Spausdinti

1933 m.

Sausis
    1933 m. Nuo sausio 1 d. Ukmergės apskrities policijos atsarginis nuovados viršininko padėjėjas Petras Kuliešius paskirtas Želvos (II eilės) nuovados viršininku, o eilinis policininkas Jonas Mučinskas – atsarginiu Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1933.)
    
1933 m. „Sausio mėn. 4 d. [1 pėstininkų pulko] I-mo bataliono rinktinė kuopa atliko bandomąjį žygį per 20 km. Žygio tikslas susipažinti, apsisaugoti ir žygiuoti tokia tvarka,  kad mažiau nukentėtų nuo priešų aviacijos. Maršrutas – Deltuva, Vepriai ir Ukmergės plentu grįžo į Ukmergę. Žygis truko tik 4 val. Per žygį susirgusių  ir su nutrintom kojom nebuvo, bet visų karių veiduose buvo matyti maloni šypsena ir geriausia nuotaika.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. sausis. „ŪKMERGĖS KRONIKA./ - Vyriausioji Socialinio Draudimo Valdyba nepatvirtino Ukmergės apygardos lig. kasos tarybos nutarimų. Sausio mėn. bus naujas posėdis, valdybos rinkimai ir kt./ - Iki šiol Ukmergėj buvo vienas antstolis, o dabar jau du. Štai kam rugiapjūtė./ - Čia vis dažniau pasikartoja krautuvių užpuolimai. Išplėšia maistą, pinigus...[...] – Koklių dirbtuvėj ponas Lemanas grasina atleisiąs visus miesto darbininkus. Jis nori pasamdyti kaimiečius, kurie mažiau susipratę, ne tiek organizuoti. Kartu nori atleisti ir visus „ciuciukus“ – bliūdlaižius, nes šie blogai pranešinėja, girdi „i našim, i vašim [ir vieniems, ir kitiems]“./ - G. Buršteino baldų dirbtuvėj dirba 17 darbininkų po 11 valandų. Prisirenka daug garų ir dulkių, o ventiliacijos nėra. Mašinos neapsaugotos, dažnai darbininkai susižeidžia. Atlyginimas 1-5 lt. Atsiskaitymo knygelių neduoda. Donoščikai [skundikai] jodinėja darbininkams ant sprando. Tenka patirti, kad Buršteinas nori atleisti visus senuosius darbininkus, mus, kurie jam dirbtuvę pastatėme. Draugai, ar nusileisim šiai kapitalistinei dėlei.“ (Socialdemokratas. – 1933.)
   
1933 m. „Sausio mėn. 14 d. 15 val. buvo atidaryta pulko čiuožykla. Ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais visą laiką griežia orkestras. Minimomis dienomis bilietai mokiniams tik 25 ct., o civiliams – 60 ct. Kitomis dienomis orkestro nėra, todėl ir bilietai yra pigesni. Be to, kurie neturi patraukimo čiuožti su pačiūžomis, tiems išnuomojamos rogutės. Kadangi čiuožykla visapusiškai yra moderniškai įrengta, todėl konkuruoja visoms miesto čiuožykloms.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. Seirijų vidurinės amatų mokyklos mokytojas Jonas Riauba „tarnybos reikalu“ nuo sausio 15 d. perkeltas į Ukmergės vidurinę amatų mokyklą amato mokytoju, o Ukmergės mokyklos amato mokytojas Kazys Memėnas nuo tos pačios datos perkeltas į Seirijų mokyklą. (Švietimo ministerijos žinios. – 1932.); „[...] Iškeltas į Seirijus Ukmergės Amatų Mokyklos mokytojas K. Mėmėnas. Kolegos mokytojai surengė draugiškas išvykstančiam išleistuves. Į p. Mėmėno vietą atkeltas iš Seirijų p. Riauba.“ (Rytas. – 1933.)

1933 m. sausis. „Užsidarė Baltrušaičio ir Masiulio prekybos namų skyrius. Jo vedėjas p. Kruopis paskirtas į Mažeikius nuo sausio 15 d.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. sausis. „Ukmergės miesto gyv. nepatenkinti nustatyta elektros  kaina./ Miesto savi-bė kilov. kainą nustatė vieną lt. Tačiau gyv. randa, kad tai yra per brangu, o ypatingai jau šiais krizio metais. Todėl keli prašymai jau yra paduoti, tačiau jie neatsiekė savo tikslo. Todėl paskutiniu laiku vėl bus renkami [parašai?] ir šį kartą manoma pasiųsti į aukštesnę įstaigą. Kaip girdėti, antros elektros stoties savin. sutiktų miestui duoti elektros kilov. už 65 ct.“. (Lietuvos žinios. – 1933.)
    
1933 m. sausis. „- Dabartintuoju laiku Ukmergėje matosi labai daug tuščių butų/ - Ukmergėje šiais metais bus dvi čiuožyklos. Viena yra rengiama G-no p. p. [Gedimino pėstininkų pulko ?], antra – policijos./ - Sunkiai susirgo ligonių kasos dir. p. Lapinskas, kuris dabar guli ligoninėje, o jį pavaduoja Vingris.“. (Lietuvos žinios. – 1933.)    
    
1933 m. sausio 18 d. „J. Kremerio saldainių dirbtuvėje policija rado kelias dėžes „suklastotų“ saldainių. Saldainiai buvo suvynioti svetimos firmos etiketėse. Tokiu būdu daugiau parduodavo.“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. sausis. „Skelbimų lipdymas išnuomotas./ Jau pernai imtasi tvarkyti įvairių afišų, plakatų ir skelbimų lipdymą. Tam tikslui pastatytos kelios „kolonos“. Š. m. miesto savivaldybė rinkti pinigus-mokestį už įvairius skelbimus išnuomavo p. Sprindžiui. Pas išnuomotoją neužregistruoti skelbimai yra nuplėšiami.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)
    
1933 m. „Sausio mėn. 22 d. visi kareiviai komandomis buvo nuvesti į kiną „Modern“, kur buvo demonstruojamas filmas „Ben – Hur“. Kareiviams bilietai kainavo tik po 20 ct. Paskutiniu metu, švietimo vadovo pastangomis, už tokį pat atlyginimą kareiviai yra vedami į miesto kinus: „Lyrą“ ir „Modern“.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. sausis. „Pasikeičia. Iš Ukmergės išvyko beveik dvejus metus gražiai darbavęsis kun. Povilas Juknevičius. Kun. Povilas pasižymėjo švelniu būdu. Asketiškumu, apaštališkuoju uolumu. Parapija labai gailėdama palydėjo savo ganytoją. Išvykusiojo vieton jau atvyko darbštusis kun. J. Ruokis./ [...] Išsikėlė į Mažeikius p. Kruopis, buvęs „Rytų Lietuvos“ atsakomasis redaktorius.“ (Rytas. – 1933.)

1933 m. „Sausio mėn. 26 d. 7 val. 30 min. jauni kareiviai atliko II-jį bandomąjį 20 km. žygį pilna kautynių apranga. Grįžo pro Vaitkuškio dvarą, kur ilgą laiką stovėjo to pat pulko III batalionas. Iš jaunesniojo kadro ir jaunų kareivių turėjo progos pamatyti tame dvare grafo Kazausko [Kosakovskio] gan turtingą biblioteką per 5000 tomų knygų įvairiomis kalbomis: lietuvių, rusų, lenkų, anglų, prancūzų ir t. t. Knygų dalis, moksliško turinio, per 2000 tomų yra pasiųsta į Lietuvos universiteto biblioteką. Taip pat gavo pamatyti minimo grafo įvairių senų portretų ir Napoleono lovą, kurioj šis, pravažiuodamas ir tame dvare sustojęs, miegodavo [?].“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Ukmergės policijos sporto klubas sausio 27 d. atidarė pagerintą čiuožyklą. Ta proga savo klientams – čiuožėjams įėjimo bilietą sumažino: moksleiviams – 10 centų, civiliams ir kitiems po 20 centų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

Vasaris
1933 m. Vadovaujantis Kauno arkivyskupijos kurijos raštais, Ukmergės vidurinės amatų mokyklos tikybos mokytojas kun. Vaclovas Strazdas nuo vasario 1 d. atleistas, o kun. Alfonsas Gleveckas nuo kovo 1 d. priimtas į mokyklą eiti tikybos mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis. (Švietimo ministerijos žinios. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Butų samdytojų draugija šiemet rodo veiklumą. Dažnai daro susirinkimus ir stengiasi reguliuoti butų kainas./ - Ukmergėj manoma steigti pirklių klubas. Jo steigėjas Kacas, viešbučio savininkas.“. (Dienos naujienos. – 1933.)
    
1933 m. „Nuo vasario m. 6 d. Ukmergės įgulos kareivinėse kariams vietos agronomų laikomos žemės ūkio klausimais paskaitos.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. „Ukmergėj II – 6 d. 14 val. per Šventosios tiltą ėjo vyras su žmona. Vyras perlipęs per atramą šoko upėn. Netoli buvę žvejai savižudį ištraukė ir nuvežė pas gydytoją, vėliau ligoninėn. Po kelių valandų skenduolis atgijo ir nuvažiavo namo. Jis kilęs iš Deltuvos valsč. Putiniškių k. Jo žemės sklypas buvęs parduotas iš varžytinių.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Ukmergės lietuviai prekybininkai, pramonininkai ir amatininkai pradeda gyviau veikti. Per Naujus Metus išleido reklamos lapą su trumpu atsišaukimu „SAVIEJI PAS SAVUOSIUS“. Naujų Metų proga tos reklamos buvo išklijuotos – iškabintos beveik visose lietuvių įmonėse. Ir už poros dienų, pamatę tokį organizuotą lietuvių darbą, kitataučiai susirūpino ir greitai sugalvojo gudrų būdą boikotui. Karščiausiai subruzdo kitataučiai gimnazijos mokytojai: jie pradėjo vaikščioti po knygynus, kirpyklas ir kitur. Kur tik radę tą reklamą, tuojau priėję perskaitydavo ir eidavo pro duris. Žinoma, yra tokių, kurie supratę dalyką nusijuokia ir tiek, bet buvo ir tokių, kurie šaukė: „Pone, mokytojau, kodėl išeini?“. Tai tas tuojau ir rodo: „Va, žiūrėk, jūs patys rašot,  kad savieji eitų pas savuosius“. Gudresni aiškina, kad čia ne atsišaukimas, o reklama, o reklamai leistina viskas rašyt ir už reklamą niekas nepyksta. Taip paaiškinus, žinoma, susigėsta ponas mokytojas ir leidžiasi nuskutamas ar nukerpamas arba ką nors nusiperka ir išeina./ Nesenai įvykęs Liet. Prek. Pram. ir Amat. Ukmergės skyriaus narių susirinkimas, be kitų dalykų, svarstė sumanymą važinėti po miestelius ir daryti paskaitas, raginančias visuomenę užpirkimus daryti tik pas lietuvius. Susirinkimas pageidavo, kad lietuviai verslovininkai stengtųsi laikyti savo krautuvėse visokių prekių ir plačiai buvo kalbėta, kad kokiu nors būdu būtų atidaryta manufaktūros krautuvė, didesnė, negu iki šiol buvo šiam reikalui; keletas sutiko ir net pasirašė išpirkti pajus, kad tik plačiau pastatytų veikimą./ Sausio mėnesio 12 dieną įregistruoti steigiamo Ukmergės lietuvių prekybininkų ir amatininkų klubo įstatai. Klube bus sukonstruotas visas verslovininkų veikimas.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. vasaris „Ukmergė. „Rytų Lietuvos“ dr-jos visuotinis susirinkimas išrinko naują vald. su pirmininku p. J. Pacevičium, aptarė eilę klausimų ir priėmė šių metų samatėlę, sumoje 8.260 lt. Šios dr-jos tikslas – kultūrinti Rytų Lietuvos kraštą. Tam leidžiamas savaitraštis. Kai pagerės sąlygos manoma išleisti keletą knygų. [...]“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Ukmergėj suaugusiems nustojus lošti kortomis (nes ne visi turi pinigų), jų pozicijas užėmė jaunikliai. Pilies g. viename name vakarais gausiai susirenka 13-19 met. jaunuoliai ir azartiškai lošia „akį“. Lošiančių tarpe yra tokių, kurie dienos metu elgetauja, o vakare pralošia surinktus centus. Paskui tokie lošėjai neturi už ką pavalgyti. Kokie iš jų užaugs piliečiai.“. (Dienos naujienos. – 1933.)
    
1933 m. Ukmergės lenkų gimnazijos tikybos mokytojas kun. Vaclovas Strazdas, vadovaujantis Kauno arkivyskupijos kurijos raštu, nuo vasario 13 d. atleistas iš šių pareigų, o į jo vietą nuo tos pačios datos paskirtas kun. Jonas Senkus. (Švietimo ministerijos žinios. – 1933.)

1933 m. vasaris. Ieškomas „Bulbenka, Jonas, Antano s., mūrininkas gim. 1909 m., Ukmergės m., kur paskutiniu metu ir gyvenęs. [...] Kalt. kėlęs triukšmą ir už tai nubaustas 25 lit., arba 3 parom arešto. Suradus išieškoti pabaudą 25 lit., arba išlaikyti 3 paras arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Tenka mokėti nuostolius./ Įvyko visuotinis Ukmergės lietuvių liaudies banko narių susirinkimas. Buvo svarstomas svarbus klausimas, liečiąs kasos stovį./ Kaip žinoma, Centralinis ūkininkų bankas bankrutavęs. Dabar to banko nariams reikia padengti dalį nuostolių. Ukmergės Liet. liaudies bankas buvo subankrutavusiojo narys. Taigi, tenka jiems sumokėti 22.400 lt. Banko nariai tame susirinkime apsvarstę šį klaus. vienu balsu nutarė 8 met. prašyti pono Finansų ministerio paskolų padengti tiems nuostoliams.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Kino „Lyra“ ir „Modern“ žada sudaryti sindikatą./ - Už 1932 m. veislinių eržilų, bulių, kuilių ir  kitų reproduktorių laikymą savininkams paskirta 3800 lt. pašalpos. Norintieji ir 1933 m. gauti pašalpos. registruojasi pas apskr. agronomą./ - Sodų ir daržovių augintojams paskirtas instruktorius p. Kl. Papečkys./ - Miesto savivaldybė vandentiekio bokšte pavasarį įtaisys filtrą, be to, pradės vesti kanalizaciją./ - I nuov. taikos teisėjas, už tyčiojimąsi iš laidotuvių apeigų, nubaudė vieną 3 mėn. ir keturis po 2 mėn. kalėti./ - „Rytų Lietuvos“ atsakinguoju redaktoriumi, p. Kruopiui pasitraukus, paskirtas p. Ig. Pacevičius./ - [...]./ - Sporūta neturi didelio pasisekimo visuomenėj. Pereito sekmadienio surengtoje registracijoje užsirašė visai mažai talkininkų.“. (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. vasaris. Ukmergėje leidžiamas savaitraštis „Rytų Lietuva“ „[...] kilusiems 1932 m. pabaigoje ginčams dėl miesto tikrojo vardo, paskelbė anketą, kreipdamasi į skaitytojus atsakyti į tam tikrus klausimus“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Dažnai į Ukmergę nuo Molėtų atvažiuoja žmogus su vežimu šluotų. Džiaugiasi, kad čia gali brangiau parduoti – uždirbti keletą centų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Ukmergė. Š. m. vasario m. 26 d. Liet. Darb. ir Tarn. Prof. Sąjungos skyrius suruošė „Aido“ salėje viešą šokių vakarą. Buvo suvaidintas tik ką įsikūrusios s-gos dramos sekcijos bandomas veikalėlis „Vargšas Tadas“ – 2-jų veiksmų komedija. Spektaklis pavyko labai gerai. Publikos taip pat buvo nemaža. Po vaidinimo svečiai linksminosi iki 12 val. Tvarka buvo palaikoma pačių s-gos narių./ Bendrai, vakaras praėjo jaukioj draugiškoj atmosferoj ir darbininkai skirstėsi patenkinti./ Dabar L. D. ir T. Suv. Prof. Sąjungos dramos sekcija ruošia antrą veikalą, kuris bus neužilgo Ukmergės darbininkams parodytas.“ (Socialdemokratas. – 1933.)

1933 m. „Vasario mėn. 26 d. likt. pusk. savo klube surengė kaukių balių. Buvo gan gražių ir įdomių kaukių – per 20. Už kaukes pirmą prizą gavo p-lė St. Navolinskaitė, antrą – p. Davydauskas ir trečią – vet. viršila Palčiauskas. Svečių buvo daug ir laiką gan linksmai praleido.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Ukmergėj vasario 26 d. buvo vienos dienos [Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“] ideologiniai kursai, kuriuose dalyvavo Centro Valdybos atstovas J. Baltrušis.“ (Jaunoji karta. – 1933.)

1933 m. vasaris. „UKMERGĖS KRONIKA./ Kai kurių įmonių savininkai per keletą mėnesių nemoka ligonių kasai pinigų. Per tą laiką ir iš darbininkų uždarbio neatskaito [įmokų]. Bet vėliau mokant atskaito už keletą mėnesių. Tuomet susidaro nemaža pinigų krūva, kas darbininkui daug ką reiškia./  - Krėmerio saldainių dirbtuvėje yra keletas darbininkių, neįregistruotų ligonių kason. Jos skustis bijo. Sako, vėliau neduos darbo./  - Ukmergėje ir taip jau brangūs butai, bet namų savininkai organizuojasi ir daro susirinkimus./ - Liet. darbininkų ir tarnautojų prof. s-ga bei butų nuomotojų s-ga aktyviai veikia. Dabar turi raštinę Kęstučio a. 22./ [...] Ukmergė. Miesto bedarbiai dirba apie Širvintas prie miško darbų. Dirba apie 150 bedarbių. Uždarbis ne daugiau dviejų litų. Už butą ir maistą moka 1,20 lt. dienai. Tai bent „amerikoniškas“ uždarbis./ - Autobusų stoty yra automatas iš pinigų lošti. Daugelis darbininkų, norėdami išlošti, prakiša paskutinius centus./  Ukmergė – Pivonija. Praeitų metų pavasarį, mums, vyr. darbininkams, koklių dirbtuvės savininkas sumažino algas. O dabar vėl pranešė, kad numuš kainas tiems, kurie dirba nuo štukų [vienetų]. Ar ilgai dar duosim sauvaliauti storakakliui.“. (Socialdemokratas. – 1933.)

1933 m. vasaris. „Ukmergėj vienam gydytojui keliama byla už pasisavinimą nemažos sumos visuomenės pinigų. Reikia pastebėti, kad tas gydytojas yra vienas žymiausių ir turtingiausių Ukmergės žmonių./ - II. 29 d. „Rytų Lietuvos“ d-ja inteligentų klube buvo surengus „blynų vakarą“./ - Maslausko restoranas persitvarkė į cukrainę su bilijardu./ (...) – Ukmergėj žydų kalba paskaitos vyksta kas savaitę, tačiau lietuvių nė karto...“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Ukmergės mieste 1933 m. sausio mėn. parduota degtinės ir spirito – 5969 ltr., denatūrato – 618,5 ltr., vasario m. degtinės ir spirito – 6521 lt., denatūrato – 641,75 ltr.[...]“  (Dienos naujienos. – 1933.)

Kovas
1933 m. „Kovo mėn. 1 d. kariuomenės inspektoriui sekant buvo suorganizuotas lauko pratimas „kuopos puolimas naktį“. Veikė mėlynieji ir raudonieji. Raudonieji apie 18 val. išžygiavo už Deltuvos ir ten užėmė poziciją. Mėlynieji, kiek vėliau išžygiavę, įsitvirtino ir gynė Ukmergę. Apie 22-23 val. „priešai“ susidūrė. Vieni ir kiti pareigas atliko gan sumaniai ir gerai. [...]“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Ukmergės miesto pradžios mokyklos Nr. 3 mokytojui ŠAMESUI Icikui leisti nuo š. m. kovo mėn. 1 d. iki rugpjūčio mėn. 1 d. eiti ir Ukmergės valdžios gimnazijos žydų tikybos mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis.“ (Švietimo ministerijos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Šiomis dienomis vyriausioji socialinio draudimo valdyba patvirtino vasario 5 d. naujai išrinktą Ukmergės apygardos Ligonių kasos valdybą, kurion įeina 6 asmenys: 4 darbininkų atstovai ir 2 darbdavių. V-bos pirmininku išrinktas p. Abuojus. Dir. Lapinskui sergant, jo pareigas eina Vingris./ - Valdžios gimnazijoje bus dėstoma žydų religija; dėstys Šamesas./ - Stalo tenisas jau įrengtas gimnazijos rūmų salėj. Laisvesniu laiku mokiniai noriai žaidžia.“. (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „UKMERGĖS KRONIKA./ Po 10 „miegotų“ metų pradėjo „veikti“ „Namų savininkų draugija“. Per paskutinį susirinkimą daugiausia buvo kalbėta apie nugalėjimą savo „priešo“ (nuomininkų). Kalboj daugiausia pasižymėjo Meilus ir iš dalies miesto burmistro padėjėjas V. Turčinskas. Čia taip pat yra ir butų nuomotojų sąjunga kuri irgi turi nemaža narių./  - Dėl krizio priežasties miesto darbininkai ir šiaip biednuomenė, mažiau lanko pirtį, nes pirtin nueiti kainuoja 50 ct., o jų mažai kas beuždirba./  -Darbininkų žmonos ir šiaip neturtingos moteriškės laiko butuose gimnazijos mokinius. Mokestis už butą ir visą patarnavimą 6-10 lt. į mėnesį./  - Čia jau seniai veikia Centr. Valstybės Knygynas ir skaitykla. Ateina nemažai laikraščių, bet „Socialdemokrato“ visai nėra, [...]. Knygos taip pat neprieinamos darbininkams, nes reikia 10 lt. užstato. [...]“/  J. Lemano koklių dirbtuvėj numuštas atlyginimas formovščikams [formuotojams]. [...] Jau du kart numušė mums atlyginimą, o mes vis tylėjom. Vasarą 1932 m. buvom pasirengę streikuoti, bet atsirado streiklaužių, iš kurių pasižymėjo Vl. Linkevičius. Dabar uždirbam 120 lt. į mėnesį, nes daugiau neduoda. [...]/  Ukmergės miesto savivaldybėj yra apie 100 registruotų bedarbių, daug yra ir neužsiregistravusių. [...]“. (Socialdemokratas. – 1933.)

1933 m. „Rajoninių pieno perd. b-vių atstovų suvažiavimas įvyko kovo 12 d. Inteligentų klubo salėj. Svarstyta: pienininkų algų klausimas, tikslus pieninių veikimas ir daug kitų pieno perd. b-vėms svarbių klausimų. Buvo atvykęs Pienocentro direktorius p. Jacevičius. Dalyvavo 30 atstovų.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Smulkaus Kredito draugijos visuotinis narių susirinkimas, įvyko kovo 12 d. miesto sav. salėj. Atidarė susirinkimą p. Meilus. Pirm. pakviestas Ukmergės apskr. virš. p. Stosiūnas./ Draugija veikia nuo 1925 – II – 1. Š. m. sausio 1 d. buvo 394 nariai. Jų turtas siekiąs 5 milijonus litų. Atsakomybė už įžadus 900.000 lt. Nariams teikiamos paskolos iš 10,8 metinių [palūkanų]./ Susirinkime dalyvavo 101 narys./ Ukmergės apskrities sporūtos komiteto narys mok. Vorobejus laikė jojimo sporto klausimu paskaitą. Po to, buvo pakartota ketvirta Sporūtos registracija. Įsiregistravo nedaug. Bendrai, Ukmergės visuomenė mažai domisi sporūta./ Kino ūkininkams. „Modern“ kino direkcija parsigabeno į Ukmergę ūkišką filmą. Ją demonstravo kovo mėn. 12-13 d. d. Įėjimas buvo labai pigus. Bet žmonių lankėsi neperdauginusia.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Turgaus dienomis dažnai tenka matyti lošiant „raudona – juoda“. Piliečiai smarkiai prakiša. Visgi ir Ukmergėj turi gerą dirvą įvairūs monelninkai [išviliotojai]./ Ukmergės Lietūkio sandėlis perkeltas iš Kauno g-vės Nr. 40 į savo naujai įrengtas patalpas Vienuolyno g-vėj Nr. 7 (Žemės ūkio dr-ja)./ Didelis jomarkas. Kiekvienais metais po Šv. Kazimiero būva metinis jomarkas. Šiemet jomarkas buvo neperdidžiavusias. Ypač daug buvo arklių. Padarytos buvo  ir paprastos arklių lenktynės.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. Ieškoma „Rogovaitė, Alta, Mejero d., tarnaitė, gim 1906 m., Ukmergės m., žydė [...]. Kalt. kūdikio pametimu. Suradus pranešti gyv. vietą Kauno III nuov. t. teisėjui [...]. (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „[1 pėstininkų] Pulkas turi gan gerą ir modernišką duonos kepyklą. Duonkepykla įrengta atskiram namelyje, kuris susideda iš dviejų didelių ir erdvių kambarių. Viename kambaryje įrengti du milžiniški pečiai, kur į kiekvieną iš karto telpa per 160 kepalėlių duonos. Dabar per parą iškepama duonos per 2240 kepalėlių arba 4480 kg., o reikalui esant gali iškepti per 3200 ir daugiau kepalėlių arba 6400 kg. Balta duona – pyragas, kepamas du kartus per savaitę, kur iškart pagaminama per 500 kg. Antrame kambaryje yra keturios didelės, švarios ąžuolinės dėžės, kuriose duona rauginama, minkoma ir parengiama kepimui, t. y. taip sutvarkyta, kad dviejų dėžių pakanka abiems pečiams, o kol ši iškepa ir antrą kartą iškūrenamas pečius, kitos dvi dėžės visiškai parengiamos kepimui ir taip eina toliau visą laiką. Miltai gaunami iš Kauno centralinio sandėlio gan geri ir švarūs. Duona parengiama gan švariai ir iškepta gan skani, maistinga ir nesudegusi. Neveltui miestiečių dauguma vaikšto rytais apie  kareivines ir kitas už kitą stengiasi nusipirkti iš kareivių kareiviškos duonos. Kepykloje dirba 10 darbininkų: 4 laisvai samdomi, 5 kareiviai ir 1 laisvai samdomas kepyklos prižiūrėtojas p. Krivickas.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „III. 16. Ukmergės priemiest., Pivonijoje [] Lemano Juliaus pavogta įvairių vekselių 15000 litų sumai ir 10000 litų deponuotų vekselių. 300-400 litų: vekselių su parašu Mačionienės. Krim. polic. Ukmergės Apygarda [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Prieš karių ugniagesių paleidimą iš kariuomenės, ugniagesių komandos v-kas leit. Statkevičius savo komandos kareiviams kasdien po keletą valandų laikė pamokas. Kitą dieną tą visą atlikdavo praktiškai. Kovo mėn. 16 d. [1 pėstininkų] pulko ugniagesiai surengė ekskursiją pas miesto ugniagesius. Apžiūrėjo neseniai įgytą naują modernišką mašiną, siurblius ir kitus įrankius ir apie jų veikimą smulkiai paaiškino. Tą pat naktį pasigirdo stiprus sirenos garsas, kuris greit visus ugniagesius sušaukė į savo stoginę. Visi greit išvyko į gaisro vietą, kur smarkiai liepsnojo didelė malkų krūva. Energingai ugniagesių atakuojamas gaisras greit išblėso. Kadangi pulko ugniagesiai yra pasižymėję gaisrų gesinime kaipo  sąžiningi ir tikrai žiną savo pareigas, tai pulkas  iš ekonominių sumų kariams paskyrė 300 litų dovanoms. Paleidžiamiems į atsargą ugniagesiams buvo  išduoti liudijimai ir padovanota iš ugniagesybos srities knygučių.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. kovas. „Su elektra miesto savivaldybė galutinai susitvarkiusi. Jų sutartį vidaus reikalų ministeris vasario 22 d. patvirtinęs. Toji sutartis veikia nuo praeitų metų lapkričio mėn. 21 d. iki 1939 metų sausio 21 d. Elektros tarifai susiderėti seką: a) klw. energijos skaitliukais 1 litas ir b) viena žvakė be skaitliuko 20 centų. Elektros energija bus teikiama per visą parą. Sujungimą su bendru tinklu ir elektros laidų pataisymai koncesionieriai atlieka be jokio atlyginimo.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. „Ukmergė. Kovo 19 d. buvo [šaulių] rinktinės būrių atstovų suvažiavimas. Dalyvavo L. Š. s-gos viršininkas pulk. Kalmantas. Į garbės prezidiumą buvo pakviesti s-gos viršininkas pulk. Kalmantas, miesto ir apskr. viršininkas Stosiūnas ir burmistras Rėklaitis. Darbo prezidiumą sudarė p-kas Kūlys, sekret. Ūsaitis. Suvažiavimą sveikino kom. [komendantas?] pulk. Stapulionis, apskr. viršininkas, policijos vadas Mačinskas, burm. Rėklaitis ir V. v. s. [Vilniui vaduoti sąjungos] apygardos ir Kultūros – Švietimo d-jos „Rytų Lietuva“ vardu mokyt. Pacevičius./ Suvažiavimas pasveikino: Respublikos Prezidentą, vardinių proga ministerį pirmininką Juozą Tūbelį, krašto apsaugos ministerį pulk. Giedraitį ir vergaujančius vilniečius. Rinktinė veikia gana gerai, daug padaryta kultūrinio darbo. Rinktinės valdybon išrinkti: Dlugauskas, Čekanavičius, Stosiūnienė, Baltrušis ir Mockaitis. Į kontr. k-ją: Babušis, Kubilius ir Norkūnas. Garbės teisman: Stosiūnas, Stapulionis ir Mačiokas. Nutarta, kad rinktinės reikalams būriai įsigytų Vilniaus pasus ir juose lipdytų Vilniaus rinkliavos ženkliukus, kad daugiau vienas su kitu bendradarbiautų ir kt. Be to, pareiškė, kad Ukmergės rinktinė stiprėja ir palinkėjo ateity dar vaisingesnio darbo./ S-gos viršininkui ir vadovybei sušuktas valio. Suvažiavimas baigtas tautos himnu.“ (Trimitas. – 1933.)

1933 m. kovas. „Bedarbiai vaiko kaimiečius./ Ukmergės gimnazija supjauti malkas pasamdė kelis kaimiečius. Miesto bedarbiai tą greit suvokė ir, kovo mėn. 20 d., susirinkę gimnazijos kieme, pareikalavo iš kaimiečių palikti darbą jiems.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Atšilus Ukmergė subruzdo. Ledo gatvėse jau nėra. Bet... kai kurios gatvės paskendo purve. Mat negrįstos. Šventoji smarkiai kyla. Didelių ledų manoma nebus. „Ukmergytė“ irgi labai patvinus. Kovo 14 d. buvo įkritus 8 metų Kacaitė. Nors vanduo ilgokai nešė, bet pavyko išgelbėti./ Savotiški norai./ Šiomis dienomis perreformavo kūno kultūros dėstymą gimnazijoje. Darbas perkeltas į popietinį laiką. Mokiniams sudarytas didelis nepatogumas. Daugelis mokinių vaikšto į kaimus, daugelis pelnosi sau duoną privačiomis pamokomis. Jie dažnai negalės į tas pamokas ateiti. Kūno kultūros mokytojas betgi pareiškė, kad jie privalą ateiti, nes kitaip būsią šalinami iš gimnazijos; „Neturi ko valgyt, neik mokytis; neturi pinigų mieste nusisamdyti butą, neik mokytis“, tarė p. Vor-jus [Vorobejus?]. „Kituose kraštuose, sako, negali mokytis valdininkų vaikai. Lietuvoj tegu nesimoko ūkininkų ir šiaip neturtingųjų“. Tiesiog šedevriški norai. Mokiniai ir jų tėvai susirūpinę.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Dingo mergaitė./ Šiomis dienomis prapuolė Ch. Šulmanaitė 17-19 met. amžiaus žydaitė, siuvėjo duktė. Dingimo priežastys dar visai neaiškios. Įvykis tiriamas./ Norėjo prisigirdyti./ Kovo 22 d. smarkiai pasigėręs vietos gyventojas Za-nas buvo apsėstas baltosios šiltinės. Blaškydamasis ir klykdamas bėgo Šventojon girdytis. Trys vyrai sulaikė ir neleido prieiti prie upės. Šalia upės yra negilus upelis (griovys). Za-nas, neturėdamas kur girdytis, įbėgo į tą upelį ir porą kartų pasinėręs ir išbridęs, šalčio pagautas, tiesiai bėgo namo./ Iš ligonių kasos./ Šiomis dienomis Ukmergės apskr. ligonių  kasos sutarčių komisija susitarė su dantų gydytojais. Kovo mėn. 26 d. Ukmergės ap. Ligonių kasos valdybos pirm. K. Abojus ir einąs dir. pareigas St. Vingrys išvyko sutarčių sudarymo (su gydytojais ir vaistininkais) reikalais į Zarasus ir Uteną./ Paskutiniu laiku Vyriausioji socialinio draudimo draugija patvirtino Ukmergės ap. ligonių kasos 1933 m. sąmatą.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. „Išstoja nariai./ Vos tesuspėjus įsikurti „Rytų Lietuvos“ švietimo ir kultūros draugijai, kuri leidžia „Rytų Lietuvos“ savaitraštį, prisirašė net kelios dešimtys narių iš vietos inteligentijos. Tačiau dabar daugelis nori išstoti iš narių tarpo.“ (Lietuvos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. Lietuvos vidaus reikalų ministerija suteikė Pivonijai kurorto vardą ir teises. (Verslas. – 1933.)

1933 m. kovas. Ieškoma „Belonienė – Raugalytė, Leonora, Mato d., apie 37 m. amž., gim. Ukmergės ap., Deltuvos v., Užubalių k. Gyvenus Ukmergės m. Ieško Ukmergės m. polic. n. v-kas [...] Kalt. girtam stovy kėlus triukšmą [...]. Suradus išieškoti pabaudą 50 litų, arba išlaikyti 7 paras arešte ir pateisinamus dokumentus pasiųsti Ukmergės II nuovados t. teisėjui [...]. (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. Ieškoma „Vernickaitė, Vanda, Leono d., gim. 1918 m., Rusijoj, Minsko m. Gyveno Ukmergėje, Liepų g-vė 17 nr. nr. Ieško krim. polic. IV raj. v-kas [...]. Kalt. vagyste. Suradus nuvaryti jam. (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. kovas. Dingo be žinios „Sulmanaitė, Chavė, Jankelio d., siuvėja gim. 1916 m. liepos m. Gyveno Ukmergėje, Vilniaus g-vė 24 nr. 1933.III.17. iš namų išėjo ir daugiau negrįžo. Žymės: žema, laiba, plaukai juodi, veidas pailgas, akys pilkos. Dingimo metu buvo apsirengusi: bronzinės spalvos apsiaustu, baltais perkeltiniais marškiniais, apsiavusi pilkomis kojinėmis ir aukštais, juodos medžiagos batukais. Spėjama, kad dingusi galėjo nusižudyti. Suradus pranešti Ukmergės m. polic. nuov. v-kui.“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

Balandis
1933 m. Nuo balandžio 1 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Jonas Mučinskas paskirtas Gelvonų (I eilės) nuovados viršininku. (Policija. – 1933.)

1933 m. balandžio 2 d. buvo įsteigtas skautų muziejus, davęs pradinį postūmį link oficialaus Ukmergės miesto ir krašto muziejaus įsteigimo, kuris po įvairių praradimų ir prisikėlimų buvo įgyvendintas po 11-os metų. „Muzėjus. Balandžio 2 d. 16 val. tunto skautų bukle [būstinėje] atidarytas muzėjus. Į susirinkusius kalbėjo tuntininkas sktn. [skautininkas] Kulvietis, išreikšdamas vilties, kad skautų muziejus bus pradžia didžiulio miesto muzėjaus. Muzėjų atidarė p. J. Rėklaitienė. Visi eksponatai surinkti rytų Lietuvoj. [...] Vyr. skilt. [skiltininkas] Ant. Umbrasas.“ (Skautų aidas. – 1933.)

1933 m. „Balandžio 5 d. ir Ukmergės žydai mitinge pareiškė protestą prieš žydų persekiojimą Vokietijoj.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Viename praėjusių metų „Verslo“ numeryje tilpo korespondencija iš Ukmergės, kad to miesto burmistras esąs nepalankus lietuviams, kad kitatautiška dvasia viešpataujanti Ukmergės miesto savivaldybėje. Ponas REKLAITIS, Ukmergės burmistras, pasijuto tos korespondencijos įžeistas ir patraukė į teismą buvusį anuomet atsakingą „Verslo“ redaktorių poną inž. Praną Stanaitį./ Kauno I nuovados taikos teisėjas š. m. balandžio 5 d. šią bylą nagrinėjo ir buv. atsak. „Verslo“ redaktorių išteisino.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. balandis. „Nepramoningoje Ukmergėje didžiausia įmonė – Jul. Lėmano koklių fabrikas, kur dideliuose trobesiuose pastatytos moderniškos mašinos ir  įrengimai lauko molį paverčia žvilgančiais kokliais. Fabrikas turi keletą skyrių, kuriuose vyksta gana įdomus koklių gamybos procesas./ Viename skyriuje plaunamas parinktos rūšies molis, atgabentas iš nuosavų fabriko kasyklų. Kitame gaminamas šamotas t. y. malamas jau išdegtas šamotas [molis]. Paskui išplautas molis ir šamotas maišomi, perdirbinėjami. Toliau paruošta masė mašinomis presuojama į koklius, kuriuos vėliau džiovina džiovyklose. Išdžiūvusieji kokliai deginami trijose didelėse krosnyse, kurių kiekviena didumo kaip mažas namelis. Deginti kokliai glazūruojami, kurių briaunos šlifuojamos. Koklių briaunos šlifuojamos Lietuvoj tik pas J. Lėm. ir pritaikinamos statyti. Todėl šiuo atžvilgiu  J. Lėmano įmonei tenka atiduoti pirmenybę, nes iš tokių koklių patogiau statyti krosnys, ir mūrininkai pigiau atlieka darbus./ J. Lėmano įmonės dirbiniai – visokių rūšių kokliai, turi gerą vardą ir plačiausią rinką Lietuvoje. Fabriko sandėliai yra Kaune, Utenoje, Kybartuose ir kt., o per statybos sandėlius J. Lėmano kokliai pardavinėjami beveik visuose Lietuvos miestuose./ Fabrike dirba apie 100 darbininkų. Per metus sukūrenama daugiau kaip 1500 m3 malkų./ Iš 9 Lietuvoje esančių įmonių, kurios gamina koklius, J. Lėmano yra vienintelė įmonė, esanti lietuvio [?] rankose. Visos kitos priklauso kitataučiams./ J. Lėmano  fabrikas įsteigtas 1884 m./ ir ateinančiais metais švęs 50 metų savo veikimo jubiliejų. Šios per netrumpą savo gyvenimo laiką gerai užsirekomendavusios įmonės dirbiniai tikrai verti didesnio visuomenės susidomėjimo ir plataus vartojimo.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. „Nuo IV. 6 d. Ukmergėj norėjo demonstruoti vokišką filmą. Žydų delegacija pareiškė, kad filmas bus boikotuojamas. Tad buvo atvežtas amerikoniškas filmas, bet... vokiečių kalba. Dėl to išstatytas didelis plakatas: „Vokiečių kalba, bet amerikoniškos produkcijos“/ - Iš kai kurių žydiškų įmonių atleisti vokiečių piliečiai – specialistai. Vienas iš jų turi kontraktą, dėl to kreipėsi pas darbo inspektorių. Gavo atsakymą, kad atsižvelgiant į įvykius Vokietijoj,  kontraktas nieko nepadės.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Apskrities ligoninės gyd. p. Dumbrys, D.[Didžiosios] Bažnyčios ir Vytauto gatvių kampe statys didelį namą. Statybos medžiaga jau vežama. Tuose namuose mano padaryti ligonių kliniką ir nedidelę nuosavą vaistinę.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Prie akmenų skaldymo dirba daug darbininkų. Už kv. metrą mokama 2 litai. Tačiau yra tokių darbininkų, kurie į dieną uždirba 7-10 litų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Mokytojų knygynas persikėlė į naujas patalpas, Kęstučio aikštėn.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Valst. dramos artistai vaidino 5 v. melod. [melodramą?] „Už vienuolyno sienų“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Bitininkų draugija aktingai veikia, ypač esamas instruktorius. Pavasariui prasidėjus smarkiai platinami medingi augalai „Faceli“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Miesto sode pristatyta 20 naujų suolų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Ukmergės kioske kasdien parduodama: „L. Aido“ 28-30 egz., „D. Naujienų“ 18-25 egz., „L. Žinių“ 18-24 egz., „Ryto“ 1 egz., „D. Kovenski“ 20-25 egz., „Lit. Golos“ 4 egz., „Žydų Balsas“ 4 egz., L. Laikraštis“ 3 egz., „Mem. Dampfboot“ 2 egz., „Sevodne“ 11 egz./ Kas savaitė parduodama. „Diena“ su „Nauju Žodžiu“ 30 egz. (Ukmergėj „Diena“ turi keletą šimtų prenumeratą), „Mūs. Rytojus“ 40 egz., Mūs. Laikraštis“ 4 egz., „Ūk. Patarėjas“ 4-5 egz., „Sekmadienis“ 60 egz., „Socialdemokratas“ 8-10 egz., „Ryt. Lietuva“ 30 egz., „Trimitas“ 3-4 egz., „Mūs. Vilnius“ 2-3 egz., „Liet. Ūkininkas“ 8-19 egz., „Rad. Bangos“ 12-15 egz. Be to, laikraščiai dar pardavinėjami 4 knygynuose ir autobusų stoties bufete.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Ukmergėj skautai leidžia šapirografuotą [atspaudžiant nuo specialios standžios plėvelės, ant kurios spausdinimo mašinėle būna „įmuštas“ tekstas] laikraštėlį „Mūsų žingsniai“. Redaguoja vyr. skilt. A. Umbrasas.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandžio 23-24 d. Ukmergės I pradžios mokykloje [dab. Senamiesčio] įvyko apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija,  kurioje buvo nagrinėjamos mokymo programos ir jų reforma. Mokytojas Petkevičius „referavo lietuvių kalbos ir krašto mokslo programą“. Pasak pranešėjo, programoje daug antraeilių dalykų, taisyklių, reikalaujančių sauso kalimo, bet per mažai skaitymo, kaip auklėjamosios priemonės. Krašto mokslo dėstymui reikia naujų vadovėlių, nes senieji parašyti sausai, be jausmo, juose nemažai pradžios mokyklose nepritaikomų ir per daug sudėtingų dalykų bei faktų. Mokytojas Laska konstatavo, kad skaičiavimo ir gamtos dalyko programos yra per didelės ir suskirsčius programos medžiagą į pamokas visos programų medžiagos aprėpti tiesiog neįmanoma. Jis siūlė gamtos programą pavesti sudaryti mokytojams praktikams, o ne Žemės ūkio rūmams, kurie parengė dabartinę, nes mokiniai priversti mokytis mažai jiems reikalingų ir gyvenimo praktikoje sunkiai pritaikomų dalykų. Mokytojas Grigaitis kalbėjo apie „rankų darbų“ programą. Jis pastebėjo, kad ją vykdyti, dėl didelio mokyklų patalpų perkrovimo ir ankštumo yra labai sunku. Dainavimo programą, tinkamai pasirengus, įgyvendinti galima. Mokytojas Didžiarėkis, kalbėdamas apie piešimo programą, pastebėjo,  jog ji tinkama. Kitą dieną konferenciją sveikino Ukmergės burmistras V. Rėklaitis, dr. Patas skaitė referatą „Sporto higiena ir savikontrolė“. Po to buvo daug diskutuojama mokyklų veiklos, aprūpinimo, mokytojų darbo sąlygų reikalais, priimtos su tuo susijusios rezoliucijos. (Lietuvos mokykla. – 1933.)

1933 m. balandis. „Bitininkų draugija jau perdirbo 2 cntn. vaško į korius. Perdirbimas 1 kg. vaško į korius kaštuoja 2 lt. 50 ct. kilogramas korių parduodamas po 12 lt.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „J. Mikaliūnas, neseniai grįžęs iš Amerikos, dabar gyvenąs D. Bažnyčios g-vėj, kažkodėl iškabino prieš savo kiemą didelę iškabą: „Pašaliniams inėjimas griežtai draudžiamas“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „V. V. S. [Vilniui Vaduoti Sąjungos] Ukmergės skyriaus naujas komitetas pasiskirstė pareigomis: p. E. Sneideraitis – pirmininkas; p. V. Endriulaitis – vicepirmininkas; p. D. Vanagas – sekretorius; p. L. Lampertas – iždininkas; p. A. Kubilius ir p. R. Grikinis – nariai.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Prie Lietuvos žydų sveikatos ir apsaugos d-jos „Oze“ Ukmergės skyriaus įsikūrė Kūno kultūros sekcija. Narių yra 64 (vyrų 40 ir moterų 24). Jie visi taipogi įsirašė sporūton, pasiskirstę į tris grupes.“ (Dienos naujienos. – 1933.)
    
1933 m. balandis. „Vietos šaulių būrys nuo  kovo 26 d. eina netarnavusių kariuomenėje narių mokymą, kuris tęsis apie 4 mėn. Programa – lygi naujokų apmokymų programai. Išlaikiusiems geriausiai bus skiriamos dovanos: kišeninis laikrodis ir antras – 20 lt. vertės knygų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Balandžio mėn. 24-25 d. gediminėnus aplankė Vyr. Št. Sp. ir Šviet. Skyriaus viršininkas pulk. Šarauskas, kuris aplankė padalinius, norėdamas susipažinti su pulko kareivių švietimo darbu ir jų vaisiais. 25 d. 18 val. aplankė likt. pusk. bendro lavinimo kursus, kurie veikia Ukmergės miesto v-bos patalpose jau 4 metai. [...]. Paskutinėmis [balandžio] dienomis 1 pėst. pulką taip pat aplankė su aukštesniąja vadovybe vyriausias kariuomenės gydytojas gen. leit. Nagevičius, kuris apžiūrėjo padalinių virtuves, maisto sandėlius, maistą, kareivines, rūbus, pataline, sveikatą ir bendrai kas liečia sanitariją. Visur ir viską rado pavyzdingoj tvarkoj.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. balandis. „Šio mėn. 26 d. Ukmergės gat. pasirodė pilnoj uniformoj lenkų 13-to pulko eilinis kareivis, kuris į jį iš smalsumo bežiūrintiems sakė: Sveiki! Nepriklausomos tautos sūnūs. Pasiteiravus sužinota jo bėgimo [iš Lenkijos kariuomenės] priežastis. / Pirmiausiai nepakenčiamas maistas ir kitokie nežmoniški elgesiai, o ypatingai tas viskas krenta ant lietuvių pečių, nes juos visur pažemina ir persekioja. / Šerlok-Holms.“ (Naujos žinios. – 1933.)

1933 m. balandis. „Ukmergės inteligentų klubo salėje buvo visuotinis L. K. Kūrėjų Savanorių S-gos Ukmergės skyriaus narių suvažiavimas./ Pirm. Šneideraitis pranešė, kad praeitais metais daug padaryta savanorių materialinei būklei gerinti/ Iš garbės teismo pranešė pulk. Stepulionis. Praeitais metais buvo iškelta tik viena byla. Kaltajam šiame suvažiavime viešai atsiprašius, byla nutraukta./ Į naują skyriaus valdybą išrinkti: p. p. Švoba, Gėgžna, Šneideraitis, Buinikis ir Paškauskas. Revizijos komisijon – p. p. Januškevičius, Ketvirtis, Grybauskas. Garbės teismas vienbalsiai nutartas palikti tas pats./ Gyvai kalbėta apie ekskursijas, savanorių žemės sklypus, patriotiškumą, steigimą savanoriams sanatorijos ir t. t./ Į visuotinį suvažiavimą išrinkti 4 atstovai. [...] Suvažiavime dalyvavo per 80 savanorių.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. balandis. „Nuo šių metų pradžios Ukmergės statybos komisija išdavė trisdešimt su viršum leidimų naujų namų statymui. Statomieji namai daugiausiai yra mediniai, vos tik keturi mūriniai. Smarkiausia statyba eina naujai pravestose, modernišku stiliu, gatvėse. Tur būt dėlei to, kad čia daug greičiau ir pigiau galima nusipirkti sklypus. Tenka konstatuoti, kad Ukmergė kiekvienais metais modernišku būdu darbo srity daro didelę pažangą.  Šer. Hol.“ (Naujos žinios. – 1933.)

1933 m. balandis. „Į Ukmergėje įvykusią [balandžio 23-24 d.] abiejų rajonų konferenciją privažiavo tiek daug mokytojų, kad visi čia esantieji viešbučiai buvo pripildyti su kaupu nakvojančiais. Kai kurie viešbučių savininkai dėlei to už nakvynę pakėlė  kainas. Tačiau nors ir pabrangusiuos viešbučiuos, nebuvo galima gauti nakvynės. Viešbučių savininkai iš džiaugsmo trina rankas, nes panašaus uždarbio jie jau senai nematė.  Šer. Hol.“ (Naujos žinios. – 1933.)

1933 m. balandis. „Iki šiol Ukmergės teniso žaidėjai turėjo aikštelę. Tačiau paskutiniuoju laiku atsiradus daugiau žaidėjų, visi susirūpino klubo ir žmoniškesnės aikštelės steigimu. Tam nesenai įvyko „steigiamasis“ teniso mėgėjų susirinkimas, per  kurį daugiausiai buvo ginčijimąsi dėl parinkimo aikštelei vietos. Daugiausia minimas piliakalnis. / Šer. Hol.“ (Naujos žinios. – 1933-04-28 – Nr. 33. – P. 4.)    

1933 m. „Balandžio 30 d. Ukmergės rajono tunto skautai surengė Šv. Jurgio – skautų  patrono minėjimą.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „[...] Šiomis dienomis vėl pradedami tolesni [Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos bažnyčios] remonto darbai. Dabar darys karnizus, išorinius piliorius ir žadama perdengti stogas. Viskas kainuos dar kelis tūkstančius  litų. Bet kiek tikrai – dar neapskaičiuota.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. balandis. „Šiemet,  iki gegužės 1 d. Ukmergės pašte užregistruota 150 radijo abonentų. Vėliau tikimasi užsiregistruos dar daugiau, nes „zuikių“ [nemokančių radijo abonento mokesčio] spėjama yra du kart tiek.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

Gegužė
1933 m. „Gegužės mėn. 2 d. [1 pėstininkų] pulkas gan gražiai paminėjo sidabraplaukį Lietuvos veteraną a. a. kan. dr. Juozą Tumą – Vaižgantą. Po pietų poilsio visuose padaliniuose buvo skirta gan ilgas laikas paskaitoms, kuriose buvo apibūdinta a. a. kan. Tumo – Vaižganto darbuotė, siekiai, ką Lietuvai yra davęs ir t. t. Po kalbų buvo atsistota keletas minučių ir pagerbtas susikaupimu. Kariai gailisi ir liūdi jo.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. gegužė. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko mok. k-dos vyr. pusk. Bronius Urbonas turi gan didelį talentą ir pašaukimą dailės ir keramikos srityje. Iš molio ir gipso yra padirbęs daug įvairių ir vertingų statulėlių, kuriomis daugumas papuošė rašomuosius stalus, komodas ir sienas. Be to, minimas puskar. daug gražių dalykėlių išleidžia į rinką, pavyzdž., kiškelių, gandrelių, avinėlių gulinčių ant knygos ir kitų, kuriuos mes vartojam Velykų švenčių stalui papuošti. Kitokius keramikos ir dailės išdirbinius plačiai pažįsta ir provincijos pirkliai ir rinka. Nors minimas puskarininkis yra pakankamai išsilavinęs, bet dailės ir  keramikos srityje nėra mokęsis.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Pablogėjus kaimo ekonominei padėčiai į miestą ateina daug vyrų ir mergaičių tarnauti. Ukmergėj jaučiamas didelis tokių perteklius. Tarnaitės siūlosi net už 8-10 lt. į mėnesį.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužės 5 d. Ukmergėje buvo surengta Pavasario šventė. Prie nepriklausomybės paminklo susirinkusius visų miesto mokyklų moksleivius pasveikino 1 pėstininkų pulko orkestras ir moksleiviai išsiskirstė į įvairias miesto ir apylinkių vietas sodinti medelių. Lenkų vidurinės mokyklos ir žydų gimnazijos moksleiviai sodino medelius mieste, o valstybinės gimnazijos moksleiviai pasodino apie 3500 medelių Pivonijos miške. Po darbų moksleivius miesto burmistras Rėklaitis vaišino pyragaičiais, o pulko lauko virtuvė – kava. Šioje pavasario šventėje dalyvavo apie 1500 moksleivių. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužės 5 d. Ukmergės apskrities policijos vachmistras Juozas Raudonis paskirtas atsarginiu nuovados viršininko padėjėju prie Ukmergės nuovados. (Policija. – 1933)

1933 m. „Gegužės 5 d. Ukmergės autobusų stoty pasirodė vienas pilietis, kurio švarko atlape buvo prisegtas hakenkreucas [hitlerininkų svastika]. Tą pastebėję žydai ėmė švilpti. Gal būtų kilęs didesnis triukšmas, bet stoties v-kas įsakė nutilti, pagrasė policija. Žydai švilpti nenustojo, tik pasakė, hitlerininko neliesim, bet švilpauti galima. Pilietis su hakenkreucu įsėdo autobusan ir išvažiavo Kavarskan.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Pirmosios futbolo rungtynės Ukmergėj [tais metais] įvyko V. 6 d. tarp 1 p. p. ir „SSK“ komandų. Rungtynės baigėsi lygiomis 2:2 (kernerių [kampinių] santykiai 1:1)“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Sekmadienį [gegužės 7 d.] Ukmergės miesto sodne griežė 1 p. p. orkestras. Sodne buvo pilna žmonių. Girdėt, kad ir ateity sekmadieniais orkestras linksmins ukmergiečius.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Jūrų skautai veikia. D. L. Kun. Vytenio laivo vandens skautai žada greit pasirodyti Šventojoj. Dabar laive yra 35 skautai. Suskirstyti į 3 valtis. Balandžio 17 d. sukanka 2 m. nuo laivo įsikūrimo. Sukaktuvės buvo minimos Motinos dieną [gegužės 7 d.]. Labai rūpinamasi būtinai įsigyti gerą laivą.“ (Skautų aidas. – 1933.)
    
1933 m. gegužė. „Prie pernai pravestos gatvės „Liepų alėjos“ grindinio dirba 15 darbininkų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Polic. vachmistras p. J. Raudonis pakeltas į nuovados vir-ko padėjėjus./ Kriminalinė policija persikėlė į naujas patalpas, Pilies g. 3 (kur anksčiau buvo viešbutis „Metropol“)“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Ukmergės apyg. l. kasos direkt. M. Lapinskas visai silpnas. Jis jau serga keletą mėnesių. Ilgą laiką gulėjo Kauno ligoninėje, dabar atvežtas Ukmergėn.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Ukmergėj du stambūs galanterijos prekybininkai F. Rašanskienė – Rabinavičienė ir C. Grosas nori susijungti ir atidaryti vieną didelę krautuvę.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. Ukmergėje sulaikytas recidyvistas Kazys Vitkauskas, ne vieną kartą turgaus dienomis apvogęs bekonus pardavusius ūkininkus. Pradžioje nusikaltėlis vaikščiodavęs turguje, derėdavęsis, o įsidėmėjęs daugiau pinigų uždirbusį ūkininką prašydavęs už „gerą atlyginimą“ pavežėti. Važiuojant pavaišindavo ūkininką degtine su migdomaisiais vaistas ir apvogdavo. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Iš gegužės 9 į 10 d. Ukmergėj apvogta L. Saltenio krautuvė (Kauno g. 11). Nuo durų nulaužti 2 užraktai, išnešta 3 revolveriai ir 500 šovinių.“ (Dienos naujienos. – 1933.); „V. 10. Ukmergės m., Kauno gt. 9 nr. Šaltanio [Šaltenio?], Jono iš krautuvės pavogta: 1) revolveris „Mauser“, 317343 nr., 6,35 klbr. – 70 lit.; 2) du revolveriai „Cacado“, 53106, 88644 nr. nr., kurių vienas 7,65 ir kitas 6,35 klbr. – 110 lit.; 3) mažas baltas montekristas „Patent“ – 25 lit., 4) 250 šovinių 7,65 klbr. Ir 250 šovinių 6,35 klbr. – 75 lit.; 5) pinigų 25 lit. Viso pavogta už 305 lit. Krim. polic. Ukmergės Apygarda [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. gegužės 11 d. į Ukmergę iš okupuoto Vilniaus krašto atkeliavo iš lenkų kariuomenės dezertyravęs lietuvis Antanas Pivoras. Kareivis apsisprendė netarnauti svetimoje kariuomenėje nepakęsdamas persekiojimo už lietuviškumą, dėl blogų gyvenimo sąlygų, maisto. Pasak A. Pivoro, Vilniaus  krašto gyventojų padėtis, ypač krizės metu, yra sunki, jaučiamas didelis skurdas. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Gegužės mėn. 9, 10 ir 12 d. 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko I, II ir III batalionai atliko iki Širvintų po 25 km žygį. Nors šlapiam pavasariui esant buvo mažiau žygiuojama, bet kareiviai nesijautė nuvargę. Tai liudija, kad kareiviai gerai ir stipriai buvo užsigrūdinę žiemos metu. Visas žygis su poilsiu ir  kitomis pertraukomis trūko tik 5 val. Grįždami  kariai nugalėjo pulko kliūtis [specialiai įrengtų kliūčių ruožą?]. Susirgusių, pavargusių ir nusiskundžiančių nebuvo, nors oras buvo šiltas ir nepalankus žygiui.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Ukmergės m. savivaldybė sporūtos stadionui paskyrė daugiau kaip 9 ha žemės plotą. Toji žemė sporūtos nuosavybėn pereis nuo liepos 1 d. Tad šiais metais ten sportuoti dar neteks, tik bus pravesti stadiono įrengimo darbai. Girdėt, kad tam tikslui s-bė skiria 10000 litų. Tuo tarpu sportininkai sportuoja už rusų kapų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužė. „Paskutiniu laiku Ukmergėj atpigo negesintos kalkės, pūdas parduodamas 1-2,50 lt.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. Nuo gegužės 1 d. buvo įvesta leidimų sistema autobusų susisiekimui maršrutu Kaunas – Ukmergė – Zarasai. Iš ukmergiškių autobusų savininkų leidimus gavo tik 4. Todėl kiti ėmė ieškoti kitų maršrutų: važinėti į mažus miestelius arba net važiuoti į Kauną aplinkiniais vieškeliais. Kelionė Ukmergė – Deltuva – Šėta – keli kaimai – Vilijampolė – Kaunas keleiviui kainuojanti tik 3-4 litus, t.y. keliais litais pigiau, nei vykstant tiesiai į Kauną, todėl keleivių, vykstančių šiuo maršrutu, užtenka. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gegužės 15 d. sukako 10 metų, kai Ukmergės apskrities policijos Ukmergės (I eilės) nuovados viršininkas Petras Vilniškaitis tarnauja policijoje. 1923 m. gegužės 15 d. jis buvo paskirtas Marijampolės apskrities milicijos milicininku. Tų pačių metų birželio 1 d. pakeltas į vyr. milicininkus. 1924 m. lapkričio 1 d. paskirtas Marijampolės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėju. 1928 m. birželio 15 d. baigė aukštesniąją policijos mokyklą. 1929 m. vasario 1 d. paskirtas Ukmergės policijos nuovados viršininku. 1924 m. piliečių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu jam pareikšta padėka bei paskirta 40 litų piniginė premija už susekimą ir suėmimą pabėgusių iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo kalinių Deltuvos ir Kubiliaus. 1932 m. Lietuvos Prezidento apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. (Policija – 1933.)

1933 m. „Gegužės mėn. 20 d. 1 pėst. pulko [futbolo] I kom. žaidė su Ukmergės žydų k-da „Kodimo“. Rungtynės baigėsi 3:1 pulko naudai. Visą laiką gediminiečiai smarkiai spaudė „Kodimo“ vartus. Publikos buvo gana daug, nes visi domėjosi dviejų stiprių k-dų žaidimu.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Gegužės mėn. 25 d. buvo [Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“] Ukmergės rajono skyrių atstovų sporto kursai. Į kursus atvyko 16 skyrių atstovai./ Sporto kursams vadovavo JSO [Jaunalietuvių sporto organizacijos] vadovybės atstovas Eidukas, Ukmergės gimnaz. mokytojas Vorobėjus ir I p. p. [pėstininkų pulko] leit. Šemaška. Centro atstovas padarė platų rengiamos šventės pranešimą, supažindindamas, kaip reikia jai pasiruošti ir kokios reikšmės turės jos pasisekimas mūsų sąjungai./ Rajono vadovybė ir skyrių atstovai padėkojo centro atstovui už suteiktas sporto žinias, o ypač JSO vadovybei liko dėkingi už suteiktus sporto įrankius, ietį, diską ir rutulį ir už pažadėtus: Vidiškių skyriaus futbolo komandai – futbolą [futbolo kamuolį?] ir Ukmergės – krepšiasvydžio [krepšinio] komščiasvydžio [?] komandai – kamuolį.“ (Jaunoji karta. – 1933.)

1933 m. „L. K. J. „Pavasario“ Federacijos Ukmergės Rajonas š. m. gegužės 27, 28 d. d. Ukmergėj, Vienuolyno salėj, suruošė kuopų ir kuopelių vadams kursus. Paskaitas skaitė: iš religijos srities – Dr. kan. T. Senkus, apie „Pavasario“ s-gos reorganizacijos reikšmę – stud. A. Valaitis. Be to, buvo dėstomas praktiškas veikimas, susirinkimų vedimas, raštinės tvarkymas ir meno reikalai./ Atskirame vyrų posėdyje kalbėjo stud. A. Valaitis, mergaičių posėdyje – stud. Rimkutė. Kursus lankė iš 14 kuopų apie 62 žmonės.“ (Pavasaris. – 1933.)

1933 m. gegužė. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 9; kviečiai – 12; miežiai – 8,50; avižos – 8,50; vikiai [pašariniai ankštiniai] – 7,50; žirniai – 12; sėmenys – 15; dobilai pašarui – 4,50; ruginiai miltai – 10; kvietiniai miltai – 27; miežinės kruopos (litų už kg) – 0,35; juoda duona – 0,25. Arklys vidutinis – 100 lt., melžiama karvė – 100 lt., buliai aukšto mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 14; prieauglis (buliukai, telyčios) – 12. (Mūsų laikraštis. – 1933.)

Birželis
1933 m. „Birželio 1 d. Ukmergėje „Knygnešio“ laikraščių pardavėjas, siūlydamas praeiviams laikraščių, ėjo pagal „Spaudos“ kioską ir susiginčijo su ten buvusiu pardavėju. Įsikarščiavę konkurentai ginčą išsprendė muštynėmis./ „Knygnešys“ laikraščius Ukmergėn pristato apie dvi valandas anksčiau už „Spaudą“. Sveikintinas toks laikraščių platintojų aktyvumas.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželio 1 d. Juozas Švoba paskirtas valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apygardos viršininku. (Policija. – 1933.)

1933 m. birželis. „Kino „Lira“ pranešė, kad padarytas sindikatas su kino „Modern“ nuo birželio 1 dien. nebeveikia.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Miesto sodne statomas fontanas pradės veikti birželio 4 d. 17 val. su tam tikromis iškilmėmis.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. „Dabar Ukmergės turguose maisto produktų kainos labai žemos. Tačiau provincijos turguose dar žemesnės. Būtent: sviesto klg. – 1,70-2,00 lt., grietinės ltr. – 0,50 lt., didelis sūris – 0,50 lt., kiaušinių desėtkas – 0,40 lt. ir t. p.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. Ukmergėje įkurtas futbolo sąjungos komitetas. Jo pirmininkas – Ukmergės šaulių būrio vadas V. Stelmokas, iždininkas B. Maizelis, sekretorius Mikracas ir A. Grabnickas – narys. Suregistruoti Ukmergės futbolo klubai: SKK (užregistravo dvi komandas – A ir B klasėse), „Kodimo“, „Sparta“ (t. p. po dvi komandas – A ir B klasėse) ir „Oze“ draugijos komanda ( A klasėje). 1 pėstininkų pulko futbolininkai į komiteto veiklą neįsijungė. Komitetas nustatė tam tikras taisykles: draudžiama žaidėjams pereidinėti iš klubo į klubą, rungtynių metu „nevartoti  nei kumščio jėgos, nei „kaustymų“. Nusižengę taisyklėms bus diskvalifikuojami tam tikram laikui. Be to, sudarytas tam tikras lėšų kaupimo fondas į kurį bus pervedami 10 proc. lėšų gautų už parduotus į rungtynes bilietus. Šie pinigai būtų skirti žaidėjų draudimui./ Ukmergė. Šiomis dienomis 1 pėst. pulkas griežtai uždraudė savo aikštėje treniruotis kitoms futbolo komandoms. Tos komandos atsidūrė labai blogoj būklėj ir, kaip teko girdėti, protestuodamos mano atsisakyti žaisti su pirmo pėst. pulko komanda. Be to, žydų „Kodimo“ ir 1 pėst. pulk. komandos atsisako žaisti su labai silpna lenkų „Sparta“. Tokiu būdu visos Ukmergės futbolo komandos tarpusavio žaidimą nutraukia.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. „Miesto savivaldybei paskyrus miesto stadionui 9,5 ha žemės, sportininkai, ypatingai mokiniai nudžiugo, kad nereikės trankytis po įvairias netinkamas aikštes. Kiek  laiko kūno kultūros  pamokos buvo ten atlikinėjamos. Bet dabar... kažkodėl stadione vėl uždrausta gimnastikuotis. Kūno kultūros pamokos vėl atliekamos netikusiose aikštėse. Vėl vargas. Keli mokiniai jau net susižeidė. Daug kas juokiasi, girdi, stadioną „pavogė“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželio 7 d. Ukmergės apskrities eilinis policininkas Juozas Tekoris paskirtas policijos vachmistru. (Policija. – 1933.)

1933 m. birželis. „Audimo kursai Ukmergėj turi didelio pasisekimo. Neseniai pradėta trečioji laida. Ji tęsis iki birželio 22 d. Šioje laidoje daugiausia mokosi valdžios gimnazijos mokinės.“ (Dienos naujienos. – 1933.); „Ukmergė. Jau trečias mėnuo, kai Ukmergėje veikia Žemės Ūkio rūmų suruošti audimo kursai. Susidomėjimas kursais visą laiką gana didelis. Dvi pirmąsias laidas baigė apie 30 mokinių. Gaila tik, kad dabar pavasario darbai neleidžia kaimo merginoms gausingiau kursus lankyti. Bet klausytojų kursuose netrūksta, nes juos būriais pradėjo lankyti gimnazijos mokinės. Jos, ligi pietų sėdėjusios klasėse, nuo 16 val. vėl sėdi kursuose, atidžiai klausydamos paaiškinimų, gražiai dirba įvairius kilimus bei audinius. Matyt ruošiasi būti geromis šeimininkėmis.“ (Ūkininko patarėjas. – 1933.)

1933 m. birželis. Laikraštyje „Dienos naujienos“, pasiremiant ukmergiškių leidžiamo savaitraščio „Rytų Lietuva“ publikacija, rašoma apie smarkiai apleistą ir netvarkomą Ukmergės piliakalnį: „[...] priterštas, pilnas šiukšlių. Takai sugriauti. Suolai sulaužyti, tik kažin kokiu stebuklingu būdu, bene trys liko. O piliakalnio pašlaitė, tai vien tupyklomis apstatyta [...]“. Toliau straipsnelyje primenama garbinga ir legendinė piliakalnio praeitis ir stebimasi: „Keista. Ukmergiečiai stato fontanus, gražias mokyklas ir t. t., o piliakalnis paliktas Dievo valiai“. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „Miesto savivaldybė birželio 10 d. jau paleido į darbą autobusą, kuris, kad nedulkėtų laistys svarbesnes gatves. Per visą sezoną vienas kv. metras gatvės, palaistyti kainuos 7 cnt./ Miesto savivaldybė pasamdė du žmones – specialistus šunis gaudyti.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. „Savaitraštis „Rytų Lietuva“ per vasaros atostogas eis kas dvi savaites, o nuo rugsėjo 1 d. vėl  kas savaitė. Šio laikraščio redakcinės komisijos nariai išvažiuoja net į šventąją žemę.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. „Ukmergės VV S-gos [Vilniui vaduoti sąjungos] skyriaus išrinkta nauja valdyba iš p. p. Grikinio, Endziulaičio, Vanago, Krištolaičio, ir Staniulaičio. Sena valdyba buvo neveikli.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. birželis. „[...] Ukmergės [šv. Vincento a Paulo Draugijos] sk. minint Dr-jos 100 metų ir Fr. Ozanamo sukaktuves ta proga pamaldų metu vaikučiai (iš pr. mokyklų ir darželių) giedojo šv. giesmes, kas labai patiko tuo metu bažnyčioje buvusiems. Skyrius gražiai veikia kan. Špakevičiaus vadovaujamas. Vietiniai inteligentai, ypač ponios p. Deveikienė, Steponavičienė, Gegžnienė gelbsti vargšų globos darbe, o p. M. Mackevičius jau 20 metų kaip rūpinasi čionykščiams vargšams padėti. [...]“ (Rytas. – 1933.)

1933 m. birželis. „Ukmergės Lietuvos Banko skyriui dabar eina dažymo darbai. Tik mūsiškiai meistrai, matydami tai, dejuoja, kodėl ir šį kartą tas darbas pavestas ne saviems, o kitataučiams.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. birželis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 9; kviečiai – 12; miežiai – 8,50; avižos – 8,50; žirniai – 12; sėmenys – 15; ruginė duona (litų už kg) – 0,25. Kiaušiniai (10 vnt.) – 0,60 lt. Nesūdyto sviesto kg – 2 lt. (Mūsų laikraštis. – 1933.)

1933 m. „[...] Birželio 29 d. Ukmergės [apskrities šaulių] rinktinė surengė šiemet pirmąją didelę raitųjų sporto šventę./ [...] Iš Kauno atvykęs kavalerijos ltn. Gecevičius padėjo tinkamai šioms rungtynėms pasiruošti./ Šventė prasidėjo pamaldomis, kurias atlaikė ir pamokslą pasakė kun. Gleveckas. Ragino visus lietuvius burtis po šia galinga, kartu ir garbinga šaulių vėliava./ Po pamaldų Kęstučio aikštėje, prie nepriklausomybės paminklo, buvo [šaulių] dragūnų ir šaulių paradas. Išsirikiavusius šaulius 1 p. pulko vadas plk. Rėklaitis pasveikino, priėmė paradą ir pasakė kalbą. [...] 14 val. Pivonijoj (prie pulko šaudyklos) prasidėjo dragūnų sporto rungtynės. Pirmasis užjojimas buvo  karininkų. Iš viso reikėjo nugalėti 8 kliūtis. Pirmąsias vietas laimėjo j. ltn. Paknys su arkliu „Grigas“ ir ltn. Šmaukšta su arkliu „Stumbras“. Jiems įteikta kavalerijos štabo ir 1 p. pulko skirtos dovanos./ Antras užjojimas švarumon [?], dalyvaujant dragūnams. Pirmą vietą laimėjo drag. vyr. pusk. Kaušakis su kumele „Izida“, antrą – drag. Skapas su arkliu „Blefas“, trečia drag. Baravykas su kumele „Lukštė“. Jiems įteikta paaukotos Ukmergės apskr. v-bos, VI š. rinktinės ir pramonininko p. Deveikio dovanos./ 2 km riščiabėgis. Pirmą vietą  laimėjo drag. Steikūnas su arkliu „Žaibas“, antrą – pol. v-kas [policijos valdininkas?] Svilas. Jiems įteiktos dovanos p. Deveikio ir p. Lemano./ Zovada 1,5 km pirmą vietą laimėjo drag. Skapas, antrą pol. v-kas Stumbras su kumele „Liza“, trečią – drag. Piešina su arkl. „Žilvitis“. Jie gavo paaukotas p. Deveikio, p. Krikūno ir Lietuvos banko direkt. Charžausko dovanas./ Medžiokliniam 3 km užjojime daugiausia dalyvavo. Pirmąsias vietas laimėjo ir gavo prizus 12 raitelių: Skapas, nuov. v-kas Stumbras, Vieraitis, Baravykas, Steikūnas ir kt. Medžiokliniame užjojime kavalerijos štabo pereinamą dovaną laimėjo Ukmergės šaulių dragūnų būrys. Dovanas paskyrė kavalerijos viršininkas, miesto sav., Ukm. pol. sporto klubas [Ukmergės policininkų sporto klubas?], apskrities v-ba, VI rinktinė, Ukm. moterų skyrius [?], „Rytų Lietuvos“ dr-ja, notaras Rimša ir kt./ Po to buvo pademonstruotas arklio guldymas ir duotas specialus dragūnams atlikti uždavinys – susprogdinti tiltą. Viskas atlikta vikriai ir tinkamai. Pabaigoje buvo ataka ir džigitavimas./ [...] Rinktinės vadovybė dėkinga 1 pulko vadui plk. Rėklaičiui už suteiktą materialinę paramą ir sanitarinę pagalbą./ Sporto rungtynių žiūrėti susirinko tūkstantinė minia žmonių, nes tą dieną Ukmergėje buvo atlaidai. Žiūrovų eilėse buvo matyti gana daug karininkų, inteligentų  ir šaulių. Buvo net iš Gaižiūnų poligono atvykusių.“ (Karys. – 1933.)

Liepa
1933 m. „VII. 4. Ukmergės m. Šviderskio Aleksandro  iš sandėlio [pavogtas dviratis]: „Indian“ mažai vartotas, juodai dažytas, ant balnelio ura raidės H. ir S. – 200 lit. Krim. Polic. Ukmergės Apyg. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. „VII. 8. Ukmergės m., Vytauto g-vėj iš Jagmino, Stasio krautuvės pavograus vyriškas kišeninis laikrodėlis, firmos „Cyma“, juodas, ciferbl. baltas, rodyklės geltonos, skaitlinės arabiškos, be stikliuko, vert. 30 lit. Val. saug. ir krim. pol. Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

1933 m. liepos 10 d. išduotas pasas rabinui Sroeliui Gartenui. Jis gimė 1900 (1890) m. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Pikelių miestelyje. Tėvas - Mauša Gartenas, motina - Ester Gartenienė-Desteraitė. Tėvai 1915 m. išvyko į Palestiną. Į Ukmergę S. Gartenas atsikėlė iš Kelmės 1926 m. 1933 m. S. Gartenas gyveno Nuotekų g. 8, buvo vedęs (1930 m. lapkričio 28 d. Ylakiuose) Beilę Rabinovičaitę (g. 1910 m. gegužės 18 d. Ylakiuose), Ylakių rabino Šmuelio Jankelio Rabinovičiaus dukrą, kuri iki vestuvių buvo ir Ylakių žydų metrikacijos punkto sekretorė. Šeima turėjo dukrą Libę Miriją (g. 1932 m.). S. Gartenas pasirašinėjo lotyniškais rašmenimis, kalbėjo ir lietuviškai. (LCVA.)

1933 m. „Liepos mėn. iš 10 į 11 d. 1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas atliko nakties mokomąjį žygį. Žygį sudarė iš dviejų rinktinių dalių, k. t. I rinktinę iš senų kareivių  ir II rinktinę iš jaunų kareivių. I rinktinės maršrutas: Ukmergė – Deltuva – Aukšt. Lokėnai – Pageležiai – Ukmergė,  iš viso 42 km. II rinktinės maršrutas: Ukmergė – Deltuva – Kurmeliai – Ukmergė, iš viso 18 km. Žygio tempas 1 km – 12 min. Žygis su ilguoju ir trumpesniais poilsiais truko tik dvylika valandų [rinktinės, tikriausiai, žygiavo viena po kitos]. Nors žygio tempas buvo įtemptas ir atstumas, palyginus su laiku, buvo gana didelis, tačiau kareiviai nesiskundė ir vežimai su sanitarijos malone buvo nereikalingi. Liepos 16 d. vakare jau išžygiavome į poligoną pakeisti savo ankstybesnius ginklo draugus.“ (Karys. – 1933.)

Rugpjūtis
1933 m. „Rugpjūčio mėn. 6 dieną buvo Ukmergės skyriaus jaunalietuvių didelė gegužinė. Be pasilinksminimų jaunalietuviai sportininkai paįvairino gegužinę gimnastikos pratimais. Savo darniais judesiais stebino svečius ir paskatino jaunuoles,-ius greičiau dėtis prie jų. Kitą dieną naujai įstojo 10 sportininkų, iš jų 4 mergaitės./ Sportininkams vadovavo Rajono sporto vadas ir jaunalietuvių skyriaus pirmininkas Vl. Šimonis./ Teko girdėti, kad Ukmergės rajono jaunalietuviai sportininkai labai susirūpino rengiamu rugsėjo mėn. Širvintų ir Ukmergės jaunalietuvių kongresu Širvintose. Visą atliekamą laiką skiria treniravimuisi bendriems pratimams, o ypatingai lengvaatlečiai ir futbolininkai susirūpinę pirmenybėmis.“ (Jaunoji karta. – 1933.)

1933 m. „VIII – 13 d. Tamošiūnas be jokių priežasčių sumušė uniformuotą savanorį M. Golmaną. Surašytas protokolas ir pasiųstas Ukmergės karo komendantui. Už tai Pr. T. nutarė „atkeršyti“ ir VIII – 15 d. bandė M. Golmaną vėl sumušti. Bet laiku įsimaišė policija ir spėjo surašyti antrą protokolą./ Pr. T. ukmergiečiams pažįstamas, kaipo mušeika: už savo „darbus“  jau turėjęs daug bylų“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. rugpjūtis. „Ukmergėj yra dvi žydų gimnazijos: viena hebrajų , kita realinė. Abiejų silpna piniginė būklė, nes vis mažėja mokinių skaičius. Dėl tos priežasties nuo š. m. mokslo prad. nori susijungti į vieną gimnaziją. Dėstomoji kalba būsianti hebrajų.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. rugpjūtis. „Nuo antro pusmečio užsidarė Pirklių klubas. Neseniai juo pasekė visuomenės klubas.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. rugpjūčio 27 d. buvo Vilkmergės apskrities šaulių rinktinės būrių šaudymo mokymai. Dalyvavo geriausi būrių šauliai. Mokymams vadovavo rinktinės vadas kapitonas K. Kuzmickis. Geriausiai šaudžiusiems rėmėjai paskyrė prizus – keturis kišeninius laikrodžius. Taikliausi buvo ir prizus  laimėjo: širvintiškis A. Novickis, pelnęs 91 tašką, Stimburys iš Giedraičių (90 tšk.), A. Tatarėlis iš Šešuolių (87 tšk.) ir lyduokietis Kazys Druskys (86 tšk.). Prizus įteikė rinktinės valdybos iždininkas A. Čekanavičius. (Trimitas. – 1933.)

1933 m. rugpjūtis. [Prierašas po nuotrauka:] „Du Ukmergės [amatų ?] mokyklos mokiniai parvažiavę atostogų į kaimą padarė ūkininkui skiedroms [skirtoms dengti stogus] drožti mašiną. Mašina labai paprasta, kainuoja 300 litų, bet darbą atlieka puikiausiai, pagamindama per valandą po 30-40 kapų [1800-2400 vnt.] skiedrų. Mašina varoma 3 arkliais arba 6 PS stiprumo motoru.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1933.)

Rugsėjis
1933 m. rugsėjis. „Paskutiniu laiku Ukmergės prekybininkai, dalyvaujant [Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos] Skyriaus Valdybai, dažnai daro posėdžius ir pasitarimus, kuriuose keliami svarbūs bendri reikalai, visapusiškai svarstomi ir jau bandomi įgyvendinti./ Pastaruoju  metu stambesni prekybininkai susitarę bendromis jėgomis, Valdybos nariams tarpininkaujant, pradėjo išsirašinėti kai kurių prekių. Jau trečią kartą gauną nors po nedidelį transportą „Rūtos“ saldainių ir šokolado. Gavę naują transportą, tuojau visi pasiskirsto prekes i r uoliai pardavinėja bei platina, kaip geriausius lietuvių  išdirbinius./ Nors „Rūtos“ fabrikas saldainius duoda labai geromis sąlygomis, tačiau gaila, kad sąjunga, dėl pinigų stokos, negali didesnių transportų užsisakyti ir pilnai visų patenkinti. Vis dėl to sąjungos darbas plečiasi ir jau bandoma  ir kitas prekes išsirašinėti bendrai – iš to matyti, kad netrukus teks steigti bendras urmo sandėlis Ukmergėje./ Ukmergiečiai pirmieji pradėjo Sąjungos organizavimo darbą; jiems teks, turbūt, pirmiesiems ir urmo sandėlį organizuoti./ Ukmergėje lietuviai prekybininkai dygsta kaip po lietaus grybai./ Kolonijinių ir maisto produktų krautuvių turime jau 18, mėsos produktų – 10 krautuvių ir 5 būdeles, 3 pieninės, 3 knygynai, 1 manufaktūros krautuvė, viena galanterijos krautuvė. Maža ko jau mums betrūksta, dar neturime geležies ir odų krautuvių, bet ir ta spraga gal netrukus bus užkišta. Jei pridėsime 5 kooperacines krautuves ir šeštą kooperacijos sandėlį, kuris taip pat pardavinėja smulkmenom, kaip ir kiekviena krautuvėlė, tai Ukmergėje iš viso bus daugiau kaip penkios dešimtys lietuvių prekybos įmonių.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. rugsėjo 10 d. 1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulkas šventė savo 15-os metų sukaktuves. Į iškilmes atvyko daug svečių iš Kauno. „[...] Svečių sutikime dalyvavo visi vietos įstaigų viršininkai, visuomenės atstovai. Pulko kapelionas Keblaitis atlaikė iškilmingas šv. Mišias. Po to pasakė pritaikytą tai dienai žodį. Svečiai priėmė kariuomenės, šaulių, moksleivių ir kitų organizacijų paradą. Šventės proga Liepų alėja perkrikštyta į Prezidento Smetonos alėją. Pašventintos praėjusiais metais pastatytos moderniškos kareivinės.“ (Rytas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. „Prieš porą metų vieną gražią dieną Ukmergėje, Kauno g-vėje, po nakčiai atsirado nauja iškaba: Spaustuvė – Valujo. Pasirodo, kad tai lietuvis, prisideda prie verslovininkų sąjungos ir aktyviai joje dalyvauja; darbininkas labai geras, spaudos darbą labai gerai moka ir puikiai atlieka./ Darbo buvo, bet medžiagos nebuvo; reikia pirkti – pinigų nėra, reikia duoti vekselius. O su vekseliais gerai išeina, nes senas spaustuvininkas Slonimskis už juos moka pinigus, perka vekselius ir renka tol, kol surinkęs didesnę sumą, visus iš karto protestuoja, išstato varžytinėms mašinas ir pats viską nuperka. Dabar iš džiaugsmo jis rankas trina, kad panaikino savo konkurentą./ Valujas rankų nenuleidžia, kreipiasi į verslovininkus, nes žino, kad tik verslovininkai supras, kokia skriauda padaryta lietuviui./ Vienas stambus verslovininkas su buvusiu verslovininkų S-gos pirmininku perka spausdinamą mašiną, buvęs S-gos reikalų vedėjas Šaltenis duoda popieriaus pjaunamą ir knygų siuvamą mašinas – ir pastato spaustuvę keliskart geresnę./ Spėjama, kad Ukmergėje leidžiamo laikraščio „Rytų Lietuva“ spausdinimas pereis į naujai įrengtą spaustuvę ir kitus visus spaudos darbus, tiek valdžios, tiek ir privačios įstaigos, ir šiaip jau visuomenė, duos tik naujai spaustuvei./ Tik tokiu būdu mes sukursime lietuviškas įmones.“ (Verslas. – 1933.); „Pasiteiravę pas Ukmergės Apskrities Teismo Antstolį p. J. Žagminą, patyrėme, kad M. Valujo spaustuvės mašinas iš varžytinių nupirko ne A. Slonimskis, o R. Luchtas, gyvenąs Kaune. Todėl šiuo atitaisome klaidingą žinutę iš Ukmergės, kuri buvo tilpusi 37-tame „Verslo“ numeryje.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. Š. m. rugsėjo 17-tą dieną, 17-tą valandą inteligentų klubo salėje įvyko nepaprastai gausus Lietuvių Verslovininkų Sąjungos Ukmergės skyriaus narių ir prijaučiančiųjų susirinkimas. Ponas Čiapas valdybos vardu atidaro posėdį, drauge nušviečia šio susirinkimo tikslą ir  kelius, kuriais reik eiti verslovininkams, norint paimti į savo rankas tai, kas mums priklauso. Po to, p. Maskoliūnas išrenkamas šio susirinkimo pirmininku. Išrinkus pirmininką, žodį gauna ponas Bajoras, skyriaus pirmininkas. Jis pranešė apie Kaune įvykusį skyrių pirmininkų suvažiavimą. Čia kalbėtojas gana plačiai apibūdino kas ten buvo kalbama bei nutarta, atsakinėjo į klausimus ir t. t./ Galu gale prieita prie klausimų ir sumanymų. Čia teko nugirsti gana daug nusiskundimų dėl per didelių mokesčių. Todėl iškeltas pageidavimas prašyti Vyriausybę, kad juos sumažintų ir kad į mokesčių komisiją būtinai įeitų nors vienas asmuo iš Verslovininkų Sąjungos [...]./ Nemaža kalbėta ir apie besiartinantį verslovininkų Kongresą bei jo reikšmę, todėl svarbu, kad tik daugiau su juo susipažintų iš arti. [...] Bene daugiausia ginčų sukėlė profesinių sekcijų steigimo reikalas. Vieni norėjo atidėti kitam susirinkimui, o kiti norėjo tuojau sudaryti organizacinę komisiją; teko net balsuoti. Balsavimu nuspręsta tuojau imtis sekcijų organizavimo darbo. Į organizacinę komisiją įėjo įvairių rūšių specialistai: p. p. Šeškevičius, Jarmulavičius, Šaltenis, Krikštaponis, Malinauskas ir Stakauskas (?). Įneštas sumanymas, kad reiktų pakelti mokesčiai tiems prekybininkams, kurie turi užvažiuojamus kiemus: juk daugiausia tų patogumų turi kitataučiai, o šie iš to daro biznį. Jie nesilaiko švenčių įstatymo ir visą dieną, kada kitos krautuvės esti uždarytos, jie visu tempu prekiauja pro užpakalines duris. Taip pat prašyti, kad tvarkos dabotojai daugiau kreiptų dėmesio į nustatytas krautuvių uždarymo ir atidarymo valandas, kad uždaromuoju laiku viskas – durys ir langinės – būtų sandariai uždarytos, o taip pat, kad būtų užgesinta šviesa, nes paprastai durys tik pridaromos, o vidui prekyba verda. Galop Šeškevičius pateikė gan opų ukmergiečiams dalyką – elektrą. [...] Sako: Kauno elektros stotis energiją teikia kūrendama anglimis, kurios vis dėlto brangiai atseinančios, o vis dėlto kauniečiai išsikovojo pigesnę elektrą. Tuo tarpu Ukmergės elektros stočiai energija beveik nieko nekaštuoja, nes malkas ar anglis atstoja Šventosios vanduo, o be to, ta pati energija naudojama lentpjūvei ir malūnui, o už elektros energiją imama aukšta kaina. Tuojau visiems pritarus, buvo sudaryta komisija iš  p. p. Šeškevičiaus, Jarmulavičiaus ir Pietreko, kuri tuo reikalu sušauks visų o organizacijų vadus pasitarti. [...] Susirinkimas baigėsi 21-ą valandą. [...].“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. „Ukmergėj ne seniausiai įvyko gana charakteringas vieno valstiečio apiplėšimas, tas aiškiai parodo, kad esame per daug nesusipratę. Čia neseniausiai vienas lietuvis prekybininkas atidarė krautuvę, kurioje, be įvairių galanterijos gaminių, galima buvo gauti „Drobės“ nebrangios medžiagos drabužiams./ Vieną dieną į minėtą krautuvę užeina valstietis nusipirkti kostiumui medžiagos. Išsirinkęs medžiagą, pradeda su prekybininku derybas. Tačiau čia jam paaiškinama, kad visi lietuviai prekybininkai praktikuoja prekybą be užprašymo, todėl ir jo pasakyta kaina yra galutinė. Po ilgų derybų prekybininkas sutiko medžiagą atiduoti be uždarbio, sakydamas, kad tai yra galutinė kaina. Tada valstietis sako: Per daug tamsta nori iš manęs uždirbti, tada aš geriau eisiu pas žydą ir ten gausiu pigiau. Tad taip juodu ir išsiskyrė. Tik prieš valstiečiui išeinant, prekybininkas paprašė, kad pastarasis, jeigu tik atras tokios pat medžiagos ir dar pigiau, negu, kad jis atiduoda, atneštų jam parodyti./ Praslinkus ne daugiau kaip dviem valandom į krautuvę įlenda tas pats valstietis su ryšuliu. „Matai, ar aš nesakiau, kad gausiu pigiau, negu, kad tamsta prašei!“. Prekybininkas nustebęs žiūri medžiagos – ta pati. Valstietis, lyg norėdamas įtikinti prekybininką pradeda pasakoti kaip jis ten derėjęsis. „Išrinkęs medžiagą, girdi, klausiu kainos, gi pirklys užprašo dvigubai. Tada aš jam pasiūlau tą pačią kainą, už kurią tamsta nenorėjai atiduoti, pridėdamas, kad jūs man už tą kainą atidavinėjot. Tada žydas sako, nors ir nutrotysiu, bet jeigu jau jis už tiek norėjo atiduoti, atiduodu ir aš“./ Iki tol krautuvininkas nieko negalėjo suprasti. Klausia, kiek jis sumokėjęs už apačią [pamušalą]. Ar jūs galite, gerb. skaitytojai, įsivaizduoti? Už apačią, kaip pasirodė, buvo permokėta dvidešimt litų, kada visas kostiumas kaštavo apie penkiasdešimt litų. Kai lietuvis prekybininkas šią suktybę parodė valstiečiui, tas iš karto tuo nenorėjo tikėti, bet kai prekybininkas, netekęs kantrybės, parodė popierius, pastarasis stvėrėsi sau už galvos. Tuojau nubėgo pas aną prekybininką, tačiau tas, kaip žinoma, nepriėmė: juk matei ir derėjaisi! Valstietis, nieko nepešęs, grįžo beveik su ašaromis akyse namo./ Nejaugi mes dar ilgai leisimės panašiai mulkinami? Ar bent jau sykį mes tam nepadarysime galo? Juk tokių pavyzdžių galima atrasti devynios galybės.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. „Ukmergės miestas turi žemės apie 2400 ha, kurių dalį, apie 400 ha, užima miškai, apie 350 ha miestas pats valdo ir likusią žemę valdo ūkininkai amžino činšo teisėmis. Šiemet baigiamas miesto ūkininkų žemių skirstymas viensėdžiais ir miestas praplečiamas dar 100 su viršum ha, kur iš karto išprojektuoti nauji kvartalai, išvedamos gatvės ir suprojektuojami sklypai statybai./ Ukmergės mieste iš viso išgrįstos 36 gatvės, išskiriant siaurutes nesutvarkytuose kvartaluose, turi betono plytų arba betono monolito šaligatvius. Gatvėms grįsti kasmet išleidžiama apie 40.000 lt./ [...] Dabar miestas [iš koncesininko K. Deveikio valdomos el. stoties] gauna nemokamai gatvėms apšviesti 10.000 žvakių [čia – el. energijos matavimo vienetas], sav. įmonių motorams 3000 klw. metams, sav. įstaigoms apšviesti 3000 klw. metams. Už šviesą gyventojai moka po 20 cnt. už žvakę ir 1 lt. klw./ 1932 m. mieste įrengtas vandentiekis. Paklota apie 2 klmtr. vandentiekio vamzdžių, šiemet vandentiekio darbai tęsiami ir tikimasi miesto centrą pilnai aprūpinti sveiku vandeniu. Pradėti ir miesto kanalizacijos darbai. Pirmoje eilėje bus įrengta kanalizacija miesto centre ir nutiesta magistralė į kareivinių rajoną./ Miestas išlaiko 6 mokyklas, kuriose yra 24 kompl.: lietuvių 13 kompl., žydų – 8 kompl., lenkų – 2 kompl. ir rusų 1 kompl. Mokyklas lanko apie 1250 mokinių./ 1932 m. miesto savivaldybė pastatė dvi pradžios mokyklas: mūrinę 7 kompl. ir medinę 4 kompl. Abi mokyklos įrengtos moderniškai su centraliniu šildymu ir vandentiekiu./ Miesto savivaldybė išlaiko gaisrininkų komandą. Priešgaisrinei apsaugai miesto savivaldybė išleidžianti kasmet apie 40.000 lt. Gaisro gesinimo priemonės – gurguolė ir du automobiliai su motoriniais siurbliais. Yra dar kariuomenės ugniagesių būrys ir šaulių ugniagesiai.“ (Lietuvos aidas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. Ukmergės vidurinė amatų mokykla „[...] įsteigta 1927 metais ir išlaikoma švietimo ministerijos. Jos organizavimą atliko dabartinis mokyklos vedėjas statybos technikas Juozas Gėgžna./ [...] Ligi 1929 metų veikė vienas stalių skyrius, o nuo tų metų rudens pradėjo veikti ir metalininkų skyrius. Ligi šio laiko išleista – stalių 3 laidos iš 21 amatininko ir metalininkų 1 laida iš 6 amat. Baigusieji yra visi lietuviai. Išėję iš mokyklos daugiausia verčiasi įgytomis žiniomis – amatu. Dalis mokosi aukštesnėse specijalinėse mokyklose. Du dirba amatų mokyklose eidami amato praktikos mokytojų pareigas./ Daugiausia dirbama – stalių skyriuje įvairūs valgomojo,  miegamojo, saliono kambarių ir virtuvės baldai ir kiti smulkūs dirbiniai, metalininkų skyriuje įvairios žemės ūkio mašinos bei padargai ir kiti smulkūs įrankiai. Dirbinių kainos,  palyginus su rinkos kainomis, 10 % žemesnės. 1932 metais dirbiniai buvo išstatyti Ukmergės žemės ūkio parodoje, kurioje gavo I laipsnio pagyrimo lakštą./ Norinčių įstoti mokyklon kasmet šuoliais didėja. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. Jau beveik metus Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo draugija leidžia savaitraštį „Rytų Lietuva“. Laikraštis turi apie 700 prenumeratorių, nemažas egzempliorių kiekis parduodamas. Daugiausia šio laikraščio skaitytojų yra Ukmergės apskrities teritorijoje, laikraščio talkininkai ir neetatiniai bendradarbiai taip pat daugiausiai ukmergiškiai bei kitose apskrities gyvenvietėse gyvenantys žmonės, dažniausiai mokytojai. Draugijos pirmininkas  ir laikraščio redaktorius – amatų mokyklos mokytojas Ignas Pacevičius, valdybos nariai: Ukmergės burmistras V. Rėklaitis, mokytojas J. Adamsas ir žydų gimnazijos direktorius L. Lempertas, narių – apie 80. Laikraščio redakcinėje komisijoje dirba mokytojas R. Grikenis ir 1 pėstininkų pulko kapelionas kunigas A. Keblaitis. (Lietuvos aidas. – 1933.)

1933 m. rugsėjis. „[...] Ukmergės [skautų] tunto šeima jau išaugo beveik iki 350 narių. Turime skautų, skaučių, vandens skautų, skautų vyčių, vilkiukų ir paukštyčių – visos skautybės šakos./ Linksma tokiame būryje ir gera. O ir prietelių turim: 1 p. pulko karininkai su įgulos vadu pulk. M. Rėklaičiu (p. M. Rėklaitis yra ir Ukmergės skautams remti draugijos pirmininkas), apskrities viršininkas p. Stosiūnas su ponia, miesto burmistras ats. pulk. p. V. Rėklaitis, valdžios gimnazijos direktorius p. K. Ambroziejus, vicedirektorius ats. major. p.. A. Bunikis, mokytojai p. p. Adamsas, Petrekas ir daug kitų. Tai vis širdingi ir visokeriopai mus remią mūsų draugai. Mes jiems labai dėkingi. Skautiškas viso Tunto dėkui. [...] Vyr. sklt. Aug. Stankevičius.“ (Lietuvos aidas. – 1933.)

Spalis
1933 m. spalis. „Ukmergėje dar visai neseniai viešai pasirodė JSO [jaunalietuvių sporto organizacija] sportininkų skyrius, nors ir su mažu būreliu, tačiau visiems paliko neišdildomą įspūdį tas pasirodymas. Čia reikia pasakyti, tam darbas yra nepaprastai sunkus, nes aplinkui ir pačiame mieste yra gana daug aplenkintų arba, tiksliau pasakius, dar nesusipratusių lietuvių, kurie nors ir bailiai, bet vis dėlto išdrįsta pasivadinti „lenkais“. Su širdgėla turiu priminti, kad daugis vietos jaunuomenės yra labai atšalęs nuo bet kokio kultūrinio bei tautinio darbo. Tačiau, kaip džiugu, kad vos tik pradėjus JSO klubui viešai rodytis, narių skaičius pradėjo nepaprastai augti, tiesiog tuo tenka ir nustebti. Dabar Ukmergės JSO skyrius turi per šešiasdešimt narių. Tačiau tai yra dar tik pirmoji pradžia, o pats darbas dar prieš akis. Reikia manyti, kad bendromis jėgomis tas viskas liks nugalėta, nors ir kažin kiek tas pareikalautų jėgų ir triūso.“ (Jaunoji karta. – 1933.)
    
1933 m. spalis. „Dabar, turint daugiau atliekamo laiko, daug dėmesio kreipiama į [1 pėstininkų pulko] rajono sutvarkymo darbus. Iki šiol pulko rajonas buvo aptvertas ne per geriausia tvora. Tai sudarydavo blogesnį vaizdą. Dabar šis trūkumas pašalinamas. Visas rajonas aptveriamas vienodo aukščio, suglausta, stipria, gera ir gražia tvora, kuri iš abiejų pusių nudažoma raudonai. Taip pat atnaujinami ir pagražinami pulko vartai. Rajonas visur nusausinamas ir  kur daugiausia reikia vaikščioti, grindžiama akmenimis ir kita sausinama medžiaga.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. spalis. „1927 metais kovo mėnesį įsteigta Ukmergės vidurinė amatų mokykla. Ją suorganizavo dabartinis mokyklos vedėjas, statybos technikas Juozas Gėgžna./ Ligi 1929 metų veikė vienas stalių skyrius, o nuo tų metų rudens pradėjo veikti ir metalininkų skyrius. Ligi šio laiko išleistos 3 stalių laidos, 21 amatininkas ir metalininkų 1 laida, 6 amat. Baigusieji visi yra lietuviai. Išėję iš mokyklos daugiausiai verčiasi išmoktuoju amatu. Dalis mokosi aukštesnėse specijalinėse mokyklose. Du dirba amatų mokyklose, eidami amato praktikos mokytojų pareigas. [...]/ Mokykla laikoma Švietimo Ministerijos. Mokyklos tikslas – parengti Lietuvai naudingų, inteligentiškų, gerai žinančių, atsidavusių pasirinktam amatui amatininkų, kurių mūsų tautai ypatingai reikalinga. [...] Metalininkų skyrius praktikos darbus atlieka privačiose dirbtuvėse, kur, pagal sudarytas sutartis, mokinius visais reikalingais įrankiais aprūpina dirbtuvių savininkas, todėl savų įrankių metalininkai turi mažiau už stalius. Iš viso mokykla turi įsigyto nuo įsikūrimo ligi 1933 metų rugsėjo 1 dienos įvairaus turto 84616,55 lit. sumai. Be to, mokykla priima įvairių stalių ir metalininkų darbų užsakymus iš pašalinių asmenų, tų užsakymų pamečiui sumomis buvo: 1927 – 1186 [Lt]; 1928 – 1516,28; 1929 – 2692,27; 1930 – 2625,93; 1931 – 13816,60; 1932 – 4843,55; 1933 – 5908,50. Paskutiniais – 1932 ir 1933 metais užsakymų sumažėjo gal dėl sunkių ekonominių sąlygų. Daugiausia dirbama stalių skyriuje įvairūs valgomojo miegamojo, salono kambarių ir virtuvės baldai ir kiti smulkūs dirbiniai, metalininkų skyriuje – įvairūs žemės ūkio padargai ir kiti smulkūs įrankiai. Dirbinių kainos, palyginti su rinkos kainomis, 10% žemesnės. 1932 metais dirbiniai buvo išstatyti Ukmergės žemės ūkio parodoje, kurioje gavo I laipsnio pagyrimo lakštą./ Mokyklai patalpos nuomojamos iš privačių asmenų; tai, žinoma, apsunkina mokyklos darbą, nes tų patalpų visiškai pritaikyti mokyklos reikalams negalima./ Norinčių stoti į mokyklą skaičius kasmet šuoliais didėja. [...].“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. „Spalių 22 d. įvyko verslininkų skyriaus susirinkimas, p. Šeškevičiui pirmininkaujant. Daug kalbėta apie įvykusį kongresą, kodėl į jį mažai ukmergiečių važiavo, apie elektrą, propagandą ir k. Kas link propagandos buvo pasiūlyta tuo reikalu išrinkti komisiją, bet balsavimas šį pasiūlymą atmetė. Todėl propagandos reikalai pavesti valdybai. Nutarta vietos bažnyčioje užpirkti mišias, per kurias būtų pasakytas propagandinis pamokslas./ Vice-pirm. p. Čepui nuo savo vietos atsisakius, valdyba buvo papildyta p. J. Šeškevičium, kuris dar nebūdamas valdyboje jau parodė daug veiklumo./ Paskutiniu laiku sunkiai sirgo buvęs Ukmergės burmistras Pranas Kuzma. Keletą savaičių gulėjęs Kauno ligoninėje. Dabar Pr. Kuzma pradeda sveikti.“ (ABC. – 1933.)

1933 m. „Spalių 22 d. Ukmergės Marijonų vienuolyno salėje, dalyvaujant vietos katalikų  organizacijų atstovams ir svečiams, įvyko nepaprastai gražios ir nuoširdžios Ukmergės Marijonų vienuolyno bažnyčios Rektoriaus Tėvo J. Senkaus M. I. C. išleistuvės. Neilgai, tiktai dvejus su puse metų kan. Senkus išbuvo Ukmergėje, tačiau nepaprastu savo būdo švelnumu, gilia išmintimi ir dideliu pasiaukojimu įsigijo visų simpatijas./ T. Senkus dabar turi jau 64 metus amžiaus, bet visuomet pilnas jėgų ir su linksma veido šypsena. Yra labai pamėgęs mokslą. Nesitenkino seminarijoje įgytomis žiniomis, bet studijavo Insbruko ir Friburgo universitetuose. Savo darbą apvainikavo teologijos daktaro laipsniu. Šias žinias dar pagilino 16 metų įvairiose vietose eidamas kapeliono pareigas./ Norėdamas labiau pažinti ir susigyventi su Kristaus asmeniu, kad geriau galėtų jį kitiems atvaizduoti savo pamoksluose, kilnus senelis pasirenka Marijonų vienuolyną. Eidamas Ukmergės šv. Trejybės bažnyčios rektoriaus pareigas, plačiu mastu varė ir katalikiškos akcijos sunkų darbą. Būdamas Ukmergės apylinkės dvasios vadas, uoliai lankė savo apylinkės parapijas, sėkmingai vadovaudamas ten misijoms. Taip pat uoliai lankė jaunimo šventes, kongresus./ Jis gerai suprato, kad tik suburtomis jėgomis galima atsispirti šių dienų blogumams, todėl Ukmergės vienuolynas tampa centru, vienijančiu dvasininkus ir pasauliečius bendram katalikiškos akcijos darbui./ Išleistuvėse dalyvavo naujai paskirtas kan. Senkaus įpėdinis kun. Jasenauskas M. I. C. atkeltas iš Marijampolės parapijos, kur sėkmingai dirbo kat. akcijos sunkų darbą ir ypač mokėjo patraukti jaunimą ir vaikučius.“ (Rytas. – 1933.); „Spalių m. 22 d. Ukmergės „Pavasario“ Rajonų ir kuopos Valdybos kartu su kitų kat. organizacijų atstovais susirinko į Ukmergės vienuolyno  salę atsisveikinti su mylimu dvasios vadovu kan. J. Senkumi M. I. C. ir pasitikti naujai atvykusį kun. Ad. Jasenauską M. I. C./ Tėvas Senkus Ukmergėje gyveno pustrečių metų. Visą tą laiką jis sėkmingai apaštalavo savo pamokslais ir kėlė katalikišką susipratimą. Tačiau ypatingai rūpinosi jaunimo dvasios reikalais. Būdamas Ukmergės apylinkės K. V. C. [katalikų veikimo centro] dvasios vadas nuolat lankė jaunimo šventes, kongresus susirinkimus. Sakė jaunimui daug pamokslų, ragino jį dėtis prie kat. organizacijų, davė daug rimtų nurodymų ir patarimų. Tad ir nenuostabu, kad kan. Senkus įsigijo jaunimo simpatijų ir pasidarė jo didelis Prietelius./ Telaimina Aukščiausiasis mūsų buvusį vadą naujame darbe, o naujam atvykusiam ganytojui tesuteikia jėgų jo būsimame apaštalavime.“ (Pavasaris. – 1933.)

1933 m. spalis. Ieškomas „Zelevas, Chersampijus, Polikarpo s., darbininkas, gim. 1904 m. Ukmergės m. [...] Ieško Ukmergės m. polic. n. v-kas [...]. Kalt. kirtęs svetimą mišką. Suradus išieškoti medžių vertę 71 lit. 50 c. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1933.)

Lapkritis
1933 m. lapkritis. Laikraštyje „Dienos naujienos“ paskelbtame „priimtųjų privatiniais gynėjais“ sąraše skelbiamos ir ukmergiškių „gynėjų“ [advokatų?] pavardės: Mykolas Chaleckis, Simonas Mocarskis, Chaimas Fridmanas, Izraelis Londonas. (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. „UKMERGĖ. Lapkričio 5 d. Ukmergėje atidarytas JSO [jaunalietuvių sporto organizacijos] klubas. JSO Ukmergės rajono klubas turės didžiausius ir patogiausius būstus iš visų JSO provincijos klubų. Klubas įrengtas buvusioje „Aido“ salėje. Ten yra erdvi salė sporto pratimams, nuolatinė scena vaidinimams ir didelis kambarys skaityklai. Prie klubo aikštelėje sportininkai ketina įrengti čiuožyklą, o vasarą sporto pratimams vietą atvirame ore./ Pastebėtina, kad klubas įkurtas su labai mažomis lėšomis. Salę patogiomis sąlygomis išnuomavo Kačinskienė. Bet tą salę reikėjo remontuoti ir įvairius įrengimus padaryti. Tuos darbus atliko patys sportininkai. Turėdami laisvą nuo darbo dieną arba vakarais vyrai ir mergaitės rinkdavosi į salę dirbti. Tuo būdu jie sutaisė pečius, išdažė sienas, įrengė sceną, papuošė lubas, langus ir t. t. Žiemai kurą pažadėjo miesto savivaldybė, o elektros apšvietimą tikimasi, kad paaukos K. Deveikis. JSO Ukmergės rajonui vadovauja darbštus mokytojas V. Šimonis./ Į klubo atidarymo iškilmes gausiai susirinki Ukmergės šviesuomenė. Taip pat buvo atvykęs centro atstovas Zakšauskas, kuris skaitė turiningą paskaitą apie sportą Lietuvoje. JSO sportininkus nuoširdžiai sveikino sporūtininkai [SPORŪTA – Kūno kultūros rūmų sporto talka], skautai, valdžios įstaigų ir kultūrinių organizacijų atstovai. Jaunalietuviai Gerasimas, Tamašauskas ir mokyt. Šimonis vykusiai suvaidino komediją „Nenusisekęs debiutas“. Po vaidinimo pažaista ir pašokta./ Ukmergės jaunalietuvių ir JSO narių tarpe yra išsimokslinusių jaunuolių ir yra mokyklos visai nelankiusių. Tačiau visi gražiai sugyvena, dirba bendrą darbą ir bendrai pramogas rengia.“ (Jaunoji karta. – 1933.)

1933 m. lapkritis. „[...] švietimo vadovo [1 pėstininkų pulko kapeliono kun. Keblaičio] pastangomis pulkas turi progos pamatyti vietos kino teatruose gana gražių, įdomių filmų. Kiekvienas kareivis už įėjimą labai pigiai moka – tik 20 centų.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Lapkričio 15 d. [šaulių] rinktinės moterų komiteto rūpesčiu įsteigti sanitariniai kursai Ukmergės visuomenėje sulaukė pritarimo. Kursus lankė 50 asmenų, iš jų, žinoma, daugiausia moters. Paskaitas skaitė paįvairindami pratimais dr. Beltramiejūnaitė, kursų vedėjas dr. Patas, Dr. Dumbrys ir Dr. Bortkevičius. Per mėnesį išeita L. Š. S. centro sanitarinės komisijos nustatyta pirmos pagalbos ir ligonių slaugymo 36 valandų kursų programa. Gruodžio 16 d. 18 val. 1 nr. pradžios mokyklos salėje buvo iškilmingos kursų išleistuvės bei kursų uždarymas. Kursus baigė 39 asmens, kurie po perskaitymo iškilmingo akto, gavo gražius pažymėjimus. D-ras Bartkevičius lektorių vardu pasveikino baigusius ir palinkėjo gautąsias žinias panaudoti gyvenime. Rinktinės moterų komiteto pirmininkė A. Škadauskienė komiteto vardu padėkojo p.p. lektoriams už darbą bei triūsą, kur teko ponams lektoriams paaukoti savo poilsio valandų. Kursantų vardu  kalbėjo mok. Jankauskaitė, ji savo turiningoje kalboje nušvietė reikalą be šių labai naudingų įgytų žinių, už kurias kursantai labai dėkingi.“ (Trimitas. – 1934.)

1933 m. lapkritis. „Paskiausiai liktinių puskarininkių klubas įsigijo gražų, didelį albumą, kuris kainuoja per 100 litų. Visos fotografijos klijuojamos su specialių kampelių pagalba. Pirmuose lapuose įdėtos šios fotografijos: Respublikos Prezidento A. Smetonos, ministerijų, vyr. štabo v-ko, divizijos v-ko, pulko vadų, pulko vadų padėjėjų, klubo pirmininko, o toliau eina likt. viršilų ir puskarininkių fotografijos. Vedusieji deda po dvi fotografijas: vienas ir su žmona. Į albumą galima įdėti kelis tūkstančius atviručių. Sakytas albumas gražiai puoš patį klubą ir parodys gerus karių santykius kitoms kartoms.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Kaip Ukmergėj remia savuosius!/ Štai gyvenimo faktas. Lapkričio 18 d. šeštadienis. Žydams šabas, jų krautuvės uždarytos. Sušalęs neraštingas sodietis su Gelvonų valsčiaus sekretoriaus laišku vaikštinėja po lietuvių knygynus raštinės reikmenų pirkti, bet užsakymas adresuotas žydo Koltūno knygynui, ir sodietis tuščiomis turi grįžti 20 km. bjauriu rudens gruodo keliu.../ Kad paprasti mūsų piliečiai menkai supranta, tai ne taip nuostabu, bet kad mūsų tikri inteligentai, kad net atsakingi savivaldybių darbuotojai, o kartais net ir valstybinių įstaigų viršininkai, tiesa ne visi, lietuvius verslovininkus vis dar ignoruoja ir žmonių pinigais stiprina svetimuosius, tenka tikrai stebėtis ir pagalvoti, kaip ir kokiomis priemonėmis su tokiais reikėtų kovoti...“ (Rytas. – 1933.)

1933 m. lapkritis. „Šiomis dienomis užsidarė čia viena iš stambiausių žydo Buškanco manufaktūros parduotuvių. Aiškinama blogais prekybos reikalais. Neseniai atsidariusi Ukmergėje „Drobės“ manufaktūros krautuvė tarpsta gana gerai.“ (Verslas. – 1933.)

1933 m. lapkritis. „Lietuvos aero klubui išleidus atvirutes ir portretus „Atlanto nugalėtojų kpt. St. Dariaus ir lakūno St. Girėno“, klubo agentai aplankė Ukmergės kraštą ir kartu gediminėnus. Minimų didvyrių paveikslus su noru pirko karininkai, likt. pusk. ir kt. Kareiviai daugiausiai pirko atvirutės formato, nes pigios – tik 50 ct., o antrą, didelių neturi kur padėti.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. „Lapkričio 26 d. iš eilės buvo antras vyrų sekmadienis. Vyrų buvo pilnutėlė parapijos bažnyčia. Sumos metu apie 400 vyrų ėjo prie Šv. Komunijos. Prieš Sumą ir po Sumos labai gražius vyrams pritaikytus pamokslus pasakė Tėvas J. Paukštys S. J. Per pamokslus buvo iškeltas Kražių įvykių minėjimas ir pritaikytas prie šių dienų vyrų gyvenimo./ Po pamaldų salėje buvo vyrų susirinkimas, kur vėl Tėvas J. Paukštys žavėjo vyrus savo gražiomis kalbomis. Nutarta vėl surengti vyrų bendrą Komuniją 24 gruodžio, t. y. paskutinį Advento Sekmadienį.“ (Mūsų laikraštis. – 1933.)

1933 m. gruodis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 11; miežiai – 8,50; avižos – 8; bulvės – 3,50. Buliai mažesnio mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 15; karvės liesos – 13; avys riebios (litų už 1 kg gyvo svorio) – 0,50; kiaulės lašininės – 55; kiaulės mėsinės – 45. Kiaušiniai dideli (litų už 10 vnt.) – 1,25; kiaušiniai maži – 1,20. Kilogramas nesūdyto sviesto – 3,50 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1933.)

1933 m. „Ukmergės sporūtos [SPORŪTA – kūno kultūros rūmų sporto talka] instruktorius, gimnazijos mokytojas Vorobiejus paaukojo Ukmergės JSO [jaunalietuvių sporto organizacija] sporto klubo skaityklai 4 tomus Prezidento A. Smetonos raštų, o lapkričio 25 d. apsilankęs Braždys iš Panevėžio paaukojo klubo reikalams 20 litų.“ (Jaunoji karta. – 1933.)

Gruodis
1933 m. „Prieš kurį laiką Ukmergėje įsisteigė dr. Jono Basanavičiaus vardo liaudies universitetas, kurio atidarymas įvyko gruodžio 3 d. Paskaitų ciklas prasidės gruod. 10 d. ir tęsis per žiemą kas sekmadienį. Atidaryme iškilo pageidavimas prie un-to įsteigti vidurinės gimnazijos  kursus, kas bus aptarta sekantį sekmadienį. Paskaitas skaitys gimn. mokytojai ir kai kurių sričių spec. Un-to dekanas yra Per. Cibulskas.“ (Dienos naujienos. – 1933.) „Nesenai įsisteigusiame Dr. J. Basanavičiaus vardo liaudies universitete, gruodžio 10 d. prasidėjo paskaitų ciklas. Įvyko dvi paskaitos: Lietuvos literatūra iki spaudos draudimo – skaitė mok. Dz. Giedraitis, Priešistorinė Lietuva – insp. Pr. Cibulskas. Apsilankė gana daug žmonių, ypač jaunuomenės. Prie u-teto pageidaujama įsteigti 4 kl. kursus. Pravesta registracija: jei atsiras reikalingas skaičius norinčiųjų, bus tuo reikalu rūpinamasi.“ (ABC. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Baigus [įrengti] pionierių aikštelę [Pivonijoj, už pulko šaudyklos] ir visus jos įrengimus [apkasus, blindažus, slėptuves, užtvaras ir pan.], kiekvienas dalinys mažesnėmis grupėmis, kad geriau pamačius ir susipažinus, nuvyksta ir savo įgytąsias žinias pakartoja praktiškai. Kareiviai tuo patenkinti, nes, girdi, viskas aišku, kaip ant delno.“ (Karys. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Iš varžytinių, turgaus koncesija (teisė rinkti rinkliavą) teko už 30000 lt. p. Motiejūnui, o skelbimų konc. už 950 lt. P. Jakučioniui.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Senamiesty miesto savivaldybė pastatė gelžbetoninį tiltą per Ukmergiškės upelį.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Kino „Lyroj“ su dideliu pasisekimu buvo demonstruojamas net 8 dienas pagarsėjęs filmas „Indų kapas.“ (ABC. – 1933.) „Spalių mėn. „Lyroje“ ėjo paveikslas [kino filmas?] „Pargabenk juos gyvus“. Paskelbtas konkursas su premija (metinis nemokamas bilietas): aprašyti kodėl patiko šis filmas. Šiomis dienomis pripažintas geriausiu mokyt. A. Berzono atsakymas.“ (Dienos naujienos. – 1933.)

1933 m. gruodžio 9 d. „[...] įvykusiame šaulių būrio narių visuotiniame susirinkime daug kalbėta apie nuosavų namų statymą: tam jau turima apie 10 tūkstančių litų. Ats. ltn. Bulota išrinktas nauju būrio vadu.“ (ABC. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Sporūtos k-tas įsteigė slidininkų kursus. Pirmos pamokos (teoretiškai) prasidėjo gruodžio 10 d. JSO klube. Neturintiems nuosavų slidžių, palankiom sąlygom parduoda „Sporūtos“ k-tas. Kursų instr. yra ltn. Semaška ir ltn. Šukys.“ (ABC. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Rašytojas Hireilis – Rozenbergas XII.10 d. skaitė paskaitą apie paskutinius Palestinos įvykius.“ (ABC. – 1933.)

1933 m. gruodis. „Kuklus ir pilkas Ukmergės miestas, kaip ir daugelis kitų.[...] Bet kai kuo visgi Ukmergė skiriasi./ Pirmiausia – Ukmergė gausi visokiom gastrolėm.[...] Neseniai gastroliavo pirmas lietuviškas cirkas „Aušra“. Ukmergiškiai pamatė tiesiog stebėtinu ir įdomių dalykų... kuriuos išpildė gabūs kupletistai, „žmonės be kaulų“, stipruoliai... Bet svarbiausia – pamatė ringe Juozą Vinčą, kuris poros minučių puikiu savo boksavimusi labai sudomino publiką...Gastroliavo atvažiavęs iš Kauno ir centralinis „Dainos“ draugijos choras, pasak kauniškių, pats seniausias ir žymiausias visoj Lietuvoj. Chorui vadovavo p. J. Karosas. Tik, deja, ukmergiškiai, matyt,  mažai domisi panašiais dalykais, nes savo neskaitlingu atsilankymu tą aiškiai parodė./ Gastroliavo ir Valstybės Teatro Dramos artistų trupė. Net du kartus. Pirmą kartą vaidino P. Vaičiūno „Nauji žmonės“. Antrą  kartą – Mato Drejero 4 veiksmų melodramą „Septyniolika metų“.[...]/ Kam teko būti Ukmergėje, turbūt, neapsiriks sakydamas, kad Ukmergė gausi fotografais. Bet, deja, jų tarpe gero, kuris tikrai meniškai galėtų atlikti darbus, beveik nėra. Pastaruoju laiku mūsų Valstybės Teatro fotografė p-lė P. Briedikytė ir p. Ž. Narvilaitė – Skorpikienė – Vienoj studijavusi foto meną – Kauno gatvėj atidarė „Bre-sko“ foto – studiją. Daugumas jau pastebėjo, kad darbas atliekamas tikrai meniškai./ Paskutiniu metu gimnazijose darbas verda. Mat trimestro galas...[...] Visokios „špargalkos“ tik švilpia, tik švilpia. Kiti jas pradėjo tam tikru būdu net pas fotografus gaminti... kaip fotografijas. Ne vienas pramonininkas pagalvoja: „Ar tik neverta Ukmergėje įsteigti „špargalkų“ dirbtuvę, nes jų pareikalavimas yra labai didelis“./ Valdininkai posėdžiauja, dalindamiesi kasdieniškojo gyvenimo įspūdžiais, Inteligentų klube. Prie to, žinoma, truputis spaudos, truputis preferanso...na ir truputis „šalto-balto“ nuotaikai pataisyti./ Sportininkai, baigę sezoną pasislėpė į klubus (o jų Ukmergėje devynios galybės). Kiekviena organizacija turi savo klubą. Turi Sparta, turi J.S.O., turi Barkochha.... netrukus turės ir darbininkai savo klubą. [...] Jiems klubą nutarė įsteigti kalinių globos draugija. Klubo tikslas paskatinti darbininkus į dorovingesnį gyvenimą.[...] Čia bus laikraščių, čia bus radijo... čia bus viskas./ Tiek šį  kartą apie Ukmergę iškritus pirmajam sniegui [...]“ (Sekmadienis. – 1933.)

1933 m. „Ukmergėj gruodžio 13 d. degė Buškancų vaistų sandėlis. Nuostolių padaryta apie 10000 litų.“ (Ugniagesys. – 1934.)

1933 m. gruodžio 18 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados raštininkas – policininkas Pranas Pusvaškis paskirtas nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1934.)

1933 m. „33. XII. 23. 1 p. pulko leit. Kazlausko, Mykolo, pavogtas valdiškas pistoletas „Mauser“, 59605 nr., 7,65 klbr. V. s. ir krim. polic. Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1933 m. gruodis. „1933 metais Ukmergėj bankrutavo 3 manufaktūros ir 2 galanterijos krautuvės. Tais pačiais metais per Lietuvos Banką, Ukmergės skyrių už degtinę įplaukė virš 491000 litų (1932 m. – 586000 lt.)“ (ABC. – 1934.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau