1935 m.

Sausis    
1935 m. sausis. „Ukmergės gimnazijos direktorius Žukas Juozas nuo sausio mėn. 1 dienos pakviestas Švietimo Ministerijon. Gimnazijos direktoriaus pareigas eiti pavesta inspektoriui Bunikiui Antanui.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės miesto savivaldybė gražiausioje miesto vietoje – Sodų gatvėje paskyrė 1 ha žemės sklypą valstybinei gimnazijai statyti. Prie to sklypo galima pripirkti greta esantį p. Mackevičienės sodą 2 ha. Švietimo Ministerija turi vilties ateinantį pavasarį jau pradėti gimnazijai rūmus statyti. Senieji gimnazijos rūmai būtų pavesti vidurinei amatų mokyklai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ateinantį pavasarį bus daromas kapitalinis remontas savivaldybės namuose Kęstučio Aikštė Nr. 4. Bus įrengta salė įvairiems susirinkimams ir apygardos teismo posėdžiams./ - Grindžiamos gatvės: Pakalnės, Kalėjimo ir Gruodžio 17./ - Vandentiekio ir kanalizacijos bus daromi tik prijungimai atskirų namų. Prijungimas privalomas. Visas miesto centras kanalizuotas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės miesto taryba nutarė anksti pavasarį pradėti naujoje turgavietėje halės statybą, kad vasaros gale būtų galima joje sutelkti maisto produktų prekybą. Turgavietėse daug dulkių, taigi maisto produktus atvirame ore pardavinėti nehigieniška. Halei vietą parinkti sudaryta komisija, į kurią įeina 3 gydytojai. Halė bus mūrinė 50 x 14 metrų, šviesi ir su vandentiekiu, kad būtų galima kasdien išplauti./ Naujoji turgavietė išplanuota, apkapčiuota ir užrašais prie stulpų paženklintos vietos atskiroms produktų rūšims. Senoji turgavietė Vienuolyno gatvėje ant kalniuko nebus panaikinta tol, kol bus įrengta halė. Gyvulių rinka bus padidinta ir išgrįsta toje vietoje, kur dabar arklių turgus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Rytų Lietuvos kraštas pasižymi gamtos gražumu. Viena iš tokių vietų yra Pivonijos šilas prie Ukmergės. Vidaus Reikalų ministeris Pivonijai suteikė kurorto teises. Vieta sausa, tinka silpnaplaučiams ir vaikams, tik iki šiol nebuvo tinkamai sutvarkyta./ Kurortas užima 50  ha jauno pušyno. Visas tas miškas miesto savivaldybės išplanuotas ir valomas nuo kadugių ir kitų šiukšlių. Išvesta trys su puse kilometro 4 mtr. platumo takų. Nuo takų nukertami medžiai ir nukasama velėna. Velėnos vietoje pilamas žvyras. Šiemet rudenį papilta 350 kub. metrų žvyro. Taip pat vedama ir siauresnių takelių. Takų pašaliais statinėjami suolai poilsiui. Pirmais metais bus pastatyta 50 suolų. Nuo miesto pusės parkas bus užtvertas medine štakietų tvora. Gegužinėms vieta bus nuo parko izoliuota. Ukmergės miesto savivaldybė parke stato teniso aikštę, pavietę (altaną) orkestrui ir vilą – pensioną turistams. Ledainė jau padaryta. Viloj numatoma vietos 10-čiai asmenų. Kambariai bus išduodami su pilnu įrengimu: baldais, patalyne, maistu ir aptarnavimu. Prie vilos taisomos vonios ir dušas iš vandentiekio, elektra, telefonas, radijas. Pragyvenimas viloje su visais patogumais kaštuosiąs apie 5 lt. parai./ Statybai medžiagos užtenka nuo naujai išplanuotų takų nukirstų medžių. Šakos ir atmatos dalinamos biednuomenei. Visus darbus atlieka miesto bedarbiai. Šventadieniais parke grieš pulko orkestras. Tada už įėjimą parkan bus imama po 20 ct. Patogesniam susisiekimui bus iki pat miško pravestas plentas ir kursuos autobusai./ Sklypai kurorte nebus pardavinėjami ir privačių vilų statyti nebus leidžiama./ Sporto stadione bus statomas uostas baidarėms. Pats stadionas jau išlygintas ir aptvertas ąžuoline tvora. Ateinančią vasarą bus želdinamas, apsodinamas eglaitėmis ir kitais medeliais. Iš stadiono uosto galima baidarėmis nuplaukti Šventosios upe į kitą gražų Dukstynos mišką. Baidarių sportui išsiplėtus, miesto savivaldybė žada ir Dukstynos miške, ant Šventosios kranto, pastatyti vilą su prieplauka, bufetu, vieta gegužinėms ir kitoms pramogoms. Privatinių vilų statyti ir Dukstynoje nebus leidžiama./ Pernai kurortas buvo perpildytas. Vieta aukštai vertinama. Šiemet laukiama vasarotojų ir iš tolimesnių miestų./ Miesto savivaldybė rengiasi išleisti apie Pivonijos kurortą brošiūrėlę./ J. Staniulaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Netoli Želvos mietelio, Prosinės kaime ant dirvono prie kelio Ukmergė Želva rastas sausio mėn. 3 d. suvažinėtas ir sušalęs 1 pulko 5 kuopos eilinis kareivis Limanavičius Jeronimas. Suvažinėtas lengvuoju automobiliu ir šoferio nepagailėtas palikęs sušalti.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės apskr. sav-bė artimiausiu laiku yra numačiusi pastatyti modernišką ligoninę. Naujos ligoninės pastatymas  kainuos apie 400000 litų. Miesto burmistras yra numatęs padovanoti ligoninei gabalą žemės. Šiai statybai manoma gauti paskolą.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. sausio 5 d. 7 val. ryto Ukmergėje buvo 19 laipsnių šalčio. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Sausio mėn. 5 dienos rytą Pivonijos miške, prie kelio Ukmergė – Šešuoliai apie 2 kilometrai nuo Ukmergės miesto rasti nužudyti du vyrai: Sinickas Alfonsas [Alfonsas Sinica, Jono s., 26 m. amžiaus – Lietuvos aidas. – 1935-01-12. – Nr. 10. – P. 7.] ir Stundys Juozas [Juozas Stundžius, Tomo s. 21 m. amžiaus – t. p.]. Antrojo asmenybė galutinai nenustatyta. Abu nušauti iš revolverio į galvą. Šauta iš labai arti, nes žymu nudegimo vietos. Abu lavonai nuvilkti nuo kelio į krūmus. Prie lavonų rastas neatidarytas čemodanas [lagaminas] ir neatrištas ryšulys su drabužiais. Vieno lavono rūbuose rasta 900 litų. Jiedu grįžo iš Joniškio apylinkės, kame uždarbiavo. Turėdami sienai pereiti leidimus, matyt, dirbdavo Latvijoje. Šiomis dienomis grįžta daugumas Lietuvos darbininkų iš Latvijos pas savuosius žiemos praleisti./ Nužudytieji rasti įšalę ir padėti Ukmergės žydų ligoninėn kol įšils skrodimui daryti.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „[...] Valdininkams apsirūpinus žąsimis, už tai dabar turgavietėse jų veik nėra. Žąsų kaina pakilo nuo 2,50 – 6 litų./ [...]/ - Atėjus šalčiams ir sumažėjus darbams Ukmergėje, labai įsidrąsino įvairūs vagiliai. Daugeliui ūkininkų turgavietėse ištraukė iš kišenių pinigus ir kt./ - Sausio 7 d. pr. mokyklų mokytojų konferencijos proga atvažiavo Valstybės Teatro drama, vaidino „Auklėtojus“. Vaidinimas įvyko kino „Lyra“ salėje.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Sausio mėn. 7 - 8 d. d. Ukmergėje įvyko I ir II rajono pradžios mokyklų mokytojų konferencija. Nežiūrint didelių šalčių į konferenciją suvažiavo beveik visi mokytojai. Konferenciją atidarė ir jai pirmininkavo I rajono inspektorius Per. Cibulskas. Mokytojai pasveikino J. E. Respublikos Prezidentą A. Smetoną, Ministerį Pirmininką Juozą Tūbelį, Švietimo ministerį J. Tonkūną, I Dep-to Direktorių, Klaipėdos Krašto gubernatorių ir brolius vilniečius. Konferenciją sveikino Ukmergės miesto burmistras, Karo komendantas, L. T. S. apskr. pirmininkas, Šaulių Rinktinės vadas ir „Rytų Lietuvos“ redaktorius./ Į konferenciją atvyko Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius Antanas Vokietaitis. A. Vokietaitis skaitė paskaitą „Mokytojas ir jo asmenybė“. Prelegentas pažymėjo, kad mokytojo profesija  tai istoriškųjų nenormalumų išdavos. Tėvai tinkantys vaikų gimdymui dažnai netinka vaikų auklėjimui. Dėl priaugančios kartos auklėjimo pretenduoja šeima, valstybė, visuomenė ir bažnyčia. Pedagogas turi tuos skirtingus reikalavimus apibendrindamas visus patenkinti./ Dar buvo skaitytos ir diskutuotos šios paskaitos: 1) „Skautybė mažiems vaikams ir jos uždaviniai Lietuvoje“, 2) Kūno kultūros auklėjamoji reikšmė ir 3) Mokyklos muziejaus organizavimas“. Antrąją konferencijos dieną buvo pavyzdinė pamoka: „Pradžios mokyklų aikštės ir vaikų poilsio racionalizavimas“. Konferencijos proga atvykęs Valstybės Teatras vaidino „Auklėtojas“. Spektaklis buvo perpildytas mokytojų. Platesnei visuomenei vietų pritrūko.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „[Šaulių] Rinktinė Ukmergėje ruošia trumpalaikius 22 valandų priešcheminės apsaugos kursus. Kursų atidarymas ir pirmos paskaitos bus Inteligentų klubo salėje sausio 8 d. 16 val. Paskaitas skaitys rinktinės vadas kap. Kuzmickas, vietos gydytojai ir p. p. pulko karininkai. Kursus gali lankyti visi nemokamai.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Šią savaitę Ukmergėje pirko kariuomenei arklius. Supirkta 22 arkliai. Mokėta nuo 400 lt. iki 1100 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Sausio mėnesio 9 d. 2 val. ryto Ukmergės valdžios vidurinės amatų mokyklos stalių skyriaus dirbtuvėse kilo gaisras. Dirbtuvės yra 2-jų aukštų name. Užsidegė I aukšto lubos nuo sutrūkusios molinės krosnies. Sudegė 2 stalių varstotai, apskritas faneruotas stalas, dalis įrankių, faneros ir nebaigtų baldų. Nuostolio padaryta už 2000 litų./ Gaisrą gesino miesto savivaldybės ugniagesiai ir I pulko kariai. Mokyklos sargas A. Poviliūnas įbėgęs į degančias dirbtuves buvo užtroškęs, bet kareivių pastebėtas buvo išneštas ir atgaivintas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Šiemet Ukmergės knygynuose daugiausia išpirko šių naujų leidinių: „Pragaras“ – Elena Mišek, „Faraonas“ – Prūso, „Frank Kruk“ – P. Cvirkos, „Immerselbe atsijaunina“ – Igno Šeiniaus ir „Pirmoji naktis“ – Pirandelio.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
1935 m. sausis. „1931 – 1935 metų laikotarpyje už pasidarbavimą šaulių eilėse apdovanoti šie VI rinktinės šauliai: „Šaulių žvaigžde“ – Čekanavičius Antanas, Tumas Adomas, Barauskas Aleksas, Lunskis Pranas, Šekas Petras, Stasiūnienė Bronė, Dlugauskas Antanas, Jakučiūnas Mikas, Stasiūnas Bronius ir Kalvelis Domas. D. L. K. Gedimino ordino II laipsnio medaliu – Diliūnas Andrius. Vytauto Didžiojo ord. II laipsnio medaliu – Rukšėnas Kostas, III laipsnio medaliu – Džiugas Kazys. Už pasidarbavimą ugniagesybos srity apdovanoti „Ugniagesių garbės ženklais“ III laipsnio – kapit. Kuzmickas, Plenta Juozas, Budrys Jeronimas, Kalibatas Feliksas ir Dalbokas Jonas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Paskutinėmis prieš sausio 10 d. dienomis pulko krautuvėje buvo didelis susigrūdimas, nes tiktai čia dar buvo galima nusipirkti žąsų su kortelėmis, kurias pulko krautuvė atgabeno iš „Maisto“. Turguje jau kuris laikas kai ūkininkai visai nedaug žąsų su kortelėmis atvežė. Už tokią žąsį ūkininkams mokėta po 6-7 lit. Šiaip žąsį galima nusipirkti po 2,50-3 lt. Vienoje įstaigoje viršininkas nubaudė visus tuos tarnautojus, kurie laiku nepristatė žąsų kortelių, nupirkdamas jų sąskaiton žąsis. Taip nupirko apie 30 žąsų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės pašto viršininkui Žilinskui Vladui išsikėlus į Vilkaviškį, viršininko pareigas eis vietos pašto valdininkas Šimkus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „1 pėst. pulko 3 kuopos vado kpt. Lapinsko rūpesčiu sausio 11 d. kuopa šventė savo įsikūrimo 16 metų sukaktį. 11 val. kuopa išsirikiavo pulko sporto aikštėje. Atvyko pulko vadas plk. Rėklaitis, pasveikino kuopą sukaktuvių 16 m. proga ir su kuopa nusifotografavo. Po to buvo kuopos bendri pietūs. Pietuose dalyvavo bataliono vadas mjr. Šlepetys, bataliono karininkai  ir buvę 3 kuopoje pulko karininkai. [...] 3 kuopa savo įsikūrimo šventę švenčia kiekvienais metais ir tuo palieka šventės dalyviams gražų ir neužmirštamą kuopos atminimą.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos tėvų komitetas rūpinasi kuo daugiausia neturtingų mokinių atleisti nuo mokesčio už mokslą. Už I pusmetį tėvų komitetas neturtingiems mokiniams šelpti išleido per 2000 lt. Dabar rūpinamasi lėšomis antram pusmečiui. Tuo tikslu sausio mėnesį rengia labdaringą vakarą – balių. Be to, visuotinis tėvų suvažiavimas apsidėjo mokesčiu po 2 lt nuo kiekvieno mokinio neturtingųjų naudai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Sausio 12 d. 1 pėst. pulko 1 bataliono jaunieji kareiviai atliko 12 km žygį. Po žygio nė vienas kareivis nesiskundė nutrintomis kojomis arba šiaip kuo apsirgęs. Matyt, kad jauni kareiviai stiprūs ir reikiant gali atlikti daug didesnį žygį, nes šiame žygyje nuovargio nė pas vieną nebuvo jaučiama.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės miesto ūkininkams norėta suruošti žemės ūkio srities paskaitas sausio 7 - 12 d. d. Bet į paskaitas ateidavo vos 8-10 žmonių (nors buvo išsiuntinėti pakvietimai ir paskelbta per bažnyčią ir laikraščius). Pasirodo, kad daugumas pabijojo šalčio ir, kad nereikėtų pirkti bilieto (tartum nežino, kad visi Ž. Ū. Rūmų rengiami kurseliai ir paskaitos būna nemokami). Paskaitos teko nutraukti ir atidėti pavasariui, kada bus mažesni šalčiai. Dabar ūkininkai patys gailisi ir renka delegaciją prašyti kurselius vėl neužilgo surengti ir žadėdami gausiai apsilankyti.“ (Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Užėjus dideliems šalčiams Šventoji užsiklojo nepaprastai storu ledo sluoksniu. Bijoma, kad atėjus pavasariui, ledai nenuneštų tilto, nes tilto sveikata nepavydėtina./ - Susidomėjimas „Mėlynaisiais ženklais“, kaip ir mieste taip ir apskr., tiesiog nepaprastas. Iki šiol šiuos ženklus dalina, berods, dvylika krautuvių. Mėlynaisiais ženklais susidomėjęs ir kaimas./ Nuo sausio 3 d. prasidėjo priešcheminės apsaugos kursai. Kursai tęsis iki sausio mėn. pabaigos. Paskaitomis susidomėjimas didelis. Pirmą dieną apsilankė per 70 klausytojų./ [...]“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. „[...] Sausio 13 d. verslininkai visuotiniame savo susirinkime Inteligentų klubo salėje piktinosi tuo, kad kai kurios Ukmergės krautuvės nesilaikančios švenčių ir poilsio įstatymo. Esą smarkiai prekiaujama už uždarytų viešųjų durų. Nutarta į tai atkreipti miesto savivaldybės dėmesį./ Į verslininkų suvažiavimą [vyksiantį] vasario 3 d. išrinkti: Šeškevičius, Bitinas ir Milkeris. Mokesčių komisijon išrinktas Juozas Šeškevičius atstovu ir Tamašauskas Pov. Ir Milkeris kandidatais.“ (Lietuvos aidas. – 1935.);

1935 m. sausis. „Ukmergės valdžios vid. amatų mokyklos vedėjas prašo paaiškinti, kad gaisras stalių dirbtuvėse kilo ne iš sutrūkusios molinės krosnies, bet iš sutrūkusio dūmtraukio, esančio kapitalinėje namo sienoje.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „I pulko čiuožykloje Pienocentro instruktorius Ramonas čiuoždamas nusilaužė koją.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „[...] Miestas po karo daugiausia plečiasi Kauno link. Čia išaugo gražiausia miesto gatvė – Prezidento Smetonos Alėja. Namai čia visi nauji ir butai brangesni kaip kituose miesto kvartaluose. Ten gyvena daugiausia karininkai./ Pagal naująjį miesto planą prie naujųjų kareivinių, Kauno pusėn išplanuota 10 kvartalų su 79 sklypais, kurių 11 jau parduoti ir užstatomi. Ta naujojo miesto dalis užima 20,75 ha žemės plotą. Jame išvesta 1,6 kilometrų naujų gatvių ir 1 ha skveras./ Prie Šventosios upės ties sala, Kauno pusėn suplanuotas pramonės rajonas. Ateityj ten bus nukeltos visos pramonės įmonės. Pramonės rajonui paskirta 29 ha, iš kurių 20 ha numatyta parkui, o likusioji dalis suskirstyta į 34 sklypus. Naujų gatvių čia išvesta 1,6 kilometro. Taip pat miestas plečiamas ir į kitas puses. Už upės 2,96 ha išparceliuoti į 13 sklypų ir Šventosios upe aukštyn, prie rusų kapų, 2,43 ha į 14 sklypų. Prie rusų kapų kvartalas paskirtas atiduoti apskrities ligoninei. Pagal naująjį parceliacijos planą Ukmergės miestas padidėja apie 60 ha su 10 kilometrų 466 metrais naujų gatvių [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės Rymo katalikų parapija yra viena iš pirmųjų Lietuvoje. Ją įsteigė karalius Jogaila ir Jadvyga krikštijant aukštaičius. Karalius Jogaila tada dovanojo Ukmergės bažnyčiai apie du valakus [apie 42 ha] žemės. Didelė miesto dalis stovi buvusiose bažnyčios žemėse. Nemažai namų ir dabar tebėra bažnyčiai priklausančiuose sklypuose, bet namų savininkai nenori mokėti nuomos. Klebonas 23 parapijiečius namų savininkus patraukė teisman už nuomos bažnyčiai nemokėjimą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Žydų atsargos karių dalyvavusių nepriklausomybės kovose sąjungos Ukmergės skyrius išrinko naują valdybą: R. Maizelis – pirmininku, felč. S. Strašas – vicepirm., A. Zachri – sekretorium, M. Gracas – iždininku.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės vaisvandenių dirbtuvės Progres savininkai nesilaikė sanitarinių ir higienos taisyklių: vaisvandenius gamino nesveikus, žmonių gyvybei kenksmingus. Kauno apygardos teismas Progres savininkus Eliją Šneiderį ir Manilą Faingoldą nubaudė po 100 litų, jų dirbtuvę gi metams uždarė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Skelbimas/ 1 pėstininkų pulkas, Ukmergėje, 1935 m. sausio mėn. 17 d. 10 val. skelbia/ VARŽYTINES/ švaros darbams Ukmergės įguloje atlikti./ Norintieji dalyvauti varžytinėse turi įnešti pulko iždan 650 litų grynais pinigais arba patikimo banko garantiją. Raštiški siūlymai turi būti apmokėti 2 lt. žym. ženklu./ smulkesnes žinias teikia pulko ūkio dalis darbo valandomis./ Ūkio viršininkas“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Vietos šaulių ugniagesių komanda, nors įsteigta 1927 m., bet ligi šiol veikė silpnai. Tik paskyrus naują komandos viršininką Joną Dalboką ir išrinkus naują valdybą, komanda pradėjo aktyviau veikti. 1933 m. lapkričio 11 d. įsteigti ugniagesiams kursai, kurie tęsėsi iki gruodžio m. 4 d. Kursuose paskaitas laikė rinktinės brandmajoras kap. Kuzmickas ir miesto sav-bės ugniagesių komandos brandmeisteris Matulionis. Kursus lankė 35 ugniagesiai. Pabaigoje buvo aliarmas. Per pastaruosius pusantrų metų komanda įgijo: radijo aparatą, šališkų drabužių ugniagesiams 22 komplektu, 10 šalmų eiliniams ugniagesiams ir 1 viršininkui, 1 priešdūminę kaukę, 2 gelbėjimosi virves, trimitą, spintą raštinei, stalą radijo aparatui ir kit. smulk. inventorių. Be to, dabar komandos vadovybė organizuoja dūdų orkestrą. Komanda aktyviai dalyvavo priešgaisrinės propagandos savaitės programos įvykdyme. Komandoje yra narių: rikių 55 ir rėmėjų 27 žmonės. Manoma patraukti daugiau narių rėmėjų. [Iš?] Miesto savivaldybės komanda nemokamai gauna butą, kurą ir šviesą, kur yra ugniagesių patalpa ir  būrio štabas. Komanda yra labai dėkinga miesto burmistrui ats. pulk. Rėklaičiui už visokeriopą paramą komandai. Toje pat patalpoje yra bendra ugniagesių komandos ir būrio skaitykla, kur vakarais susirinkę šauliai skaito laikraščius, klauso radijo ar lošia šachmatais./ Komandos sanitaru yra medic. felčeris S. Strašas, kuris komandos nariams medicinos pagalbą kiek gali suteikia nemokamai. Dabartinę valdybą sudaro: komandos viršininkas J. Dalbokas, ižd. M. Strelčiūnas, ūkio vedėjas V. Eigelis ir sekr. A. Važgėla./ Dėka komandos viršininko J. Dalboko, aktyvaus šaulio ir turinčio pasitikėjimą visuomenės tarpe, komandon ugniagesiai noriai stoja./ Už ypatingus ugniagesyboje nuopelnus kom. v-kas J. Dalbokas š. m. apdovanotas Artimui Pagalbon III laipsnio ženklu.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergės jaunalietuvių knygynėlis turi 500 tomų knygų. Visos knygos visuomenės suaukotos. Yra knygoms spinta ir stalai skaityklai./ Taip pat jaunalietuviai turi daug sporto įrankių: 2 ping-pong [stalo teniso] stalus, keliolika porų pašliūžų, sportinių rogučių ir kitų įvairių sporto įrankių. Netrukus bus išnuomota nauja klubui būstinė“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. “[…] Kalėjimo kieme ant Šventosios upės kranto pastatytas naujas mūro pastatas 65,35 x 7 metrų kuriame telpa stalių, kalvių, kurpių, betono, kailių dirbtuvės, knygrišykla, pirtis, skalbykla ir virtuvė. Ten yra vandentiekis ir kanalizacija. Po pastatu 10 x 6 metrų 2,3 mtr. aukštumo rūsys. Pastatas kaštavo 20 tūkstančių litų. Taip pat pastatytas naujas 10 x 6 metrų medinis pasimatymų kambarys, kurs kaštavo per 3000 litų. Aplink visą kalėjimą pastatyta lentų tvora ąžuoliniais stulpais ir ąžuolinėmis listvomis: 32 metrai 3 mtr. aukštumo ir 710,5 metrų 3,5 metrų aukštumo. Visa tvora geltonai dažyta ir kaštavo 5523,20 litų. Visur pravesta nauja elektros instaliacija, signalizacija ir kontrsignalizacija, kas apsiejo per 300 litų. Visi čia paminėti darbai atlikti savomis jėgomis be pašaliečių specialistų./ Kalėjimo dirbtuvėse kaliniai gaminasi ne tik kas jiems patiems reikalinga, bet aptarnauja ir plačiąją visuomenę. Daugiausia užsakymų gauna kailių ir betono dirbtuvės. Stalių darbų šiemet kiek sumažėjo./ Kalėjimas turi ir savo 40 ha ūkį, kuriame lauko darbus nudirba patys kaliniai. Iš ūkio užtenka miežių kruopoms, daržovių, kviečių baltai duonai, pieno ir rugių keletui mėnesių duonai. Ūkyje laikomos 8 melžiamos karvės, 9 dirbami arkliai ir keletas prieauglio. Taip pat yra sodas apie 70 vaismedžių, kurie duoda per metus apie 1200 lt. pelno. Ateinantį pavasarį numatyta pasodinti dar 75 jauni vaismedžiai. Kurui šiemet valdiškame miške kaliniai iškasė 600 kelmų. Numatyta pavasarį statyti naują pastatą moterų skyriui./ Ukmergės kalėjimas vienas iš seniausių Lietuvoje. Dabartinis pastatas statytas apie prieš 80 metų. Iš pradžių jis buvęs skirtas karčiamai. Vėliau prie karčiamos pristatyti flygeliai ir įrengtas kalėjimas. Toje vietoje, kur dabar teka Šventosios upė, buvęs sodas, kuriame augę vaismedžiai, liepos ir daržovės. Šventosios upės vaga tada buvusi apie 100 metrų toliau į pietus.[…]” (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Vietovardžių atlietuvinimo komisija turėtų galutinai išspręsti kaip vadinti – Ukmergė ar Vilkmergė. Pačių ukmergiečių nuomonės skiriasi. Vieno ir antro vardo šalininkai turi po keletą argumentų./ Vilkmerge miestą vadina kalbininkai prof. K. Būga, prof. G. Gerulis ir prof. J. Balčikonis. Vilkmergė minima istorinėse kronikose dar keturioliktojo šimtmečio pradžioje. O toms kronikoms vietų pavadinimus užrašinėdavo vokiečių ordino šnipai taip, kaip girdėdavo žmones šnekant. Slavų įtakos tais laikais čia dar nebuvo. S. Daukantas taip pat rašė Vilkmergė. Tolimesnėse apylinkėse, kaip Zarasų, Utenos, Biržų, Panevėžio apskrityse žmonės taria Vilkmargė. Apie Ramygalą, Pagirį dar žmonės vadina Jokmerge, Okmerge, Aukmerge. Vilkmergės šalininkai turi legendą, kad toje vietoje kur dabar stovi miestas, vilkas sudraskęs mergaitę vardu Danutė. Taigi vietos vardas kilęs iš dviejų žodžių: vilkas ir merga. Nuo vilko yra kilę ir daugiau lietuviškų vietovardžių: Vilkija, Vilkaviškis, Vilkyčiai, Vilkabaliai ir t. t./ Taip pat ir Ukmergės šalininkai turi legendą, kad toje vietoje kur dabar stovi miestas, buvę miškai ir tuose miškuose daug uogų. Uogas rinkdamos mergos ūkaudavusios (šūkaudavusios). Taigi vardas Ukmergė kilęs iš žodžių „Ūkauja merga“. Miesto vardas galėjęs kilti nuo dievaičio Ūko vardo. Dar pasakojama, kad miesto vietoje buvo sudeginta merga kaipo auka dievams, iš kur kilęs vardas Aukmergė. Vėliau raidė „A“ atpuolusi. Bene rimčiausias Ukmergės šalininkų argumentas bus tas, kad vietos gyventojai dabar miestą vadina Ukmerge./ Pagaliau yra dar viena versija. Žiloje senovėje prie Dauguvos – Šventosios gyvenusių aisčių giminės sėlių kalboje „vilkas“ buvo tariamas „ukas“. Taigi abu vardai turėtų tą pačią prasmę ir abu būtų geri. Vis dėlto būtų gerai, kad vietovardžių atlietuvinimo komisija šį klausimą išstudijuotų ir tartų savo autoritetingą žodį, nes Ukmergiečiai savo miesto vardą  laiko neišspręstu.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Sausio 22 d. [1 pėstininkų pulko] liktiniai puskarininkiai atliko pratimą „Būrys puolant miške“. Svarbiausias šio pratimo uždavinys – orientavimasis ir krypties išlaikymas miške. Priešas, mūsų žvalgų pranešimu, buvo pasitraukęs miško gilumon. Mūsų būrys puolė mišką stengdamasis priešą nustumti./ Šis pratimas pavyko gana gerai, nes nuo duoto punkto buvo nukrypta tik 10 m ir su priešu susikauta žvalgų nurodytoje vietoje./ Iki sausio 22 d. taktiškų pratimų, būrio sudėtyje, atlikome 6 ir dar nemažai tikimės atlikti.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. sausis. „Naujai išrinkta miesto taryba paskubino išleisti naują privalomą įsakymą, pagal kurį visi namų savininkai turi prisijungti vandentiekį ir kanalizaciją. Numatoma, kad visas miestas vandentiekiu bus aprūpintas per trejus metus. Viešos įstaigos, kinai ir t.t. prisijungimą padarys šiais metais. Kiti vėliau. Daug vargo turi ukmergiečiai dėl vandens.“( Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. sausis. „Šiomis dienomis sueina 10 metų kai oficialiai valdž. gimnazijos pedagogų taryba leido veikti pirmajai Ukmergėje skautų skilčiai. Skiltį organizavo J. Kiaušas. Ir prieš tai skautai veikė, bet slaptai. Greit buvo sudaryta draugovė pavadinta „Čiurlionies“ vardu. Skautams daugumas moksleivių pritarė. 1928 m. įsikūrė mergaičių „Živilės“ draugovė. Metais vėliau – dar viena skautų „dr. J. Basanavičiaus“ draugovė. 1930 Vytauto Didž. – metų proga „Čiurlionies“ vardas keičiamas į „D. L. K. Vytauto“ vardą. Tais metais skautai buvo  pasiekę aukščiausią laipsnį./ Dabar tunte yra 15 skautų vienetų – apie 300 skautų-čių. Ukmergiečiai kasmet rengia tradicinę pafrontėje stovyklą: buvo Kernavėje ir Dubingiuose./ Minėjimo iškilmių diena numatyta vasario mėn. 3 d.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Sausio 22-26 d. 1 pėst. pulko jaunieji kareiviai atliko pirmąjį papildomą šaudymo pratimą iš šautuvų. Šis pratimas pirmas ir kaipo bandomasis patikrinti jaunųjų kareivių šūvio paleidimą davė gerų šaudymo rezultatų. Matyti, kad jaun. kar. šaudymo srity nemažai išmoko. [...]“ (Karys. – 1935.)

1935 m. sausis. „Ukmergė. Šiemet padidėjo mieste varžytinių skaičius. Nesenai buvo paskelbta 12 varžytinių skelbimai. Vienuolika iš jų Ukmergės Mokesčių Inspekcijos už nesumokėtus nuo verslo pajamų %. Daugumoje prekybininkai kitataučiai./ Miesto burmistras paskelbė įsakymą,  kuriuo ragina gyventojus užregistruoti iki vasario pradžios visus mieste esančius šunis ir sumokėti įstatymais numatytą mokestį./ Mokytojai rodo susidomėjimą peršamu į mokyklas socialistinės krypties laikraštuku. Kai kuriuos, matyt, vilioja pigi jo kaina./ L. K. J. „Pavasario“ Federacijos Ukmergės Rajonas. Šių metų sausio mėn. 15, 16, 17 dienomis įvyko Ukmergėje rajono kuopų valdybų vadams praktiško veikimo kursai.“ (Mūsų laikraštis. – 1935.)

Vasaris
1935 m. vasaris. „Rašytojo St. Būdavo iniciatyva Ukmergėje įsteigta vaikų literatūros leidykla – „Vaikų Pasaulis“. Leidyklos tikslas duoti vaikams kuo pigiausios tautiškai krikščioniškos literatūros. Lyg šiol yra išleista dvi knygelės: S. Būdavo apysakaitės ir Grigonio eilėraščiai „Vaikų Džiaugsmui“.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
   
1935 m. vasaris. „Šiomis dienomis sueina 10 metų kai oficialiai valdž. Gimnazijos pedagogų taryba leido veikti pirmajai Ukmergėje skautų skilčiai. Skiltį organizavo J. Kiaušas. Ir prieš tai skautai veikė, bet slaptai. Greit buvo sudaryta draugovė pavadinta „Čiurlionies“ vardu. Skautams daugumas mokinių pritarė. 1928 m. įsikūrė mergaičių „Živilės“ draugovė. Metais vėliau – dar viena skautų „dr. J. Basanavičiaus“ draugovė. 1930 - Vytauto Didž. metų proga „Čiurlionies“ vardas keičiamas į „D. L. K. Vytauto“ vardą. Tais metais skautai buvo pasiekę aukščiausią [veikimo ?] laipsnį./ Dabar tunte yra 15 skautų vienetų – apie 300 skautų-čių. Ukmergiečiai kasmet rengė tradicinę pafrontėje stovyklą: buvo Kernavėje ir Dubingiuose./ Minėjimo iškilmių diena numatyta vasario mėn. 3 d.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Ukmergės skautų tuntas vasario 3 d. šventė savo gyvavimo dešimtmetį. Iškilmėse buvo apsilankę iš centro: vyriausias skautininkas pulk. Šarauskas, pskt. Šarauskienė, vyr. skaučių vadė skt. Barniškaitė ir jaun. skaučių skyriaus skt. Armonaitė./ Po pamaldų bažnyčioje buvo uždėtas vainikas prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. 16 val. gimnazijos salėje įvyko iškilmingas posėdis, kurio metu prisiminta apie skautišką darbą prieš 10 metų. Tai buvęs pirmas viešas pasirodymas. Iki tol skautams tekdavę veikti slaptai. Nei visuomenė, nei pedagogai skautų tikslų nesupratę ir jiems veikti kliudydavę. Kai kurie mokytojai skautus vadino „caro šnipais“ ir sakydavę, kad Lietuva galėsianti gyvuoti ir be skautų./ Tik pasiryžimu ir ištverme skautai užėmė priderančią jiems vietą mokyklos sienose ir visuomenėje./ Dešimtmečio proga skautai susilaukė daug sveikinimų žodžiu, raštu ir telegramomis. Taip pat skautų šeima žymiai padidėjo. Tą dieną davė įžodį jaunesniųjų skautų – 25, skautų – 1, vandens skautų – 13 ir vyresnių skaučių – 14. Vyr. skautų šefui Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai sušukta tris kartus valio!“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės apskrities savivaldybė ryžosi ateiti ūkininkams į pagalbą steigiant tam tikrus sveikatos centrus. Pirmas toks centras bus įsteigtas Ukmergės mieste, jame dirbs gydytojas ir akušerė. Jie abudu nemokamai duos patarimus vietoje ir lankysis kaimuose. Tam tikslui Ukmergės apskr. savivaldybė paskyrė 2000 lt., miesto savivaldybė – 2000 lt. ir Liet. Motinos ir Vaiko Globos Organizacijų Sąjunga – 4000 lt. Greitu laiku šis sveikatos centras pradės dirbti. Vėliau tokie sveikatos centrai bus įsteigti ir apskrityje.“ ( Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergė. Nutarta netrukus išbraukti visus „popierinius“ [Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės skyriaus] narius. Vasario 8 d. į susirinkimą atsilankęs rajono [jaunalietuvių] vadas agr. Krištolaitis vaizdžiai ir įdomiai kalbėjo apie jaunalietuvių sugyvenimą su kitomis organizacijomis.“ (Jaunoji karta. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės valstybinės gimnazijos direktorium atkeltas Pilviškių vidurinės mokyklos direktorius Švoba. Iki šiol direktoriaus pareigas ėjo Insp. Bunikis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. Ieškomas „Kosas, Pranas, Petro s., mokytojas, gim. 1892. X. 6., Vokietijoje, Dt. Piekar – Silezijoj, gyvenęs Ukmergėje, Kauno 39. [...] Ieško valst. saugumo ir krim. pol. Ukmergės apyg. v-kas [...]. Kalt. vekselių suklastojimu. Suradus, nuvaryti jam. [Išspausdinta ir fotografija]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės smulkaus kredito draugijai suėjo 10 veikimo metų. Per tą laiką d-ja įsigijo gerą vardą ir nusipelnė pasitikėjimo Ukmergės visuomenėje. Draugijos veikimo rajonas yra Ukmergės miestas, Pabaisko, Deltuvos ir Šešuolių valsč. Paskolos teikiamos daugumoje ūkininkams./ Nuo įsteigimo dienos draugija visą laiką augo narių skaičiumi ir kapitalais. Jos pirmininku per visą laiką buvo išrenkamas Antanas Čekanavičius. Kiekvienus operacinius metus draugija užbaigdavo su pelnu. Pradžioje draugijos narių buvo 131, o dabar yra 778, iš jų ¾ yra ūkininkų. Kapitalų buvo 4159 lt., o dabar, 1935 m. sausio 1 d. 45659, 26 lt. – Draugija pradžioje už išduodamus paskolas imdavo 18 % metinių, dabar skolina už 9 % metinių [palūkanų]. Paskolų 1935 m. sausio 1 d. draugija buvo davusi Lt. 251935,91. – Indėlių tuo pat metu buvo Lt. 146179, 09. – Už metinius indėlius Draugija moka 5 ½ %, už pusmetinius – 5 % ir už einamąsias sąskaitas – 4 %. Už pajus nariams devidendo nuo draugijos veikimo pradžios išmokėta Lt. 5046, 23: išduota paskolų – 760272, 69 lt. ir gauta indėlių 879250, 79 lt./ Nuo 1934 m. rugsėjo mėn. 1 d. prie draugijos prisijungė Ukmergės Lietuvos Liaudies Bankas./  Draugijos valdybą sudaro: Antanas Čekanavičius – pirmininkas, Jonas Unikauskas – kasininkas, Ignas Petraška – sekretorius. Draugijos buhalteriu nuo 1929 metų yra Adolfas Čekanavičius.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. Ukmergės „[...] Miesto s-bėje įregistruota 264 darbo neturį asmenys. Prie įvairių darbų iš to skaičiaus [viešųjų darbų referento inž. A. Paškevičiaus] apsilankymo dieną dirbo 82. Per 40 asmenų s-bė buvo išsiuntusi į miškus įvairiems darbams./ S-bės vykdomi šie viešieji darbai. Akmens tašymas, prie kurio dirba beveik vienodai visą laiką po keliolika asmenų (šių darbų s-bė, nors ir galėtų, tačiau tuo tarpu dar neplečia, nes, vesdama vandentiekį ir kanalizaciją, galutinai dar nėra sutvarkiusi gatvių profilio, todėl tašo tiek, kiek gali sunaudoti įvairiems perėjimams skersai gatvės. Prie stalių darbų dirbo 7 darbininkai. S-bė, turėdama nuosavo miško, turi pakankamai medžiagos, iš kurios gamina Pivonijos parkui suolus, dėžes, s-bės reikalams baldus, projektuojamam kurhauzui Pivonijos parke staliukus ir t. t./ Prie medžio apdirbimo darbų miesto bedarbiai rankomis apdirba miško medžiagą projektuojamam statyti kurhauzui./ Vykdomieji darbai visi produktingi; darbas atliekamas gerai. Atlyginimas nustatomas savaitinis, kartais net mėnesinis; darbas akordinis [kai darbo užmokestis mokamas už padaryta sutartą darbą]./ Vietos s-bė yra susirūpinusi parūpinti darbų įvairioms nedidelėms dirbtuvėlėms, kad jos neatleistų darbininkų ir nedidintų bedarbių skaičiaus./ Konkurenciją vietos mažoms d-vėms sukelia vietos kalėjimo d-vės. [...]“. (Savivaldybė. – 1935.)

1935 m. „Vasario 9 d. susirinkime išrinkta nauja [Ukmergės šaulių būrio ugniagesių komandos?] valdyba: Dalbokas, Stundžia, Pakštaitis, Zdanavičius ir Ketvirtis.“ (Trimitas. – 1935.)

1935  m. 1 pėstininkų pulko vadovybė, siekdama plėsti pulko liktinių puskarininkių ir civilių tarnautojų išsilavinimą ir žinias, „[...] surengė daug įvairiomis temomis paskaitų. Iki vasario 10 d. paskaitas laikė: Ukmergės pradžios mokyklų inspektorius Cibulskis apie dr. Kudirką, jo veiklą ir nuopelnus Lietuvai; mjr. Šurkus apie švedų kariuomenę, jos mokymo metodus ir liktin. puskarin. kadrą; Ukmergės I apylinkės teismo tardytojas Žukauskas apie dorą, girtavimą  ir jo pasekmes; gyd. plk. ltn. Pattas apie sportą ir jo reikšmę kariuomenei; mjr. Šlepetys apie pulko kovas su bolševikais ir bermontininkais; pulko kapelionas kun. Keblaitis apie pulko kovas su lenkais ir atsargos karo vald. Baltrušis apie kariuomenės auklėjimą. [...]“ (Karys. – 1935.)

1935 m. vasaris. „[...] Ukmergės II-os apylinkės tardytoju paskirtas vyr, tribunolo kandidatas Vytautas Račkauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės mieste ir apskrityje yra žmonių, kuriems ypač nepatinka lenkiškai kalbančių, tai yra nutautusių piliečių tarpe vėl kyląs tautinis ir valstybinis susipratimas. Minimi žmonės stengiasi, kad nutautėję lietuviai savo tėvynėje jaustųsi svetimais, kad jų šeimose būtų visai išsižadėti ir užmiršti dar rusenę lietuviški papročiai, kad visa kas lietuviška – svetima ir bloga, kad tikroji jų tėvynė kažkur už demarklinijos. Žodžiu visur ir visuomet slopina nutautėjusių tarpe atbundančią lietuvybės dvasią./ Našesniam lenkinimo darbui Ukmergėje įkurta „Oswiata“,  kurios tikslas jaunimo tarpe steigti sporto klubus ir tuo būdu lenkinti jaunimas. Toks klubas – „Sparta“ įsteigtas ir Ukmergėje. Pasakojama, kad visiems „Spartos“ nariams esą griežtai uždrausta draugauti su lietuviais, kalbėti lietuviškai ir lankytis į lietuvių susibūrimus. Ne vienam, manau, kils mintis, kad Ukmergėj esą daug lenkų. Visapusiškai išnagrinėjus, pavarčius kilmės dokumentus, pasirodo, kad lenkų čia yra vos 5-6 žmonės, o visi kiti agitatorių prikalbinti sulenkėję lietuviai. Pagaliau šiandieną daugumas vadinamų lenkų namie šeimoj kalba lietuviškai, vienas brolis yra lenkų „Spartos“ narys, o kitas šaulių organizacijoj dirba. Kodėl taip?/ Taigi nesiduokime lenkų agitatorių klaidinami.“ (Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės Smulkaus Kredito Draugijai vasario mėnesio pirmosiomis dienomis sukako 10 veikimo metų. Per tą laiką Draugija įsigijo gerą vardą ir nusipelnė pasitikėjimą visuomenėje. Nuo įsteigimo dienos draugija visą laiką augo narių skaičiumi ir kapitalais. Kiekvienus operacinius metus draugija užbaigdavo su pelnu. Pradžioje draugijos narių buvo 131, o dabar yra 778. Iš jų 75% yra ūkininkai. Kapitalo buvo įdėta 4159 litai, o dabar 1935 metams sausio 1 d. 45.659,26 lit. Draugija pradžioje už išduotas paskolas imdavo 18 [proc.] metinių nuošimčių, dabar skolina už 9% metinių. Paskolų 1935 metams sausio mėn. 1 d. draugija buvo išdavusi litų 251.935,91 lt. Indėlių tuo pat metu buvo 146.179,09 lt. Už metinius indėlius draugija moka 5,5%. Už pusmetinius 5% ir už einamąsias sąskaitas 4%. Už pajus nariams dividendo nuo draugijos veikimo pradžios išmokėta 5046,23 lit. Išduota paskolų 760.272,29 litai ir gauta indėlių 879.250,79 litai. Nuo 1934 metų rugsėjo mėn. 1 d. prie draugijos prisijungė Ukmergės Lietuvių Liaudies Bankas. Draugijos veikimo rajonas yra Ukmergės miestas, Pabaisko, Deltuvos ir Šešuolių valsčiai. Nuo įsteigimo draugijai vadovauja Antanas Čekanavičius.“ ( Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ant Šventosios upės už Deveikio malūno bečiuoždama gimnazijos mokinė įkrito į aketę ir buvo pasinėrusi po ledu. Tuo metu ant upės buvo ir daugiau čiuožėjų, bet apie aketę ledas buvo plonas, niekas nedrįso prieiti ir nebuvo įrankių, kuo būtų galima gelbėt. Skautas Risovas skubiai nusivilko švarką ir atsigulęs ant plono ledo, pats pasinerdamas į vandenį ištiesė drabužį skęstančiai mergaitei. Risovą tuo metu draugai laikė už kojų. Mergaitės gyvybė buvo išgelbėta.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Paskutiniame skautams remti dr-jos Ukmergės skyriaus visuotiniame susirinkime išrinkta nauja valdyba: mokyt. R. Grikienis, žem. tvarkyt. padėj. L. Alseika ir mjr. Šlepetys.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Vasario mėn. 21 d. I-mo pėst. pulko 6 kuopos grandinis Šakelė pamatė kalėjimo tvora lipant įtartiną žmogų ir priėjęs arčiau norėjo išsiaiškinti jo asmenybę, bet pastebėjo, kad tai kalinys, kuris jau spėjo pasislėpti už tvoros. Tada Šakelė pradėjo jį vytis ir pasivijęs stvėrė į glėbį. Tuo laiku kalinys peiliu supjaustė jam rankas ir ištrūko. Pro šalį ėjo kareivis Mikaliūnas, Šakelė skubiai paaiškino apie įvykusį dalyką ir liepė jam duoti ženklą kalėjimo administracijai, o pats vėl pradėjo vytis kalinį. Greitu laiku kalinys išbėgo iš miesto ir  pasuko rusų kapinių link. Tuo laiku atbėgo daugiau kareivių ir suėmė kalinį. Išsiaiškinus kalinio asmenybę pasirodė, kad tai Augudijus Trakšinas baustas 15 metų sunkiuoju darbų kalėjimu už įvairias žmogžudystes. Grandinis Šakelė ir kareivis Mikaliūnas už drąsų kalinio sekimą ir suėmimą apdovanoti. (Ūkininko patarėjas. – 1935.); „Vasario 21 d. 18 val. 1 p. pulko 6 kuopos gr. Mikalajūnas ir gr. Šakelė sugavo iš Ukmergės kalėjimo išbėgusį kalinį Trakšiną Augudijų, kuris, kalėjimo administracijos žiniomis, už žmogžudystes ir plėšimus buvo nuteistas 15 metų kalėti ir jau vieną kartą buvo pabėgęs iš Utenos kalėjimo. [...]“ (Karys. – 1935.)

1935 m. vasaris. „[...] Ukmergėje visų labiausiai yra žeminami amatininkai – batsiuviai. Žinoma, dėl šio yra kalti patys batsiuviai, o ne kas kitas. Jie nesugeba atitinkamoje aukštumoje išlaikyti savo vardo. Iš visų Ukmergėje esančių batsiuvių vos tik keletas tėra gerų savo srities specialistų. Čia esančios batsiuvių dirbtuvės yra mažos, didelių net nėra. Daugumas batsiuvių dirba krautuvėms, kurias išimtinai, lyg kokį monopolį, laiko kitataučiai. Tas vietos batsiuvių neorganizuotumas nepaprastai patinka vietos batų krautuvių savininkams. Jie šiuo kaip tik naudojasi, įvairiausiais būdais šiuos nesusiorganizavisius batsiuvius išnaudodami, tiesiog pajuokdami jų nesusipratimą ir  nesąmoningumą. Vietos batsiuviai būdami nesusipratę, lenda krautuvių savininkams į akis, sutikdami dirbti pigiau, negu  kiti. Taip besipigindami, jie numušė kainas tiek, kad už [aulinius?] batus pradėjo mokėti po 2 litus, o už batukus po 1,50 lt. Savaime aišku, kad dabar tuo ir patys batsiuviai nepatenkinti. Žinoma, jeigu jie būtų organizuoti, to viso nebūtų. Kas dėl šito kaltas?“ (Amatininkas. – 1935.)

1935 m. „Vasario mėn. 24 d. Ukmergėje įvyko vietos verslovininkų skyriaus visuotinis metinis susirinkimas. Paaiškėjo, kad skyriuje narių užsimokėjusių įstojamąjį nario mokestį yra net 73, tačiau susirinkime dalyvavo vos 22 nariai, neskaitant svečių. Tai yra nepaprastai skaudu, drauge ir gėda, kad lietuviai taip maža tesirūpina savo ateitimi ir turimu kąsniu duonos./ Šiam susirinkimui pirmininkavo jaunas prekybininkas p. Mackevičius. Sekretoriavo stalių amatų mokyklos mokytojas ponas Garmulevičius. Iš valdybos pranešimo paaiškėjo, jog iš skyriaus yra pašalinti du neklaužados nariai. Pastarieji, be ko kito, ne skyriaus  nariams dalija dideliais kiekiais už pinigus mėlynuosius įpirkimo ženklus [specialūs ženklai, kurie buvo duodami perkant prekes Lietuvių prekybininkų, pramoninkų ir amatininkų sąjungos narių įmonėse; vėliau už šiuos ženklus, loterijos būdu, jų turėtojas galėjo laimėti piniginius ar daiktinius prizus]. Visuotinis susirinkimas nutarė panašius „ponaičius“ ateity dar griežčiau bausti./ Toliau paaiškėjo, kad senosios valdybos per praėjusius metus nesnausta, o dirbta visu tempu. Iš 22 narių skyrius išaugo iki 73 narių. Iš turimų 24 litų, kurie ir tai buvo tik popieriuje, dabar skyriaus kasoje yra gryno pinigo 379,30 lt. Iš to aišku, kad valdyba dirbo atsidėjusi. 1935 metų sąmata priimta. Pajamų numatoma gauti su 1934 metų likučiais 1179,30 lt. Revizijos komisija, patikrinusi praėjusių metų valdybos veikimą, rado, kad viskas buvo vedama kuo puikiausiai. Todėl už parodyta nepaprastą darbštumą ir sumanumą senajai valdybai padėkota. Po šio renkama naujoji valdyba, senajai atsistatydinus. Išrenkami balsų dauguma: p. p. Šeškevičius 21 bals., Bitinas 20 bals. Mackevičius 16 bals., Riauba 13 bals, Varnas 11 bals. ir Marazauskas 11 balsų./ Po šio renkama nauja Revizijos komisija, kurion įėjo: p. p. Bajoras, Milkeris, Toločka, Povydis ir Bronislovas Barškutis. Ponas Povydis siūlo, kad verslovininkų s-gos Ukmergės skyriaus nariai, dėl nepateisinamų  priežasčių tris kartus neatėję į susirinkimus, įspėjus, būtų išbraukiami iš skyriaus narių tarpo. [...] Susirinkimas tam pasiūlymui pritarė ir jį užregistravo protokole. [...] Ponas Riauba siūlo iš turimų skyriaus kasoje pinigų, Ukmergės Lietuvių Verslovinikų Skyriaus vardu, įsigyti nors šimtui litų vidaus paskolos lakštų.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Į Valstybės Prezidento A. Smetonos stipendijų fondą šelpti studentus ekonomistus,  iš Ukmergės įnešė: Ukmergės elektros stoties koncesionierius K. Deveikis – 500 lt., Jul. Lėmanas – 500 lt., Lenkų smulkaus kredito draugija – 100 lt. ir L. Mišniuneris (odų fabriko savininkas) – 100 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Nakties metu įsilaužta į vietos kino-teatrų („Lyra“ ir „Modern“) bufetus ir išnešta įvairių smulkių daiktų. Spėjama, kad tai mažamečių darbas. Vedama kvota.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergės apskr. v-ko B. Stasiūno iniciatyva įvyko visuomenės pasitarimas priešlėktuvinės bei priešdujinės apsaugos reikalu. Išrinktas komitetas, į kurį įeina: polic. vadas P. Mačinskas, baro virš. B. Svylas, tech. P. Žurauskas ir aviacijos ats. ltn. Adamonis./ Lėšų propagandai pasižadėjo duoti miesto burmistras ir apskrities valdyba.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Inteligentų klube VVS [Vilniui Vaduoti Sąjungos] Ukmergės m. skyrius surengė paskaitą Vilniaus klausimu. Paskaitą skaitė direktorius P. Grajauskas. Po paskaitos šaulių choras sudainavo keletą dainelių, L. Gieduška pagriežė smuiku. Išplatinta daug Vilniaus pasų ir ženkliukų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Valdžios gimnazijos VIII b klasės mokinys Al. Godliauskas atlikdamas gimnastiką nukrito nuo įrankių ir susilaužė peties kaulą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Iš Ukmergės praneša, kad vienas 23 m. ukmergietis p. Kazys Ivanauskas neseniai išrado svarbų vandens motorą. Šį motorą išrasti paskatino jį vienas inžinierius, kuris prieš keletą metų kalbėjo apie minėto motoro išradimo galimumus ir už išradimą dideles pinigų sumas./ P. K. Ivanauskas šį motorą konstravo apie 7 metus. Bedarydamas jo modelius savo lėšomis, išleido nemažai pinigų. Šis motoras gali veikti stovinčiame vandenyje ir gali traukti didžiausias mašinas. Neseniai padaryti bandymai davė gerus rezultatus. Savo išradimą jau užpatentavęs.“ (Amatininkas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „[...] Dabar mėlynuosius įpirkimo ženklus Ukmergėje dalina per trisdešimt vietos lietuviškų įmonių bei parduotuvių. Mėlynaisiais ženklais susidomėjimas labai didelis. Daugelis lietuvių prekybininkų atvažiuoja net ir iš tolimųjų provincijos kampų, kad tik gautų mėlynųjų įpirkimo ženklų, nes, girdi, jų jau reikalauja kaimo pirkėjai./ [...]/ Vyriausioji socialinio draudimo valdyba jau patvirtino šiems metams sumoje 231500 litų Ukmergės apygardos Ligonių Kasos sąmatą./ Kai kurie ukmergiečiai radijo mėgėjai jau keletą kartų girdėjo: alio, alio, Ukmergės radijo! Po to sugriežia keletą lietuviškų plokštelių ir vėl: alio, alio, Ukmergės radijo! Viso labo. Dabar tikrai jau aišku, kad Ukmergėje veikia slapta radijo stotis, nes tai patvirtina keletas radijo mėgėjų. Slaptas radijo siųstuvas veikia maždaug Kauno stoties radijo bangomis.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergėje liaudies universitete Estijos nepriklausomybės 17 metų sukakties proga mokyt. Baltrušis skaitė atitinkamą paskaitą. Minėjimai buvo valdžios gimnazijoj ir vidurinėj amatų mokykloj. Miestas buvo pasipuošęs tautinėmis lietuvių ir estų vėliavomis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. „Ukmergėje Volfo alaus sandėlį laiko I. Šneideris, Stakliškių „Gintaro“ brav. sandėlį turi Jakučionis ir Zadarnauskas, Šančių „Vienybės“ bravoras taip pat nori įsteigti sandėlį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. vasaris. Ieškomas „Rybakovas, Malafėjus, Feidosiejaus s., rimorius [pakinktų siuvėjas], gim. 1880 m. Ukmergės ap., Veprių v., Baltruniškių [Baltromiškių?] k., gyvenęs Ukmergėje. [...] Kalt. girtas kėlęs triukšmą. Suradus išieškoti 20 Lt. pabaudą arba išlaikyti 3 par. arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. vasaris. Ieškomas „Tarasevičius, Stasys, Juozo s., darbininkas, gim. 1907 m., Vilniuje, gyvenęs Ukmergėje. Ieško Ukmergės m. n. [nuovados] v-kas [...] Kalt. gyvenęs be dokumentų. Suradus, pranešti gyv. vietą Ukmergės ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)
    
1935 m. vasaris. „[1 pėstininkų] Pulko kapelionas kun. Keblaitis surinko ir išleido trumpą šapirografuotą [atspausdintą šapirografu – mechaniniu dauginimo aparatu] pulko istorijos apžvalgą. Pulko istorija suglaustai atpasakota nuo pat pulko įsikūrimo Vilniuje 1918 m. lapkričio 1 d. iki šių dienų./ Šis vadovėlis padės pažinti pulko istoriją, nes anksčiau tuo reikalu trūko medžiagos.“ (Karys. – 1935.)

Kovas    
1935 m. kovas. „Lietuvių Krikščionių Labdarybės dr-ja Ukmergėje sulaukė visuomenės pritarimo. Dr-ja auga narių skaičiumi ir pajamoms didėjant įstengia jau visus elgetas sutvarkyti. Šiuo metu dr-jos prieglaudoje užlaikomi 35 seneliai ir daugumas šelpiami. Elgetavimas mieste uždraustas./ Dr-jos surengtas kaukių balius III. 2. gryno pelno davė 1000 litų  ir rinkliava dėžutėmis surinkta per 300 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)    

1935 m. „Kovo mėn. 4 d. Ukmergėje įvyko Lietuvos Ūkininkų Vienybės Ukmergės Apskrities Skyrių atstovų metinis suvažiavimas, kuriame dalyvavo virš 200 atstovų, ūkininkų – svečių ir vietos visuomenės veikėjų. [...] suvažiavimas buvo labai gyvas: iš ūkininkų iškeltų sumanymų bei pageidavimų matėsi geras valstybės reikalų supratimas ir noras, gerinant ūkininko būklę, kelti viso krašto gerovę. Priimtos šios svarbesnės rezoliucijos: 1) prašyti miestų ir valsčių savivaldybių panaikinti rinkos [turgaus aikštės, ploto?] rinkliavas arba rinkti tik tiek, kiek reikalinga rinkos išvalymui, 2) prašyti vyriausybės patikrinti aukštų valdininkų staigų pralobimą ir tiems negalint pasiaiškinti, jų turtą konfiskuoti valstybės iždan, 3) prašyti išleisti žemės ūkio statybai tvarkyti privalomą įsakymą. Didesnio mokesčių sumažinimo klausimas po ilgų diskusijų atmestas. Suvažiavimas pasveikino raštu J. E. Respublikos Prezidentą, Ministerį Pirmininką ir Žemės Ūkio Ministerį. Suvažiavimas baigtas Tautos Himnu.“ ( Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės mieste rytais, apie 7-8 valandą policija šaudo paklydusius šunis. Pašautus šunis nesuspėja iš gatvių surinkti ir vaikai eidami į mokyklas juos dar su gyvybės žymėmis apžiūrinėja./ Gyvuliams globoti draugija kreipėsi į miesto savivaldybę, prašydama bent vaikams nerodyti žudomų šunų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergėje baigusieji amatų mokyklą steigia dirbtuves, kuriose gamins ūkio padargus, baldus ir vaikams žaislus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Kai kurie Ukmergės mėsininkai ėmė pardavinėti daug neštampuotos mėsos. Tokia mėsa nėra peržiūrėta sanitarinės kontrolės. Ją pristato į Ukmergę aplinkinių miestelių pirkliai, kurie gyvulius skerdžia patys./ Apsaugoti gyventojams nuo nesveikos mėsos vartojimo, miesto savivaldybė mėsines prižiūri  ir už nusikaltimus baudžia.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Spaudos Fondas“ netrukus išleis ukmergiškio mokyt. Antano Biliūno eilėraščių rinkinį „Išpažintis Lietuvai“. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Iki šiol „Ateityje“ nesimatė žinių iš Ukmergės. To priežastimi gal buvo nebuvimas ko rašyti, nes ukmergiškių gyvenimas buvo gana pilkas. Viskas kinta, kinta ir gyvenimas, taigi ir Ukmergėje jaučiama palinkimo giliau pažvelgti į gyvenimą, vietoje sielotis tik „vakaruška“. Jei šis reiškinys eitų tik kartu su gavėnia, tai, žinoma, jam didelės reikšmės netektų skirti, bet gyvenimo surimtėjimas pradėjo reikštis jau ankstėliau./ Štai II. 19. Daugumai moksleivių buvo susikaupimo diena. Skaitlingai priėjo išpažinties, priėmė Švenčiausiąjį ir pasiryžo atsinaujinti Kristuje./ Atsiranda susidomėjimo ir literatūra. Čia neabejotinai nuopelnai Ukmergės mokyt. Pr. Naujokaičio, kurs rūpinasi įsteigti literatų būrelį./ Kūno kultūros reikalai mūsų gimnazijoj buvo apverktinoj padėty. Galima sakyti, mūsų kūnai nematė kultūros. Šiais mokslo metais kultūra sparčiai eina pirmyn. Mokytojo Vitkausko rūpesčiu yra įrengta gimnastikos įrankių, buvo parūpinta pulko čiuožykloje papigintų bilietų. Sportuojame sistemingai, o pavasarį surengsime sporto šventę./ Neseniai gimnazijoje pradėjo veikti esperanto kalbos kursai. Esperanto kalba susidomėjimas didelis. Kursus veda p. Alseika./ Mūsų gimnazija galop susilaukė nuolatinio direktoriaus – p. Švobos.“ (Ateitis. – 1935.)

1935 m. kovas. „[...] Vietos miesto s-bė veda kanalizaciją ir kitokius turtingiesiems miesto gyventojams teikia malonumus. Žodžiu, Ukmergė kultūrėja. Tačiau miesto s-bė nemato dienomis ir naktimis po gatves besišvaistančių, apiplyšusių ir išbadėjusių gatvės vaikėzų./ - Lietuvių Verslovininkų S-gai pradėjus dalinti mėlynuosius įpirkimo ženklus, Ukmergės Ž. Ū. Draugijos krautuvėse sumažėjo 10 % apyvarta. Todėl Draugijos valdyba nusprendė, kad dėl to kalti mėlynieji įpirkimo ženklai ir nutarė ir savo krautuves aprūpinti tam tikrais įpirkimo ženklais. Ženklai jau pagaminti ir pradėti dalinti pirkėjams.“ (Rytas. – 1935.); „Vos tik Ukmergės lietuviai verslovininkai pradėjo savo įmonių lankytojams dalyti mėlynuosius ženklus, bematant visose kitose prekybos įmonėse sumažėjo nuo 10 iki 25% apyvarta. Per visai trumpą laikotarpį beveik visi Ukmergės prekybininkai bei amatininkai [lietuviai] tapo aktingais Lietuvių Verslovininkų S-gos nariais. Tik Žemės Ūkio Draugija nesidėjo prie Lietuvių Verslovininkų, nors ir buvo jai pasiūlyta įstoti į L. V. S-gą. Kada Ž. Ū. D. pajuto, kad jos krautuvėse taip pat sumažėjo 10% apyvarta, ji nutarė ir savo  krautuves aprūpinti tam tikrais įpirkimo ženklais.“ (Verslas. – 1935.)  

1935 m. „Kovo 7 d. Inteligentų klube įvyko L. T. S. Ukmergės miesto apylinkės narių suvažiavimas. Tartasi įvairiais klausimais. Išrinkti nauji valdybos nariai: Ant. Čekanavičius ir K. Česnavičius; kand. V. Ruša ir P. Varnas. Apyl. pirmininku yra Ant. Bukikis. Apskrities apyl. atstovų suvažiaviman, kuris vyks kovo 24 d. išrinkti A. Kubilius, V. Ruša, A. Čekanavičius ir dr. J. Bortkevičius.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Kovo 9 ir 10 d. d. buvo [Ukmergės apskr. šaulių] rinktinės batalionų, kuopų, būrių vadų ir šaulių atsargos karininkų suvažiavimas. Pradėjo rinktinės vadas kap. Kuzmickas./ Suvažiavimui vadovavo ats. pulkin. Plenta – pirm. ir ats. jaun. leit. Cibulskas – sekr. Suvažiavimą sveikino: Pacevičius – VVS ir „Rytų Lietuvos“ vardu; ats. pulk. Reklaitis – Ukmergės miesto burmistro ir ats. kar. s-gos vardu; LTS Ukmergės apskr. pirmininkas Mačiokas, gyd. Dumbrys – Ukmergės šaulių rėmėjų vardu. Visa darbotvarkė praėjo sklandžiai. Paskaitos buvo  išklausytos su atsidėjimu. Šaulių karininkų būrio valdybon išrinkti: ats. majoras Ambrazevičius, ats. leit. Baltrušis, ats. jaun. leit. Cibulskas ir ats. jaun. leit. Studžia. Garbės teisman išrinkti: ats. pulkin. Plenta, ats. leit. M. Jakučiunas, ats. leit. Bortkevičius ir leit. F. Eidimtas. Kontrolės komisijon išrinkti: ats. leit. Steikunas, ats. leit. Tallat-Kelpša, jaun. leit. Liutkevičius ir jaun. leit. Klimavičius. Nutarta nario mokestį nemokėti būriuose, bet šaulių karininkų būriui po 3 litus metams. Pažadėta daugiau skaityti kariškos literatūros ir dažniau daryti kariškus pratimus.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės mieste ir apskrity Vilniaus krašto badaujantiems surinkta ir pasiųsta 7186 litai 14 centų. Tik Ukmergės mieste surinkta 2231,90 litų./ Š. m. kovo 10 d. V. V. S. Ukmergės miesto skyrius padarė rinkliavą dėžutėmis. Surinkta 134 litai 66 centai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergėje per Šventosios upę yra medinis tiltas. Tas tiltas statytas Didžiojo [I pasaulinio] karo metu. Pirmiausia tiltą buvo pasistatę rusai, bet 1915 metais vokiečių iš Lietuvos vejami rusai tiltą sudegino. Liko tik iš vandens kyšą mediniai poliai. Vokiečių kariuomenė, norėdama su savo gurguolėmis važiuoti link Vilniaus, per 2 dienas pasistatė laikiną tiltą, o vėliau per du mėnesius buvo pastatytas dabartinis per Šventąją tiltas. Apdegę poliai buvo pridurti ir tiesti balkiai. Taigi tilto poliai statyti rusų, o likusioji dalis vokiečių. Vokiečiai tilto statyti varė Ukmergės gyventojus, kuriuos tik sugaudavo gatvėje. Medžiagai nešioti buvo atvaryti rusų belaisviai. Vokiečių okupacijos metu pirmuoju Ukmergės burmistru buvo vienas Rytprūsių lietuvis./ Dabar medinio tilto poliai yra papuvę. Leidžiamas tik lengvas judėjimas. Šį pavasarį yra numatyta tiltą nugriauti ir toje vietoje statyti naują gelžbetoninį 130 metrų ilgumo tiltą. Greičiausiai bus priimtas tilto projektas Cerberio sistemos su konsolais./ Šventosios upės krantai smiltiniai, taigi vaga nepastovi. Seni žmonės atmena, kad ties kalėjimu upės vaga buvusi apie ½ kilometro į pietus. Žemiau tilto vaga pasisuko į kairę ir griauja kairįjį krantą. Dešiniajame krante supiltas nemažas pliažas. Statant naują tiltą krantai bus stiprinami ir vaga nustatoma betoninėmis būnomis. Tilto statyba su upės vagos sutvarkymu kaštuos apie 300000 litų. Darbai bus atiduoti rangovui iš varžytinių. Prie statybos gaus nuolatinio darbo apie 30 darbininkų. Anksti pavasarį darbus pradėjus, tiltas galėtų būti baigtas tais pačiais metais.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „ATSARGOS KARININKŲ S-GOS/ Ukmergės skyriaus naujon valdybon išrinkti: Burmistras ats. pulk. V. Rėklaitis – pirmin., ligonių kasos direkt. ats. pulk. Paškovičius – vicepirm. ir [Pasienio policijos Ukmergės] baro viršininkas B. Svilas – sekretorius.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės miesto s–bė kasmet išleidžia net 28.000 litų labdarybės reikalams. Ji šelpia net dvi labdaringas draugijas, padeda išlaikyti Šv. Vincento a Paulio vaikų prieglaudą, tris vaikų darželius. Be to, visose miesto pradžios mokyklose neturtingiesiems vaikams nemokamai duodami priešpiečiai, taip pat aprūpinami neturtingesnieji vaikai avalyne ir mokslo priemonėmis. Visų miesto pradžios mokyklų vaikai nemokamai gali naudotis gydytojų pagalba.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės mieste sudegė klebonijos kluonas. Sudegė kluone buvęs pašaras ir ūkio padargai. Aplink esančius trobesius ugniagesiai nuo ugnies apgynė. Nustatyta, kad kluonas buvęs padegtas. Kalbama, kad prieš kurį laiką klebonas gavęs anoniminių laiškų, kuriuose buvę grasinama dėl per didelių mokesčių už laidojimus ir kitus bažnyčios patarnavimus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės bekonų priėmimo punkte paskutiniu metu priima beveik visas atvežtas lašinines kiaules ir bekonus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovo 16 d. Povilas Janušonis pradėjo eiti Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėjo pareigas. (Policija. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės inteligentų klubo salėje kovo 17 d. įvyko Čekoslovakų prezidento Masaryko 85 metų amžiaus sukakties minėjimas. Apie prezidento gyvenimą paskaitą skaitė amatų mokyklos direktorius Pacevičius. Kariškas orkestras pagrojo čekoslovakų tautos himną ir liaudies dainų popuri.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės sporto apygardos pirmininkas ats. pulk. Vl. Rėklaitis suorganizavo keliavimų ir iškylų punktą Ukmergėje. Antras toks punktas organizuojamas Širvintose. Punktų tikslas bus skatinti jaunimą aplankyti žymesnes Lietuvos vietas. Taip pat punktai teiks keliauninkams visokeriopą pagalbą ir informuos apie lankytinas vietas savo apylinkėse. Ukmergės punkto sudarytas ir komitetas: Vl. Rėklaitis, P. Grajauskas, J. Švoba, Per. Cibulskas, A. Čekanavičius ir St. Baltrušis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Šiemet ūkininkai atveža daug javų parduoti. Ukmergės Žemės Ūkio Draugija kasdieną išsiunčia po 2-3 vagonus javų. Javai vežami maišais iki Jonavos, o ten perpilami tiesiai į vagonus. Šiemet jau išvežta iš Ukmergės per 50 vagonų javų, o per visus 1934 metus tik apie 80 vagonų. Reikalaujamoms eksporto kondicijoms ūkininkai prisitaiko.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės darbininkai atsiuntė generalinei darbininkų atstovybei kolektyvinį pareiškimą, pareikšdami norą įsteigti darbininkų susivienijimo skyrių ir turėti savo atstovą generalinės darbininkų atstovybės taryboje. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergėje gan plačiai kalbama, kad vienas čia esantis žydų tautybės pilietis, miesto centre turįs mėsos krautuvę, pirkėjams,  kurie reikalauja mėlynųjų įpirkimo ženklų, kurie dėl šių ženklų liovėsi lankę jo krautuvę, kažin kokiu būdu įsigijęs mėlynųjų ženklų, pradėjo juos dalyti savo lankytojams. Šis kitatautis, pamatęs gatvėje anksčiau buvusį savo lankytoją, sulaiko jį, sakydamas: „Ui, gal būt, ponas, pas mani neateini pirkti dėl to, kad aš neturėjau ženklų, bet prašau dabar ateiti – mėlynųjų ženklų yra ir pas mane“. Kai kurie užėję įsitikinti ir tvirtina,  kad iš tikrųjų šis kitatautis ženklus dalinąs. Nepaprastai būtų įdomu, iš kur šis kitatautis gauna ženklų?“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. „Kovo mėn. 24 d. Ukmergėje įvyko L.T. S. Ukmergės apskrities apylinkių atstovų ir pirmininkų suvažiavimas. Iš centro buvo atvykę dr. Vyt. Soblys ir St. Gudas. Suvažiavime dalyvavo 37 atstovai ir 22 svečiai. Prezidiuman išrinkti ūkin. Stelkūnas ir mokyt. Beišys; sekretoriatan – Keldušis, Senkus ir A. Kavaliūnas./ Dr. V. Soblys skaitė paskaitą apie tautos organizuotumą politikos, ekonomikos ir kultūros gyvenime. Ypatingai pabrėžtas tautos organizuotumo ekonominiame gyvenime reikalingumas.[...]/ St. Gudas pranešė [kalbėjo] vyriausios valdybos vardu, linkėdamas išugdyti tokį tautiškumą, kuris būtų visokeriopame darbe vadovu./ Apskrities valdybos vardu pranešė pirmininkas inž. J. Mačiokas.[...]/ Suvažiavimas apskrities pirmininką inž. J. Mačioką už gerą veiklą išrinko apskrities garbės nariu./ Į naują apskrities valdybą išrinkti: teisėjas Vincas Ruša, ūkininkas Jonas Steikūnas ir mokyklų inspektorius Pranas Cibulskas./ [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės valdžios gimnazijos aukštesniųjų klasių mokiniai įsteigė literatūros, mokslo ir meno būrelį. Būrelio tikslas gilinti gimtosios kalbos ir literatūros žinias ir meniškus gabumus ugdyti. Valdybą sudaro aukštesnių klasių mokiniai: K.Umbrasas, V. Maciūnas ir Dešrytė. Būrelio globėju yra liet. kalbos mokytojas Pranas Naujokaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Į Ukmergės turgus „Paramos“ kooperatyvo kepykla iš Kauno sunkvežimiais atveža įvairios rūšies duonos ir pyrago. „Paramos“  kepyklos duona pardavinėjama žymiai pigiau, negu Ukmergės kepyklų. Laukiama, kad ir Ukmergės kepėjai duoną kiek nupigins.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės miesto rinkos [turgaus] mokestis, nustatytas prieš kelerius metus, kada ūkio produktai buvo brangūs. Dabar tas mokestis reikėtų sumažinti. Aplinkinių valsčių ūkininkai prašo bent rinkos mokesčio ėmimo tvarką pakeisti taip, kad būtų galima apsimokėti ir iš turgaus išvažiuojant. Dabar dažnai pasitaiko, kad ūkininkas, atvažiuodamas iš namų į turgų, neturi nė kiek pinigų. Taip pat ūkininkai prašo neimti atskiro mokesčio už tuos smulkius gyvulius, kurie yra vežime, nes jie turguje vietos neužima.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
1935 m. kovas. „Ukmergės rajono skautų tuntas turtininko E. Kulviečio triūsu įsteigė skautų muziejų. Prie jo vėliau prisijungė apskrities pedagoginis muziejus. Muziejuje jau yra per 1000 eksponatų. Daug senoviškų pinigų kolekcijų, titnagu padegami šaunami ginklai, įvairių akmenų rūšys ir kitos retenybės. Yra vertingų akmens gadynės įrankių. Kai kurie dar nebaigti gaminti. Iš tokių nepabaigtų akmeninių įrankių galima aiškiai matyti kokiais būdais akmens gadynėje žmonės sau įrankius ir ginklus gaminosi./ Pasitaiko, kad atskiri piliečiai suradę atneša muziejun įdomių senoviškų akmeninių daiktų, ginklų arba senų pinigų, bet už tuos daiktus reikalauja bent mažą atlyginimą. Muziejui tenka nuo tokių nors ir vertingų eksponatų atsisakyti, nes neturi lėšų. Esamus eksponatus į tinkamas vitrinas išdėlioti. Turtininkas Kulvietis yra daug savo asmeniškų pinigų muziejaus reikalams išleidęs./ Skautai tikisi šiam kultūros darbui paramos iš miesto savivaldybės, kuri iki šiol kultūros reikalams būdavo dosni.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės amatų mokyklos direktorius Pacevičius gavo iš Čekoslovakų atstovybės Kaune padėkos laišką už surengtą Prezidento G. T. Masaryko 85 metų sukakties paminėjimą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. Akcinės bendrovės „Drobė“ vilnonių gelumbių fabriko parduotuvė Ukmergėje buvo Vilniaus g. Nr. 8.// „Į Švietimo Ministerijos žinioje esančius rūbų kirpimo ir siuvimo kursus Ukmergėje, Vytauto g. 49 Nr. PRIIMAMI KLAUSYTOJAI ligi balandžio mėn. 22 dienos./ Smulkesnių žinių galima gauti vietoje pas  kursų vedėją T. Petrauskienę.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės apskrityje nuo ateinančių mokslo metų įvedama šešerių metų programa Ukmergės miesto, Kurklių ir Užulėnio pradžios mokyklose. Iš pradžių bus atidaromi tik penktieji skyriai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergėje kovo 26 d. pirko iš ūkininkų arklius kariuomenei. Nupirkta per 10 arklių. Mokėta po 600-700 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės žemės ūkio draugija kovo mėn. 25-28 dienomis supirko iš ūkininkų apie 20 vagonų grūdų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Visuotiniam „Rytų Lietuvos“ draugijos narių susirinkime išrinkta nauja valdyba: P. Grajauskas (Lietuvos banko dir.) – pirm. V. Rėklaitis (burmistras) – vicepirm., S. Cinikas (Ūkio banko dir.) – ižd., J. Švoba (v. gimnazijos dir.) – sekr. ir A. Keblaitis – narys. Dėl d-jos leidžiamo savaitraščio Rytų Lietuva buvo vieningai išsitarta, kad reikia jį stiprinti, plėsti ir leisti toliau tokia pat kryptimi.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Naujas Ukmergės pašto viršininkas Rusteika jau pradėjo eiti pareigas. Laikinai pašto virš. p. ėjo Juozas Šimkus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Šiomis dienomis Inteligentų klube įvyko pasitarimas Jachtklubo steigimo reikalu. Norima Ukmergėj išpropaguoti ir išplėsti vandens sportą. Jau ruošiami įstatai. Greitu  laiku įvyks steigiamasis klubo susirinkimas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. kovas. „Ukmergės valdžios vidurinės amatų mokyklos pedagogų taryba ir tėvų komitetas nutarė kreiptis į švietimo ministeriją, kad būtų prašoma J. E. Resp. Prezidento sutikimo Ukmergės valdžios vidurinę amatų mokyklą vadinti Antano Smetonos vardo amatų mokykla. Prašymas motyvuojamas tuo, kad: 1) A. Smetona dar prieš Didįjį karą per spaudą ragino lietuvius mokytis amatų, taip pat dabar aukštai vertina amatų reikšmę mūsų kraštui; 2) A. Smetona kilęs iš Ukmergės apskrities; 3) nevienos A. Smetonos vardo amatų mokyklos Lietuvoje dar nėra; ir 4) Ukmergės miesto savivaldybė duoda nemokamai amatų mokyklai ir dirbtuvėms statyti žemės sklypą su sąlyga, kad mokykla būtų pavadinta Antano Smetonos vardo mokykla.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)        

Balandis
1935 m. „Ukmergėje balandžio mėn. 1 d. 9 val. vakare sudegė krikščionių labdarybės draugijos senelių prieglaudos sandėlis ir tvartas Vilniaus gatvėje. Tvarte sudegė 2 karvės, 1 telyčia, keletas vištų, kralikų [triušių] ir pašaras./ Balandžio 2 d. sudegė 3 sandėliai: Zondono [Londono? Ukmergėje tuo metu gyveno advokatas J. Londonas] Gedimino gatvėje ir du sandėliai Užupyje. Tą pačią dieną Kauno gatvėje Survilos name kilo gaisras iš kamino. Visų gaisrų priežastis – neatsargus elgimasis su ugnimi.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Balandžio 1 ir 2 d. Ukmergėje kilo keli gaisrai. Smėliuos degė D. Frenkelio medinis tvartas ir vienos moters sandėliukas, pagaliau, Gedimino gatvėj vieno piliečio medinis sandėlis./ Prie gaisrų, kaip visada, buvo susirinkusių daug civilių žmonių pažiopsoti. Visai kitais tikslais buvo subėgusių daug 1 p. pulko kareivių, kurie parodė savo nepaprastą darbštumą, sumanumą ir aktingumą. Vieni ardė sienas, kiti nešė iš dūmais apsuptų namų turtą, treti lipo ant gretimų stogų naikinti pirmus naujus ugnies pėdsakus./ Kareiviai nepaprastu sąžiningu darbštumu, kiek teko matyti kartais net pralenkdavo tos srities specialistus. Dėl to visai nenuostabu, jei aplink stovėjusieji civiliai žmonės taip tarp savęs kalbėjosi: „visada geriausia ir daugiausia gaisruose dirba kareiviai“...“ (Karys. – 1935.)

1935 m. balandžio 1 d. Ukmergės apskrities policijos II eilės raštininkas Tadas Adomulis paskirtas Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergės bekonų priėmimo punkte „Maistas“ pradėjo pirkti žymiai daugiau bekonų ir ypatingai lašininių kiaulių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Seniau pradėto statyti Ukmergėje sporto stadiono įrengimo darbai dėl lėšų stokos buvo vilkinami. Dabar kūno kultūros rūmams statybą parėmus materiališkai, darbas žada eiti intensyviau ir, galimas dalykas, kad šį rudenį Ukmergiečiai naudosis visai įrengtu dešimties ha didumo sporto stadionu. Stadiono įrengimo darbai netrukus bus pradėti. Pagrindiniai darbai atlikti seniau.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės miesto taryba balandžio 3 d. posėdyje paskyrė iš praeitų metų apyvartos kapitalo 2000 litų vidaus paskolos lakštams pirkti. Tame pačiame posėdyje išrinkta darbo pajamų mokesčių komisija: Dr. A. Dumbrys, advokatas Charmanskis ir Dr. Karlinskis; nustatytas iš kitur atvažiavusiems į Ukmergės turgų sunkvežimiams mokestis po 2 litus už kvadratinį metrą; išleistas viešbučiams atidaryti ir laikyti įsakymas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „J. S. O. [Jaunalietuvių sporto organizacijos] Ukmergės skyriaus sporto klubas pradėjo darbą naujai atremontuotose patalpose. Klubui vadovauja Aug. Stankevičius./ Balandžio 3 d. buvo iškilmingos pabaigtuvės jaunalietuviams rengtų paskaitų. Paskaitos buvo skaitomos kas trečiadienį įvairiomis temomis. Iš viso skaityta 15 paskaitų. Prelegentais buvo 10 vyrų ir 5 moterys. Klausytojų lankėsi 60-90. Paskutinę paskaitą skaitė teisininkas Račkauskas ir baigiamąjį žodį pasakė jaunalietuvių rajono vadas agr. A. Krištolaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „[...] Ukmergė pirmas iš mūsų provincijos miestų turi vandentiekį ir kanalizaciją ir didžiausią nuošimtį grįstų gatvių. Praeitais metais naujai nudažyti visi miesto namai ir  skardinės iškabos pakeistos užrašais sienose. Šiemet kreipiama dėmesio į gatvių ištiesinimą ir krautuvių vitrinų didinimą. Įsakoma nugriauti visą eilę į gatvę išsikišusių laiptų ir gonkų, o mažus langus padidinti įtaisant moderniškas vitrinas. Įsakyta visiems namams prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo. Kauno, Deltuvos ir Sodų gatvių susikirtime bus įrengta graži aikštelė. Pradedama tvarkyti Gruodžio 17 dienos gatvė, kuri veda į sporto stadioną. Gatvės ilgis 1050 metrų. Žemės darbų bus 7000 kūb. metrų. Taip pat atliekami žemės darbai ir bus paruošiamas grindimui arklių turgus. Kęstučio aikštė šiemet bus grindžiama tašytais akmenimis. Aikštelė prie paminklo, aplink fontaną ir miesto sodo takai bus žvyruojami. Pivonijos kurorte Ukmergės m-to savivaldybė pastatė nemažą kurhauzą. Kurhauzas bus moderniškai įrengtas: su telefonu, radiju, skaitykla ir kt. patogumais. Be to, du kartus per savaitę kurhauze grieš dūdų orkestras. Vienam žmogui pilnas išlaikymas mėnesiui kaštuos 120 litų. Be to, kurorte žvyruojami keliai, statoma teniso aikštė.“ (Savivaldybė. - 1935.)

1935 m. balandis. „Kaip teko iš kai kurių daugiau susipratusių batsiuvių patirti, pasirodo, kad šie artimiausiu laiku yra numatę suorganizuoti prie vietos Lietuvių Verslovininkų [sąjungos] skyriaus batsiuvių sekciją. Tikimasi, kad tam visi tikrieji batsiuviai, kurie tik yra verti garbingo amatininko vardo, tam tikriausiai pritars ir visomis išgalėmis šį taip svarbų žingsnį stengsis paremti./ Nors palyginti jau gerokai laiko praslinko, kaip prie vietos Lietuvių Verslovininkų skyriaus suorganizuota stalių sekcija, deja, kaip matyti, sekcija yra užmigusi letargo miegu arba bijo pasirodyti viešai vietos visuomeniniame gyvenime. Juk nuo sekcijos įkūrimo ligi šiol, berods, dar nė vieną kartą nebuvo jokio susirinkimo. Ukmergėje beveik visų didesniųjų stalių dirbtuvių savininkai yra žydų tautybės piliečiai, o lietuviai tenkinasi tik trupiniais. Tad j au vien tik tai kuo puikiausiai pasako, kad ukmergiečių stalių padėtis nėra pavydėtina – nei  kiek negeresnė už kitų amatininkų. Ypatingai yra varginga padėtis stalių darbininkų, kurie eina dirbti pas kitus. Nepavydėtina tiems, kurie dirba pas svetimtaučius, nes jie niekada nežino valandų, daug tenka dirbti šventadieniais. Ne visi yra įrašyti į Ligonių Kasą. Vertėtų stalių sekcijai susirūpinti šiais visų užmirštais žmonėmis./ E. J. Barškutis.“ (Amatininkas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergėje balandžio mėn. 1 - 6 dienomis rengiama lietuviškos knygos savaitė. Per tą savaitę bus skaitomos paskaitos apie lietuvių literatūrą ir stengiamasi supažindinti plačiąją visuomenę su lietuviškomis knygomis. Paskutinę savaitės dieną Lietuvių rašytojų draugija suruoš Ukmergėje literatūros vakarą, kuriame rašytojai paskaitys naujausius savo kūrinius.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „[...] Balandžio 1 – 6 d. Ukmergėje buvo lietuviškosios knygos savaitė. Kasdien buvo skaitomos paskaitos visuomenei. Skaitė A. Biliūnas, O. Biliūnienė, A. Keblaitis, Pr. Naujokaitis ir stud. Morkūnas. Per tą savaitę buvo su didele nuolaida pardavinėjamos knygos, kurių specialius transportus į Ukmergę atgabeno Šv. Kazimiero Dr-ja ir spaudos Fondas. Ukmergiečiai už centus pirko vertingų knygų. (Lietuvos aidas. – 1935.); „[...] balandžio 1 - 6 d. Ukmergėje buvo skaitomos paskaitos apie lietuvišką knygą, jos „kryžiaus“ kelius, poeziją, literatūros sroves ir t. t. Tose paskaitose uoliai ir gausingai dalyvavo ir gimnazijos mokiniai. Balandžio mėn. 6 d. įvyko literatūros vakaras, kuriame dalyvavo ir mūsų žymesnieji iš „centro“ rašytojai bei poetai: A. Vienuolis, Faustas Kirša, Ant. Vaičiulaitis, Ant. Miškinis, J. Kossu – Aleksandravičius, Ant. Rimvydis ir Step. Zobarskas. Literatūros vakare dalyvavo gana didelis ir moksleivių būrys. Laike „Lietuviškos knygos savaitės“ Ukmergėje, knygynuose buvo išpirkta daug įvairių knygų. Mokiniai pasinaudodami šia reta proga, taip pat pirko daug įvairių knygų.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.); „Ukmergėje įvyko literatūros vakaras. Skaitė savo kūrinius rašytojai Vienuolis, Faustas Kirša, A. Miškinis, A. Rimvydis, Vaičiulaitis, Zobarskas, Kossu-Aleksandravičius, Pr. Naujokaitis ir A. Biliūnas [paskutinieji du – ukmergiškiai mokytojai]. Ukmergiečiai parodė nepaprasto rašytojais susidomėjimo. Salė buvo perpildyta. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Balandžio 6 d. 19 ½ val. Ukmergėje, Sodų g. pr. mok., buvo surengtas literatūrinis vakaras, į kurį daug prisirinko ir 1 p. pulko kareivių. (Karys. – 1935.)

1935 m. „Balandžio mėn. 7 d. įvyko vietos Liet. Verslovininkų skyriaus eilinis susirinkimas. Su džiaugsmu tenka pastebėti, kad šis susirinkimas, palyginti su prieš tai buvusiais, buvo ne tik gausus, bet kartu ir nepaprastai gyvas. Susirinkimą atidarė ir jam pirmininkavo skyriaus pirmininkas ponas J. Šeškevičius. Sekretoriavo amatų mokyklos mokytojas, skyriaus sekretorius ponas J. Riauba. Po metinio susirinkimo protokolo skaitymo ėjo valdybos pranešimai./ Iš pranešimų paaiškėjo, kad iš skyriaus pastaruoju laiku išbraukta už neužmokėjimą nario mokesčio, už teršimą visuomenės akyse lietuvių verslininko vardo, už pardavinėjimą ne nariams mėlynųjų įpirkimo ženklų ir už daug kitų panašių „herojiškų darbelių“ 17 narių. Verslovininkų Sąjunga žiūri ir žiūrės ne tik į narių kiekybę, bet ir į kokybę. [...] „Verslą“ ir „Amatininką“ skaito ne tik visi skyriaus nariai, bet ir šiaip gana didelė dalis ukmergiečių jį yra pamėgę. Lietuviai verslininkai, gyvai atjausdami pačius opiausius savo tautos reikalus, čia pat surinko apie 40 litų Vytauto Didžiojo Muziejaus Rūmams užbaigti įrengti. Turėjusi įvykti amat. mokyk. mokytojo p. J. Staniulaičio paskaita dėl tam tikrų priežasčių neįvyko. [...] Be to, kas svarbiausia, kaip iš vietos pranešėjų paaiškėjo, kad kai kurios prekės pas vietinius urmininkus kitataučius galima gauti žymiai pigiau, negu „Lietūky“. Dėl šio lietuviai detalistai [mažmenininkai?] yra verčiami kai kurias prekes pirkti pas kitataučius urmininkus. Kaip toliau paaiškėjo, vienas plaunamos sodos fabrikantas, savo išdirbtąją sodą „Lietūkiui“ pardavinėja žymiai brangiau negu smulkiems detalistams. Čia paaiškėjo ir daugiau panašių dalykų, iš kurių matyti, kad kitataučiai lietuviams gan gražiai muilina akis. Tas net sunku suprasti ir susekti. Be to, iš tolimesnių pranešimų paaiškėjo, kad net ir lietuvių krautuvininkų vitrinose matyti šiokių tokių, nors ir menkų, [kainų] skirtumų. Tas lietuviams verslininkams kitiems prieš  kitus daro gėdą. Todėl to viso akivaizdoje atsirado reikalas būtinai suorganizuoti prekybininkų sekciją. Nieko nelaukiant, čia pat buvo imtasi šios sekcijos sudarymo darbo. Prekybininkų sekcijos valdybon išrinkti: Meškelė, Bitinas, Katinas, Kongelis ir Čekavičius. Šios sekcijos tikslas – daryti žygių, kad „Lietūkis“ savo prekių  kainas sulygintų su kitataučiais. Kovoti, kad kitataučiai tikrai pildytų nustatytas taisykles dėl kainų [tuo metu buvo išleistos taisyklės, nurodančios, jog prekių kainos turi būti nurodomos iš anksto, ir dėl jų neturi būti deramasi]. Kongresui, kuris turės įvykti artimiausiu laiku Ukmergėje, ruošiamasi visu tempu. Nusiskųsta, kad dažnai pritrūkstama po 10, 50 ct. mėlynųjų ženklų.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergės miesto V. V. S. [Vilniui vaduoti sąjungos] skyriaus komitetan išrinkti: mokyt. B. Strazdas, miesto inž. Pr. Žurauskas ir mokyt. E. Bliudžiūtė. Revizijos komisijon: burmistras V. Rėklaitis, insp. A. Bunikis ir urėdas Todė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergėje įsisteigė Lietuvos centr. turizmo sąjungos skyrius. Netrukus numatyta M. Šalčiaus paskaita.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergės liaudies universitete inž. J. Mačiokas skaitė paskaitą apie vokiečių  - lietuvių santykius. Paskaitoje buvo labai daug klausytojų. Po paskaitos priimta protesto rezoliucija dėl nekaltų lietuvių persekiojimo Rytų Prūsuose ir dėl Vokietijos agresingų žygių prieš Lietuvą.“; „Dr. Jono Basanavičiaus liaudies universiteto klausytojai, išklausę paskaitą apie vokiečių vedamą politiką Lietuvos atžvilgiu ir girdėdami spaudoje skleidžiamus prasimanytus bjaurius prieš Lietuvą šmeižtus, pareiškė ta šmeižtų akcija pasipiktinimą ir protestą. Jame konstatuojama, kad Lietuva nekaltai ir neužtarnautai yra puolama,  kaip mažesnė valstybė, turinti taip pat teisę gyventi ir savarankiškai valdytis./ Protestas baigimas žodžiais: „Vergauti mes nenorime, o pasiaukoti esame pasiryžę“. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Jau trečias iš eilės ketvirtadienis Ukmergės prekyvietėje pardavinėjamas po 1 – 2 kilogramus svorio „Paramos“ gamybos pyragas. Ukmergėn atvežtąjį pyragą „Parama“ pardavinėja daugiau negu per pus pigiau už vietinius kepėjus. Todėl ir nenuostabu, kad milžiniškas pilnas pyrago sunkvežimis momentaliai per visus tris ketvirtadienius likdavo tuščias. Tas, savaime aišku, vietiniams kepėjams sudarė milžinišką konkurenciją. Jei taip truktų ir toliau, na, tai jau ne vienam reikėtų uždaryti kepyklą [...]. Kalbama, kad jeigu tik „Parama“ panašias ekskursijas ruoš ir toliau, vietos kepėjai kolektyviai kreipsis į atitinkamas įstaigas./ Ukmergės Lietuvių Verslovininkų S-gos skyrius visu tempu rengiasi besiartinančiam pirmajam Rytų Lietuvos [verslininkų] kongresui. [...] Tikimasi, kad šis pirmasis Ukmergėje verslovininkų rengiamas kongresas turės milžinišką pasisekimą. [...]./ Nors Ukmergėje krautuvių bei įmonių atidarymo ir uždarymo laikas yra nustatytas, tačiau dar daug yra kitataučių, o ypatingai iš žydų tarpo, kurie į tai nekreipia nė mažiausio dėmesio. Jie tik tada nustoja prekiavę, kada tik jiems geriau patinka. Dar ir dabar yra nemaža krautuvių, jau nekalbant apie tas kurios yra priemiesčiuose, kurios prekiauja iki 23 valandos. Tas dar nebūtų taip skaudu, kad žydai nustotų prekiavę nors įstatymais uždraustu laiku – šventadieniais, kai bažnyčiose vyksta pamaldos. Tačiau kur tau! Pasirodo tuo laiku pas žydus pro užpakalines duris vyksta didžiausia prekyba. Nors nesinori tuo tikėti, deja, atrodo, lyg kitataučiai šioje srityje turėtų privilegijų. Reik tuo susirūpinti./ Nors Ukmergėje „Drobės“ krautuvė yra įsisteigusi palyginti dar visai neseniai, tačiau ji net ir per trumpą laikotarpį, sumanaus ir mandagaus krautuvės vedėjo pono Milkerio dėka, vietos visuomenėje spėjo įsigyti gerą vardą. Tiesa, prieš įsisteigiant „Drobės“ krautuvei, daug kas pranašavo jos  nepaprastai greitą mirtį. Laimė, šios kai kieno svajonės dar neišsipildė ir, galima tikėtis, neišsipildys. Kad ir kokias vietos kitataučiai ir jų agitatoriai darė represijas, kad tik susilikviduotų ši krautuvė, tas jų darbas nuėjo niekais. Tas parodo, kad ukmergiečiai savo pramonę remia, kad ji tvirtėtų. Ponas Milkeris yra aktingas ir sumanus Lietuvių Verslovininkų S-gos narys./ Kada lietuviai prekybininkai bei amatininkai savo įmonių lankytojams pradėjo dalyti mėlynuosius ženklus, kitataučiai įpuolė isterikon, pradėjo krokodilo ašaromis ašaroti. Tačiau pamatė, kad iš tų šiaudų nebus grūdų. Tada kitataučiai, o ypatingai žydai, pradėjo įvairiais būdais ir priemonėmis terorizuoti lietuvius prekybininkus ir amatininkus, kad tik šie atsisakytų mėlynųjų ženklų platinimo. Laimė, tas taip pat nieko nepadėjo. Tada žydai išleido savo ženklus. Tačiau kada ir tas nepadėjo, žydai kai kurias daugiau žinomas prekes pradėjo pigiau pardavinėti. Kaip matyti, net ir paskutinysis žydų „gešeftas“ nedavė pageidaujamų rezultatų. Iš to galima spręsti, kad Ukmergės visuomenė jau susiprato ir remia vietos lietuvius verslovininkus./ Ne kartą man teko pastebėti, kad kai kurių Ukmergėje esančių krautuvių savininkai slepia nuo savo įmonių lankytojų akių mėlynuosius ženklus  ir visai maža k am ženklų tepasiūlo, o  kai paprašo – nors ir duoda, tačiau visų  pirma turi iškalbėti. Tiesiog nesinori tikėti, kad mūsų prekybininkai tiek būtų mulkiai, kad jie dėl šių ženklų pirkėją verčia elgeta – neva jis atėjęs išmaldos prašyti. Juk reikia suprasti, kad tuo prekybininkai ne tik sau kenkia. [...]. E. J. Barškutis.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Pramonininkas Kazys Deveikis Ukmergės rajono jaunalietuvių reikalams paaukojo 65 litus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Š. m. balandžio mėn. 14 d. 13 val. 30. min. Ukmergės visuomenė gausiai susirinko „Lyros“ salėje pareikšti protestą prieš vokiečių barbariškus žygius Rytų Prūsuose. Į susirinkusius kalbėjo aps. agronomas A. Krištolaitis, mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas ir tardytojas Račkauskas./ Priima griežta protesto rezoliucija prieš vokiečių nekultūringą elgesį su lietuviais. Rytprūsiuose persekiojamiems lietuviams pareikšta užuojauta.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)    

1935 m. balandis. „Ukmergės apskrities I rajono pradžios mokyklų mokytojai pirks vidaus paskolos lakštų už 24300 lt. Valsčiuose lakštams platinti susidaro iš įtakingesnių asmenų komitetai. Jau sudaryti tokie komitetai Kurkliuose, Panoteriuose ir kt./ Ukmergėje IV. 14. inteligentų klubo salėje Liet. Banko [Ukmergės skyriaus] direktorius P. Grajauskas ir mokesčių inspektorius J. Babušis skaitė apie vidaus paskolą paskaitas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Vilniaus Geležinio Fondo Jaunimo vajus Ukmergėje balandžio 14 d. pradėtas iškilmingai. Prie nepriklausomybės paminklo mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas pasakė kalbą ir kariškas orkestras pagrojo. Vilniaus pasai ir ženkleliai uoliai platinami. Ypatingai daug pasų įsigyja mokyklų mokiniai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergėje rengiamasi uoliai remti vidaus paskolą. Paskolos klausimams aiškinti sudarytas komitetas, į  kurį įeina: apskrities viršininkas B. Stosiūnas, mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas, Rytų Lietuvos [savaitraščio] redaktorius Ig. Pacevičius, burmistras V. Rėklaitis, Ūkio banko direktorius S. Činikas, verslininkų pirmininkas J. Šeškevičius ir pirklys Š. Bukancas [Buškancas?].“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „Ukmergės miestas kas metai įgyja daugiau patogumų ir išorinę išvaizdą keičia. Ukmergė pirmas iš mūsų provincijos miestų turi vandentiekį ir kanalizaciją ir didžiausią nuošimtį gristų gatvių. Praeitais metais naujai nudažyti namai ir skardinės  iškabos pakeistos užrašais sienose./ Šiemet kreipiama dėmesio į gatvių ištiesinimą ir krautuvių vitrinų didinimą. Įsakoma nugriauti visą eilę į gatvę išsikišusių laiptų ir gonkų, o mažus langus padidinti įtaisant moderniškas vitrinas. Įsakyta visiems namams prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo. Taisant gatves bus nugriauta pusė Buškanco mūrinio namo Kauno gatvėje ir Lapinsko molinis sandėlis Turgaus aikštėje./ Kauno, Deltuvos ir sodų gatvių susikirtime nugriaunamas Šauliškio medinis namas ir tų trijų gatvių kertėje bus įrengta graži aikštelė. Pradedama tvarkyti Gruodžio 17 dienos gatvė, kuri veda į sporto stadioną. Gatvės ilgis 1050 metrų. Žemės darbų bus 7000 kub. metrų. Taip pat atliekami žemės darbai ir paruošiamas grindimui arklių turgus. Kęstučio aikštė šiemet bus grindžiama tašytais akmenimis. Aikštelė prie paminklo, aplink fontaną ir miesto sodo takai bus žvyruojami./ Pivonijos kurorte žvyruojami keliai, statomas kurhauzas ir teniso aikštė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „L. K. [Lietuvos Katalikių] Moterų D-jos Ukmergės skyrius, Rajono valdybos inspiruojamas, suruošė keturių savaičių kursus, kurių programoje: auklėjimas ir auklėjimasis (paskaitų ciklas), religijos pamokos ir namų ruoša ir rankdarbiai. Kursų lektoriais buvo labai daug nuoširdaus pasiaukojimo parodžiusios gerb. ponios Grajauskienė ir Alseikienė ir dvasios vadovas kun. J. Ruokis. Teorinių paskaitų (šventadieniais) klausydavosi pilnutėlė salė, o praktikos darbuose (šiokiadieniais) dalyvaudavo 60 [moterų] – labai gausus būrys (o daugelis nebegalėjo patekti), kurių kiekviena, dėka p. Alseikienės nenuilstamo pasiaukojimo, gavo pakankamai savarankiško darbo ir nurodymų.“ (Rytas. – 1935-04-18. – Nr. 91. – P. 6.)

1935 m. „Ukmergėje balandžio 5 - 19 d. d. Žemės Ūkio Rūmai rengia amatininkams kursus. Bus praeinami molio, betono, stogų dengimo ir įvairūs medžio darbai statyboje. Kursus gali lankyti visi nemokamai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „1-mo pėst. pulke nuo balandžio 4 ligi 19 d. suruošti II ir VI rinktinių būrių vadams kursai. Kursuose dėstė karininkai, todėl programa buvo įdomi. Balandžio 15 d. kursantams prisistatė atvykęs į 1 p. latvių karininkas vyr leit. Purinš, kuris laikė keletą įdomių paskaitų apie Latvijos kariuomenę ir aizsargus – šaulius. Balandžio 18 d. įvyko kursantų išleistuvės, kurias surengė VI rinktinės štabas. Per išleistuves pasakyta daug gražių atsisveikinimo kalbų.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. balandis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 9; kviečiai – 6,50; miežiai – 6,50; avižos – 6,50; bulvės – 1,15. Buliukai ir telyčaitės (litų už gyvo svorio centnerį) – 10,50; lašininės kiaulės – 29. Višta – 3 Lt. Kiaušiniai (10 vnt.) – 0,50 – 0,80 Lt. Nesūdyto sviesto kg – 2,00 – 2,40 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1935.)

1935 m. „Nuo š. m. balandžio mėn. 12 d. sunkiai susirgo plaučių tuberkuliozu pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas Benediktas Svylas. Pradžioje jis gydėsi D-ro Jono Basanavičiaus Vardo Karo Ligoninėje, o nuo balandžio mėn. 23 d. išvyko gydytis Raudonojo kryžiaus sanatorijon A. Panemunėje.“ (Policija. – 1935.)

1935 m. „Balandžio 28 d. įvyko Lietuvos turizmo s-gos Ukmergės skyriaus susirinkimas. Skyrius tik neseniai suorganizuotas ir dar neturėjo valdybos. Pirmininko p. l. e. [pareigas laikinai ėjo] burmistras V. Rėklaitis. Susirinkimas valdybon išrinko: L. Banko direktorių P. Grajauską, prokurorą M. Vambutą ir tardytoją V. Račkauską; revizijos komisijon: [gimnazijos?] vicedirk. A. Bunikį ir mokytojus – St. Baltrušį ir B. Strazdą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. balandis. „1 p. pulko beveik visų kuopų kareiviai savo lėšomis įsigijo po kelis sviedinius ir futbolus, kuriais miklina save ne tik per gimnastikos pamokas, bet ir atliekamu laiku. Mėgėjų žaisti skaičius nepaprastai auga.“;/ „1 p. pulko kapelm. St. Kulikauskas yra pasiryžęs kuo greičiau visą senojo orkestro sudėtį pakeisti jaunais auklėtiniais, kurių jau dabar turi dešimtį. Senoji sudėtis sudaryta iš visur surinktų ir samdytų ne tik karių, bet ir civilių asmenų. Paskutinieji ypatingai nepageidaujami dėl abejotinos moralės ir drausmės. Dėl to kapelm. ir stengiasi kuo greičiau juos pakeisti jaunais auklėtiniais, kurių tinkamu auklėjimu ir mokymu yra nepaprastai susirūpinęs.“ (Karys. – 1935.)

Gegužės
1935 m. „Ukmergėje gegužės 2 d. apsilankė keliautojas aplink pasaulį bulgaras P. Pamporovas. Inteligentų klubo salėje jis skaitė paskaitą „Bulgarija – rožių šalis“ ir supažindino ukmergiečius su Bulgarijos gamta. Pamporovas yra Sofijos miesto gimnazijos mokytojas ir žurnalistas. Provincijoje dažnai pasitaiko įvairių tautybių keliautojų,  kurie propaguoja savo kraštus ir susipažįsta su Lietuva.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Gegužės mėn. 3 d. gimnazijos ir amatų mokyklos mokiniai Pivonijos miške sodino medelius. Buvo užsodinta pusė iškirstos biržės. Medelių sodinimo šventėje dalyvavo p. p. mokytojų personalas ir p. p. miškininkai. Pasodinus medelius buvo gražiai pažaista, padainuota, pasportuota.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergėje vienai gimnazijos mokinei gydytojas prirašė „Ascaridol perlen“ (užsienyje patentuotas nuo kirminų vaistas), nuo kurių vartojimo minėta mokinė nusinuodijo. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergėje visos organizacijos ir mokyklos iškilmingai paminėjo „Motinos Dieną“ [gegužės 5 d.]. Visos miesto pradžios mokyklos aštuntą valandą ryto organizuotai dalyvavo parapijos bažnyčioje pamaldose ir aplankė kapines, pasimelsdami už mirusias motinas. Panašiai organizuotai dalyvavo pamaldose visi moksleiviai ir kariuomenė.[...] Be to, minėjimas vyko Inteligentų klube ir karininkų Ramovėje.[...]/ 10 val. 30 min. įvyko iškilmingos pamaldos, dalyvaujant katalikiškoms organizacijoms su vėliavomis. Po pamaldų buvo suorganizuota eisena su giesmėmis į „Aido“ salę, kur įvyko gausus ir iškilmingas susirinkimas. Turiningą ir momentui pritaikytą paskaitą skaitė gerb. kap. kun. Pr. Mačys.[...] Ponios Strazdienės rūpesčiu buvo gražiai suvaidinta „Be mamytės“ ir  pastatyta keletas gyvųjų paveikslų. Baigus susirinkimą Vienuolyno salėje buvo aplankyta L. Katal. Moterų Draugijos vietos skyriaus suruoštų rankdarbių paroda. [...] Šiam gražiam darbui vadovavo menininkė Ponia Alseikienė.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Atėjus pavasariui, sukruto šauliai sportininkai. Savo klubo susirinkime paskyrė 500 litų naujai uniformai pirkti. Klubo sportininkai turės savo reikalams atskirą  patalpą. Iš surengto sportininkų vakaro gryno pelno liko 242,95 lt. Klubui pirmininkauja mokyt. S. Baltrušis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Visoms [gimnazijos?] klasėms atskirai, paskirstytu laiku, yra įvesti popietiniai kūno kultūros užsiėmimai. Minėtų užsiėmimų lankymas yra mokiniams neprivalomas, bet vis dėlto  mokiniai mielai lankosi į tuos užsiėmimus skaitlingai, nes yra naujų sporto įrankių k. a. [kaip antai] virvės, kartys, trapecija, sienelė, ping-pong [stalo teniso] stalas ir etc., kurie paskatina mokinį sportuoti.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės miesto savivaldybė dviračių registracijos mokestį sumažino iš 5 lt. iki 3 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Kas metai mokiniai laukia medžių sodinimo šventės. Praeitais metais mokyklos sodino Prezidento Smetonos medžius. Šiemet Ukmergės valdžios gimnazijos ir vidur. amatų mokyklos mokiniai Pivonijos miške sodino Klaipėdos medžius.“ (Lietuvos aidas. - 1935.)

1935 m. gegužė. „Pivonijos kurorte Ukmergės m-to savivaldybė pastatė nemažą kurhauzą. Kurhauzas bus moderniškai įrengtas: su telefonu, radio, skaitykla ir kt. patogumais. Be to, du kartus per savaitę kurhauze grieš dūdų orkestras. Vienam žmogui pilnas išlaikymas mėnesiui kainuos 120 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Gegužės 8 ir 9 d. į 1 p. pulką atvyko karių eiles papildyti rezerviniai kareiviai. Visų nuotaika linksma. Juos lydėję tėvai, giminės ar pažįstami taip pat buvo geros nuotaikos: jokių verksmų ir aimanavimų nebuvo girdėtis, kas anksčiau būdavo įprastas reiškinys./ Matyti, kad lietuvis jau pradeda tinkamai suprasti ir įvertinti šį kilnų pašaukimą – tarnauti savo tėvynei.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės priemiesty užupy, net ir pačiame mieste, yra, kaip teko patirti, labai daug laikomų kepyklų, apie kurias niekas absoliučiai nieko nežino, todėl jų niekas ir neatlanko – nei sanitarinė kontrolė, nei policija, nei jiems rūpi mokesčių inspektorius. Žodžiu sakant, kas kitiems kepėjams sudaro nemažai nuostolio, o jiems visa tai visai nerūpi, net ir butas, nes jie tame pačiame bute dirba ir gyvena, nes, mat, taip daug patogiau. Žinoma, tokia duona arba pyragas pardavinėjama žymiai pigiau, negu kad pardavinėja tikrieji kepėjai, kurie turi mokėti patentą ir visus kitus „pridotkus“, tas sudaro didelę konkurenciją visiems kepėjams, net daugelis lietuvių nori likviduoti įmones.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės gatvėse gana dažnai galima pamatyti ramiai vaikščiojančią beprotę, kuri yra nepaprastai rami, nes gatvėje nieko neužkliudo, tik retkarčiais pašoka baletą. Mat, prieš kurį laiką ji mokėsi šios specialybės. Tačiau kaip nuostabu, kad apie šią vargšę beprotę visada pilna mažamečių nuo 8-16 m. žydų, kurie ją stumdo, retkarčiais gerokai net ir užgauna. Negana to, ne kartą teko pastebėti, kad jau net ir suaugę žydai ją užkliudo. Vaikų tėvai, nors jie ir mato, tačiau vis dėl to kažkodėl savo vaikų nuo to nesudraudžia.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. „Gegužės 11 d. valstybės teatras (Kauno) Ukmergėj, „Lyros“ salėje stato St. Kapnio 6 vaizd. komediją „Kai širdis traukia“. Be to, tą dieną vald. gimnazijoje įvyksta literatūros vakaras.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Gegužės 11 d. Ukmergėje, „Lyros“ salėje, Valstybės teatro artistai gražiai suvaidino 6 pav. komediją „Ko trokšta širdis“. Vaidinimų pasižiūrėti buvo prisirinkę gana daug ir 1 p. pulko kareivių, nors bilietai buvo brangoki (1-4 litų)./ Gegužės 12 d. 1 p. pulko jaunus ir senus kareivius teko keliomis pamainomis vesti į kiną, nes ypatingai šį kartą atsirado daug norinčių pamatyti Šekspyro Hamletą, „Jis, ji“, naują Lietuvos kroniką  ir linksmą komediją su Patu ir Patašonu.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergėje ir apskrities mokyklose skautų veikimas plečiasi. Šiemet sukanka 3 metai  kai Ukmergėje įsisteigė jūrų skautai. Gegužės 12 d. jūrų skautai iškilmingai švęs savo trimetį. Bus pamaldos bažnyčioje, vėliau vaidinimai ir pasilinksminimas. Išvakarėse skautų eisena į kapus prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Gegužės 11 - 12 Ukmergės jūrų skautai iškilmingai šventė savo trejų metų gyvavimo sukaktuves. Išvakarėse buvo pagerbti žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę. Sekmadienį jūrų skautai dalyvavo pamaldose ir 16 val. turėjo iškilmingą sueigą gimnazijos salėje. Tuntininko pad. sktn. [skiltininkas] Jasinevičius kreipėsi į jūrų skautus ir svečius gražia kalba, pažymėdamas Liet. jūrų skautų darbo svarbą siekiant supažindinti mūsų visuomenę su jūra ir jūrininkyste, padedant jai suprasti, įvertinti mūsų pajūrio reikšmę kraštui ir skiepijant mūsų jaunimui jūros meilę. Vyr. skautų štabo atstovas skautininkas jūrų leit. Labanauskas Vyriausio Skautininko vardu per jūrų skautų globėją Ikamą įteikė skautams gražią vėliavą ir priėmė naujų skautų įžodį. Po to buvo pagerbtas skautų šefas./ Ukmergės jūrų skautai turi daug visuomenės simpatijų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
1935 m. „Lietuvos mokytojų sąjungos Ukmergės skyrius gegužės 12 d. surengė Lietuvos šeimai visuomenės teismą ir pasiūlė šeimą teisti tautiškumo, moraliniu, kultūriniu ir vaikų auklėjimo atžvilgiais. Visuomenės susidomėjimas teismu buvo labai didelis. Pradedant inteligentais ir baigiant darbininkais prisirinko pilna salė./ Teismui pirmininkavo pulko vadas pulk. M. Rėklaitis, gimnazijos direktorius J. Švoba, tardytojas B. Žukauskas, L. T. S. apskrities pirmininkas J. Mačiokas ir mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas. Teismas išklausęs kaltintojų, gynėjų ir liudininkų kalbas nusprendė Lietuvos šeimą išteisinti, tačiau teismas rekomendavo šeimai visą eilę praktiškų žinių ir reikalavimų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės muito kontrolė 1935 m. gegužės mėn. 14 d. 9 val. Ukmergėje skelbia/ VARŽYTINES/ Bus parduodamos konfiskuotos prekės: manufaktūra, galanterija ir kit., kurios įkainuotos 5826,20 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. Lietuvių tautininkų sąjungos Ukmergės apskrities sekretorius, Ukmergės muito kontrolės viršininkas G. Salmonaitis pasitraukė iš šių pareigų, o į jo vietą buvo paskirtas veterinarijos gydytojas V. Ambrazevičius. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės apskrities pradžios mokyklose nuolat plečiasi skautų veikimas. Vaikams labai patinka skautiškas gyvenimas ir jie prašo tėvus, kad tik leistų į skautus užsirašyti. Ukmergės miesto pradžios mokykloje Nr. 1 yra 4 jaunesnių skautų draugovės, 2 berniukų ir 2 mergaičių. Kiekvienoj draugovėj yra po 40 skautukų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės Žemės Ūkio Dr-ja šiemet iš ūkininkų supirko 54000 centnerių [2700 t.] javų. Avižas tebeperka ir dabar. Moka po 6 lt. 50 cnt. už centnerį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Išleidus įstatymą, draudžiantį derybas [parduotuvėse], visi, ypatingai lietuviškoji visuomenė, dėl šio vyriausybės žygio nepaprastai nudžiugo, tačiau Ukmergėje per daug dideli užsiprašymai dar tebeegzistuoja taip, kaip ir prieš šio įstatymo išleidimą. Tas kuo puikiausiai kiekvienam lietuviui turi išrodyti, kad Ukmergės svetimtaučiai visai nesiskaito su mūsų vyriausybės išleistais įstatymais.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės miestas turi virš 13 tūkstančių gyventojų, bet teturi vos dvi pirtis, laikomas žydų. Jau kuris laikas kalbama, kad galų gale būsianti įsteigta moderniška, lietuvio pirtis. Tačiau jau nemaža laiko prabėgo, o lietuviškos pirties dar nėra. Matyt abejojama, tačiau dėl pelno ir pasisekimo abejoti nereiktų.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Prieš kurį laiką Ukmergėje Kauno g-vėje atsidarė tikrai lietuviška stalių dirbtuvė. Šioje dirbtuvėje dirba išimtinai baigę stalių amatų mokyklą mokiniai, todėl darbas visada esti atliekamas sąžiningai ir tvarkingai, išdirbinėjami įvairiausi stalių dirbiniai. Pravartu būtų, kad Ukmergės lietuviškoji visuomenė paremtų šią tikrai lietuvišką įmonę, joje viską užsakydami.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Pro Ukmergę teka graži Šventosios upė. Vasaros metu joje plauko daug laivelių ir baidarių. Šventadieniais Ukmergiečiai daro iškylas laiveliais toliu už miesto į miškus grynu oru pakvėpuoti./ Šį pavasarį vandens sporto mėgėjai suskato organizuoti jachtklubą. Gegužės 21 d. įvyko steigiamasis jachtklubo susirinkimas. Įstojo 32 nariai. Klubo valdybon išrinktas Liet. Banko Direktorius Grajauskas, saugumo polic. rajono viršininkas Švoba, pulk. gyd. Patas, tardytojas Račkauskas ir miesto savivaldybės sekretorius Marcinauskas./ Vandens sportui vid. amatų mokykla praeitais metais pagamino būrinį laivelį, o šiemet motorinę valtį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Išėję iš kaimų į viensėdžius ūkininkai trobesius statosi ant akmeninių pamatų. Tačiau maža pramokančių didelius akmenis skaldyti. Žemės Ūkio Rūmai nori padėti geresnius trobesius pasistatyti ir apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, Ukmergėje rengia akmenų skaldymo kursus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Mokinių sporto apygardos gimnazijų turnyre Ukmergėje rungėsi Kėdainių, Zarasų, Utenos ir Ukmergės valstybinės gimnazijos. Iš kiekvienos paminėtų gimnazijų į Ukmergę suvažiavo apie po 50 sportininkų, berniukų ir mergaičių su savo mokytojais ir šiaip svečių ekskursijomis. Iš Kauno buvo atvykęs Kūno Kultūros Rūmų direktorius Augustauskas ir švietimo ministerijos atstovas prof. Račkauskas./ Rungtynės vyko krepšiasvydžio [krepšinio] ir kvadrato. Krepšiasvydžio berniukų rungtynes laimėjo Kėdainiai, o mergaičių – Utena. Kvadratą laimėjo Utenos mergaitės. Visos gimnazijos dalyvavo estafetiniam bėgime, laimėjo Zarasai./ Tuo pat metu buvo visų Ukmergės gimnazijų ir vidurinės amatų mokyklos sporto šventė./ Amatų mokykla gražiai išbandė naujai pastatytą planerį [sklandytuvą?] ir motorinę valtį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergėje gegužės mėn. 26 d. taip pat iškilmingai apvaikščiota visuomenės su kariuomene suartėjimo šventė. Dar šventės išvakarėse, šeštadienį, kino „Lyros“ salėje skaitė paskaitas Liet. Banko direktorius Grajauskas – „Ginti savo kraštą kiekvieno piliečio garbinga pareiga“ ir maj. Blažys – „Kariuomenė – tautos nepriklausomybės laidas“. Moksleiviams buvo skaitytos paskaitos apie kariuomenę valdžios gimnazijoje ir vidurinėje amatų mokykloje./ Sekmadienį, V. 26., miestas buvo pasipuošęs tautinėmis vėliavomis, pamaldose bažnyčioje drauge su kariuomene organizuotai dalyvavo mokyklos ir visuomenės organizacijos su savo vėliavomis. Organizacijų atstovai su vėliavomis nužygiavo kariško orkestro vedami į kapus prie žuvusiems už laisvę paminklo pagerbti žuvusius karius. Visuomenė gausiai lankė kareivines, susipažino su karių gyvenimu, apžiūrėjo ginklus ir norintieji gavo iš kulkosvaidžių pašaudyti. Kariški pratimai ir bendra eisena per miestą padarė gero įspūdžio.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės Prekybininkų ir Pramonininkų Savitarpio kredito draugijos valdybon darinkti du nauji nariai: K. Deveikis ir B. Goldbergas. Per 1934 metus draugija turėjo 2332,82 lt. gryno pelno.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergės sporto apygardos pirmininko V. Rėklaičio rūpesčiu buvo surengti futbolo teisėjams kursai, kuriuos baigė ltn. Levinas, ltn. Simaška, ltn. Dūda, T. Pūdynaitis, J. Bačiulis, Dalyla, K. Zabulėnas ir J. Petniūnas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „V. 28 d. posėdžiavo Ukmergės miesto taryba. Taryba  patvirtino 1934 m. paj. ir išlaidų apyskaitą. Pajamų buvo 514235,78 lt. ir išlaidų 514086,39 lt. Pajamų gauta 39646,22 lt. mažiau, kaip kad buvo numatyta sąmatoje, kartu atitinkamai sumažėjo ir išlaidos./ Be to, taryba pakeitė (sumažino) miesto skerdyklos taksą. Sumažinti miesto ūkininkams žemės mokesčiai. Deltuvos gatvėje paskirtas 1,5 ha sklypas amatų mokyklos statybai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Gegužės 27 ir 28 dienomis Maistas Ukmergėje supirkinėjo arklius. Iš viso supirko 30 arklių, mokėjo nuo 300 iki 675 litų. Už nupirktus arklius išmokėta 11680 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. Ukmergės aukšt. amatų mokykla, pagal Lietuvos aeroklubo pasiųstus brėžinius, pasistatė sklandytuvą. Sklandytuvo apžiūrėti ir patikrinti buvo komandiruoti LAK pilotai Kontrimas ir Miliūnas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Ukmergės vidurinėje amatų mokykloje, vadovaujant tos mokyklos mokiniui lakūnui Jonui Šalaviejui, pastatytas pirmas provincijoje sklandytuvas. Pirmieji sklandymo bandymai pasisekė gerai. Vietinės ir Kauno sporto organizacijos sklandytuvu susidomėjusios ir nori jį įsigyti. Sklandytuvo pastatymas mokyklai kaštavo apie 800 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergėje įsisteigus „Drobės“ krautuvei, dėl šio įvykio daugiau susipratusioji vietos visuomenė nepaprastai nudžiugo. Iš pradžių į „Drobės“ krautuvę su nepasitikėjimu žiūrėjo kaimas. Mat, kaimas buvo, net ir dabar dar yra, per daug pripratęs prie derybų, o tuo tarpu visose tikrai lietuviškose krautuvėse, o juo labiau „Drobės“ krautuvėje, tas nepraktikuojama. Be to, kas svarbiausia, – kaimas dar net ir šiandien bijo didelių ir švarių krautuvių, o „Drobės“ krautuvė kaip tik tokia ir yra. Kaimo manymu, tokiose didelėse ir švariose krautuvėse gali pirkti tik ponai. Tačiau, pasirodo, kad galų gale ir kaimas pradeda mielai lankyti „Drobės“ krautuvę. Matyt, visi pradeda suprasti, kad lankydami šią krautuvę, ne tik kad niekada nepermokės, bet kartu remia savo pramonę. „Drobės“ gamybos medžiaga anei kiek nėra blogesnė už užsieninę. Savo nuoširdumu ir mandagumu nepaprastai tam pasitarnavęs krautuvės personalas ir jos vedėjas ponas Milkeris.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Ukmergėje buv. vargonininkas p. Juozas Meškelė ne per seniausiai nuosavuose namuose atidarė modernišką, higienišką prekybą „Banga“. Šioji krautuvė kiekvienam lankytojui daro jaukaus įspūdžio. Reikėtų, kad arčiau gyvenančioji lietuviška visuomenė visokeriopai remtų šį vos teįsikūrusį prekybininką, kuris jau yra Verslovininkų S-gos narys.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. gegužė. „Kitataučiai visu tempu sportuoja. Tuo tarpu lietuviai šioje srityje yra nepaprastai atsilikę. Visame mieste tėra vos vienas lietuviškas sporto klubas – ir tas, galima sakyti, randasi užkampy, kai tuo tarpu beveik visi kitataučių sporto klubai randasi pačiame miesto centre. Visiems reik susirūpinti sportu, o jau ypatingai amatininkams.“ (Verslas. – 1935.)  

1935 m. gegužė. „Gimnazijos paišybos mokytojas E. Kulvietis, dėl susilpnėjusios sveikatos, gavo atostogų iki birželio mėn. 15 d. Vyresnėse klasėse laikinai paišybos mokytojo pareigoms eiti yra paskirtas p. H. Jasinevičius, o žemesnėse klasėse – p-lė A. Sabaliauskaitė.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

Birželis
1935 m. „Birželio mėn. 1 d. įvyko literatų būrelio suruoštas gimnazijoj literatūros vakaras. Į vakarą teikėsi atsilankyti garbingi svečiai iš Kauno: švietimo ministerijos vice-ministeris p. Masiliūnas, prof. Putinas – Mykolaitis ir aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius p. Vaitiekūnas. Įžanginį atidarymo vakaro žodį pasakė gimnazijos direktorius p. Švoba. Po to kalbėjo literatų globėjas p. Naujokaitis. Savo kalboje pažymėjo, kad būrelis dar yra kūrimosi stadijoje (įsisteigė tik kovo mėn.), kad pasireikšti savarankiškai literatūroje, reikia pirmiau pasekti ankstyvesniuosius poetus – rašytojus, su jais arčiau susipažinti./ Vakaro programa susidėjo iš kitų poetų kūrybos deklamacijos, savo kūrybos, muzikos ir dainų. [...] Po to [po poetų – rašytojų kūrybos skaitymo ir deklamavimo] kalbėjo prof. Mykolaitis – Putinas [...]. Jo pasirodymas scenoje ir jo kalba buvo palydėta garsiu rankų plojimu. Be to kalbėjo ir p. vice – ministeris Masiliūnas./ Savosios kūrybos buvo nedaug: K. Umbrasas VII b kl. mok. skaitė feljetoną „Prima Aprilis“, Pakalniškis VIII b kl. mok. savo eilėraštį „Mano gimtinėj“ ir V. Maciūnas  VII a kl. mok. – „Tėviškę palikus“, „Ilgesio daina“ ir „Pavasaris“. Kiekvienas padeklamuotas eilėraštis buvo palydėtas skambiu ranku plojimu. Po to gimnazijos choras padainavo keletą gražių dainelių./ Geresniesiems deklamuotojams ir savosios kūrybos autoriams p. vice-ministeris davė dovanų po gražią knygą su gerbiamų svečių, gimnazijos direktoriaus ir būrelio globėjo autografais./ Prof. Mykolaičiui – Putinui buvo įteikta būrelio vardu, kaipo padėka už atsilankymą į suruoštą vakarą, gyvų gėlių bukietas. [...]“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. birželis. „Lenkiškai kalbantieji Ukmergiečiai nori Ukmergėje už upės statytis atskirą bažnyčią. Žemės sklypą ir lėšų bažnyčiai statyti jie jau turi. Taip pat pageidaujama atskirų bažnyčių valstybinei gimnazijai ir kariuomenei. Dabar Ukmergėje yra 2 katalikų bažnyčios, 1 pravoslavų cerkvė, 1 sentikių cerkvė ir 14 Mozės tikybos namų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „Pivonijos kurorte pastatytas Ukmergės miesto savivaldybės lėšomis naujas su visais patogumais kurhauzas. Iš Ukmergės miesto į Pivonijos mišką eina 8 kartus per dieną ten ir atgal autobusai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „Ukmergės apskrities agronomas A. Krištolaitis iš jaunalietuvių rajono vado pareigų pasitraukė. Nauju rajono vadu paskirtas teismo tardytojas Vytautas Račkauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
1935 m. birželis. „Ukmergės mokesčių inspektoriaus padėjėju atkeltas iš mokesčių departamento Jonas Baronas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „Per pigiosios knygos mėnesį Ukmergėje šv. Kazimiero dr-jos ir Spaudos Fondo knygynuose parduota per 8000 egzempliorių knygų apie 6000 litų sumai. Daugiausia parduota originalių lietuviškų knygų: Vaižganto, Žemaitės, Cvirkos, Maceinos, Petkevičiūtės ir kt. raštai. Knygų leidyklų atžvilgiu daugiausia parduota Dirvos b-vės, Spaudos Fondo, šv. Kazimiero dr-jos, Karvelio ir Rinkevičiaus knygyno ir kt. leidiniai. Daugiausia knygų pirko mokytojai, karininkai ir vienas kitas valdininkas [...].“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „Jau atidarytas Pivonijos kurortas ir kartu pašventintas miesto savivaldybės pastatytas kurhauzas. Kurorto miške pravestos alėjos, pristatyta daug suolų ir padaryti kiti patogumai vasarotojams. Taip, kad miškas virto Ukmergės parku. Tarp miesto ir Pivonijos kurorto kasdien kursuoja autobusai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

„1935 m. birželio mėn. 18 d. 10 val. plentų ir vandens kelių valdyba skelbia/ KONKURSĄ/ Ukmergės kelių rajone gelžbetoniniam Ukmergės tiltui per Šventąją pastatyti, apie 234.000 litų sumai, pagal Valdybos paruoštą projektą ir sąmatą. Darbai atiduodami numetus % nuo sąmatos kainos. Tiltas turi būti pastatytas ligi 1935 m. gruodžio mėn. 1 d./ Pasiūlymai apmokėti 2 lt. žyminiu mok. nuo lapo įteikiami iki konkurso dienos 10 val. sauskelių tarnybai uždaruose vokuose, užrašius: „1935 m. VI. 18 d. 10 val. Ukmergės tilto konkursui“. Prie pasiūlymo pridėti 10 % užstatą pinigais, paskolos lakštais arba patikimo banko garantija, terminu ligi 1935. VII. 18 d./ Techniškas sąlygas, brėžinius ir sąmatą matyti ir kitų žinių galima gauti tiltų referentūroje darbo valandomis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „Ukmergėje per Šventąją netrukus bus pradėtas statyti gelžbetoninis tiltas. Tiltas turės 125 m. ilgumo ir jo statyba kaštuos apie 300000 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935-06-21. – Nr. 140. – P. 8.)

1935 m. birželis. „Šiemet naujų valdžios gimnazijos rūmų statyba dėl lėšų stokos nebus pradedama. Žemės sklypas, padovanotas miesto savivaldybės, išnuomotas. Gimnazijos vyresnybė ir tėvų komitetas stengiasi, kad ateinančiais metais naujų rūmų statyba būtų būtinai pradėta. Apie esamų patalpų netinkamumą ne kartą esame rašę.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Birželio 26 d. Šventojoje prie Ukmergės nuskendo 1 p. L. K. Gedimino pulko eilinis Pranas Kuodis, kilęs  iš Ukmergės apskr. Deltuvos val., Bartkuškių k. Velionis palaidotas Ukmergės katalikų parapijos kapinėse.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. birželis. „Prieš dešimtį metų baigusieji Ukmergės valst. gimnazijos III laidą buvo suvažiavę Ukmergėn. Suvažiavo ir tuometinės pedagogų tarybos nariai. Į iškilmingą posėdį buvo pakviesti dabartinės XIII laidos atstovai, apskrities viršininkas B. Stosiūnas ir miesto burmistras V. Rėklaitis./ Suvažiavusieji aplankė mirusiųjų draugų kapus, pasidalino įspūdžiais ir prisiminė gimnazistišką gyvenimą prieš dešimtį metų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. birželis. „L. T. S. Ukmergės apskrities vadovybė šiais metais numatė išplėsti tautinį ideologinį darbą. Paskutiniame Ukmergės apylinkės narių ir prijaučiančių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas skirtingų tautybių ir profesijų visuomenės susiartinimo planas. Apskrities pirmininkas J. Mačiokas skaitė paskaitą „Tautiškumo ir tautos sąvoka“. Daugiau dėmesio kreipiama į provinciją. Tautiniam entuziazmui ugdyti įvairiose vietose rengiamos tautinės dienos, kurios daugiausia organizuojamos pademarklinijy./ Ūkininkai pradeda daugiau domėtis tautos ir valstybės reikalais, nes pastebimas gausus ūkininkų stojimas į liet. tautininkų sąjungą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Birželio 29 d. Ukmergėje turėjo įvykti didelė Vilniaus Diena. Bet šiuo laiku Ukmergę vizitavo metropolitas J. Skvireckas, todėl Vilniaus Diena atidėta į rugsėjo mėnesį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės jachtklubas birželio 30 d. suruošė pirmąją vandens sporto šventę Ukmergėje. Pats jachtklubas šventėje nedalyvavo, nes dar tik neseniai įsikūręs. Programoje buvo baidarių lenktynės, plukimas, šokimas [šuoliai į vandenį?], nardymas, etc. Pirmąsias vietas paėmė vandens skautai, šauliai. Pabaigoje klubo komandorus dir. P. Grajauskas pasakė kalbą./Šventė puikiai pavyko ir į paupį sutraukė daug žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

Liepa
1935 m. liepos 2 d. kino teatro “Lyra” salėje paskaitas skaitė dešiniųjų sionistų atstovai Gelzmanas ir Glezeris. Jie siūlė steigti naują žydų sionistų organizaciją, kovosiančią su raudona sionistų – socialistų organizacija, atsisakyti klasių kovos, įkurti žydų valstybę Palestinoje. (Eidintas A. Žydai, lietuviai ir holokaustas.)

1935 m. liepa. „Prieš kurį laiką Ukmergės policija sučiupo Zarasų sunkvežimį Za 11, slaptai bevežantį į Kauną daug keleivių. Begaudant šį sunkvežimį su keleiviais, vos neįvyko didelė katastrofa. Už bėgimą nuo policijos, Ukmergės apskr. virš. šoferį Jul. Grigaravičių nubaudė 3 tūkst. litų arba 3 mėn. arešto.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Ukmergėje įvyko pirmasis rytų Lietuvos apygardos futbolo žaibo turnyras. Dalyvavo 1 p. pulkas, Šaulys, Sparta, Kodimo (Ukmergė), Utenis (Utena), JSO (Zarasai)./ Finale su Šauliu rungėsi Sparta. Teisėjas j. lt. V. Dūda. Per abu kėlinius šauliai parodė gražų žaidimą ir techniką. Šaulys laimėjo rezultatu 4:0. Tuo būdu Šaulys išėjo žaibo turnyro nugalėtoju.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Šiomis dienomis ties elektros stoties užtvanka nuskendo 1 p. pulko 5 kuopos kareivis, o ties odų fabriku 12 metų amž. berniukas. Pastarojo lavonas dar nesurastas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Nuo šiol Ukmergės jaunalietuvių veikimas turės žymiai pagyvėti, nes tikimasi gauti daugiau lėšų. Lėšų žada duoti šiomis dienomis įsikūręs rėmėjų skyrius. Valdybą sudaro apskr. virš. B. Stasiūnas, teisėjas V. Ruša ir darbo  inspektorius B. Česnavičius.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Liepos 6 d. sužaistos pirmos pirmenybėms futbolo rungtynės. Žaidė Šaulys – Kodimo. Rungtynes laimėjo Šaulys gana aukštu rezultatu 15:0 (5:0). Tai bene pirmas toks laimėjimas Ukmergėje. Teisėjas ltn. Simaška.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepos 6 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėju dirbti priimtas Vladas Gotautas. (Policija. – 1935.)

1935 m. liepa. „Ukmergės apskrities valdyba nupirko iš miesto žemės didelį patogų sklypą prie rusų kapų ligoninei statyti. Ligoninės projektą baigia ruošti apskrities inžinierius. [...] Šiomis dienomis Ukmergėje pradėjo veikti Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų s-gos įsteigtas sveikatos centras. Prie jo įsteigimo daug prisidėjo miesto ir apskrities savivaldybės, taip pat ir vietos visuomenė. Šis sveikatos centras turi uždavinį sumažinti motinų ir vaikų mirtingumą ir pakelti jų sveikatą./ Ukmergės sveikatos centro akušerė jau lanko namuose motinas ir vaikus. Reikalui esant, gydytojas 3 kartus savaitėje nemokamai patikrina jų sveikatą bei suteikia pagalbą. [...] Ukmergės miesto savivaldybės namų remonto darbai jau įpusėjo. Remontas apsieis per 40 tūkst. litų. Jau įvestas vandentiekis ir centralinis apšildymas. Paskiau kelios organizacijos šiuose namuose gaus kambarius. Be to, ten tilps centrinis knygynas [biblioteka?]. [...] Šį pavasarį Ukmergės miesto savivaldybė žadėjo statyti didelę rinkos halę. Bet darbai nebuvo pradėti, liko atidėti rudeniui. Mat rudenį bus daugiau bedarbių, tad dalis jų gaus darbo prie halės statybos.“ (Savivaldybė. – 1935.)
        
1935 m. liepa. „Valstybės Prezidentas paskyrė pensiją Pranui Kuzmai po 125 litus kas mėnuo nuo birželio 1 d. iki gyvos galvos. 58 m. amžiaus Pr. Kuzma dabar gyvena Prienuose. Yra buvęs rusų dūmoje lietuvių atstovu. Karo metu lietuviams pabėgėliams šelpti ypatingas įgaliotinis, po didžiojo karo Ukmergės ir Širvintų, Vėliau Švenčionių apskr. viršininku, ypatingiems reikalams valdininku maitinimo, paskui vidaus reikalų ministerijoje. Nuo 1927 iki 1931 m. buvo Ukmergės burmistru.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Iš švietimo ministerijos sąmatos šiems metams privatinėms tautinių mažumų aukštesniosioms mokykloms paskirta pašalpų: [...] Ukmergės žydų „Šviesos“ gimnazijai – 6500 lt. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Liepos 10 d. įsteigtas Ukmergės sveikatos centras, per dvi savaites jau nemažai nuveikė. Sesuo – akušerė užregistravo 175 vaikus bei kūdikius, 21 nėščias ir 20 žindyvių. Iš jų gydytojo centre sveikata patikrinta: kūdikių – 21, vaikų – 98, nėščių – 16 ir žindyvių – 7. visiškai sveikų rasta: kūdikių – 4, vaikų – 14, nėščių – 4 ir žindyvių – 1. Pažymėta, kad iš 81 sergančio ar šiaip silpnų vaikų, 3 rasti apkrėsti džiova – vienas su toli nužengusiu procesu kauluose ir du su vos prasidedančiais reiškiniais. Tokiu būdu bus surasti apsikrėtimo šaltiniai ir vaikai nuo jų apsaugoti.“ (Ūkininko patarėjas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Šiomis dienomis Ukmergėje buvo sudarytas ginklų fondui remti komitetas. Išrinkti: komendantas pulk. ltn. A. Stapulionis – pirm., ats. j. ltn. P. Cibulskas – sekr. ir burmistras ats. pulk. V. Rėklaitis, ligonių kasos dir. ats. pulk. Paškevičius, dr. ats. mjr. V. Ambrazevičius – nariai. Komitetas pradeda darbą, L. Banke atidarė ein. sąskaitą./ Liepos 7 d. Pivonijos kurorte įvyko 1 p. pulko orkestro, vedamo Kulikausko, koncertas. Gautas pelnas apie 124 lt. paskirtas ginklų fondui.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Vytauto Did. Muziejaus statybos Ukmergės skyrius nuo 1934 metų lapkričio mėn. ligi šio laiko vien Ukmergės mieste surinko 2540 litų aukų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „[...] Gal [...] kas kitas, kam rūpi amatininkų, baigusių amatų mokyklą reikalai, atvažiuos į Ukmergę, tai pamatys, kaip vieno amatų mokyklos tėvų komiteto valdybos nario ir Ukmergės Lietuvių Amatininkų Sąjungos pirmininko rūpesčiu suorganizuota minėta stalių dirbtuvė veikia nuo 1935 m. kovo 12 d. veikia./ Dirbtuvė darbo turi užtektinai, darbą atlieka gerai, greitai ir sąžiningai. Už tai valdžios, savivaldybės įstaigos ir šiaip visuomenė ją palaiko./ Todėl, jei kas norėtų minėtiems amatininkams staliams, baigusiems amatų mokyklą, padėti ir reikėtų apie juos žinių, galite kreiptis į Ukmergę, Kauno g. 11 nr. Šaltenio prekyba. [...]“ (Amatininkas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Nors Ukmergėje kiekvienais metais pastatoma nemažai namų, tačiau butai palyginti yra brangūs. Žmoniškesnis butas kainuoja 60-140 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Šiomis dienomis Ukmergėje lankėsi ekskursija susidedanti iš 23 Marijampolės apskr. pradžios mokyk. mokytojų. Šioji ekskursija, apžiūrėjusi žymesnes Ukmergės miesto vietas, išvažiavo į Anykščius. Kiek vėliau lankėsi kita ekskursija iš Dotnuvos Žemės Ūkio Akademijos.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „I-mo p. pulko kariai maitina neturtinguosius ukmergiečius, atiduodami jiems atliekamą sriubą ir duoną.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Savo laiku buvo daug rašyta apie vokietį mokytoją P. Kosą, kuris suklastojęs keletą vekselių  ir pridaręs skolų virš 50 tūkst. litų sumai, pabėgo į Vokietiją. Kalbama, kad jis Vokietijoje turįs krautuvę. Ukmergėje paliko namą ir apie 1 ha žemės sklypą. Šis turtas bus parduotas iš varžytinių. Tikimasi, kad trečdalis skolų bus padengta.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Prie Nepriklausomybės paminklo (Dariaus ir Girėno sode) auga gražios gėlės. Pastebėta, kad nakties metu kažkokie piktadariai skindavo šias gėles. Aną naktį prie „darbo“ buvo sučiuptas Vl. Omukauskas. Už tai jam gresia nemaža bausmė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Liepos 13 d. įvyko metinė 1 p. D. L. K. Gedimino pulko sporto šventė. Šventės pasižiūrėti į pulko aikštę prisirinko apie 2 tūkst. žmonių. Lengvojoje atletikoje pasiekta gana gražių rezultatų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės miesto turgavietės koncesionierius ir „Poilsio“ viešbučio savininkas Petravičius liepos 14 d. pasikorė. Priežastys aiškinamos.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Liepos mėn. 14 d. Ukmergėje įvyko Ukmergės rajono mergaičių pavasarininkių kongresėlis. [...] Didžiojoj demonstracijoj su gyv. paveikslais organizuotų mergaičių dalyvavo 450, uniformuotų sportininkių 144, dainininkių 135, vėliavų 18, gyv. paveikslų 7. Šventės programa prasidėjo pamaldomis ir žuvusių dėl laisvės didvyrių pagerbimu kapuose. Įspūdingiausia buvo didžioji kongresėlio demonstracija, su vėliavų mišku, gyv. paveikslais („Gražina jojanti ant žirgo“, „Mergaičių pasaulis“, Vaidilutė prie aukuro“, „Tikėjimas, viltis ir meilė“, Pavergtas Vilnius“, „Rūtų darželis“, Grėbėjos“), dainomis ir nepaprasto entuziazmo nuotaika bangavo Ukmergės gatvėmis./ Iškilmingas posėdis atidaromas I-mo pėst. pulko aikštėje; čia po nuoširdžių sveikinimų ir  kalbų prasideda sportas ir dainos. Bendrojoj sporto daly buvo išpildyti 4 plastikos pratimai; po jų ėjo įdomus ir gausus atskirų kuopų pasirodymas, kuris dėl laiko stokos negalėjo būti išsemtas. Atskirame sporto pasirodyme ypač išsiskyrė Pabaisko „Čigonės“, Kovarsko šokėjos, Kurklių „čigonės“; Kurklių „čigonės“, vadovaujamos M. Sereikytės, šoko su tokiu meniškumu, kad jų polka ir klumpakojis žiūrėtojams ilgai paliks nedylantį grožio vaizdą; tai buvo baletas, su kuriuo Kauno teatruose drąsiai būtų galima pasirodyti. Kad visa sporto dalis praėjo pavyzdingiausia tvarka, yra nuopelnas vyriausios sporto vedėjos, Kurklių kuopos sporto vadovės p. M. Sereikytės./ Paskutinė kongresėlio dalis – dainos. Jungtinis kuopų choras, diriguojamas Ukmergės kuopos pavasarininkės p. Stefanijos Narušytės, puikiai padainavo 5 liaudies dainas; be to, konkursiniame dainavime gražiais ir stipriais balsais pasirodė visos dalyvavusios kuopos./ Kongresėlio proga dvi dienas veikė mergaičių rankdarbių paroda./ Kongresėlį organizavo nepailstąs Ukmergės mergaičių pavasarininkių rajono judintojas kun. Alfonsas Glaveckas.“ (Rytas.- 1935.)

1935 m. liepa. „Šiomis dienomis Ukmergėje pradėjo veikti L. Motinoms ir Vaikams globoti organ. s-gos įsteigtas Sveikatos centras. Prie jo įsteigimo daug prisidėjo miesto ir apskrities savivaldybės, jos kasmet skirs pinigines pašalpas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Šiomis dienomis Pivonijoje buvo sulaikytas pil. Br. Zaviša (iš Šešuolių valsč., Levaniškio km.), kurio vežime rasta keliolika butelių „naminės“. Sako, Ukmergėje būt gavęs už butelį mažiausia po du litus. Byla perduota teismui.“(Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Miesto savivaldybės namų remonto darbai jau įpusėjo. Remontas apseis per 40 tūkst. litų. Jau įvestas vandentiekis ir centralinis apšildymas. Paskiau kelios organizacijos šiuose namuose gaus kambarius. Be to, ten tilps centralinis knygynas. [biblioteka?]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Ukmergės valdžios gimnazijos tėvų komitetas vietoje švietimo ministerijos uždarytos I-os klasės steigia pirmąją parengiamąją klasę. Klasė nuo 1935-1936 mokslo metų pradžios pradės darbą, jei atsiras ne mažiau kaip 50 mokinių. Dėstys gimnazijos mokytojai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Ukmergės apskrities valdyba nupirko iš miesto žemės didelį patogų sklypą prie rusų kapų ligoninei statyti. Ligoninės projektą baigia ruošti apskrities inžinierius Kl. Jovarauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Apskrities gydytojui dr. Bortkevičiui išvykus atostogų, apskrities ligoninėje odos- veneros ligų ambulatorijos gydytojo pareigas eina dr. Kubilienė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Paskutinėmis dienomis, kaip teko patirti, Lietuvos Banke tie, kurie dar nėra įsigiję vidaus paskolos lakštų, skubiai juos perka. Laisvų profesijų piliečiai Ukmergės apskrityje ligi šiol išpirko lakštų už arti 100 tūkstančių litų. Kai kurie asmenys pirko žymiai daugiau lakštų, negu jiems buvo pasiūlyta. Pav. L. Klingas ir T. Frakeris pirko kiekvienas už 1000 lt, pasiūlyta buvo pirkti po 500 lt. Be to, už didesnes sumas pirko lakštų notaras Per. Rimša, Myk. Devenis ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulko kariai visą atliekamą duoną ir sriubą atiduoda Ukmergės miesto vargšams.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. liepa. „Ukmergės šaulys sužaidė futbolo rungtynes su Jonavos Makabi. Rungtynės buvo neįdomios. Šį kartą šauliai žaidė be įprasto gyvumo. Laimėjo Šaulys rezultatu 3:1 (1:1). Golus įmušė Č. Mikučionis, L. Uščiauskas ir E. Vingrys.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Nuo liepos pradžios beveik kasdien pro Ukmergę pravažiuoja kokia nors ekskursija. Ekskursijos būna mokytojų, mokinių, ūkininkų ir kt. Ukmergės miestas ir jo apylinkės, kaip teko išgirsti, daro gero įspūdžio. Dauguma ekskursijų lankosi Pivonijos kurorte ir Levampolio dvare, kur yra dideli dr. M. Devenio paukščių ir žuvų ūkiai. Be to, lankomasi ir mokytojų sporto stovykloje ties Vidiškių miesteliu.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Netoli Ukmergės yra Vaitkuškio dvaras su dideliais rūmais-pilimi. Ten iki did. karo gyveno grafų Kossakovskių šeima (paskutinis iš jų, rods tebegyvena Varšuvoj). Rūmų šeimininkai rengdavo didelius pokylius ir net iš labai tolimų apylinkių: tada šokdavo daugiau savaitės. Dabar rūmai apleisti, didelis parkas virto paprastu sodu./ Tuose rūmuose užsinorėjo pasišokti Ukmergės „lenkuojantys ponai“, kaip čia vadina vietos  lenkus. Viena iš jų draugijėlių aną sekmadienį suruošė lenkų tautiškų šokių vakarą. Suvažiavo keletas desėtkų tokių „ponų“ iš Ukmergės. Šokant iškildavo įvairių sąskaitų... ir po kiekvieno šokio imdavo peštis. Buvo šokama prieš didelį J. Pilsudskio paveikslą. Kai vakaras įpusėjo, vienas iš šokančiųjų  paveikslą sudaužė... Ir kai vakaras pasiekė kulminacinį punktą, kitas „ponas“ paleido ašarojančių dujų... šokantieji ir visi kiti pradėjo verkti. Orkestras atsisakė griežti ir vakaras buvo nutrauktas. Grįžtant namo, prie miesto karštesnieji ponai iš autobusų išsėsdavo. Esą bijojo susitikti su policija. Kitą dieną vietos lenkų draugijos išbraukė iš narių V. M-čių už tai, kad per vakarą jisai viešai kalbėjęs lietuviškai: buvo užgauta lenkų garbė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Apyl. teisme buvo nagrinėjama vieno Ukmergės „bezprizorniko“, mažamečio Balio Česnavičiaus byla. Jis buvo kaltinamas vagiliavimu. Nutarta jį pasiųsti vieniems metams į Kalnaberžės pataisos namus./ Birželio mėn. pabaigoje buvo pavogta mokyt. E. Kulviečio baidarė. Vedant kvotą paaiškėjo, kad baidarę pavogė mažamečiai Juoz. Sipavičius ir Kz. Ramanauskas. Jie baidare nuplaukė į Kauną ir ten ją pardavė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. liepa. „Krikščionių labdarybės draugija Ukmergėje išleido atsišaukimą į visuomenę, kuriame prašo nedavinėti išmaldų elgetoms. Jau antri metai draugija sugeba visus reikalingus pagalbos sušelpti. Draugija turi savo prieglaudą, kurioje išlaiko 40 senelių ir 130 šeimų šelpia namuose. Per pirmąjį šių metų pusmetį draugija išleido 10000 litų. Lėšas draugija gauna iš savivaldybės ir visuomenės aukų./ Ukmergėje visi elgetos aprūpinti ir elgetavimas uždraustas, tačiau atsibasto profesionalų elgetų iš kitų vietų, kuriuos sunku sutvarkyti.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
Rugpjūtis
1935 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės apskrities policijos vachmistras Kazys Motiejūnas – Valevičius perkeltas policijos vachmistru į Kretingos apskrities policiją, o Kretingos apskrities policijos vachmistras Kazys Vasiliauskas – Ukmergės apskrities policijos vachmistru. (Policija. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergės miesto savivaldybė jau anksčiau yra numačiusi Ukmergėje, rinkoje pastatyti halę. Šitie darbai buvo numatyti atlikti šį pavasarį, bet dėl daugelio kitų darbų buvo atidėti. Dabar Ukmergėj halės statyba bus pradėta šį rudenį. Miesto savivaldybė šiuos darbus pradės rudenį tyčia, kad turėtų kaip darbu aprūpinti tuo laiku atsirandančius bedarbius.“ Ūkininko patarėjas. – 1935-08-01. – Nr. 31. – P. 10.)

1935 m. rugpjūtis. „Pagal naują Ukmergės miesto planą mieste yra suprojektuota pravesti apie 10 naujų gatvių. Be to, yra numatyta keletas gatvių praplatinti ir išlyginti. Pirmiausia norima pravesti naują gatvę pro autobusų stotį į rinkos aikštę [Klaipėdos]. Taip pat nauja gatvė bus pravesta tarp Vytauto ir Kapų [dab. Vaižganto] gatvių [J. Basanavičiaus?]. Pravedus šią gatvę, ten būtų statoma naujoji pradžios mokykla – žinoma, tuo atveju, jei mokyklai nebus gauti senieji gimnazijos rūmai. Kitos gatvės bus pravedamos kiek vėliau.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Šiomis dienomis Ukmergės amatų mokykla išleido 12 jaunų kvalifikuotų amatininkų: 8 šaltkalvius ir 4 stalius. Mokykla dabar ruošiasi parodai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Prieš kurį laiką prekybininkas S. Rikliauskis (Gedimino 2) gavo laišką su reikalavimu rinkos išvietėje padėti 100 litų. Priešingu atveju laiško autorius grasinęs S. Rikliauskį nužudyti. Pastarasis reikalavimo neišpildė, bet kreipėsi į kriminalinę policiją. Sutartą vakarą nurodytoje vietoje buvo padėtas vokas su dešimčia litų. Apie 21 val. atėjo vyriokas. Netoli buvę kriminalinės policijos valdininkai jį tuojau suėmė ir kišenėje rado padėtąjį voką. Pasirodo tai buvo Užupės priemiesčio gyventojas Vaclovas Stundys. Pradžioje gynėsi voką radęs netikėtai, bet vėliau prisipažino./ V. Stundys laikomas Ukmergės kalėjime. Jis dar jaunas vyras, kurpius. Kalbama, kad dirbti nenorėjęs.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Šiomis dienomis mūsų pasienio policijai pasidavė lenkų kareivis M. S. Administracijos liniją perėjo ties Širvintomis, antram rajone. Atbėgo be jokių ginklų. Jis tarnavo 77 „Kauno šaulių“ pulke, kuris stovi Lydos mieste. Tuo tarpu bėglys laikomas suimtas. Skundžiasi ilgiau negalėjęs pakęsti sunkaus gyvenimo lenkų kariuomenėje.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Kaip žinia, Ukmergės lietuvių liaudies bankas, kaipo buvęs Centralinio ūkininkų banko narys, subankrutavo ir turėjo, valdžios organų raginamas, prisijungti prie Ukmergės smulkaus kredito draugijos [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Žadėtą pavasarį statyti rinkoje halę miesto savivaldybė dėl svarbių priežasčių galės pradėti tik rudenį.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „[...] – Prieš kurį laiką Ukmergėje Vienuolyno g. esančioji amerikiečių krautuvė perėjo į jauno prekybininko rankas. Ši  krautuvė perėjusi į naujo savininko p. Bronislovo Čekavičiaus nuosavybę, tuojau buvo žymiai papildyta įvairiomis prekėmis. Šis jaunas prekybininkas yra aktingas vietos Liet. Verslovininkų skyriaus narys. – Ligi šiol vietos Liet. Verslovininkų S-gos skyrius Ukmergės mieste ir visame aps. mėlynųjų įpirkimo ženklų išplatino apie 330000 litų įpirkimo sumai. Susidomėjimas mėlynaisiais įpirkimo ženklais nė kiek nemažėja, kaip kad prieš tai daug kas pranašavo, o priešingai, daug kieno pykčiui ir nusivylimui, didėja. Tai kuo puikiausiai išrodo naujai į skyrių stoją prekybininkai ir amatininkai. – [...]. – Pastaruoju laiku Ukmergėje jaučiama krautuvėms butų [patalpų] stoka. Kai kuriose krautuvėse yra susigrūdę po du tris prekybininkus bei amatininkus. – Ukmergėje esančioji „Drobės“ krautuvė persikrausto į naujas patalpas, esančias Kęstučio aikš., kurios dabar remontuojamos. Naujos patalpos bus žymiai didesnės ir atrodys daug moderniškiau. – Nors sodai jų nuomininkams duoda nemažą pelną, tačiau kažkodėl sodus nuomoja išimtinai kitataučiai, kurie vaisiais puikiausiai prekiauja. Vertėtų, kad lietuviai susidomėtų šiuo bizniu. – Į Ukmergę iš daugelio arčiau esančių miestelių slaptai yra atvežama neštampuota [be veterinarinės, higieninės ir kitos patikros antspaudo, dedamo ant miesto skerdykloje paruoštos skerdienos] mėsa. Tokios mėsos per trumpą, palyginti, laiką daug sučiupta.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Šiomis dienomis pradėtas statyti per Šventąją (ties Ukmerge) gelžbetoninis tiltas, kuris bus 125 mtr. ilgio ir 11 mtr. pločio. Kaštuos 243.000 litų. Numatyta užbaigti jį statyti kitais metais.“ (Lietuvos aidas. – 1935-08-08. – Nr. 180. – P. 10.); „Šią savaitę prasidėjo pirmieji darbai prie Ukmergės tilto. Kol kas griaunami ledlaužiai, kurių yra per 20, ir statomas pagalbinis tiltas. Pastarąjį pastačius bus griaunamas senasis tiltas. Tada prasidės ir naujojo gelžbetoninio tilto statyba. Darbai tęsis ligi lapkričio mėn., bet galutinai tiltas bus baigtas tik kitą vasarą. Kol kas prie darbų dirba apie 30 darbininkų. Paskiau darbininkų skaičius padidės iki 150.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Neseniai į policijos rankas pateko toks Konstantinas Kurnosovas. Pasirodo jis dar 1920 metais dezertyravo į Lenkiją. Visus 15 metų K. Kurnosovas bastėsi po Lenkiją ir tik neseniai sugrįžo į Lietuvą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Paskutiniu laiku žymiai pagyvėjo prekyba Ukmergės krautuvėse. Ypač daug pirkėjų sulaukė manufaktūros krautuvės. Taip pat pagyvėjo ir turgai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Netrukus iš spaudos išeina Ukmergės lietuvių prekybininkų ir amatininkų adresų knyga. Šią knygą pirkėjai gaus veltui. Spausdinama keli tūkstančiai egzempliorių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Neseniai [liepos 14 d. Č. Petravičius nusižudė] Č. Petravičius atsisakė nuo 3-jų Ukmergės rinkų rinkliavų koncesijos. Esą yra mažai pelno. Rugpjūčio 29 d. įvyks varžytinės šiai koncesijai iki galo metų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „- Nuo rugpjūčio mėn. 1 d. Ukmergėje esančio Ūkio banko direktorius ponas Stasys Činikas iškeltas toms pačioms pareigoms į Panevėžį. Ponas St. Činikas Ukmergėje Ūkio Banko direktoriaus pareigas ėjo nuo 1932 m. pavasario,  ligi šiai dienai. Prieš tai buvo Jonavos Ūkio Banko direktoriaus pareigose. [...] Be to, p. St. Činikas buvo  ir Ukmergės Liet. Verslovininkų s-gos skyriaus narys. [...] Ukmergiečiai linki geriausio pasisekimo savo buvusiam nariui naujai paskirtoje vietoje. – Šventadieniais Ukmergėje leista prekiauti nuo 13 iki 16 val., o šiokiadieniais nuo 8 iki 19 val. Tačiau svetimtaučiai tuo nesitenkina, nes šventadieniais jie prekiauja ištisomis dienomis. Žinoma priešakinės durys esti uždarytos arba pridarytos, o biznis visu tempu varomas pro užpakalines duris. O šiokiadieniais kai kurios svetimtaučių krautuvės atidaromos daug anksčiau ir uždaromos daug vėliau. – [...] – Ukmergės priemiesty, Užupyje, Vilniaus g. visai nesenai p. M. Mackevičienė atidarė smulkių prekių krautuvėlę. Daug kas pranašavo jos greitą bankrotą. Tačiau ši sumani moteris ne tik nebankrutavo, bet dar daugiau įsistiprino, savo krautuvę papildydama naujomis prekėmis. Ji yra S-gos skyriaus narys. [...]“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Prie Piliakalnio, Kalėjimo gatvėje, yra mėsos halė, ukmergiečių vadinama „jatkais“, kur žydai laiko apie 12 mėsinių. Halė statyta prieš 70 metų, dabar nevisai tinkanti mėsos krautuvėms. Mėsinės labai primytiviškos sanitariniu atžvilgiu. Kai ten atsilanko sanitarinė komisija, kiekvieną kartą surašo keletą protokolų. Paskutiniu laiku mėsininkai, kad išvengti protokolų, praktikuodavo tokį būdą: kai sužinodavo, kad vaikšto sanitarinė komisija, tuojau mėsines uždarydavo./ Miesto savivaldybė nuo senai reikalavo, kad halėje būtų padarytas kapitalinis remontas. Bet mėsininkai nesusitardavo tarp savęs ir remonto nedarę. Nesenai sanitarinė komisija priėjo išvados, kad toliau taip būti negali. Miesto savivaldybė nutarė, jei mėsininkai nedarys remonto, halę nugriauti. Tai bus paskutinis raginimas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Miesto savivaldybė žymiai padidino arklių turgavietę. Galimas daiktas, kad kitais metais ten bus bendra visų gyvulių turgavietė. Dabar turgavietę pradėta grįsti. Dirba keliolika darbininkų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „GAISRAS/ Ketvirtadienį [rugpjūčio 18 d.] po pietų 3 val. 10 min. Kalėjimo g. kilo gaisras. Vaikai rūkydami tvartely papirosus, padegė jį. Ugnis išsiplėtojusi uždegė ir to paties Singailos namą. Buvo  iššaukti miesto ugniagesiai, kurie gaisrą likvidavo per 20 min. Buvo pavojus visam kvartalui ir elektros stočiai.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „REMONTUOJAMA MARIJONŲ VIENUOLYNO BAŽNYČIA/ Nudažytas skardinis stogas, baltinama vidaus pusė, įvestas elektros ventiliatorius, perkūnsargis, bus padaryti du nauji altoriai.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „NAUJAS TILTAS/ Statomas per Šventąją ant polių laikinas tiltas. Senasis, kuris buvo okupacijos metu statytas, neužilgo bus nugriautas ir toj pačioj vietoj bus pastatytas gelžbetoninis tiltas, kuris kainuos apie 325000 litų.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergėje tuščių butų yra gana daug, tačiau butų  kainos labai aukštos. Už vidutinį butą prašoma 50-80 Lt. Prastesni butai (daugiausia 1  kambarys) – nuo 15 iki 25 lt. Kiek pigesni butai miesto pakraščiuose ir Užupės priemiestyje.“ (Lietuvos aidas.- 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Vargu beatsiras toks visu kuo apsileidimas kur kitur, kaip Ukmergėje./ Apsileidę darbininkai, nes jų niekuomet nematysi tvarkingai apsiskutus, nuvalytais batais ir t. t. Skundžiasi, kad blogi laikai – todėl jie negali savęs sutvarkyti./ Apsileidę amatininkai, nes jų jokiu būdu nepriviliosi organizuotis ir įtikinti, kad tik organizuotas amatininkas gali tikėtis sau geresnės ateities. Užsiminus, kad reikia lankyti kursai ir reikia ruoštis amato egzaminams, nes  kitataučiai jau mus aplenkė, kai kas su baime pasako, jog visa tai esą daroma tam, kad paskui apdėti mokesčiais. Tiktai ir tie sielojasi, kad blogi laikai, kad pigus darbas ir t. t. Jų manymu, pačiam niekuo rūpintis nereikia, o viskas turi savaime, nesėjus, išdygti./ Apsileidę ir namų savininkai. Visai jie nesirūpina savo trobesių švara ir sutvarkymu. Namai kiaurais stogais, butai labai retai tvarkomi. (Reikia pažymėti, kad Ukmergėje labai retai rasi žmonišką butą; su mažomis išimtimis. Visi drėgni, nes maža naujų, visi seni, o kur būtų butas žmoniškesnis, tai vandens tinkamo nėra). Kiemai nevalomi, net centre vasarą į mažus kiemus negalima įeiti, nosį riečia kažin kokis sušutimas, o pakraščiuose tvarkos ir švaros visai nežiūrima, nes nėra įrengtų vietų atmatoms ir pamazgoms; pilama viskas į daržą. Žiemą tai pusė bėdos, bet vasarą nuo šilimos viskas šunta ir bjauriai dvokia; be to visur labai daug musių ir kitokių mikrobų kenksmingų sveikatai. Kitur tam tikri organai tikrina ir, radę neleistinai darant, baudžia. Ukmergėje, matyt, nėra kam... Net patys namų savininkai stebisi, kad niekas nei protokolo nesurašo!/ Toliau, Ukmergėje labai į madą įėjo šaligatviais važinėti dviračiais./ Važinėja vaikai, moksleiviai, jauni ir seni, uniformuoti ir neuniformuoti, įvairūs valdininkai. Pasitaikius, kad einąs šaligatviu nemato iš užpakalio atvažiuojančio, pastarasis skambina, kad duotų kelia. Išeina, kad šaligatviai reikia užleisti dviratininkams, o pėstiems eiti viduriu gatvės.../ Kiek teko matyti kitose valstybėse, šaligatviais važinėti nevalia (rodos,  kad ir Lietuvoj kitur to nėra) ir už nusižengimą baudžiama pinigine pabauda. Ar nevertėtų ir Ukmergėje važinėjančius šaligatviais apdėti pabaudomis? Būtų dvi naudos: padidėtų valdžios pajamos ir piliečiai būtų labai dėkingi, kad jiems niekas vaikščioti netrukdo ir dirgsnių [nervų?] negadina./ Yra keletas prekybininkų kitataučių, kurie nesilaiko krautuvių atidarymo ir uždarymo tvarkos. Nors po švilpuko krautuvių durys užsidaro, bet viduje prekyba eina kaip ir ėjusi, iki kokiai 22 val. arba ir dar ilgiau. Pirkėjams įleisti vartojami įvairūs būdai. Vieni, gyvendami prie krautuvės, pirkėjus įleidžia per butą, o kurie negyvena vietoje, stengiasi turėti vad. „juodą išėjimą“, pro kurį galėtų pirkėjus įleisti ir išleisti. Treti, kurie negali turėti dviejų durų, turi tam tikrus „sargus“, kurie saugoja budinti policininką, kai jis kur nusisuka, klientai įleidžiami ir išleidžiami. Tai centre, kur vaikščioja sargybinis. O kiek nuošaliau, prekyba eina kaip ėjus visokiais laikotarpiais. Ten jų niekas netrukdo – ir elgiasi kaip jiems patinka./ Čia irgi būtų geras pajamų šaltinis, gerai šį reikalą sutvarkius: ir pajamų padaugėtų ir drausmė įsigyvendintų./ Nelabai seniai buvo toks nuotykis: apie 22 val. budėjęs policininkas pastebėjo, kad vienas prekybininkas (kitatautis) įsileido į krautuvę 3 klientus. Sargybinis, atėjęs prie minėtos krautuvės pabeldė vieną kitą kartą, bet niekas jam neatsakė. Tada sarg. policininkas, žinodamas, kad kito išėjimo iš krautuvės nėra, pasišaukė liudininkus, gavęs pakabinamą užraktą, krautuvę užrakino ir pranešė polic. nuovadai, kad krautuvėje sugauti vagys. Atvykus policijai, atrakinus krautuvę, rastas krautuvės savininkas, bet „svečių“ jau nebuvo. Mat, nors kitų durų nebuvo, bet gudrus žydelis savo svečius išlaipino pro užpakalinį langą./ Nesilaikoma švenčių ir poilsio įstatymo./ Štai, š. m. liepos mėn. 21 d. [sekmadienį] apie 12.30 val. Vytauto g-ve pravažiavo apie 5 ar 6 vežimai su dobilais, visi po porą arklių. Matyt, kad iš kokio „dvaro“. Taigi, klausimas ar maža mes dar turime darbo dienų, kad reikia varyti žmones šventomis dienomis? Kiek pastebėta, vežėjai buvo visai ne žydai, o lietuviai ir matyti, važiavo ne savo noru, o liepiami savo viršininkų. Ar nevertėtų ir čia panaudoti švenčių ir poilsio įstatymą ir tokius ponus tinkamai nubausti? Juk tai ardo bendrą tvarką ir piktina piliečius./ Ukmergės prekybininkai lietuviai stengiasi, kad visos prekybos įmonės švenčių dienomis būtų visai uždarytos, kaip Kaune. Ir jei kitokie būdai negelbės, žada siųsti delegaciją. Jie sako: mes savo tėvynėje turime būti šeimininkai, o ne pastumdėliai. Kodėl kitataučiai turi daugiau teisių, mums nesuprantama. Mes i rgi žmonės ir savo tėvynės vaikai!/ Štai, šaltkalvis kitatautis prie Vytauto g. sekmadienį, duris atsidaręs į gatvę kala, pyškina, nieko nepaisydamas, kad kas tuo triukšmu gal nepatenkintas./ Čia vienur, čia kitur malkas kerta [skaldo?] arba žydelis, prisikrovęs vežimą krovinių važiuoja. Matyti jiems niekas nieko nesako, kad jie tokie drąsūs. Kiek žinoma, už viešą tvarkos ardymą ir triukšmo kėlimą taikinamas tam tikras įst. Straipsnis. Bet Ukmergėje, matyt, viskas leistina ir viskas galima./ Už faktus atsakau.     Ukmergietis.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Šią savaitę Ukmergės miesto rinkoje buvo tokios  kainos: grietinės 1 litras – 50 ct., sviesto klg. 1,50 – 1,75 lt., sūris (vid. didumo) – 30 ct., varškės klg. – 20 ct., kiaušinių 10 – 50 ct., pienas [litras?] – 15 ct. Vaisių kainos eina pigyn: obuolių klg. – 15-25 ct., kriaušių – 20-35 ct., pomidorai – 70-80 ct., bruknių ltr. – 15 ct./ Javų atvežama nedaug. Avižų, sėmenų, taip pat pašaro visai nematyti. Kai kurių gyvulių kainos kiek pakilo: paprastas darbo arklys 150 lt., melžiama  karvė 80-100 lt., paršas 4 mėn. 20 lt. Paukščių kainos: gyva žąsis 3,50 lt., antis 2,50 lt., višta 2 lt., viščiukai po 25-40 ct. Ukmergės turguose paskutiniu laiku jaučiamas didesnis judėjimas, daugiau privažiuoja žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergė jau turi modernišką vandentiekį, kanalizaciją, statomas naujas tiltas. Pivonijos miške vasarotojams pastatytas moderniškas kurhauzas su visokiais patogumais ir baigiama kapitaliniai remontuoti miesto savivaldybės namai. Vėliau numatyta statyti apskrities ligoninė ir valstybinė gimnazija. Žemė [tam] jau nupirkta. Greitu laiku dabartinės rinkos [turgaus] vietoj [dab. Pilies parkas] norima padaryti poilsio vietą./ [...]/ Ukmergėje žada išeiti naujas laikraštis „Rytų paštas“.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergėje yra dar nemaža smulkių krautuvėlių, kuriose galima pirktis visko, kas reikalinga kaimiečiams. Visko čia galima rasti. Iš maisto produktų čia galima rasti baltos ir juodos duonos, silkių, cukraus, dirbtinio medaus, pyrago, riestainių ir kt. d. Iš kitų prekių čia galima rasti: siūlų, adatų, sagų, šukų, veidrodėlių, kaspinų, tabako, papirosų, degtukų ir dar devynios galybės įvairių smulkių prekių. Tačiau pasitaiko taip pat virvių, pančių ir net botkočių bei gatavų botagų. Ir apskritai, čia yra viskas kaimui./ Tačiau to negana privilioti kaimo pirkėjui. Šie žydai prekybininkai turi net užvažiuojamus kiemus ir arklides, o tas taip reikalinga kaimo žmogui atvažiavusiam į miestą šio to pirkti bei parduoti, nes gi turguje ne taip patogu ir nėra pastogės arkliui bei vežimui, kuriame dažnai sukrauti lietaus bijantieji daiktai./ Tokie patogumai ir vilioja kaimiečius, kurie turi savo nuolatines užvažiavimo vietas. Svarbiausia ūkininkui tai, kad jo arklys ir daiktai yra saugioje vietoje, nešlampa, o ir jis pats gauna nemokamą užeigą, vietą pavalgyti ir išgerti. Be to, reikia pasakyti, kad ne už viską reikia mokėti. Už tokią užeigą bei užvažiavimą ūkininkas atsilygina tuo, kad perka viską pas tą žydą, pas kurį yra sustojęs. Jeigu tos prekės pas tą žydą nėra, tai jis parodo savo kaimyno ar giminaičio krautuvę ir pataria ten pirkti. Žydas taip pat stengiasi iš jo nupirkti atvežtas bulves ar grūdus, ar vištas bei kitus paukščius ir visą kitą. Perka, žinoma, daug pigiau iš ūkininko ir ūkininkui kartais tenka nusileisti, nes gi „savas žmogus“. Pas jį sustojo, pas jį pagirdė arklį, pas jį gavo veltui arbatos (žinoma, jeigu pirko cukraus), pas jį gavo net patarimą į kurį advokatą kreiptis dėl bylos su kaimynu, pas jį jau daug metų jis sustoja atvažiavęs į miestą ar su reikalais į turgų./ Tokiu tad būdu Ukmergėje yra daug  kaimiečių pritraukiama į žydų parduotuves, nors kai kada ir patys ūkininkai pripažįsta, kad prekės yra prastesnės ar brangesnės./ Ir tokių krautuvių Ukmergėje yra dar daug, ypač šalutiniuose miesto kvartaluose, o daugiausia už Šventosios upės, Smėlynės priemiesty. Ten beveik kiekvienas antras žydas krautuvininkas turi tokį užvažiuojamąjį kiemą, kuriame, ypač turgadieniais, sustoja daugybė kaimiečių. Ir dėl to dar ir iki šiol kaimiečiai labai daug perka pas smulkius krautuvininkus – žydus./ Vl. Duškevičius.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergėje, Kauno g., yra p. Adomo Bitino įvairių prekių krautuvė. Čia žmogus gali nusipirkti eilutei [kostiumui] medžiagos, galanterijos ir įvairių kitų prekių. Nors patalpa nedidelė, tačiau tvarkingas jos sutvarkymas daro apsilankiusiam jaukaus įspūdžio. Krautuvė kas kart papildoma naujomis prekėmis. A. Bitinas yra senas vietos [Verslininkų sąjungos] skyriaus narys, šiems metams išrinktas kasininku.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Ukmergėje atidarytas vienas komplektas V-jo pradžios mokyklos skyriaus, į kurį jau paduota apie 120 prašymų. Daugumas tikėjosi stoti į parengiamąją klasę prie valdžios gimnazijos, bet parengiamajai klasei neatsidarius ir šie pastarieji mokiniai norės lankyti penktąjį pradžios mokyklos skyrių. Ukmergės tautininkai daro žygių, kad būtų atidaryta daugiau penktųjų prad. mok. skyrių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugpjūtis. „Šiemet labai daug norinčių įstoti į Ukmergės valdžios vidurinę amatų mokyklą. Dėl vietų stokos visų prašymus nebus galima patenkinti. Šį pavasarį baigusieji metalininkų skyrių jau visi gavo darbo Kaune.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

Rugsėjis
1935 m. rugsėjis. „Valdžios vidurinė amatų mokykla Ukmergėje rugpjūčio mėn. 30 – rugsėjo 2 dienomis buvo surengusi mokinių darbų parodą. Paroda buvo gausiai lankoma. Jei per keturias dienas aplankė apie keletas tūkstančių žmonių, tai jau galima iš to spręsti apie pačios parodos eksponatų vertę. Nors  parodėlė buvo ir nedidelė, bet eksponatai buvo tikrai dailūs  ir rodė, su kokiu atsidėjimu tiek mokytojų, tiek mokinių dirbama./ Mokykloj yra dus skyriai: stalių ir metalininkų. Stalių skyrius išstatė keletą komplektų baldų (tris miegamojo, po vieną valgomojo ir kabineto), daugiausia faneruotų užsienio medžių (Kaukazo riešuto, „paukščio akies“) fanera. Taip pat labai gražūs baldai ir iš lietuviško beržo faneros. Baldų stilius labai moderniškas, tik gaila, kad beveik grynos užsienių žurnalų kopijos./ Nors daiktą padaryti pagal žurnalą amatininkui reikalinga ir dažnai prisieina, bet mokykla turėtų mokinį pratinti savaimingai kompozicijai. To nematyti net iš paišybos ir braižybos. O čia kaip tik galima duoti šiek tiek laisvės fantazijai lietuviško moderniško baldo kompozicijos linkme. Vidurinė amatų mokykla turi prie to pratinti. Stalių skyrius ne tik baldus dirba: jie moka pasidirbinti baidares, pašliūžas, laivelius ir net pirmieji Lietuvoje pasigamino sklandytuvą./ Metalininkų skyrius išstatė metalo tekinimo, galvanoplastikos ir liedinimo darbų. Didžiausias eksponatas – bene pačių pasigamintos staklės geležiai tekinti. Toliau ūkio padargai: kuliamųjų mašinų dalys, drapakai, akėčios, plūgai. Paskum vėl įvairūs amatininkams reikalingi įrankiai: grąžtai, raktai, elektros laidynės, važščiai, šiurpštokai ir kt. Darbas labai tikslus ir švarus. Reikia tikėtis, kad jau tokią mokyklą baigęs amatininkas bus žymiai akuratiškesnis, negu to paties darbo mokęsis pas privatų amatininką. Braižybą dėsto gana smulkiai, sąmoningai ir nuosekliai./ Mokyklos darbo sąlygos yra nelengvos. Savo namų nėra, o dirbtuvės išmėtytos net keturiose vietose ir tolokai viena nuo kitos. Tas sudaro labai didelių nepatogumų./ Mokyklą veda p. Pacevičius, baigęs metalo apdirbimo mokyklą Čekoslovakijoj. Kiti mokytojai ir instruktoriai, kurių iš viso yra apie 12, taip pat daugiausia specializavęsi užsieniuose./ Iki šiol mokykla yra išleidusi apie 17 metalininkų ir 26 stalius. Metalininkai beveik visi dirba Kariuomenės dirbtuvėse, o staliai – vieni savarankiškai pradeda verstis, kiti stoja į dirbtuves. Praktikoj bedirbantieji labai dažnai nusiskundžia senų amatininkų konkurencija. Iš dalies, žinoma, konkurencijos sunku j aunam, neprityrusiam, neįgudusiam amatininkui išvengti, bet, galimas daiktas, kad čia kaltos ir kitos gyvenimo aplinkybės, pav., neapsaugotos kvalifikuotų darbininkų teisės ir kt./ Šiais metais mokyklą manoma praplėsti, papildant skardininkų ir vandentiekio bei kanalizacijos skyriais./ J. Valentukonis.“ (Amatininkas. – 1935.)
    
1935 m. rugsėjis. „L. T. S. Ukmergės apylinkės pirmininkas valdžios gimnazijos vicedirektorius Antanas Bunikis nuo rugsėjo 1 dienos iš tautininkų pirmininko pareigų pasitraukė. Nauju L. T. S. Ukmergės apylinkės pirmininku paskirtas teismo tardytojas V. Račkauskas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Naktį į antradienį 21.30 val. [tiksliau – pirmadienio, rugsėjo 2 d. vakare] buvo užsidegęs Jonavos – Ukmergės plento ruože, 6 klm. nuo Ukmergės [ties Laibiškiais?], tiltas, per kurį eina ir siaurasis geležinkelis. Tiltas pradėjo degti iš apačios. Išdegė gerokas gabalas. Spėjama, kad tiltas padegtas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „IX – iš 2-3 d. degė Laibiškių tiltas, esantis 6 kil. atstume nuo Ukmergės Kauno plente. Į įvykio vietą tuojau pribuvus Ukmergės gaisrininkams, gaisras momentaliai buvo likviduotas. Nepadaryta jokių didesnių nuostolių. Tiltas, kaip spėjama, buvo padegtas kokių nors piktadarių. Kvota vedama.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „IX-7 d. Inteligentų klubo patalpose įvyko vietinio šaulių choro senai ukmergiečių lauktas koncertas – balius. Šį kartą šaulių choras ukmergiečių tikrai nenuvylė, gan vykusiai išpildydamas 18 gražių lietuviškų dainelių. Ypatingai labai gerai pasirodė solo: P. Prankienė, E. Bortkaitė ir V. Chodosevičius./ Su džiaugsmu tenka pastebėti, kad vietinis šaulių choras sparčiais žingsniais daro pažangą. Juk šis choras yra susiorganizavęs palyginamai dar visai nesenai. Tačiau dėka sumanaus chorvedžio A. Piešinos, net ir per tą laiką choras gražiai pasirodydamas įvairiose iškilmėse, vietos visuomenėje įsigijo gerą vardą. Šiandieną choras yra stiprus, turi apie 60 choristų.“ (Rytų paštas. – 1935.); „Rugs. 7 d. buvo šaulių choro koncertas. Chorui dirigavo Piešina, kuris dirigavo chorui paskutinį kartą, nes yra iškeltas į Raseinius. Iš ten atkeltas p. Motiekaitis, kuris taip pat sutiko būti dirigentu.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. „Rugsėjo 7 d. Ukmergėj, vietos „Sparta“ sužaidė draugiškas rungtynes su Jonavos „Sparta“ ir pastarąją supliekė rekordišku rezultatu 19:0 (5:0)!/ Rungtynės buvo neįdomios ir, jeigu ukmergiečiai būtų išnaudoję visas progas, - rezultatas būtų dar didesnis. Jonaviečiai buvo labai silpni, atrodė visai nemoką žaisti. Dar kiek geriau laikėsi pirmam kėliny. Teisėjas V. Sadauskas silpnas./ Šią vasarą tai bus trečias toks aukštas rungtynių rezultatas. „Šaulys“ prieš buvusią „Kodimo“ išlošė 15:0 ir „Sparta“ prieš tą pačią komandą 11:0.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „1 p. D. L. K. Gedimino pulkas rugsėjo 8 d. iškilmingai šventė Tautos šventę ir minėjo savo septyniolikos metų gyvavimo sukaktį. [...]“ (Karys. – 1935.); „Jau tautos šventės išvakarėse prasidėjo iškilmės. Apie 18 val. katalikų kapinėse susirinko organizacijos, mokiniai ir gausinga visuomenė pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusius karius. Prie žuvusių  karių paminklo vainikus padėjo šaulės, skautai ir vald. gimnazija. Kalbėjo kun. P. Mačys ir vicedir. A. Bunikis./ [...]/ Iš ryto prie Nepriklausomybės paminklo vėliavos pakėlime gražų žodį pasakė mok. B. Zdanavičius./ Po pamaldų, apie 11 val. Kęstučio aikštėje įvyko paradas. Paradą priėmė Ukmergės įgulos viršininkas pulk. M. Rėklaitis. Gražiai pradefiliavo kariuomenė, šauliai, skautai, daug kitų organizacijų ir gimnazijų mokiniai./ Po parado iškilmės tęsėsi „Lyros“ salėje. Iškilmingą posėdį atidarė dr. A. Dumbrys. Garbės prezidiumą sudarė pulk. M.Rėklaitis, apskrities v-kas B.Stosiūnas, burmistras V.Rėklaitis, komendantas pulk. ltn. A. Stapulionis, kan. L. Špokevičius, VVS [Vilniui vaduoti sąjungos] apskr. pirm. I. Pocevičius, LTS [Lietuvių tautininkų sąjungos] pirm. J. Mačiokas, ats. mjr. Sav. A. Bunikis ir jaunalietuvių r. vadas V. Račkauskas. Gražias paskaitas skaitė gimnazijos dir. J. Švoba ir insp. P. Cibulskis. Uždarant posėdį, nutarta pasiųsti sveikinimus R. Prezidentui, Vyriausybei ir atskirai Krašto Apsaugos Ministerijai./ Vakare buvo iškilmingas vėliavos nuleidimas. Kalbėjo mok. J. Botyrius. Čia ir visose kitose iškilmėse grojo 1 p. pulko orkestras, vedamas Kulikausko./ Vėliavos nuleidimu ir užsibaigė tautos šventės oficialės iškilmės.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Tautos šventės proga Pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas Benediktas Svylas apdovanotas Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinu. (Policija. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės mokesčių inspekcijos valdininkai su ligonių kasos kontrolierium surado Ukmergėje, Kalėjimo gt. Nr. 5 ir Kranto gt. Nr. 10, „Lyno“ bendrovės slaptas dirbtuves seniams rūbams taisyti ir valyti. Dirbtuvėse dirba per 40 darbininkų – siuvėjų. Įmonė duoda keletą šimtų litų gryno pelno per dieną. Rūbus taiso Ukmergėje, o valo Januškų vandens malūne. Ši įmonė veikė slaptai, neišsiėmusi atitinkamo verslo patento ir darbininkai nebuvo registruoti ligonių kasoje. Dirbtuvių savininkui Čemachui Grosui ir Januškų malūnininkui Videsui surašyti atitinkami protokolai./ Ukmergės žydai turi keletą įvairių dirbtuvių su didesniu skaičiumi samdytų darbininkų. Tačiau dirbtuvių savininkai dažnai vengia išsiimti verslo patentus ir darbininkus neregistruoja ligonių kasoje. Mokesčių inspekcijos valdininkams ir ligonių kasos kontrolieriui sunku visus nesilaikančius įstatymų darbdavius išaiškinti, nes jie pajutę kontrolierių veja darbininkus slėptis. [...] Pav. Keremo batų dirbtuvėje ligonių kasos kontrolierius rado 8 neregistruotus darbininkus, Čapošninko aulų dirbtuvėje – 4, „Lyno“ bendrovės viename skyriuje – 31 (iš jų 9 pabėgo) ir antrame skyriuje 9 ligonių kasoje neregistruotus darbininkus./ Visiems savininkams surašyti protokolai ir pasiųsti atitinkamai nubausti. Kiti dirbtuvių savininkai, nujausdami, kad už įstatymų nevykdymą bus baudžiami, savo įmonėms patentus išperka beturčių savo tarnautojų vardu, o patys eina neva tik kasininkų arba reikalų vedėjų pareigas. Pav. Januškų malūnininkas Videsas patentą yra išpirkęs beturčių T. Videsaitės ir Feldbliumo vardu. Anksčiau ar vėliau valdžios organai neteisėtus darbus išaiškina.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės lentpjūvės iki šiol dirbdavo tik po 8 valandas per dieną viena pamaina. Dabar pradėjo dirbti dviem pamainomis. Darbo padaugėjo sąryšyje su naujomis statybomis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės mokesčių inspekcijos valdininkai tikrindami Kaselienės fajansų krautuvę Ukmergėje, Kauno g-vėje, surado kontrabanda iš Lenkijos atgabentų šakučių, šaukštų ir ceratos [klijuotės]. Surašytas protokolas ir byla perduota muitinei.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Ieškoma „Astikaitė, Monika, Zigmo d., tarnaitė, 24 m. amž., gim. Okup. Liet., Maišiagaloje, gyvenusi Ukmergėje. Ieško Ukmergės m. n [nuovados]. v-kas [...]. Kalt. vagyste. Suradus, pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Ieškoma „Sadauskienė, Elena, Juozo d., siuvėja, gim. 1907 m. Ukmergėje, ten ir gyvenusi. [...] Ieško Ukmergės m. n. v-kas [...] Kalt. palaikiusi paleistuvystę. Suradus, pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. rugsėjo 14 d. išėjo pirmasis „Nepriklausomos minties nepartinio savaitraščio“ „Rytų paštas“ numeris. Kreipimesi į skaitytojus laikraščio redakcija rašė: „Gal ne vienas skaitytojas apžiūrėjęs „Rytų paštą“ pagalvos: vėl naujas laikraštis! Kokiomis jėgomis ir kuriais tikslais jis išdrįso mūsų visuomenei pasirodyti po tiek spaudos srity nevykusių bandymų? Ir tai šiuo laiku, kai reikia labiau susispausti, kada esą nedrąsu ir net pavojinga imtis naujus sumanymus vykdyti./ Ukmergės miestas yra nemažas: turi plačią įvykių kroniką, savo atskirus rūpesčius etc. Kad čia reikalingas geras laikraštis, tikra to žodžio prasme, rodos niekas užginčyti negali. Ar toks laikraštis išsilaikys Ukmergėj? Pilnai. Pavyzdžiui, tokio didumo miestai užsieny turi keletą dienraščių. Tiesa, mes dar nepriėjom prie tokio spaudos pamėgimo. Tačiau geras savaitraštis čia pilnai gali eiti ir turėti pasisekimą./ Mes stengsimės, kad „Rytų paštas“ būtų tikru atstovaujamo krašto veidrodžiu ir visuomenės pulsu. Mūsų svarbiausias tikslas – bešališkai duoti skaitytojui kiek galint daugiau žinių iš Ukmergės ir plačiosios provincijos. Vengsime bet kokios politikos. Taigi, pabrėžiame, visur ir visada sieksime lietuviškumo./ Pilni tikslų ir gerų vilčių mes imamės šio sunkaus darbo. Ar mums pasiseks, dalinai priklausys ir nuo pačių skaitytojų.“ Laikraščio redaktorius buvo S. Špokauskas, redakcijos nariai  - E. Barškutis ir S. Zajančkauskas. Laikraštį spausdino „Knygos“ spaustuvė Ukmergėje. (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Nustatant odų kainas, kainų tvarkytojas visoms odų dirbtuvėms išsiuntinėjo atitinkamas anketas ir pareikalavo sudaryti įmonių kalkuliacijas. Žinomas Ukmergėje odų fabrikantas Ch. Mišniuneris davė klaidingų žinių. Už klaidingų žinių suteikimą kainų tvarkytojas Ch. Mišniunerį nubaudė 500 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Apgaulingo „juoda – raudona“ lošimo specai – veik išimtinai Užupės priemiesčio vyrai, nežiūrint griežtos kovos iš policijos pusės, ilgus metus siautė Ukmergės ir provincijos turguose. Turgaus dienomis ten dažnai tekdavo pastebėti tokį vaizdą: įtartinos išvaizdos vyras ant dėžės maišo tris kortas: dvi juodas ir vieną raudoną ir siūlo žiopsantiems ūkininkams pakelti (atspėti) raudoną kortą. Jei spėsi – duoda 5 litus. Kaip nekelti! Pakėlė – juoda! Vadinasi nespėjo, už tai turi sumokėti 5 litus. Mėgina dar kartą ir vėl pralošia. Ir taip bemėgindamas savo laimę nepajunta, kad piniginė lieka tuščia./ Kad daugiau priviliotų žmonių ir juos sugundytų,  kartais duoda vienam kitam išlošti. Aišku, ir šie vėliau išloštus, taipgi ir savo pinigus prakiša. Be to, prie „juoda raudona“ specų veikia keli pagalbininkai. Vieni iš jų apsirėdę kaimietiškais rūbais, mėgina savo „laimę“ ir žinoma visada laimi. Jie prikalbinėja ūkininkus lošt. Kiti gi padėjėjai stovi sargyboje. Pamatę policiją, duoda signalą  ir lauko „kazino“ specai sprunka nekuriam laikui. Šis apgaulingas lošimas dažniausiai vykdavo arklių rinkoj [turguj], nes ten pasitaikydavo ūkininkai su stambesnėm sumom pinigų./ Šie Užupės aferistai kartais ir labai daug pinigų „išlošdavo“. Ne vienas ūkininkas pardavęs kokį nors gyvulį, namo grįždavo be cento.../ Policija su jais kovojo labai energingai, tačiau vienas kitas iš aferistų visada būdavo rinkoj. Paskutiniu laiku policija jiems paskelbė tikrą karą: pradėjo juos suiminėti ir sodint į kalėjimą. Taip pavyko juos sutvarkyti ir jau netenka sutikti Ukmergės rinkose./ Reikia tikėtis, kad ir ateity mūsų naivūs kaimiečiai bus apsaugoti nuo šių Ukmergės gangsterių.“ (Rytų paštas. – 1935.)
    
1935 m. rugsėjis. „Ukmergės priemiestyje Užupėje, Bugenių g. pil. Morkūnienė, išeidama į miestą, namuose paliko vieną 4 mt. amžiaus sūnelį. Jis namuose bežaisdamas rado buteliuką su acto esenciją, kurį pačiupęs pradėjo gerti. Jokia pagalba nepadėjo: vaikutis sekančią dieną mirė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės priemiestis Užupė (kitų vad. Smėliais), jau nuo seno buvo garsus, kaipo visos apskrities padugnių elemento centru. Nuo prieškarinių laikų čia gyveno nemažas skaičius „naktinių gastrolierių“ – vagių. Taip pat apgavystės, girtavimas ir peštynės čia buvo ne naujiena, bet kasdienis reiškinys. Lietuviškai kalbančių Užupėje kaip ir nebuvo. Tas buvo ne madoj. Viešumoje skambėjo koncentruotas trijų kalbų mišinys – žargoniška lenkų kalba (Tuo tarpu yra davinių, kad praeito šimtmečio pradžioje čia viešpatavo lietuvių kalba)./ Užupės jaunimas, daugumoje tamsūs darbininkai (nors tiesą pasakius, jie nelabai temėgsta darbą) labai didžiavos vietos „didvyrių žygdarbiais“./ Tenka pastebėti, kad ir čia viskas keičiasi: nyksta girtavimas, peštynės, pasitaiko mažiau skandalų ir vagysčių. Bendrai, po truputį čia nyksta nedorybės, jaunimas pradeda kultūrėti ir daugumas grįžta prie lietuvių kalbos. Tai konstatuojama su didžiausiu džiaugsmu, juo labiau, kad beveik nieko nebuvo daroma tokio, kad užupiečiai kultūrėtų. O visgi jie kultūrėja! Ir be to, labai sparčiai.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Ukmergiečių dėmesiui!/ Vytauto g. 49 atidarėme įvairių UNIFORMŲ ir CIVILIŠKŲ DRABUŽIŲ SIUVYKLĄ. Šią dirbtuvę veda patyrę tos srities specialistai. Darbas atliekamas skubiai sąžiningai, pritaikant įvairioms figūroms ir pigiau kaip kitur. Už darbą atsakome. Kartu veikia moderniška cheminė valykla./ Valoma su nekenksmingais chemikalais./ Prašome Gerb. Visuomenę įsitikinti./ Su pagarba Vedėjai.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Dėmesio! Dėmesio!/ Laikomus Vytauto g. 49. SIUVIMO IR KIRPIMO KURSUS LIKVIDAVAU, ir jų vietoje atidariau modernišką moteriškų rūbų SIUVYKLĄ. Atliekami visokie kombinuoti darbai./ Darbas atliekamas sąžiningai ir punktualiai. Prašau Gerb. Ponias įsitikinti darbo sąžiningumu, švarumu ir geru jo atlikimu prisitaikant prie įvairių figūrų./ Dirbtuvėn priimamos mokinės./ Su pagarba T. Petrauskienė.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Ilgus metus dirbęs/ J. Pečiūro kirpykloje/ nuo šiol ją perėmiau į savo rankas. Kirpyklos laikina patalpa: Kęstučio a. 7 (Jul. Lėmano kontora)./ Su pagarba A. Vaičiūnas“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „E. Švobienės kosmetikos kabinetas/ ir Ponių ilgalaikis plaukų šukavimo salonas/ Vienuolyno g. 15, tel. 125 prieš Dariaus ir Girėno sodą./ Galvos, veido ir viso kūno priežiūra, masažas, antakių dažymas, manikiūras, estetinis ir mediciniškas pedikiūras, įvairūs kremai, odekolonai, pudra ir t. t.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „LIETUVIŲ GELUMBIŲ FABRIKO/ „Drobė“ krautuvė/ Ukmergė, Kęstučio a. 1, telef.. 95/ Čia galima gauti įvairiausių vilnonių medžiagų vyrų ir moterų kostiumams, paltams ir įvairioms uniformoms. Taip pat įvairių pamušalų ir kitų prekių./ Kainos pigiausios ir be užsiprašymo./ Prašom užeiti ir įsitikinti.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Šiomis dienomis „Drobės“ krautuvė persikėlė į naujas patalpas Kęstučio a. 1. Dabartinės „Drobės“ patalpos yra žymiai didesnės, su dideliais trimis langais. Bendrai, „Drobė“ daro Kauno magazino įspūdį.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Visuomenei gerai žinoma/ Avalynės dirbtuvė/ V. Filipavičiaus/ persikėlė į Kauno g. 1. Tel. 116/ (greta vienuolyno bažnyčios)/ Avalynė dirbama iš geros/ odos ir pigiausiomis kainomis.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „J. Grosas Vytauto g-vė/ 1 nr., tel. 42/ Galanterija, kariški reikmenys, žaislai./ Šiaulių „BATO“ atstovybė. Didelis pasirinkimas sezoninių batų./ Valstybės loterijos agentūra.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Atsidarė naujas lietuviškas/ viešbutis ir valgykla „Aušra“/ Vienuolyno g-vė 10, telef.. 130./ (buv. Petravičių „Poilsis“)/ Patalpos naujai atremontuotos./ Pietūs iš 3-jų valgių nuo 80 ct. – 1lt., pusryčiai ir vakarienė pradedant nuo 25 centų. Valgiai gaminami prityrusios virėjos iš šviežiausių produktų./ Valgykloje veikia radijo./ Viešbučio kambarių kainos sumažintos.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „A. Glazo džiaz – orkestras/ susidedantis iš 8 prityrusių griežikų eina groti. Kainos neaukštos. Grojami naujausi šokiai./ Kreiptis: A. Glazas, Kęstučio a. 5 nr.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „J. Lėmano/ koklių fabrikas/ klientų patogumui atidarė Ukmergėje, Kęstučio aikštė 7, užsakymams priimti kontorą ir siūlo pigiausiomis kainomis ir geriausiomis išsimokėjimo sąlygomis visiems žinomas ir išbandytas geriausias vietines įvairių rūšių glazūruotas ir neglazūruotas KOKLES krosnims,/ NEDEGINTAS ir kitas PLYTAS./ Fabrikas Pivonijoj tel. 109./ Kontora Ukmergėj tel. 5.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Šiomis dienomis Ukmergės priemiestyje, Užupėje, Lyduokių g. pas pil. Mačiulienę policija užtiko slaptą naminės degtinės parduotuvę. Viso naminės degtinės rasta apie 20 butelių. Pil. Mačiulienė sakosi degtinę dirbusi savo reikalams – „vaistams“.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Praėjusią savaitę Ukmergėje viešėjo Kauno „MSK“ futbolo komanda./ Pirmą dieną „MSK“ [Įmonės „Maistas“ sporto klubas?] susitiko su „Sparta“. Kauniečiai atvažiavo silpnu sąstatu: tik du žaidėjai (Geležiūnas ir Melnikas) buvo iš LL [Lietuvos lygos?], likusieji iš A ir B kl. Todėl negalėjo parodyti gražaus žaidimo. „Sparta“ žaidė gerai ir jei būtų išnaudojusi visas progas, galėjo net laimėti rungtynes. Rungtynės baigėsi 3:2 (1:2) [„MSK“ naudai?]./ Kitą dieną su kauniečiais žaidė Ukmergės „Šaulys“. Šiom rungtynėm maistiečiai pasistengė iškviesti visus savo geresnius žaidėjus: sąstate buvo 8 iš LL komandos, jų tarpe trys Lietuvos rinktinės žaidėjai (Kersnauskas, Šopys I ir Melnikas)./ Pirmam kėliny „Šaulys“ žaidė kiek pakrikusiai, ypač silpnas buvo vartininkas Juočepys. Tuo tarpu antram kėliny žaidimas visai pasikeitė. Gerai dirbo tiek „MSK“, tiek „Šaulio“ puolimas. „Šaulys“ nesugebėjo išnaudoti visas progas, galėjo pasiekti geresnių rezultatų. Rungtynes laimėjo „MSK“ 9:5 (5:0). Teisėjas ltn. V. Dūda.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Dvi Ukmergės [futbolo] komandos („Sparta“ ir buv. „Kodimo“) iš KAŽO [Kauno apygardos žaidimų organizacija ?] išstojo. Tokiu būdu apygardoje liko tik trys komandos: Ukmergės „Šaulys, Utenos „Utenis“ ir Zarasų JSO. Tarp šių komandų turi būti pravesti du pirmenybių ratai, kad paaiškėtų apygardos nugalėtojas, kuris vėliau susitiks apygardinėse rungtynėse./ Tačiau ligi šiol dar neįvyko nei vienos rungtynės. Nors palyginamai jau nedaug laiko teliko. Kodėl taip yra?“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Reklama: „Įdomiausios šio sezono futbolo rungtynės Ukmergėj. Šeštadienį ir sekmadienį visi eina į „Spartos“ aikštę/ Ukmergėn atvyksta pirmą kartą LL komanda Kauno JSO/ Rugsėjo 14 d. su JSO žais „SPARTA“, rugsėjo 15 d. „ŠAULYS“. Rungtynių pradžia 16 val. Įėjimas 50 ct. ir 1 lt./ Rugsėjo 14 d. Intelig. klube šokiai.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Šiais mokslo metais įvyko kai kurių permainų pedagogų tarpe: buv. gimnazijos dainų mokytojas A. Piešina perkeltas į Raseinių gimnaziją, o iš ten atkeltas Motiekaitis. Be to, vietoje Jačionio atkeltas naujas lotynų k. mokytojas Paplauskas iš Biržų gimnazijos./ Dabar gimnazijoje mokinių apie 450. Pereitais mokslo metais buvo 486./ Paišybos mokytojas E. Kulvietis, buvęs nuo 1. V. atostogose sveikatai pataisyti, vėl pradėjo eiti savo pareigas. Kūno kultūros mokytojas S. Vitkauskas, vasaros atostogų metu lankėsi Čekoslovakijoj kūno kultūros studijų reikalu./ XIII laidos (1934-35 m.) abiturientai daugiausiai stojo į karo mokyklą; padavusių prašymus karo mokyklon yra apie 15. Be to, du į technikos fakultetą, vienas į prekybos institutą, vienas į gamtos – matematikos fakultetą ir dvi mergaitės į pedagoginį institutą.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės lenkų gimnazijos tikybos mokytojas kan. L. Špokevičius atleistas iš pareigų. Jo vieton paskirtas kapl. kun. P. Mačys.// Ukmergės ligonių kasa persikėlė į naujas patalpas Kauno g. 1 nr. (kur anksčiau buvo ūkio bankas).// Miesto savivaldybės namuose padarius remontą, buv. centralinio knygyno [bibliotekos ?] patalpos beveik per pus liko sumažintos. Dabar ieškomos kur kitur patalpos. Laikinai, kaip žinoma, knygynas ir skaitykla telpa skautų būkle.// Paskutiniu laiku iš Ukmergės rinkų [turgų] išnyko taip vadinamieji „laimės ratai“. Tų „ratų“ savininkai varė gerą biznį: kas savaitę iš piliečių išviliodavo geroką sumą pinigų.// Šią savaitę „Moderne“ demonstruojamos filmos: „Karnavalo kūdikis“ su senai bematytu Jonu Možuchinu ir Tania Fedor. Visi filmos veiksmai vyksta gražios Nicos apylinkėse. Kita – „Ramusis Donas“.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Neseniai Ukmergės apylinkės teismas nagrinėjo dvi įdomias Ravekos ir Vulfo Izraelitų bylas. Kaip žinoma, Izraelitai prekiauja benzinu ir Ukmergės auto stoty turi benzino automatą ir kontorą: jie yra „Litoil“ b-vės įgaliotiniai. Pirmoje byloje Izraelitai buvo kaltinami pardavinėję automobilių tepalą su netikru literiu (daug mažesniu). Šis litrinis saikas buvo be Vyriausiojo Matų, Saikų ir Svarstyklių įantspaudavimo. Šios bylos pradžia – 1934 metų kovo mėn. 17 d. Tačiau daug anksčiau iš šoferių ir auto savininkų buvo gaunami nusiskundimai, kad Izraelitai pardavinėja tepalą su netikru literiu. Pereitais metais minėtą dieną stotin atėjo policijos valdininkas ir rado Ukmergės pašto įstaigos mašiną, imančią tepalą. Policijos valdininkas tuojau patikrino litrinį saiką. Paaiškėjo, kad saikas tikrai yra mažesnės įtalpos ir nėra įantspauduotas./ Tada buvo sustatytas protokolas, litrinis saikas konfiskuotas, o Izraelitams iškelta byla. Neseniai apyl. teismas Izraelitus nubaudė po 500 litų arba 3 mėnesius pap. kalėjimo./ Izraelitai šiuo sprendimu nepatenkinti ir padavė Kauno apygardos teismui apeliacijos skundą./ Kitoje byloje Izraelitai buvo kaltinami pardavinėję benziną maišytą su žibalu./ Dar iki bylos pradžios apie tai buvo plačiai kalbama šoferių tarpe. Byla iškilo dėka šoferio J. Narkevičiaus įsikišimo į šį reikalą./ Pereitais metais žiemos metu tarnautojas į automatą pylė iš bako 20 ltr. talpos benziną. J. Narkevičius (jis pats keletą kartų nukentėjo dėl blogo benzino), priėjo pažiūrėti pilamo benzino. Priėjęs arčiau automato J. Narkevičius vietoj benzino pajuto žibalo kvapą./ Mėginęs iš tarnautojo rankų ištraukti baką su tariamu benzinu. Bet nepavyko. Tada buvo pašaukta policija. Patikrinus baką paaiškėjo, kad jame buvęs paprastas žibalas, kurį pylė į benziną. Tą įvykį matė daugumas stotyje buvusių žmonių, jų tarpe ir buv. Kauno burmistras J. Vileišis./ Izraelitams buvo iškelta byla ir dabar jie buvo nubausti po 2 mėn. paprasto kalėjimo./ Girdėt ir šios bylos sprendimu Izraelitai liko nepatenkinti ir padavė apeliacijos skundą./ Abi šios bylos buvo nagrinėjamos vieną dieną. Bylomis labai domėjosi šoferiai ir auto savininkai. Jų, nagrinėjant bylas, buvo pilna teismo salė.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjo 16 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės nuovados viršininko padėjėjas Vladas Gotautas atleistas iš tarnybos jo prašymu. (Policija. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės sveikatos centras rugsėjo 10-14 dienomis buvo surengęs 5 viešas paskaitas sveikatos reikalais. Skaitė Dr. D. Kesiūnaitė, Dr. B. Kubilienė ir sesuo-akušerė Obarevičienė. Paskaitos buvo gausiai lankomos./ Sveikatos centro tikslas rūpintis motinų ir vaikų sveikatingumu. Gydytojas sveikatą tikriną ir patarimus duoda visiems nemokamai, o sesuo akušerė lanko butus, teikdama motinoms naudingų patarimų. Sveikatos centro patarnavimu naudojasi plačioji visuomenė, ypač mažiau pasiturintieji,  kuriems seniau tekdavo apseiti visai be medicinos pagalbos. Sveikatos centrui išlaikyti lėšas skiria miesto ir apskrities savivaldybės./ Sveikatos centro vedėjai dr. D. Kesiūnaitei persikėlus į Kauną, nauja sv. centro vedėja skiriama dr. B. Kubilienė.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Pivonijos kurorto uždarymo proga, rugsėjo 15 d. surengta vieša rinkliava ginklų fondo naudai. Kurorto parke 15-17 val. buvo kariško orkestro koncertas.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergėje dar yra tokių lenkų, kurie viešai iškabina savo parašą, kaip, pav., Kauno g-vėj prie durų ir Vytauto g. vieno daktaro iškaba. Reikėtų tokie parašai kitaip sutvarkyti.“ (Rytas. – 1935.)
    
1935 m. rugsėjis. „Mieste esanti viena iš didesniųjų krautuvių „Drobė“ persikraustė į naujas patalpas, kur yra du kambariai ir trys dideli langai.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Kęstučio aikštėje šaligatviai yra tokie duobėti, kad palijus stovi klanai vandens, kas praeiviams sudaro daug nemalonumų.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergėje jau kelinti metai pasėkmingai veikęs liaudies universitetas po šių vasaros atostogų netrukus pradės darbą./ Jei atsiras pakankamas skaičius nuolatinių klausytojų, prie universiteto bus atidaryti, kaip ir praeitais metais, kursai suaugusiems, dviejų gimnazijos klasių programai praeiti.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės mieste daugėjant gyventojų skaičiui, jaučiama butų stoka. Dabar dalis valdininkų gyvena Vaitkuškio dvare, bet netrukus dvaro trobesius teks užleisti kariuomenei. Ukmergėje butai, palyginti su kitais provincijos miestais, brangūs – po 60-100 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės mieste yra du penktieji pradžios mokyklos skyriai [nuo 1935 m. į gimnazijas buvo priimami tik baigusieji penkias pradinio mokslo klases]. Juose jau mokosi per 130 mokinių. Yra norinčių įstoti, bet jau nebetelpa. Į penktuosius skyrius paskirti nauji mokytojai: į mokyklą Nr. 1 – Povilas [Kuzmickis?] ir į mokyklą Nr. 2 – Romualdas Kuzmickis./ [...]/ Šiemet pradžios mokyklosna bendrai didelis mokinių antplūdis. Pav., į miesto mokyklos Nr. 1 pirmuosius du skyrius įstojo 120 mokinių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Nors kainų tvarkytojas įsakė pažymėti ant prekių kainas, bet to labai nesilaikoma – parašyta tiek, o pasiderėjus atiduoda tą pačią prekę už žymai mažesnę kainą. Nors vienas prekybininkas jau buvo baustas, bet vis tiek kainos yra pažymimos neteisingai. Reiktų tų kainų pažymėjimus sutvarkyti. Sutvarkyti reikia ir prekybą pro užpakalines duris.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „1 p. pulke teko pastebėti, kad daug kareivių gaunamas algas pasideda pas savo viršininkus ir tauposi. Tokių skaičius nuolat didėja, nes nusižiūri vieni iš kitų tą gražų ir pavyzdingą darbą. Kai kurie meta rūkę ir menkniekius pirkę, kad tik daugiau susitaupytų ir nusipirktų gražius drabužius vykti į atsargą.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Ieškomas „Isatkinas, Pranas, Juozo s., darbininkas, gim. 1917. I. 5. Rusijoje, gyvenęs Ukmergėje, Vytauto g. 22. Ieško Ukmergės m. n [nuovados] v-kas [...] Kalt. kūno sužalojimu. Suradus, pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. „Ukmergė. [Rugsėjo] 22 d. [vyko šaulių] rinktinės manevrai. Dalyvavo apie 16 būrių. Po manevrų rinktinės reikalų karininkas paaiškino klaidas ir padarė išvadą,  kad šiemet manevrai pavyko geriau negu kitais metais. Vaitkuškių dvare buvo bendri pietūs.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Ukmergės muito kontrolė 1935 m. rugsėjo mėn. 24 d. 9 val. Ukmergėje skelbia/ VARŽYTINES./ Bus parduodamos konfiskuotos prekės: manufaktūra, galanterija ir kit., kurios įkainotos 6833,48 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.); „Ukmergės muito kontrolės paskelbtos š. m. rugsėjo 24 d. varžytinės kontrabandinėms prekėms parduoti. Tarp kitų prekių bus parduodami iš varžytinių lenkiški metaliniai pinigai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Rugsėjo mėn. 21-25 d. Kaune į žemės ūkio parodą bus nuvežta iš Ukmergės Valdžios Amatų mokyklos stalių ir metalo skyriaus mokinių dirbiniai.“ (Rytas. – 1935.); „Kaip jau buvo rašyta, Ukmergės Amatų mokykla dalyvavo Kaune žemės ūkio parodoje./ Šiomis dienomis, kaip teko patirti, pasirodo, kad Ukmergės Amatų mokyklos išstatyti parodoje eksponatai parodos lankytojų tarpe turėjo nepaprastą  pasisekimą. Beveik visi eksponatai tuojau buvo išpirkti. Be to, ir stalių,  ir metalininkų skyriai gavo nepaprastai daug užsakymų. Stalių skyrius apdovanotas sidabro medaliu, metalininku – aukso.“ (Amatininkas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. „Į pabaigtus remontuoti miesto savivaldybės namus kraustosi savivaldybės įstaigos, netrukus persikels ir komendantūra. Įrengta miesto posėdžiams salė su parketo grindimis, bendra susirinkimams salė, įvestas centrinis šildymas, vandentiekis ir kanalizacija. Dabar savivaldybė turės labai jaukias ir patogias patalpas.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. „IX-30 važiuodamas gatve bernaitis Alfonsas Janušis užkliudė iena Adomavičių vaiką, bėgusi iš mokyklos ir smarkiai sumušė jam veidą.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. rugsėjis. Ieškomas „Kuljašovas, Stepas, Alekso s., 17 m. amžiaus, kilęs iš Ukmergės, Vilniaus 74. Žymės: 1,54 mtr. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Ieško valst. saug. ir krim. pol. Šiaulių apyg. v-kas [...] Kalt. pabėgęs auklėtinis. Suradus, nuvaryti Jurdaičių auklėjimo įstaigai[...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)    

Spalis
1935 m. spalis. „Šiuo laiku Ukmergės miestas yra skolingas 263800 litų. Skolą padarė statant pradžios mokyklas ir dabar per Šventąją gelžbetoninį tiltą. Daugiausia prasiskolinta Valstybės Taupomosioms Kasoms. Vidutiniškai kiekvienam ukmergiečiui tenka apie 13 litų skolos. [...] (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Alionys. Pabaisko val. Spalių 2-trą dieną įvyko Ukmergėje Alionių, Navykų, Nuotekų, Deltuvos ir Vidiškių JŪR [jaunųjų ūkininkų ratelių] parodėlė. Prieš parodėlę visi nariai su vėliavomis dalyvavo pamaldose. Po pamaldų įvyko parodėlės atidarymas. Atidarant parodėlę agronomas p. Krikštolaitis pasakė įspūdingą kalbą, apibūdindamas JŪR nuveiktus darbus ir ateities planus. Po atidarymo žmonių minios apžiūrėjo tvarkingai sutvarkytus vasaros ir žiemos gaminius. Visi stebėjosi jaunųjų darbais./ Jonas Buzys, Alionių JŪR korespond.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės m. šaulių moterų būrys spalių m. 5 d. Ukmergėje surengė koncertą – balių su labai įdomia programa. Gautojo gryno pelno tris šimtus litų paskyrė Ginklų Fondui, šimtą litų [šaulių] namų statymo fondui, o likusius pinigus paliko būrio reikalams.“ (Trimitas. – 1935.); „[...] Visa programa buvo išpildyta labai vykusiai. Tiek 1 p. pulko orkestro, vedamo p. Kulikausko, koncertas, tiek likusioji programa buvo įdomi. Ypač gerą įspūdį paliko „kaimo močiutės“. (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „Lyros“ salėje spalių 6 d. buvo suruoštas vakaras. Suvaidinta 4 v. drama „Žmogžudžio duktė“. Svarbiausias roles vaidino: Balžiakas (tėvas), L. Skapaitė (duktė) ir S. Juočepys (studentas). Vaidinimas puikiai pavyko. Paskiau buvo šokiai. Publikos buvo daug./ Gauta nemažai pelno./ Vakarą suruošė katalikių Moterų Draugijos skyrius.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „Per rudens sporto šventę [spalio 6 d.] įvykusios futbolo rungtynės tarp Šaulio ir 1 p. pulko pasibaigė 3:1  - pirmojo naudai. Šios Šaulio rungtynės su 1 p. pulku yra šią vasarą antros, pirmos rungt. Šaulio  laimėtos daug didesniu rezultatu 8:3./ Šaulys žaidė gerai ir jei būtų išnaudoję visas turėtas progas (o jų buvo daug) rezultatas būtų buvęs didesnis. Puikiai dirbo puolimas, ypač antram kėliny. Gerai pasirodė Bočiulis, Vingrys, Uščiauskas ir Morkūnas. Neblogai žaidė Sekleckas ir Mikučionis. Kaip visada, nepamainomai žaidė Valeika I. Be to, šį kartą formoj buvo Bilevičius. Pulkas buvo silpnesnis: jie silpnino savo žaidimą aukštom pasuotėm [kamuolio perdavimais]. Puikiai gaudė vartininkas Juočepys./ Prasidėjus žaidimui, aikštėje vyrauja pulkas. Bet rimtesnių pavojų Šauliui nesudaro. Tuojau sviedinys grįžta į centrą. Toliau žaidimas vyksta be žymesnės persvaros. Antroj kėlinio pusėj žaidimo iniciatyvą pajama Šaulys. Kėlinys baigiasi be rezultatų./ Antram kėliny žaidimas daug gyvesnis. Šaulys spaudžia pilką. Greit Mikučionis pasiekia pirmą golą [įvartį] Šaulio naudai. O po kelių minučių Šaulys laimi pendelį [11-os metrų baudinį] ir Valeika I muša nesulaikomą golą. Jau 2:0. Netrukus pulkas daro gražų prasiveržimą ir laimi vieną golą. Nekurį laiką žaidimas vyksta centre. Paskiau vėl prispaudžiamas pulkas ir Mikučionis muša trečią golą. Rezultatas 3:1 Šaulio naudai. Iki kėlinio pabaigos vyrauja Šaulys, bet neįstengia padidinti rezultatų./ Rungtynes pravedė G. Pūdimaitis.“ (Rytų paštas. – 1935.); „Spalių 13 d. Ukmergės apyg. nugalėtojas Šaulys vyksta į Marijampolę rungtis su tenykščiu nugalėtoju – Marijampolės Orija.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „Spalių 6 d. miesto stadione įvykusi rudens sporto šventė, nors ir ne su per plačiausia programa, puikiai pavyko. Į stadioną prisirinko gana daug žmonių. Plačioji Ukmergės visuomenė vis daugiau kreipia dėmesio į sportą: kiekvieną kartą tenka pamatyti naujų žmonių sporto aikštėje./ Šventė prasideda futbolo rungtynėmis tarp Šaulio ir 1 p. pulko komandų. (Dėl kai kurių priežasčių futbolo turnyras negalėjo įvykti: girdėt turnyras įvyks artimiausioj ateity). Po rungtynių vyksta arklių lenktynės su kliūtimis. Dalyvauja policija ir keli civiliai jojikai. Pirmą vietą laimi Paškevičius (pol.), II-trą Griganavičius ir III-čią Simanavičius. Be kliūčių 1 klm. užjojime visas pirmąsias vietas paėmė policija: I – Paškevičius, II – Vasauskas, III – Mažeika./ Trikovoj I-ma vieta teko 1 pulkui, II – tra JSO ir III-čia Šauliui. Rezultatai tokie: šokimas į tolį: v. pusk. Parafinavičius – 5,09 mtr., j. k. Paškonis – 4,97 mtr., Skystimas (JSO) – 4,88 mtr.; disko mėtymas: j. k. Paškonis – 31,38, Daunaravičius (Šaulys) – 24,07 mtr., v. p. Parafinavičius – 22,43 mtr.; 400 metrų bėgimas: Paškonis – 1,8,4 m. [1 min. 8,4 sek. ?], Parafinavičius – 1,8,9 m. ir Bankaravičius – 1,10 m./ Toliau seka olimpinė estafetė burmistro pereinamajai dovanai laimėti. Pirma vieta tenka 1 p. pulkui, antra JSO ir trečia Šauliui. Šaulys galėtų užimti geresnę vietą (o gal ir I-mą), bet bėgikai buvo nuvargę per futbolo rungtynes su 1 pulku, dėl to negalėjo gerai bėgti./ Programai užsibaigus sporto apyg. pirmininkas V.Rėklaitis tarė žodį ir išdalino dovanas. Tuo šventė ir baigėsi. Per pertraukas publiką linksmino pulko orkestras./ Vyr. šventės vadovu buvo mok. Vitkauskas. Teisėjų komisiją sudarė: P. Cibulskas, S. Baltrušis, A. Stankevičius, ltn. V. Dūda ir S. Jarmulavičius. Raiteliams vadovavo K. Baršauskas./ Šventė tektų laikyti pavykusia visu 100%, jei publika nors kiek būtų informuojama apie rungtynių eigą.(š [S. Špokauskas – laikraščio redaktorius ?]).“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Šiemet Ukmergėje veikia tiktai vienas kino teatras „Modern“. Filmai rodomi ne per blogiausi, tik viena blogai, kad į salę prileidžiama tiek žmonių, kad net neša  iš koridoriaus kėdes ir suolus. Jeigu kiltų gaisras, tai žmonės taip susigrūstų, kad negalėtų išeiti, nes visi praėjimo takeliai užstatyti kėdėmis. Nereikia pardavinėti bilietų, jeigu nėra vietų. Taip pat leidžiama nesuaugusiems vaikams žiūrėti filmų, kurie vaikams draustini.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. „Spalių 9 d. įsikako 15 metų, kai buvo klastingai pagrobta mūsų sostinė – VILNIUS. Ukmergiečiai šias skaudžias sukaktuves paminėjo labai įspūdingai./ Išvakarėse organizacijos ir visuomenė katalikų kapinėse pagerbė žuvusius karius. Gilias kalbas pasakė VVS apyg. pirm. Ig. Pacevičius ir kapl. [kapelionas] P. Mačys./ Spalių 9 d. iš ryto visas miestas iškabino juodu kaspinu perrištas vėliavas. 7.30 val. prie Nepriklausomybės paminklo – įspūdingas vėliavos pakėlimas. 12 val. rimties minutė: sukaukus sirenai, vienai minutei visame mieste sustojo judėjimas. 17 val. vėliavą nuleidžiant kalbėjo insp. P. Cibulskas. Pulko orkestras sugriežė „Mes be Vilniaus nenurimsim“ ir tautos himną./ Po to „Lyros“ salėje įvyko iškilmingas posėdis. Gilų įžanginį žodį tarė Ig. Pacevičius, turiningą paskaitą skaitė mok. B. Strazdas. Dar buvo pulko orkestro koncertas./ Buvo priimta užuojautos rezoliucija broliams Vilniečiams.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. Reklama: „Kino „MODERN“. Tel. 83. Nuo spalių 9 d. Nepaprastai puiki/ PREMJERA !/ Šioj filmoj dalyvauja vokiečių ištremtieji artistai:/ publikos mylimoji FRANCISKA GAAL, Gans Jaray, Feliks Bressart ir Otto Walburg./ geriausioje VIENOS filmoje/ „PETRAS“/ Talentingų artistų grupė savo puikia vaidyba, jumoro eskapadomis ir naujais šlageriais sužavi kiekvieną žiūrovą. G. Kasterlico pastatymas, S. Brodskio muzika// Seansų pradžia: 7 ir 9 v. Sekmadienį 5, 7 ir 9.// Seansai rodomi be antraktų.// Anonsai ! Sovkino filma „SPARNUOTI ŽMONĖS“,  „ČIGONŲ BARONAS“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „Pirmadienį, X-ą [10-tą] d. Smėliuose,  kažkoks neatsargus dviratininkas suvažinėjo moteriškę ir ją labai sutrenkė. Tuo laiku ėjęs priešais gaisrininkas dviratininką sulaikė ir atidavė į policijos rankas. Tokių suvažinėjimų šią vasarą buvo nemažai. Šiuose atsitikimuose veik visuomet būna kalti dviratininkai. Nes mūsų dviratininkai yra ant tiek nekultūringi,  kad nesitenkina gatvėmis ir važinėjasi šaligatviais.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. Ieškomas „Glazas, Gecelis, Šliomo s., siuvėjas, 19-20 m. amž., gim. Ukmergėje, ten ir gyvenęs. [...] Ieško Ukmergės m. n [nuovados]. v-kas [...] Kalt. gyvenęs be dokumentų. Suradus, išieškoti 5 Lt. pabaudą arba išlaikyti 1 par. arešte [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ukmergėje per Šventąją pradėto statyti tilto statyba laikinai sustabdyta. Kai po kokios savaitės bus pagaminti betoniniai stulpai, darbas bus tęsiamas toliau. Tilto statyba eis per visą žiemą. Numatoma, kad prie tilto statybos nuolat darbo gaus per 200 darbininkų. Prie tilto statybos taip  pat darbo gaus ir aplinkinių kaimų ūkininkai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Gerai ukmergiečiams pažįstama, ilgą laiką mokytojavusi Ukmergės prad. mokykloj, ponia Šlepetienė perkelta į Raseinius. Jos vieton iš Raseinių atkelta mok. Motiekaitienė, val. gimnazijos muzikos mokytojo Motiekaičio žmona.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. Užuojauta: „Ukmergės l. [ligonių] kasos v-bos pirmininkui/ PRANUI TOLEIKAI/ jo motulei mirus, gilios užuojautos reiškia/ Ukmergės apyg. ligonių kasos tarnautojai.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ne kartą turbūt ukmergiečiams užeina klausimas: kurioj vietoj yra buvęs Ukmergės miesto lopšys? [...] Seniausioji ir labiausiai atsilikusi dalis yra senamiestis – ties Piliakalniu esantis kvartalas. [...] Taigi jis jau ir tada [anksčiau] buvo toks, koks ir dabar ir laikas nieko nepadarė, kad išvaizda žydų kvartalo bent kiek pakitėtų. Lūšnos, lūšnelės, gatvelės ir skersgatviai, kokie buvo prie Muravjovo, Napoleono, o gal ir dar anksčiau, tokie ir dabar. Menki, skurdūs namukai su kiaurais, skudurais užkamšytais langais ir sulindusiom į žemę durim, kiaurais stogais ir pakrypusiais kaminais. Toks tai bendras vaizdas tos Ukmergės lopšio vietos, kuri savo sulūžusiuose, vienas į kitą atsirėmusiuose namukuose užaugino daugelį ukmergiečių kartų./ Vos prašvitus, čia prasideda gyvenimas, nes gyvena čia varguoliai, daugiausiai žydai, - kepurininkai, staliai, batsiuviai, smulkūs mėsos prekybininkai ir kitokie smulkaus verslo žmonės./ Vidury gatvelės ginčijasi dvi moterys, tarpuvartėj žaidžia keli vaikai, po skersgatvius bėgioja šunės, katės ir vaikšto vištos. Ukmergietės upeliuke plaukioja antys. Čia dominuojanti kalba yra žydų žargonas./ Tylu čia. Anksti keliamasi, bet anksti ir gulama. Nieks čia ilgai šviesos nelaiko. Užtai nepažįstantiems šio kvartalo žmogus galėtų nusisukt sprandą ar išsilaužt koją bei ranką, nes elektros žiburių čia nedaug teesama, o gatvelės grįstos didžiuliais akmenimis, o daugely vietų visai nėra grindinio, tik duobės ir grioviai. Pats senamiestis tęsiasi nuo  Kalėjimo gatvės iki Piliakalnio gatvės galo, ties Vytauto gatve ir nuo Šaltinių gatvės iki Malėtų g. Ir vis mediniai susiglaudę namukai./ Jei ištiktų gaisras per dvi valandas galėtų šie visi laužai supleškėti./ Žymiausios vietos čia, tai ritualinės žydų mėsos parduotuvės, vietos žmonių vadinamos „jatkais“ ir apleistas, tik vaikų ir kareivių lankomas piliakalnis./ Toks tai Ukmergės lopšys. Gal būt greit išnyks jis visai iš Ukmergės veido, nes miesto tėvai projektuoja čia nutiesti kelias lygias gatves, o pačias lūšnas nugriauti. [...]“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergė [...] Mūsų kūno kult. mokyt. gimnaziją sutvarkė tikrai kariškai. Mes nebijotumėm nei paties Hitlerio, nei Mussolini, nes reikalui esant, visa gimnazija ir stovi ant kojų, išsidėsčiusi būriais, skyriais, grandimis, o, be to, atskira kuopa „moteriškos kariuomenės, kuri taip pat gali „pamačyti“./ Taip susitvarkę, mes einame ir į bažnyčią, tik į bažnyčią eilės smarkiai praretėja...[...]“ (Ateitis. – 1935.)

1935 m. spalis. „[...] Padarykim kelionę po Ukmergės turgavietes. Tylu dabar ir šiose vietose. Nebėra jau nei „juoda – raudona“ lošėjų, nes jų rengėjai sėdi „raudonoj pily su grotuotais langais“, nei „laimės ratų“, nes senai jau praėjo jiems „aukso laikai“, kada jie šimtais uždirbdavo per dieną. Policija senai vedė su jais kovą, kol pagaliau nesenai ją laimėjo ir visus nusiuntė ten, kur visiems senai reikėjo būti./ Bet dar nedingo visokie įtartinos išvaizdos tipai, siūlantieji ūkininkams už 5-8 lt. 6-7 metrus „I-os rūšies“ gelumbės, o už 10-15 lt. auksinį laikrodį, o kiti siūlo skustuvus, peilius, armonikas, senus ir „naujus“ rūbus ir daug kitų ūkininką viliojančių gėrybių./ - Ponas gaspadoriau, pirk va šitą švarką! Visai naujas... – siūlo tipelis riestaūsiui ūkininkui. – Man skubiai reikia pinigų, dėl to taip pigiai parduodu... Pirk, nesigailėsi!../ - Kiek gi nori? – klausia riestaūsis dėdė./ - Pigu valiai, gaspador! Tik 7 litukus. Pirk, kaip savo broliui sakau!/ Gaspadorius derasi. Nueina ir vėl ateina. Nors jis pats mato, kad švarkas ne naujas, bet dar viliojančiai atrodo ir todėl pasiderėjęs, gauna už 4 lt. tą švarką ir su šypsena nueina. O tipas kurs švarką pardavė tuo laiku jau šaukia savo sėbrą, pardavinėjantį skustuvus:/ - Juzka, chodž! Ot durny dziadzka! Chodž vypijem.../ Ir jiedu nueina juokdamiesi, nes švarkas buvo visai senas tik gudriai išvalytas ir gražiai susiūtas.../ - Keturios dėžutės sacharino už 25 ct.! Prašau, piliečiai, saldesnis už cukrų! „Malūnas“. „Karvutė“, „Laimė“! – rėkia visa gerkle tipas palipęs ant vežimo, o kaimiečiai jį apstoję vieni perka [prekyba sacharinu buvo draudžiama], kiti derasi ir ginčijasi./ - Kaip sekasi, gaspadoriau? – klausiu obuolius pardavinėjančio „dėdės“./ - Et, ponaiti, ką jau čia sekasi... Viskas pigu... Tiesa, obuoliai brangūs, bet jų nėra.../ - O derlius ar geras buvo?/ - Ko bereiktų, rodos neblogas, bet kad už viską pigiai moka./ Staiga „dėdė“ klausia:/ - O karas, ponaiti, ar bus? Ką ten tas Musolini su tuo bisienu [abisinu – Tuo metu Italija kariavos su Abisinija (dab. Etiopija)]? O Itleris, ar eis ant mūsų?/ - Ne, karo nebus! – nuraminu „dėdę“ pats tuo netikėdamas./ - Neduok, Die, kad tik tie germanai neateitų, ba būtų visai blogai.../ Palieku susimasčiusi dėl rytojaus gaspadorių./ Kvintus Gracius.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Šiomis dienomis Ukmergės priemiesty, Smėliuose, po nakties buvo atrasta išmėtytos komunistinės „literatūros“. Tačiau kaip pasirodo šios „literatūros“ buvo išmėtyta visai mažai. Mačiusieji tą literatūrą tvirtina, kad to viso organizatoriai neabejotinai yra kokios nors svetimos tautybės vaikėzai, kurie visai nemoka lietuvių kalbos.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ukmergės Kaliniams Globoti Dr-jos Valdyba turi garbę painformuoti Gerb. Visuomenę apie draugijos veikimą pereitais metais./ Paprastai draugijų veikimo apyskaitos valdybų pateikiamos visumos narių susirinkimams apsvarstyti ir po to priimti ar kaip kitaip su apyskaita pasielgti. Kal. Gl. D-jos Valdyba, apyskaitos metams pasibaigus, šito padaryti negalėjo. Buvo kviečiami visumos susirinkimai du kart, perspėjant narius, kad nesusirinkus kvorumui, darbotvarkės punktai bus svarstomi bet kuriam narių skaičiui susirinkus, kaip įstatymuose numatyta. Susirinkdavo tik valdyba. Valdyba, matydama tokį narių pasyvumą, ypatingai nesiėmė draugijos veikimo išvystyti, pasitenkino bėgamuosius reikalus atlikdama. Buvo manyta, dėl narių pasyvumo, draugiją likviduoti, bet atidėta dar kartą pakvietus narius. Iš viso narių sąrašuose būtų apie 40, bet sumokančių nario mokestį – nedaug./ 1934 mt. sumokėjo nario mokestį tik 2 nariai ir 1935 mt. 7 lt. paaukojo Laičių pradžios mokyklos mokiniai, o išleista, daugiausia pašalpoms, 423 lt. 20 ct. ir šiais metais išleista 10 lt. 1935 m. sausio mėn. 1 d. buvo likę 1247 lt. 88 ct., o iki šiol gauta palūkanų už laikomus Ūkio banke pinigus – 45 lt. 25 ct. ir paminėtų aukų 7 lt. tokiu būdu draugija turi 1290 lt. 13 ct./ Pateikdami tiek žinių iš  Kal. Gl. D-jos veikimo ir d-jos kasos stovį, Valdyba prašo besidominčius kalinių globa ir p. p. narius nedelsiant pareikšti savo nuomonę dėl tolesnio draugijos veikimo bei jos egzistavimo per vietos spaudą ar asmeniškai. Jei tokių pageidavimų nebus pareikšta savaime Kaliniams Globoti Draugija bus likviduota./ Reiškia pagarbą: pirm. B. Dirmantas, sekr. S. Marcinauskas.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. Reklama: „Buv. klientams pranešama, kad vėl atsidarė/ J. PAROKO/ avalynės dirbtuvė/ Ukmergė, Kauno g. 8./ Priimami užsakymai ir pataisymai. Darbas atliekamas gerai ir skubiai./ Kainos prieinamos.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. Reklama: „Perrašinėjimo ir vertimų/ BIURAS/ Vienuolyno g. 10 Nr. Viešbutis „Aušra“ kamb. 5./ Atlieka visokius rašto darbus./ Perrašo raš. mašinėle: prašymus skundus, sutartis, nuorašus ir t. t. Užpildo įvairius blankus įteikimui valdžios įstaigoms. Verčia įvairiausiomis kalbomis./ Darbas geras, skubus ir pigus.“ (Rytų paštas. – 1935.)

1935 m. spalis. „X. 14. Ukmergės pašto vedžiotojas Strelkovas, Vosylius, kelyje Ukmergė – Širvintai pametė valdišką pistoletą „Mauser“, 448975 nr., 7,65 klbr. [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. spalis. „1932 m. rugsėjo 1 d. „Versle“ buvo atspausdinta korespondencija „Vilkmergėje lietuviui sunku“. Dėl tos korespondencijos Ukmergės miesto burmistras atsarg. pulk. Rėklaitis tada buvusį atsak. „Verslo“ redaktorių inž. p. P. Stanaitį patraukė teismo atsakomybėn – girdi, ta korespondencija buvo įžeista Ukmergės miesto savivaldybė. Kauno apylinkės teismas p. Stanaitį buvo išteisinęs, tačiau buvo paduotas skundas ir Apygardos Teismas p. Praną Stanaitį nubaudė 2 savaitėm paprasto kalėjimo sąlyginai. Buvo paduotas ir kasacijos skundas. Vyr. Tribunolas šiomis dienomis p. inž. Pr. Stanaičio skundą svarstė ir nusprendė Apygardos Teismo sprendimą panaikinti, o bylą grąžinti Apygardos Teismui persvarstyti antrąkart. „Lietuvos Naujienos“ ta proga rašo: „Dabar teismas vėl turės pasisakyti, ar iš tikrųjų „Vilkmergėje lietuviui sunku?“. (Verslas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ukmergės marijonų vienuolyno bažnyčioje vasarą prasidėjęs remontas, dar tęsis iki lapkričio mėn. pabaigos. Dabar dažomas bažnyčios vidus, darbus prižiūri dailin. E. Kulvietis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Prieš kurį laiką pradėtame statyti miesto sporto stadione dabar vykdomi baigiamieji lyginimo darbai ir statomos tribūnos. Anksčiau stadionas iš dviejų pusių (kitos dvi pusės siekia upę) buvo aptvertas dailia tvora. Reiktų tikėtis, kitais metais Ukmergiečiai jau galės naudotis bene provincijoje didžiausiu – 9 ha – sporto stadionu.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „ - Šiomis dienomis Ukmergės Smėlynės priemiestyje, Vilniaus g. p. Baginskienė atidarė smulkių prekių krautuvę. Ši naujai atidaryta krautuvė daro tikrai malonų ir jaukų įspūdį. Pravartu, kad vietos gyventojai paremtų šią naują prekybininkę. Reikia tikėtis, kad p. Baginskienė liks aktingu [Verslininkų] S-gos vietos skyriaus nariu. – Lietuvių Verslininkų S-goa Ukmergės skyrius, dėka skyriaus pirmininko p. J. Šeškevičiaus, diena iš dienos auga narių skaičiumi. Ligi šiol vietos skyrius mėlynųjų įpirkimo ženklų išplatino daugiau kaip 400 tūkst. litų sumai. – Nemaža buvo rašyta „Versle“ ir kituose laikraščiuose, kad Ukmergės krautuvininkai visu tempu prekiauja šventomis dienomis, įstatymo draudžiamu laiku. Tą praktikavo daugiausia kitataučiai. Tiesa, atsirasdavo ir vienas kitas lietuvis, tačiau jis neturėdavo kitos išeities. Vienintelė išimtis – šeštadienis [šabas – judėjų poilsio diena]. Pastaruoju laiku į tai pradėta atidžiau žiūrėti. Neklaužadoms sustatyti keli protokolai.“ (Verslas. – 1935.)
     
1935 m. spalis. „[...] Buvęs Ukmergės naujokų ėmimo komisijos sekretorius Balys Raila už išeikvojimus ir kvitų klastojimą nubaustas pusantrų metų s. d. [sunkiųjų darbų] kal. Iš jo priteistas civilinis ieškinys apskrities viršininko įstaigai – 938,20 lt., apskrities valdybai – 274,90 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ukmergės ligonių kasos kontrolieriai pradėjo „kovą“ su tūlu Kauno rangovu, kurio darbininkai dirba prie tilto ir kareivinių statybos. Prie tų darbų dirba apie 150 darbininkų ir tik maža dalis iš jų įregistruota į ligonių kasą. Norima, kad visi darbininkai būtų įregistruoti. Esą, rangovas išsisukinėja.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Ukmergės lietuviai prek.[-ybininkai] žada gausiai dalyvauti Panevėžio kongrese. Susidaro pilnas autobusas žmonių. Oficialiais skyr. atstovais spalių 27 d. susirinkime išrinkti: J. Šuškevičius, J. Meškelė ir A. Bitinas. Be to, susirinkime tartasi dėl krautuvių uždarymo, švenčių, poilsio ir kt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalio 31 d. Ukmergėje buvo žaidžiamas vienas iš Lietuvos futbolo pirmenybių pusfinalis. „[...] Ukmergėje žaidė ŠŠ Kovas ir Ukmergės Šaulys. Koviečiai laimėjo 6 : 2 (5 : 0). I puslaikį pavėjui koviečiai buvo visiškoje persvaroje ir įkirto 5 gabalus. 2 psl. ukmergiškiai net baigė 2 : 1 savo naudai. Šaulys pasirodė neblogai, padaryta jau didelė pažanga. Teisėjas iš Kauno N. Čerėkas. Žiūrovų apie 200.“ Į finalą pateko ŠŠ Kovas ir KSS [Klaipėdos sporto sąjunga?]. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. spalis. „Iš 30 narių [Lietuvių verslininkų sąjungos Ukmergės] skyrius išaugo ligi 68 visiškai apsimokėjusių [tvarkingai mokančių nario mokestį?] narių. Iš jų mėlynuosius ženklus dalina iš viso 55 nariai: Ukmergėje 41, o kiti provincijoje. Skyriui daugumoje priklauso prekybininkų. Amatininkų yra visai maža, o dar mažiau – inteligentų./ Ukmergiečiams teko keletas [mėlynųjų ženklų loterijos] laimėjimų. Stambesnių laimėjimų teko dviem ukmergiečiams: 100 lt laimėjo Ona Mozūrienė ir 50 Lt laimėjo batsiuvys Jovaiša. Kaip teko patirti, abu laimingieji yra menkai pasiturį ir savo laimėjimais labai džiaugiasi.“ (Verslas. – 1935.)

1935 m. spalis. „1 p. p . beveik visos kuopos turi daug ir gana gerų šachmatininkų, kurie savo darbo šachmatais ne tik atliekamomis valandomis, bet ir šventomis dienomis smarkiai tarp savęs rungiasi. Kai kurios kuopos turi net savo meisterius, pav., 2 k. kuopa – j. p. Bartkevičių, 5 kp. eil. Kablį, 9 kp. j. k. Klevą ir kt./ Daugelis į tą darbą taip yra įpratę, kad visą atliekamą laiką tam skiria,  kad geriau išmoktų ir meisteriu pasidarytų.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. spalis. Ieškomas „Dranovas, Jonas, Aleksandro s., darbininkas, gim. 1896 m. Ukmergėje. [...] Ieško Ukmergės n [nuovados]. v-kas [...]. Kalt. girtas kėlęs triukšmą. Suradus, pagal Ukmergės apyl. teismo r [raštą]. [...] išieškoti 50 Lt. pabaudą arba išlaikyti 5 par. arešte, o pagal Kauno apyl. teismo r. [...] išieškoti 10 Lt. pabaudą arba išlaikyti 2 paras arešte [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

Lapkritis
1935 m. „Lapkričio 1 d. 1 artilerijos pulko viena grupė atvyko į Ukmergę – į savo nuolatinę gyvenamąją vietą./ Ukmergiečiams, pripratusiems prie pėstininkų, artilerininkai buvo didelė naujiena. Nenuostabu, kad be išrikiuotų pėstininkų su orkestru, susirinkusi didžiulė moksleivių, organizacijų ir visuomenės minia įvažiuojantiems į miestą artilerininkams kėlė didžiausias ovacijas./ Reikia pabrėžti, kad 1 pėst. pulko karininkai ir puskarininkiai atvykusius svečius savo ramovėse irgi nuoširdžiai ir draugiškai priėmė ir pagerbė.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. lapkričio 1 d. Ukmergės apskrities policijos vachmistras Vytautas Medeišis paskirtas Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1935.); Ukmergės apskrities policijos vachmistras su eilinio policininko atlyginimu ir eilinio policininko etate Jonas Kepalas paskirtas Ukmergės apskrities policijos vachmistru. (Policija. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio 3 d. „Lyros“ salėje buvo vaidinama Vaičiūno „Sulaužyta priesaika“. Ukmergiečiai labai patenkinti ir pageidauja, kad V. [-alstybės] Teatras atvažiuotų nors kartą į mėnesį. Vaidinimo metu salė žmonėmis buvo perpildyta.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „ - Šiomis dienomis išvyksta iš Ukmergės į Seredžių ilgametė Šv. Kazimiero knygyno vedėja J. Zaborskienė, kuri gražiai sugebėjo vadovauti knygynui ir mokėjo patraukti plačią visuomenę ir miesto bei apylinkės šviesuomenę. Šia  proga lapkričio 4 d. Deltuvos klebonijoje įvyko kuklios atsisveikinimo iškilmės. Jos įpėdinė p. Gen. Juodelytė./ - Lapkričio 3 d. Karininkų Ramovėje buvo surengtos gražios  išleistuvės I p. p. Vadui pulk. Rėklaičiui ir kitiems kariškiams pakeltiems aukštesnioms pareigoms.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Pakeitus traukinių tvarkaraštį į Ukmergę laikraščiai atvežami vėlai vakare ir adresatai juos gauna tik kitą dieną. Tautininkai daro žygių, kad laikraščiai būtų atvežami autobusu ir skaitytojus pasiektų tą patį vakarą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Ukmergėje negalima klausyti radio, nes labai trukdo įvairūs elektromotorai.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)
    
1935 m. lapkritis. „Vilniaus g. yra kelios mėsos krautuvės, bet prie kai kurių nešvaru – primėtyta kaulų ir visokių šiukšlių, ypač turgaus dienomis.“ (Rytas. – 1935.)
    
1935 m. lapkritis. „MIESTO SAVIVALDYBĖS 1936 m. SĄMATA. Pajamų ir išlaidų sąmata priimta sumoje 505880 litų. Iš įvairių mokesčių numatyta 178 tūkst. litų; rinkliavų – 38400 lt., jų tarpe už rinkas – 27 tūkst. lt. Operacinės įstaigos pajamų duodančios apie 98 tūkst. Gryno pelno duoda: skerdykla – 5800 lt., kanalizacija ir vandentiekis 1560 lt. Iš turtų ir kapitalų numatyta – 82860 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Vald. gimnazijos ruošiamasi dideliam viešam vakarui,  kuris artimiausiu laiku įvyks „Lyros“ salėje. Programoje: vaidinimas, koncertinė dalis ir gimnazijos sportininkų pasirodymas. Gruodžio mėn. gimnazijos choras pakviestas dainuoti radiofone. Chorui vadovauja mokyt. Motiekaitis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „I pėst. pulko kapl. [kapelionas] kun. A. Keblaitis rengia spaudai pulko istoriją. Tai būsianti per 100 puslapių knyga. Be to, kun. A. Keblaitis turi pasiruošęs spaudai savo kelionės į Palestiną įspūdžius, kurių dalis buvo spausdinama Rytų Lietuvoje [savaitraštyje „Rytų Lietuva“].“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Ukmergėje per Šventosios upę pradėtas statyti didelis tiltas, kuriam betoniniai stulpai jau pagaminti. Todėl, kad tiltas būtų suspėtas laiku pastatyti, prie jo turės dirbti virš 150 darbininkų.“ (Darbininkas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Šią vasarą per futbolo rungtynes Ukmergės „Spartos“ aikštėje buvo kilęs incidentas. Tvarkos sugrąžinti atvyko policija. Tada Marijona Mackevičienė žodžiu ir veiksmu įžeidė policininką Veraitį. Už tai lapkričio mėn. 9 d. apylinkės teismas M. Mackevičienę nubaudė sumokėti 100 lt. arba 7 paras arešto.“ (Policija. – 1935.)

1935 m. „Ukmergės lenkų mokyklos neturtingiems mokiniams šelpti“ Dr-ja š. m. lapkričio mėn. 10 dien. Ukmergės lenkų gimnazijos patalpoj ruošia loteriją. 2000 bilietų, 700 laimėjimų. Bilietų kaina 50 centų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. Ukmergės savivaldybės tarnautojai Ginklų fondui paaukojo 287,95 Lt, Ukmergės valstybinė gimnazija – 168 Lt, Ukmergės parapijos klebonas [L. Špakevičius ?] – 56 Lt. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio mėn. 15 d. gyd Bortkevičius laikė vyresniųjų [gimnazijos] klasių mokiniams paskaitą „Alkoholis ir jo įtaka organizmui“. Paskaita buvo vaizdi ir išsemiamo [išsamaus] turinio.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio mėn. 18 d. [gimnazijoje] minėjome latvių 17 m. nepriklausomybės sukaktį. Per minėjimą buvo sudainuotas latvių himnas.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio 19 d. rinkoje [turguje] kainos buvo šios. Gerų obuolių kg. 70 – 60 ct., prastesnių 60-50 ct. Gerų kriaušių kg. 80-70 ct., prastesnių 70-50 ct. Sviesto kg. 3,20 – 2,70 lt., grietinės litras 70-80 ct., varškės litras 40-50 ct., o saldaus pieno litras 15 ct. Kiaušinių 60 št. 5,40 lt., vištos po 1,60 – 2 lt., antys 2 – 2,30 lt., žąsys 4-5 ir net 7 lt.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. lapkričio 20 d. įvykęs Ukmergės apylinkės tautininkų susirinkimas pasiuntė Ministrui pirmininkui J. Tūbeliui telegramą, kurioje griežtai pasmerkė Suvalkijos valstiečių streiko organizatorius ir išreiškė parama vyriausybės pastangoms „krašto vidaus rimčiai saugoti“. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Prie tilto statomųjų darbų darbininkai, kaldami polius, dainuoja rusiškas dainas. Atėjęs policininkas prašė rusiškai nedainuoti, darbininkai atsakė, kad lietuviškų dainų jie nemoka, o dainuojant į taktą lengviau dirbti, policininkui nuėjus, jie vėl per visą laiką dainuoja rusiškai./ Argi neberanda tinkamų lietuviškų dainų?“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Ukmergės miesto savivaldybė neturtingus pradžios mok. mokinius leidžia eiti į pirtį veltui. Neturtingų vaikų tėvai tuo labai patenkinti./ Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet neturtingiems vaikams iki IV skyriaus buvo duodami batukai, medžiagos ir kt. daiktai, bet V-am skyriui neduodama. Reikėtų ir jiems duoti, nes ir ten yra neturtingų.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. „1 pėst. pulko ūkio viršininkas skelbia/ VARŽYTINES/ parduoti 15 kariuomenei netinkamų arklių./ Varžytinės vyks š. m. lapkričio mėn. 21 d. 11 val. Ukmergėje, arklių turgavietėje.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Ukmergės priem. Smėliuose gyvena dvi neramios Pacevičių ir Fijalkauskų šeimos: dėl gabaliuko žemės (tako) tarpusavyje nuolat ginčijasi, pešasi ir t. t. Dėl to jau turėjo keliolika bylų. Šią vasarą į vieną jų ginčą įsimaišė trečias kaimynas V. Mateika ir kirviu smarkiai sužalojo A. Pacevičienę, kuri vos nenumirė./ Lapkričio 23 d. Kauno apyg. teismas išnagrinėjęs šią bylą, 54 mt. amžiaus Vytautą Mateiką nubaudė 6 mėn. p. k. [paprasto kalėjimo]. Be to, priteisė sumokėti Pacevičienei gydymo išlaidas (81 lt.) ir iki gyvos galvos kas mėnesį mokėti po 10 litų. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. Vyriausybė viešiesiems darbams Ukmergės apskrityje paskyrė 32000 litų. Numatyta, kad bedarbiai „Tvarkys Ukm. [-ergės] gatves, kirs miškus ir dirbs prie mokyklų statybos. Darbo gaus 60 Zarasų bedarbių ir 68 iš Kauno ir Panevėžio.“. (Darbininkas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Dr. Basanavičiaus Liaudies Universitetas Ukmergėje vėl veiks. Lapkričio 24 d. įvyks pirmos paskaitos. Šį semestrą vadovybė yra numačiusi ukmergiečiams suruošti daugiau praktinių paskaitų. Paskaitas skaityti numatoma kviesti įvairių sričių specialistus. Be to, jei atsirastų pakankamas skaičius klausytojų, prie Universiteto bus įsteigtos pirmos ir antros klasės kursai. Mokestis būtų nedidelis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Ukmergės jaunalietuviai dažnai turi gražių užsimojimų, bet dėl lėšų stokos negali gyvenime savo planų realizuoti. Vietos tautininkų apylinkės susirinkimas, išklausęs L. T. S. Ukmergės apylinkės pirmininko ir jaunalietuvių rajono vado Vyt. Račkausko pranešimą, nutarė kuo  kas išgalėdamas remti jaunalietuvius materialiai ir moraliai. Pirmiausia tautininkai iš savo apylinkės iždo paskyrė 40 litų naujai jaunalietuvių vėliavai įgyti.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Ukmergės radijo mėgėjai vis dar nusiskundžia radijo trukdymu. Kažkas trukdo klausyti radijo parapinės bažnyčios rajone ir kt. Esą,  kalti elektra varomi bažnyčios vargonai. Pivonijoje ilgą laiką trukdęs koklių fabriko motoras. Šią savaitę iš Kauno buvo atvykusi spec. komisija ir davė įsakymą artimiausių dienų bėgyje sutvarkyti motorą./ Radijo mėgėjų skaičius Ukmergėje kas mėnesį didėja. Dar spalių mėn. buvo tik apie 250 aparatų, o jau lapkričio pradžioje buvo per 300.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Prieš du mėnesius Ukmergės „Spartos“ aikštėje per futbolo rungtynes tarp Šaulio ir Kauno JSO įvyko  incidentas: prie šaulių vartų stovėjo būrys žmonių ir kėlė triukšmą, visaip terorizuodami šaulių vartininką. Tvarkdariai – uniformuoti šauliai – mėgino triukšmadarius nuraminti, tada šie puolė šaulius mušti. Vėliau puolė ir atvykusią policiją. Muštynės buvo likviduotos, o mušeikos patraukti atsakomybėn. Kvotos metu prie bylos prisidėjo keli protokolai už liudininkų terorizavimą gatvėse. Neseniai byla perduota Ukmergės karo komendantui,  kuris visus (16) mušeikas atitinkamai ir nubaudė: svarbesniuosius – Juozą Mackevičių ir Vincą Abramavičių po 6 savaites kal.[-ėti], devynis asmenis po 4 savaites, tris po 2 savaites ir 2 po 2 savaites lygtinai. Vienas iš nubaustųjų ištremiamas į Raseinius – jo gyv. vietą. Beveik visi nubaustieji buvo šiomis dienomis uždarytos „Spartos“ nariai.“ (Trimitas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Paskutiniu laiku ukmergiečiai labai pamėgo „Rytą“. Spalių – lapkričio mėn. prenumerata pakilo trigubai. Dabar per paštą ir atstovybę kasdien pareina „Ryto“ apie 70 egz.// Šiomis dienomis Ukmergėj Kauno ap. teismas sprendė spaustuvės savininko Abr. Slonimsko bylą už padegimą savo vasarnamio Pivonijoj. Jis tai  padarė norėdamas gauti apdraudimo premiją, apie 10000 litų. A. Slonimskas nubaustas 9 mėnesiais papr. kalėjimo.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. lapkritis. „Kaip neseniai rašyta, už priešvalstybinį veikimą Ukmergės k. [karo] komend. uždarė vietos lenkų klubą „Spartą“ ir saviveiklos sekciją, o keliolika narių už chuliganizmą nubaudė kalėjimu. Minėtų organizacijų vadovai (aišku, gerai apmokami Varšuvos pinigais) vietos nutautėjusio jaunimo tarpe varė didelę antilietuvišką propagandą, ypač prieš šaulius ir jaunalietuvius. Todėl Ukmergės lietuvių visuomenė liko labai patenkinta komendanto sprendimu./ Dabar kalbama, kad centras daro žygių, kad vėl leistų Ukmergėje atidaryti „Spartos“ klubą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio 28, 29 ir 30 dienomis Ukmergėje įvyko pirmoji Ukmergės „Pavasario“ Vyrų rajono metinė konferencija ir dviejų dienų kursai. Konferencijoje ir kursuose dalyvavo 33 atstovai iš 14 rajono kuopų. Buvo skaityta iš pavasarininkų ideologijos ir praktiško veikimo visa eilė gražių ir turiningų paskaitų, kurias skaitė atvykę iš centro svečiai A. Valaitis ir V. Byla. Tiktai labai gaila, kad dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atvykti visų lauktas gerb. [„Pavasario“] Federacijos garbės pirmininkas p. prof. J. Eretas.“ (Rytas. – 1935.)    

Gruodis
1935 m. gruodis. „Neseniai įvyko L. T. Medžioklės ir Žūklės d-jos Ukmergės skyriaus gausingas susirinkimas. Iš plataus vald. pranešimo buvo matyti, kad visuose vald. miškuose padidėjo žvėrių skaičius: daugiau atsirado šernų ir briedžių, o taip pat vilkų./ Ukmergės medžiotojai kasoj turi grynais pinigais 6000 lt., jų tarpe V. Prezidento sidabrinę taurę. Jau ir kitą V. Prezidento taurę sk. laimėjo dvejus metus iš eilės./ Naująją skyr. valdybą sudaro: gen, št. pulk. lt. L. Gustaitis, ats. pulk. Paškevičius, agr. A. Krištolaitis ir kap. Leondanskis.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Ligi šiol Ukmergės m. savivaldybė turgų koncesiją atiduodavo atskiriems asmenims. Kasmet koncesija duodavo 25-30000 litų pelno. Ateinančiais metais turgavietes eksploatuos pati miesto savivaldybė. Ūkininkams tas be abejo išeis naudon, nes gali būti sumažinta rinkliavų taksa, tvarka bus geresnė ir t. t./ Šiuo metu Ukmergėje yra 3 turgavietės. Kitais metais (užbaigus halę) dabartinė miesto rinka, esanti pačiame miesto centre, bus perkelta didžiojon turgavietėn. Arklių turgavietė šiemet žymiai praplėsta – ten bus visa gyvulių rinka. Šiemet pusė aikštės (3000 kv. mtr.) išgrįsta, be to, įrengiamas šulinys.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Ukmergės vald. amatų mokykla, neturėdama nuosavų patalpų, turi daug vargo, nes mokykla yra išmėtyta įvairiose miesto dalyse. Todėl norima statyti nuosavus namus. Tam miesto savivaldybė padovanojo sklypą, kurį šiomis dienomis jau perėmė mokyklos vadovybė. Sklypas yra Kauno gatvėje (prieš geležinkelio stotį). Apie 1300 kv. metrų didumo ir vertas apie 13 tūkst. litų.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Šiais mokslo metais mūsų gimnazijos „šeimynėlė“ kiek sumažėjo dėl pirmųjų klasių uždarymo. Vis dėlto mokinių yra apie 450. Daugiausia tai žemesnėse klasėse. Visos klasės yra paralelės, išskyrus šeštąją klasę.// Gimnazijos viršūnėse įvyko kai kurių pasikeitimų: dainų mokytojas p. Piešina perkeltas į Raseinius, o iš Raseinių Ukmergėn – p. Motiekaitis. Taip pat naujas yra mokytojas „lotynistas“ p. Paplauskas. Mokiniai, atrodo, mainais patenkinti.// Mūsų gimnazijos biblioteka – nemaža: turime apie 1500 knygų. Knygos išduodamos po pamokų. Tai maždaug vienintelis šaltinis kur galima rasti reikalingų lietuvių k. literatūros pasiskaitymui ir kitomis – svetimomis  kalbomis knygų./ Be to Ukmergėje veikia centrinio knygyno skyrius, kur galima gauti daug gražių, širdį viliojančiomis antraštėmis knygų. Centrinį knygyną daugiausia ir lanko moksleiviai. Labai domisi periodine spauda ir gyvai seka vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tik blogai jei ir toliau italai su abisiniečiais kariaus [vyko Italijos agresija Etiopijoje], nes „penktokai“ prisiskaitę laikraščių apie italų – abisiniečių karą, negali apsieiti nepamėginę savo jėgų tarpusavyje, o „vargšams“ aštuntokams dėl to yra amžinai sudrumsta susikaupimo ramybė.../ Literatų būrelis veikia išsijuosęs. Pernykštė valdyba (dėl abitūros) turėjo atsistatydinti ir buvo išrinkta nauja valdyba su tokiu sąstatu: Paškevičius – pirmininkas, Dešrytė – vicepirm. ir Klibavičiūtė – sekretorius. Naujoji valdyba yra numačiusi daug ką nuveikti, [...]. Daugiausia dėmesio kreipiama į savąją kūrybą, o mūsų tarpe jaunų literatų yra nemažai ir jei kam prireiks, rašykit – paskolinsim.// Skautai smarkiai veikia. Gimnazijoj yra dvi draugovės: skaučių ir skautų ir vyr. skaučių. Veikimas – gyvas ir energingas. Talentingų vadų vadovaujami skautai kaskart gilesnę vagą aria./ Būtų neobjektyvu, jei turėčiau praeiti pro šalį nepalietęs „atnaujintojų“ – ateitininkų. Jų veikimas, tiesa, yra šiuo laiku statiškas, bet vis dėlto yra ir veikia vadovaujami „ponų abiturientų.“ (Jaunoji Lietuva. – 1935.)

1935 m. „Lapkričio mėn. 30 d. įvyko generalinė repeticija ruošiamo kūno kultūros vakaro. Šiuo kartu buvo parodyta mokiniams. Gruodžio mėn. 7 d. įvyko šio vakaro parodymas visuomenei. Buvo parodyta gyvieji paveikslai: Apolono rūstybė, Neisiu iš tėvynės, Miško pasaka ir Poliarinis sapnas. Apskritai imant, visi šie dalykai buvo labai gražūs ir meniškai pastatyti, bet Poliarinis sapnas yra vertas didžiausio susidomėjimo. Šis paskutinis dalykėlis yra vertimas iš čekoslovakų kalbos (B. Holečkovos), lydimas K. Motejovec‘o muzikos. Gražios dekoracijos ir pritaikinti rodomajam veikslui šviesos – prožektoriai. Aplodismentų ir valiavimų netrūko! Po to gimnazijos choras, p. mokyt. Motiekaičio diriguojamas, gana gražiai padainavo ketvertą dainelių. Vyriausias šio vakaro iniciatorius – [gimnazijos] kūno kultūros mokytojas p. St. Vitkauskas. Iš viso gauta 497 litai pajamų, o išlaidų būta 680 lt. Apskritai mūsų miesto „elitas“ per mažai vertina tokius, kad ir meniškai pastatytus paveikslus, o daugiau mėgsta ir lankosi, kur rodomas sąmojus ir penkiasdešimtinis juokas.“ (Jaunoji Lietuva. – 1936.)

1935 m. „Gruodžio 8 d. matėme Victor‘o Hugo Les Miserables (Atstumtieji) II dalį. Kiek anksčiau matėme ir pirmąją dalį. Rodomo paveikslo [kino filmo?] gilus turinys, altruizmas, gilus psichologiškumas, humaniškumas, verčia kiekvieną žiūrovą giliai pamąstyti ir pasigrožėti idėjos meniškumu. Vietos, kaip visad per mokinių seansus, buvo visos užimtos. Bilietų kainos po 30 ct.“ (Jaunoji Lietuva. – 1936.)

1935 m. „Gruodžio mėn. 10 d. [gimnazijos] Pedagogų tarybos pritarimu pradėjo kurtis sporto, muzikos ir paišybos mėgėjų būreliai. Geriausio pasisekimo visokeriopam kūrybos darbe! Prie to pridėkite dar literatų būrelį, skautų vienetus ir „dar kai ką“, ir gausite įspūdį, kad mūsų gimnazija pasiekia kūrybinių darbų kulminaciją...“ (Jaunoji Lietuva. – 1936.)

1935 m. gruodis. Ieškomas „Šapiras, Icikas, Vulfo s., darbininkas, gim. 1880 m. Ukmergės ap., Giedraičių v. Dubingių k., gyvenęs Ukmergėje. Ieško Ukmergės m. n [nuovados]. v-kas [...]. Kalt. elgetavęs. Suradus, pranešti gyv. vietą Dusetų apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1935.)

1935 m. „Gruodžio mėn. 11 d. [gimnazijos] karinio paruošimo instruktorius leitn. Antanavičius dėl laiko stokos, iš einamų pareigų pasitraukė. Mokiniai leitn. Antanavičiaus labai apgailestavo, nes nors ir per trumpą laiką, jį pažino kaipo gerą pedagogą ir dėstomojo dalyko specialistą.“ (Jaunoji Lietuva. – 1936.)

1935 m. gruodis. „Teko patirti, kad gimnazijos naujiesiems rūmams statyti jau yra gautas 2 ha 35 arų žemės plotas. Naujieji gimnazijos rūmai bus statomi Prezidento Smetonos alėjoj, priešais III batalioną [gimnazijos rūmai pastatyti J. Basanavičiaus g. - planai pasikeitė]. Žada būti labai patogūs ir moderniški.// Centriniam knygynui užėmus skautų būklo patalpas, skautų būklui buvo duota gimnazijos direktoriaus viena klasė, kur įsikūrė skautiškas kambarys.“ (Jaunoji Lietuva. – 1936.)

1935 m. gruodis. „[...] Ukmergės prekybininkams Vulfui, Riklenskams ir Perkauskienei surašyti protokolai už parduodamų prekių kortelėse per aukštų kainų [aukštesnių, nei nustatyta kainų tvarkytojų] įrašymą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „1 p. p. turi 4 krautuves, kurios pulko karius aprūpina visais reikalingais dalykais. Be to, jos aprūpina ir artilerijos dalinio karius.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Šiemet, palyginti su praeitais metais, vekselių parduota už žymiai mažesnę sumą, o palaikų [palūkanų?] mokesčio į valstybės iždą įplaukė žymiai didesnė suma. Šiemet, XII.1. vekselių mok. 29562 lt., o pernai XII.1. – 35836 lt. Palaikų mokesčio šiemet XII.1. – 25366 lt., o pernai XII.1. – 13740 lt Kiti mokesčiai [iš Ukmergės apskrities?] šiemet plaukia į valst. iždą ne blogiau kaip ir kitais metais. Taip iki š .m. XII.1. įplaukė: žemės mokesčių – 751482 lt.; nekiln. turto mok. – 116715 lt.; pagr. prekyb. ir pram. mok. – 32466 lt.; pelno mok. – 120366 lt.; darbo paj. mok. – 55485 lt.; žymin. mok. – 65432 lt., spirito-degtinės – 354497 lt. ir denat. spirito – 13109 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Liet. Mokytojų S-gos Ukmergės skyriaus iniciatyva XII.9. buvo sukviesta gimnazijų, vidurinių ir pradžios mokyklų mokytojų pasitarimas. Pasitarime išrinktas liaudies universiteto dekanatas: valst. gimn. direktorius J. Švoba, gimn. mokyt. Paplauskas ir mokyt. B. Zdanavičius. Nutarta ateinančių metų kovo mėn. 1 – 8 dienomis surengti pedagoginę savaitę, kurios metu numatyta pavyzdinės  pamokos ir paskaitos visuomenei. Pedagoginę savaite rūpintis išrinktas komitetas: valst. gimn. direkt. J. Švoba, mokyklų inspektorius Pr. Cibulskas  ir gimn. mokyt. L. Kacinskas. Ukmergėje vykstantieji mokytojų šeštadieniai pageidauta paįvairinti nagrinėjant pedagoginę literatūrą ir kitus pedagoginius klausimus.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Ukmergės medžiotojai sezoną pradėjo lapkričio mėnesį, jau įvyko kelios medžioklės. Medžiotojai pradėjo ruoštis tolesniam darbui: iki sezono pabaigos numatoma suruošti dar aštuonias medžiokles./ Dabar Ukmergės medžiotojų skyrius turi tris komplektus vėliavų, viso apie 10 klm. [vėliavėlių, pritvirtintų prie virvių; jos baido žvėris ir neleidžia jiems išbėgti per aptvertus ruožus] Norima įsigyti dar vieną komplektą.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Gruodžio 11-14 d. d. Šviet. Min-jos atstovai: driekt. L. Vaitiekūnas, inspekt. St. Kairiūkštis ir K. K. R. dir. V. Augustauskas vizitavo lietuvių ir lenkų gimnazijas.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. „Gruodžio 15 d. 1 p. p. orkestras, atvykęs į Vaitkuškį, palinksmino ne tik I bataliono karius ir dvaro gyventojus, bet užimponavo ir Pašilio parapijos gyventojus bažnyčioje per pamaldas./ [...]/ 1 p. p. turi savo knygų rišyklą, kurioje nuolatos dirba 2-3 žmonės. Jos gražūs darbo vaisiai – įrišti keli tūkstančiai knygų karininkų, puskarininkių ir kareivių bibliotekoms.“ (Karys. – 1935.)

1935 m. „Gruodžio 15 d. įvyko Ukmergės „Pavasario“ Mergaičių rajono konferencija. Iš kuopų dalyvavo 58 atstovės  ir tiek pat viešnių. Konferencija posėdžiavo Marijonų salėje iki 18 val. Mergaičių Sąjungos Pirmininkė p. O. Labanauskienė išaiškino mergaitėms rūpimus klausimus ir nušvietė naujus kelius. 11 val. konfer. Dalyvės organizuotai su rajono vėliava priešaky išklausė pamaldų ir gražaus turiningo pamokslo, kurį sakė provincijos kun. Petrauskas. Konfer. posėdy pasakė reikšmingas kalbas kun. L. Špakevičius ir T. Kun. A. Jasenauskas M. I. C. Posėdis baigėsi pav-kų Himnu ir atstovės pakilusia nuotaika skirstėsi kupinos jėgų.“ (Rytas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Gruodžio 16 d. įvyko prieškalėdinis Ukmergės miesto tarybos posėdis. Be kita ko taryba svarstė savivaldybės sumanymą patiems eksploatuoti turgavietes. Be to, savivald. Yra nusistačiusi atitinkamai sumažinti turgaviečių rinkliavą. Abu sumanymus taryba patvirtino. Turgaviečių koncesija baigiasi š. m. gruodžio 31 d./ Savivaldybė turi keliolika žemės sklypų, pavasarį tikimasi juos parduoti. Sklypų įkainojimui išrinkta komisija iš: dr. V. Ambrazevičiaus, J. Radvilavičiaus ir B. Goldbergo. Nutarta 1936 metais toliau tiesti vandentiekį nes kai kuriuose miesto punktuose jo reikalaujama.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Nesenai į Ukmergės policijos rankas pakliuvo du mažamečiai,  kurie jau spėjo „pasižymėti“ keliose vagystėse. Abudu išsiųsti į Kalnaberžės koloniją. Keli vyrukai jau anksčiau ten buvo išgabenti. Dabar Ukmergėje beveik kaip ir nėra jaunųjų „gastrolierių“. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. gruodis. „Šiomis dienomis vakarinį paštą iš Kauno į Ukmergę pradėjo vežioti autobusais. Dabar prenumeratoriai dienraščius pradėjo gauti tą pačią dieną iš vakaro. Rytinis paštas dar ateina traukiniais, todėl rytinius dienraščius gauna kartu su vakariniais. Bet esą tas truks neilgai. Ukmergiečiai turi būti dėkingi tiek paštui, tiek ir vietos tautininkams už jų padėtas pastangas šiuo reikalu.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. „Gruodžio 19 d. vietos įgulos ūkio skyrius iš varžytinių pardavinėjo senus daiktus. Varžytinėse gausiai dalyvavo ūkininkai ir smarkiai konkuravo su pirkliais. Ūkininkai pirko avalynę, drabužius ir p. daiktus [?]. Jie sako: „Kam mes turim už tuos pačius daiktus keleriopai permokėti pirkliams, jei patys galim tai pirkti betarpiškai  iš kariuomenės“. (Lietuvos aidas. – 1935.)

1935 m. Ukmergėje  jau buvo 167 telefono abonentai, kai kurios įstaigos (abonentai) turėjo po 2-3 telefono numerius. Čia pateikti tie telefono abonentai ir jų adresai, kurių nėra 1930 m. telefono abonentų sąraše arba abonentai kurių adresai yra nauji. Tuometė namų numeracija buvo kitokia – dabartinių porinių namų numerių gatvės pusė buvo neporinė ir atvirkščiai. Čia neįrašyti abonentai, kurių adresai nenurodyti. Kai kurių abonentų, buvusių 1930 m. sąraše, 1935 m. sąraše nebėra.
Apskrities komendantas pulk. ltn. Stapulionis – Kauno g. 43. Apskrities agronomas – Vienuolyno g. 7. Apskrities valdybos narys A. Čekanavičius – Vytauto g. 35. Ukmergės miesto ir apskrities inžinierius K. Jovarauskas – Pilies g. 5. Deltuvos valsčiaus savivaldybė – Prezidento Smetonos al. 25. Mokesčių inspekcija – Sodų g. 7. Muito kontrolė – Kauno g. 51. Telegrafo – telefono tinklų Ukmergės rajono viršininkas Z. Misiūnas – Prezidento Smetonos aikštė [alėja ?] 22. Pasienio policijos baro viršininko butas – Vytauto g. 18. [Viešosios] policijos I nuovados viršininko butas – Kęstučio a. [Viešosios] policijos vado butas – Gedimino g. 67. Pradžios mokyklų I rajono inspektorius – Sodų g. 2. Šaulių VI rinktinės vadas – Deltuvos g. 12. Burmistro V. Reklaičio butas – Kauno g. 35.
Prokuroro padėjėjas – Pakalnės g. 24. Teismas – Kęstučio a. 3. I apylinkės teismo tardytojas – Vytauto g. II apylinkės teismo tardytojas – Rūtų g. 1. Kauno apygardos teismo antstolis J. Žagminas – Vilniaus g. 1. Privatus gynėjas Londonas – Kauno g. 3. Advokatai Aronas ir Mozė Goldbergai – Vienuolyno g. 9. Advokatas B. Goldbergas – Vienuolyno g. 15. Advokatas A. Golombas – Vienuolyno g. 4. Privatus gynėjas Ch, Fridmanas – Vytauto g. 6.
Valstybinė amatų mokykla – Vytauto g. 55. Valstybinė gimnazija – Vytauto g. Lenkų gimnazija – Gedimino g. 28. Pradžios mokykla Nr. 1 – Sodų g.
Apskrities gydytojas J. Bortkevičius – Vytauto g. 51. Gydytoja B. Baltramiejūnaitė – Kauno g. 1. Akušerė S. Čaplickienė – Kęstučio a. 4. Dantų gydytoja R. Gabrienė – Vytauto g. 2. Dantų gydytojas D. Gurvičius – Gedimino g. 1. Dantų technikas S. Fridmanas – Vytauto g. 6. Dantų gydytoja R. Fogelevičiūtė – Kęstučio a. 15. Medicinos felčeris B. Kacas – Pilies g. 4. Akušerė D. Linikaitė – Kęstučio a. 18. Felčeris S. Štrasas – Gedimino g. 20. Felčeris G. Veineris – Vytauto g. 21. Ligoninė – Gedimino g. 23. Ukmergės miesto ir apskrities ligonių kasa – Vytauto g. 17.
M. Perkulio viešbutis „Central“ – Kauno g. 11. Liubičienės viešbutis – Vilniaus g. 8. Brolių Petravičių viešbutis „Poilsis“ – Vienuolyno g. 10.
Smulkaus kredito draugija – Kęstučio a. 11. Ūkio bankas – Vienuolyno g. 9 a.
Auto stoties budėtojo kontora – Kauno g. 8. Autobusų kasa – Kauno g. 8. V. Filipavičiaus avalynės krautuvė  ir automobiliams iššaukti vieta – Gedimino g. 41. S. Šiaučiukėno lengvi automobiliai skubiam susisiekimui – Gedimino g. 95. J. Melco lengvi automobiliai skubiam susisiekimui – Vilniaus g. 46. G. Čaposniko odos ir batų krautuvė – Vytauto g. 23. Akcinės bendrovės „Drobė“ krautuvė – Vilniaus g. 8. K. Deveikio elektros stotis, malūnas ir lentpjūvė – Kalėjimo g. 41. J. Groso galanterijos prekyba – Vytauto g. 1. Š. Figero vaisvandenių dirbtuvė - Vilniaus g. 28. J. Survilos spaustuvė ir antspaudų dirbtuvė „Knyga“ – Kęstučio a. 5. U. Koltūno knygynas – Kęstučio a. 15. J. Lėmano koklių ir plytų užsakymams priimti kontora – Kęstučio a. 7. „Lietūkio“ sandėlis – Vienuolyno g. Marijonų vienuolynas – Kauno g. 2. Javų supirkėjas M. Mejerovičius – Naujoji g. 30. J. Mitniko krautuvė – Gedimino g. 20. „Nafta“, mineralinių aliejų produktai, Ukmergės skyriaus atstovas V. Izraelitas – Kauno g. 4. Ukmergės krovininių automobilių buhalteris B. Pasteris – Vilniaus g. 15. A. Slonimskio spaustuvė – Vytauto g.17. „Spaudos fondo“ knygynas – Kęstučio a. 11. Apretūros dirbtuvės „Lyna“ ir malūno savininkas Vides – Kęstučio a. 11. Prekybos ir pramonės draugija „Vienybė“ – Naujoji g. 5.
K. Deveikis – Vytauto g. 48. N. Gantfolis – Kranto g. 5. Elijas Judelevičius – Žuvų g. 3. Elijošius Judelevičius – Gedimino g. 12. E. Lemanas – Kalėjimo g. 56. N. Levinšteinas – Vilniaus g. 33, J. Survila – Kauno g. 49, L. Šaulišskis – Kauno g. 18. A. Škadauskienė – Vytauto g. 73. (Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1935 metams. – Kaunas, 1935.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau