Spausdinti

1932 m.

Sausis
1932 m. sausio 1 d. Ukmergėje galiojo leidimas rengti turgus kiekvieną ketvirtadienį, o prekymečius (muges): „1) pirmą šiokiadienį po Šv. Kazimiero (4. III), 2) nuo 30. VI per tris dienas ir 3) pirmą šiokiadienį po Angelų Sargų (2. X).“ (Savivaldybė. – 1932.)

1932 m. Nuo sausio 1 d. Ukmergės valstybinės gimnazijos laisvai samdomas mokytojas Konradas Pietrekas, kaip gavęs Lietuvos Respublikos pilietybę, paskirtas etatiniu gimnazijos mokytoju. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)
1932 m. „Ukmergės vidurinės amatų mokyklos laisvai samdomą kariško parengimo mokytoją leit. VINKŠNELĮ Povilą atleisti iš einamų pareigų toje mokykloje nuo š. m. sausio mėn. 1 d. ir nuo tos pačios dienos leisti jaun. leit. ADOMONIUI Karoliui eiti kalbamos mokyklos kariško parengimo mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)
 
1932 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos mokytoją PARČEVSKĮ Tomą, po 1932 m. Kalėdų atostogų nestojusį į darbą, laikyti atleistu iš eitų toje gimnazijoje pareigų nuo 1932 m. sausio mėnesio 7 d.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1933.)

1932 m. sausis. Apibendrinti laikraščio „Lietuvos aidas“ šachmatams skirtame skyrelyje skelbtų šachmatų uždavinių konkurso rezultatai. Tarp 37-ių išsprendusių visus uždavinius (iš 171 šachmatų mėgėjo dalyvavusio konkurse) paminėti ir M. Maušovičius bei N. Joffė iš Ukmergės. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. „Sausio mėn. Ukmergės m. gyventojo Skobos Juozo iš palto kišenės pavogtas revolveris sist. „Sauersohn“ 7,65 klbr. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė. Parapijoje trys [pavasarininkų] kuopos ir trys kuopelės. Kuriasi visa eilė naujų kuopelių. Visose kuopose ir kuopelėse per 300 narių. Įsigyta nauja organizacijos vėliava už 400 litų. Turi savo septynių instrumentų simfoninį orkestrą ir stygų orkestrėlį./ Sausio 10 dieną įvyko didžiulis visų kuopų ir kuopelių visuotinis susirinkimas, išrinktos kai kurios naujos valdybos.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „Vilkmergė. Sausio 22 d. miesto savivald. salėje įvyko [šaulių] būrio susirinkimas. Priimta pereitų metų apyskaitos ir pajamų – išlaidų sąmata 1932 metams. Išrinkta valdyba: Stelmokas, Šimonis ir St. Zalopugas. Kontrolės komisija: Marcinauskas, Baltrušis ir Protas.“ (Trimitas. – 1932.)

1932 m. sausio 29 d. įvykusiame Ukmergės miesto tarybos posėdyje buvo patvirtintos beturčių globos taisyklės, pagal kurias iš miesto savivaldybės pašalpą galėjo gauti tik nuolatiniai miesto gyventojai „kurie neturi jokių nuolatinių pragyvenimo šaltinių ir be to, ypatingais atvejais ir nelaimių ištikti asmenys“. Burmistrui nurodyta atlikti beturčių registraciją bei suskirstyti juos į tris  kategorijas pagal reikalingą pagalbos trukmę, galimybes dirbti, sveikatos stovį, nukentėjimo pobūdį ir pan. Burmistrui pavesta nustatyti beturčio priklausymą vienai iš kategorijų ir pašalpos jam reikalingumą ar kitas galimas pagalbos formas. Nuspręsta jog gali būti nuolatinės ir vienkartinės pašalpos, pastarosios gali būti ir gražintinos iš karto arba dalimis. Apie gautas pašalpas ir kitokią paramą turi būti daromos atžymos beturčio liudijime – tam tikroje knygelėje. Burmistras V. Rėklaitis taryboje padaręs pranešimą apie skelbtas varžytines miesto planui sudaryti, kurios parodė, jog jose nedalyvavo tie, su kuriais miesto savivaldybė būtų galėjusi sudaryti sutartį, t. y. turintys reikiamą kvalifikaciją, nors besivaržiusių buvo ir buvo siūlymų šį darbą atlikti už 8000 litų. Iš konsultacijų su specialistais paaiškėjo, kad miesto plano sudarymas kainuosiąs mažiausiai 12000 litų. Miesto taryba patvirtino sutarties su būsimu miesto plano rengėju projektą, kuriame numatyti darbų atlikimo terminai, būdai, apmokėjimo formos ir pan. Projekte numatyta už miesto planą sumokėti 12000 litų. (Savivaldybė. – 1932.)

1932 m. sausio 31 d. Ukmergėje įvyko Vilniui vaduoti sąjungos Ukmergės apygardos skyrių pirmininkų suvažiavimas. Suvažiavimo dalyviai, išklausę p. Uždavinio paskaitos, pareiškė protestą prieš Vilniaus krašte uždarinėjamas lenkų mokyklas.(Lietuvos aidas. – 1932.)

Vasaris
1932 m. vasario 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Kazys Barkauskas atleistas iš tarnybos. (Policija. – 1932.)

1932 m. vasaris. „Gediminiečiai [1 pėst. pulko kariai] yra gan dideli radijo mėgėjai, todėl daugumas jų turi. Kareivinių stogai antenomis išraizgyti, lyg voratinkliais. Ypač gan gerus, didelius ir brangius aparatus turi liktinių pusk. klubas, 3 kuopa, mokomoji kuopa ir  kitos. Minimų kuopų kareiviai yra patenkinti ir džiaugiasi ta prašmatnybe, nes atliekamas nuo tarnybos valandas gana linksmai praleidžia ir daug ko pasimoko.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Vasario 6 d. Vilkmergėje pasimirė Leonavičius, nepaprastas sodininkas, pagarsėjęs čia kaipo „agrastų karalius“, nes agrastų savo sode turėjo apie 30 tūkst. Kelmų ir mokėjo juos apsaugoti nuo agrastų ligos.“ (Lietuvos aidas. – 1932.); „Vasario 6 d. mirė ir palaidotas Ukmergės mieste Tamošius Leonavičius, 1863 m. sukilimo dalyvis. A. a. T. Leonavičius gimė 1845 metais. Sukilimui prasidėjus, L. su kitais jaunuoliais stojo į Robako sukilėlių būrį, dalyvavo kautynėse su maskoliais. Sukilimui pasibaigus, L. buvo ištremtas į Sibirą. Visą kelionę – 6000 klm. – jam teko eiti pėsčiam. Po ilgų kentėjimo metų L. grįžo į savo kraštą ir čia sulaukė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Vilkmergėje vasario 7 d. „Žvaigždikio“ teatras labai geru pasisekimu vaidino „Ponia Barbė“, pasak p. Bičiūno jau 25 kartą.“ (Lietuvos aidas. – 1932.); „Vasario mėn. 7 d. atlankė gediminiečius [1 pėst. pulko karius] „Žvaigždikio“ teatras. Tą pačią dieną „Aido“ salėje 14 val. vaidino operetę „Barbė“, o po 16 val. vaidino piliečiams. [...]“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė. Vasario mėn. 13 ir 14 dienomis Ukmergės miesto pradž. mokykloj įvyko rajono jaunalietuviams ideologiniai - organizaciniai kursai. Į kursus atvyko apie 50 jaunalietuvių. Kursai praėjo labai gerai. Pirmą dieną paskaitas laikė: 1. Gėgžna „Vadas ir jo reikšmė“, 2. Dr. Pautienius „Higienos reikšmė gyvenime“, 3. Dlugauskas „Lietuvos atgimimas ir Dr. Basanavičius“. Paskaitos tęsėsi 5 val./ Antrą dieną į kursus atvyko s-gos pirmininkas B. Grėbliauskas, kuris kursų klausytojams pridavė daug energijos ir pasiryžimo dirbti. Jis laikė paskaitą „Jaunalietuvių santykiai su visuomene ir kitom organizacijom“. Jo kalba suteikė jaunalietuviams daug naujų minčių ir išsklaidė įvairias abejones. Taip pat buvo atvykusi centro v-bos narė stud. Gailiūnaitė, kuri laikė paskaitą, pritaikytą jaunalietuviams ir čia buvo progos daug sužinoti ir pasimokyti. Be to, laikė paskaitą mok. Kalvelis „Sportas  ir jo reikšmė“, kuris ypatingai kreipė dėmesio į jaunalietuvius, kad jie tos šakos neapleistų, nes iš jos bus daug naudos patiems ir visai tautai. Pabaigoje turėjo paskaitą apskr. agr. Krištolaitis, kuris nupasakojo, kaip reikia naudingiau dirbti kiekvieną žemės ūkio darbą ir kokios naudos bus, jeigu dirbs pagal gerus nurodymus. Bendrai kursai davė daug naudos.“ (Jaunoji karta. – 1932.)

1932 m. vasario 14 d. Kęstučio a. įvyko Tautininkų sąjungos organizuotas protesto mitingas, kuriame buvo protestuojama prieš Vilniaus krašte uždarytas 10 lietuviškų mokyklų ir vokiečių pretenzijas į Klaipėdos kraštą. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. „Vasario m. 15 d. vietos inteligentų klubo salėje buvo L. K. [Lietuvos Kariuomenės] Kūrėjų Savanorių Sąjungos Pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Ukmergės skyriaus metinis visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimą atidarė skyriaus valdybos p–kas p. Juozas Gėgžna, Ukmergės amatų mokyklos vedėjas. Pradėta Tautos  himnu, kurį sugrojo 1 p. pulko orkestras. Savanorius sveikino: Liet. kar. vardu 1 p. pulko vado pad. pulk. I. Pošiūnas, apskrities komendantas pulk. I. Stapulionis, apskrities v-ko įgaliotas policijos vadas B. Januškevičius, tautininkų apskr. komiteto vardu p. Salmonaitis ir V. V. S. [Vilniui Vaduoti Sąjungos] apygardos vardu p. Ig. Pocevičius. Dar gauta visa eilė sveikinimų raštais. [...]“. Skyriuje yra 82 nariai, į skyrių priimami tik gavę savanorių kūrėjų medalius. Susirinkimas paprašė J. Gėgžnos ir toliau likti valdybos pirmininko pareigose, šiam sutikus, išrinkta nauja valdyba: J. Gėgžna, E. Šneideraitis, Vilniškaitis, Šatas ir V. Januškevičius. Į revizijos komisiją išrinkti: Br. Usevičius, Janušonis, Brindza, į garbės teismą: pulk. leit. Pošiūnas, pulk. leit. Stapulionis, mjr. Asevičius,  kap. Povilaitis ir Šereika. Susirinkime siūlyta aktyviau prenumeruoti „Trimitą“ ir „Karį“, apskrities komendantas pulk. leit. Stapulionis kreipėsi į susirinkimą, prašydamas rinkti žinias apie „laukuose“ palaidotus savanorius ir karius, kad jų palaikus būtų galima perlaidoti į tinkamesnes vietas. Po susirinkimo jo dalyviai, lydint orkestrui, su fakelais nuėjo į kapines pagerbti žuvusių karių, grįždami užsuko į bažnyčią, kur pasimeldė už žuvusius. (Karys. – 1932.)

1932 m. Pasienio policijos Zarasų baro II eilės rajono viršininkas Jonas Bagdanavičius nuo vasario 15 d. perkeltas į Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1932.)

1932 m. vasario 16-osios proga Lietuvos Prezidentas A. Smetona Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, tarpe kitų, apdovanojo Ukmergės miesto ir apskrities viršininko sekretorių Praną Varną, Pasienio policijos Ukmergės baro rajono viršininkus Petrą Šeką ir Vladą Tallat – Kelpšą, Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininką Petrą Vilniškaitį ir Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininką Bronių Usevičių. (Policija. – 1932.); Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino medaliais: Ukmergės miesto ir apskrities viršininko įstaigos raštvedžius Mykolą Dambrauską, Leoną Drąseiką ir Vaclovą Jačiūną, Ukmergės apskrities vyr. policininką Miką Dikčių, eilinius policininkus Praną Černį ir Liūdą Girdenį, Pasienio policijos Ukmergės baro vyr. sargybinį Kazį Jankauską, eilinius sargybinius Vacių Bešeną, Antaną Kirvelą  ir Feliksą Rickevičių. (Policija. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės valdžios Gimnazijos direktorius p. Ambraziejus pradėjo lankyti vyresnes ir žemesnes klases ir visiems mokiniams užprenumeruoti „Šviesos Kelius“. Net ir neturtingieji negali atsisakyti, o apie kitus ir kalbos nėra. Tokiu būdu mokinys neturi teisės užsisakyti sau norimą laikraštį, o turi imti ir pinigus mokėti už tai, ką duoda prievarta.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. vasario 25 d. Ukmergės apskrities valdyboje vyko apskrities ir miesto savivaldybių atstovų bendras pasitarimas ir nutarta, jog miestas nemokamai duoda apskrities ligoninės statybai sklypą ir skolina 100000 litų tokiomis sąlygomis, kuriomis pats gaus pasiskolinti. Už tai apskrities ligoninėje miesto ligoniai bus gydomi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir apskrities ligoniai. (Savivaldybė. – 1932.)

1932 m. vasaris. „Ukmergė. Vietos lentpjūvėj – malūne darbininkai dirba 3 dienas į savaitę. Užmokestis labai menkas – 3-4 litai į dieną. Išeina 12 litų per savaitę. Darbininkai skundžiasi savo vargais ir bėdomis. Lentpjūvės savininkas vis dar labiau išnaudoja darbininkus. Kiekvieną savaitę darbininkai atleidžiami ir  jų vieton priimami nauji. Tokiu būdu jie negauna nei darbo knygučių, nei ligonių kason jų neįregistruoja. [...].“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. vasaris. „Ukmergės žinios/ Naujas dvasios vadas. Jo Ekscelencija Arkivyskupas – Metropolitas paskyrė Tėvą Joną Senkų M. I. C. Ukmergės K. V. C. apylinkės dvasios vadu vietoj buvusio kan. Leono Špakevičiaus./ Tėvas Senkus yra jautrus ir energingas visuomenininkas, turiningas pamokslininkas, uolus rekolekcijų vedėjas. Todėl reikia tikėtis veiklos sustiprėjimo Ukmergės K. V. C. apylinkėj./ Jau ir pirmiau Tėvų Marijonų Namai buvo lyg vietinės katalikų akcijos židinys. Jų salėj nuolat konferencijos, suvažiavimai, susirinkimai, chorų repeticijos./ Reikia choro. Ukmergės parapijos bažnyčios vargonininkas p. Meškelė suorganizavo šaulių chorą, su kuriuo jau keletą kartų viešai gastroliavo./ Yra ir bažnytinis choras, sudarytas išimtinai iš miestelėnų, kurie apsiriboja tik giedojimu bažnyčioje./ Bet parapijoje yra visa eilė katalikų draugijų, kurios daro susirinkimus, ruošia šventes. Nesant choro pilna prasme parapijinio, šventės ir susirinkimai esti kurti, arba tenka samdyti chorus iš kitų parapijų./ Mokinys mokytoją „moko“. II-27 valdžios gimnazijos penktos kl. mokinys B. per pamoką susiginčijo su vokiečių kalbos mokytoju p. K. Mokytojas varo mokinį B. iš klasės. Šis drožė mokytojui per veidą ir išėjo ne tik iš klasės, bet ir iš gimnazijos./ Pirmosios pagalbos kursai. Ukmergės „Pavasario“ rajono valdyba ruošia viso rajono pavasarininkams – vadams pirmosios pagalbos kursus kovo 6 ir 7 dienomis./ Tai, rodos, pirmi šios rūšies bandymai Ukmergės padangėje./ [...]“ (Rytas. – 1932.)

Kovas
1932 m. „Prie Ukmergės Valdžios Amatų Mokyklos nuo kovo 1 dienos veikia vakariniai metalistų amato kursai. Klausytojų – per 30 žmonių. Lektoriai: p. p. Pukienė, Gėgžna, Pacevičius.“ (Rytas. – 1932.); „Pasirėmęs „Amatų mokslo įstatymu“ [...] nuo š. m. kovo mėn. steigiu Ukmergėje prie valdžios vidurinės amatų mokyklos valdžios lėšomis laikomus vakarinius amatų kursus darbininkams./ Įsteigtuosius  kursus vadinti „Ukmergės vakariniai darbininkų amatų kursai“. [...] Ukmergės vidurinės amatų mokyklos vedėjui GĖGŽNAI Juozui leisti nuo š. m. kovo mėn. 1 d. eiti Ukmergės vakarinių darbininkų amatų kursų vedėjo pareigas laisvai samdomo teisėmis, paliekant einamose pareigose ir vidurinėje amatų mokykloje.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.); Ukmergės vidurinės amatų mokyklos mokytojams PACEVIČIUI Ignui, KURUI Juozui ir PUKIENEI-VALENTINAVIČIŪTEI Anastasijai leisti nuo š. m. kovo mėn. 1 d. eiti Ukmergės vakarinių darbininkų amatų kursų mokytojų pareigas laisvai samdomų teisėmis.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. kovo 1 d. suėjo 10 metų, kai Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Antanas Vainiliauskas tarnauja šiose pareigose. (Policija. – 1932.)

1932 m. „Baigusiai Telšių žydų dr-jos „Jaunės“ [Javne] pedagoginius kursus ŠABSELBONAITEI Beilai leisti eiti Ukmergės m. prad. mokyklos Nr. 3 mokytojos pareigas nuo š. m. kovo mėn. 1 d. be algos iš Švietimo Ministerijos kreditų.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)
1932 m. kovo 1 d. Ukmergės apskrities II rajono pradinių mokyklų inspektorius Petras Jusius perkeltas Kėdainių apskrities II rajono pradinių mokyklų inspektoriumi, o Rokiškio apskrities pradinių mokyklų inspektorius Rapolas Butkus perkeltas į Ukmergės apskritį, II rajono pradinių mokyklų inspektoriumi. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės žinios/  - [kovo] 6, 7 ir 8 dienas mokiniams gimnazijos salėje buvo rekolekcijos. Konferencijas laikė jėzuitas Venckus. Mokiniai uoliai lankėsi./ Vakarais buvo inteligentams. Apie inteligentų rekolekcijas to negalima pasakyti. Per mažai jų atsilankė. Kai kurie, užimantieji aukštesnes vietas, tas tris dienas prasėdėjo klube ir kišenes patuštino, bet į rekolekcijas nemalonėjo atsilankyti./ - Ukmergėje įsisteigė antra spaustuvė. Pirmoji vos suspėdavo atlikti darbą./ - Laukiama „Žvaigždikio“, kuris žada atvykti šeštadienį [03-12] ir dvi dienas gastroliuoti. Anksčiau „Žvaigždikis“ Ukmergėje buvo ir turėjo didelį pasisekimą. Dabar gastroliuos geriausioj salėj. Suvaidins „Miesčionis“ ir „Velnio Tuziną“.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergė. Kovo 6-7 d. „Pavasario“ S-gos Ukmergės rajono valdyba norėjo suruošti pirmosios pagalbos ir organizacinius kursus. Pirmos nuov. viršininkui Velniškaičiui pareiškimas buvo paduotas pagal naują tvarką prieš 48 val. Tačiau kursai įvykdyti neleista.“ (Mūsų laikraštis. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė. Kovo 9 d. pas I nuov. taikos teisėją įvyko teismas./ Pilnutėlė salė ir koridorius žmonių. Publikoj matyti keletas aukštų ir daugybė žemesniųjų įvairios rūšies policijos atstovų. P. teisėjas Kontrimavičius teisė 5 kunigus. Teismas truko nuo 9 v. 30 m. ryto iki 9 v. 20 m. vakaro./ Teismo rezultatai šie: kun. St. Telksnys, KVC Kauno rajono reikalų vedėjas ir kun. K. Kazlauskas, Deltuvos klebonas, abudu išteisinti. Taip pat išteisintas buvęs Siesikų (dabar Tytuvėnų) vikaras kan. J. Marcinkus./ Kun. V. Strazdas nubaustas 250 litų arba 2 paras arešto./ Kun. Juknevičiaus, Ukmergės vikaro byla atidėta, iškilus išaiškintoms naujoms aplinkybėms, vedant liudininkų kvotą.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „[...] - Ukmergėj komunistiškoji dvasia vis nenyksta. Ją palaiko ir valdžios gimnazijos moksleiviai. Kovo 10 d. policija keleto gimnazistų butuose darė kratą ir tardė; 6 įtartiniausius pasodino šaltojon, o kitus ištardę paleido. Visi kaltininkai vyresniųjų klasių moksleiviai.“ (Žemaičių prietelius. – 1932.); „Kovo mėn. 10 d. Valdžios gimnazijoj policija areštavo vyresniųjų klasių 6 mokinius. Darant kratą rasta pas juos komunistiškos literatūros./ Po ilgų tardymų kovo 12 d. tris mokinius paleido, o kitus pasodino į kalėjimą. (Šaltinis. – 1932.); „[...] Komunistiniame veikime įtarti ir [kovo 10 d.] areštuoti penki valdžios gimnazijos mokiniai ir vienas seniau tą gimnaziją baigęs. Iš mokinių vienas VIII kl., vienas VI-os ir trys VII-os. Pastarųjų vienas buvo „Meno ir Mokslo“ sekcijos valdybos narys.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergėj dabar yra inteligentų klubas, moderniška Nicejausko kavinė su biliardu ir keli restoranai – valgyklos. Nežiūrint to gyventojai skundžiasi, kad nėra kur praleisti vakarus. Girdėt, kad steigiamas visuomenės klubas. Jau esanti sudaryta valdyba: p. p. P. Sprindis, P. Vingrys, B. Sabulis, S. Rutkauskas ir J. Vingrys.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės žydų realinės gimnazijos laisvai samdomą mokytoją ŠAPIRĄ Mejerį, jo prašymu, atleisti nuo š. m. kovo mėn. 13 d. iki balandžio mėn. 1 d. be algos gydytis.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. kovas. „Pulko karių biblioteka gan turtinga ir gerai sutvarkyta. Minima biblioteka turi per 3316 tomų knygų. Iš jų beletristikos 1000 tomų, poezijos 300, gamtos mokslų 400, scenos veikalų 500, vaikų literatūros 200, karo mokslo 416, geografijos 200, bendro turinio 300. Knygos skaitytojams išduodamos tris kartus per savaitę. Daugiausia kariai skaito iš beletristikos ir karo mokslų. Nuolatinių skaitytojų biblioteka turi per 200 asmenų. Šiaip kariai, kurie tik suranda atliekamo laiko, skuba bibliotekon, kur pasirenka knygų. Visos knygos aptaisytos gražiais, kietais viršeliais. Sumanaus  ir darbštaus bibliotekoriaus eil. Berenšteino prižiūrimos atrodo švarios  ir naujos. Be to, biblioteka turi gražius ir įdomius 26 „Kario“ ir „Trimito“ komplektus. Taip pat įrišama ir kiti žurnalai ir laikraščiai.“ (Karys. – 1932-03-31. – Nr. 14. – P. 284.); „[...] Nenorint klaidinti „Kario“ skaitytojų perdėtu knygų indeksu, o taip pat kariuomenės bibliotekoriaus, kuris palyginęs gautą 1931 m. 1 pėst. pulko bibliotekos apyskaitą, nustebs nepaprastu bibliotekos augimu, turiu pranešti, kad turėdamas tarnybinių reikalų šiemet kovo mėn. pabaigoje nustačiau, kad 1 pėst. pulko karių bibliotekoje yra 2315 knygų./ Taigi, kaip matome, san. pusk. M. Grinius padidino biblioteką net 1001 knyga./ Dėl korespondento – san. pusk. Griniaus knygų klasifikacijos tenka taip pat abejoti, nes 1 pėst. pulko karių biblioteka persitvarko pagal dešimtinę klasifikacijos sistemą, bet dar tas darbas nebaigtas ir ne visos knygos suklasifikuotos.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. kovas. Ieškomas „[...] Dimitrijus, Grigo s., 12 m. amž., gim Ukmergėje, rusas, stačiatikių tikyb. Nuolat gyveno Ukmergėje, Lyduokių g-vė 1 nr. Žymės: 1 mtr. aukščio, laibas, plaukai juodi, veidas apvalus, akys rudos, kojos kreivos. Ieško Ukmergės ap. polic. I n. v-kas [...] Kalt. vagyste. Suradus nuvaryti į nepil. nusik. auklėjimo įstaigą Kalnaberžy ir apie tai pranešti Ukmergės I nuov. t. teisėjui [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. kovas. „Neseniai liktinių pusk. klube, klubo pirmininko kpt. Lapinsko įsakymu, buvo sušauktas susirinkimas. Be klubo dalykėlių, tarp kitko buvo nutarta balių ir šiaip pramogos metu laikytis vienodumo, t. y., kad visi likt. pusk. ir viršilos dėvėtų ilgas kelnes, štiblietus ir t. t., nes, priešingai, nešiojant ilgus batus pasitaiko panelėms ir ponioms sutepti sukneles ir kojines. Antra, griežtai protestuota prieš alkoholinius gėrimus ir jų vartojimą. Nutarta per balius ir šokius vartoti nekenksmingus ir vėsinančius gėrimus, k. t. sitro su vynu maišant arba pan. Ir trečia, nutarta aukoti per 12 mėn. po 1% nuo gaunamos algos „Vilniaus geležiniam fondui“. Taip pat, kiek kas išgali ir per tam tikrą laiką, Vytauto Didžiojo muziejaus statybai.“ (Karys. – 1932.); „[...] Ši žinutė yra patekusi korespondentui gerai nepasiinformavus ir klaidinanti, nes liktinių susirinkime apie tai nieko nebuvo kalbėta, o tik paliestas vienas asmuo, kuris atsilankė į vakarą nenustatytoje uniformoje, bet tik ne su ilgais batais./ Korespondento išvedžiojimais išeina, kad pulko liktiniai iki šiol susirinkimo baliuose ir šiaip vakaruose lankėsi vieni ilgais batais, kiti štibletais ir tik tepliojo ponioms ir panelėms sukneles ir kojines. Argi taip yra pasitaikę kada?/ Klubo pirmininko kapit. Lapinsko dėka, kuris jau treji metai klubui pirmininkauja, yra sudarytos klubo lankytojų taisyklės, kurios pulko vado patvirtintos ir veikia nuo 1930 m. Jų griežtai ir laikomasi./ Ten aiškiai pabrėžta, kokią uniformą liktiniai ir jų svečiai dėvi balių ir kitų pramogų metu, bet tik ne ilgus batus.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Apie šį įvykį trumpai jau rašėme. Šiandien mus papildomai praneša: ketvirtadienį, kovo 17 d. Ukmergėje, Vilniaus gatvėje stambioje geležies krautuvėje rasta nušauta tos krautuvės savininko Zilberto duktė. Kadangi buvo tą dieną turgus ir gatvėje buvo triukšmas, šūvio niekas negirdėjo. Atėję žydai į krautuvę rado Zilberaitę negyvą: ji gulėjo kruvina žemėj, nušauta šūviu į galvą./ Ar ji nusišovė pati ar ją kas nušovė tikrai nežinoma. Yra faktas, kad Zilberaitė nušauta. Žydai pasakoja, kad į krautuvę buvo atėję kažkokie du žmonės ir po jų išėjimo jie rado Zilberaitę nebegyvą. Pasakoja, kad tuo pat laiku iš krautuvės buvo pavogta keletas revolverių ir daug šovinių./ Ukmergės žydai labai susirūpinę. Vaikšto gatvėm ir tik apie tą faktą tekalba. Mūsų korespondentas kreipėsi į keletą artimiausių žydų, norėdamas apie tą įvykį daugiau sužinoti. Bet žydai verkia ir sako:/ - Mes nenorim nieko kalbėt...geriau tie vagys būtų viską paėmę, bet ją gyvą palikę.“ (Dienos naujienos. – 1932.); „Kovo mėn. 17 d. iš Ukmergės m. gyventojos Zilberaitės Ester ginklų krautuvės pavogti sekantieji revolveriai: 1) sist. „Mellior“ 99409, 97141 ir 97512 nr. nr., 2) „Kontinentall“ 13805 nr. ir 3) „Princeps“ 13479 ir 12579 nr. nr. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergėj, kaip ir visur prieš Velykas būna didesni turgai. Ketvirtadienį buvo nemaža žmonių. Vienas ūkininkas pardavęs bekoną už kurį gavo 250 lit. Viešai skaitė pinigus. Prie jo prišoko nepažįstamas vyras, stvėrė iš rankų pinigus ir dingo tarp žmonių. Ūkininkas vijosi ir šaukė : „laikykit vagį“, bet veltui, vagis pabėgo.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Neseniai Ukmergėj atidaryta nauja spaustuvė. Prieš tai buvo tik vieno Slonimskio spaustuvė ir jis tuo naudojosi: už spaudos darbus brangiai ėmė ir negreit padarydavo. Dabar ukmergiečiai tikisi pigiau spausdinti.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergėj yra valstybės centralinio knygyno [bibliotekos] skyrius. Čia Ukmergiečiai turi didelį patogumą: gali kasdien veltui laikraščių paskaityti ir knygų gauna. Bet to knygyno vedėjas nelabai gerai daro: naujausias knygas, o taip pat ir geresniąsias turi paslėpęs ir duoda tik panelėm arba savo pažįstamiem. Ukmergiečiai tuo yra nepatenkinti ir piktinasi.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokiniai su savo energingu kūno kultūros mokytoju p. Vorobėju smarkiai dirba. Nors dar visur sniegas tirpsta, bet kūno kultūros pamokos atliekamos ore./ Pernai mokiniai surengė pirmąją savo sporto šventę, į kurią sutraukė beveik pusę ukmergiečių. Šiemet numatoma surengti dar didesnę sporto šventę.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ryšy su Goethės sukaktuvėmis Ukmergės valdžios gimnazijos mokiniai vokiškai vaidins „Faustą“. Jau baigiama rengtis ir po Velykų atostogų manoma viešai pasirodyti. Režisuoja vokiečių kalbos mokytojas p. Adamsas.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Prieš Velykas visi perkasi kiaušinių. Turguje žmonės derasi, perka ir nešasi namo dažyti. Ukmergės turgavietėj taip pat kiaušinius labai perka. Dėl to net muštynės įvyko. Vienas žmogus pradėjo derėti. Bet vienas kiaušinis buvo senas ir klebetavo. Žmogus supykęs trenkė kiaušinį žemėn ir bobai ausin užvažiavo.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergiečiai smarkiai pradėjo pirkti Vilniaus geležinio fondo pasus. Mat, Ukmergiečiai gyvena netoli Vilniaus ir tikisi pirmieji Vilnių pamatyti. Vienas Ukmergės kirpėjas – p. Pečiūra savo lange paskelbė, kad turintiems Vilniaus pasus darys 20% nuolaidą.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Ukmergės rajono valdyba kovo 20 – 21 d. surengė pirmosios pagalbos ir organizacinius kursus. Kursuose dalyvavo 18 rajono kuopų atstovų, apie 100 žmonių. Pirmąją dieną paskaitas skaitė medikas B. Abraitis, kuris ne tik nupasakojo kaip elgtis įvairių nelaimingų atsitikimų atvejais, bet ir rodė kaip sulaikyti kraują, aprišti žaizdą, daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Antrąją kursų dieną užsiėmimus vedė M. Pečeliūnas ir kun. Strazdas. „Svarstyta iždininkavimas ir sekretoriavimas, susirinkimai ir pramogos, pavasarininkai ir kat. universitetas, paruošiamieji darbai jubil. kongresui, pavasarininkai ir idealizmas, sumanymai tolesniam darbui.“ Nutarta ruoštis jubiliejiniam rajono pavasarininkų kongresui, surengti ilgesnės trukmės sporto kursus, didesnį dėmesį kreipti į pavasarininkų socialinę veiklą, pagalbą „Angelo sargo“ sąjungos skyriams. Kursų dalyviai pasiuntė sveikinimo telegramas rajono iždininkei Zavadskaitei ir Balninkų kuopos pirmininkui V. Miškiniui. Abi dienas kursuose dalyvavo ir Katalikų veikimo centro Ukmergės apylinkės vadovas kun. J. Senkus. (Rytas. – 1932.)

1932 m. kovas. „Ukmergėj Končaso batų dirbtuvės darbininkas Našlaitis pamišo. Pamišimo priežastis, atlyginimo sumažinimas. Jis negalėjęs iš uždarbio išlaikyti žmoną ir vaiką. Paskutines dienas pradėjo rašyti kažkokias formules ir dainuoti liūdnas dainas. Kovo 25 d. išvežtas Kalvarijon.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

Balandis
1932 m. balandis. „Maždaug prieš 3 mt. keletas vietos pradžios mokyklų D-ro Basanavičiaus grupės mokytojų buvo įsisteigę Ukmergėje savo knygyną. Kad palaikytų knygyną buvo smarki agitacija visoj apskrity, ne tik tarp mokytojų, bet ir įstaigose. Tačiau visgi nepasisekė ir  knygynas neseniai perleistas „Spaudos Fondui“, kuriam, kaip girdėt, buvo prasiskolinęs./ Knygynų Ukmergėje dabar turima viso 5. Tiek pat turima ir vaistinių 12 tūkst. gyventojų.“ (Lietuvos žinios. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės m. ir aps. policijos vadas Petras Januškevičius ir Rokiškio aps. policijos vadas Petras Mačinskas nuo balandžio m. 1 d. sukeisti tarnybos vietomis.“ (Policija. – 1932.)

1932 m. balandis. Švietimo ministerijos atstovu baigiamiesiems ir keliamiesiems egzaminams Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijoje ir Ukmergės lenkų gimnazijoje paskirtas Ukmergės valstybinės gimnazijos direktorius Kazys Ambraziejus. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės žinios/ Naujas laikraštis. Balandžio 9 d. inicijatorių grupė susirinko apsvarstyti laikraščio leidimo Ukmergėje reikalą. Prieita  išvados, kad Ukmergei su apylinkėmis laikraštis reikalingas. Laikraštis turėsiąs būti nepartinis, su  kultūriniais uždaviniais, informacinio pobūdžio./ Laikraščio leidimu ir jo redagavimo reikalais rūpinsis draugija, kuriai įstatų projektą paruošti išrinkta komisija iš mokyt. J. Pacevičiaus, burmistro Rėklaičio (abu pirmiausieji laikraščio sumanytojai), mokyt. Grikenio,  kun. kap. Strazdo ir mokykl. inspekt. Dlugausko./ Laikraštis būsiąs savaitinis, pavadinti manoma „Rytų Lietuva“./ Lankėsi ministeriai. Balandžio 10 d. Ukmergę aplankė Švietimo ir Krašto apsaugos ministeriai. Pastarasis apžiūrėjo naujai statomas kareivines./ Katalikų Universitetui. Ukmergės Tretininkų Konfederacija savo susirinkime balandžio 10 d. paskyrė Kat. Universitetui 300 litų. Auka šiomis dienomis išsiunčiama Komitetui./ Vakarai – koncertai. Lietuvių gimnazijos mokiniai rengėsi pastatyti „Faustą“ vokiečių kalba Goethes sukaktuvėms paminėti. Dabar paaiškėjo,  kad tas pastatymas negalės įvykti./ Amatų mokykla balandžio 23 d. ruošia savybės vakarą su vaidinimu ir kitokiais meno dalykais./ Vilniui Vaduoti S-gos Ukmergės apygardos Komitetas organizuoja balandžio 30 d. koncertą – balių./ Sporto kursai. Ukmergės „Pavasario“ Rajono Valdyba ruošia balandžio 17, 18 ir 19 d. sporto vadams kursus. Bus vyrų ir mergaičių sporto pratimai. Dalyvauja viso rajono sporto būrelių vedėjos, vedėjai.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. balandis. „Ukmergės miesto policijos nuovadoje yra 32 tarnautojai: 5 valdininkai (su nuovados viršininku), 2 raštinės tarnautojai ir 25 eiliniai policininkai. Be to, vienas valdininkas, nuovados viršininko padėjėjas yra Pašilės policijos punkte ir vienas vyr. polic. Deltuvos punkte, nes abu paminėtu punktu telpa Ukmergės polic. nuovadon./ Nuovados viršininko p. Vilniškaičio iniciatyva iniciatyva nuovados skaityklon (skaitykla prie nuovados yra jau nuo 1930 m., bet iki š. m. pradžios, galima sakyti, visai nebeveikė) šiais metais visų tarnautojų lėšomis išrašyta 5 dienraščiai, 10 savaitraščių ir 6 mėnesiniai žurnalai, neskaitant „Policijos“ žurnalo, kurį kiekvienas nuovados tarnautojas yra užsiprenumeravęs visiems metams. Be to, skaitykloje yra šachmatai, šaškės ir radijo imtuvas su garsiakalbiu. Laisvu laiku skaitykla gali naudotis visi nuovados tarnautojai ir jų šeimos, o taip pat tarnautojų rekomenduoti pašaliečiai./ Kiekvieną šeštadienį nuovadoje policininkams porą valandų būna pamokos, kuriose dėstoma rikiuotė, džiu-džitsu, aiškinama policininkams žinotini įstatymai, vyriausybės įsakymai bei parėdymai ir kiti policijos tarnautojams dalykai. Dėstymą bei aiškinimą atlieka nuovados valdininkai baigusieji aukštesniąją policijos mokyklą./ Policininkai pamokų klausosi su pasiryžimu, nes p. nuovados viršininkas pažadėjo tam tikrais laikotarpiais iš visų dėstomųjų dalykų padaryti egzaminus, ir tuos, kurie egzaminų neišlaikys, tarpininkaus perkelti pasienio policijon arba visiškai atleisti iš policijos tarnybos.“ (Policija. – 1932.)

1932 m. balandis. „Ukmergė. Nemažas miestas, turįs apie 13.000 gyventojų, užsieny toks miestas turėtų kelis savo laikraščius, bet Ukmergėj tuo tarpu nei vieno. Mėginimų buvo keletas, bet pasirodę laikraščiai neilgai laikydavosi ir sustodavo dažniausiai dėl bendradarbių stokos. Pastaruoju metu vėl norima laikraštį leisti.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. „Š. m. balandžio mėn. 17 d. buvo sušauktas Vilkmergės lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų susirinkimas, kuriame amatų mokytojas, baigęs Čekoslovakijoje amatų mokslą, pasakojo apie amato svarbą, paskatindamas lietuvius rimtai imtis visų amatų. Iš tikro, bediskutuojant paaiškėjo, kad mes turėdami geros medžiagos, kaip, sakysime, ąžuolų, uosių ir kitokių, nepaprastai daug medžio dirbinių įvežame iš užsienio, galų gale net nežinia kas čia ir kaltas. Daugumas manėme, kad trūksta amatininkų stalių, bet, paklausus stambesnį amatininką stalių, jis nurodė visai ką kitą: jis pasakė, kad jis ar kas nors kitas įsigytų tam tinkamas  mašinas ir pridirbtų visokių reikalingų dalykų, bet drauge nurodė, kad Vilkmergiečiams gerai žinomas amatininkas dailidė Motiejūnas jau buvo susitaisęs reikalingas mašinas ir dirbo labai gražius medžio dirbinius, bet po metų mokesčių inspektorius uždėjo mokesčius, kurių jis jokiu būdu negalėdamas užsimokėti, pardavė mašinas pusdykiai Vilkmergės kalėjimui ir išbėgo į Braziliją. Todėl dabar kiti amatininkai bijo taisytis stambesnių įmonių. Paaiškėjus tokiai padėčiai, sąjungos valdyba ir amatų mokyklos mokytojas pasižadėjo, kad amatų mokykla, kiek tik galės, padės amatininkams darbe, o s-gos valdyba sutiko ginti, kiek bus galima, nuo per didelių mokesčių. Jei kuris amatininkas norės savo įmonei praplėsti įsigyt reikalingų mašinų, bet  pats negalės, tai s-ga per centrą padės./ Šis susirinkimas parodė, kad lietuviai verslovininkai iš tikro susirūpino savo ateitim, taip gausiai susirinkdami ir taip gyvai diskutuodami apie visas prekybos, pramonės ir amato sritis, ypač apie per didelius mokesčius, kurie gali visai sugriauti pradėtą verslo darbą./ Vaidevutis.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. balandis. „[...] Čia [Ukmergėje] yra trys dideli malūnai – lentpjūvės, vienas didelis odų fabrikas, dvi vyno dirbtuvės, 4 „vartotojų b-vės“, kurios konkuruoja su žydų pirkliais. Yra čia ir du (vienas licht-ton) kinematografai su neįdomiais paveikslais [filmais]. Dabar čia net dvi spaustuvės (bus ir laikraštis). O kas svarbiausia, tai Ukmergėje yra net virš tuzino „mažalkoholinių valgyklų“, kuriose valstybinė [degtinė] lengviau gaunama negu monopoly./ Šiaip dabar Ukmergėje gyvenimas kiek apmiręs: užsidarė kelios įmonės, be to iš didesnių „fabrikų“ atleista daug darbininkų. Bet bedarbių lyg ir nėra arba jie „tinginiai“ (nes prie miško darbų [žiemą] žmonių atvyko mažai, o mokama tenai į dieną 4-5 litai), bet jeigu ir yra bedarbių, tai dabar pavasariui atėjus, manoma, jų visai nebus. Mat darbo sezonas jau prasideda, prie statomų kareivinių jau darbas prasidėjo, be to, pradžios mokyklai statys naujus namus ir dar kalbama, kad šią vasarą pradės statyti naują tiltą per Šventąją. Taigi ukmergiškiams darbo užteks. Čia yra ir knygynas – skaitykla [biblioteka],  kurioj daug visokių laikraščių ir daugybė knygų. Tarp kitko ir Ukmergėje padugnio gyvenimas gana įdomus. Priemiesty, Užupėj yra „apašų [?] karalystė“, tenai kiekvieną dieną būna muštynės ir dažnai įvyksta areštai. Tie Užupės gyventojai daugiausia rusai, lenkai ir žydai. Sako padugnio elementams nepritinka lietuviškai kalbėti.“ (Diena. – 1932.)

1932 m. balandis. „Ukmergėje, senasis miesto burmistras p. Kuzma, pereitais metais buvo sumanęs elektros kainą [sumažinti] nuo 1,20 iki 65 c. kilovatui, kuomi elektros stoties savininkas p. Deveikis labai buvo nepatenkintas ir visą vasarą neėmė užmokesčio sulig p. Kuzmos nustatytąja kaina. Tačiau p. Kuzma išleido aplinkraštį, kuriame buvo nurodyta nemokėti senosios kainos. Todėl p. Deveikis buvo nuvažiavęs į Kauną pasitarti su geresniais advokatais ir sugrįžęs iš kelionės patraukė miesto valdybą tieson. Bylą ir pralošė. Miesto valdybą dabar  padavė į Tribunolą. Bet visa nelaimė tame, kad naujas burmistras p. Reklaitis vėl leido p. Deveikiui imti senąją kainą./ Dideliam gyventojų nusivylimui, bylą norėta panaikinti, tačiau gyventojai surinko daug parašų po reikalavimu, kad šviesos kaina būtų sumažinta ir tai perduota burmistrui. Šis, neturėdamas kitos išeities, turėjo bylą tęsti./ Šiomis dienomis p. Deveikis bylą ir Tribunole pralošė./ Bal. 14 dien. buvo sušauktas skubus tarybos posėdis, kuriame buvo išrinkta komisija,  kuri nustatys elektros kainą. O iki šio mėn. pabaigos ims senąją kainą. Dabar miesto gyventojai labai nepatenkinti nauja miesto savivaldybe.“ (Lietuvos žinios. – 1932.)

1932 m. balandžio 20 d. 1 pėstininkų DLK Gedimino pulke įvyko naujų kareivių priesaikos iškilmės. Kariai su pulko vėliava,  lydint orkestrui, nužygiavo į bažnyčią, kur vyko pamaldos ir kareiviai buvo prisaikdinti. Grįžus į kareivines ir kariams išsirikiavus aikštėje, kalbą pasakė pulko vadas Rėklaitis. „Po pietų prisiekusiems kareiviams buvo paskirti du kino seansai „Moderne“,  kur kiekvienas turėjo progos pamatyti lietuvišką filmą „Onytė ir Jonelis (Nekišk pirštų  kur nereikia)“. (Karys. – 1932.)

1932 m. balandis. „Lietuvos vaiko“ draugijos Ukmergės skyriaus darželį lanko apie 60 vaikų iš neturtingų šeimų. „Daržely vaikučiai gauna šiltus pieniškus priešpiečius, silpnesnieji gauna dar ir žuvų taukų. Be to, atėjusieji į darželį apaunami minkštom šliūrikėm ir apvelkami žiūrsteliais.“ Darželio ir skyriaus vaikų aikštelės išlaikymui lėšos gaunamos iš viešų rinkliavų, loterijų ir aukų. „Daugiausiai pelno davė baliai su laimės šulinėliais, kuriems fantai buvo renkami aukų būdu. Baliai pasižymėjo pavyzdinga tvarka.“ Iš „balių“ gauta virš 3000 litų pelno. Miesto savivaldybė kas mėnesį suteikia skyriui 200 litų pašalpą. 1930-31 m. skyrius iš įvairių šaltinių turėjo 14801 litą pajamų, o išlaidų – 13027 litus. „Miesto savivaldybė draugijai paskyrė netoli miesto Pivonijos miške žemės sklypą iš ½ ha, kur manoma statyti vaikams vasarnamį.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. balandis. „Ukmergės L. S. D. Partijos Komiteto pranešimas/ Pranešame, kad Stasys Gribulis, kaipo žalingas ir žeminantis partijos vardą, iš L. S. D. Partijos Ukmergės organizacijos pašalintas.“ (Socialdemokratas. – 1932.)
    
Gegužė
1932 m. gegužė. „Virš Ukmergės gegužės 1 d., per visą dieną lakstė juoda varna ant kurios kaklo kabojo pririšta [raudona] vėliavukė. Visiems buvo stebėtina kaip jai vėliavą užrišo./ Ukmergės pašto sodne, kur bus statoma karininkų ramovė, balandžio 30 d. 1 p. D. L. K. Gedimino [pulko] karininkai sodino medelius./ Ukmergėj nusinuodijo actu A. Kavoliūnienė 25 m. amžiaus gyv. Žuvų g. 15. Buvo nėščia. Nuodijosi dėl vyro neištikimybės./ Dėl autobuso kaltės buvo sulaužyta J. K. koja.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Ukmergėj pernai naujose gatvėse buvo (mokinių ir miesto v-bos) prisodinta daug medelių. Bet jų niekas neprižiūrėjo. Užtai dabar visi (pavyzdžiui, Liepų al.) medeliai nulaužyti. Jei ir toliau šiuo reikalu niekas nepasirūpins, tai netrukus gatvėse išnyks visi medeliai./ Ukmergės karininkai paaukavo Alytuje karin. J. Juozapavičiaus namams statyti tris tūkstančius litų.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Gegužės mėn. 3-4 d. į [1 pėstininkų] pulką atvyko naujokai iš Utenos, Trakų, Kėdainių, Šiaulių ir Ukmergės apskričių. Džiuginantis dalykas, kad kasmet naujokai atvyksta daugiau susipratę, t. y. švariau apsirengę, neprisigėrę, netriukšmaują ir t. t. Be to, gan mažas skaičius analfabetų ir daug yra abiturientų ir aukštąjį mokslą baigusių. Sodiečių didelis skaičius atvyko jau buvę šauliais. [...]“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Gegužės 4 d. įvyko Vilkmergės šaulių choro ir simfonijos orkestro koncertas. Choras, gabaus dirigento muziko Meškelės vadovaujamas, gerai išpildė apie dešimt dalykėlių. Choro dalyviai – valdininkai ir kitų įstaigų tarnautojai. Per tuos dvejus metus choras suspėjo paruošti apie 15 koncertų ir nemaža per įvairias šventes ir iškilmes padainavo. Dirigentas nusiskundžia, kad vietos aukštųjų valdininkų mažai lanko ir domisi koncertais, žada ir toliau energingai veikti, rengdamas koncertus ir kitas pramogas.“ (Trimitas. – 1932.)

1932 m. gegužės 5 d. Ukmergėje, „visuomenės klubo salėje“ vyko Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės rajono suvažiavimas. Suvažiavimas prasidėjo pamaldomis. Suvažiavimo darbą pradėjo sąjungos rajono valdybos pirmininkas, pradžios mokyklų inspektorius Dlugauskas, pranešimą perskaitė centro valdybos atstovas Nakutis. Rajono valdybos narys Raila skaitė paskaitą „Jaunuomenės auklėjimas ir jų uždaviniai tautai“, gydytojas Pautienius nušvietė higienos reikšmę saugantis nuo džiovos ir kitų užkrečiamų ligų. Dar suvažiavime kalbėjo apygardos vadas B. Astikas, pasisakė skyrių atstovai. Konstatuota, jog iš esmės „skyrių veikimai geri“. Suvažiavimas pasveikino Prezidentą A. Smetoną, Arkivyskupą Skvirecką ir „brolius vilniečius“. Suvažiavusieji buvo pakviesti į „specialiai rengiamą vaidinimą“. (Lietuvos aidas. – 1932.); „Ukmergė. Gegužės 5 d. buvo Ukmergės rajono jaunalietuvių skyrių valdybų suvažiavimas. Suvažiaviman atvyko iš 13 skyrių valdybos ir iš kai kurių skyrių nariai. [...] Pasibaigus suvažiavimo posėdžiui buvo vakaras. Suvaidinta komedija „Nepasisekė debiutas“, vėliau šokiai ir žaidimai. Čia turėjo progos susipažinti vieno skyr. nariai su kitais skyr.“ (Jaunoji karta. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Praeitais metais miesto vadovybė pulkui padovanojo gan didelį ir gražų sodą. Dabartiniu metu šis sodas, kol nepradėta jokia statyba, stropiai tvarkomas, iškertami seni, padžiūvę ir negražūs medžiai, o kiti apgenėjami, taip pat išraunami ir gražiai sutvarkomi įvairūs krūmokšniai. Duobės ir kiti netobulumai sutvarkoma. O gražiausias dalykas, kad į likusius medžius įkeliama po keletą paukščių namelių./ Naujos kareivinės. Paskutiniu metu smarkiu tempu eina statyba: stogas baigiamas dengti (iš raudonų koklių [čerpių]). Tikimės, kad apie rugsėjo – spalių mėn. galėsime pereiti gyventi į naujas kareivines. [...]“ (Karys. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Greitu laiku Ukmergėje, grupė susidedanti iš visokių pažiūrų išleis laikraštį, tikslu kultūrinti Rytų Lietuvos gyventojus. Tam tikslui steigiasi organizacija vardu „Kultūros ir švietimo draugija Rytų Lietuva“. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Ukmergės jūrų skautai atėjus pavasariui atkuto. Jau visi įsigijo uniformas ir išlaikė egzaminus. Pasidirbę laivą žada net tolimesnę kelionę surengti.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Praėjusią savaitę su didžiausiu pasisekimu Ukmergėj „Lyros“ kinematografe buvo demonstruojamas rusų kalba filmas „Kelias į gyvenimą“. Nors kainos buvo pakeltos, tačiau  kasdien pilna salė.“/   „Ukmergės vartotojų bendrovė plečia savo veikimą. Keturios krautuvės keliose miesto vietose gražiai įrengtos teikia ukmergiečiam geras prekes. Paskutiniu laiku bendrovė įsteigė pavyzdingą kepyklą, kurioje kepama įvairios rūšies duona.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „[...] Neseniai Ukmergėje buvo nemažas triukšmas dėl kelių vietos valdžios gimnazijos mokinių areštavimo. Pasirodo – gimnazijoj veikė slapta mokinių grupė, susirūpinusi „raudonaisiais vėjais“. Jos vyriausi veikėjai... tik 5-6 klasės mokiniai. Policija suėmė 8 mokinius, ištardė, vienas kalėjime iki šiol. Pats veikliausias, komunistų idėjos iki kaklo persisunkęs, aktyviausias visos kompanijos vadas – vos 16 metų vaikutis, 5 klasės mokinys Palaima./ [...] Daug kam tas dalykas ne tik įdomus. Daug kas ieško priežasčių, dėl ko gimnazijoj yra vietos tokiems įvykiams, dėl ko gimnazijos direktoriui daužo naktimis langus, dėl ko mokiniai savo mokytojams pamokų metu duoda į sprandą? – dėl ko, iš viso, Ukmergės gimnazijos mokiniai linkę į nusikaltimus? [...] O tirti dalykų esmę Ukmergės gimnazijoj būtinai reikia. Jau nuo kelerių metų šioj gimnazijoj vaidinama auklėjimo komedija.[...]“ (Sekmadienis. – 1932.)

1932 m. gegužės 9 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ aprašytas savivaldybės konfliktas su koncesininku K. Deveikiu dėl elektros kainų. Pagal 1923 m. koncesijos sutartį buvo numatyta jog el. energija tiekiama nuo sutemos iki 24 val., o jos kaina siekia: vasarą – 50 proc., o žiemą – 60 proc. Kauno elektros kainų. Sutartyje buvo numatyta sąlyga, „kad šviesa būtų normali“. 1925 m. koncesininkas prašė miesto tarybos laikinai sulyginti kainas su esančiomis Kaune, bet taryba sutiko jas pakelti tik iki 80 proc. Kaune esančių el. energijos kainų. Dėl įvairių nusiskundimų „šviesos“ kokybe, miesto taryba 1930 m. nutarė sumažinti kainų tarifą, paliekant galioti sutartyje numatytus jų dydžius. K. Deveikis šį tarybos sprendimą apskundė Savivaldybių departamentui, bet skundas buvo atmestas, o burmistras P. Kuzma paskelbė, jog nuo 1931 m. gegužės 1 d. elektros kaina, nustatyta pagal koncesijos sutartį yra 67 ½ cento vasarą ir 81 centas žiemą. K. Deveikis apskundė Savivaldybių departamento sprendimą Apygardos teismui, nebeėmė iš abonentų mokesčio ir tiekė elektrą tiksliai pagal sutartį t.y. tik iki 24 val. Tas sukėlė daug nepatogumų, ypač įstaigoms ir įmonėms, tačiau kompromiso, net ir padedant apskrities viršininkui rasti nepavyko. Po rinkimų ginčą perėmė naujoji savivaldybės taryba, kuri pradėjo su koncesininku derybas  ir sutarė laikinai, iki bylos išnagrinėjimo Vyriausiame tribunole, pakelti elektros  kainą iki 1,10 Lt už kW, su sąlyga, kad elektra būtų tiekiama visą parą. Šis susitarimas įsigaliojo nuo 1931 m. lapkričio 21 d. 1932 m. balandžio mėn. sužinota, jog ir tribunolas K. Deveikio skundą atmetė, tad laikina sutartis nustojo galios. Miesto taryba pavedė sudarytai komisijai vesti derybas dėl „sutarties  išpirkimo“, o laikiną kainos tarifą paliko galioti iki gegužės 1 d. kol paaiškės derybų rezultatai. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. gegužė. Reklama: „Pirkdamies knygų arba rašomosios medžiagos, galite užsiprenumeruoti „Verslą“ šiuose knygynuose:/ J. Bajoro knygyne/ VILKMERGĖJE, kur, be to, gaunami smulkūs Lietuvos žemėlapiai. [...]“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. „Gegužės 14 d. Ukmergės Burmistras p. V. Rėklaitis mieste išplatino skelbimą, kuris nustato mokestį už klijuojamas mieste afišas, skelbimus, plakatus. Tas, žinoma, labai stebėtis neverčia, nes krizės metais centą, rodos, ir iš purvo iškrapštytum. Bet mes kreipiame visuomenės dėmesį į tai, kad tas mokestis turi būti įneštas žydo Slonimskio Spaustuvės Kontoron. Kodėl ne Miesto Valdybon?  P. Slonimskiui atiduota koncesija? Kodėl apie tai nieko nežino visuomenė? Pagaliau, kodėl aplenktas spaustuvininkas p. Valujus, lietuvis, o susitarta su p. Slonimskiu, žydu? Kokios čia, p. Burmistre, kombinacijos?/ Dar žodelis dėl skelbimo kalbos. Kalba rodo didelį žydiškumą“ „afišes, klijuojimą, išklijuojimą“. Tokius žodžius girdime pirmą kartą. J. Mikulevičius.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. gegužė. Ieškomas „Dranovas Anisimas, Aleksandro s., darbininkas, gim. 1894 m., Ukmergės m., rusas. Nuolat gyveno Ukmergėje, Nuotekų g-vė 19 nr. [...] Žymės: aukštas, tvirto kūno sudėjimo, plaukai gelsvi, veidas pailgas, akys mėlynos. [...] Kalt. už svetimo miško kirtimą, nubaustas 10 lit., arba 2 parom arešto. Suradus išieškoti pabaudą 10 lit., dvigubą medžio vertę 10,50 lit., arba išlaikyti 3 paras arešte ir išieškoti pagrindinę medžio vertę 5,25 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Sekmadienį [gegužės 15 d.?] Ukmergėj mirė vienas iš seniausių žydų sijonininkų [sionistų] veikėjų, žinomas žydų rašytojas R. Gruškinas. Jis yra parašęs daug knygų, daugiausiai biblijos aiškinimų.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Ir Ukmergės batsiuviai streikavo, nes Filipavičius, „Končaso“ batų dirbtuvės savininkas sumažino atlyginimą iki 25%.“ (Darbininkas. – 1932.)

1932 m. „Šeštadienį ir sekmadienį [gegužės 21 ir 22 d.] LFLS komanda viešėjo Ukmergėj. Pirmas rungtynes žaidė su 1 p. p. ir nugalėjo jį 5:0 (3:0). Antrosios rungtynės įvyko su vietiniu šaulių sporto klubu „Šaulys“, kurį LFLS nugalėjo 9:1 (6:0).“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „- Gegužės mėn. 23 d. ant plento nuo Ukmergės antrame kilometre Kauno link krovinių automobilis Um. 44., kurį vairavo neturįs šoferio teisių pil. Aronas Idelis, suvažinėjo arklį pil. Antano Pacevičiaus 200 litų vertės.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Buvo rašyta, kad Ukmergės m-to s-bė nori išpirkti iš konces. p. Deveikio elektros stotį. Bet dabar, kaip teko sužinoti iš kompetentingų šaltinių, minima elektros stotis nebus išpirkta.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Gegužės mėn. 22 d. į Ukmergę atvyko Valstybės teatro Šiaulių skyrius, kuris vietos kino „Lyros“ salėje vaidino: gegužės 23 d. „Patriotai“ ir 24 d. „Izaokas“. Pulko vadas visiems laido eiti ir matyti vaidinimus./ Gegužės 24 d. į Ukmergę atvyko „Konrado“ cirkas, kuris apsistojo arklių rinkoje. To pat mėn. 25 d. 14 val. buvo skiriamas seansas kareiviams. Kareiviai buvo vedami komandomis. Kurie buvo tarnyboje, tomis pat lengvatomis ėjo kitą dieną. Tuo būdu minimą cirką pamatė visi kareiviai.“ (Karys. – 1932.); „- Ukmergėj gastroliuojančiame „Konrado“ cirke, gegužės 25 d. buvo sugauta ir išmesta virš 50 „zuikių“. Vienas užupietis P. Z. buvo net 8 syk išvestas. Taigi savo rūšies rekordas./ - Šią savaitę Ukmergėj gastroliavo valstybės teatro Šiaulių skyrius. Gegužės 23 d. suvaidino kom. „Patriotai“, o 24 d. „Izaokas“. Pasisekimas didelis./ - Gegužės 24 d. čia prie „Konrado“ cirko, A. Vaistenienė labai primušė savo sūnų Chaimą. Jį mušė už tai, kad jis be motinos leidimo apsivedė./ - Pažiūrėt „Konrado“ cirką geg. 25 d. autobusais (reiškia krizio nėr) atvyko daug žmonių iš Jonavos, Širvintų, Molėtų ir  iš kt. miestelių.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gegužė. „Ukmergėj K. S. užėjęs į vieną kirpyklą, apsikirpo ir nusiskuto. Už darbą kirpėjas paprašė du litus ir „geras“ klientas nieko nesakęs užmokėjo reikalaujamą sumą. Ir išeidamas pasiėmė nuo tualeto [tualetinio stalelio?] dar naują skustuvą. Bet kirpėjas laiku pastebėjo, prisivijęs gatvėj K. S. atėmė skustuvą ir paklausė, kodėl jis pavogė. Atsakė: „Aš esu džentelmenas, todėl nesiderėjęs užmokėjau. Bet man tai per brangu, už tai paėmiau skustuvą, bet tai nereiškia, kad pavogiau“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Gegužės mėn. 27 d. Ukmergės ap. Pabaisko v. Slabados k. gyventojo Jakšto Stasio Ukmergėje, Kęstučio aikšt. pavogtas dviratis šių žymių: firmos „Merced – Cykle“, rėmai juodi, balnelis geltonos odos, vairas lenktas žemyn, vairo rankenos juodo kaučiuko, kaburas geltonos odos, su numeriu „U. A. V. 434; vert. 240 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. gegužės 27 d. Ukmergės miesto taryboje buvo patvirtinti varžytinių statyti vandentiekio „bokšto antrą aukštą“ rezultatai. Bokšto statymo darbai už 23800 litų atiteko „pil. Gelersonui Salamonui“. Statybos darbų projektą ir sąmatą parengė apskrities inžinierius Gaumeniukas. Taryba patvirtino savivaldybės sutartį su Krašto apsaugos ministerijos butų skyriumi, pagal kurią savivaldybė nutiesia iki „skyriaus atstovo nurodytos vietos prie naujai pastatytų Liepų alėjoj kareivinių“ magistralinį 125 mm diametro vamzdį ir pastato skyriaus duotą skaitliuką. Be to savivaldybė kareivinių rajone įrengia vieną priešgaisrinį hidrantą, pritaikyta dviems 50 mm skersmens žarnoms. Už suvartotą vandenį savivaldybei bus mokama: iki 600 m3 per mėnesį – 0,90 Lt, 600 – 900 m3 per mėnesį – 0,80 Lt, 900 – 1500 m3 per mėnesį – 0,70 Lt, virš 1500 m3 per mėnesį – 0,60 Lt. Sutartyje nustatyti vandens kokybės parametrai, nurodyta, jog per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo turi būti įrengtas filtras, mažinsiantis vandens kietumą, be to, butų skyrius įsipareigoja suteikti savivaldybei 15000 litų paskolą vandentiekio tiesimo darbams. Pagal sutartį vanduo privalo būti pradėtas tiekti ne vėliau  kaip 1932 m. rugsėjo 1 d. Burmistras informavo tarybą, jog jis gavo „pil. Gontfolienės prašymą – išduoti jai pažymėjimą, kad Pivonijoj vasarnamių nustatytas rajonas prie Vasarnamių gatvės yra kurorto vieta. Jai tas pažymėjimas yra reikalingas pristatyti mokesčių inspektoriui gauti sezoninį patentą pensionui laikyti“. Kadangi Pivonijoje suprojektuoti 24 sklypai vasarnamiams statyti, 13 jų jau užstatyta ir ten stovintys vasarnamiai yra gyvenami, vieta tinkama vasarojimui, yra arti miesto ir pušyne, čia lankosi daug vasarotojų, tad atsirado reikalas atidaryti tenai ir pensioną. Taryba nutarė kreiptis į Vidaus reikalų ir finansų „ministerius“, kad Pivoniją patvirtintu kurortu. Dar taryba patvirtino naują įsakymą dėl skerdyklos tvarkymo, jos darbo tvarkos, darbo laiko bei mėsos laikymo, priežiūros ir išvežiojimo. (Savivaldybė. -  1932.)

1932 m. „- Gegužės 29 d. Ukmergėj tautininkų s-gos skyriaus susirinkime pašventinta vėliava. Paskui „inteligentų klube“ įvyko iškilmingi pietūs./ - Ukmergėj visą laiką prie Šventosios, maudyklėse nebuvo kur padėti rūbus. Dabar tuo susirūpino miesto savivaldybė. Šiomis dienomis jau yra baigiamos statyti prie vyrų ir moterų maudyklių didelės rūbinės./ - Neužilgo Ukmergėj bus sukviestas laisvamanių susirinkimas, norima skyrių įsteigti./ - Gegužės 27 d. Ukmergės lietuvių, rusų, lenkų ir žydų pradžios mokyklos mokiniai ėjo į „Konrado“ cirką. Už juos mokėjo miesto s-bė.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Ukmergėj gegužės 30 d. actu nusinuodijo Paulina Čupilienienė, 24 metų amžiaus. Padėta ligoninėn, bet nėra vilties kad pagis. P. Č. nusižudė pas meilužį Uk-kį, su kuriuo paskutiniu metu gyveno. Jos tikras vyras jau 3 metai, kai sėdi  kalėjime (už šnipinėjimą lenkų naudai). Nors P. Č. vyras jau 3 metai kaip sėdi kalėjime, ji nuodydamasi paliko 1 metų kūdikį. Savižudystės priežastis nežinoma.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

Birželis
1932 m. „[...] Birželio 1 d. Ukmergėje II-os nuovados Taikos Teisėjas antrą kart nagrinėjo kun. Strazdo bylą dėl pamokslo, pasakyto Taujėnuose 1931 m. sausio 6 d. Dėl nepakankamo aiškumo byla vėl atidėta. Birželio 2 d. tas pats teisėjas svarstė antrą kun. Strazdo bylą dėl pamokslo Vidiškiuose, pasakyto 1931 m. kovo 8 d. Nubaudė 100 litų arba viena savaite arešto. Nei vienoj, nei antroj byloj kaltinamasis teisman nestojo/ [...]“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. birželis. „Vilkmergė. Iki šiol ne tiek veiklus Vilkmergės miesto šaulių būrys sukruto veikti. Nuo sausio 12 d. buvo: būrio valdybos posėdžių 7; susirinkimų – 3. Nutarta pradėti rinkti būrio istorijai medžiagą, įsigyti būrio albumą, pastatyti nukeliamą sceną (pastaroji jau padaryta šaulių jėgomis) ir kita. Iškilmingai paminėta vasario 16 d., vasario 15 d. suruoštas protesto mitingas prieš lenkus ir vokiečius; kovo 6 d. iškilmingai paminėtos sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio 3 m. mirties sukaktuvės, atgaivintas šaulių sporto klubas, kuris gegužės 8 d. Vilkmergėje su vietos kariuomenės dalies komanda rungėsi ir laimėjo 5:2 šaulių naudai. Surengti 3 vakarai – spektakliai, kurių vieną surengė moterų skyrius. Balandžio 24 d. buvo šaudymas kovos šoviniais. Šaudymo išdavos labai geros.“ (Trimitas. – 1932.)

1932 m. birželis. „Pavasarį Ukmergėj įvyko daug savižudybių: nuodijosi, korėsi, šovėsi ir plius keli pamišo. Prie šių įvykių dar galima priskaityti šiomis dienomis įvykusi savižudystė. Birželio 4 d. 13 val. pasikorė atostogavęs teismo sekretorius Karolis Steponavičius, 34 met. amž. savižudis buvo vedęs (pasiliko žmona ir 4 metų duktė) ir pasikorė ne savo bute, bet tėvų namų sandėlyje. Tiksli savižudystės priežastis nežinoma, bet kruopštus tardymas parodys. Kartu reikia  pažymėti, kad velionis pernai buvo netekęs proto ir ilgą laiką gydėsi Kalvarijoj. Gali būti ir tai, kad K. S. nebuvo visai  pasveikęs.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Vilkmergė. Birželio 5 d. čia įvyko VVS [Vilniui vaduoti sąjungos] vietinio skyriaus šauktas Vilniaus vadavimo intencija Rytų Lietuvos kongresas. Jame dalyvavo 10.000 [?] žmonių. Minėtos sąjungos artimesnieji skyriai buvo atvykę organizuoti su savo vėliavomis. Kongresas prasidėjo pamaldomis, paskiau buvo suruošta eisena į kapus ir prie nepriklausomybės paminklo, kur pasakyta Vilniaus vadavimo klausimais atitinkamos kalbos. Vakare suvaidinti „Aušros sūnūs“. Tokios didelės žmonių daugybės Vilkmergė nėra seniai mačiusi.“ (Lietuvos aidas. – 1932.); „Vilniaus diena. Birželio 5 dieną V. V. S. Ukmergės Apygardos Komiteto rūpesčiu ir pastangomis įvyko Ukmergėje didelis kongresas – Vilniaus diena. Dalyvavo keletas tūkstančių žmonių su 9 tautinėmis vėliavomis, penkiomis pavasarininkų ir trimis plakatais. Po pamaldų nuvykta į karių kapus, o paskui į Kęstučio aikštę, ties paminklu, kur pasakytos kelios kalbos. Iš V. V. S. Centro Valdybos atvyko Dr. Purickis ir p. V. Uždavinys. Kongreso pabaigoj valstyb. dram. artistams padedant buvo suvaidinta „Aušros sūnūs“./ Kongresas galėjo būti įspūdingesnis, jei ne keistokas V. V. S. Ukmergės Apygardos Komiteto nusistatymas neįsileisti į kongresą gyvų paveikslų ir organizacijų su vėliavomis. Gerai dar, kad bent penkios artimesnės pavasarininkų kuopos savo iniciatyva atvyko su vėliavom. Be to, per maža buvo tvarkdarių ir tie mažokai drausmingi./ Kongreso išvakarėse įvyko V. V. S. Apygardos skyrių atstovų suvažiavimas. Apygardoje dabar 25 skyriai. Pranešimus darė – 17. Visi skyriai veikia gražiai. Apygardai vadovauja energingas ir gabus visuomenininkas mokyt. Ig. Pacevičius./ Vienkartinis leidinys. Vilniaus kongreso proga V. V. S. Ukmergės Apygardos Komitetas išleido 16-os puslapių leidinį „Į Vilnių!“ su keliolika iliustracijų, keletą vietos pajėgomis parašytų straipsnių, korespondencijų ir informacijų. Redagavo p. Ig. Ancevičius. Laikraštėlis pusėtinai pavykęs.[...]“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „[...] „Angelaičių“ [„Angelo Sargo“ sąjungos] vadams kursai. Birželio 5 d. nuo 15 iki 20 val. Tėvų Marijonų vienuolynų salėje įvyko „angelaičių“ vadams kursai. Klausytojų susirinko iš viso Ukmergės rajono apie šimtą. Daugumas pavasarininkų. Paaiškintas naujas statutas, teoriškai ir praktiškai parodytas veikimas su „angelaičiais“. Visi kursais labai patenkinti. Gautas instrukcijas vadai pasiryžo per vasarą įgyvendinti.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „Birželio mėn. 3 d. vykstantieji į Gaižiūnų poligoną seni kareiviai turėjo per 30 kil. įtemptą žygį. Žygis truko su poilsiu ir pertraukomis ne daugiau kaip 5 val. Be to, nebuvo nuvargusių, nusilpusių ir su nutrintomis kojomis./ Birželio mėn. 4 d. visus vyr. pulko gydytojo pripažintus jaunus kareivius tinkamus sportuoti tikrino, kurie jų tinkamesni sportui. Rytą 7 val. į pulko sporto aikštę suplaukė per 100 jaunų sportininkų. Iš visų sportininkų gauta gan teigiami rezultatai, ypač pasižymėjo tų šakų sportininkai: 5 ir 7 kilom. bėgimo, bėgimo su kliūtimis, rutulio stūmimo, šokimo į aukštį su kartimi. Bet ir  kitų rūšių sportininkai nenusileido./ Tą pačią dieną buvo atlikti bandymai ir su senesniais pulko sportininkais: viršilomis ir puskarininkiais. Kiekvieną sporto rūšį tvarkė karininkai. Sportininkų komandoje palikti beveik visi./ [...] Birželio mėn. 6 d. beveik visi senieji kareiviai išvyko į poligoną.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. birželis. „[...] Moksleiviai – komunistai. Buv. gimnazijos septintos klasės mokiniai Guzevičius ir Palaima už užstatą iki teismo iš kalėjimo paleisti. Dabar jie nuolat zuja tarp mokinių ir juos „raudonina“. Dabar iš gimnazijos pašalintas trečiasis jų bičiulis mok. Krūminas, kurį policija antrą  kart įtarė ir padarė kratą. Guzevičius ir Krūminas buvo skautais./ Amatų mokykloje. Pagal naująsias amatų mokyklų taisykles, trečiosios ir ketvirtosios klasės mokiniai turės dirbti praktikos darbus po 8 val. kasdieną nuo birželio 21 d. iki liepos 26 d. Bet mokinių tėvai tuo labai nepatenkinti ir rašo skundą p. šviet. ministeriui./ Lenkai striukėja. Nuo naujų mokslo metų Ukmergės lenkų gimnazijoje tepasiliks pirmosios keturios klasės.[...]“ (Rytas. – 1932.)  

1932 m. „Jonavoj šeštadienį [birželio 11 d.] įvyko tarptautinės [?] futbolo rungtynės tarp ŠSK Ukmergės ir Hakoach Jonavos. Rungtynių žiūrėjo apie 2.000 žmonių. Ukmergiečiai gera technika, puikiu susižaidimu jonaviečius nugalėjo 3:0 (2:0). [...]“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „[...] Ukmergėje prie statomų kareivinių VI. 15 d. susipešė darbininkai; iš vienos pusės buvo kareivinių darbininkai, o iš antros – dirbantieji prie sandėlių. Vienas iš jų primuštas net sunkiai.“ (Darbininkas. – 1932.)

1932 m. birželis. Ieškomas „Birštonas Albinas, Petro s., šoferis, gim. 1901 m., lietuvis, R. Katalikas. Paskutiniu metu gyveno Ukmergės m., Vižėnų g. 13 nr. [...] Kalt. girtam stovy vairavo autobusą ir už tai nubaustas 50 lit., arba 5 parom arešto. Suradus išieškoti pabaudą 50 lit., arba išlaikyti 5 paras arešte [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Birželio mėn. 16 d. Ukmergės m. Nuotekų g. 44 nr. gyventojo Davnoravičiaus Jono, Ukmergėj iš Vilniaus gatvės pavogtas dviratis šių žymių: firmos „Imperiall“, naujas, juodas, užpakalinis ratlankis įtrūkęs, su nr. 45, duotu Ukmergės m. v. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. birželis. „Ukmergė – Pivonija. Vietinėj koklių dirbtuvėj dirba apie 60 darbininkų. Iš jų 10 dirba akordiniai. Į dieną dirba nemažiau 12 v. Uždirba nuo 120 – 250 lt. į mėnesį. Padienių darbininkų būklė daug sunkesnė. Dirba 10 v. į dieną už visai ubagišką atlyginimą. Vyrai uždirba 3-4 lt į dieną. Yra tik 3 darbininkai, kurie uždirba 5-6 lt. į dieną: 2 pečių krovikai ir vienas koklių apipjaustytojas. Mergaitės gauna nuo 2,5 – 4 lt. į dieną. Reikia pažymėti, kad atsiskaitymo  knygutes turi tik vyresnieji darbininkai, o padieniai ir supratimo  neturi apie knygutes. Vadinasi, iš 60 darbininkų atsiskaitymo knygutes turi tik 10 darbininkų, nors yra daug tokių, kurie yra išdirbę fabrike 3 metus. Čia turėtų darbo inspektorius reikalus sutvarkyti. Pagaliau reikia pažymėti, kad darbininkų susipratimas yra visai menkas. [...]“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. „Vilkmergė. Birželio 29 d. Vilkmergės miesto šaulių būrys šventė metinę šventę. 9 val. ryto šauliai ir šaulės rinkosi prie rinktinės štabo. 10 val. 15 min. rikiuotėje, grojant šaulių orkestrui, būrys nuvyko prie Nepriklausomybės paminklo, kur dalyvavo vėliavos pakėlimo apeigose. 10 val. 40 min. šauliai rikiai nužygiavo į parapijos bažnyčią, o šaulės moterys ir paskirti kitoms pareigoms šauliai nuėjo pietų gaminti, vyrai stalų ir  kitų reikalų tvarkyti. 13 val. šauliai išsirikiavo vietos kariuomenės sporto aikštėje, kur atvyko pulko kapelionas kun. Keblaitis, pasakė prakalbą ir prisaikdino iki šio neprisiekusius to būrio šaulius. Vietos įgulos viršininkas pulk. ltn. Pošiūnas, lydimas adjutanto, VI [šaulių] rinktinės vado ir kitų aukštesniųjų viršininkų, pasveikino išsirikiavusius šaulius ir pasakė kalbą. 14 val. sodely prie pulko aikštės buvo bendri šaulių ir svečių pietūs. 17 val. Pivonijos miške buvo šventės sporto dalis, būtent, patrulio žygis 7 klm., granatos mėtymas, šokimas į tolį, šokimas į aukštį, bėgimas 100 mtr. ir bėgimas 5 klm. Už žygį ir kitas sporto šakas šauliams įteikti prizai. Brangiausią prizą (šaulio rėmėjo p. Krikūno dovaną – stalo laikrodį 75 litų vertės) gavo šaulys Kisielius už patrulio žygį. Pasibaigus sportinei daliai, tam tikra komisija su įgulos viršininku pulk. leit. Pošiūnu įteikė šauliams prizus. Įteikęs prizus, p. pulkininkas pasakė kalbą, ragindamas šaulius kiek galint sportuoti, pabrėždamas, kad mes, būdami stipraus kūno, būsime stiprūs ir dvasia, o tat duos mums reikalingos ištvermės sunkioje kovoje už mūsų sostinę Vilnių. Šventė baigta pasilinksminimu – šokiais ir žaidimais.“ (Trimitas. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos direktorių STOMMĄ Vytautą, jo prašymu, atleisti nuo š. m. birželio mėn. 29 d. iki liepos mėn. 10 d. atostogų; direktoriaus pareigas tuo metu leisti eiti vicedirektoriui MACKEVIČIUI Česlovui.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Š. m. birželio m. 5 d. Vilniui Vaduoti Sąjungos Vilkmergės apygardos K-tas šaukė V. V. S. Rytų Lietuvos kongresą „Vilniaus Dieną“ Vilkmergėje. Apygardos pirmininkas kreipėsi į miesto burmistrą p. Vladą Rėklaitį, prašydamas užleisti pradžios mokyklų patalpas kongreso dalyviams užeigai (anksčiau atvykusiems pailsėti, užkasti, ištikus lietui – pasilėpti). P. burmistras nesutiko, nurodydamas, kad, užleidus mokyklas, jos bus priterštos, išpurvintos ir t. t., nors buvo žadėta, kad V. V. S. Apygardos Komitetas savo lėšomis išvalys. Tačiau ponas miesto burmistras rado galimu tą patį mėnesį, t. y. birželio 29 ir 30 d. d. (net dviem dienom) mokyklos patalpoje leisti rengti loteriją. Buvo dideli atlaidai. Žmonės kimšosi, teršė ir purvino. Antra diena, vakare po loterijos, mokyklos butas atrodė panašus į šiukšlyną.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. birželis. „Jei arčiau pažvelgsime į mūsų miesto savivaldybės gyvenimą, tai pamatysime, kad ten iš gana nemažo skaičiaus tarnautojų rasime tik dvejetą lietuvių, o šiaip jau visi kiti yra žydai, lenkai, rusai ir vokiečiai. Ir dar nesenai naujai priimti keli tarnautojai, jau prie tautiškos vyriausybės pastatyto burmistro p. Reklaičio, yra taip pat ne lietuviai. Maža to, jei pažiūrėsime, kas yra tie visokie prekių statytojai, nuomininkai bei rangovai gana dideliame miesto ūkyje, tai taip pat pamatysime, kad beveik visi be išimties yra ne lietuviai. Aplamai, čia visus pelningus biznius atlieka vadinamoji sava „hebra“, ir lėtas, nelandus lietuvis į tai gali tik iš šalies pasižiūrėti ir padejuoti. Teisingumas, berods, reikalauja proporcingumo, bet ir to čia iki šiol nematyti. Net pati miesto kasa yra to paties žydelio Goldbergo rankose./ Tas pats p. Goldbergas rusų viešpatavimo laikais sėdėjo miesto valdybos raštinėje, tik kaip privatus prašymų rašytojas ir patarėjas – be jokio atlyginimo. Bet dabar jis čia tarnauja jau ne vienas ir nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios užima vieną iš svarbiausių vietų miesto valdyme. Jo dėka čia daugelis žydelių yra įgiję nuosavybės, pelningus biznius, pašalpas ir t. t./ Kad lietuviais čia kas panašiai kiek rūpintųsi, kaip kitataučiai savaisiais, būtų kitaip. Deja, iki šiol to dar nematyti, nors lietuviai oficijalinėmis žiniomis Vilkmergėje sudaro net daugiau kaip pusę visų miesto gyventojų. Daug buvo viltasi iš paskutiniųjų savivaldybės rinkimų pagal naują įstatymą, tačiau kol kas miesto savivaldybėje dvasia liko sena. Tačiau ima judėti lietuviai miestiečiai, verslovininkai. Jie yra visa viltis lietuvių ateičiai mūsų mieste./ M. J./ Redakcijos prierašas: Redakcija gauna be galo daug nusiskundimų Vilkmergės savivaldybe, kaip didele lietuvių priešininke. Prašome pranešinėti daugiau tikrų faktų, tada [Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų] sąjungos valdyba galės daryti realių žingsnių.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. birželis. Pertvarkant policijos nuovadas Ukmergės apskrityje įsteigtos šios nuovados: I eilės – Ukmergės, Širvintų, Gelvonų, Giedraičių, Taujėnų; II eilės – Kovarsko, Želvos, Pabaisko, Musninkų, Žemaitkiemio, Siesikų, Kurklių, Pagirių, Panoterių, Balninkų, Šešuolių, Veprių. (Policija. – 1932.)

Liepa
1932 m. liepos 6 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdintas „Vilkmergės miesto burmistro“ atsargos pulkininko Vlado Rėklaičio laiškas, kuriuo jis atsako į savaitraštyje „Verslas“ pasirodžiusi kritinį straipsnį. Atsakydamas į straipsnio teiginį, neva: „Vilkmergėje mes posūniai. Miesto burmistras engia lietuvius verslovininkus“, V. Rėklaitis pastebi, jog jis burmistro pareigas eina nuo „praeitų metų liepos 7 d.“ ir visus per tą laiką atliktus stambesnius darbus: mokyklos statybą, vandentiekio tinklų plėtimą organizavo viešų varžytinių būdu. „Todėl negalėjau gi aš pasirinkti rangovų, varžėsi kas norėjo. Visi darbai atiduoti Lietuvos piliečiams, pristačiusiems atitinkamas garantijas ir pigiau už kitus pasiėmusiems atlikti darbus.“ – rašė burmistras. Toliau jis užsistoja savivaldybės tarnautojus. Visi jie, pasak burmistro, „Lietuvos piliečiai, keli jų savivaldybėje dirba tryliktus, keturioliktus metus, savo pareigas atlieka sąžiningai ir rūpestingai. (...) Mano priimti tarnautojai – lietuviai sąžiningi darbininkai ir be pagrindo klaidinama visuomenė, esą, jie nelietuviai.“ V. Rėklaitis ragina visus jo oponentus apie pastebėtas klaidas informuoti burmistro vyresnybę, o bandymai nušviesti situaciją tendencingai, netikrai, yra tiesiog nepadorūs. Taip gali daryti tik „blogos valios asmenys asmeniškais ar kitais sumetimais vadovaudamiesi, norėdami diskredituoti savivaldybę burmistro asmeny.“ Todėl, užbaigia laišką V. Rėklaitis, „kelias, kurį pasirinko „Verslas“ Lietuvoje gyvenančių mažumų atžvilgiu, per siauras dvasios lietuviui ir man su „Verslu“ ne pakeliui.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. liepos 6 d. darant Ukmergėje, Pavasario g. kratą pas įtariamuosius vagystėmis Sakauską Joną  ir Dargį Kazį, rasti galima vogti du dviračiai – „Dürkop“ ir „Nauman“ firmų. (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Moksleivių „marksininkų“ (komun.) byla buvo liepos 7 d. Ukmergės valdžios gimnazijos buv. 3 mokinių. Jie buvo kaltinami už slaptą veikimą. Buvo nagrinėjama Kauno apyg. teisme, bet atidėta.“ (Darbininkas. – 1932.)

1932 m. liepa. „Iki šiol Vilkmergėje visai neturime šių amatininkų lietuvių: laikrodininkų, kepurininkų, skardininkų, stiklininkų, odų išdirbėjų, elektrikų. Prekyboje, kada žydams „šabas“, visame mieste negausi nusipirkti šių prekių: galanterijos, odos, geležies, stiklo, dažų, kaip ir manufaktūros, nes vietos kooperatyvai turi jo labai menką kiekį pasirinkti. Taigi lietuviams amatininkams ir prekybininkams dirva šioje srityje yra dar visai laisva./ Esantiems amatininkams ir prekybininkams lietuviams reikėtų daugiau reklamos, nes tai yra prekybos, amatų ir pramonės variklis. Daugelis iš mūsiškių iki šiol neturi nei iškabų, ypač amatininkai, o be reklamos ir net be iškabos – kaip surasti?/ Netoli miesto veikia viena plytinė, bet ji nespėja aprūpinti vietos reikalavimų, na, ir plytos yra gaminamos nepergeriausios, todėl pageidaujama, kad čia kas įsteigtų modernišką plytinę,  kuri gamintų ir molio čerpes stogams.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. liepa. „Ukmergė – Pivonija. Tarp koklių dirbtuvės darbininkų „S-tas“ [savaitraštis „Socialdemokratas“] turi didelį pasisekimą. Dalis turi jį užsiprenumeravę, o kiti perka atskirais numeriai. Neturintieji skolinasi iš kitų. Visi noriai skaito „S-tą“. [...].“. (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė – Pivonija. Vietinės koklių dirbtuvės savininkas ponas J. Leimanas, pasiskaitęs „S-te“ korespondenciją apie save, pradėjo ieškoti „kaltininko“ tarp darbininkų. Užpuolė ant darbininko D., kuris dirbo prie preso akordiniai. Šeštadienį kontoroje neperspėjęs savininkas pareiškė: “Girdi, aš tau pakeičiu darbą, nes tu esi per jaunas dirbti prie preso ir tau labai sunku“. D. turi jau 20 metų, bet darbas buvo pakeistas. Kažin kodėl D. nebuvo per jaunas prieš metus dirbti tą patį darbą? Kodėl jis jo negailėjo tuomet. O tik dabar „suminkštėjo“ jo širdis. D. uždirbdavo 6-8 lt. į dieną, o dabar, pakeitus darbą, uždirba per 10 v. 3,5 lt. Dabar savininkas D. kitaip nevadina, kaip tik „sekretorius“. Matyt, teisybė bado akis./ D. dirba pas L. ketvirtus metus ir neturėjo atsiskaitymo knygutės, dabar išdavė knygutę ir įrašė, kad jis pasamdytas 1932 m. V-9 d. Nieko sau pasityčiojimas ir išnaudojimas darbininkų. [...] Bet darbininkai nieko neboja. Jie prisiklausė visokių niekų iš pono L., o ypač apie kiaušinių pigumą. Užklausė p. L. kodėl toks ubagiškas atlyginimas, jis atsakė: girdi, kiaušiniai pigūs, užtat ir už darbą reik mokėti pigiau. [...]“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. „Ukmergėje, liepos 20 d. važiavęs Kęstučio a. motociklistas suvažinėjo provizorių [vaistininką] Lengelebeną, 60 m. amžiaus. Sužeistasis išvežtas į Kauną gydyti./ - VII. 21 d. už įvairius produktus Ukmergės rinkoje mokėjo: sviesto klg. – 3,70-3,40 lt., grietinės ltr. 1,20-1,00 lt., sūris (vid. did.) po 0,70 lt., varškės ltr. – 0,40 lt., pieno ltr. – 0,20 lt., kiaušiniai 10 št. – 0,70-0,60 lt., agurkų kapa [60 vnt.] – 1,20-0,80 lt., kopūstų galva (vid. did.) – 0,15 lt., maži viščiukai po 30 centų. Kainos (išskyrus agurkus) kiek aukštesnės negu per praėjusį turgų.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepa. „Prasidėjus vasaros remonto darbams, Vilkmergėje jaučiama trūkstant koklinių krosnių dirbėjų. Visam miestui yra tik 2 tokie specialistai: Krikštaponis ir Krasauskas, bet jie nespėja visų darbų padirbti ir yra gana brangūs: mažiau kaip už 200 litų naujos krosnies nenori statyti. Mūrininkai ne specialistai sutinka ir per pus pigiau statyti krosnis, bet kas iš to, kad tokios krosnys menkai šildo ir kartais prisieina [jas] net griauti. Todėl lietuviams labai pravartu ir šito amato specializuotis, nes geras krosnių dirbėjas šiandien uždirba kartais net apie 1000 litų per mėn., kaip koks aukštas valdininkas.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. liepa. „Praeitą žiemą buvo paskelbta Vilkmergės miesto burmistro p. Rėklaičio kondicijos naujam miesto planui sustatyti. Į tai atsiliepė daug matininkų, bet pigiausiai, rodos, už 8000 litų tą darbą apsiėmęs atlikti matininkas p. Vaižgalė, lietuvis. Tačiau dabar paaiškėjo, kad tą darbą atlieka jau kitas matininkas, p. Pozunovskij, lenkų tautybės ir, sako, už daug aukštesnę kainą – už 12 tūkstančių litų./ Išvengti visokiems spėliojimams, gal p. Burmistras teiktųsi nušviesti tikrąją šio neaiškaus dalyko esmę.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. liepa. Reklama: „Br. Tamašauskų/ karių ir civilių rūbų/ siuvykloje/ darbas atliekamas sulig paskutinių Paryžiaus žurnalų sąžiningai ir švariai. Ukmergė. Vytauto g. 10. Prašom įsitikinti.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepa. „Ukmergėj gastroliavo du įtartini perėjūnai – gastrolieriai, pasivadinę „atsargos karių trupe“; vienas trupės direktorius P. Križius (taip pasirašo), o antras jo pagalbininkas vadinasi D. Plukausku (perrištu žandu), kurie „Aido“ salėje surengė balaganiško turinio vakarą pavadine „gegužyne su šokiais“./ Gastrolieriai Ukmergėj per kelias dienas ūžė intelig. ir visuomenės  klubuose, traktieriuose, visur paliko neapmokėję sąskaitas, kai kam net iki 100 lt. Girdėt liko neapmokėję sąskaitos ir kai kuriems krautuvininkams bei p. Slonimsko spaustuvei už skelbimus. Vienas iš jų, Križius, buvo matytas gastroliuojant čia Konrado cirkui kaipo tvarkdarys. Sakėsi, kad tokį „vakarėlį“ kaip Ukmergėj, buvę surengę Jonavoje  ir dabar važiuoją į  kitus didesnius miestelius gastroliuoti./ Kadangi jie greičiau avantiūristai, ne kokie menininkai, tai nuo tokių tipų reikėtų apsisaugoti ir užkirsti kelią jiems provincijos žmones apgaudinėti. Spėjama, kad jie yra klaipėdiečiai, nes forma klaipėdiška, su žmonėmis kalba lietuviškai, o tarp savęs vokiškai.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepa. „Praeitą savaitę Ukmergės maudyklėse gavo saulės smūgius per 10 žmonių. Viena moteris šeštadienį net mirė. Keli gavo smegenų uždegimą ir išvežti Kaunan.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Liepos 24 d. Ukmergėj įvyko futbolo rungtynės tarp vietinių komandų. Šaulių sporto klubo ir 1 p. p. Pirmas kėlinys baigėsi 1:3 pulko naudai. Antrame puslaikyje lošimas kiek įdomesnis, nes šauliai lošė su didesniu tempu. Antras puslaikis baigėsi 1:2 šaulių naudai.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepa. „Ukmergės ugniagesių komanda turi gan neblogų įrankių: 1 autocisterną su kilnojamu moto siurbliu, 1 moto siurblį ant 4 ratų, 3 rankinius siurblius, apie 15 šulių, įrankių vežimą, 2 dujokaukes ir daug kitų įrankių. Viskas tai įgyta miesto savivaldybės. Miesto savivaldybė išlaiko 5 samdytus ugniagesius ir 1 brandmeisterį. Gaisro metu į  pagalbą atbėga suorganizuoti savanoriai šauliai ir ne šauliai. Įrankiams pristatyti užlaikomi 6 arkliai. Savivaldybės ugniagesiai turi bendrabutį, kuris užlaikomas gan švariai; brandmeisteris čia pat turi butą. Reikia pastebėti, kad durys iš ugniagesių bendrabučio į stoginę visai neatitinka savo užduočiai, nes jos yra vos 1,5 m. aukščio ir labai siauros; stebėtina,  kaip žmonės skubėdami arklius kinkyti nesudaužo sau galvų. Arklidė randasi gan toli nuo stoginės. Bet kas daugiausia yra peiktina, tai, kad ir samdyti ugniagesiai ir komandos arkliai naudojami miesto ūkio darbams ir siunčiami dažnai net porą kilometrų už miesto. Kilus gaisrui gali atsitikti,  kad nei ugniagesių, nei arklių nebus. Komanda yra viena iš nedaugelio, kurios neprisirašė prie L. U. O. S-gos ir neprenumeruoja „Lietuvos Gaisrininko“. Reikia tikėtis, kad miesto burmistras imsis priemonių šiuos trūkumus pašalinti.“ (Lietuvos gaisrininkas. – 1932.)

1932 m. liepa. „Ukmergėje šią vasarą įsisteigusieji jūrų skautai aktyviai veikia: dirba visokius pratimus ir jau turi apie 10 laivelių – baidarkų. Be to, jie dabar teikia progos kiekvienam amatoriui [mėgėjui?] pasivažinėti, nes už Deveikio malūno nuomon duoda baidarkas. Tik gaila, kad labai brangiai imama, net 2 litus valandai. Tokiu būdu ne visi gali pasinaudoti tąją proga.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepa. „Ukmergės mieste ir apylinkėje siautė didelė audra su lietumi. Audros metu Ukmergės mieste tapo sugriautas Peisacho ir Berelio Orvinų, Chaimo Krikūno malūno-lentpjūvės geležinis kaminas 36 metrų aukštumo. Kaminui griūvant, jokių nelaimingų įvykių nebuvo tik sulaužytas įmonės stogas ir sužalotos kai kurios mašinos. Nuostolių padaryta apie 10.000 litų.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. liepos 30 ir 31 d. Ukmergėje viešėjo Kauno „Makabi“ futbolo komanda, kuri žaidė rungtynes su 1 pėstininkų pulko futbolininkais bei Ukmergės šaulių sporto klubo komanda. Pirmąsias rungtynes 3:0 laimėjo kariai, antrąsias rezultatu 2:1 - „Makabi“ futbolininkai. (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė. Š. m. VII. 31 d. 13 val. 1 p. p. [pėstininkų pulko] šaudykloje įvyko Ukmergės šaulių rinktinės kontrolinis šaudymas./ Sąlygas įvykdė 60 % šaulių. Vadovavo rinktinės vadas leit. Kuzmickas, dalyvaujant rinktinės vald. pirm. p. Repšiui.“ (Trimitas. – 1932.)

1932 m. liepa. Ieškomas „Smalys Jurgis, gim. 1894 m. Kėdainių ap., Baisogalos m. Paskutiniu metu gyveno Ukmergės ap., Musnikų v. Vidnopolio vk. [...] Kalt. įtariamas 1932. II. 19 pavogęs iš Vasiliauskienės Amalijos, gyv. Ukmergė, Vienuolyno g. 6 nr. vyr. paltą, juodos gelumbės, juodu pamušalu, kotiko kalnierium, vert. 200 lit.  ir vyr. šalikėlį, rudą, išilgai baltomis juostelėmis, su kuteliais. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

Rugpjūtis
1932 m. „Ukmergė. VIII. 1 d. turguje labai nupuolė agurkų kainos: net  iki 25 centų už kapą [60 vnt.]. Tokių žemų  kainų priežastis yra tai, kad labai daug agurkų privežė iš  kitų miestų. Ryšy su tuo įvyko juokingas kuriozas. Vienas kėdainietis žydelis atvežė pilną vežimą agurkų ir pamatęs, jog taip pigiai pardavinėjama, sušuko: „geriau upėn įpilsiu, negu parduosiu po 25 c. kapą“. Ir tikrai jis savo nutarimą įvykdė. Nuvežė prie Šventosios ir visą vežimą agurkų (daugybei žmonių žiūrint) įpylė upėn.“ (Dienos naujienos. – 1932.)
    
1932 m. rugpjūčio 3 d. įvyko Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo draugijos steigiamasis susirinkimas. Jo metų į draugijos narius įsirašė apie 50 žmonių. Stojamasis mokestis – 5 litai, mėnesinis – 2 Lt. Draugijos nariai „be mokesčio“ gauna visus draugijos leidinius. Draugija „pasistatė sau tikslu šviesti ir kultūrinti rytų Lietuvą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybės idėją ir propaguoti užgrobtų žemių atvadavimą.“ Draugijos veiklos teritorija – Ukmergės, Utenos ir Zarasų apskritys. Draugijos valdybos nariais tapo: amatų mokyklos mokytojas Ign. Pacevičius, mokyklų inspektorius A. Dlugauskas, Ukmergės burmistras, atsargos pulkininkas V. Rėklaitis, kunigas V. Strazdas ir mokytojas R. Grikenis. (Lietuvos aidas. – 1933.)

1932 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergėje lankėsi krašto apsaugos ministras pulkininkas Giedraitis. Prie 1 pėstininkų pulko sodo jį pasitiko pulko vadovybė ir mokomosios kuopos garbės sargyba. „Po pasisveikinimo praeita iškilmės maršu“. Ministras atvyko apžiūrėti statomų naujų pulko kareivinių. (Karys. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Ukmergėje lietuvių valst. gimnazijoje yra labai daug mokinių. Užtat mokiniai buvo suskirstyti į dvi grupes: viena grupė mokinosi prieš piet, kita po piet. Tai nelabai buvo patogu ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Todėl dabar atidarys antrą gimnaziją [pastatą?] ir abiejose bus mokinama tik prieš piet. Antroji gimnazija bus p. Deveikio namuose (ten pat ir lenkų gimnazija), kur jau eina sutvarkymo darbai.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. Ukmergėje rungtyniavo Kauno „Tauro“ futbolininkai. Pirmąją dieną jie 1:0 pralaimėjo šaulių sporto klubo komandai, o sekančią 4:0 nugalėjo 1 pėstininkų pulko futbolininkus. (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. Ukmergės valstybinės gimnazijos laisvai samdomiems mokytojams Aleksandui Piešinai, Izidoriui Giedraičiui ir Juozui Jasinevičiui leidimai eiti mokytojų pareigas pratęsti iki 1933 m. rugpjūčio 1 d. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. rugpjūčio 7 d. „Lietuvos taisyklingos medžioklės draugijos nuosavame stende“ vyko metinės šaudymo varžybos. Jose Respublikos Prezidento garbės taurę laimėjo ukmergiškiai Urbanavičius ir B. Dirmantas. „Mūsų Rytojaus“ prizą laimėjo Ukmergės atstovas p. Urbanavičius.“ Ukmergiškiai, kartu su Kauno šauliais buvo atrinkti į Lietuvos ir Latvijos šaulių varžybas, mėnesio gale vyksiančias Rygoje. (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūčio mėnesi 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko kuopos, kuriose tarnauja jauni kareiviai,  kiekvieną savaitę darė 20-30 km. atstumo žygius. Kiekvieną kartą buvo žygiuojama naujomis vietomis, todėl kareiviai ne tik įprato žygiuoti, bet ir susipažino su Ukmergės apylinkėmis. (Karys. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Ukmergėj akušerė S. Jasiulionienė už darymą abortų nubausta vienais metais paprasto kalėjimo.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Ukmergės priemiesty Smėliuose gyvena Julius L. Jis serga dviračių vogimo manija. Vaikšto gatvėmis, turguje arba paupiu ir ieško nučiupti dviratį. Visi jį pažįsta ir kai pražūna dviratis, ne policijon, bet pas jį eina. O jis pavogęs dviratį nuvalo, paslepia tvarte po šiaudais. Kai kas ateina dviračio, jis nuveda tvartan, parodo dviratį ir sako: „jei tavo – pasiimk“./ Šią vasarą jis jau yra pavogęs daugiau kaip 50 dviračių.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. Ukmergės turgaus kainos: kviečių centneris (50 kg) – 9 Lt; rugių – 5-7 Lt; miežių – 8 Lt; avižų – 6-7 Lt; bulvių – 2,60 Lt; kilogramas sviesto – 2,70-3.00 Lt; litras grietinės – 0,80-1.00 Lt; vidutiniškas sūris – 60 ct; kilogramas varškės – 70 ct; litras pieno – 15 ct; kapa (60 vnt.) agurkų – 40 ct; kopūsto galva – 10 ct; vidutinio dydžio višta – 2-3 Lt; 3 mėnesių paršas – 80 Lt. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. rugpjūčio 13 d. Ukmergėje įvyko rungtynės tarp 1 pėstininko pulko ir Ukmergės „Kodimo“ futbolininkų komandų. Rungtynes 5:1 laimėjo kariai. (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Ukmergėj br. Buškancai, vaistinės savininkai, įsteigė kvepalų fabrikėlį. Dirbami visokie kosmetikos dalykai.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Ukmergė – Pivonija. Š. m. rugpjūčio mėn., rodos, 17 d. buvo atėjęs ponas darbo inspektorius koklių dirbtuvėn. Perėjęs per porą skyrių „nematė“ ir „negirdėjo“, kad darbininkai dirba 10 val. į dieną, dirbtuvėje nėra ventiliacijos, švaraus vandens ir pečkuriai dirba po 24 val. be poilsio. P. Darbo Inspektorius neužklausė nei vieno darbininko, kokios darbo sąlygos ir ar neturi skundų kas. [...]“./ „[...] Š. m. rugpjūčio mėn. 18 d. po piet vietinės koklių dirbtuvės darbininkai sužinojo, kad jų ponia atvažiuoja iš kurorto. Kai kurie pasiūlė iškilmingai sutikti. Pastatė iš gėlių ir žalumynų „bromą“. Apie 7 val. vakaro atvažiavo ir ponia E. Lemanienė. Visi sutiko, tuoj savo bukietus gėlių sudėjo „bričkon“ ir tada prasidėjo ponios Lemanienės rankų laižymas. Aplaižė rankas ir tada laimingi nukeliavo namo. Penktadienį, t. y. 19-VIII [Lemanienė] atnešė cigarų ir pradėjo dalinti vyrams, už kuriuos, žinoma, jai darbininkai vėl laižė rankas. Galų gale reikia pažymėti, kad ponia Lemanienė labai mėgsta, kad jai kas laižytų rankas ir trokšta poniškos garbės. [...] Draugai, pagalvokim, už ką jai mes laižom rankas? Už tai, kad jos vyras mums duoda uždirbti per 10 val. 2,60 ar 3 litus,  kad gerai išnaudoja ir žaidžia mūsų gyvybėmis neįrengdamas dirbtuvėse ventiliacijos. [...]“. (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „PRODUKTŲ RINKA UKMERGĖJE:/ kviečių centn. [50 kg] 9 lt, rugių centn. nuo 5 iki 7 lt., miežių centn. 8 lt., avižų nuo 6 iki 7 lt., bulvių 2,60 lt., sviesto kg nuo 2,70 iki 3,00 lt., grietinės litras nuo 0,80 iki 1,00 lt., vidutiniškas sūris 60 centų, varškės kg 70 centų, pieno ltr. 15 ct., agurkų kapa [60 vnt.] 40 ct., kopūsto galva 10 ct., vid. višta nuo 2 iki 3 lt., 3 mėnesių paršas 30 Lt.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Pivonijoj, Ukmergės apskr. vasarojimo vietoj, kur vasarą praleidžia daug žydų, Ukmergės gyventoja žydaitė Sonė Vainerytė, 19 mt. amžiaus ketvirtadienį [08. 18] peiliu nusižudė. Ekstra atgabentas gydytojas jau nebegalėjo pagelbėti. Ji vietoje mirė.[...]“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. Futbolo rungtynes žaidė Jonavos „Hakoach“ ir 1 pėstininkų pulko komandos. 3:0 nugalėjo pėstininkų pulko futbolininkai. (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Rugpjūčio mėn. 25 d. buvo gediminiečių [1 pėstininkų pulko karių] metinė šventė. Šiemetinė šventė buvo keturioliktoji. Nors pulkas yra įsikūręs lapkr. mėn. 23 d., bet dėl oro ir  kitų patogumų pulko laimėjimų sukaktis švenčiama rugp. 25 d./ Dar šventės išvakarėse buvo papuoštos kareivinės ir pastatyti vainikais papuošti vartai. Tarp vainikų buvo išstatyti Vyties, D. L. K. Gedimino ir dabartinio mūsų valstybės Prezidento A. Smetonos paveikslai./ Po to, tos pačios dienos vakare buvo skaitytos apie pulko praeitį kareiviams paskaitos. Kitą dieną, t. y. rugp. 25 10 val. pulkas buvo išrikiuotas aikštėje, kur buvo atlaikytos pamaldos. Po pamaldų pasakė kalbą gen. ltn. Tamašauskas, o po jo pulko vadas. 13 val. pulko parke įvyko bendri gediminiečių su svečiais pietūs. Per pietus taip pat kalbėjo divizijos vadas  ir pulko vadas. Savo kalboje pulko vadas priminė, kad  Ukmergė yra pirmo pulko tik laikina vietovė – pulko tikra vietovė yra jo gimtinė Vilnius. Be to, per pietus visuomenės vardu sveikino gediminiečius Ukmergės miesto burmistras./ Vakare kareiviai buvo nuvesti į kiną pasižiūrėti ton filmos [garsinio kino filmo] „Šikšnosparnis“./ Į pulko šventės iškilmes buvo susiėję daug žmonių: miestiečių ir kaimiečių, nes tą dieną Ukmergėje buvo turgus. Be to, daug miesto namų tą dieną buvo pasipuošę tautiškomis vėliavomis.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „Ukmergėj sužeidė darbininką J. Sumbravičių, kuris dirbo Buršteino dirbtuvėje. Jam mašina nutraukė kairės rankos keturis pirštus.“ (Darbininkas. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. Lėmano koklių dirbtuvėse dirbantys 3 degimo krosnių kūrikai už valandą darbo uždirba tik 40 – 60 ct, nors darbas sunkus, reikalaujantis prižiūrėti krosnis 24 val. per parą. Kūrikai, nors ir jauni, dėl darbo pobūdžio yra gana silpnos sveikatos./ Koklių dirbtuvės savininkas, „sužinojęs ir „S-to“ korespondencijos ir savo „telegrafistų“, kad darbininkai reikalauja atsiskaitymo knygelių“, liepos mėn. pradžioje jas išdavė visiems darbininkams. Po kelių savaičių, norintys gerai su savininku sugyventi darbininkai, ėmė gražinti atsiskaitomąsias knygeles ir pasirašinėti, jog jų nenorintys. Taip juos pasielgti aktyviai skatino ir įkalbinėjo buhalterė M. Mečionienė. Šiuo metu knygeles beturi tik  apie 10 darbininkų./ „Ukmergė. Čia yra daug darbininkiškos jaunuomenės. Laiką praleidžia visi veltui. Šeštadieniais rengia vakaruškas arba „šlifuoja“ miesto šaligatvius. Šokdami vakaruškose geria be reikalo dulkes  ir maudosi prakaite. [...] Gana prisigeriam dulkių ir išsimaudom prakaite prie darbo. Laisvą laiką praleiskim prie vertingesnės knygos arba laikraščio. [...]“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. „BLIUMBERGAITEI Raichei 1931 m. įsakymu B/Nr. 1 duotą leidimą eiti Ukmergės žydų realinės gimnazijos laisvai samdomos mokytojos pareigas palikti galioje iki 1933 m. sausio mėn. 1 d., leidžiant dėstyti vokiečių ir lotynų kalbas.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. rugpjūtis. Ieškomas „Videckas Leizeris, Maušo s. fotografas, gim 1913 m.  Ukmergės m., žydas. Nuolat gyveno Ukmergėje, Rygos g-vė 14 nr., o paskutiniu metu – Utenoje, Kauno g-vė 85 nr. Žymės: 169 mtr. aukščio, laibas, plaukai gelsvi, veidas apvalus, akys mėlynos. [...] Kalt. B. St. 552 str. 4 p. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

Rugsėjis
1932 m. Nuo rugsėjo 1 d. Ukmergės vidurinės amatų mokyklos laisvai samdomas amato mokytojas Liudas Mačiulis, jo prašymu, perkeltas į Telšių vidurinę amatų mokyklą, amato mokytojas praktikantas Juozas Kuras, jo prašymu, – į Panevėžio vidurinę amatų mokyklą. Baigusiam amatų mokslus Čekoslovakijoje Juozui Staniulaičiui nuo tos pačios datos leista eiti amatų mokyklos amato mokytojo pareigas praktikanto teisėmis su IX tarnybinės kategorijos atlyginimu, o Gustavui Rosui leista nuo rugsėjo 1 d. iki 1933 m. liepos mėn. 1 d. dirbti amato praktikos mokytoju laisvai samdomo teisėmis su VIII tarnybinės kategorijos atlyginimu. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. Nuo rugsėjo 1 d., pertvarkant Ukmergės apskrities viešosios policijos etatus I (Ukmergės) nuovados viršininkas Petras Vilniškaitis tapo Ukmergės (I eilės) nuovados viršininku. Nuovados viršininko padėjėjas Vladas Galinskas – Kovarsko (II eilės) nuovados viršininku, nuovados virš. pad. Balys Raisys – Želvos (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Viktoras Kapočius – Pabaisko (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Antanas Vainilauskas – Musninkų (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Balys Savickas – Žemaitkiemio (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Vincas Skomskis – Siesikų (II eilės) nuovados viršininku, nuovados virš. pad. Jonas Levanas – Kurklių (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Pranas Petrušauskas – Pagirių (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Mikas Janusonis – Panoterių (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Kostas Liutkevičius – Balninkų (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Petras Stumbras – Šešuolių (II eilės) nuovados viršininku, nuov. virš. pad. Jonas Bagdonavičius – Veprių (II eilės) nuovados viršininku. IV (Širvintų) nuovados viršininkas Bronius Usevičius – Širvintų (I eilės) nuovados viršininku, V (Želvos) nuovados viršininkas Kazys Šlika – Gelvonų (I eilės) nuovados viršininku, III (Siesikų) nuovados viršininkas Petras Navickas – Giedraičių (I eilės) nuovados viršininku, II (Kovarsko) nuovados viršininkas Anupras Norkūnas – Taujėnų (I eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1932.)

1932 m. Nuo rugsėjo 1 d. Ukmergės apskrities policininkas Aleksandras Malinauskas ir Ukmergės apskrities policijos nuovados raštininkas Juozas Raudonis paaukštinti vachmistrais. (Policija. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Sulaukę naujojo burmistro p. Rėklaičio Vilkmergiečiai sakė: Jis dabar sutvarkys, jis lietuvis, miesto Valdyboje bus nešališkas, neskriaus nei kitų, nei lietuvių, nepasiduos pašalinei įtakai. Bet išėjo kitaip. [...]/ Nuvykęs į Miesto Valdybą, lietuviškai kalbant neišgirsi; ten skamba tik lenkiškai, rusiškai, žydiškai ir vokiškai, o į prašymą kokiu nors reikalu gausi atsakymą „počekoj, podoždyte“ ir t. t./ Pamačius ir išgirdus tai, skauda lietuviui širdį. O lietuviai inteligentai vaikšto be tarnybų./ Štai  ko mes susilaukėm! Moksleivija ir organizacijos sodino gatvėse medžiukus. Dabar jie išlaužyti, nesutvarkyti, ožkos graužia. Upely „Vilkmergėlėj“, per miestą tekančioj, pilna nešvaros, šunų, kačių dvėsenų – niekas nevalo (rusų laikais ir tai 2 kart per metus Miesto V-ba valydavo). Prekyvietė irgi ne kaip reikiant valoma. Namų savininkams įsakyta sutvarkyti namus, tvoras ir nudažyti, o už nepildymą to baudžia, tačiau Miesto V-bos žinioje esančios tvoros ir namai nedažyti ir nesutvarkyti, išgriuvę; piliečiai tuo piktinasi.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. „Rugsėjo mėn. pradžioj Ukmergės m., Kalėjimo [dab. Paupio] g. 52 nr. gyventojo Meilaus Simano pavogtas dviratis šių žymių: firmos „England“, Ukmergės m. v-bos nr. 252, apynaujis, ratlankiai ir purvasargiai nikeliuoti, vairas lenktas žemyn, padangos baltos; vert. 250 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. rugsėjo 4 d. Ukmergėje surengta Žemės ūkio paroda. „Parodos aikštėje“ buvo įrengti parodos paviljonai, į parodą suvežta labai daug eksponatų, ypač arklių. Didesnioji jų dalis net nepateko į parodą, nes buvo priimami tik grynakraujai žirgai ir „metisai“. Parodą atidarė parodos organizacinio komiteto pirmininkas, Ukmergės burmistras V. Rėklaitis (vicepirmininkas A. Čekanavičius, sekretorius L. Michalauskas, narys – J. Grigaravičius, reikalų vedėjas, apskrities agronomas A. Krištopaitis). Savo kalboje jis pažymėjo, jog tai šeštoji paroda, kuri savo apimtimi ir eksponatų kokybe žymiai lenkia visas iki šiol buvusias. Ypač ryški pažanga gyvulininkystėje. Tai, pasak burmistro, leis apylinkių ūkininkams sužinoti daug naudingų dalykų ir gautas žinias pritaikyti savo ūkiuose. Pirmo pėstininkų pulko pučiamųjų orkestrui sugrojus Tautos himną, pratrūko stiprus lietus, privertęs parodos žiūrovus išsislapstyti, tačiau po keliolikos minučių jie vėl galėjo apžiūrinėti parodą. Joje daugiausiai buvo arklių, kurių didžioji dauguma išauginta apylinkių dvaruose. Apie 100 karvių, daugiausia žalųjų veislės. Kiaulių tebuvo vos keliolika, kas rodė, kad ši gyvulininkystės šaka silpnokai išvystyta. Dar parodoje buvo pristatomi naminiai paukščiai, vaisiai, daržovės. Labai įdomus liaudies meno dirbinių skyrius, kuriam aplinkinių kaimų ūkininkės pateikė savo austas juostas, lovatieses, staltieses. Nemažo susidomėjimo sulaukė mokytojo Kulviečio bitininkystės skyriaus eksponatai bei paties Kulviečio demonstruojamas jo išrastas būdas „bičių motinėlėms auklėti“. Dvi Ukmergės „firmos“ pristatinėjo savo gamybos vyną, vaišino juo svečius. Parodoje buvo surengtas melžimo konkursas, jame dalyvavo dvylika melžėjų, vienuolika iš jų buvo apdovanotos premijomis. Ūkininkams buvo surengtas sunkumų vežiojimo konkursas, kurio metu kinkiniuose buvo vežami smėlio maišai. Vakare buvo įteiktos premijos ir „pagyrimo lakštai“ geriausiai pasirodžiusiems. Buvo apdovanoti 16 bulių, 24 karvių ir 27 arklių savininkai, nemažai premijų ir apdovanojimų gavo liaudies meno „eksponentai“. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. „Rugsėjo mėn. 4 d. Ukmergėj įvyko žemės ūkio paroda. Parodos pasižiūrėti buvo nuvesti komandomis ir kariai./ Rugsėjo mėn. 6 d. buvo [1 pėstininkų] pulko sporto diena. Buvo įvairių distancijų bėgimai, šokimas į aukštį ir į tolį, patrulių žygis ir kt. Geriausiems sportininkams buvo įteikti prizai./ Rugs. 7 d. buvo batalionais pulko žygis. Grįžę iš žygio kariai turėjo nugalėti tam tikras aikštėje įtaisytas kliūtis./ Rugs. mėn. 8 d. buvo perskaitytas krašto apsaugos ministerio raštas,  kuriuo 3 kulk. kuopos vadas kapitonas Urbonas už nuopelnus Lietuvai apdovanotas V laipsnio Vytauto ordinu. Be to, perskaitė ir antrąjį krašto apsaugos ministerio raštą, kuriame pareikšta, kad 3 kulk. kuopa, būdama poligone, geriausiai šaudė netiesioginiu taikymu iš sunkiųjų kulkosvaidžių. Geriausiai šaudę kareiviai poligone buvo apdovanoti ženkleliu „Geram šauliui“./ Rugs. mėn. 11 d. 2 bataliono kareiviams j. ltn. Adomonis skaitė paskaitą apie unijas su lenkais ir jų pasekmes.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės žinios/ Miestas statosi/ Kauno gatvėje, aukščiausioje miesto dalyje, baigiamas įrengti didžiulis vandentiekis su dviem rezervuarais: aukštutiniu 96 tūkstančių litrų vandens ir žemutiniu 60 tūkstančių. Vanduo bus tiekiamas iš čia pat esančių šulinių. Vanduo labai geras. Vandentiekis galės aprūpinti Kauno, Deltuvos, Sodo gatvių, Liepų alėjos namus iki dviejų aukštų./ Statinys aukštas – 23 metrų, gražaus bokšto pavidalo, baltai dažytas, su mažyte observatorijėle viršuje – tikras miesto  papuošalas. Stato Miesto Valdyba, atsieisiąs apie 30 tūkstančių litų./ Sodo gatvėje baigiamas statyti pradžios mokyklai mūrinis dviejų aukštų rūmas. Mokslas teks pradėti kiek pavėluotai. Čia tilps septyni komplektai. Už upės pastatyti tam pat tikslui dviejų aukštų mediniai namai. Ten manoma sutalpinti penki komplektai./ Jei dar pridėsime keliolika baigiamų ar įpusėtų mūrinių bei medinių privatiškų statinių, gausime vaizdą, kaip Ukmergė auga./ Pradėjo mokslą/ Rugsėjo pirmą dieną pamaldomis pradėtas mokslas vietos mokyklose. Buvo atlaikytos gedulingos pamaldos už a. a. Kostą Meškauską, prieš dvejus metus čia buvusį gimnazijos mokytoją./ Šiemet ypač daug mokinių įstojo į pirmą lietuvių gimnazijos klasę – apie šimtą. Bus paralelės ir pirmosios klasės. Į amatų mokyklą teįstojo apie 20 naujų mokinių. Pernai – 35./ Lietuvių gimnazijos septynios klasės ir amatų mokyklos teoretinės pamokos bus erdviuose p. Deveikio namuose. Gimnazijoje popietinių pamokų nebebus./ Vaikų darželis/ Rugsėjo antrą dieną iškilmingai atidarytas Smėliuose vaikų darželis varguomenei. Darželį ves vienuolės kotrynietės./ Verslovininkai veikia/ Rugpjūčio gale įvyko Prek., Pram. ir Amat. S-gos Ukmergės skyriaus susirinkimas. Išklausyta p. Deveikio pranešimo apie verslovininkų ekskursiją į Klaipėdą; nutarta steigti krautuvę „Drobės“ fabriko manufaktūros gaminiams; pasitarta kitais rimtais ir opiais reikalais. Skyrius auga, gyvėja, ypač laukiama naujos energijos iš Amatų Mokyklos mokytojų./ „Rytų Lietuva“/ Ukmergės savaitraštis „Rytų Lietuva“ greit pasirodysiąs. Rugsėjo 6 d. šaukiamas Ukmergės inteligentijos susirinkimas, kur iniciatorių grupė padarys pranešimą apie nuveiktus paruošiamuosius darbus, bus išrinkta redakcinė komisija, apsvarstyti kiti su laikraščio  leidimu susiję reikalai. Laikraštis pasirodysiąs dar šį mėnesį./ Baigia bažnyčios pertvarkymą/ Jau baigia pertvarkymo darbus parapijos bažnyčioje. Bažnyčia atrodys kaip visai nauja, bus ryškesnė.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Ukmergė. Miesto savivaldybės salėje įvyko vietos lietuvių verslovininkų susirinkimas, kuriame buvo tartasi dėl įsteigimo „Drobės“ b-vės dirbiniams pardavinėti parduotuvės. Steigimui visi pritarė. Parduotuvė nutarta steigti kooperacijos pagrindais.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Atidaryta kaklaryšių dirbtuvė. Ukmergės lietuvių amatininkų s-ga įrengė nors nedidelę dirbtuvėlę kaklaryšiams dirbti iš vlučkinių [?] siūlų; čia kaklaryšius audžia, pina ir neria. Išeina gražūs, paskutinės mados ir labai pigūs. Nebrangesni kaip po 1 lt. 50 cnt. Kas norėtų, gali urmu arba ir paskirai išsirašyti, prisiusdami po 150 c. Pamatysite, kad iš tikro gražūs ir praktiški kaklaryšiai, o mes, pamatę, kad mūsų dirbinių reikalaujama, išplėsime dirbtuvę./ Bus jaunoms mūsų lietuvaitėms darbo ir uždarbio, o mes vyrai, turėsime visokių spalvų tikrų lietuviškų kaklaryšių.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. Nuo rugsėjo 10 d. Dimitrijus Karpenka priimtas į Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjo pareigas. (Policija. – 1932.)  

1932 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos šaulių sąjungos I Aukštaičių futbolo apygardos Ukmergės šaulių futbolo komanda Kėdainiuose rungėsi su vietos šauliais futbolininkais, priklausančiais tai pačiai apygardai. Didelio susidomėjimo sulaukusias rungtynes 2:1 laimėjo kėdainiškiai. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. Kadangi Ukmergės miesto savivaldybė „savo jėgomis pastatė dvi moderniškas mokyklas ir pritrūko pinigų“, vidaus reikalų ministerijai tarpininkaujant, taupomosios valstybės kasos suteikė savivaldybei 60000 litų paskolą. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Lietuviai turi labai gerų ir gabių amatininkų, tik visa jų nelaimė, kad jie neorganizuoti, niekas apie juos nežino. [...] Ukmergės Lietuvių Prekyb. Pram. Amatininkų s-gos skyrius jau rado keletą nuskurusių amatininkų, kurie labai gerai moka savo amatą, tik, neturėdami įrankių ir medžiagos negali tinkamai pastatyti ir išplėsti savo dirbtuvių. Vienas iš tokių amatininkų yra šepečių – ašutinių ir šerinių – dirbėjas; jau padaryti bandymai – darbas labai geras./ Dabar Ukmergės lietuvių amatininkų s-ga duoda medžiagą ir mano plėsti šepečių dirbtuvę; kai bus pagamintas reikalingas kiekis, bus paskelbta „Versle“. Kas parduoda šepečius rūbams, batams ir kitkam valyti, kambariams šluoti, galės reikalauti ir bus nusiųsta. Šepečiai bus daromi iš grynų ašutų ir šerių, be jokių priemaišų. [...] Taip pat Ukmergės Lietuvių Per. Pram. ir Am. S-gos skyrius turi savo žinioje vieną amatininką, kuris moka gerai daryti popierines ir skiedrines dėžutes, didesnes ir mažesnes, tinkamas vaistinėms. Jam kam to būtų reikalinga ir pageidautina, skyrius galėtų ir šį dalyką sutvarkyti. [...]“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. „Ukmergės žinios/ „Rytų Lietuva“/ Ukmergės laikraščiui leisti draugijos „Rytų Lietuva“ valdyba sudaryta iš pirm. I. Pacevičiaus, vicep. A. Dlugausko, ižd. V. Reklaičio, sekr. kun. V. Strazdo, nario S. Grikenio. Į „Rytų Lietuvos“ laikraščio redakciją pakviesti: p. Staniulaitis, p. K. Pietrikas, kun. Keblaitis, p-lė Gudavičiūtė. Laikraščio pirmas numeris pasirodysiąs spalių pradžioje./ Moterys subruzdo/ Rugsėjo 19 d. sudarytas Liet. Katal. Moterų Ukmergės rajono sekretoriatas. Yra tvirtas pasiryžimas kurti naujus ir stiprinti senuosius rajono skyrius. Deltuvoje jau įkurtas. Ukmergės skyrius padarė labai turiningą ir tvarkingą susirinkimą rugsėjo 18 d. Nutarė atsidėjusios padirbėti šiais vajaus metais, iki kongreso įsigyti vėliavą ir t. t. Ukmergės skyriui vadovauja p. Kačinskienė./ Sekmadienį dirba/ Baigiamos įrengti naujos kareivinės ir pradžios mokyklos namai. Rangovai žydai, norėdami darbą baigti sutartam terminui, samdo darbininkus ir varo darbą ir sekmadienį. Rugsėjo 18 d. visą mielą dienelę plačiai girdėjosi kalimas, beldimas, triukšmas. Tokie reiškiniai vis dėl to neturėtų būti./ Pavasarininkų jubiliejus/ Suėjo dešimt metų kaip įkurtas Ukmergės „Pavasario“ rajonas, nors rajone yra jau 20 metų veikiančių kuopų. Visu atsidėjimu ruošiamasi jubiliejinei konferencijai, kuri įvyks š. m. gruodžio 17, 18 ir 19 dienomis. Jubiliejui pažymėti visos rajono kuopos persitvarko į vyrų ir mergaičių atskiras kuopas./ Vilniui Vad. Sąjungos Apygardos/ Komitetas sėkmingai lanko skyrius ir kuria naujus. Rugsėjo 8 d. įkurtas Žemaitkiemio skyrius, rugsėjo 18 d. aplankyti Siesikų ir Pagirių skyriai. Neišsenkamos energijos darbuotojas šioj srity yra p. I. Pacevičius./ Pašventinimo iškilmės/ Šio mėnesio gale įvyksiąs iškilmingas naujų pradžios mokyklos rūmų ir nepriklausomybės paminklo pašventinimas.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „Rugsėjo mėn. 18 d. Ukmergės m. Ramygalos g. gyventojo Skurkos Petro iš buto pavogti vekseliai ir pinigai: 1) Kroniko vekselis 1000 lit.; 2) Podvereskio vekselis 500 lit.; 3) B. Vedesienės – 5000 lit.; 4) Juozukėno – 2600 lit.; 5) Kar. Kiaulio 800 lit.; 6) P. Dambrausko – 500 lit.; 7) Agrigo – 100 lit.; 8) Ant. Karaliaus – 300 lit.; 9) Vac. Šimėno – 2000 lit.; 10) Švainicko 700 lit.; 11) J. Rakausko – 800 lit.; 12) H. Barono – 1100 lit.; 13) S. Levino – 1500 lit.; 14) Vekselis su Orvino žiru [laidavimu] (davėjas nežinomas) – 3000 lit. ir dar keletas, kurių Skurka nepamenąs. 15) 7 rusų aukso monetos po 5 rub., 3 monetos – po 10 rub; 1 auksinis vyriškas laikrodis, firmos „Pavel Bure“, su dviem dangteliais, išgraviruotas gėlėmis, ciferblatas baltas, skaitlinės rymiškos [skaitmenys romėniški], užsukamas galvute; vert. 500 lit.; 17) 4 balti namų darbo rankšluosčiai – 20 lit.; 18) treji nauji vyriški marškiniai – 30  lit.; 19) 500 lit. pinigų, kurie buvo po 100 lit. banknotai; 20) revolveris „Mauzer“, 6,35 klbr., 458133 nr. su odine kabura – 80 lit.; 21) revolveris „Mauzer“ su medine kabura - 100 lit.; 22) knygutė, kurioj P. Skurka duodavęs pasirašyti tarnaitei Marcinauskaitei mokėdamas jai dalimis algą. Nukentėjęs Skurka įtaria vagystėj minėtą tarnaitę, kurią jis buvo išvaręs už tai, kad ji buvo padavusi jį teisman reikalaudama iš jo algos už 6 metus. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Policija uždarė žydų sporto organizacijos „Hapoel“ klubą, kaip neturėjusį leidimo.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. rugsėjis.  „Ukmergėje dabar aktualus elektros kainos klausimas. Visą vasarą derėtasi, bet nesusitarta. Stoties koncesininkas p. Deveikis pralošė visose teismo instancijose, bet kaina vis nenustatyta. Burmistras p. Rėklaitis siūlo už kilv. 1 litą. Gi p. Deveikis nori už kilv. 1.10 lt. ir miesto bei vandentiekio palikti tą patį švietimą. Šiomis dienomis šį klausimą manoma galutinai išspręsti.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. „Ukmergėje jaun. ūk. rat. [jaunųjų ūkininkų ratelių] parodėlė įvyko 29. IX. Čia savo eksponatus išstatė Deltuvos, Navikų ir Nuotekų rateliai. Parodėlėje dalyvavo viso virš 70 asmenų. Parodėlės vaizdas būtų daug gražesnis, jei būtų pasirūpinta eksponatams sudėti lentynos. Ant žemės sudėti eksponatai mažino vaizdo gražumą. Parodėlę aplankė Ž. Ū. Rūmų agronomas Vl. Tiškus.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1932.)

1932 m. rugsėjo 29 d. kainos Ukmergės turguje: centneris (50 kg) kviečių – 8 Lt; rugių – 6 Lt; avižų – 6 Lt; bulvių – 2,40 Lt; kilogramas sviesto – 2,60 Lt; litras grietinės – 90 ct; sūris – 70ct; 10 kiaušinių – 80 ct; litras varškės – 40 ct; pieno – 20 ct; kopūstas – 5 ct; svogūnų kasa – 70 ct. (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Ukmergė. Penktadienio vakaras. Oras gražus. Rugsėjo mėnuo baigiasi – rytoj spalių 1 d. – žydų naujieji metai. Bus dvi dienos švenčių. Sėdžiu prie savo krautuvės ant suoliuko ir žiūriu kaip žmonės skuba – važiuoja, eina, bėga. Mat, žydai dvi dienas švęs, o čia, kaip ant nelaimės, Angelų Sargų atlaidai. Daugiau visko reikia: kam kepurės, kam batų, kam skarelės, kam ir maisto produktų, nes bus daug žmonių, bus svečių – daugiau visko ir pasigaminti reikia. Kai žydai užsidarys – ne kur begausi. Negi imsi ir nueisi pas lietuvius. Nepripratus kažkaip nesmagu... Visą gyvenimą turėjus reikalų tik su žydais, su jais pripratus, ir pasiderėti kažkaip drąsiau: pas juos nusideri ir pigiau nuperki. Pas lietuvius nedrąsu ir jie derėtis nenori: užsiprašė ir mokėk. Žydas, kad ir daug daugiau užprašys, bet vis dėlto šiek tiek ir nusideri. Todėl penktadienio vakare ir susidarė didesnis judėjimas. Žydų krautuvės pilnos žmonių. O krautuves jau uždaro, derėtis nebėra kada. Še, pinigai, duok čia prekę. Žydai, norėdami greičiau nusikratyti pirkėjais, kainas rėžia dvigubai./ Darbininkai eina iš darbo. Krautuvės jau uždarytos, bet pro durų plyšį dar matyti šviesa. Daužo duris, o krautuvininkai skaito pinigus ir jam trukdo. Jis prasidaro duris, stumia žmones nuo durų, bet tie veržiasi ir reikalauja: duok man to ir to: reikia, imk kiek nori, tik duok. Sako: man reikia, kur aš gausiu? Rodosi, jis ir nežino, kad Ukmergėj yra keturios kooperacijos  krautuvės, apie 20 lietuvių krautuvių, 2 pieninės ir keletas mėsos krautuvių, kuriose galima gauti visko, išskiriant geležį./ Tačiau nieko nepadarysi, kad iš mažens įprasta, o tradicinis įpratimas sunku pakeisti. Visa laimė, kad jau yra daug lietuvių, kurie nežiūri to, kad derėtis nereikia, net džiaugiasi tuo ir pas žydus nebeperka, nes žino, jog  kur užsiprašo, tai kad ir kažin kaip derėsies, vis tiek brangiau sumokėsi. Susipratusiam lietuviui tas atrodo labai bjaurus senoviškas įprotis. Žinoma, gali atsirast ir išnaudotojų, bet aš tai taip darau – jei brangiau užprašo, tai nieko nesakęs imu ir išeinu. Tada krautuvininkas supranta, kodėl taip padariau ir jam randasi labai nesmagu – jis daugiau taip nedaro.“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. Ieškomas „Kasperavičius Karolis, Stepono s., 23 m. amž., kilęs iš Panevėžio ap., Krekenavos v. Preibės k. Kauno Ap. Teismo 1932. V. 10 sprendimu [...] nubaustas 1 mt. 6 mėn. s. d. [sunkiųjų darbų] kalėjimo ir dabartiniu metu buvo laikomas Ukmergės kalėjime. Žymės: 1,61 mtr. aukščio, plaukai juodi, veidas apvalus, akys tamsiai rudos, kalba lietuviškai, čigoniškai ir lenkiškai. [...] Kalt. pabėgęs kalinys. Suradus nuvaryti Ukmergės kalėjiman [...]. (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „[...] 1931 met. pavasarį vieną vyr. darbininką, M. Kulvietį, [koklių dirbtuvės savininkas J. Lemanas] „įtarė“ vaginėjant koklių formas. Nors darbininkas buvo nekaltas, bet turėjo pasitraukti iš darbo, nes nusibodo grasinimai./ Pavyzdžiui, dabar kiekvieną dieną skambutis į darbą iš ryto ir per pietus 5 minutės prieš 6 v. ir 1 v. Reikia dirbti iki 5 v. vakaro. Būna ir tokių atsitikimų, kad dirbama 10 ar 15 minučių po 5 v. ilgiau, bet tai nieko, o jei darbininkas pavėluoja į darbą 5 minutes, tai liepia sėdėti visą valandą, už kurią, žinoma, nemoka. [...]“./  „Ukmergėje paskutiniu laiku pablogėjo kirpėjų – darbininkų būklė. Čia yra 11 kirpyklų ir kiekvienoje yra darbininkų, tačiau niekas iš jų per 100 litų į mėnesį neuždirba. Kirpyklose darbininkai būna 12-14 valandų. Pietums turi ne daugiau valandos. Šeštadieniais dirba iki 19 val. Atostogų niekas negauna. Tiesa, kai kurie gavo  iš lig. kasos. Atsiskaitymo knygelių niekas neturi. Be to, reikia pastebėti liūdną faktą: visi darbininkai apsileidę, neorganizuoti ir duoda save  išnaudoti. [...]“./  „Neseniai ir Ukmergėje atsirado net 6 automatai iš pinigų lošti. Šis lošimas labai patinka vietos darbininkams, kurie dažnai pralošę keletą litų eina namo su mintimi, kad kitą syk išloš... Kiti sako: geriau degtinės negersiu, bet lošiu. Draugai, jeigu galit nuo degtinės susilaikyti, tai susilaikykit ir nuo lošimo. Taupykit žiemai ir skaitykit darbininkų laikraštį.“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. rugsėjis. „Iš Ukmergės Marijampolėn išvyko 19 darbininkų, kurie ten dirbs cukraus fabrike už 80 centų valandą.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

Spalis
1932 m. spalio 1 d. Ukmergėje buvo pašventintos dvi mokyklos: septynių komplektų mūrinė ir penkių komplektų medinė. Iki to „Ukmergės miestas neturėjo nė vieno gero mokyklai trobesio“. Mokyklos „įrengtos labai patogiai, moderniškai“. Kartu su mokyklomis buvo pašventintas ir kitas svarbus statinys – vandentiekio bokštas. Iš jo vanduo bus tiekiamas naujai pastatytoms kareivinėms, o palei šią vandentiekio trasą ir privatiems namams. Šių pastatų šventinimo iškilmėse dalyvavo ir kalbas sakė: švietimo ministras Šakenis, vyriausio kariuomenės štabo atstovas generolas leitenantas Sutkus ir vyriausias statybų inspektorius Novickis. (Lietuvos aidas. – 1932.); „[...] Šia proga tenka pastebėti, kad Ukmergės miestas pirmas po Kauno pradėjo rūpintis modernišku vandens tiekimu. Jau 1930 m. savivaldybė ėmė galvoti apie vandentraukio įrengimą. Darbai buvo pradėti ir baigti 1932 m. Arti geriausio šaltinio, iš kurio dabar imamas vanduo, ant kalno pastatytas bokštas – baseinas, 22 metrų aukščio, kuriame telpa 80000 litrų vandens. [...] Pakalnėj stovi vandens padavimo stotis. Vandentraukio tinklo vamzdžių jau paklota 1,5 km. Nors miesto tikslas – suteikti gero vandens visiems miesto gyventojams, bet tuo tarpu vandentraukis aptarnauja: kareivines, pulko ligoninę ir 7 komplektų pradžios mokyklą [dab. Senamiesčio pagrindinė mokykla]. Be to, pastatyti 6 hidrantai gaisro ir kitiems reikalams.“ Vandentiekio įrengimas (bokšto, padavimo stoties pastatymas, vamzdžių paklojimas ir pan.) kainavo 128540 Lt. Numatoma įrengti ir kanalizaciją.// Septynių komplektų mūrinės mokyklos pastatymas miestui kainavo 150000 litų, medinės, penkių komplektų – 93000 Lt. Naujose mokyklose įrengtas vandentiekis, kanalizacija ir centrinis šildymas. Miestas savo patalpose  išlaiko 14 komplektų, nuomojamose patalpose – 10 komplektų. Du komplektus išlaiko šv. Vincento a Paulio draugija. Iš viso mieste yra 24 komplektai pradinių klasių mokinių. Mieste iš viso yra 2040 gimnazistų, amatų mokyklos mokinių, pradinukų ir darželinukų. Lietuvių valdžios gimnazijoje mokėsi 437 mokiniai (265 berniukai, tarp jų 3 žydai, 9 rusai, 172 mergaitės, tarp jų 5 žydaitės, 16 rusaičių), žydų realinėje gimnazijoje – 143 mokiniai (56 b., 87 m.), žydų hebrajų gimnazijoje – 130 (40 b., 90 m.), lenkų gimnazijoje – 78 (41 b., 37 mergaitės, viena jų - žydaitė), vidurinėje amatų mokykloje – 70 berniukų (2 žydai ir vienas rusas), I pradžios mokykloje (lietuvių) – 382 (196 b., 186 m., 1 žydų tautybės berniukas ir 2 mergaitės, 31 rusas ir 27 rusaitės), II pradžios mokykloje  (lietuvių) – 147 (73 b., tarp jų 3 rusai ir 74 m., tarp jų 2 rusaitės), III pradžios mokykloje (žydų) – 269 (157 b., 112 m.), IV pradžios mokykloje (žydų) – 144 (38 b., 106 m.), V pradžios mokykloje (lenkų) – 85 (44 b., 41 m.), VI pradžios mokykloje (lietuvių) – 80 (44 b., 36 m.). Lietuvių vaikų darželį lankė 30 vaikų (17 berniukų ir 13 mergaičių), žydų darželį jidiš k. – 19 (10 b., 9 m.), žydų darželį hebrajų k. – 26 (7 b., 19 m.).// „Prie Šventosios upės 1920 m. koncesijos teisėmis pastatydinta miesto elektros stotis. 1923 m. elektros stotis [...] perėjo dabartiniam koncesininkui p. K. Deveikiui iki 1952 m. [...] Miestas gauna 5000 žvakių [el. energijos galios kiekis?] ir 5 % gryno pelno. Tuo būdu, miestas turi pelno apie 22000 Lt. Tarifas einant sutartimi nustatytas: balandžio – rugpjūčio mėn. 50 %, rugsėjo – kovo – 60 % Kauno tarifo, tačiau deramasi pastoviam tarifui nustatyti. Judamoji jėga gaunama iš 5 turbinų, 325 PS [arklio galių?]. Dinamo mašina 265 kw. Bendro tinklo apie 20 km. Skaitytuvinių abonentų [abonentų, mokančių pagal skaitiklio parodymus?] yra 766. Žvakinių [mokančių pagal naudojamų elektros prietaisų  galią?] – 620. Stotis aptarnauja visą miestą ir priemiesčius. Šviesa duodama 220 voltų. Elektros energiją gauna įvairūs miesto fabrikai ir dirbtuvės 35 motorams apie 300 PS. Už šviesą mokama: už kiekvieną žvakę 25 ct. mėnesiui, už 1 kw butams – 1,10 Lt, motorams nuo 35 – 80 ct. [...] Jei dėl potvynio ar kitų priežasčių stotis negali veikti, tai energija imama iš atsarginės elektros stoties Deveikio kieme. Šioj stoty yra dizelmotoras 200 PS, prie jo dinamo mašina 115 kw.// Auto stotis įrengta prie Kauno gatvės 1930 m. pabaigoj. Stotį eksploatuoja rusų firma „Sojuzneft“, tačiau ji yra miesto savivaldybės žinioj. Auto stotis miesto savivaldybei duoda metams 3000 Lt gryno pelno. Ukmergėj yra 21 autobusas, 6 sunkvežimiai, 16 lengvųjų automobilių. Auto stotim naudojasi ir pravažiuojantieji autovežimiai, kurių per Ukmergės miestą kasdien ten ir atgal kursuoja apie 50.// Gaisrininkų gurguolė sutalpinta mūriniame korpuse prie Pilies g-vės aukščiausioje vietoj, kur pastatytas 16 m aukščio bokštas. Gaisrininkų komandą išlaiko miesto savivaldybė; komandoj yra 10 žmonių ir 6 arkliai. 1930 m. pirktas kilnojamas motorinis siurblys (firm. Flader, 14 PS). Siurblys pritaikytas prie automobilio 1000 l. talpos cisternos. Yra dar firmos „Koebe“ motorinis siurblys 40 PS ir prie jo pusė kilometro žarnų. Yra ir dvi mažos prieškarinės rankinės mašinos ir viena – porai arklių, pirkta iš vokiečių, išeinant jiems iš Ukmergės. Be to, yra 20 statinių ir kitokių gaisro gesinimo įrankių./ Ugniagesių komandos išlaikymas per metus miesto savivaldybei atsieina apie 45000 Lt.“// Savivaldybės biudžetas: 1923 m. – 183134 Lt, 1924 m. – 259513 Lt, 1925 m. – 308585 Lt, 1926 m. – 235256 Lt, 1927 m. – 276147 Lt, 1928 m.- 304697 Lt, 1929 m. – 324896 Lt, 1930 m. – 439069 Lt, 1931 m. – 400023 Lt.// „Miesto savivaldybei priklauso 254,76 ha miško, 162,31 ha laukų žemės, 144 ha ganyklų ir pievų. Amžino činšo teisėmis [naudojimasis už mokestį] sklypininkų ir ūkininkų valdomos žemės 1910 ha (laukų žemės 1750 ha, mieste – 160 ha)./ Be to, miestas turi 4 nuosavus namus: mūrinį dviejų aukštų namą prie Kęstučio aikštės, kur yra miesto savivaldybės įstaiga ir lietuvių 4 komplektų pradžios mokykla; prie Pilies g-vės – ugniagesių komandos mūrinis pastatas su kiemo trobesiais ir bokštu. Deltuvos g-vėj du dviejų aukštų mūro pastatai su dideliu kiemu (perduodami kariuomenės reikmėms); mediniai namai prie Kalėjimo g-vės, dabar taip pat naudojami  kariuomenės reikalams./ Miesto turgavietėj prie Naujosios g-vės 1930 m. pastatydintas svarstyklių paviljonas; įrengtos didelės automatinės vežimams sverti svarstyklės iki 3000 kg ir gyvulių svarstyklės – iki 1000 kg sverti./ Ukmergės miestas turi šiuos priemiesčius: Pivoniją, Boruvką, Dūkštynę, Tvorkus, Kraklius, Naujamiestį ir Daubarus. Pirmuose trijuose priemiesčiuose yra pušinis miškas, tai vasarnamių vietą. [...] Dabar Ukmergės mieste reikia laikyti esant per 12000 gyventojų, iš kurių krikščionių apie 60% ir žydų apie 40%./ Mieste yra šie maldos namai: dabartinė R. – k. bažnyčia, pastatyta 1810 m. [1820 m.], kunigų Marijonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė, sentikių maldos namas, didžioji žydų sinagoga ir 10 žydų maldos namų./ Valdžios namų yra: geležinkelio stotis (siaur.), paštas, Lietuvos bankas, taikos teismas, valstybinė gimnazija, kareivinės, moderniškai pastatytos 1931 m. ir kalėjimas.// Vaistinės: apskrities savivaldybės, žydų labd. Dr. „Ezro“, privatinių vaistinių – 3. Medicinos gydytojų – 9, dantų gydytojų – 7, veterinarijos gydytojų – 2, medicinos felčerių – 5, veterinarijos felčerių – 2, akušerių – 7, rentgeno kabinetų – 2.// Vasaros vaikų kolonijų yra: žydų „Oze d-jos – 71 vaikas. Šios įstaigos išlaikymas kaštuoja per 5000 Lt. Yra ir ligonių kasos 120 vaikų kolonija, kurios išlaikymas kaštuoja apie 10000 Lt.// Ligonių kasoj narių yra 2964. 1931 m. kasos biudžetas siekė 150000 Lt. Už gydymus išmokėta per 1931 m. apie 90000 Lt ir pašalpų suteikta apie 12000 Lt.// Labdarybės įstaigos yra šios: žydų senelių prieglauda, kur išlaikoma 30 sen., Šv. Vincento a Paulio prieglauda kur išlaikomi 22 seneliai, Rozenbliumo vardo našlaičių namuos išlaikomi 56 vaikai ir šv. Vincento a Paulio našlaičių namuose išlaikomi 23 vaikai.// Bankų yra: Lietuvos Banko skyrius, ūkio banko skyrius, lietuvių liaudies bankas, lenkų smulkaus kredito d-ja, žydų liaudies bankas, savitarpio kredito draugija ir sm. kred. bankas. Prekybos kooperatyvai: „Lietūkio“ Ukmergės sandėlis, „Žemdirbys“ vart. b-vė ir žem. ūkio kooper. bendrov. 1-4 Nr.// Ukmergės mieste yra 3 prisiekę advokatai, 5 advokatų padėjėjai ir 2 privat. advokatai.// 1931 m. Ukmergės mieste prekybos įstaigų II-os rūšies buvo 103, III-os rūšies – 237 ir IV-os rūšies – 123, iš viso – 463.// Mieste yra 3 lentpjūvės, 2 garo malūnai, vienas vandens, stambi Mišniunerio odų dirbtuvė, Ukmergės priemiesty – Lėmano koklių dirbtuvė, labai gerai veikianti; jos kokliai parduodami visoj Lietuvoj. Smulkesnių pramonės įstaigų yra: odų dirbtuvių – 6, kur dirba 20 darbininkų; aliejaus dirbtuvės – 2, stalių dirbtuvių – 6, gazo vandens – 2, cemento dirbinių dirbtuvė, plytų ir kalkių degimo dirbtuvių – 2, ūkio įrankių dirbtuvių – 2, elektros spaustuvė, vaisvynių dirbtuvių – 2, kartonažo dirbtuvė, saldainių dirbtuvių – 2, kur dirba 10 žmonių.// Šiais metais baigiamas daryti miesto planas, kuris atsieis apie 13000 Lt. Iki šiol plano nebuvo. [...]// Ligi 1928 m. išgrįsta ir pergrįsta gatvių 67500 kv. m. Tam reikalui išleista 243800 Lt. 1929 m. išgrįsta 2915 kv. m., už ką išleista – 17125 Lt. 1930 m. išgrįsta 2600 kv. m., išleista -  20759 Lt. 1931 m. išgrįsta 13671 kv. m., išleista – 37173 Lt. 1932 m. išgrįsta 10300 kv. m., išleista – 40764 Lt./ Šiais metais viešiesiems darbams numatyta 52350 Lt., todėl manoma išvengti bedarbių/ Ateinančiais metais miesto savivaldybė mano baigti žemės parceliaciją. Čia manoma laukų žemė priskirti prie miesto ir panaudoti miesto praplatinimui./ Dabartiniu metu mieste priskaitoma: namų-sodybų – 1440 ir žemės savininkų – 421.“ (Savivaldybė. – 1932.)

1932 m. „Vladui MARČIUŠIUI leisti nuo š. m. spalių mėn. 1 d. ligi 1933 m. rugpjūčio mėn. 1 d. eiti Ukmergės vidurinės amatų mokyklos praktikos mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis su VIII tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Policijos šventės dieną – spalių mėn. 2 d. – apskr. viršininko įstaigon susirinko visi I-os ir II-os eilės nuovadų viršininkai, miesto nuovados viršininko padėjėjai ir vachmistrai. Čia apskr. viršininkas perskaitė J. E. pono vidaus reikalų ministerio sveikinimą ir taip pat pasveikino savo vardu. Pasienio policijai sveikinimai buvo perduoti telefonu./ Policijos valdininkai iš miesto ir apskrities viršininko raštinės, policininkai – iš nuovados viršininko raštinės nuėjo bažnyčion. Policijai skirtosios mišios prasidėjo 8 val. 50 min. Mišias atlaikė ir gražų pamokslą pasakė senyvas kun. Senkus, marijonas./ Po mišių nuovados raštinėje buvo pasveikinti policininkai./ Apie 12 val. apskr. v-ko raštinėje prasidėjo polic. valdininkų suvažiavimo tarnybiniai pasikalbėjimai. Čia nurodymų davė apskr. v-kas, polic. vadas, prokuroras ir mokesčių inspektorius. Mat, tai buvo pirmas suvažiavimas nuovadoms persitvarkius./ 15 v. policija nuėjo pietauti inteligentų kluban. Pietūs buvo sudėtiniai./ Čia buvo palinkėta ilgiausių metų mūsų Tautos Vadui Jo Ekscelencijai Ponui Respublikos Prezidentui, ponams ministeriui pirmininkui, vidaus reikalų ministeriui ir visai vyriausybei./ Apie 19 val. visi gražiai išsiskirstė.“ (Policija. – 1932.)

1932 m. spalis. „Ukmergė. Valdžios Centralinio Knygyno Ukmergės skyriaus pirmykštės patalpos buvo tiesiog nepakenčiamos. Tame pačiame kambaryje tilpo skaitykla, spintos knygoms ir knygyno raštinė. Truputį daugiau žmonių priėjus, nebuvo kur ir apsisukti. Vedėjo pastangomis, nuo rugsėjo mėn. vidurio, knygynas persikėlė į erdvią dviejų kambarių patalpą. Kambariai gražiai atremontuoti. Gerą įspūdį daro. Viename kambaryje patalpino skaityklą, o antrame – biblioteką. Knygyną lanko daug vietos inteligentų, o ypač mokiniai gimnazistai.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. spalis. „[...] Netvarka auto susisiekime/ Nei autobusų stoty, nei arti jos nėra policijos. Todėl dažnai pastebima stoty ir susisiekime netvarkos. Štai prieš porą savaičių, rugsėjo 24 d., 20 valandą pakilo didelis klyksmas auto stoty. Gauja girtų išsigrūda iš stoties į gatvę, vieną parbloškia ant trotuaro [šaligatvio], kiti keikdamiesi stumdosi, tąsosi – stačiai praeiti baugu. Arba spalių 1 d. (pagal tvarkarašti autobusas turi išeiti 6 val. rytą pirmasis) auto Nr. 32 išeina tik 20 minučių po šešių. O pats autobusas toks leketas, kad beveik kas 10 kilometrų sustojama, kad krapštyti motorą, o ir pats važiavimas vėžliškas. Į Kauną atvažiuoja tik 9 val. Vadinasi, beveik 3 valandas važiuojama, kai paprastai iš Ukmergės į Kauną autobusu yra 2 val. kelionės. Autobuso durelių uždarymas sugadintas, iš vidaus atidaryti negalima. Reikėtų daugiau priežiūros. Pagaliau tas tarifo nepastovumas, savotiškas gešefto darymas. Vikresnieji keleiviai paprastai moka 4 litus, net  po tris, o iš kukliųjų nepatyrusių visuomet išlupa po 5 litus. Tai reikėtų sutvarkyti./ Angelaičių šventė/ Spalių 2 ir 4 d. d. įvyko Angelaičių visų Ukmergės pulkų šventė. Buvo svečių ir iš kitų pulkų, pavyzdžiui iš Vidiškių. Suvaidinta vaikams pritaikyta komedijėlė, parodyta keletas sporto numerių, padainuota, pažaista. Ypač įspūdinga buvo šventės bažnytinė dalis – iškilmingos pamaldos ir bendra Komunija./ Loterija prieglaudai/ Per Angelų Sargų šventę, buvo tradicinė, šv. Vincento a Paulo dr-jos suruoštojo, loterija senelių ir vaikučių prieglaudos naudai. Gauta per 800 litų.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. spalis. „Nors Ukmergė stovi prie Šventosios upės, vis tik tinkamo vandens iki šiam laikui neturėjo. Ypač miesto centras nebuvo aprūpintas vandeniu. Miesto centre buvo iškasti du šuliniai, vanduo 100 metr. gilumoje [gal gręžiniai?], ir tie šuliniai nedavė pakankamų rezultatų./ Pastačius moderniškas kareivines irgi buvo susirūpinta, kaip jas aprūpinti tinkamu vandeniu./ Tokioms aplinkybėms esant, pradėtas statyti vandentiekis. Iki šiam laikui padaryti sekanti darbai:/ Pastatyta aukščiausioje vietoje, Kauno g-vėj vandens rezervuaras 100 kūb. metr. talpos. Rezervuaro dugnas iškeltas 19 metr. nuo žemės  paviršiaus, visas bokštas turi 25 metr. aukščio. Tai aukščiausias pastatas Ukmergėj./ Taip pat pastatyta stotis iš kurios bus varomas, elektros energija, vanduo iš kalno šlaito į rezervuarą. Ties stotimi iškastas 3 metr. diametro ir 3 metrų gilumo šulinys, kuris duoda didelį kiekį vandens. Vandentiekio linijos paklota virš 2-jų kilometrų. Jau yra prisijungę virš 10 namų, jų tarpe kareivinės ir miesto ligoninė. Dar šiais metais norima privesti vandenį prie miesto mokyklos./ Iškastam šuliny vanduo turi geležies priemaišų. Kad jas  pašalinus, bus statomi filtrai. Dėl filtrų jau tariamasi su įvairiomis firmomis. Vandentiekiui vamzdžiai ir reikalinga medžiaga perkama pas anglus. Ateity sulig  išgalių bus plečiamas tinklas miesto centre. Žiemą manoma sudaryti ir kanalizacijos projektą, o pavasarį, jei  leis lėšos, bus pradėta lygiagrečiai su vandentiekiu ir kanalizacijos darbai./ Darbams vykdyti šiais metais buvo užtraukta paskola iš vyriausybės. Sumoje 60000 litų. Ateinančiais metais jau numatoma turėti šiek tiek pajamų.“ (Diena. – 1932.)

1932 m. „Žinios iš Ukmergės/ Ir vėl bylos/ Spalių 12 d. Ukmergės taikos teisėjas p. V. Montvilas sprendė kun. J. Ruokio, Balninkų vikaro tris bylas ir kun. V. Strazdo vieną bylą dėl pamokslų, sakytų bažnyčioje ir šventoriuje. Kaltino valstybės gynėjo padėjėjas p. Vambutas. Kun. Ruokio visos trys bylos atidėtos kaltintojui pasiūlius, nes neatvyko svarbus liudininkas. Kun. J. Strazdą,  kuris į teismą nestojo, nubaudė 100 litų arba savaite arešto./ Išvyksta/ Šiomis dienomis išvyksta iš Ukmergės buvusi šv. Kazimiero knygyno vedėja p-lė T. Zavadskaitė. Vyksta porai metų į tėviškę sveikatos sustiprinti. Ukmergės katalikai dėkingi p-lei Zavadskaitei už uolų pasidarbavimą angelaičiams, pavasarininkams, Kat. Moterų Dr-jai, linki sustiprėti ir tęsti kilnų visuomenininkės darbą./ Pastebėtina, kad p-lė Z. už drąsų [katalikų] teisių gynimą turėjo 40 dienelių išbūti ten,  kur net nesapnavo patekti [kalėjime]./ Konferencijos inteligentams/ Nuo spalių 16 d. kas antrą sekmadienį bus ruošiamos konferencijos (pamokslai) inteligentams, lydimi bažnytinių giesmių koncerto. Pirmąją konferenciją, X-16, 17 v. 30 m., maloniai sutiko pasakyti V. D. Universiteto prorektorius kun. B. Čėsnys. Koncertuos p. St. Kulikausko vedamas simfonijos orkestras./ Minimos konferencijos ir koncertai vyks kunigų marijonų bažnyčioje. [...]“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. spalis. „Ukmergė. Senoji Jogailos statyta [šis bažnyčios pastatas pastatytas 1800-1820 m. klebono M. Šneideravičiaus ir parapijiečių pastangomis] parapijos bažnyčia klebono kan. Špokevičiaus projektu ir rūpesčiu padidinta, atremontuota  ir pagražinta. Pristatytas vienas galas, į kurį perkeltas altorius. Dabar įėjimas į bažnyčią tiesiai iš gatvės pusės. Prie didžiųjų durų pastatytos keturios milžiniškos kolonos. Ant stogo užkelta šventųjų figūrų. Bažnyčiai didinti aukos renkamos iš parapijiečių.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. spalis. Ukmergės policininkas Juozas Dziukas, nusipirkęs U. Koltūno knygyne loterijos bilietą, laimėjo 60.000 litų. (Dienos naujienos. – 1932-10-13. – Nr. 243. – P. 2.); „Ukmergės miesto nuovados eilinis policininkas Juozas Dziūkas valstybinėje loterijoje š. m. spalių mėn. 14 d. laimėjo 48000 litų (60000, atskaičius % - 48000)./ Juozas Dziūkas gimė Liepojoje (Latvija) 1910 m. Jo tėvai – Juozas Dziukas ir Uršulė Mališauskaitė – Dziūkienė. Abudu tėvai yra kilę iš Lietuvos, tiktai Latvijoje ilgą laiką gyveno. 1921 m. mirė Juozo tėvas, palikdamas varge žmoną ir du sūnus: Juozą ir jaunesnįjį Joną. Vyrui mirus Dziūkienė su vaikais grįžo Lietuvon. Gyveno iš pradžių Utenoje. Juozas buvo atiduotas prieglaudon. Čia bebūdamas jisai išėjo pradžios mokyklą ir paskui metus su viršum mokėsi gimnazijoj. Kadangi lankyti gimnaziją nebuvo lėšų, tai Juozas mokėsi šaltkalvystės prie prieglaudos. Po kiek laiko motina su vaikais persikėlė Panevėžin. Čia ligi 1928 m. Juozas dirbo virvių dirbtuvėse. Kurį laiką tąjį darbą jisai buvo išvykęs dirbti Pasvalin./ 1930 m. gegužės mėn. 1 d. Juozas Dziūkas įstojo savanoriu kariuomenėn. Tarnavo divizijos štabe, 4 pėst. pulke, kur baigė mok. kuopos kursą ir buvo pasiųstas pionieriusna, pereiti tos dalies mok. kuopos kursą. 1931 m. rugpjūčio mėn. 30 d. Dziūkas išėjo atsargon puskarininkio laipsnyje./ 1931 m. gruodžio mėn. Dziūkas įstojo Ukmergės apskr. pasienio policijon, o š. m. rugpjūčio mėn. 15 d. perėjo vidaus policijon. Dabar jisai gyvena Ukmergėje su savo motina ir broliu Jonu, kuris tarnauja apskr. savivaldybės vaistinėj./ Rugsėjo mėn. 26 d. eilinis policininkas Juozas Dziūkas pirko pilną valst. lot. bilietą, kurį pakeitė taip pat pilnuoju spalio mėn. 4 d./ [...] Juozas Dziūkas yra labai rimtas valstybės tarnautojas, tai nereikia abejoti, kad už gautuosius pinigus jisai mokės sukurti sau pastovaus gyvenimo pamatą.“ (Policija. – 1932-11-01. – Nr. 21. – P. 400.)

1932 m. spalio 13 d. išėjo pirmasis savaitraščio „Rytų Lietuva“, leidžiamo Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo draugijos, numeris. Draugijos valdyba: amatų mokyklos mokytojas Ign. Pacevičius, mokyklų inspektorius A. Dlugauskas, Ukmergės burmistras V. Rėklaitis, mokytojas Jasinevičius ir žydų gimnazijos direktorius L. Lempertas. Draugijos valdyba sudarė laikraščio redakcinę komisiją, kurioje sutiko dirbti: Kruopis, mokytojas Staniulaitis, mokytoja Gudavičiūtė, 1 pėstininkų pulko  kapelionas kunigas Keblaitis ir gimnazijos mokytojas Petrikas. (Lietuvos aidas. – 1933.); „Ukmergė. Spalių 13 dieną čia išėjo savaitraštis „Rytų Lietuva“. Tačiau jo visas turinys menkas: vien vagysčių kronika. Pažiūrėsim tolesnių numerių. Tai aiškios tautininkų krypties laikraštis.“. (Socialdemokratas. – 1932.); „Spalių 13 d. išėjo pirmasis „Rytų Lietuvos“ numeris. Be redakcijos žodžio, poros straipsnelių ir vieno vaizdelio, yra čia keliolika žinučių iš pasaulio n naujienų ir mūsų krašto. Pažymėtina, kad  iš penkiolikos žinučių iš mūsų krašto, vienuolika rašo apie vagystes, slaptus bankus, šantažus, girtų triukšmus, suvedžiojimus, plėšimus ir t. t. Ar tik ne per daug nusižiūrėta į „Sekmadienį“ ar „Dienos naujienas“?/ Korektūros klaidų nedaug. Tik laikraščio medžiagos santvarka nevykusi.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. spalis. Eiliuotoje reklamoje minima Šaltenio parduotuvė, buvusi adresu: Ukmergė, Vilniaus g. Nr. 6, kurioje „be užprašymo, be derybų ir be apgavimo“ parduodama „labai stipri, graži ir pigi“ „Drobės“ fabriko „manufaktūra“ – gelumbė. (Verslas. – 1932.)

1932 m. spalis. „Šiomis dienomis kriminalinė policija susekė didelį slaptą žydų banką Ukmergėj. Banko savininkais yra br. Judelevičiai. Bankas jau veikiąs kelintus metus ir buvęs išplėtęs bankines operacijas su visais Lietuvos miestais ir miesteliais neaplenkiant nė Klaipėdos krašto./ Bankas darydavęs milijonines operacijas ir imdavęs stiprius procentus. Banko valstybei padaryti nuostoliai esą dideli./ Finansų ministerijos pasiųsti valdininkai dabar daro to slapto banko apskaičiavimus, o kriminalinė policija kvočia savo keliu.“ (Lietuvos aidas. – 1932.)

1932 m. „Spalių mėn. 16 d. Ukmergės m. gyventojo Maruškos Kazio, iš pašto kiemo, pavogtas dviratis šių žymių: firmos „Rojal England“, rėmai ir purvasargiai juodi, pirmutinis ratlankis aprūdijęs, vairas lenktas žemyn, padangos pilkos; vert. 70 lit. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. spalis. „LABUČIUI Viktorui 1931 m. įsakymu B/Nr. 62 ir LITKEVIČIUI Vytautui 1931 m. įsakymu B/Nr. 66 duotuosius leidimus eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojų pareigas iki š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. pratęsti iki 1933 m. rugpjūčio mėn. 1 d.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. spalis. „Karo butų skyrius Kaune š. m. spalių mėn. 18 dieną 10 valanda skelbia/ varžytines/ apie 150 tonų kokso Ukmergės įgulai (centraliniam šildymui) 1932 – 1933 m. žiemos sezonui pristatyti.[...]“ (Verslas. – 1932.)

1932 m. spalis. „Paskutiniu metu 1 pėst. pulkas pastatė gan moderniškas arklides ir daržinę. Pravažiuojantieji pro šalį ūkininkai užeina jomis pasigrožėti, nes labai įdomiai atrodo. Sienos iš apvalių ir storų rastų, stogas dengtas gontomis [malksnomis] ir raudonai dažytas. Vidurys atrodo kaip gyvenamas namas: grindys cementuotos, sienos ir lubos dažytos baltomis kalkėmis. Viename gale yra veterinarijos ambulatorija./ Daržinė taip pat moderniška ir didelė. Tas visas įrengimas kainavo kelias dešimtis tūkstančių litų. Be to, paskutiniu metu visuose padaliniuose atliktas didelis ir pagrindinis remontas, t. y. įdėtos naujos grindys, išbaltintos sienos ir pastatyti gražūs ir brangūs koklio pečiai.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „Spalių mėn. 26 d. Ukmergėje atsilankė J. E. teisingumo ministeris p. Žilinskas, kurį atlydėjo vyr. tribunolo valstybės gynėjas p. Kalvaitis ir Kauno apyg. teismo valstybės gynėjas p. Byla./ P. Ministeris „ne tuščiomis“ atvažiavo – jisai atvežė ukmergiškių mylimam taikos teisėjui p. Montvilui Vytauto Didžiojo 4-jo laipsnio ordiną./ Teismo salėje susirinko vietos įstaigų viršininkai ir visuomenės veikėjai dalyvauti iškilmingame ordino įteikime. P. ministeris, paskęs kalbą, įteikė p. Montvilui ordiną, gi p. teisėjas, priėmęs didžiąją dovaną, labai jautriai atsakė./ Įteikus ordiną, 15 val., p. ministeris su palydovais aplankė vietos teismo įstaigas./ 15 val. inteligentų klube buvo pietūs, kuriuose dalyvavo aukštieji svečiai, vietos įstaigų viršininkai ir visuomenės atstovai./ 19 val. aukštieji svečiai išvyko Kaunan.“ (Policija. – 1932.)

1932 m. spalis. „Neseniai [liktinių puskarininkių] klubas įsigijo radijo aparatą (Telefunken 1932 m. modelio), kuris kainavo per 800 litų. Dabar pietų, vakarienės ir kitu metu klausosi įvairios muzikos. Vakarais ir kitu atliekamu laiku vedusieji pusk. atsilanko su žmonomis ir šeimomis, kur visi prie muzikos, paskaitos arba koncerto gražiai, jaukiai ir šeimyniškai praleidžia laiką. Be to, dar įsigyta keletas gražių ir brangių paveikslų ir t. t./ Paskutiniu metu pastatytas gan gražus, patogus ir moderniškas karo karvelynas. Kambario platumas 4 metr., ilgumas 10 metr. Vidus susideda iš 2 kambarių, 2 sandėlių, 1 koridoriaus, lesinimo kambarėlio ir perėjimo lizdų./ Šių metų  karvelių prieauglis buvo gana geras. Šių metų jaunučiai karveliai jau pakankamai išdresiruoti ir atlieka tinkamai žygius 50 ir daugiau kilometrų. Dresiravimas su pranešimais atliekamas kelis kartus per mėnesį. 20-25 km. žygyje būna nuvežti į įvairius  kaimus su dviračiais, 50 ir daugiau kilometrų vežami automobiliais. Iš žygio visuomet ir visi grįžta į savo dalį. Per valandą su visomis kliūtimis nulekia per 50 kilom. [...]/ Prieš pereisiant gyventi į naujas kareivines, pulko vadovybė pasirūpino tinkamai kareivines aprūpinti baldais: t. y. lovomis, suolais, stalais, kėdėmis, spintelėmis, budėtojų staliukais ir t. t. Iš karo butų skyriaus gauta pakankamas skaičius geležinių lovų, kurių pakaks kiekvienam kareiviui. Lovos gan gražios, geros, stiprios ir pritaikytos kariui, t. y tamsiai žaliai dažytos, dugnas gerai  išraizgytas, galvos gale yra tam tikras įrengimas pasidėti rankšluosčiui ir rūbams. Kojų gale yra pasidėjimas kojinių, antkojų ir t. t. Be to, taip specialiai padarytos lovos, kad esant remontui ar šiaip pritrūkus vietos, lovas galima sustatyti vieną ant kitos po 2-3. [...]“ (Karys. – 1932.)

1932 m. spalis. „Ukmergė. Čia nepaprastai pigūs arkliai. Vienas ūkininkas už 5 litus pirkęs arklį juo rugienas aria. Kitas, nusipirkęs arklį už 11 lt., važinėja Kaunan su obuoliais. Pagaliau vienas Želvos miestelio žydas iš to prasimanė šiokį biznį. Atvedamus pas jį žudyti arklius išnuomoja kitiems. Išsinuomojęs tokį arklį dirba juo kiek nori, o už tą patarnavimą tereikia arklys šerti ir jį gražinant sumokėti žydui 5 litai./ Labai pigūs ir kumeliukai. Vienas ūkininkas už vidutinį vienų metų kumeliuką tegavo 9 lt. Kitam ūkininkui pavasarį už dviejų dienų kumeliuką duodavo 27 lt., o dabar rudenį už jį tepasiūlė tik 3 lt. Ūkininkas, supykęs parvažiavęs namo, papjovė kumeliuką, o jo mėsa kiaules penės.“ (Vienybė. – 1932.)

Lapkritis
1932 m. „Ukmergės pašto prižiūrėtojui Aleksui STRIGŪNUI leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. eiti Ukmergės vidurinės amatų mokyklos amato mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis su IX tarn. kategorijos alga.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)
    
1932 m. „Lapkričio mėn. 3 ir 4 d. atvyko į pulką naujokai. Gražus dalykas, kad kasmet į kariuomenės dalis atvyksta daugiau susipratusių naujokų, daugiau turinčių kariškų žinių, daug tvarkingiau, gražiau apsirengusių ir t. t. Be to, šiemet nebuvo matyti išgėrusių. Iš atvykusių jaunų kareivių gan mažas skaičius analfabetų. Jaunus kareivius, pagal  išsilavinimą, galima suskirstyti šitaip: 75% baigusių pradžios mokyklą, 20% aukštesnio išsilavinimo ir tik 5% savamokslių ir bemokslių./ Lapkričio mėn. 6 d. kareiviai buvo vedami komandomis į kiną „Lyra“. Buvo demonstruojama filma „Trader Horn“ (kareivio nuotykiai Afrikoje). Norinčių pamatyti susidarė gana daug ir buvo skiriami net du kino seansai. [...]“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „KAMINSKIUI Marijonui leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 7 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos žemės ūkio mokslų mokytojo pareigas.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Ukmergėj apvogtas rezninkas [ritualinį gyvulių ir paukščių skerdimą atliekantis asmuo] J. Goldmanas (Kalvių g.). Išvogta daugiau pinigų negu daiktų. Pas J. Pinčuką (Utenos g. 3) taip pat lankėsi vagys. Iš sandėlio išnešė visą valgį.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Paskutiniu laiku atpigo mėsa. Jautieną pav., dabar pardavinėja po 50 ct. klg. (buv. 1.50-1.70). Kiauliena irgi žymiai atpigo.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „[...] Perėjus kai kuriems padaliniams į naująsias kareivines gyventi, kartu perėjo ir pulko krautuvė. Krautuvės patalpa didelė, erdvi ir patogi. Vidus apstatytas gan gražiais stalais ir kėdėmis, kur kiekvienas atėjęs kareivis gali patogiai užkąsti ir pailsėti. Gėrimams laikyti pulko krautuvė turi šaltą sandėliuką. Taip pat krautuvė turtinga ir įvairiomis prekėmis. Visos prekės yra 10% pigesnės negu kitur./ Jau nuo pavasario iš kiekvienos kuopos bei komandos yra skiriama po keletą kareivių į griežikų komandą per tam tikrą laiką išeiti būgnininkų kursą. Bugnelių melodija maždaug gaunama orkestro maršo. Kuomet kuopa vyksta į žygį, manevrus arba kuomet mokosi rajone, minimi būgnininkai, žygiuodami priešakyje, neleidžia savo instrumentams nutilti. Tuo būdu kareiviams yra lengviau ir maloniau žygiuoti, o viršininkams labai palengvina darbą.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Neseniai į naująsias kareivines perėjo gyventi šie padaliniai: III batalionas, mokoma kuopa, ryšių k-da ir pulko krautuvė. Kareivinių pastatymas ir įrengimas pagal paskutinius reikalavimus – moderniškas. Kareivinės trijų aukštų, III aukšte kambarėliai likt. puskarininkiams ir viršiloms ir salės paskaitoms. II aukšte kareivių patalpos, o I - virtuvė, valgykla, prausykla, rūbų džiovykla, rūbų sandėliai, išvietės ir t. t. Kiekviena kuopa turi atskirą raštinę, kuopos vado kabinetą, siuvėjų ir batsiuvių kambarius. Patalpos gana didelės, erdvios, grindys medinės, sienos baltai dažytos. Languose ventiliacijos. Visose patalpose centralinis šildymas. Pasižvalgius po naująsias kareivines, labiausiai akį kreipia moderniškos virtuvės įrengimas ir prausyklos: virtuvėje trys didžiuliai katilai šildomi garu. Jų įrengimas taip pat kombinuotas: įvairūs įrengimai laikyti maisto produktams, įvairūs indai ir baldai. Prausykloje atsukamas kranas, kur nedidele srove vanduo teka. Kitoje pusėje įrengimai kojoms plauti. Šalia prausyklos yra kambarys nuo lietaus ir kitų sudrėkimų džiovinti rūbus./ Kadangi pulkas kol kas savo kino neturi, todėl paskutiniu metu švietimo vadovo pastangomis  kareiviai dažnai vedami į miesto kinus, k. t. „Lyra“ ir „Modern“, įdomesnių filmų pasižiūrėti. Bilietai kareiviams visuomet būna pigūs – po 25-30 ct./ Lapkričio   mėn. 12 d. likt. pusk. surengė šeimynišką šokių vakarą. Be savųjų, buvo daug svečių – iš miesto inteligentų tarpo. [...]“ (Karys. – 1932.)     

1932 m. lapkritis. „Ukmergė. Pernai kaimietis Ž-s pardavė savo sklypą ir Ukmergėje, Vytauto g. pirko namus. Kartu prie didelio namo stovi skylėta lūšna, kurioj gyveno neturtingas kiemsargis. Už „butą“ nemokėjo, nes ėjo kiemsargio pareigas. Namo savininkas Ž. panorėjo pats būti kiemsargiu ir nuo ano pareikalavo butpinigių. Bet šis mokėti atsisakė, nes neturėjo iš ko. Ir lūšną apleist atsisakė. Tada savininkas pas kiemsargį prieangyje įtaisė, anot jo, pavyzdingą išeinamąją, manydamas tokiu būdu priversti kiemsargį išeiti.“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Ukmergė. Į turgų atvežama daug gyvulių prieš žiemą parduoti. Vidutiniškas darbo arklys galima nusipirkti už 19 lt., o blogesnis už 9 lt. Visiškai gerą karvę galima pirkti už 80 lt., o vidutinę už 40 lt. Negirdėtas gyvulių pigumas prieš žiemą.“ (Mūsų laikraštis. – 1932.)

1932 m. lapkritis. Ieškomas „Fijalkauskas Vladas, Jono s., batsiuvys, 19 m. amž., gim Ukmergės m., lietuvis, R. katalikas. Paskutiniu metu gyvenęs Kaune. Ieško Ukmergės miesto polic. nuov. v-kas [...]. Kalt. girtam stovy kėlęs triukšmą [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. lapkritis. Ieškomas „Kaminskas Povilas, Afanasijo s., mūrininkas, gim 1905 m., Ukmergės m.,  kur nuolat it gyvenęs. Paskutiniu metu gyveno Kaune. Ieško Ukmergės m. polic. n. v-kas [...]. Kalt. girtam stovy kėlęs triukšmą [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. lapkritis. Ieškomas „Kviras Antanas, Antano s., batsiuvys, gim. 1903 m., Ukmergės m., kur nuolat ir gyvenęs. [...] Kalt. girtam stovy kėlęs triukšmą [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. lapkritis. Ieškomas „Latvys Stasys, Jono s., stogų dengėjas, gim. 1883. VI. 28., Ukmergės ap., Deltuvos v., Sarapų k., lietuvis, R. katalikas. Paskutiniu metu gyveno Ukmergės m. [...] Kalt. vagyste. Suradus nuvaryti į Ukmergės I nuov. t. teisėjui į minėto nuov. v-ko r. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1932.)

1932 m. „Lapkričio mėn. 22 d. nuo 16 iki 17.30 val. visuose [1 pėstininkų pulko] padaliniuose skaitytos paskaitos tema „Kariuomenės reikšmė valstybei“. XI. 23. 10 val. pulkas su vėliava, orkestro lydimas nuėjo į parapijos bažnyčią. Po pamaldų pulkas grįžo į pulko sporto aikštę, kur jau iš anksto laukė didelė miesto visuomenės minia. Už keleto minučių atvyko į aikštę ir pulko vadas. Pulko akivaizdoje už gerą vadovavimą ir gerą  kareivių mokymą 6 kuop. vadui kpt. Ikamui įteikė D. L. K. Gedimino ordiną, o 6 kuopai įteikė prizą už gerą šaudymą iš šautuvų Gaižiūnų poligone. Toliau pulko vadas pasveikino viso pulko akivaizdoje jaun. leit. Totilą, Šmaukštą, Joniką, Zaborską ir Černių su nauju leitenanto laipsniu. Po viso to pro pulko vadą ir vadovybę pulkas praėjo iškilmės maršu. 16 val. kine „Lyroje“ buvo kareiviams įdomus seansas. 17.30 val. naujų kareivinių salėje buvo koncertas, kurį atliko Kauno valstybės teatro artistai: 1) Operos solistė p-lė Augaitytė padainavo keletą kariams artimų dainelių. 2) artistas p. Jur. Petrauskas savo feljetonu „Žemės ūkis“ ir „Grybai“ dainele karius prajuokino iki ašarų. 3) smuikininkas M. Hofmekleris savo broliui akomponuojant sugriežė daug gražių dainelių ir šiaip kitokių dalykėlių. [...]/ Prieš kelias savaitės pulkas įsigijo elektrinę bulvėms skusti mašiną. Anksčiau priskusti vienam batalionui bulvių reikėdavo 25-30 žmonių, kurie dirbdavo 1-2 val. Dabar tą patį darbą atlieka 2-3 žmonės, dirbdami tik ½ - 1 val.“ (Karys. – 1932.)

1932 m. „DAUTARTAITEI Leonardai leisti nuo š. m. lapkričio mėn. 22 d. iki 1933 m. sausio mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo pareigas.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)
    
1932 m. lapkritis. „Ukmergė. Čia „Maistas“ superka bekonus trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais iki 8 val. vakaro. Daugelis ūkininkų atvažiuoja su bekonais iš tolimesnių (30 – 40 klm. nuo Ukmergės) valsčių ir vėlai pardavę kiaules, naktį turi grįžti namo. Bet už poros klm. nuo miesto auga didelis šilas, kur plėšikai mėgsta sulaikyti vėlai važiuojančius ir jų kišenes apkrausto. Paskutiniu laiku plėšimai tiek padažnėjo, kad daugelis ūkininkų arba nakvoja mieste ar pinigus už bekonus atsiima kitą kartą, dienos metu.“. (Vienybė. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Ukmergė. Mišniunerio odos fabrike dirba apie 20 darbininkų gan sunkiose ir nehigieniškose sąlygose, ypač tai moterims, kurioms tenka tąsyti smirdančias ir šlapias odas iš duobių už ubagišką atlyginimą: gauna 2,5-3 litus į dieną./ Reikia pastebėti, kad to fabriko darbininkai neorganizuoti, mažai skaito darbininkų laikraštį, tiki visokiems „Azefams“ [Jevno Azefas XIX – XX a. sandūroje buvo teroristinės socialistų revoliucionierių organizacijos narys, vėliau ir vadovas, tuo pačiu dirbęs Rusijos slaptojoje policijoje ir įdavinėjęs jai savo organizacijos narius], kurie agituoja nemokėti prof. s-gai nario mokesčio, nes jie ir yra sąjungos nariais [?]. Draugai, susipraskim, varykim iš savo tarpo Azefus.“; „Ukmergė. Br. Orvinų ir Ch. Krikūno lentpjūvės ir malūno darbininkai nesusipratę. Yra ir tokių, kurie „aprūpina“ savininkus žiniomis, sužinotomis iš darbininkų.“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. lapkritis. „Ukmergės žinios/ Pagerbia Vydūną/ Naujai susikūrusi jaunų vaidilų [aktorių] mėgėjų kuopelė „Žinyčia“ garbingam lietuvių teisių ir garbės gynėjui, žiauriai vokiečių įžeistam p. Vydūnui pagerbti ruošia jo misteriją „Mūsų Laimėjimas“./ Pastatyti manoma gruodžio 18 dieną./ Nauja kryptimi/ Ukmergės Kalinių Globos Dr-ja neseniai įvykusiame visuotiniame savo susirinkime ir paskutiniame naujos valdybos posėdy energiškai ėmėsi savo veikimą pakreipti daugiau į kovą su nusikaltimu. Tuo tikslu visu atsidėjimu manoma stoti į kovą su skurdu,  kaip vaisingiausia nusikaltimų motina./ Į šį taip didelį darbą kviečiamos ir kitos labdaringos Ukmergės organizacijos. Jei pavyktų, susidarytų lyg labdarių federacija. Darbas eitų plačia ir gilia vaga./ Lankėsi inspektorius/ Praėjusią savaitę Ukmergės Amatų Mokykloje lankėsi Vidurinių Mokyklų Inspektorius p. A. Kasakaitis. Tikslas – išaiškinti nesusipratimus tarp Mokyklos Vedėjo ir kai kurių mokytojų bei kapeliono./ Naujas kinas/ Naujų kareivinių patalpose rengiamas kino teatras su visais moderniškais įtaisymais. Šis kinas prilygsiąs kauniškiam „Forumui“ ar panašiam./ Vis statosi/ Nauji namai vis dygsta. Štai Vytauto g-vėje ties komendantūra išaugo gražūs dviejų aukštų p. Kamarausko namai, o Sodų gatvėje baigiami statyti dideli, mediniai p. Sabučio, mokesčių inspekt., namai.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. „Lapkričio 27 d. buvo trečioji iš eilės konferencija inteligentams. Šį kartą kalbėjo kun. J. Senkus M. I. C. apie Kristaus mokslą ir jo moralės dėsnius. Koncertavo simfoninis orkestras p. J. Meškelės ir p. S. Kulikausko pastangomis sudarytas. Pagrojo trejetą bažnytinės muzikos dalykų./ Šia proga atitaisome „Ryte“ rašytą žinutę,  kur buvo rašoma,  kad ir pirmąją konferenciją grojo simfoninis orkestras. Tuomet grojo kariškas dūdų orkestras p. S. Kulikausko diriguojamas./ Ketvirtoji ir paskutinė prieš šventes konferencija turėtų būti gruodžio 11 d.“ (Rytas. – 1932.)

1932 m. lapkričio 28 d. Pasienio policijos Zarasų baro eilinis sargybinis Kazys Motiejūnas – Valevičius paaukštintas į Ukmergės apskrities policijos vachmistrus. (Policija. – 1932.)

1932 m. „Vieškeliu Ukmergė – Želva važinėja prekinis autobusas. Kadangi šiųmetis ruduo labai lietingas ir šlapias, tai autobusas vieškelį smarkiai gadina, išrėždamas gilias provėžas ir pridarydamas duobių. Ūkininkai dejuoja ir skundžiasi, kad nėr kas uždraudžia purvo laiku autobusui važinėti. Kitose apskrityse tas reikalas yra seniai sutvarkytas.“ (Mūsų laikraštis. – 1933.)

Gruodis
1932 m. „Ukmergės II rajono pradžios mokyklų inspektorių Rapolą BUTKŲ, jo prašymu, skiriu nuo š. m. gruodžio mėn. 1 d. Kaišiadorių vidurinės mokyklos direktorium, atleisdamas nuo tos dienos iš inspektoriaus pareigų.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.) „Joniškio vidurinės mokyklos mokytoją ČAIKAUSKĄ Mykolą tarnybos labui nukelti į Ukmergės apskr. II rajono prad. mokyklų inspektorium nuo š. m. gruodžio mėn. 1 d. „ (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.)

1932 m. gruodis. „Uk-gė nemažas m., bet laiškanešiai vaikšto tik vieną kartą, iš ryto. Gi korespondencija, kuri atgabenama dienos metu, guli iki kito ryto./ - Ukmergėj nėra nei vienos gatvės, pavadintos atsižymėjusio ukmergiečio pavarde.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gruodis. „UKMERGĖS VAISVYNIŲ DIRBTUVĖJ/ „VITA“/ Dirba 4 moterys. Neturi jos atsiskaitymo knygučių, darbo sąlygos sunkios. Nėra ventiliacijos, dirbtuvėje šalta. Dirba nepilną savaitę. Pečiukų nekūrena, turbūt, todėl, kad jis, darbdavys, ateina užsivilkęs šilta futra, tai jam nešalta./ Darbininkės pareikalavo geresnių darbo sąlygų, tai darbdavys atsakė, kad galit nedirbti, nes darbininkių dabar yra kiek tik nori. Draugės darbininkės, stokite į prof. darb. ir tarn. sąjungą, tik tuomet galėsit susibūrę visos vienu balsu reikalauti sau geresnių darbo sąlygų.“ (Socialdemokratas. – 1932.)    

1932 m. gruodis. „[1 pėstininkų] Pulko kapelmeisterio Kulikausko pastangomis daug ko pasiekta ir jo darbo vaisiai gan brangiai įvertinami. Dabar gerai išlavintas pulko orkestras ir kuomet tik griežia kur nors privatiškame vakarėlyje, gegužinėje ar vestuvėse, visuomet iš ten gauna malonių laiškų, tariančių nuoširdų ačiū. Prieš metus gerai organizuotas „džiazbandas“ orkestras iš senų ir prityrusių griežikų dažnai koncertuoja karininkų ramovėje, inteligentų klube ir kt. Taip pat jo pastangomis įsteigta pulko „knygrišykla“, kur visos pulko knygos, žurnalai ir laikraščiai gerai įrišamos ir aptaisomos. Pulko kariams knygos aptaisomos už gan mažą atlyginimą – 2-3 litus. [...]/ Paskutinėmis dienomis pulkas iš kariuomenės intendantūros išgavo duonos pjaustomųjų mašinėlių. Taip pat kareiviams yra išduota ir specialios duonai dėti lėkštelės. Tuo būdu atlikusieji duonos gabalai nemėtomi ant žemės, bet palieka ant stalo ir lėkštėje. [...]/ Šiomis dienomis pulko ligoninėje įrengta moderniška vonia. Grindys ir sienos išmūrytos iš mažų, baltų koklių. Pati vonia didelė.“ (Karys. – 1932.)
    
1932 m. gruodis. „Abu Ukmergės  kinai praėjusią savaitę davė publikai rimtesnio turinio filmus: „Motinos kryžiaus kelias“ ir „Čerkesai“. Publikos abiejuose buvo gausiai. Rodos neliko nė vieno, kurs tų paveikslų nebūtų su pasigėrėjimu žiūrėjęs./ Kinų savininkai turėtų visuomet vertingus filmus testatyti, o netvirkinti visuomenės: „Mano žmonos meilužiais“ arba „Amerikai reikia šokėjų“ ir pan.“ (Rytas. – 1932.)
    
1932 m. gruodis. Iš Ukmergės burmistro V. Rėklaičio straipsnio: „[...] Ukmergės m. pasistatęs prie Šventosios upės kelių mazge: plento Kaunas – Zarasai ir vieškelio Vilnius – Panevėžys. Eilė vieškelių jungia Ukmergę su kitais miestais ir miesteliais. Užstatytas miesto plotas siekia 400 ha, vykstant miesto žemių parceliacijai miestas praplečiamas 100 ha. Tik centras, apie 200 ha, užstatytas tirštai, pakraščiuose, dėl jų nesutvarkymo, statyba dar menka./ [...] Dabar baigiamas daryti naujas [miesto] planas, kuriame bus pažymėti nauji kvartalai ir išprojektuoti sklypai./ Gatvės miesto centre ir svarbesniuose pakraščių arterijose visos išgrįstos; iš viso išgrįstų gatvių 35, bendro ilgio apie 13 km. Dėl numatomo miesto perplanavimo ir platinimo, negrįstų gatvių skaičius padidės iki 45, bendro ilgio 20 km.[...] Visos išgrįstos gatvės, išskiriant visai siaurutes senuose nesutvarkytuose kvartaluose, turi betono plytų ar betono monolito šaligatvius. [...] Jei neminėti turgaviečių, miestas viešųjų aikščių neturi. Neturi nuosavos ir sporto aikštės; naudojasi 1 p. pulko sporto aikšte. Dabar jau paskirta 9,5 ha žemės prie Šventosios upės miesto sporto stadionui./ Miesto centre yra nedidelis apie ½ ha sodelis [dab. Dariaus ir Girėno skveras] ir netoli Šventosios apaugęs medžiais piliakalnis. Vieną sodą [plotas priešais arklių pašto stoties pastatą] miestas padovanojo Kr. Aps. Ministerijai. Nuo ateinančių metų rudens savivaldybė projektuoja vieną turgavietę, virš 1 ha, paversti sodu [dab. Pilies parkas], be to, vykstant žemių parceliacijai numatyta paskirti parkui 15-16 ha prie Kauno g. ir Šventosios upės./ [...] Savivaldybė savo ligoninės neturi, nes mieste yra apskrities sav. 40 lovų ligoninė ir žydų ligoninė su 20 lovų, prie jos yra užkrečiamų ligų skyrius 15-ai lovų, kur gydomi visi miesto sergantieji arba persiunčiami į specialias gydyklas ar sanatorijas. Be to, prie apskrities ir žydų ligoninių yra įsteigtos ambulatorijos, žydų draugijos „Oze“ vaikų ambulatorija ir veneros ligų ambulatorija. Už ligonių gydymą savivaldybė moka 8 Lt į parą. Iki spalio mėn. 1 d. už neturtingų ligonių gydymą savivaldybė turi pristatytų sąskaitų apie 22000 Lt. Apskrities savivaldybė planuoja statyti savo ligoninę [naują ligoninei priklausantį pastatą], kuriai miestas paskyrė nemokamai apie 3 ha žemės./ Savivaldybė įvairiose miesto dalyse išlaiko 9 šulinius. Be to, pradedama jungti abonentus prie vandentiekio pakloto tinklo, kurio yra apie 1,5 kilometro./ Neturint miesto plano nebuvo galima galvoti apie kanalizaciją, bet šią žiemą manoma rūpintis miesto kanalizacijai projektą daryti./ 1927 metais išsinuomota 12-ai metų, įrengta prisilaikant mėsos priežiūros ist., skerdykla už 1075 Lt į mėn. Dabar sutartis yra pakeista ta prasme, kad sutarčiai pasibaigus, t. y. 1939 metais, skerdykla su žemės sklypu apie 1 ha pereina miesto nuosavybėn už 25000 Lt. Vidutiniškai pjaunama į mėnesį raguočių 120 št. [štukų – vienetų], kiaulių 130 št., avių, ožkų, veršiukų 350 št. Pelno 1931 m. gauta 6600 Lt. Skerdyklą reikalinga praplėsti, pristatyti šaldytuvą ir patobulinti įrenginius./ Mieste yra dvi privačios pirtys su tynių [vonių] skyriais. Pirčių įrengimai ne iš geriausių./ Turgavietės yra trys: 1) maisto, 2) malkų, pašaro ir gyvulių ir 3) arklių. Ateinantį rudenį projektuojama turgavietes pertvarkyti ir maisto produktams pastatyti hales. [...] Ukmergės miesto autobusų stotis pastatyta koncesionieriaus 1929 metais. 10 metų koncesijos terminui išėjus, miestas turės rūpintis nuosavą stotį pastatyti, nes stotis pastatyta privataus savininko sklype. Mieste autobusų 20, sunkvežimių 8, lengvųjų 6. Tranzitu einą provincijos autovežimiai (apie 12 autobusų) ne visuomet stotyje sustoja. Registracijos mokestis nustatytas į parą autobusui 1,5 Lt ir lengvoms mašinoms 1 Lt. 1931 m. pelnas 777 Lt. [...] Taupomajai Valst. Kasai skolos 90000 Lt ir Valst. Draudimo Įstaigai – 4250 Lt./ Sena skola Taup. Kasai grąžinama kas 3 mėn. po 2500 Lt iš gatvių pergrindimo mokesčio (10 % nuo nejud. turto mok.). Naujai užtraukta 60000 Lt skola bus grąžinta per 5 metus ir Valst. Draudimo Įstaigai 4250 Lt – 1933 metais sąmatos keliu./ Mokesčiai plaukia normaliai ir tikimasi biudžetą įvykdyti be deficito./ 1932 metais taryba turėjo 11 posėdžių. Posėdžiai vyksta bemaž visiems tarybos nariams dalyvaujant.“ 1932 m. viešieji darbai Ukmergėje: 1. Griovių iškasimas Liepų alėjoje (700 m, 1 m kaina 0,50 Lt, iš viso 350 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 2. Liepų al. važiuojamosios dalies iškėlimas (6000 m3, 1 m3 kaina – 3 Lt, iš viso 18000 Lt, skaičiuojant 8 Lt vienam žmogui su arkliu į dieną); 3) Pakalnės gatvės sutvarkymas, išlyginant, padarant drenažą ir išžvyruojant (7000 m2, 1 m2 kaina – 1 Lt, iš viso 5000 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 4) Vilkmergėlės upelio sutvarkymas iki Daržų gatvės išvalant dugną ir vietomis sutvirtinant krantus (1000 m, 1 m kaina – 2 Lt, iš viso 2000 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 5) Gruodžio 17-osios g. važiuojamosios dalies iškėlimas ir sutvarkymas (2800 m2, 1 m2 kaina 1 Lt, iš viso 2800 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 6) Akmenų pagaminimas (pririnkimas ir priskaldymas) iš miesto karjerų (1000 m3, 1 m3 kaina – 3 Lt, iš viso 3000 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 7) Pagamintų akmenų atvežimas į miestą (1000 m3, 1 m3 kaina - 4 Lt, iš viso 4000 Lt, skaičiuojant 8 Lt vienam žmogui su arkliu į dieną); 8) Pritašymas akmenų Kęstučio a. tašytais akmenimis išgrįsti (1000 m2, 1 m2 kaina – 10 Lt, iš viso 10000 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną); 9) Kalėjimo gatvės sutvarkymas ištiesinant, praplatinant, iškeliant ir padarant nuolydį (7200 m2, 1 m2 kaina 1 Lt, iš viso 7200 Lt, skaičiuojant 3 Lt vienam žmogui į dieną). Iš viso viešiesiems darbams 1932 m. buvo skirta 52350 Lt. (Savivaldybė. – 1932.)   
    
1932 m. gruodis. „Ukmergė. Vietos burmistras p. Rėklaitis, pereitą savaitę kalbėjosi su „D. N. [„Dienos naujienų“]“ korespondentu, kuriam pasakė, kad 60 darbininkų per žiemą aprūpins nuolatiniu darbu.“./  „Ukmergė. Miesto saviv. nusamdė 6-8 žmones sudėti į metrus stovinčius sausus medžius. Už metrą moka 1 lt. Kol surenki 1 metrą, reikia suvaikščioti 4-6 km. Uždirbti per dieną galima pusantro lito./  - Pradėjo registruoti bedarbius. Tuo, turbūt, bedarbius „išgelbės“ nuo bado.“/  „Ukmergė – Pivonija. Vieną savaitę vietos koklių dirbtuvėsna kai kuriems darbininkams atėjo „Socialdemokratas“. Iš karto visą siuntinį gavo pats savininkas. Kaip tas įvyko, sunku suprasti, bet po ilgo galvojimo, jis visus laikraščius nusiuntė darbininkams. Šie vis dar ir dabar stebisi tuo įvykiu.“ (Socialdemokratas. – 1932.)

1932 m. gruodis. „UKMERGĖS BEDARBIŲ VARGAI./ Šiais metais čia nebuvo jokio didesnio judėjimo. Per vasarą darbininkams buvo labai menkas uždarbis. Dabar žiema beveik iš proto varo. Darbininkui, kurio šeima susideda iš kokių 4-5 asmenų, tenka kęsti badas; o juk reikia žiemai šiltesnių rūbų, reikia kuro, reikia ir maisto. O darbo nėr, pinigų nėr. Žmonės priversti eiti prašyti išmaldos. Anksti rytą darbininkai susitikę pirmiausia klausia apie darbą, apie vargą.“ (Socialdemokratas. – 1932-12-17. – Nr. 51. – P. 5.)

1932 m. „Ukmergės „Pavasario“ rajonas išgarsėjęs tuo, kad turi kuopą, veikiančią nuo 1912 m., t. y. „Pavasario“ S-gos įsikūrimo. Tai Pagirių kuopa, šiemet jubiliejaus proga pavadinta Prelato Dambrausko kuopa./ 1922 m. „Pavasario“ Centro Valdyba sudarė Ukmergės apskr. sekretoriatą iš kun. Kl. Jurkaus ir Petro Juknevičiaus. Formaliai rajonas susidarė 1923 m., jau veikiant 14 kuopų su 997 nariais./ Paskutinė rajono kuopa – Šaukuvoje – įkurta 1926 m./ Šiais 1932 m. visos rajono kuopos persitvarkė į savarankiškas vyrų ir mergaičių kuopas. Dabar rajone yra 40 kuopų su 34 kuopelėmis. Narių šiuo tarpu yra: 1269 mergaičių ir 601 vyrų. Knygų viso rajono knygynuose [bibliotekėlėse?] 5480. Daugiausia knygų Lyduokių knygyne – 900. Daugiausia narių ir kuopelių Ukmergės kuopose. Veikliausios yra Šešuolių vyrų ir mergaičių kuopos. „Pavasarį“ skaito kas penktas pavasarininkas./ Labai daug su katalikiškuoju jaunimu Ukmergės rajone dirbo: a. a. kun. Felicijonas Daniusevičius, kun. Kl. Jurkus, direktorius J. Baltenis, p-lė A. Šereikytė, kun. St. Yla ir kiti, kuriuos suminėti nepatogu [dėl vietos stokos?]./ Šiemet sukanka 20 metų, kai veikia ukmergiškė Pagirių kuopa ir 10 metų, kai veikia Ukmergės „Pavasario“ rajonas. Per šį netrumpą laikotarpį dažnais ir gausingais susirinkimais, suvažiavimais, kongresais, kursais (net pirmos pagalbos), knygynais ir laikraščių skleidimu pavasarininkai buvo skaidriu kultūros švyturiu apytamsėj Ukmergės padangėj. Šiuo gražiu darbu pasidžiaugti, naujų pasiryžimų ir planų susidaryti viso Ukmergės rajono pavasarininkai susirinko šiemet gruodžio 17, 18 ir 19 d. į dvigubai jubiliejinę konferenciją./ Į Ukmergę suplaukė jaunuolių dar iki šiol negirdėtas skaičius: 150 atstovų ir per du šimtus svečių. Pirmiausia XII-17 vakare atvykusius gražiai priėmė Kunigų Marijonų bažnytėlė, puikiai žalumynais išpuošta, stipriai nušviesta. Čia laikomos gedulingos pamaldos už a. a. kun. kapelioną F. Daniusevičių ir kitus visuomenininkus, mirusius berealizuojant idealą: viskas Dievui ir Tėvynei! Išklausomas gražus kun. A. Grauslio pamokslas, atliekama išpažintis./ Kitą dieną, XII-18 – iškilmingos pamaldos, bendra Komunija ir antras kun. Grauslio pamokslas./ Paskubomis prieš posėdį apžiūrima rankdarbių, žemėlapių, diagramų, atvaizdų parodėlė./ Konferenciją pasveikino kalba Dr. Leimonas. Paskaityta visa eilė sveikinimų telegramomis ir laiškais. Vos pradėjo, sveikindamas, kun. Telksnys kalbėti, konferencija [policijos] nutraukta. Teko tad dar dviejų prakalbų išklausyti bažnyčioje ir tik po ilgos pertraukos konferencijos dalyviai nuėjo į Scenos Mėgėjų Būrelio surengtą vakarą Vydūnui pagerbti. Čia turėjo progos pasigėrėti visais atžvilgiais gražiai pastatytais: „Vaidila ir vaidilutės prie aukuro“ ir misterija „Mūsų Laimėjimas“./ Gruodžio 19 d. dar paposėdžiauta bendrai ir atskirai – vyrų ir mergaičių. Sudarytos vyrų ir mergaičių rajono valdybos. Pasitarta apie artimiausius uždavinius. Konferencija pakėlė Rajono garbės nariu p-lę A. Sereikytę.“ (Rytas. – 1932.); „Ukmergėj buvo pavasarininkų rajono veikimo 10 metų sukakties suvažiavimas. Vienas kalbėtojas – kunigas nukrypo nuo darbotvarkės. Policija kelis kartus įspėjo [pavasarininkų veikla buvo varžoma tuometinės valdžios], bet nepaklausius surašytas protokolas ir susirinkimas uždarytas.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gruodis. „Ukmergėj kino „Lyros“ salėje scenos mėgėjų būrelis surengė dr. Vydūno garbei vakarą./ - Daugelio įmonių savininkai nemoka tvarkingai ligonių kasai mokesčių. Mokesčiai ieškomi per policiją./ - Ukmergėj yra 11 kirpyklų. Visos tarpusavy konkuruoja.“ (Dienos naujienos. – 1932.)

1932 m. gruodis. „Kalinių Globos Dr-ja ir šiemet suruošė tradicines bendras Kūčias kaliniams. Kūčiose dalyvavo apie 130 kalinių. Pasakyta svečių ir kalinių keletas prakalbų, nuoširdžiai pasišnekučiuota. Kalinių Globos Dr-jai čia gražiai padėjo uolios L. Kat. Moterų Dr-jos darbuotojos: ponios Montvilienė ir Sabulienė ir p-lės Kiškytė ir V. Jurkevičiūtė. Plotkas laužė su kaliniais kan. J. Senkus M. I. C. ir klier. Gribulis M. I. C. [...]“ (Rytas. – 1933.)

1932 m. gruodis. „Ukmergės Kunigų Marijonų Vienuolynas su savo jaukia bažnytėle yra tikra Ukmergės katalikams oazė. Čia traukia  ir gaivina ne vien ypatingai gražios ir gausingos gėlės, bet ir šiltos malonios širdys. Čia suvažiavimai, čia inteligentams rekolekcijos, konferencijos, čia susirinkimai, posėdžiai ir t. t. ir t. t. Malonu esti per angelų šv. mišias Kalėdų pirmą dieną 12 val. nakties silpnai iliuminuotoj, žalumynuose skendinčioj kun. Marijonų bažnyčioje. Tik gaila, kad nėra vargonų, nė jokio pakenčiamo choro.“ (Rytas. – 1933.)

1932 m. gruodis. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės rajono vadovybės sekretoriumi paskirtas St. Mockaitis. (Jaunoji karta. – 1932.)

1932 m. gruodis. „Scenos Mėgėjų Būrelis p. O. Strazdienės vadovaujamas, visai gražiai užsiangažavo ukmergiškei publikai savo įvairia ir labai rūpestingai paruošta programa. Programoje: Vydūnas ir Tauta – prologas. Kalbėjo p-lė Elza Balčiūnaitė. Paskui: Vaidila ir vaidilutės prie aukuro, trejetas plastikos numerių, misterija „Mūsų Laimėjimas“ ir pagaliau choras p. R. Jonaičio vedamas gerai išpildė aštuonetą giesmių ir himną./ Būrely yra ir neblogų teatralų. Rodos, jau ruošiamas naujas dalykas vasario pradžiai.“ (Rytas. – 1933.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau