios sutvarkytos penkios bylos. Tik esą per maža darbininkų, o per daug medžiagos.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytoją LONDONĄ Izraelį, netinkamą pedagoginiam darbui, atleisti nuo š. m. kovo mėn. 7 d. iš tarnybos.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. kovas. „Ukmergė. Darbininkų bedarbių Ukmergėje yra daug. Miesto valdyba viešųjų darbų organizavimu ir bedarbių registravimu visiškai nesirūpina. Miesto grindiniui reikalingų akmenų paruošimas atiduotas į privačias rankas. Prie jų dirba keletas darbininkų, kurie per dieną teuždirba vos 2 ½ - 3 lt. Dalis darbininkų dirba prie miško kirtimo, bet ir čia daugiau neuždirba.“. (Socialdemokratas. – 1931.)
    
1931 m. „Ukmergė. Kovo 15 d. įvyko vietos tautininkų partijos skyriaus narių susirinkimas. Tarp ko kito, vietos gimnazijos direktorius (buvęs Šakių apskr. žemės tvarkytojas) p. Kazys Ambraziejus nusiskundė vietos gimnazijos kapelionu, kad tas platinąs „Ateitį“. Susirinkimas jam pavedė tuo klausimu surinkti smulkesnių žinių ir padaryti skyriaus Valdybai pranešimą.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. „Kovo 19 d. vietos inteligentų klubo salėje įvyko ilgai lauktas Vilkmergės 1-mo šaulių būrio vaidybos sekcijos susirinkimas. Dalyvavo ir rinktinės vadas vyr. lt. Kuzmickas./ Nutarta gegužės 2 d. Vilkmergėje pastatyti veikalą „Vytautas pančiuose“, J. Tauronio. Vėliau tas veikalas bus statomas gretimuose būriuose./ Rinktinės vadas palinkėjo sėkmingo darbo ir pažadėjo šį darbą paremti.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. „Kovo 20 d. Ukmergės m., Pilies g-vės 4 nr. gyventojo Pyragio Domo iš sandėliuko pavogtas dviratis šių žymių: firmos „Brenabor“, model „Ltv.“, 1358502 nr., rėmai juodi, geltonomis juostelėmis, kurios kiek apsitrynę ir mažai matomos, purvasargiai nikeliuoti, dešinio pedalio įsukimo vietoj sulieta misingiu, padangos balkšvai pilkos, firmos „Continental“, kabura ir balnelis rausvos spalvos, balnelis apsiūtas panašiai į paduškėlę [pagalvėlę] su apvedžiota juodo chromo oda, 200 lt. vert. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)
    
1931 m. „Ukmergė. Pastaraisiais dvejais metais, kai Ukmergės kapelionu buvo kun. V. Strazdas, kalėjime įdėta labai daug triūso palengvinti kalinių gyvenimą, kiek tai leidžia dabartinė kalėjimų santvarka./ Prisidėjo nauja dirbtuvė, knygų rišykla, kur keletas kalinių naudingai laiką praverčia. Padidintas knygynas [biblioteka] iki 650 knygų, kas šventadienis ir sekmadienis laikomos paskaitos, kurių dalis paveiksluota./ Į kalėjimo knygyną išrašyta  iki 30 rūšių įvairių laikraščių ir žurnalų./ Kalėjimo koplyčia, buvusi paprasta kamera, virto tikra koplyčia. Remontas ir nauji įtaisymai baigiami padaryti, įsigyti vargonėliai. Per pamaldas gražiai gieda vyrų choras. Baigiamas organizuoti stygų orkestras, kur patys kaliniai gros ir diriguos./ Kaliniai gauna progos kas šventadienis po pamaldų pasikalbėti su savo kapelionu koplyčioje. Dažnai kapelionas lanko juos ir kamerose, išklauso ir kiek gali išpildo jų prašymus. Kartais net specialiai vyksta į Kauną, lankosi jų reikalais reikiamose įstaigose./ Pernai ir šiemet buvo suruoštos, jaudinančios savo nuotaika bendros Kūčios./ Velykose surengtos dovanos kaliniams. Buvo ir trijų dienų rekolekcijos./ Vietos kalinių globos draugija, kurios pirmininku yra kapelionas Strazdas, šelpia skurdesnius kalinius, padeda išeinantiems rūbais ir pinigais, palaiko santykius su visais kaliniais laiškais, dovanėlėmis, pasimatymais./ Kaliniai ir laisvoji visuomenė džiaugiasi tokiu palaimingu triūsu šitoj labiausiai apgailėtinoj mūsų gyvenimo srity./ Kun. Strazdas teisingumo ministerio įsakymu nuo kovo 1 d. atleistas iš Ukmergės kalėjimo kapeliono pareigų.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Kovo 24 d. čia įvyko V. V. S. [Vilniui vaduoti sąjungos] skyriaus susirinkimas, kuriame p. Gobis skaitė reikšmingą paskaitą apie V. V. Sąjungos uždavinius Vilniaus atvadavimo reikale. Pabrėžė, kad V. V. Sąjunga tikra prasme tautiška organizacija, tautos būrėja turinti būti. Vilnių, esą, atgausim, kai Kaunas moraliai bus gana stiprus ir vieningas./ Įrašyta 16 naujų narių, išrinkta nauja valdyba ir revizijos komisija. Tik gaila, kad ir šios draugijos orumą stengiamasi panaudoti bizniui, siūlymais, be sveikinimo okupuotiems broliams, dar kitokių sveikinimų.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. kovo 26 d. Ukmergėje kilo didelis gaisras. Sudegė 5 gyvenamieji namai. Gaisrą gesino savivaldybės, 1 pėstininkų pulko ir šaulių gaisrininkų komandos, joms talkino miestiečiai. Gesinimo metu sužeisti penki gaisrininkai. (Diena. – 1931.); „III. 25 d. Ukmergėje užsidegė žydų bendruomenės namai, kuriuose buvo pirtis, limonado ir vaisvynių dirbtuvės, pečiai macams kepti ir t. t. Pečkurys buvo sudėjęs ant krosnies malkų, norėjo jas padžiovinti ir todėl kilo gaisras. Į gaisrą atvyko Ukmergės savivaldybės, šaulių ir 1 pėst. pulko ugniagesių komandos. Gesinimui vadovavo naujas miesto brandmajoras ltn. Statkevičius (1 p. p. k-dos vadas). Ugnis dėl didelio vėjo smarkiai plėtėsi. Gaisrą pavyko lokalizuoti 0 val. 20 min. Galutinai likviduotas 3 val. Nuostolių arti 40000 lit. Gaisro metu nukentėjo 1 pėst. pulko ugniagesiai, narsiai kovoję su įsisiūbavusia liepsna: kirvininkų vadas vyr. pusk. Aidukas Petras sutrenktas į galvą krintant stogui, Ratkevičiui Kaziui perkirsta ranka, eil. Goldbergui Jankeliui išnerta iš peties dešinė ranka, jaun. pusk. Šimkui Valerijanui, grand. Beineriui Stasiui, eil. Šarkai Alfonsui, Vasiliauskui Pranui nudeginti rankos pirštai ir kojos.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. „Kovo m. 25 d. vakare Valstybinės Gimnazijos mokytojas L. [Leonardas] Dolangauskas išėjęs į kiemą taip smarkiai buvo suparalyžuotas, kad vietoj sugriuvęs ir  išgulėjo iki pasigedus šeima ji surado. Nežiūrint visų pastangų pagydyti kovo 27 d. neatgavęs žodžio jis mirė. Kuomet teko numirėlį laidoti, vietos klebonas surašyti mirties metrikų ir susitarti dėl laidojimo apeigų griežtai atsisakė ir uždraudė laidoti  parapijos kapinėse, motyvuodamas tuo, kad velionis neatliko prieš mirtį išpažinties. Aiškinimo, kad velionis prieš tai būdamas visai sveikutėlis ne tik mirti, bet ir sirgti nesirengė, o ūmai susirgus žodžio neatgavo, matomai klebonas nepriėmė dėmesin ir  pridūrė, kad velionis kalendavot [kalėdoti?] pas save klebono nebuvo užprašęs./ Velionies šeimai kilo visai rintas klausimas, kur gi dėti numirėlį? Gerai, kad dar stačiatikių šventikas  kaipo velionies kolega (mat dėsto toj pačioj gimnazijoj stačiatikių tikybą) sutiko priimti į stačiatikių kapus, surašyti mirties metrikus ir pats net iš namų iki kapų su apeigomis palydėjo. Velionies šeima turėjo, žinoma, ne tik su tuo sutikti, bet dar būti dėkinga./ Kovo 30 nežiūrint į šaltą orą velionies palydėti susirinko didžiausia minia žmonių.[...] Pasakyta prakalbos, uždėta vainikai. Bet dėl tokio klebono elgesio visų pasipiktinimas buvo didžiausias.[...]./ Velionis savo laiku buvo kunigas ir užėmė aukštą klebono vietą, buvo katalikas, pažiūromis krikščionis demokratas.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

Balandis
1931 m. balandžio 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Stasys Grabauskas atleistas iš tarnybos. (Policija. – 1931-04-15. – Nr. 8. – 3 virš. p.); Kazys Baršauskas priimtas Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1931.)

1931 m. balandis. „Šiomis dienomis Ukmergės miesto valdyba, karo vadovybei sutikus, paskyrė miesto brandmajoru [ugniagesių vadu ?] 1 p. pulko ugniagesių komandos viršininką leit. Statkevičių. Dabar mieste yra 4 komandos su 90 ugniagesių.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. balandis. „Ukmergėje šiomis dienomis suorganizuota sąjunga, kurios vyriausias tikslas platinti Lietuvoje išdirbama manufaktūra [audiniai?]. Sąjungon jau įstojo daugiau kaip 200 narių.  Spas.“ (Dienos naujienos. – 1931.); Ukmergėje įsisteigusi Lietuvoje gaminamai manufaktūrai platinti sąjunga. Kodėl būtent Ukmergėje, o ne Kaune, ir kodėl būtinai manufaktūrai, o, sakysime, ne batams – neaišku. Bet kadangi žmonės pas mus prie neaiškių dalykų pratę, tai ir į tokią sąjungą įsirašę net 200 ukmergiečių. Gal, sako, kokie ordenai vėliau už nuopelnus savo  pramonei bus dalinami. Argi galima šiandien ne nuopelnų ir be ordeno.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. balandis. „Ukmergė. 1926 m. čia veikė L. S. D. S-gos „Žiežirba“ skyrius, bet po gruodžio 17 d. veikimas sustojo ir iki šiai dienai nieks iš buvusių žiežirbininkų nemano pradėti skyrių gaivinti./ Brangūs idėjos draugai! Gana miegoti. Pasirodykime, kad  ir Ukmergės darbininkų jaunuomenėje teka susipratusių darbininkų kraujas, kad mes jaunoji karta, rengiamės į socialistinį rytojų.“. (Socialdemokratas. – 1931.)

1931 m. balandis. „Neseniai Vilkmergėje įsisteigė moterų šaulių skyrius, kuriam vadovauja Stosiūnienė. Jau buvo keli skyriaus susirinkimai. Nutarta suruošti pirmos pagalbos kursus, kuriuose dėstyti pasižadėjo dr. A. Šliūpaitė. Balandžio 11 d. skyrius suruošė didelį „Perkelio balio“ su laimės šulinėliu. Publikos buvo daug. Pelno gauta per 1000 litų. Šaulės labai dėkingos Vilkmergės valdžios gimnazijos piešimo mokyt. Kulviečiui už didelę pagalbą ruošiant vakarą.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. balandis. „J. E. Vysk. Reinio ir kun. Krupavičiaus bylos dėl pasakytų 1930 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėj kalbų perduotos Ukmergės teisėjui.“ (Darbininkas. – 1931.)

1931 m. „Vytauto Didžiojo Universiteto stud. ČIVILIUI Jonui leisti nuo š. m. balandžio mėn. 13 d. iki birželio mėn. 15 d. pavaduoti susirgusią Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją Bliudžiutę Emiliją laisvai samdomo mokytojo teisėmis.“ [...] „Kalvarijos vidurinės mokyklos laisvai samdomą mokytoją ADAMSĄ Julių tarnybos reikalu nuo š.m. balandžio 15 d. nukelti į Ukmergės valdžios gimnaziją laisvai samdomo mokytojo teisėmis.“ (Švietimo ministerijos žinios. -1931.)  

1931 m. „Ukmergė. Balandžio mėn. 20 d. Kauno Apygardos Teismas Ukmergėje nagrinėjo dviejų komunistų bylą. Vieną išteisino, o antrą, kirpėją Boką, nuteisė 4  metams kalėjimo. Bokas prašėsi teismą dovanoti, žadėjo daugiau nebeveikti komunistų naudai, bet nieko tas negelbėjo.“. (Socialdemokratas. – 1931.)

 1931 m. balandis. „Ukmergės inteligentai surengė išleistuves pasienio policijos baro viršininkui p. Basavičiui, kuris iškeltas toms pat pareigoms į Alytų.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Bal. 21 d., kaip jau buvo pranešta, daržininkas Štremanas sumušė miesto burmistrą p. Kuzmą. Štremanas keliais smūgiais vėzdu sužeidė burmistrui galvą ir nosį. Po to kaltininkas nuvyko į policiją pareiškęs, kad „užmušęs“ burmistrą, nes tasai po smūgių iš tikro buvęs pargriuvęs kaip negyvas. Tačiau galvos sužeidimas, gydytojui p. Bortkevičiui suteikus pagalbą, pasirodė gyvybei nepavojingas./ Priežastis esanti romantiška.“. (Lietuvos žinios. – 1931.); „Ukmergė. Balandžio mėn. 24 d. 17 val., einant Ukmergės burmistrui Gedimino gatve, jį užpuolė Jonas Streimanas ir smarkiai apkūlė. Vieni sako, kad burmistras buvo sumuštas dėl panelių, kiti aiškina, kad dėl darbo, nes J. Streimanas yra daržininkas.“ (Socialdemokratas. – 1931.)
    
Gegužė
 1931 m. gegužės 1 d. Utenos apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Balys Račys perkeltas toms pačioms pareigoms į Ukmergės apskrities policijos nuovadą. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Vilkmergės [šaulių] rinktinės vaidybos sekcija gegužės 1, 2 ir 3 d. d. vaidino J. Tauronio „Vytautas Pančiuose“. Pirma diena buvo skirta I pėst. pulko kareiviams, antra ir trečia – visuomenei. Žmonių abi dienas prisirinko daug, bet neapsivylė, nes vaidintojai, gerai pasiruošę, suvaidino tikrai meniškai.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. „Miestas, kur gyventojai nesidomi kultūros reikalais./ Gegužės 2 d. Šaulių Rinktinės scenos mėgėjai suvaidino Tauronies „Vytautas pančiuose“. Vaidilų pasidarbuota./ Ukmergėj vakaras retenybė, bet publikos maža. Pasakoja, kad nei vieno mokytojo nebūta, nors vietoj 3 gimnazijos, vidurinė ir apie 10 pradžios [mokyklų]./ Ukmergė visų priešaky./ Bendro apsnūdimo priešaky yra Ukmergė. Paskaitoms temos ir susirinkimams dienotvarkės ilsisi archyvuose. Veikėjai ir iniciatoriai lyg išmirę. Ukmergė, vienas iš didesnių mūsų miestų, neturi savo laikraštuko, kada valsčių miesteliai turi. Visų nusiraminimas baltakėj, šiltame klube. Neapseinama be skandalų, galvų daužymo. Gyvenama prieškarinius laikus./ Gegužės 2 d. inteligentų klube įvyko šlapi [?] šokiai. Publika salėn netilpo, stalai lūžta, prekyba išvystyta ir skambėjo pinigai.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. „Gegužės 3 d. Lietuvai pagražinti draugijos [Ukmergės?] skyrius surengė medelių sodinimo šventę. Rytą prie nepriklausomybės paminklo susirinko gimnazijų ir pradžios mokyklų mokiniai, miesto burmistras pasakė kalbą, prašydamas jaunuomenę gerbti medelius, o Lietuvai pagražinti draugijos vardu p. Bajoras sveikino visuomenę, susirinkusią dirbti kilnaus darbo. Po to, visi su 1 p. pulko orkestru nuėjo į Liepų alėją ir čia pasodino jaunų liepų. Pažymėtina, kad miestas labai sparčiai auga ir naujai statomos gatvės labai gražiai papuošiamos.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. gegužės pradžioje, vadovaujantis naujuoju savivaldybių įstatymu, buvo paleistos Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Ukmergės savivaldybių tarybos ir valdybos. Burmistrai palikti pareigose, numatyta naujų rinkimų, rengiamų kitokiais principais, data. (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergė. Ukmergės parapija didoka, arti šešių tūkstančių parapijiečių. Be to, pati Ukmergė – apskrities miestas su įvairių organizacijų centrais. O katalikai neturi savo salės. Yra, tiesa, salė špitolėje, bet sulig gero vyro rankove. Šiais organizaciniais laikais be salės, lygu žuviai be vandens. Pernai atkėlė čia kun. L. Špakevičių, su architekto statybos gabumais kleboną. Ukmergės katal. organizacijoms sužibėjo viltis greit savo salę turėti. Bet apsivilta. Kun. kan. Špakevičius sako galįs apsieiti ir be organizacijų ir savo statybinę energiją skiria bažnyčiai perreformuoti. Bažnyčią perreformuoti gerai, bet nebūtina, o salės reikalas neatidėliotinas.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergės valdžios gimnazija minėjo šiemet Motinos Dieną. Minėjime dalyvavo mokinių motinos ir globėjos, mokytojai ir mokiniai. Minėjimą atidarė gimnazijos kapelionas, prabildamas į motinas. Po to, trys mokytojai laikė paskaitas. Tarp paskaitų mokiniai deklamavo eilėraščius./ Meninėje dalyje p. Piešinos vedamas gimnazijos choras gražiai sudainavo keletą dainelių, ir minėjimas baigiamas padeklamavus „Maldas už Bažnyčią ir Tėvynę“.“ (Rytas. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Pagarsėjęs mūsų apskrity Balninkų vikaras kun. Ruokys, pirko sau naują motociklą ir gegužės 6 d. Ukmergėje bandė važiuoti. Smarkiai paleidus motociklą įvyko katastrofa ir kun. Ruokys sunkiai užgautas buvo vos gyvas nugabentas pas Ukmergės kleboną gydytis.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Didžiai gerbiamas ponas redaktoriau, labai prašau atitaisyti telefonogramą [...] „Didelis skandalas Ukmergės mieste“. Kad skandalas buvo, tai tas tiesa; kad užpuoliau burmistrą P. Kuzmą, tas tiesa, tik kad basliu, tas netiesa; smūgis buvo duotas paprasta lazda, kuri nuo pirmo sudavimo sulūžo ir likusiu galu kažkaip teko ponui Kosui visai be reikalo./ Kad jau gulintį burmistrą dar mušiau, tas irgi netiesa; burmistrui sudaviau vieną kartą, nuo kurio buvo parkritęs, bet greitai jis vėl pakilo. Kas toliau buvo aš nebemačiau. Nors telefonogramoj pasakyta, kad aš kur tai dingau ir policija leidosi manęs ieškot, tas irgi netiesa, nes aš pats tiesiai nuo įvykio vietos nuėjau į policiją ir pasakiau, kas atsitiko ir už ką./ Telefonogramoj pasakyta, kad tai buvo kerštas už išnuomotą butą kitam; tas neatitinka tikrenybės: butas buvo išnuomotas varžytinių keliu ir kas daugiau įvarė [pasiūlė didesnę kainą], tas ir išnuomavo, o prie ko čia burmistras. Aš burmistrą užpuoliau ir sudaviau už tai, kad jis meiliais įkalbinėjimais ir visokiais pažadais buvo parsivedęs ir laikė pas save mano meilužę,  kuri su manim gyvena ir su kuria manėm vestis./ Už teisingumą žinutės atsakau./ J. Streimanas./ Ukmergė, Ramygalos g. 10 nr.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. gegužės 7 d. laiške redakcijai Ukmergės burmistras P. Kuzma, komentuodamas laikraštyje „Lietuvos žinios“ spausdintą ne vieną žinutę apie burmistro konfliktą su J. Streimanu, rašo: „[...] Brangindamas laiką ir laikrašty vietą, trumpai pasakysiu, kad buvau užpultas J. Streimano ne dėl meilužės, kaip „jis pats“ rašo ir ne taip jau dėl buto, iš kurio Streimanas teismo keliu iškeliamas, bet čia po priedanga viso glūdi kitas dalykas./ Jog tas užpuolimas įvyko prieš savivaldybių rinkimus, ir tai padaryta ne Streimano iniciatyva, o tik Streimanas buvo panaudotas kaipo įrankis šiai provokacijai įvykdyti./ Kaip kas nori – tebekalba. Aš jau baigiu žilti, laikas man brangus ir su visokiais Streimanais neįsileisiu į diskusijas. Tuo reikalu iškelta byla pagal 471 str. ir teismas tars savo žodį. Kantrybės.[...]“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. „Ukmergėje gegužės 6 ir 7 d. viešėjo Kauno futbolo komanda LFLS – Tauras. Pirmąją dieną svečiai žaidė su vietine komanda „Ursus“. Spaudimas beveik visą laiką buvo „Ursus“ pusėj. Rungtynes laimėjo svečiai golų [įvarčių] santykiu 3 : 0. Kitą dieną LFLS – Tautas žaidė su 1 pėst. L. D. K. Gedimino pulko komanda. Nors svečiai ir gražiai pasavosi [perdavinėjo kamuolį], bet vis dėl to pulkas juos spaudė ir keletą kartų taikė į vartus. Rungtynės baigėsi lygiom – 2 : 2.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergės moksleiviai šiemet ypač pamėgo savo spaudą, kurioj keliama jų idealizmas ir drąsinama didiems ateities žygiams. Tai ateitininkų spauda. Ateitininkų Ukmergėj taip pat nemaža. Žadą, rodos, atgyti senesnieji ukmergiškių laikai. Linkime, kad taip būtų.“ (Ateitis. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergėj V. 9. d. inteligentų klubo salėje Vilniui Vaduoti Sąjungos skyrius surengė koncertą. Visą programą išpildė gimnazijos mokiniai. Choras padainavo keletą dainelių ir du mokiniai su mokytoju K. Pietreku keletą smuiko tercetų. Po programos buvo ligi ryto šokiai.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergėje V. 10. 1 pėst. pulko aikštėje buvo pirmos šio sezono rungtynės tarp 1 pėst. pulko komandos ir „Ursus“. Abi komandos neparodė jokios technikos; matyt dar mažai šiemet žaidė. Rungtynės baigėsi 6 : 2 – „Ursus“ naudai.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Š. m. gegužės mėn. 14 d. Ukmergės „Šviesos“ d-ja rengia žydų gimnazijos neturtingų mokinių naudai loteriją. Bendra loterijos suma 2500 lt. Bendra išlošimų suma 1250 lt. Išlošimų premijų 2000. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją GOBĮ Juozą atleisti nuo š. m. gegužės mėn. 14 d. iš tarnybos už veikimą, nesuderintą su mokytojo pareigomis ir valstybine tarnyba.“ (Švietimo ministerijos žinios. -1931.)

1931 m. gegužė. „Vilkmergė. Naują miestų savivaldybių įstatymą mūsų valstybiškai nusistačiusi visuomenė sutiko labai palankiai ir su džiaugsmu. Dabar tarp vietos lietuvių visuomenės grupių atstovų jau eina pasitarimai apie sudarymą vieno lietuvių kandidatų sąrašo./ Rinkimų komisija iš p. dr. Bortkevičiaus, Vl. Žilinsko, K. Česnavičiaus, M. Mackevičiaus (lenkų atst.) ir Judelio Levito (žydų atst.) jau patvirtinta ir veikia. Vilkmergės miesto savivaldybei bus renkama 15 atstovų, o buvo 35.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergėj, Kęstučio aikštėj vienas patefonų ir laikrodžių magazino savininkas įtaisė radijo garsiakalbį. Vakarais gatvėj susirenka daug žmonių pasiklausyti muzikos. Turgaus dienomis, kai privažiuoja daug kaimiečių, garsiakalbį sujungia su patefonu ir griežia polkas ir liaudies dainuškas. Seniai su ilgom pypkėm dantyse ir bobutės su kiaušiniais užmiršta visus reiklaus ir sustoję gatvėj stebisi.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergė. Švaros savaitės komiteto vadovaujami, pradžios ir aukštesniųjų mokyklų mokiniai su savo mokytojais miesto gatvėmis padarė didelę eiseną. Su 1 pėst. pulko orkestru ir švaros savaitės lozungais nuėjo į miesto sodą, kur prie Nepriklausomybės paminklo mokyklų inspektorius pasakė prakalbą. Jis ragino jaunimą būti švariais, o miesto valdybą prašė  pasirūpinti, kad mokyklų mokiniai galėtų veltui eiti pirtin ir įtaisyti gerų aikščių,  kur galima būtų pažaisti ir pakvėpuoti tyru oru. Švaros savaitės komiteto rūpesčiu dvi dienas bus nemokama pirtis, bus dalinamos švariems mokiniams dovanos ir renkamos žinios apie visų įmonių ir krautuvėlių švarą.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 - ųjų metų Ukmergės valstybinės gimnazijos laida: B. Karevičius, R. Aleknavičius, E. Tarnauskas, J. Šostakas, J. Stukas, F. Čivas, A. Dutkus, V. Pakalniškytė, V. Dalinkevičius, J. Pažiūra, A. Tumavičius, A. Grudzinskas, P. Bugenis, V. Pipiras, J. Aviža, P. Baublys, U. Meilus, L. Blažys, A. Ražanas, A. Daniūnas, P. Masiulionis, B. Saulevičius, M. Vidžiūnas, K. Pieškaitė, P. Zilnytė, P. Dievulytė, J. Navikas, K. Kalibatas, K. Linkevičius, J. Renkauskas, E. Keibūtė, A. Galvanauskaitė, P. Andriūnas, J. Gobis, Žulytė.
    Gimnazijos direktorius – K. Ambraziejus. Mokytojai: A. Dumbrienė, Gudavičiūtė, S. Pilipenkaitė, Masiliūnaitė (I), Masiliūnaitė (II), E. Kulvietis, P. Kosas, Dalangauskas, kun. P. Mačys, P. Lašinskas, R. Grikenis, P. Kvedaravičius, J. Gobis, V. Černius, A. Daukša, B. Strazdas, A. Bunikis, A. Piešina, L. Vorobiejus, K. Pietrekas. (Pagal Perko darytą foto vinjetę. – 1931.)

1931 m. „Gegužės mėn. 19 d. kariuomenės teismas teisė Ukmergės miesto gyventoją Šemberą Vaclovą, buv. 1 pėst. pulko vyr. pusk. Remeiką Adolfą, vyr. pusk. Čimbarą Juozą, jaun. pusk. Gineiką Juozą, grand. Leoniką Česlovą ir eil. Jurą Antaną ir buv. pasienio policininką Macijauską Leoną, kaltinamus už šnipinėjimą Lenkijos naudai./ Teismas pripažino Šemberą Vaclovą kaltu, kad jis nuo 1926 m. ligi 1929 m. pradžios, susitaręs ir bendrai veikdamas su kitais, teikdavo už atlyginimą lenkų karo žvalgybai Vilniuje gautas iš kitų žinias apie Lietuvos kariuomenę, žinodamas, jog šios žinios, kaipo slapto pobūdžio, dėl Lietuvos valstybės saugumo yra neskelbtinos svetimai valstybei. Gineiką Juozą, Remeiką Adolfą ir Macijauską Leoną pripažino kaltais, kad pirmieji du, kaipo buvę 1 pėst. pulko puskarininkiai, tas žinias imdavę iš pulko ir įteikdavę Šemberui, o paskutinysis, Macijauskas Leonas, kaipo buvęs pasienio policininkas prie užgrobtos lenkų Lietuvos teritorijos neitralės zonos, Šemberą su tomis žiniomis praleisdavęs per neitralinę zoną Vilniun pas lenkų karo žvalgybą. Teisme liudininkų žodžiais bei pačių teisiamųjų prisipažinimu buvo nustatyta, kad jie visi šį judošišką darbą dirbo už siunčiamus iš Varšuvos lenkų grašius. Čimbaras Juozas, Leonikas Česlovas ir Juras Antanas dėl įrodymų trūkumo buvo išteisinti./ Pripažintus kaltais kariuom. Teismas nubaudė: Šemberą Vaclovą 9 metais sunkiųjų darbų kalėjimo numatytomis B. St. 28 ir 30 str. pasekmėmis ir Gineiką Juozą 7 metais to pat kalėjimo ir su tomis pat pasekmėmis, atėmus iš jų karių vardą  ir iš kariuomenės išmetus, o iš antrojo atėmus dar ir Lietuvos neprikl. 10 mt. jubiliejaus medalį. Macijauską Leoną ir Remeiką Adolfą, kaipo mažiau kaltus ir nesąmoningai veikusius, galutinoj išvadoj nubaudė tik po 1 metus paprastojo kalėjimo, bet šias bausmes jiems lygtinai atleido (pagal lygtinio nuteisimo įstatymą), jei jie daugiau nenusikals per tam tikrą laiką.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. gegužės 19 d. Ukmergės burmistras P. Kuzma, atsakydamas į laikraščio „Kvieslys“ klausimus, kalbėjo, jog tinkamos vietos, kurioje būtų galima įrengti vaikų aikštelę – sodelį miesto centre nėra, nes „visur triukšmas“, bet galima būtų ją įrengti ties paštu [Kauno g., ten buvo savivaldybei priklausęs nemažas žemės plotas, taip vadinamas miesto sodas], jei atsirastų juridiniai asmenys, pav. „Lietuvos Vaiko Globos Komitetas ar kuri kita organizacija, kurie imtų sodelį savo žinion ir tvarkytų, tada ir Miesto Valdyba jiems padėtų“. Atsakydamas į klausimą ar yra mieste žemės, kur būtų galima įrengti aikšteles tenisui ir kitiems žaidimams, burmistras kalbėjo: „Žemelės yra nemaža. Šventosios paupy galime duoti 1,5 ha, ir padėtume įrengti, tik niekas oficialiai mūs to neprašė. Tiesa, buvo čia užėję du ponai, pašnekėjo gražiai, ir tuo baigėsi sporto aikštės klausimas; matyti, kad Ukmergėj nėra fizinio auklėjimo organizacijos, kad nesirūpina.“ Į klausimą ar greitai mieste bus vandentiekis, P. Kuzma atsakė: „Šiais metais centralinėse gatvėse bus pastatyti trys dideli šuliniai – hidrantai, kurie duos užtektiną kiekį sveiko, gero vandens ne tik miesto gyventojų reikalams, bet ir gatvėms laistyti./ Miesto higienai kelti šiais metais bus pradedami turgavietėj, prie upės, miesto sodo tvarkymo darbai [t. y. buvusi turgavietė bus pertvarkoma į parką (dab. Pilies)]. Ten graži vieta. Ilgainiui gyventojai galės ten pailsėti nuo miesto triukšmo.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergėj nuo birželio 1 d. pradės eiti laikraštis du kartus per mėnesį.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. gegužė. „Ukmergėj turgaus sargas T. apskundė autobusų stoties krovinių nešiotoją žydą S. už plūdimąsi. Teisme paaiškėjo, kad T. krovinių nešiotoją S. pavadino „žydu parku“. Teismas T. nubaudė 2 savaitėms arešto.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. gegužės 31 d. išėjo „Kūno kultūros mokslo prietelių laikraščio „Kvieslys“ 1 numeris. Tikėtina, kad laikraščio išleidimo data derinta prie tą dieną surengtos Ukmergės valstybinės gimnazijos mokinių „Žaidimų, gimnastikos ir sporto šventės – gegužinės“, kuri vyko Pivonijos šile. Laikraščio redakcijos įžanginiame žodyje rašoma: „Šių dienų pedagogika lygiai toleruoja kūno kultūros mokslus su kitais švietimo, mokymo ir auklėjimo darbais. Kūno kultūros darbas pas mus mažai žinomas ir įvertinamas, todėl turime šią auklėjimo – mokymo sritį kelti ir populiarizuoti. [...]/ Šią mokslo sritį „Kvieslio“ redakcija ir nori savo laikraštėlio skiltyse kelti Ukmergės apylinkės visuomenei, nori ieškoti kelių, kuriais lengviau ir greičiau būtų galima tikslą siekti, nori nors keturis kartus metuose – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą paskelbti visuomenei, kas toje srityje padaryta ir kas manoma veikti toliau. [...]“. 8 puslapių laikraštyje gausu įvairių su kūno kultūra, sportu, varžybomis susijusių straipsnių bei žinučių, 8 puslapis skirtas įvairioms verslo reklamoms. Leidinio redaktorius ir leidėjas – A. Dlugauskas. (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužės 31 d. vykusio Ukmergės valstybinės gimnazijos mokinių žaidimų, gimnastikos ir sporto šventės – gegužinės programa: „[...] I d. 1. Visų dalyvių iškilmių maršas./ 2. V, VI ir VII kl. berniukų ritminis pratimas - „Ripkos judesiai“./ 3. I it II klasių mergaičių ritminis pratimas su vėliavėlėmis./ 4. V, VI ir VII kl. berniukų piramidės./ 5. I, II ir III kl. berniukų ritminis pratimas su lazdomis./ 6. Individuali gimnastika. Prževalskio schema./ 7. VII, VI, V, IV ir III kl. mergaičių liaudies šokių motyvai./ 8. VII a ir VII b klasių berniukų pratimas ir piramidė (ilgos lazdos)./ II d. 9. Volley ballas, šviedyšokis ir kvadratas. Žais Rokiškio, Utenos ir Ukmergės Valdžios gimnazijų mokiniai./ III d. 10. Lengvoji atletika: trumpųjų distancijų bėgimas, bėgimai su lankais, šokimai į tolį ir aukštį, šokimai su kartimi ir mėtymai./ Dalyvauja vyresniųjų klasių berniukai ir mergaitės./ 11. Įvairenybės (ilgoji virvė). Dalyvauja Rokiškio, Utenos ir Ukmergės gimnazijos mokiniai./ 12. Vydūno kūrinių motyvai. Dalyvauja vyr. klasių mergaitės./ Rinkimosi rikiuotė ir TAUTOS HIMNAS./ IV d. Paskui bus šokiai ir žaidimai, radijo ir kita. Pradžia 2 v. (14 v.) po piet.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m gegužė. Reklama: „DĖMESIO!/ Karių, moterų ir civilių rūbų/ SIUVYKLA/ P. ŠAULIO/ Pilies g-vė 4 Nr./ DARBAS GARANTUOJAMAS.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „Rytų Prekyb. ir Pramonės D-ja/ „Vienybė“/ Ukmergė, Naujoji g-vė 5 № Telef. 93./ Fabrikas ir Sandėlis įvairių Ūkio mašinų ir padargų. Mašinų taisymo dirbtuvė. Liejykla. Geležinės prekės./ MOTORAI./ Šįmet gavome iš Sovietų Rusijos įvairių ūkio mašinų prieškarinės kokybės PIGIOMIS KAINOMIS./ Priimame užsakymus gamybai ir pataisymui įvairių rūšių mašinų, o taipgi liejame įvairius daiktus (maniežus, tribas ir kt.)/ Mašinas parduod. Išmokėjimui lengvomis sąlygomis./ Užeikite ir įsitikinsite, arba pasinaudokite mūsų atstovu, kuris aplankys JUS.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m gegužė. Reklama: „DĖMESIO! DĖMESIO!/ Šviežią mėsą, rūkytus lašinius ir visų rūšių dešras galima gauti tik/ A. Toločkos/ krautuvėje, Kauno g-vė Nr. 3.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „Batų dirbtuvė/ J. PAROKO/ Kauno g-vė Nr. 11./ Priima vyrų, moterų ir vaikų/ avalynės užsakymus./ Didelis gatavos avalynės pasirinkimas./ Darbas garantuojamas./ Prašom įsitikinti.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „ŪKININKŲ DĖMESIUI!/ Dirbtuvė „Lyna“/ Ukmergėj, Gedimino 50/ Priima velti, krempliuoti, dažyti ir chemiškai valyti kostiumus ir kitus rūbus./ DARBĄ SPECIALISTAI ATLIEKA.“ (Kvieslys. – 1931.)    

1931 m. gegužė. Reklama: „VISIEMS SVARBU!/ Didžiausias gatavų rūbų pasirinkimas prieinamomis kainomis ir išsimokėtinai/ tik pas J. KRAKAUSKĄ./ Kęstučio aikštė Nr. 19.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „DĖMESIO!/ Didžiausias pasirinkimas/ ŪKININKAMS/ žemės ūkio mašinų bei įrankių tik/ V. Masiulio ir J. Baltrušaičio/ prekybos namuos Ukmergės skyriui,/ Vienuolyno g-vė./ Sąlygos prieinamos.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „A. SVIDERSKIO/ Cukrainė ir kepykla./ Kasdien šviežios bulkos, duona, visų rūšių pyragaičiai ir taip pat dešros; vėsinamieji gėrimai ir ledai.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „Visų dėmesiui!/ A. Motiejūno sodininkystė./ UKMERGĖ. Mažoji Bažnyčios g-vė/ (Prie senos bažnyčios)/ Galima gauti žydinčių gėlių: rožių, tulpių, ir kitokių; be to fliancų [daigų, sodinukų]. Priima bukėtų [puokščių], krepšelių ir vainikų užsakymus./ KAINOS PRIEINAMOS.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „Visiems svarbu!/ Siuvėjas P. Tamašauskas/ Ukmergėj, Kęstučio aikštė Nr. 5/ priima civiliškų ir visokių kariškų rūbų siuvimą, garantuodamas už darbą.“ (Kvieslys. – 19318.)

1931 m. gegužė. Reklama: „Pigiai parduodami dūdų orkestro/ instrumentai./ Galima gauti ir išmokėjimui. Kreiptis – S. GLAZAS./ Vytauto g-vė 4, Ukmergė//  Duodami dviračiai pasivažinėjimui./ S. Glazas, Vytauto g. 4.“ (Kvieslys. – 1931.)

1931 m. gegužė. Reklama: „ŠĮ VASAROS SEZONĄ TIKTAI/ Kine „MODERN“/ Kęstučio aikštė 3, Sabulis/ Bus demonstruojami/ geriausi paveikslai [kino filmai].“ (Kvieslys. – 1931.)

Birželis
1931 m. „Birželio mėn. 2 d. Ukmergės, Liepų Alėjos 36 nr. gyventojos Meilutės Anelės, esant jai gegužinėje Ukmergės miške „Pivonijoje“, pavogtas ridikiulis [rankinukas], šių žinių: vidutinio dydžio, tamsiai melsvos spalvos, odinis, iš šonų su dirželiu, užsegamas kampe, veidrodėlis  išpuolęs. Vidus buvo išmuštas pilkos spalvos medžiaga, su keturiais skyriais, kuriame buvo medalionas širdies pavidalo, nedidelis, auksinis, ant viršaus medaliono buvo akmenukai žalsvos spalvos, dobilo lapelių pavidalo, prie medaliono buvo plonas retėžėlis „Duoble“, vert. 23 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1931.)

1931 m. birželis. „Šiais metais [1 pėstininkų] pulko futbolininkai suskirstyti į dvi komandas – I ir II. Pirmoji komanda, atidarydama pulke ir Ukmergėje sezoną, žaidė su vietos komanda „Ursus“ ir pralaimėjo 6:2./ Birželio mėn. 6 ir 7 d. iš Kauno buvo pakviestas žaisti į pulką LFLS „Tauras“, kuris 6 d. žaidė su Ukmergės „Ursus“  ir rungtynes laimėjo 3:0./ 7 d. žaidė su pulku. Rungtynės, kaip iš vienos, taip ir iš kitos pusės buvo labai gyvos. I puslaikis baigėsi 2:1 kauniečių naudai, o antras – 0:1 pulko naudai. Antrame puslaiky kauniškiai laikėsi silpniau negu pulkas ir vartininkas su bekais [gynėjais] turėjo labai daug darbo gintis ir pulkas būtų nugalėjęs, bet atvykęs iš Kauno teisėjas buvo labai šališkas ir vieno golo, gražiausiai patekusio į kauniškių vartus, pulko naudai neužskaitė. Už tai iš žiūrovų pusės susilaukė nemalonių komplimentų ir  t. t./ Birželio 6 d. tas pats teisėjas referavo visai teisingai ir kodėl jis pasikeitė 7 d. – nežinoma.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergės gyventojai savivaldybių rinkimuose dalyvauja 7 sąrašais. Beveik visi pasivadinę ūkininkų ir darbininkų vardais, tik 3 tautybėm: lietuvių, žydų ir lenkų. Gegužės 7 d. „Aido“ salėje buvo rinkikų pasitarimas rinkimų klausimu.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergėj plačiai kalbama apie C. Basmanaitės mirtį. Ji buvo vietos gražuole skaitoma. Tačiau jai atrodė, kad jos storumas neatitinka dabartinei madai, iki normalumo reikėjo „numesti“ 10 klg. Mergina važinėjosi dviračiu, 3 kartus per dieną maudėsi, gimnastikavusi ir per mėnesį sumenkėjo devyniais klg., bet tuo nesitenkino, dėjo pastangas „sunaikinti“ paskutinį „nereikalingą“ klg. ir mirė.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Birželio mėn. 14 d. Ukmergėje įvyko visos apskrities V. V. [Vilniui Vaduoti] Sąjungos Kongresas – Vilniaus diena. Į kongresą atsilankė Centro valdybos atstovas prof. Biržiška./ Prof. M. Biržiška savo kalboje nurodė sąjungos uždavinius ir tikslus, nušvietė perspektyviškai Vilniaus vadavimo klausimą. Pranešimas buvo turiningas ir įdomus. Profesoriaus kalba buvo palydėta gausiais plojimais./ Po pertraukos buvo svarstomas Apygardos steigimo klausimas./ Į Apygardos komitetą išrinkti: mokyt. Pacevičius, p. Stosiūnienė, dir. Lempertas, kap. Ruzgys, ats. mjr. Bunikis, prov. [provizorius – vaistininkas] Valeika ir mokyt. Jončys./ Vakare Inteligentų Klubo salėse įvyko koncertas – balius.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergėj Nuotekų g. 44 m. gyv. Jonas Daunoravičius pranešė kriminalinei policijai, kad vakare apie 7 val. 30 min. einant jam iš Vilniaus g-vės prie Šventosios upės tilto užpuolė trys nepažįstami vyrai, sumušė  ir atėmė 270 litų pinigų. Kvotos daviniais nustatyta, kad tą dieną Daunoravičius su Žilevičium J. girtavo Vlasovo aludėje, čia jie buvo susipešę ir nugalėtoju tapo D., už ką Žilevičius keršydamas išėjus D. iš aludės pasivijo jį  ir sumušė. Kai dėl atimtų pinigų paaiškėjo, kad D. jų visai neturėjo ir kad jokio arklio (kaip kad jis aiškino pardavęs Pocepavičiui), nebuvo. Daunoravičius apie apiplėšimą pranešė melagingai, norėdamas Žilevičiui atkeršyti už sumušimą, tačiau nepasisekė, nes dabar D. einant Baudž. St. 157 str. traukiamas tieson.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. birželio 19 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbti rinkimų į Ukmergės savivaldybės tarybą rezultatai: „[...] Ukmergėje iš 2315 balsavo 2005 (85%), netikrų b. 312, išrinkta 15: 5 liet., 6 žyd., 4 lenk.: 1) Steponavičius K. vald., 2) Lapinskas M. lig. kas. dir., 3) Alekna A. ūk. bank. dir., 4) Dirmantas B. adv., 5) Dembrys [Dumbrys] A. gyd., 6) Charmauskis [Charmanskis] H. adv., 7) Radvilavičius J. tarnaut., 8) Skinderis L. ūk., 9) Rutkauskas St. laikrod., 10) Goldbergas B. tarn., 11) Karbinskas [Karlinskis] A. gyd., 12) Orvinas B. pram., 13) Braud M. pirkl., 14) Kliugas [Klingas] L. gyd., 15) Rochmilevičius [Ch. Rachmielis] gyd.[...]“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergės miesto ir priemiesčių gyventojai jau naudoja papigintą elektros energiją. Vasarą moka po 67,5 ct. už kW., o žiemą 81 ct.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergės autobusų stoty stovi senas, raudonai nudažytas automatas, kuris atkreipia keleivių dėmesį. Anksčiau įmetęs į jį 50 ct. galėjai patraukti stalčių ir išsiimti keletą saldainių. Bet dabar automatas virto „taupomąja kasa“, nes pinigus priima, o saldainių neduoda. Žmonės, kurie ten jau puslitrį įkišo, daugiau „nebeaukoja“, bet kai kurie keleiviai kartais įsigeidžia paragauti automato saldainių. Įkiša 50 ct., palaukia, pakrapšto automatą, bet nieko negauna. Vieni susikeikia ir nueina, bet kai kurie sukelia net didelį triukšmą stoty.“ . (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergė – nemažas provincijos miestas, nenori atsilikti nuo moderniško Kauno. Čia darbštus burmistras taiso gatves, tiesia plačius šaligatvius ir net pasiryžo įtaisyti vandentiekį,  kad žmonėms nereikėtų į aukštą kalną tempti vandens. Bet tas darbas kažkodėl nesiseka, jau padarė rezervuarą vandeniui, o dabar kasa griovius, deda vamzdžius ir vėl atkasinėja. Bet vis vien šiemet ar kitąmet miestas vandentiekį turės. Miesto sodas – vienintelė ukmergiečių poilsio vieta. Daugiausia žmonių čia susirenka sekmadieniais. Susėdę pavėsiuose bičiuliai rūko, šnekučiuojasi, o tūlas čia pat kioske nusiperka ir laikraštį. Spaudą Ukmergiečiai mėgstą, nes sode skaitančių „Dieną“ gali pamatyti daug. Labiausiai mėgstamas laikraštis tai „Diena“. Iš sporto Ukmergėje nuo senų laikų mėgiamiausias yra futbolas. Ukmergiečiai turi net 4 futbolo komandas, kurios dažnai žaidžia tarp savęs ir kviečiasi svečių iš Kauno./ Ukmergės miesto burmistras smarkiai perreformavo savivaldybės gaisrininkų komandą. Senuosius gaisrininkus (su šeimomis [?]) pašalino iš tarnybos, o jų vieton priėmė naujus. Paliko tik du senus gaisrininkus, bet ir tie gaisrinėj gyvena paskutines dienas. Naujas brandmeisteris iš Kauno gaisrininkus smarkiai suveržė. Dabar nė vienas be leidimo negali išeiti.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „[...] birželio mėn. 28 d. „Vilties“ [sporto draugija iš Kauno] futbolininkai vyksta Ukmergėn rungtis su vietinėmis komandomis.“ (Socialdemokratas. – 1931.)

1931 m. birželio 28 d. „išlaužęs Ukmergės kalėjimo tvorą“ pabėgo kalinys Pranas Tarasevičius, teismo nubaustas 8 metams sunkiųjų darbų kalėjimo dėl savavališko pasišalinimo iš sargybos ir pabėgimą iš kariuomenės. (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1931 m. birželio 29 d. Vilkmergės apskrities šaulių rinktinė minėjo savo 12 metų veiklos sukaktį. Šaulių šventė sutapo su šv. Petro ir Pauliaus atlaidais, į miestą suplūdo daug žmonių. Karo kapelionas laikė pamaldas Kęstučio a. prie paminklo „Lituania Restituta“, kur išsirikiavę stovėjo šventės svečiai, šauliai pėstininkai, raiteliai, motociklininkai ir dviratininkai bei didelė minia ukmergiškių ir atvykusių. Rinktinę sveikino: miesto įgulos viršininkas pulkininkas Stapulionis, Šaulių sąjungos vadovybės atstovai: majoras Kairiūkštis ir L. Vailionis, burmistras P. Kuzma, Vilniui vaduoti sąjungos Vilkmergės apygardos atstovas Pacevičius bei Alytaus šaulių atstovas mokytojas J. Stankevičius. Šių iškilmių metu Šaulių žvaigžde buvo apdovanoti: rinktinės pirmininkas Antanas Čekanavičius, vėliavininkas Adomas Tumas ir Musninkų būrio vadas Aleksas Barauskas. Apdovanotuosius pasveikino majoras Kairiūkštis. Po apdovanojimų sekė sporto rungtys: bėgimas, šuoliai į aukšti, tolį, gimnastikos pratimai, „piramidės“ ir „gyvieji paveikslai“. Profesorius L. Valionis įteikia apdovanojimus geriausius rezultatus parodžiusiems sportininkams: Ivanauskui, Medišauskui, Dambrauskui, Pikteliui. Iškilmės baigėsi apskrities viršininko kalba ir himno giedojimu. Po to šventė persikėlė į „miesto sodą“, kur stovėjo Gedimino stulpų forma sustatyti vaišių stalai. Čia toliau buvo sakomi įvairūs palinkėjimai Vilkmergės apskrities rinktinei, gražiai dainavo svečiai iš Dzūkijos. (Trimitas. – 1931.)

1931 m. birželis. „Ukmergėj kalbama, kad žydai esą nusistatę išrinktąją Ukmergės miesto tarybą boikotuoti. Žydai nori, kad burmistru būtų tas pats – p. Pr. Kuzma, o lietuviai su lenkais susivieniję nori išrinkti naują burmistrą. Žydų taryboje yra 6 atstovai, o susivienijusio lietuvių ir lenkų bloko – 9. Kas tikrai bus burmistru kol kas tikrai nežinoma. Liepos 2 d. paskirtas pirmas tarybos posėdis, kuriame viskas paaiškės.“ (Dienos naujienos. – 1931)

Liepa
1931m. „Ukmergės vidurinės amatų mokyklos mokytoją – meisterį BARTNIKAITĮ Stasį, kaipo negrįžusį iš duotų jam [...] atostogų ir nesuderinamą su mokytojo vardu elgesį atleisti iš einamų toje mokykloje pareigų nuo š. m. liepos mėn. 1 d.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjams su vyr. policininko atlyginimais Jonui Lėvanui ir Petrui Stumbriui nuo liepos 1 d. mokamas pilnas nuovados viršininko padėjėjo atlyginimas. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Liepos 2 d. Ukmergėje buvo pirmasis naujosios tarybos posėdis. Jį atidarė seniausias narys p. J. Radvilavičius. Dalyvavo senasis burmistras p. Kuzma, apskrities viršininkas ir 8 tarybos nariai – 4 lietuvių frakcijos ir 4 lenkų. Vienas lietuvių frakcijos narys p. Steponavičius serga psichine liga. Žydai posėdy nedalyvavo. Burmistrui paskirta alga 900 lt. (anksčiau buvo 500 lt.), o jo padėjėjui 600 lt. Burmistru išrinktas ats. pulk. Vladas Rėklaitis, padėjėju (lenkų frakcijos pasiūlytą) Vincą Turčinskį.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergėj VII. 4 ir 5 d. viešėjo Kauno LGSF. Pirmą dieną žaidė su ŠSK [Šaulių sporto klubu?] ir pralošė 2 : 0. Kitą dieną žaidė su „Kodimo“ ir išlošė 4 : 1. Svečiai, matyt, labai savim pasitikėjo, nes žaisdami su ŠSK pirmame kėliny pastatė visai prastą vartininką, kuris ir įleido 2 golus. Paskui, pamatę, kad gali pralošti, pakeitė kitu.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Prieš 4 metus įsisteigusi Ukmergėje valdžios amatų mokykla šiemet išleido pirmąją laidą. Mokyklą baigė 7 mokiniai: Baublys Kazys, Jasionis Kazys, Bortkus Feliksas, Perednikas Aleksandras, Starovoitovas Aleksandras ir Striogis Jonas. Mokykloje veikia 2 skyriai: stalių ir metalistų. Pirmos laidos išleistuvių proga buvo surengta mokinių darbų paroda, kurioje Ukmergiečiai galėjo pamatyti gražių medžio ir metalo dirbinių bei piešinių. Mokykla kasmet plečiasi ir tobulina įrankius.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergės miesto valdyba labai rūpinasi miesto statyba. Tam tikslui kasmet duoda nemokamai arba parduoda iš varžytinių daug sklypų namų statybai. Kur prieš keletą metų dar pievos žaliavo, dabar jau išstatytos didelės gatvės  ir gražiai puošiamos. Ukmergėj statyba ypač pašoko paskutiniaisiais metais. Neseniai miesto valdyboje buvo iš varžytinių parduoti 25 sklypai namams statyti, kuriose dalyvavo labai daug miesto gyventojų. Kad palengvinus pirkimo sąlygas miesto valdyba sklypus parduoda išsimokėtinai per 5 metus.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergiečiai ekonomiškai susipratę, lietuviai. Nors gatvėje galima išgirsti ir kitaip kalbančių, bet užtat visi remia savo krašto pramonę. Ukmergiečiai visur ir visuomet perka tik lietuvišką monopolizuotą prekę [atseit, valstybinę degtinę]. Ukmergėj daug restoranų, bet dar daugiau kavinių, arbatinių, valgyklų ir dar kitokiais pavadinimais įstaigų, kur galima gauti „lietuvišką prekę“. Jei jūs kartais atvažiuosite į Ukmergę  ir užeisite į valgyklą, tai valgyti kažin ko ar gausite. Cukrainėj galėsite tik silkę nusipirkti. Žinoma yra ir tikrų cukrainių, bet labai maža. Kavinėj kavos neprašykit, nes jos ten neparduoda. Restoranus ukmergiečiai nelabai mėgsta. Čia dažniausiai susirenka tik galvų pasiskaldyti ir mokiniai, nes čia mokytojai niekad neateina. Čia jie atsisėda ant kepurės ir jaučiasi visai drąsiai. Bet į cukrainę moksleiviai užeiti nedrįsta./ Mažalkoholinių gėrimų parduotuvėje gėrimo su dideliu alkoholio kiekiu negalima gauti. Čia savininkai laikosi, tvarkosi, kad sumažinus laipsnių skaičių, jie į šnapsą vandens įmaišo.“(Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Kitais metais Ukmergėj manoma statyti kareivines, kurios kaštuosiančios apie 3 mil. litų.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergės Valdžios Gimnazijos Direktorių p. AMBRAZIEJŲ Kazimierą, jo prašymu, atleisti nuo š. m. liepos mėn. 10 d. vieną mėnesį atostogų su alga; Direktoriaus pareigas šių atostogų metu pavesti eiti vicedirektoriui p. GRIKENIUI Romualdui.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)
1931 m. Ukmergės vidurinės amatų mokyklos direktorių GĖGŽNĄ Juozą atleisti su alga atostogų nuo š. m. liepos mėn. 10 d. ligi rugpjūčio mėn. 10 dienos; minėtųjų atostogų metu leisti tos mokyklos mokytojui MEMĖNUI Kaziui pavaduoti direktorių.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergėje dėl savininkų nesusitarimo konkuruoja kai kurie autobusai. Iš Ukmergės į Kovarską (25 klm.) veža už 75 ct., o sekmadienį, VII. 12 d., vieno autobuso savininkai be savo eilės pradėjo rinkti keleivius į Kauną. Kurie nesiderėjo, mokėjo po 6 lt., kurie pasiderėjo į Kauną važiavo už 3 litus. Autobuso savininkas p. Lyška skundėsi, kad kiti į Kauną daro net po antrą reisą, o jo neleidžia važiuoti. Nors kiekviename autobuse yra lentelė, kurioje rašo, kad prie šoferio leidžiama tik vienam asmeniui sėdėti, bet autobusų savininkai to nesilaiko. Kad daugiau pinigų surinkti, jie prikemša prie šoferio net po pora keleivių. Tada šoferis net rankų laisvai išskėsti negali.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. VII. 14 d. besimaudydama Šventosios upėje prigėrė lenkų gimnazijos VI kl. mokinė Jadvyga Račkauskaitė 17 m. amžiaus. Ji su drauge plaukė skersai upę ir pavargo. Buvo gilu, ir ji, nebegalėdama plaukti, pradėjo šaukti pagalbos. Aplinkui nebuvo žmonių, o draugė bijojo gelbėti. Kol atbėgę žmonės ją išgelbėjo, ji buvo jau nebegyva. Ištraukus iš vandens mėginta atgaivinti, bet nepavyko.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „VII .17 d. naujas Ukmergės miesto burmistras p. Vl. Rėklaitis ir jo padėjėjas p. V. Turčinskas tarybos posėdyje davė priesaiką.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

 1931 m. „Ukmergės Lenkų Nevaldžios Gimnazijos Direktorių p. STOMMĄ Vytautą atleisti nuo š. m. liepos mėn. 21 d. vieną mėnesį atostogų. Direktoriaus pareigas šitų atostogų metu pavesti eiti vicedirektoriui p. MACKEVIČIUI Mykolui.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergė (m. kor.). Pernai pradėtas statyti nepriklausomybės paminklas šiemet baigtas ir atrodo gražiai. Pastatytas visuomenės aukomis Lietuvai pagražinti draugijos Ukmergės skyriaus rūpesniu. Priešaky įmūrytas lotyniškas parašas: „Lituania Restituta“, o iš šonų bus dar įmūryti Respublikos Prezidento, D. L. K. Vytauto ir Dr. Basanavičiaus atvaizdai.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Liepos m. į 24 d. naktį Ukmergės m., Kauno g. 8 nr. gyventojo Skystimo Edvardo iš nerakintos daržinės, esančios kieme, pavogtas dviratis šių žymių: firmos „Naumann“, juodas, gerokai padėvėtas, rėmai apsitrynę, pirmutinio rato padanga šviesiai pilka ir gerokai padėvėta, o paskutinio juodai pilka ir beveik nauja; ratlankiai abu juodai dažyti ir apsitrynę [...] Ukmergės m. valdybos nr. 206, dviračio vertė 100 lit. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1931 m. liepa. „Praeitą savaitę Jonavoj viešėjo Ukmergės šaulių komanda ŠSK. Šauliai – geriausi Ukmergės futbolistai, Jonavos „Makabi“ aplošė. Rungtynės baigėsi 3:1 – ukmergiečių naudai. Rungtynių žiūrėti buvo susirinkę beveik visi Jonavos žydai./ VII. 25 d. Jonavos „Makabi“ atvažiavo Ukmergėn. Čia žaidė su vietos žydų komanda „Kodimo“. Jonaviečiai dėjo visas pastangas, kad  kaip nors atsilygimus. Žaidimas buvo labai karštas. Bet rungtynės vis dėlto nepavyko. Jonaviečiai pralošė 2:1 ir su golais [!] grįžo namo.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergė (m. kor.). Nuo rugsėjo 1 d. mieste ir priemiesčiuose bus įvestas privalomas pradžios mokslas. Iki rugpjūčio 15 d. gyventojai turi užregistruoti pas burmistrą savo vaikus nuo 7 iki 13 metų amžiaus.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Ukmergiečiai turi didelį patogumą – upę panosėj. Negalima sakyti, kad jie tuo patogumu labai entuziastingai naudotųsi, bet vis dėlto vadinasi pliažas visada pilnas plikų žmonių. Kostiumai čia ne madoj. Nebent kokia užkietėjusi moralistė užsimauna ant pilnos figūros kelnaites. Šiaip ponios, panelės – nuogos, vyrai – nuogi. Atstumas tarp vyrų ir moterų maudyklių 50 – 100 metrų. Savaime aišku, kad norintieji akimis peržengia „neitrales zonas“ ir žymiai arčiau vieni kitų atsiduria./ Visokiausių tipų pliaže. Žinoma, įdomiausia ties moterų maudyklėmis. Gražuolių Ukmergei Dievas nepašykštėjo – yra puikių moterėlių, ant kurių nuolat galanda dantį miesto donžuanai.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. liepa. „Puikiai sutvarkytos gatvės (regis dar senosios valdybos nuopelnas), gražiai dekoruoti, didžiumoj mediniai, namukai. Mieste pilna saulės, bet nėra to tvaiko kurį skleidžia įkaitę miesto akmenys, nėra nejaukios, slegiančios nuotaikos./ Ukmergė – gal visai neprastas kurortukas. Kas, kad nėra čia jokių mineralinių vonių, nėra jūros. Man rodosi, kad visko čia būtų, bet nėra reklamos. Stebuklingai gražūs Šventosios krantai gali atstoti ir jūrą ir viską. Čia pat aplinkui miškai./ Kalbant apie ukmergiečius tegalima trumpai išsireikšti. Tai savo rūšies italai – sėdi gatvėse, švilpauja, dainuoja. Rūpintis kasdiene duona – ne  jų reikalas. Iš viso – ukmergiečiai dideli linksmybių mėgėjai. Bet patys sau linksmybių suruošti jie nemoka. Laukia, kol kiti ką nors padaro. Atvažiuoja iš kitur meno svečių – salė pilnutėlė. Jei vaidina ar koncertuoja, ar pagaliau futbolą lošia savi – neįdomu./ Baisiai/ e k s c e n t r i š k o s  U k m e r g ė s/  p o n i o s/ Panelės didžiumoj smarkiai išdykusios ir užkabinėja vyrus gatvėse. Na, jei pradėjom apie moteris, tai galime ir dar vieną dalyką pasakyti: prieinamų mergužėlių nūdien ir Ukmergėje daugiau negu seniau, dargi pernai metais. Kokias galima  iš to daryti išvadas? Dar krenta į akis nesuprantamos ir niekur nematytos moterų mados. Keistos suknios, dar keistesni galvos apdangalai. Viskas primena kažką, tik ne Lietuvos provincijos miestuką./ Ukmergės ponai rimtai šneka apie reikalus ir/ a p i e  n a u j o j o  b u r m i s t r o/  p l a n u s./ Skundžiasi, kad miesto valdymas šiemet pateko į ne lietuvių rankas. Naujasis burmistras – ne savas žmogus, kviestas iš Panevėžio apylinkių. Kas ir kam jį kvietė – lieka tuo tarpu paslaptis ar bent viešai nekalbamas dalykas. Miesto reikalai tiek rūpi ukmergiečiams, kad, girdėti, daugelio laukia toks pat likimas, kaip nelaimingo p. St. [Streimano ?], kuris, vargšas, besirūpindamas miestu pats buvo priverstas kraustytis iš jo./ Šiaip – aromatiškos nuo darželių gatvės, juokas ir patefonų muzika Ukmergėje. Ukmergė greta su Kaunu seka moderniuosius šlagerius ir todėl kiekvienas zvoščikas [vežikas] dabar dainuoja arijas iš tonfilmų [įgarsintų kino filmų ?], kurių...Ukmergėje niekad nebuvo./ Tiesa, tarp kitko – yra ir antroji medalio pusė. Ir Ukmergėj yra tam tikros rūšies padugnių gyvenimas, skurdas, nesutikimai. Tuo atžvilgiu ir Ukmergė vejasi didesniuosius miestus. J. A. Mrozinskas“ (Dienos naujienos. – 1931.)

Rugpjūtis
1931 m. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjui su vyr. policininko atlyginimu Mikui Janušoniui nuo rugpjūčio 1 d. mokamas pilnas nuovados viršininko padėjėjo atlyginimas. (Policija. – 1931-08-15. – Nr. 16. – P. 308.)

1931 m. rugpjūtis. „Pirmuoju savo programos punktu visos naujai išrinktos miestų tarybos pažymėjo taupumą. Neatsiliko ir naujoji Ukmergės miesto taryba. Burmistrui ir padėjėjui algas pakėlė, už posėdžius sau mokesčius pasiskyrė ir pradėjo uoliai posėdžiauti. Kad programos punktas būtų pradėtas vykdyti, sprendė tarnautojų algų klausimą. Ir nusprendė, jog sargai gaudami į mėnesį 150 litų per puikiai gyvena ir todėl atsižvelgdami į ekonomijos principą sumažino jiems algas iki 100 litų. Viskas tvarkoje – ir programa vykdoma ir opozicijos nėra. Negi sargai gali sudaryti opoziciją, juk jie miestų tarybų rinkti neturi teisės.“ (Diena. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Niekur, turbūt, taip nekrenta į akis kvailo poniškumo viešpatavimas, kaip Ukmergėj. Šiam miestukui seniai jau reikėjo pasidaryti lietuvišku, deja – Ukmergėj dabar daugiau lenkiškai kalbančių, negu prieš porą metų. Ir fantazija pas žmones tikrai lenkiška. Girdi, kas mums gali drausti lenkinimo darbą, dargi kai mes turime ir miesto taryboje savų žmonių didžiumą. Šiaip net valdininkai ir visuomenės veikėjai drąsiai rodo, moką ir lenkiškai, atseit, - poniškai, pasišnekėti./// Susitikti – Kęstučio aikštė. Čia rendez – wous ir tos rūšies operacijos. Bet „žmoniškai“ pasibovyti – yra kita vieta. Tai antrasis Ukmergės miesto sodas prieš paštą. Jis atdaras ištisą naktį, tad čia puiki vieta Amūrui ir jam giminiems dievukams. Kai tik tamsa užgula Ukmergę – sode prieš paštą prasideda gyvenimas. Jis tęsiasi dažnai iki ryto, o yra ir tokių, kurie nuolat čia vakaroja. Sodas visų mėgiamas./ Patogumai dideli. Kadangi suolai siauri, tai po 10-11 v. poros susisėda tiesiog žolėje. Žolės mindžioti niekas nedraudžia, nors, regis, miesto ponai ir turi pastatę čia sargą. Na, sargas nori gi miego, tad palieka meilėje skęstančius žmones ramybėje, o tie ir džiaugiasi.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugpjūčio m. 4 d. Ukmergės m., Kauno g. 40 nr. gyventojo Dūdos Vlado iš buto pavogtas laikrodis šių žymių: sidabrinis, ciferblatas baltas, skaitlinės rymiškos [skaitmenys romėniški], uždaromas dviem dangteliais, abu dangteliai su zaviesėliais [lanksteliais], viršutiniam dangtely yra mažas kvadratas, paliktas monogramai, užpakalinis dangtelis lygus, be jokių graviūrų, tik kraštai nuo sunkaus atidarinėjimo suraižyti, užsukamas galvele, vert. 60 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ne kokią elektros šviesą turėjome Ukmergėje esant senajai miesto savivaldybei, bet dabar, išrinkus naująją, elektros šviesa yra tiesiog nebepakenčiama: čia šiaip taip šviečia, čia ir užgeso, o jei kas turi modernišką radijo  imtuvą,  maitinamą iš elektros tinklo, tai toks yra virtęs menkai naudingu, nes pilno voltažo, 220 V, kaip ir nebebūna./ Miesto elektros stotis yra ne pačios savivaldybės, bet koncesionieriaus p. Deveikio rankose, gero biznieriaus, bet ne specialisto elektros srity ir be to nelaikančio nė vieno kvalifikuoto specialisto. Kaina gi už elektrą, palyginti buvo gana aukšta. Todėl senoji miesto savivaldybė ją papigino 35%, bet dabar p. Deveikis teismo keliu ir per naująją miesto savivaldybę,  jam jau palankesnę, ėmėsi žygių, kad paliktų senąją kainą, bet reikia abejoti, ar tai jam pavyks, nes taip kiltų nepasitenkinimas miesto gyventojų tarpe, o antra, jog ir patsai gyvenimas yra atpigęs.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Naujoji miesto savivaldybė atlyginimą komisijoms už posėdžius vietoj 5 litų padidino iki 10 litų. Sudaryta 4 komisijos po 3 žmones. Buvusiam burmistrui p. Kuzmai pasigydyti pašalpos paskirta 750 litų.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergė (m. kor.). Vandentiekio darbas sparčiai žengia pirmyn. Jau visos reikalingos mašinos pastatytos ir į rezervuarą varo vandenį. Iki gatvės nutiesti vamzdžiai. Dabar kasa griovius ir tiesia vamzdžius tolyn. Dar šį rudenį Kauno ir Deltuvos gatvių kampe pastatys du hidrantus. Artimesnieji gyventojai greit galės įsivesti vandenį į namus, o kitą pavasarį ir miesto centras bus aprūpintas geru vandeniu.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergė, VIII. 9 d. 1 pėst. pulko sporto aikštėj buvo futbolo rungtynės. Žaidė šauliai – ŠSK  su 1 pėst. pulko komanda. Nors šį kartą šauliai žaidė be 2 savo geriausių žaidėjų, bet vis dėlto sugebėjo stiprią komandą išlaikyti. Pirmame kėliny sviedinys buvo šaulių rankose [!] ir dažnai lankė pulko vartus. Bet visų progų neišnaudojo. Teįmušė tik 2 golus. Antrame kėlinyje jauni šaulių futbolistai pavargo. Pulkas paėmė sviedinį į savo rankas ir pradėjo siųsti į vartus smūgius. Nors apgynimas ir gerai laikėsi, bet visų smūgių likviduoti nesugebėjo. Pulkas iš eilės įvarė 3 golus ir taip rungtynės baigėsi 3:2 – pulko naudai.“ (Dienos naujienos. – 1931-08-12. – Nr. 107. – P. 4.)

1931 m. rugpjūtis. „Pašilė. Rugp. 9 d. Pašilėje, vietinės „Pav.“ kuopos 10 metų sukaktuvių proga įvyko viso Ukmergės rajono „Pavasario“ S-gos kongresas. Iš 20 „Pav.“ kuopų į kongresą atvyko apie 800 pavasarininkų iš 18 kuopų. Vėliavų buvo 16. Kongresas prasidėjo iškilmingomis Mišiomis, kurias [Pašilės bažnyčios?] šventoriuje atlaikė Ukmergės rajono „Pav.“ pirmin. kun. V. Strazdas. Pamaldose griežė karo orkestras [1 pėst. pulko?] ir giedojo Deltuvos – Taujėnų jungtinis choras. Pamokslą apie jaunimo auklėjimo kryptis pasakė Kauno regiono dvasios vadas kun. St. Telksnys./ Kongreso posėdis įvyko Pivonijos miške. Be pav-kų čia dalyvavo tūkstantinė žmonių minia. Iš Kauno atvykę dalyvavo svečiai: „Pav.“ centro v-bos atst. p. St. Rauckinas, Amerikos „Vyčių“ darbuotojas p. Zdankus, Kauno regiono jaunimo direktorius kun. St. Telksnys. Garbės prezidiuman pakviesti Kauno svečiai ir iš Vilniaus atvykęs kun. prof. Kraujelis, dek. kan. Špakevičius, kleb. kun. Babrauskas ir kun. V. Strazdas. Visi svečiai pasakė turiningas pasveikinimo kalbas. Kongrese pirmininkavo p. J. Baltenis, sekret. p. Morkūnaitė ir Krasauskas./ Po įspūdingo posėdžio išsirikiavę pav-kai, griežiant karo orkestrui, ir didžiulė žmonių minia atsilankė poetingoje Pivonijos „Šveicarijoje“, kur įvyko linksmoji dalis. Čia kun. V. Strazdas paaiškino Šešuolių pav-kų gyvąjį paveikslą: angelai globoja už Vilnių žuvusį kareivį, Lyduokių ir Želvos pav-kės išpildė plastikos dalykėlius, Deltuvos ir Taujėnų chorai gražiai padainavo, buvo taip pat juokingo sporto, žaidimų ir trupučiukas šokių./ Užbaigos žodį „Šveicarijos“ piliakalnio [?] viršūnėj norėjo tarti atvykęs „Pav.“ C. V. general. Sekretorius p. K. Balkūnas. Visi gerame ūpe ir energingi, griežiant orkestrui, 7 val. v. grįžo atgal.“ (Mūsų laikraštis. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergėj policija uždraudė kabinti iškabas skersai šaligatvių. Kai pakabina vienas, tai kitas stengiasi pakabinti ilgesnę, kad matytųsi. Taip bekonkuruojant galėjo prieiti prie to, kad iškabos pradės daužyti praeiviams galvas. Kaune, šitas dalykas visai užmirštas.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergės miesto turgavietė randasi pačiame miesto centre [dab. Pilies parke, Vienuolyno g.]. Turgaus dienomis dėl to čia susidaro didžiausias liarmas [triukšmas, sambrūzdis]. Klykia vištos, gaidžiai ir pirkliai. Daug kaimiečių kiaušiniais prekiauja šaligatviuose, praeiti negalima. Nors miesto valdyba jau seniai žada iš čia turgavietę iškelti, bet kažkodėl nepaskubina.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergės bažnyčios klebonas pradėjo didelį darbą, kuris yra surištas su didelėm išlaidom: sumanė bažnyčią praplėsti ir perkelti į kitą galą altorių. Todėl jau nuo praėjusio rudens ragina parapijiečius vežti akmenis statybai ir aukoti tam pinigus. Uolesnieji parapijiečiai per visą žiemą privežė daug akmenų ir kitų statybai reikalingų dalykų. Ir darbas jau pradėtas. Daugumas parapijiečių klebono nepaiso: prie bažnyčios statymo neprisideda. „Statyk“, sako, „jei tau reikia bažnyčią, o mum nereikia. Mum užtenka ir šitos.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Kaip jau anksčiau rašiau, Ukmergėj vyrai labai smalsūs. Nors policijos ir uždrausta bendrai maudytis, bet daugumas to nepaiso. Neseniai du  jauni vyrukai sumanė taip pat smagiai pasimaudyti. Nusirengė vyrų maudyklėj, apsimovė triusikais ir upe nubrido į moterų pusę. Čia kaip tik maudėsi jaunos panelės. Abu labai nudžiugo ir pradėjo tuoj vandeny flirtuoti. Ėmė taškytis, mokyti plaukti, o tuo pačiu, žinoma, gerai pažino moteriško kūno sudėtį. Bet tas džiaugsmas vyrukams brangiai kaštavo. Ant kranto stovėjo 3 policininkai ir pasiryžo jiems surašyti protokolus. Du policininkai nusirengė ir iš upės tuodu vyrukus išvarė ant kranto, o čia trečiasis surašė abiem po protokolą. Bet vyrukai vis tiek nenusiminė. Nuėję tolyn nuo policininkų vėl sau linksmai puškenosi vandeny ir kalbėjo: „Nors ir užmokėsim po 25 litus, bet užtat smagiai pasimaudysim“. (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugpjūčio m. 15 d. Ukmergės m., Kauno g. 44 nr. gyventojo Bareikos Igno pavogtas laikrodis šių žymių: sidabrinis, plonas, uždaromas dviem viršeliais, viršutiniame viršely yra vieta monogramai, abiejų viršelių viduj yra smulkūs ruoželiai, užsukamas galvute, ciferblatas baltas, skaitlinės rymiškos, rodyklės juodos spalvos, mechanizmą dengia taip pat du viršeliai, bet negraviruoti, vert. 75 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Lietuvos Švietimo ministras pareiškė tarnybinį papeikimą Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos direktoriui Leibavičiui Guteliui „už apsileidimą savo pareigose“. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Ukmergė (m. kor. [mūsų korespondentas]) Kylant miesto pramonei ir statybai, reikia daugiau elektros energijos. Elektros stoties koncesijonierius p. K. Deveikis plečia stotį. Šiemet pastatys dar naują stiprią turbiną, kuri galės tiekti daugiau energijos.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

    1931 m. rugpjūtis. „Dar neišaiškinti niekdariai vakar apvogė Ukmergės žydų vieną sinagogą. Išsinešė tris brangias biblijas – folijankus [foliantus]. Jos kaštuojančios apie 15.000 litų. Žydų visuomenė išsiaiškinsiančiam šventvagystę skiria 300 Lt premiją.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Anksčiau Ukmergėj buvo du kinematografai: „Lyra“ ir „Modern“. Abu gerai laikėsi ir buvo gausiai lankomi. Kai pradėjo demonstruoti prastus filmus, arba tokius, kurie jau keletą kartų buvo rodomi, žmonės mažiau lankėsi. „Lyra“ dėl nuolatinio deficito užsidarė. Rudenį savininkai žada įtaisyti licht-tonfilmų [garsinių filmų?] aparatą.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. VIII. 19 d. į Ukmergės apskrities ligoninę atvežė pusgyvį kalinį, kuris sugautas ant demarkacinės linijos. Vėliau išaiškinta, kad sugautas kalinys esąs Jonas Dranovas, 1929 m. vasarą pabėgęs iš Pagelažių durpyno. Jonas Dranovas yra kilęs iš Ukmergės ir pabėgęs du metus slapstėsi. Bet neseniai, papildęs naują nusikaltimą, matyt, norėjo pabėgti į Lenkiją. Pasienio policija begaudydama Joną Dranovą smarkiai sužeidė ir atvežė į Ukmergę.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugpjūčio m. 20 d. Ukmergės m. gyventojo Šibailos Tomo prie Šventosios upės laike darbo pavogtas paltas šių žymių: tamsiai melsvos spalvos, pamušalas juodo satino, trumpas, panešiotas, juodomis sagomis. Be to – „Kontipen“ firmos plunksna, 35 lit. vert., nukentėjusio vidaus pasą ir technikos liudijimą. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Vasaros metu [1 pėstininkų] pulkui išvykus: vienai daliai į stovyklą, o kitai į Gaižiūnų poligoną,  kareivinėse buvo atliktas pagrindinis remontas. [...] Kareivinių vidus (sienos) išbaltintas gražiais dažais, grindys ir pečiai atremontuota, o  kai kur  ir nauji pastatyti. [...] Ypač didelis remontas atliktas pulko ligoninėje. Stogas uždengtas nauja skarda ir taip pat nudažytas raudona spalva. Palatų, ambulatorijos ir kitose ligoninės patalpose langams nupirkti vielų tinkleliai. Tuo būdu visuomet gaunamas švarus oras ir apsaugota, ypač vasarą, nuo musių ir kitų vabzdžių. [...] Rugpjūčio 13 d. atvyko į Ukmergę „Europos“ cirko dalis su žvėrynu,  kuris ir paviešėjo iki to pat mėn. 20 d. Į cirką kareiviai buvo vedami komandomis. Daugumai kareivių teko pamatyti pirmą kartą gan įdomių dalykų. Kiekvienam kareiviui tas malonumas kaštavo tik 30 cnt. Be to, cirko vedėjas daug palankumo parodė kareiviams, kurie dėl įvairių kliūčių negalėjo atvykti [su komanda]. Bilietai kainavo 1, 1½ ir 2 lit., bet kareivius, kurie susidarė po 3 žmon., jau laikė komanda ir jie mokėjo tik po 30 centų.“ (Karys. – 1931-08-27. – Nr. 35. – P. 702.)

1931 m. rugpjūtis. „Anąsyk buvo apiplėšta Ukmergės žydų sinagoga, bet plėšikas nebuvo sugautas. Tačiau krim. polic. įtarė kalinį Joną Dranovą, kuris pernai pabėgo iš Ukmergės kalėjimo ir gyveno okupuotoj Lietuvoj [lenkų okupuotame Vilniaus krašte ?]. Ukmergės apylinkėje buvo padaryti dar keli plėšimai./ Vakar Dranovas suimtas.“ (Lietuvos žinios. – 1931-08-22. – Nr. 189. – P. 5.)
    
1931 m. rugpjūčio 23 d. 1 pėstininkų pulkas minėjo savo sukūrimo 13 metines. Visa pulko teritorija buvo apjuosta lynu, papuoštu tautinėmis vėliavėlėmis, įrengtas lauko altorius,  kur 11 pulko kapelionas atlaikė iškilmingas pamaldas. Pamaldose dalyvavo ir daug svečių iš miesto. 13 val. miesto sode (parko tipo teritorija šalia pulko kareivinių ir aikštės) buvo bendri pietūs, kuriuose dalyvavo pulko vadas, karininkai, apskrities viršininkas, Ukmergės burmistras ir kiti. Buvo sakomos kalbos. 16 val. prasidėjo sporto varžybos, kurioms buvo skirta daug įvairių brangių prizų. Žiūrovams ypač patiko įvairios sportininkų atliktos piramidės. Vakare pulko rajonas buvo iliuminuotas, ant kareivinių stogo iš lempučių buvo sudėstyti Gedimino stulpai, Gedimino pilis ir pan. Puskarininkiai šventės proga surengė viešą šokių vakarą į kurį prisirinko daug ukmergiškių. (Karys. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. Laikraštyje „Lietuvos žinios“ aprašoma statybų Ukmergėje situacija. Pastebima, jog jau prie burmistro Kuzmos buvo parduota per 70 sklypų miesto žemės, su sąlyga, jog juose per 5 metus bus pastatyti namai. Daug sklypų vasarnamiams parduota miesto pušynuose, sudaryta komisija parinkti perspektyvius statybai plotus ir miesto laukuose, taigi naujas burmistras tęsia savo pirmtako darbus. Tačiau norintieji statytis susiduria su namų projektavimo ir jų planų parengimo problema. Straipsnyje rašoma, jog Ukmergėje yra tik vienas apskrities inžinierius, turintis teisę daryti oficialius planus. Tačiau pats daryti namų planų jis nemėgstantis, todėl norintys statytis namus turi surasti techniką, kuris parengtų namo projektą, tada duoti jį inžinieriui peržiūrėti ir pasirašyti ir tik tada pateikti miesto statybos komisijai patvirtinti ir gauti leidimą statybai. Bėda ta, kad tokiu būdu reikia mokėti ir projektą rengusiam technikui, ir inžinieriui už pasirašymą, ir mokesti savivaldybei, priklausantį nuo būsimo namo kubatūros. Toliau straipsnyje rašoma: „Rodos, apskrities inžinierius ima net dvigubą algą, tai kodėl negalima būtų taip sutvarkyti, kad už patikrinimą sudarytų planų nieko jau neimtų? O jei taip negalima, tai būtinai reikia taksą nustatyti.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. rugpjūčio 24 d. Ukmergės miesto taryba, po derybų su elektros stoties koncesininku K. Deveikiu, nutarė laikinai, iki savivaldybės ir koncesininko ginčo Vyriausiame tribunole išsprendimo, padidinti el. energijos kainą iki 1,10 Lt už kwh, nes po 1930 m. pabaigoje ankstesnės miesto tarybos priimto sprendimo nuo 1931-05-01 sugrįžti prie pirminėje 1923 m. sutartyje numatytų kainų (67,5 ct vasarą, 81 ct žiemą), koncesininkas ėmė tiekti e. energija tik iki 24 val., kas irgi buvo numatyta pirminėje sutartyje, bei atsisakė priimti užmokestį už pateiktą e. energiją. Naujasis kainos tarifas turėjo įsigalioti nuo lapkričio 21 d. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1931 m. rugpjūtis. „Du Ukmergės sportininkai baidarka [baidare] buvo nuvykę [nuplaukę] į Klaipėdą. Išvažiavę iš Ukmergės, Klaipėdą pasiekė po 4 dienų. Dabar po linksmos ir laimingos kelionės abu sportininkai: Dambrauskas ir Laurinavičius sugrįžo.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „Buvęs Ukmergės miesto burmistras p. Kuzma nesenai paėmė iš varžytinių iš miesto valdybos pastatyti prie vandentiekio sandėlį.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugpjūtis. „[...] Nors Ukmergė nėra kažkokia įžymybė, bet vis tik miestas tvarkingas ir gražus. [...] Pirmiausia turi kur žmoniškai po darbo pailsėti ir pakvėpuoti grynu oru. Ukmergėj yra du gražūs sodai, istoriškas piliakalnis ir netoli miškas. Daugiausia po savo pavėsiu sutraukia žmonių miesto sodas, kuris randasi pačiame miesto centre. [...] Vietoje yra ir spaudos kioskas, kuriame galima gauti visokių laikraščių. [...] Vandens Ukmergėj užtenkamai. Per patį miestą teka Šventosios upė, kuri ukmergiečiams suteikia daug smagumo. Čia galima ir laiveliu pasiirstyti ir karštomis vasaros dienomis pasimaudyti. O kad žmonėms iš šaltinių, prieš didelį kalną nereiktų nešti vandens, miesto valdyba įrengė vandentiekį. Jau vienas hidrantas gatvėj įrengtas. Kitais metais vamzdžius nuties į miesto centrą ir beveik pusė miesto gyventojų galės įsivesti vandenį tiesiog į kambarius. [...] Pačios smarkiosios miesto gatvės pergrįstos, namai nors nedidelį, bet tvarkingi ir gražūs. Pačiame mieste lūšnos jau beveik išnyko, o jų vietoje statomi gražūs, pavyzdingi trobesiai. Prasčiau atrodo Ukmergės priemiestis Smėliai. [...] Gatvės negrįstos, žmonės braido smiltynais ir dar stovi daug netikusių lūšnų, kuriose gyvena Ukmergės biednuomenė./ Ukmergėje yra 4 gimnazijos: 1 lietuvių, 2 žydų ir 1 lenkų. Pradžios mokyklos kol  kas išmėtytos, nes didelį miesto valdybos mūrą turi užėmusi kariuomenė. Kai Ukmergėj pastatys naujas kareivines, tuose [miesto valdybos] namuose tilps visos pradžios mokyklos. Nors pramonė Ukmergėj nėra labai išsiplėtusi, bet yra keletas nemažų fabrikų. Pažymėtinas Krikūno ir br. Orvinų garinis malūnas ir lentpjūvė, K. Deveikio vandens malūnas ir lentpjūvė ir miesto elektros stotis, kuri teikia elektros energiją visam miestui. Be to, dar yra keletas mažesnių fabrikų ir dirbtuvių./ Susisiekimas su kaimyniniais miestais geras. Iš Ukmergės į Jonavą eina siaurasis geležinkelis. Bet geriausias susisiekimas su Kaunu, Panevėžiu, Utena ir kt. miestais yra autobusais, nes pro Ukmergę eina svarbus plentas. Nesenai Ukmergėj viena rusų firma pastatė pavyzdingą auto stotį, kur dabar sustoja visi autobusai ir taxi. [...]“ (Diena. – 1931.)

Rugsėjis
1931 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės mieste įvestas privalomas pradinių mokyklų lankymas. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugsėjo 1 d. Česlovas Mackevičius patvirtintas laikinai einančiu Ukmergės lenkų gimnazijos vicedirektoriaus pareigas. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)
1931 m. „Ukmergės m. prad. mokyklos Nr. 6, Šv. Vincento a Paulio dr-jos laikomos, vedėją ČIOPĖNAITĘ Bronę jos prašymu atleisti iš tarnybos nuo š. m. rugsėjo 1 d.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Ukmergės tiltas per Šventąją yra labai silpnas. Pernai buvo įlinkęs, bet jį laikinai suremontavo. Šis tiltas buvo pastatytas vokiečių tik laikinam susisiekimui. Dabar atvažiavo į Ukmergę speciali komisija tirti sluoksnio [?]. Pavasarį manoma pradėti betoninio tilto statybą. Jau suvarė į žemę vamzdžius per 20 metrų, bet tinkamo sluoksnio neranda. Dėl to tiltą gal reikės statyti  kitoj vietoj.“ (Dienos naujienos. – 1931.)
    
1931 m. rugsėjis. „Ukmergėj IX. 5 d. buvo futbolo rungtynės tarp 1 p. pulko ir „Kodimo“. Dėl šlapios ir slidžios aikštės žaidimas negalėjo tinkamai vystytis. Abi komandos žaidė silpnokai. Daug gražių pasuočių ir smūgių nebuvo tinkamai sunaudota. Išlošė „Kodimo“. Golų santykiai 2:1. kornerių [kampinių] – 5:1.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugsėjo 7 d. vakare į Ukmergės policijos nuovadą atėjo pabėgęs lenkų kareivis. Vėliau išaiškinta ir jo asmenybė. Pabėgęs kareivis esą Miškinis Pranas, lietuvis, Vilnius krašto gyventojas. Sako, kad nusibodo kariuomenėj tarnauti, todėl ir bėgo į Lietuvą. Kadangi Miškinis Pranas yra įtariamas asmuo, todėl iš Ukmergės būsiąs nuvežtas į Kauną tolimesniam tardymui.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugsėjo mėn. 7 d. 17 val. žuvusiems ir mirusiems kariams buvo atlaikytos pamaldos karių kapinėse. Žmonių prisirinko gana daug. Be to, prisidėjo ir organizacijos. Rugsėjo 8 d. [Tautos šventė – Vytauto Didžiojo karūnavimo diena]  8 val. Kęstučio aikštėje (sode) buvo iškelta vėliava. 10 val. Kęstučio aikštėje buvo pamaldos. Pamaldose dalyvavo visas pulkas, šauliai, didelis skaičius įvairių organizacijų ir visuomenės. Po pamaldų buvo pasakytas pamokslas ir daug įvairių kalbų. Po pulko vado kalbos buvo perskaitytas pulko vado įsakymas apie kai kurių kareivių pakėlimą į aukštesnį laipsnį. Vadas pasveikino su nauju laipsniu. 12 val. buvo kareiviams pietūs. Pietų metu dalyvavo ir karininkai. 13 val. kareiviai buvo nuvesti į miesto kiną „Modern“. 17 val. kino „Lyra“ salėje buvo karininkų iškilmingas posėdis, pažymėti vieningumą su visuomene. 18 val. Kęstučio aikštėje buvo nuleidžiama vėliava. Taip pat prisirinko gan daug žmonių. 19 val. liktinių puskarininkių klube buvo surengtas šeimyniškas šokių vakarėlis. [...]“ (Karys. – 1931.)

1931 m. „Ukmergėj rugs. 8 d. actu nusinuodijo Ukmergės gaisrininkų bendrabučio virėja Stefanija Avižainė. Priežastis – vargingas ir liūdnas gyvenimas. [...]“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ponas Respublikos Prezidentas, Tautos šventės proga, rugsėjo mėn. 8 d. [...]“ Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu tarp kitų apdovanojo ir Ukmergės apskrities viršininką B. Stasiūną, o V laipsnio ordinu – Ukmergės amatų mokyklos direktorių J. Gėgžną ir Ukmergės apskrities valdybos narį A. Čekanavičių. (Lietuvos aidas. – 1931.); Pasienio policijos Ukmergės baro viršininką Povilą Kazakevičių, Ukmergės baro I eilės rajono viršininką Povilą Krygerį; Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu – Ukmergės apskrities eilinį policininką Stasį Tumavičių. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Rugsėjo 12 d. įvyko I-mo šaulių būrio visuotinis susirinkimas. Išrinktas atstovas į visuotinį VI-os rinktinės būrių atstovų suvažiavimą./Vilkmergės I-mam šaulių būry yra nemažai inteligentų. Daugelis inteligentų susirašę į rėmėjų būrį. Yra ir moterų būrys./ rikiuojama kiekvienas sekmadienis. Įsteigta sporto sekcija. Organizuojama ugniagesių komanda ir orkestras.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. Skelbimas: „Dantų gydytoja A. Matulionienė persikėlusi iš Klaipėdos atidarė dantų gydymo kabinetą Ukmergėj, Vienuolyno g. 9.“ (Mūsų laikraštis. – 1931.)

1931 m. rugsėjo 13 d. „[...] Vilkmergėje buvo vietos rinktinės šaulių atstovų suvažiavimas. Suvažiavimą atidarė rinktinės v-bos p-kas p. Dlugauskas. Į prezidiumą išrinktas p-ku p. Bagdonavičius, p. p. Usaitis ir Dabkus. Suvažiavime dalyvavo c-ro atstovas inž. Gaurogkas, apskrities v-ko vardu – baro v-kas Bagdonavičius, 1 p. L. D. K. Gedimino pulko vardu – pulk. Gerulaitis, Vilkmergės miesto v-bos vardu – p. Marcinauskas, Vilkmergės I rajono mokytojų vardu – insp. Dlugauskas, moterų šaulių vardu – p. Čekavičienė, šaulių rėmėjų vardu – inž. Dapkus ir dar Vilkmergės miesto ir op. komendantas pulk. Stapulionis. Bendrai visi sveikintojai nuo širdies linkėjo pasiekti užsibrėžtą tikslą – atvaduoti sostinę Vilnių.[...]“ Centro atstovas Gaurogkas kaip pavyzdį rodė čekų sakalus, ragino siekti tautinės vienybės, siekti kultūrinio ir sportinio lavinimosi, stiprinti karinį pasirengimą. Po sveikinimų suvažiavimas nutarė pasveikinti: Prezidentą A. Smetoną, Lietuvos šaulių sąjungos valdybą, Krašto apsaugos ministeriją, 1 p. L. D. K. Gedimino pulką, brolius vilniečius ir pavergtus ukrainiečius. Po sveikinimų „[...] ėjo rinktinės vadovybės pranešimas, būrių pranešimai. Iš pranešimų paaiškėjo, kad rinktinė, ypatingai šiais metais, aktyviai dirbo. Į rinktinės v-bą išrinkta: p. p. Dlugauskas, Čekanavičius, Dapkus, Bagdonavičius ir Stasiūnienė. Į kontr. k-ją: p. p. Kubilius, Babušis, Narkūnas. Į garbės teismą: p. p. Tumas, Stapulionis, Stasiūnas. Senai rinktinės v-bai už našų darbą buvo padėkota. Suvažiavimas baigtas tautos himnu.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. „Rugsėjo mėn. 15 d. įvyko [1 pėstininkų] pulko manevrai, dalyvaujant 4-to artilerijos pulko vienai baterijai ir aviacijai. Manevrų pažiūrėti buvo atvykę keletas vokiečių karininkų. Kitą dieną, artilerijai dar tebebūnant Ukmergėj, jauni kareiviai buvo kuopomis vedami prie pabūklų. Ten jiems artileristai karininkai aiškino pabūklų konstrukciją, šaudymą ir bendrai artilerijos vaidmenį šių dienų kautynėse./ Pulko kapeliono pastangomis pulkas turi gan gerą knygų aptaisymo ir rišimo patalpą, kuri yra atskirai nuo kareivinių. Rišykloje dirba trys toj srity prityrę darbininkai, kurie knygas gan gražiai ir švariai aptaiso. Taip pat yra rišama ir aptaisoma ir laikraščiai, kaip tai „Karys“, „Trimitas“ ir kt. Naujai gautos knygos pirmiausia aptaisomos, po to numeruojamos ir atiduodamos į kareivių biblioteką iš kur jau duodamos skaitytojams.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Paskutiniais metais Ukmergė smarkiai praplėtė savo ribas. Miesto valdybos išdalintuose sklypuose pristatyta daug gražių namų. Ypač paskutiniais dvejais metais statybos reikalai dar labiau pakilo./ Be eilinių statybos darbų šiomis dienomis pradėta statyti didelės moderniškos kareivinės. Krašto apsaugos ministerija Liepų Alėjoj, Kauno ir Deltuvos gatvėse nupirko didelį žemės plotą ir čia bus statomos visam pulkui moderniškos erdvios kareivinės. Šiemet ligi gruodžio 15 d. vieną 150 metrų ilgio mūrą jau pastatys. Pavasarį padarys vidujinius darbus, įrengs centralinį šildymą ir rudenį čia persikels gyventi vienas batalionas kuris dabar stovi Vaitkuškio dvare (3 klm. nuo Ukmergės). Vėliau bus pastatyti dar du mūrai kareiviams, fligeliai karininkams gyventi, ramovė, sandėliai ir visos dirbtuvės. Darbai kaštuos apie 10 milijonų litų. Aišku ši statyba užsitęs keletą metų./ Rugsėjo 15 d. rangovai pradėjo statyti pirmąjį kareivinių mūrą. Už 600000 litų jie turės pastatyti 3 aukštų mūrui sienas ir iki 15 gruodžio apdengti stogą. Pirmosiomis dienomis prie statybos darbų dirba apie 60 statybininkų, kurie dienai uždirba 10-15 litų. Ryšy su statymu Liepų Alėjoj kareivinių, netoli esantieji sklypai smarkiai pabrango. Už tą sklypą kuris prieš metus kainavo 700-900 lit., dabar moka iki 5000 litų. Mat kiekvienas nori čia pasistatyti namus, nes pastačius kareivines butai Liepų alėjoj smarkiai pabrangs. Pažymėtina, kad Liepų alėja yra dar neseniai atsiradusi. Tik prieš keturis metus miesto valdyba tuos sklypus statybai išdalino labai geromis sąlygomis./ Bedarbių Ukmergėj nematyti. Anksčiau gatvėse stovėdavo daug žmonių, kurie siūlydavosi pigiai dirbti. Bet dabar daugumas darbo gauna prie statybų.“ (Dienos naujienos. – 1931.)
1931 m. „ŠIMONĮ Vladą skirti nuo š. m. rugsėjo mėn. 15 d. į Ukmergės vidurinę amatų mokyklą meisteriu laisvai samdomo teisėmis su VIII tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojas Antanas Daukša atleistas iš tarnybos gimnazijoje dėl šaukimo atlikti karinę prievolę. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Ukmergės valstybinės gimnazijos laisvai samdomiems mokytojams Jadvygai Gudavičiūtei, Juliui Adamsui, Konradui Pietrekui, Elžbietai Masiliūnaitei, Aleksandrui Piešinai ir Izidoriui Giedraičiui leista eiti klasių auklėtojų pareigas 1931/32 mokslo metais. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. „Vilkmergė. Rugsėjo 20 d. buvo Vilkmergės rinktinės šaulių manevrai, kuriuose dalyvavo rinktinės vadovybė, šauliai raiteliai – dragūnai, pėstininkai, dviratininkai ir K. Vyriausias manevrų vadas – rinkt. vadas ltn. Kuzmickas, tarpininkai ltn. Vinkšnelis ir jaun. ltn. Kuzmickas. Baltieji (puolėjai) koncentravosi Vilaikių rajone, raudonieji (gynėjai) Vaitkūnų – Uličnikų rajone. Baltiesiems vadovavo šaulys ats. ltn. Steikūnas, raudoniesiems – šaulys ats. jaun. ltn. Smalsčius. Diena buvo debesuota ir lietinga. Šaulių ryžtingumas didelis. Baltieji plačiu frontu pasipylė tariamo priešo pulti. Baltieji visomis jėgomis puolė dešinįjį priešininko sparną. Čia įvyko lemiančios kautynės. Po manevrų šauliai susirinko Juozapavos palivarke, kur buvo aiškinama manevrų reikšmė, pasakyta keletas kalbų. Kalbėjo rinktinės vadas ltn. Kuzmickas, ats. ltn. Steikūnas, j. ltn. Kurklieris. Garsus valio buvo sušukta Resp. Prez. A. Smetonai, L. Š. S-gos vadovybei, mūsų sostinei Vilniui, broliams vilniečiams. Po to, papietavę, nors kiaurai permirkę, bet puikia nuotaika, dainų lydimi, šauliai skirstėsi į namus.“ (Trimitas. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Ukmergės valdžios gimnazija turi energingą kūno kultūros mokytoją p. Vorobėjų. Anksčiau Ukmergės gimnazijoj sportas buvo labai nusilpęs. Bet dabar naujo mokytojo pastangomis perkama daug gimnastikos priemonių, kamuolių ir kt. Ukmergės mokiniai pavasarį surengę pirmąją savo sporto šventę – turbūt ir sekantį pavasarį dar Ukmergei šį tą parodys.“; „Į Ukmergės valdžios gimnaziją kasmet vis daugiau stoja mokinių į pirmą klasę. Šiemet įstojančiųjų skaičius dar  padidėjo. Švietimo Ministerijos įsakymu atidaryta I [pirmos] kl. paralėlė. Tuo tarpu į kitas klases mokiniai nestoja, bet dauguma važiuoja į kitas gimnazijas.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Liet. Tautininkų S-gos Pirmininkas p. J. Tūbelis su generaliniu sekretoriumi p. V. Rasteniu, vakar vakarą [rugsėjo 23 d.] lankėsi Ukmergėj, kur įvyko pasikalbėjimas su Ukmergės tautininkų apskr. komiteto ir Ukmergės tautininkų skyriaus nariais. Tarp kitko, galutinai sutarta,  kad Ukmergės apskr. tautininkų skyrių atstovų suvažiavimas įvyks spalių 18 d. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Ukmergės kino teatras „Lyra“ jau atvežė licht-tonfilmų [garsinių filmų] aparatą. Jau baigiami parengiamieji darbai, pirmadienį, turbūt, Ukmergiečiai jau žiūrės tonfilmus.“ (Dienos naujienos. – 1931.); „Ukmergės kinematografas „Lyra“ už 60000 [?] litų nusipirko licht tonfilmų aparatą. Šiomis dienomis rodomas pirmas filmas „Ginklai saulėj mirgėjo“. (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Ukmergėj esama labai daug valkatų vaikų ir pamišėlių. Tokie vaikai suplyšę ir apskretę vaikščioja gatvėmis, o kai pamato žmogų pradeda sekti paskui ir įkyriai prašyti pinigų. Jie yra baisiai ištvirkę ir nemandagus. Jei koks nors žmogus neduoda jiems pinigų, jie pradeda koliotis [keiktis] ir įvairiausiai tyčiotis. O jei susirenka pinigų, tai juos išleidžia papirosams ir kitiems niekniekiams. Ypač tokie valkatos vaikai mėgsta būti autobusų stoty. Čia būna daug pravažiuojančių žmonių, iš  kurių jiems  pasiseka išvilioti pinigų./ Be to, Ukmergėj esama keletas pamišėlių. Vienas jų – Vl. Pečiūra, kuris vaikščioja miesto sodne ir kalbina nepažįstamus žmones. Kartais pasigėręs pradeda šūkauti, sakyti įvairias kalbas ir kabintis prie žmonių. Dar yra keletas tokių nesveikų žmonių, bet jie ramūs. Vaikščioja apsikarstę skarmalais, bet praeiviams nieko nedaro./ Tais žmonėmis, nelaimingais ir gyvenimo nuskriaustais, turėtų atitinkamos įstaigos susirūpinti.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Rugsėjo 26-27 d. Ukmergėj viešėjo Kauno Makabi su savo treneriu p. Goldu. Pirmą dieną žaidė su 1 p. p. futbolistais. Baigėsi 2:1 – Makabi naudai./ Antrą dieną Makabi susitiko su Ukmergės šaulių komanda – ŠSK. Šios rungtynės baigėsi 3:1 Makabi naudai.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

    1931 m. rugsėjo 29 d. „Dienos naujienose“ išspausdintas trumpas interviu su Ukmergės burmistru V. Rėklaičiu. Burmistras pristatė artimiausius planus: kitų metų pavasarį statyti naują mokyklą, kurioje mokysis 12 komplektų moksleivių, planuojama kitos mokyklos Užupyje statyba, gatvių grindimui bus skirta 50000 litų, bus grindžiamos Kalėjimo, Mikailiškių, ir kitos gatvės. Taip pat, parinkta nauja vieta turgui – Mikailiškių g. [dab. Klaipėdos], o senojoje turgavietėje [dab. Pilies parkas] bus įrengtas „sodas“ – parkas. Burmistras pastebėjo, kad Ukmergėje nėra bedarbių, netgi trūksta darbininkų, nes daug žmonių dirba kareivinių statybose. Statybos įtakoja ir statybinių medžiagų kainas – žvyras (kub. m.) pabrangęs nuo 30 iki 70 Lt. (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. rugsėjis. „Ukmergės Valdžios Gimnazijoje mok. Pietreko pastangomis steigiamas mokinių stygų orkestras. Jau užsirašė per 20 norinčių groti.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

Spalis    
1931 m. spalis. „Ukmergės miesto savivaldybės miško eigulys Juozas Budukevičius, 80 m. Juozas Budukevičius gimė ir mirė miške. Dar rusų laikais jo tėvas buvo miško eigulys. Miręs savo vietoje paliko sūnų Juozą. Budukevičius, jaunas pradėjęs savo karjerą, nemetė jos ir pasenęs, jis sakydavo, kad savo saugojamą mišką pažįstąs kaip sodą. Todėl kiekvieną pavogtą medį jis pastebėdavęs. Budukevičius buvo nevedęs, bet vesti vis manė.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Spalių 10, 11 d. įvyko organizaciniai Ukmergės rajono „Pav.[-asario]“ kuopų kursai. Kursuose paberta daug gražių minčių, kurių nešykštėjo nenuilstamas rajono pirm. kun. Strazdas ir stud. A. Galkauskas. Pastarasis kalbėjo sporto reikalais ir ne vien teoriškai, bet ir praktiškai sporto pamokė. Panašūs kursai pageidautina suruošti bent keliose rajono vietose, tuomet skaitlingiau juose pav-kai dalyvautų.“ (Pavasaris. – 1931.)

1931 m. „Spalių 13 d. Ukmergės paštininkai pasiuntė sveikinimo telegramą į Ameriką Šarkiui – Žukauskui, jo bokso laimėjimo proga.“ (Lietuvos žinios. – 1931.)

1931 m. spalis. Kainos Ukmergės turguje: rugių (litų už centnerį – 50 kg)  – 12-15; kviečių – 12-14; miežių – 12; avižų – 9,50; bulvių – 3-3,50; sėmenų (1 kg) – 0,70. Buliai aukšto mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 40; buliai mažo mėsingumo – 30; karvės riebios – 30; karvės liesos – 25; prieauglis (buliukai, telyčios) – 25; veršiukai (už gyvo svorio kg) – 0,80; avys riebios (už gyvo svorio  kg) – 0,80; kiaulės penėtos (lašininės) – 80; kiaulės mėsingos (ne bekonai) – 60. Nesūdyto sviesto kg – 4,25 Lt; 10 kiaušinių – 1,20 Lt; 10 mažų kiaušinių – 1,10 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1931.)

1931 m. spalio 18 d. Ukmergėje lankėsi Lietuvos ministras pirmininkas J. Tubelis, užsienio reikalų ministras dr. Zaunius ir ministras Sidzikauskas. Viešame mitinge jie „darė pranešimus apie Lietuvos laimėjimą Hagoj. [Tarptautinis Hagos teismas spalio 16 d. nusprendė, jog Lietuva gali nesilaikyti tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti tarptautinį geležinkelių susisiekimą Kaišiadorių – Lentvario ruože, atsižvelgiant į „esamas aplinkybes“, t. y. iš esmės pripažinta, jog Vilniaus krašto ir Lietuvos – Lenkijos sienų klausimas nėra išspręstas]“ (Dienos naujienos. – 1931.); „[...] Ukmergėje taip pat laukė garbės sargyba, organizacijos, mokyklos (dalyvavo ir žydų bei lenkų gimnazijos) ir didelė žmonių minia. Čia gatvėj ties laisvės paminklu [pietinėje Vienuolyno g. dalyje] įvyko mitingas paminėti Hagos laimėjimui. Atvykusius svečius ukmergiečių vardu sveikino pr. mok. inspektorius p. Dlugauskas. Iš balkono kalbėjo p. Pirmininkas, p. Sidzikauskas ir p. Rastenis. Pasibaigus viešėjam mitingui, kurio  kalbų protarpiais chorai ir orkestras giedojo „Ei, pasauli“, prasidėjo apskrities tautininkų skyrių atstovų suvažiavimas.[...]“. Suvažiavime dalyvavo apie 60 tautininkų sąjungos skyrių atstovų, J. Tūbelis, V. Sidzikauskas ir D. Zaunius buvo pakviesti į garbės prezidiumą. Pirmieji padarė ir pranešimus, akcentuodami Hagos teismo sprendimo reikšmę ir kitus tarptautinius reikalus. Daug kalbėjo ir skyrių atstovai, suvažiavimo svečiai sulaukė daug jų klausimų. Apskrities komiteto pirmininkas K. Deveikis atsisakė iki tol eitų komiteto pirmininko pareigų, tad vyko ir komiteto ir naujo jo pirmininko rinkimai. Į naują komitetą „įėjo dalis buvusių, dalis naujų asmenų“, komiteto pirmininku išrinktas dr. A. Dumbrys. Suvažiavimui pasibaigus „įvyko vietos visuomenės suruošti pietūs“, jų metų pasakyta daug įvairių kalbų, o prie „kavos svečiai turėjo progos arčiau sueiti su atskirais ukmergiškių būreliais. [...] Daugelis reiškė nusistebėjimo, kad dr. Zaunius ypatingai limpa prie ūkininkų. Sako, mes manėme, kad kas ne kas, o jau užsienių reikalų ministeris,  kuris nuolat sukasi labai aukštose sferose, tai jau tikrai neturės kalbos su ūkininkais. O pasirodo, kad nevisai taip.[...] Svečiai Ukmergę apleido prieš pirmą valandą naktį.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Spalių mėn. 30 d. Ukmergės, Bugenių g-vės 23 nr. gyventojo Rimkevičiaus Ksavero, teletninko, pavogta kumelė, šių žymių: mažo ūgio, 2 mt. senumo, juoda, gero maitinimo, karčiai ir uodega nekirpti,  karčiai virtine į dešinę pusę, uodegos viduryje yra baltų plaukų, kaktoje yra balta, maža dėmė, nekaustyta, pirmutinės kojos nuo pančių nutrintos ir yra aiškios žymės, vert. 150 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1931.)

Lapkritis
1931 m. lapkričio 1 d. įvestas privalomas pradžios mokyklų lankymas Ukmergės apskrities Balninkų, Deltuvos, Gelvonų, Kurklių, Pabaisko, Siesikų, Taujėnų, Veprių, Želvos ir buvusiame Ukmergės valsčiuose. (Švietimo ministerijos žinios. – 1931-06. – Nr. 6. – P. 39.)

1931 m. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjui su vyresniojo policininko atlyginimu Mikui Janušoniui nuo lapkričio 1 d. mokamas pilnas nuovados viršininko padėjėjo atlyginimas. (Policija. – 1931.)

1931 m. „Baigusį Čekoslovakijoje metalų apdirbimo mokslą JARMOLAVIČIŲ Stanislovą skirti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. į Ukmergės vidurinę amatų mokyklą amato mokytoju laisvai samdomo teisėmis su IX tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.);
1931 m. „KURĄ Juozą skirti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. į Ukmergės vidurinę amatų mokyklą amato mokytoju laisvai samdomo mokytojo teisėmis su IX tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.); „Ukmergės vidurinės amatų mokyklos laisvai samdomą amato mokytoją KURĄ Juozą, turinti 12 teoretinių savaitinių pamokų, laikyti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. einančiu toje mokykloje amato mokytojo pareigas praktikanto teisėmis su IX tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1931.)

1931 m. lapkričio 4 d. Ukmergės miesto taryba nutarė prisidėti prie apskrities ligoninės statybos ir dalyvavimo šioje statyboje formai ir sąlygoms nustatyti išrinko komisiją: burmistrą V. Rėklaitį, tarybos narius B. Dirmantą, J. Radvilavičių, A. Karlinskį. (Savivaldybė. – 1932.)

1931 m. „Lapkričio 5 d. mirė valst. gimnazijos mokytojas [Petras] Lašinskas, 27 m. amžiaus. Velionis, siekdamas savo pašaukimo idealą daug turėjo vargo pakelti. Vargingai gyvendamas, nusilpnino  sveikatą ir susirgo džiova, iš kurios jau neatsikėlė. Liko tėvai ir žmona.“. (Lietuvos aidas. – 1931.); „[...] P. Lašinskas taip pat buvo geras plunksnos darbininkas. Rašė į kai kuriuos laikraščius, be to, išleido savo pedagogišką knygą „Drausmės metodika“.[...]“. (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Anksčiau buvo nustatyta pastatyti namus amatų mokykloms Marijampolėj ir Ukmergėj, bet užėjus ekonominei krizei nuo jų statymo būsią laikinai atsisakyta. Toms statyboms buvę numatyta 500000 litų.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. lapkritis. Kainos Ukmergės turguje: rugių (litų už centnerį – 50 kg)  – 15; kviečių – 14; miežių – 11; avižų – 10; bulvių – 3; sėmenų (1 kg) – 0,50. Buliai aukšto mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 30; buliai mažo mėsingumo – 20; karvės riebios – 30; karvės liesos – 15; prieauglis (buliukai, telyčios) – 12; veršiukai (už gyvo svorio kg) – 0,60; avys riebios (už gyvo svorio  kg) – 0,50; kiaulės penėtos (lašininės) – 80; kiaulės mėsingos (ne bekonai) – 50. Nesūdyto sviesto kg – 4,50 Lt; 10 kiaušinių – 1,20 Lt; 10 mažų kiaušinių – 1,10 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Tarp miesto savivaldybės ir elektros stoties kilo ginčas dėl elektros kainos. Seniau sudaryta sutartim, elektros energiją stotis tiekė po 88 centus kilovatą ir po 20 centų lemputės žvakę, bet po 1927 m. stoties remonto ligi šio laiko buvo leista brangiau imti už elektrą: kilovatas iki 1 lt. 15 ct. ir lemputės žvakė – 28 ct. Dabar miesto savivaldybė liepė stočiai imti sutartą atlyginimą. Kol ginčą apygardos teismas išspręs, elektros stotis ima pirmykštę  kainą.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Lapkričio mėn. 14 dieną buvo Ukmergės „J. L.“ [„Jaunosios Lietuvos“] skyriaus narių susirinkimas. Susirinkime buvo kalbama, kad Ukmergės skyriaus nariai turi būti pavyzdys visiems kitiems, esantiems apskr. skyriams, nes čia spiečiasi inteligentai ir daugiau gali veikti. Ragino veikti ir būti tikrais nariais, o ne popieriniais. Laike susirinkimo įsteigė šachmatininkų ratelį, vaidybos trupę, kuriai vadovaus Raila ir pavedė p. Stasiūnaitei ir p. Tamašauskui rūpintis stygų orkestrų. Nutarimai labai gražūs, reikia tik laukti darbų.“ (Jaunoji karta. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Š. m. lapkričio mėn. 15 d. Ukmergės inteligentai kontakte su Vytauto Didžiojo komiteto skyrium pasikvietė kan. J. Tumą – Vaižgantą, kuris piliečių klubo salėje skaitė paskaitą. Paskaitos klausyti nuėjo ne tik vietos gausi inteligentija, bet ir šiaip žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Lapkričio m. 22 d. įvyko Ukmergės Pirklių, pram. ir amat. [pramonininkų ir amatininkų] sąjungos narių susirinkimas. Visi nariai vienu balsu nutarė jungtis su centru. Tikimasi, kad dabar bus lengviau ir Ukmergės lietuvių pirkliams, turint reikalo su Lietuvos pirklių, pramonininkų ir amatininkų centro sąjunga.“ (Lietuvos aidas. – 1931.); „Neseniai Ukmergėj buvo pirklių, pramonininkų ir amatininkų sąjungos susirinkimas. Suėjo, deja, tik keli lietuviai ir plius – vienas žydas. Šio žydo lietuviai išsigando ir nutarė kaip nors iš susirinkimo iškrapštyti. Šis, pamatęs „kilnius“ lietuvių norus, pats išėjo./ Na, ir prasidėjo kalbos. Daug kas kalbėjo ir prie stalo, ir iš vietos. O sekretorius vis rašė... Prirašė didelį protokolą, nes iš tiesų daug kas daug ko prišnekėjo, tik...nieko nepasakė. Beje – viena moterėlė protingiau šnekėjo už visus. Vienas veikėjas sako, reikia komisiją išrinkti nariams prikalbinėti, gi ta moterėlė sako: - Kiekvienas mūsų turi naujų narių pritraukti. Kam čia komisijos? – Ir visi turėjo tai moterėlei nusileisti./ Susirinkime visgi nutarta šis tas. Būtent – susijungti su centru. Nutarimas geras, nes krūvoj visad geriau. Taip visi susirinkę sakė. J. A. Mrozinskas.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Naujojo burmistro pastangomis Ukmergės miestas dabar daug gražesnės išvaizdos įgijo. Ypatingai vykusiai sutvarkytas miesto centras, miesto sodas ir svarbiausios gatvės. Praplatinti trotuarai [šaligatviai], gatvės naujai pergrįstos. Pradėti net vandentiekio darbai. Mieste matoma ir dar viena naujiena: tai apskriti stulpai skelbimams lipdyti. To iki šiol čia nebuvo. Sodas dabar, su imponuojančiu paminklu centre, daro tikrai gražios vietos įspūdį.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Viešint Ukmergėj teko aplankyti vietos centralinio knygyno [bibliotekos] skyrių. Graži tvarka. Čia pat įrengta skaitykla, prieinama visiems norintiems ir  kuria visuomet naudojasi nemažai žmonių. Knygų pasirinkimas nemažas. Esama net labai senų knygų. Knygynu labai plačiai naudojasi moksleivija ir valdininkai.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Ties senosiomis vietos įgulos kareivinėmis išdygo didelių naujų rūmų sienos. Darbas jau beveik baigiamas. Dirba apie 100 žmonių. Kareivinėse taikomi moderniškos statybos reikalavimai, vedamas centralinis šildymas, moderniškai įrengiami kambariai ir salės.“ (Lietuvos aidas. – 1931.); „1 p. pulko kareivinės. Šių metų pabaigoj pradėtos statyti didelės dviejų aukštų kareivinės su centraliniu šildymu ir kitais patogumais. Ateinančią vasarą, gal būt, bus visai baigtos ir dalis gediminėnų linksmai švęs pulko šventę rugpjūčio 25 moderniškose kareivinėse.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Ukmergės jaunalietuvių skyrius įsteigė vaidybos trupę, stygų orkestrą ir šachmatininkų ratelį.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Ukmergiečiai visai rimtai susirūpinę savo miesto ir apylinkės reikalams laikraščio steigimu. Steigimu pradeda rūpintis kai kurie vietos inteligentai.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Miesto ir parapijos bažnyčią norima padidinti pristatant iš abiejų galų. Darbas vasarą pradėtas eina pamažu. Tik iš vieno galo pristatyta sienos ligi pusės.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)
 
1931 m. lapkritis. Ukmergėje ramu. Tvarka pavyzdinga. Ta prasme, kad per ištisą savaitę niekas dar nepasikaria ir nenusišauna. O apie ekonominę krizę čia gi nemažiau pasakojasi negu kitur. Net tie, kuriems visai tikrenybėj jokios krizės nerūpi./ Miestas tvarkosi. Ties sodnu visai gražu. Vakarais ir įdomu. Mat Ukmergėj tokia jau tradicija: vakare negali Kęstučio aikštę praeiti. Išlenda paradan iš visų užkampių įvairiausi egzemplioriai. O šeštadieniais, kai prie visko prisideda gražuolės – kiekvienam malonu ir nuotaika tąkart visai ne rudeniška./[...]/ Kažin  kas sakė, būk Ukmergėj vandentiekį rengia. Nuėjau pažiūrėti. Tiesa – galima džiaugtis. Ir gatvėse jau įtaisyti kranai. Jais naudojasi visi ir viskam, kam tik reikia. Matyt vaizdų, kai prie vieno priėjusi bobelka savo indus plauna. Patogu ir malonu.../ Bet įdomiausia – šokių vakarai „Aido“ salėj. Ši salė neturi gero vardo. Dėl tų moderniškų šokių. Mat, dažnai šokiai esti per daug moderniški ir prieinama iki negrų karo šokių, po kurių visuomet ir karas prasideda. Mušasi tuokart visi, net  pats savininkas. O publikos margumas! Taigi nenuostabu, kad žmonės margai linksminasi.[...]“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Lapkričio mėn. 28 d. Ukmergės m., Kauno g-vės 43 nr. gyventojo Avižos Alberto pavogtas dviratis, šių žymių: firmos „Corona“, nenaujas, bet geram stovy, ratlankiai nikeliuoti vietomis parūdiję, padangos naujos, balkšvos „Dunlop“, purvasargiai nikeliuoti, parūdiję, vairas nikeliuotas, rankenos juodos, rėmų dažai mažai apsitrynę, prie dviračio buvo Marijampolės ap. v-bos 323 nr., vert. 160 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1931.)

    1931 m. lapkritis. „Ukmergė. Elektros šviesos klausimas mūsų mieste iki šiol vis dar lieka ne tik nesureguliuotas, bet dar labiau komplikuojasi su miesto elektros stoties koncesionierium ir pačia miesto savivaldybe. Todėl neseniai spaudoje pasirodžiusi žinia apie tai, kad dabartinė vyriausybė pilnai pritaria toms savivaldybėms, kurios perima elektros stotis į savo rankas kaipo pelningą šaltinį miesto reikalams, buvo sutikta pas mus dideliu pritarimu ir dabar laukia tik, kad pati mūsų miesto savivaldybė greičiausia imtųsi realizuoti iki šiol taip nenormalų klausimą, kurs ne tik gyventojams yra jau per daug įkyrėjęs, bet apsunkina ir aukštąsias valdžios įstaigas rišant [svarstant, nagrinėjant] visokius skundus. Ir dabar tokie net 2 yra vėl paduoti p. Vidaus Reikalų Ministeriui.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

Gruodis
1931 m. gruodis. „Ukmergė. Nors ekonominis krizis yra palietęs ir mūsų kraštą, tačiau dėl valstybinių ir savivaldybės mokesčių mokėjimo nusiskusti negalima. Pavyzdžiui, Lietuvos Banke paskutinėse lapkr. mėn. dienose buvo tiek daug žmonių, kad sunku buvo prasimušti. Mokesčiai bendrai pas mus iki šiol yra mokami gana dideliu susirūpinimu./ Nors ūkiški produktai yra žymiai atpigę, tačiau pačiame mieste kaip duona taip ir mėsa vis dar lieka neproporcingai brangi. Todėl šį reikalą reguliuoti reikėtų iniciatyvos parodyti vietos miesto savivaldybei. Čia galėtų visuomenei patarnauti ir mūsų kooperatyvai, įsteigdami duonos kepyklą.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Gruodžio 6 d. Aido salėje įvyko Ukmergės būtų samdytojų susirinkimas. Dėl menkos naujų namų statybos Ukmergėje butai ne tik nepinga, bet dar ir brangsta, todėl buvo išrinkta komisija iš 5 asmenų, kuriems buvo pavesta rūpintis, kad butų kainos gyvenamuoju momentu nebūtų keliamos.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „[...] Kaip praeitais metais, taip ir šiemet, įrengta pulko sporto aikštėje čiuožykla, kuri nuo gruodžio mėn. 6 d. pradėjo veikti. Atsilanko į čiuožyklą daug karininkų, liktinių viršilų ir puskarininkių, kareivių ir daug moksleivių ir šiaip civilių. Čia beveik kiekvienas vakaras griežia pulko orkestras, kuris visus traukte traukia į čiuožyklą. Šventomis dienomis laikomas bufetas. Čiuožykla gana didelė: turi apie 70 metrų ilgio ir 35 m. pločio, pakraščiais yra įrengti suoleliai. Iš karių už įėjimą mokestis neimamas.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. gruodis. „Ukmergė. Prasidėjus miško kirtimo sezonui tenka girdėti nusiskundimų, kad vietos Miškų Urėdijoje prie miško kirtimo trūksta darbininkų./ Miško gi pardavimas eina labai gerai. Yra girininkijų, kur ūkininkai skirtą kirsti mišką jau išpirkę visą. Miško kainos šiemet nors vyriausybės yra papigintos 20 %, tačiau miestan atvežamų malkų kaina lieka dar vis ta pati.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Kareivių boksas. Gruodžio 12 d. atvykęs į Ukmergę Vinča su savo bendrakeleiviais parodė pulko kareiviams kaip reikia boksuotis. Dar buvo rodyta akrobatiškas sunkumų kilnojimas ir gražių gimnastikos numerių.“ (Karys. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Gruodžio 13 d. „Aido“ salėje buvo nesenai iš Amerikos grįžusio boksininko p. Vinčos rungtynės su niekam Ukmergėje nežinomu p. Milašium. Rungtynėm gyventojai labai domėjosi. Jų buvo prisirinkusi pilna salė. Tačiau rungtynėm žiūrovai liko nepatenkinti. Vinčos priešininkas jau prieš rungtynes nervinosi ir aiškiai rodė baimę, o susitikęs nuo antro lengvo p. Vinčos smūgio krito kaip pelų maišas.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

„1931 m. gruodžio mėn. Ukmergės m., Vytauto g-vės 55 nr. gyventojo kun. Strazdo Vaclovo iš gyvenamajam bute esančio rašomojo stalo stalčiaus pavogtas revolveris šių žymių: sist. „Mauser“, 470182 nr., 7,65 klbr., naujas, vert. 75 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1931 m. gruodis. „Ukmergėj žadama leisti rytinei Lietuvos daliai skiriamas laikraštis. Laikraštis vadinsis „Lietuvos Rytai“, redaguosiąs Jurgis Šaltenis.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

1931 m. „Manevravimai. Paskutiniu metu su kareiviais atliekami įvairūs praktiški užsiėmimai ir žygiai laukuose. Gruodžio mėn. 18 d. pirmas [1 pėstininkų pulko] batalionas atliko 20 kilometrų žygį. Per žygį kareiviai jautėsi gana gerai. Jaunieji  kareiviai į mokslą yra stipriai įsitraukę ir su noru dirba, stengiasi nors ir mažiausią dalykėlį suprasti. [...] Rajone jaunųjų kareivių jau nebeatskirsi nuo senųjų.“ (Karys. – 1932.)

1931 m. gruodis. Kainos Ukmergės turguje: rugių (litų už centnerį – 50 kg)  – 16; kviečių – 13,50; miežių – 10; avižų – 8,50; bulvių – 3,50; sėmenų (1 kg) – 0,60. Buliai aukšto mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 30; buliai mažo mėsingumo – 20; karvės riebios – 30; karvės liesos – 15; prieauglis (buliukai, telyčios) – 15; veršiukai (už gyvo svorio kg) – 0,60; avys riebios (už gyvo svorio  kg) – 0,60; kiaulės penėtos (lašininės) – 60; kiaulės mėsingos (ne bekonai) – 40. Nesūdyto sviesto kg – 4,35 Lt; 10 kiaušinių – 1,60 Lt; 10 mažų kiaušinių – 1,15 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1931-12-19. – Nr. 51. – P. 10.)

1931 m. gruodis. „Ukmergė. Ukmergės miesto taryba priėmė 1932 m. nepaprastųjų pajamų – išlaidų sąmatą 206709 lt. sumai. Savivaldybė, pardavusi K. A. [Krašto Apsaugos] Ministerijai nejudamo turto [greičiausiai, sklypą kareivinių statybai] už 206709 lt, šias pajamas realizuoti ateinančiais metais numato pastatant 4 kompl. dvi medines mokyklas. Savivaldybė turi savo miško medžiagos, kuri ir bus panaudota statybai./ Nutarta iki šiol nuomotą skerdyklą iš savininko išpirkti. Vieną iš naujai suprojektuotų gatvių nutarta pavadinti „Gruodžio 17 dienos“ gatve.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. „Ukmergė. Kalinių globos draugija suruošė bendras vietos kalėjimo kaliniams Kūčias, kuriose dalyvavo pusantro šimto kalinių, kalėjimo administracija, vienuolyno kapelionas ir vienas  kitas šiaip inteligentas. Pasakyta per Kūčias keletas momentui tinkamų kalbų. Po vakarienės kalinių choras padainavo kalėdiškų giesmių ir tautos himną. Toks laisvųjų su laisvės netekusiais susitikimas kaliniams padarė gilaus ir auklėjančio įspūdžio.“ (Lietuvos aidas. – 1931.)

1931 m. gruodžio 28 d. Ukmergės burmistras V. Rėklaitis įteikė Krašto apsaugos ministrui dovanojimo raštą, kuriame dovanojo Lietuvos kariuomenei „[...] sodną (parką) 6801 kv. metr. ploto Ukmergės mieste prie Kauno gatvės [...]“. Raštą pasirašė burmistras, jo padėjėjas ir visi penkiolika miesto tarybos narių. Dovaną savivaldybė įteikė „[...] išreikšdama nuoširdų dėkingumą Lietuvos kariuomenei už nuopelnus Tėvynei, vaduojant ją nuo puolančių priešų, o ypatingai nusipelniusiai dėl Nepriklausomybės per atkaklias kautynes Ukmergės apylinkėse [...]“.(Lietuvos aidas. – 1931.); „Ukmergės visuomenė jau anksčiau gražiai sugyvena su tenykščia kariuomenės įgula. Tas miestas gali būti visiems gražaus visuomenės ir kariuomenės sugyvenimo pavyzdys. Visuomenė atjaučia ten kariuomenės gyviausius reikalus ir stengiasi visuomet jai padėti. O kariuomenės įgula, kiek gali padeda visuomenei. Dabar Ukmergės miestas padovanojo kariuomenei gražų, daugiau kaip 6000 kv. metrų ploto parką miesto centre [šalia 1 pėst. pulko kareivinių]. Gruodžio 28 d. pas krašto apsaugos ministerį buvo atsilankęs Ukmergės miesto burmistras ats. pulk. Rėklaitis  ir įteikė šitokį adresą: „Jūsų Ekscelencija, Pone Krašto Apsaugos Ministeri! Ukmergės miesto savivaldybė, išreikšdama nuoširdų dėkingumą Lietuvos kariuomenei už nuopelnus Tėvynei, vaduojant ją nuo puolančių priešų, o ypatingai nusipelniusiai dėl Nepriklausomybės per atkaklias kautynes Ukmergės apylinkėse, taip pat palaikančiai glaudžius santykius su gyventojais ir tvirtai pasiryžusiai visada apginti Lietuvos garbę, dovanoja Jai sodną (parką) 6801 kv. metro ploto Ukmergės mieste prie Kauno gatvės šiam dėkingumui įamžinti. Teikitės priimti, Jūsų Ekscelencija Pone Ministre šią Ukmergės Miesto Savivaldybės kuklią dovaną“. Adresą pasirašė miesto burmistras, burmistro padėjėjas ir visi penkiolika miesto tarybos narių./ Krašto apsaugos ministeris Ukmergės miesto atstovui už dovaną širdingai padėkojo ir pareiškė vilties, kad gražus ukmergiškės visuomenės ir  kariuomenės sugyvenimas toliau dar didės, gerės. Ministeris dar pareiškė vilties, kad ir kitų vietų žmonės paseks ukmergiškių pavyzdžiu ir kada reikės neatsisakys kariuomenei padėti./ Dabartiniu metu Ukmergėje yra statomos naujos  kareivinės. Iki šiol buvo daug sunkumo su tinkamu žemės plotu. Ukmergės miesto savivaldybė, tą atjausdama, šį parką kariuomenei ir padovanojo.“ (Karys. – 1932.)

    1931 m. gruodis. „Ukmergės vaisvynių fabrikas „Vita“ yra vienas iš pirmųjų šios rūšies fabrikų Lietuvoje. Jis įsteigtas 1925 m. ir nuo to laiko sparčia tobulėjo ir plėtėsi, o „Vitos“ vaisvyniai iki šiol įsigijo plačią klientūra. Žemės ūkio parodoje „Vitos“ gaminiai buvo puikiai įvertinti ir gavo pagyrimų./ Paskutiniu metu „Vitos“ įmonė iš  pagrindų pertvarkyta sulig naujausiais technikos reikalavimais. Įmonės priešaky atsistojo patyręs šios srities specialistas. Produkcija patobulinta prisilaikant naujausių vyno gaminimo metodų įvairių įrankių. Savo rūsiuose „Vita“ turi didelę įvairių senų vynų atsargą. „Vitos“ vynai savo skoniu ir kvalifikacijomis lyginasi užsienio vynams.“ (Dienos naujienos. – 1931.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau