Rugsėjo pradžioje Pabaisko miestelį užtvindė viduramžių dvasia. Čia buvo demonstruojami senoviniai amatai, vaikai žaidė senoviškais žaislais, vyko vištų lenktynės ir Pabaisko (Šventosios) mūšio inscenizacija. Taip paminėtas Pabaisko (Šventosios) mūšio jubiliejus - 580 metų.


Šventėje, kurią surengė Pabaisko bendraminčių klubas ir Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras, sulaukta daugybės svečių, kurie ne tik buvo žiūrovais, bet nors ir trumpam galėjo tapti dalyviais. Šventė prasidėjo naujoje miestelio erdvėje šalia Vintaros upelio, kuriame plaukiojo Gedimino stulpai. Pirmąjį papasakoti apie Pabaisko mūšį renginio vedantysis, klaipėdietis Karolis Makauskas pakvietė istoriką, humanitarinių mokslų daktarą Romą Batūrą. Vėliau į sceną pakviesta rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova ir Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys kirviu perkirto šventės atidarymo virvę. Ją šventės organizatorėms - Dovilei Janulienei ir Linai Baublienei laikyti padėjo seimo nariai Arūnas Dudėnas ir Kazys Grybauskas bei Pabaisko seniūnas Gediminas Lapukas.

Šventės atidarymo metu buvo apdovanoti geriausių piešinių apie Pabaisko mūšį autoriai. Pirmą vietą laimėjo ir planšetinį kompiuterį gavo Radvilė Tijūnėlytė. Antras vietas užėmė Meda Makauskaitė ir Titas Kumetaitis. Nugalėtojos kūrinys tapo šventės logotipu.

Atvykusieji į šventę turėjo ką veikti. Šalia Andriaus Janulio kalvės įsikūrė Raganos ir Vaidilutė. Pabaisko moterys virė troškinį ir vaišino visus išalkusius. Buvo galima pasimokyti kalvystės amato ar apdoroti linus. Taip pat išbandyti „Žmogaus narvą“ – iš metalinių juostų nukaltą narvą, viduje pilną metalinių virbų. Lieknas žmogus narve jausis pakankamai patogiai, tačiau stambesnį virbai subadytų. Lietuvos kariuomenės kariai miestelio aikštėje demonstravo ginkluotę ir karinę techniką. Su amunicija atvyko ir klubas „Miško broliai“. Šventės lauke buvo galima stebėti kaip skobiamas luotas, siuvami senoviniai rūbai, gaminami mediniai dirbiniai ar apdirbami kailiai. Į šventę atvykusieji galėjo paragauti ir senoviniu būdu iškeptų blynų. Galima buvo pasiirstyti valtele ar pasinaudoti neįprasto „taxi“ paslaugomis. Žiūrovus vežiojo dvikinkis vežimaitis ir senoviniai automobiliai.





Drąsiausi galėjo dalyvauti sportinėse rungtyse – išbandyti pirštų stiprumą, išlaikyti lygsvarą mušantis maišais, kilnoti statinaitę. Pastarosios rungties laimėtojas statinaitę iškėlė 70 kartų. Daugiausiai emocijų sukėlė vištų lenktynės. Vienam rungties dalyviui įdėjus vištą į iš šiaudų suformuotą tunelį, kitam reikėjo vištą kuo greičiau sugauti.




Svarbiausias jubiliejaus įvykis – Pabaisko mūšio inscenizacija. Joje dalyvavo klubai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos.

Daug aistrų pakurstė aukcionas, kuriame buvo galima įsigyti ir paveikslus, ir sūpynes, ir kavą su meru. Juliaus Zarecko paveikslas nuo 10 eurų pabrango iki 40. „Lyderių kartos“ sūpynes, kainavusias 4,99 euro, kurios bus pastatytos pagal aukciono laimėtojo pageidavimą, įsigijo trys jaunuoliai. Už jas sumokėjo 30 eurų. Raganų šluota pabrango tik vienu euru – nuo 6,66 iki 7,66. Egidijaus Darulio padarytas dambrelis, įvertintas 14,495 euro, parduotas už 50. Klebono vyno, supilto į vienetinį butelį, įvertinto 13,33 euro, kaina išaugo iki 31. Parduoti ir du susitikimai su rajone žinomais žmonėmis. Ekskursija po Ukmergę su Turizmo ir verslo informacijos centro direktore Lina Baubliene nuo 7,49 euro pabrango iki 25. Kava su meru Rolandu Janicku buvo įvertinta simboliškai – 1 euras. Bet ši kava pabrango iki 17. Du daiktai pirkėjų nesulaukė. Niekas nenupirko pamario menininkės Neringos Poškutės darbo, įvertinto 49,90 euro ir Andriaus Janulio nukalto „Žmogaus narvo“. Pastarasis kainavo 99,90 euro. Visos aukciono metu surinktos lėšos bus skirtos Vintaros upelio pakrančių sutvarkymui – Pabaisko miestelio gražinimui.

Šventės lankytojams koncertavo grupė „Aisva“, Kultūros centro Vidiškių filialo etnografinis ansamblis „Volungė“. Vakare susirinkusius šokti privertė folk–roko grupė „Žalvarinis“. Šventę baigė fakyrų „Ugnies teatras“, surengęs tikrą ugnies šou. Teatro pasirodymas baigėsi liepsnojančiais Gedimino stulpais.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau