Ukmergės kultūros puslapiai

Užgavėnės, Užgavėnės, Užgavėnės!!! Viena smagiausių lietuviškų švenčių. Ypač kaime, kur po kiemus, lodydami šunis, supykdydami vieną kitą piktesnę šeimininkę, pradžiugindami visada svečių laukiančius geraširdžius senukus, vaikšto „ubagėliai, „žydukai“, „čigonės su čigoniukais“. Mieste gal ne kiekvienas tą šventę ir pajaučia. O kaime – smagumėlis! Visur taip gardžiai kvepia blynais. Ir šiek tiek pavasariu...

Vasario 9 d. Dainavos bibliotekoje nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro tikrų tikriausia blyninė veikė: mielinė tešla pukšėjo, pro kibiro kraštus lipo, kava garavo, ekologiška dainaviškių gaspadinių uogienė tiesiog pati į lėkštes lipo, ragaujama prašėsi.  Visi atėjusieji užsigavėti kviečiami buvo. Daugelis tai ir darė. Na, liko vienas kitas ir neužsigavėjęs. Sakė, kad labai jau sotūs jie. Bet priežastis, man regis – kita. Manau, dietos laikosi, nes pavasaris čia pat, greit kailinius ant vinies kabinti reikės, visą grožį,  ant šonų per žiemą sukauptą, viešam kaimo teismui išstatyti teks.

Kaip Lietuvoje nuo seno įprasta, labai svarbu visur turėti „blatą“. Užgavėniaujant - taip pat! Va, tarkim, turi pažįstamą pardavėją, nueini pas ją ir klausi, kas pirko daug saldainių, apelsinų, sausainių. Adresą žinai ir eini, garantuotas būsima sėkme. Pakeliui vis pro biblioteką praeini. Užeini. Čia ir „blato“ nereikia: pavargusias kojas pailsini, blynų užkandi, arbata, kava užgeri, su kaimynu iš tolimesnio sodžiaus pabendrauji, apie aktualias imigracijos problemas padiskutuoji. Kaipsyk ne vienas Užgavėnių dieną daug visokių nepažįstamų, keistai atrodančių atvykėlių matė. Bet, galbūt, ne toks tas velnias baisus, kaip jį paišo. Antai bibliotekoje apsilankiusi čigonė Ramunė su gražuole dukra, jau visai nuotaka, ne pačios vaišių prašė, bet kitus vaišino. Žydelis Stasys nuo Jeruzalės lūpine armonika grojo, už dyką blynais niekaip nenorėjo vaišintis. Pirmiausia pagrojo, palinksmino, tik tada prie stalo sėdo. Ir iš Sirijos pabėgėlė viena apsilankė. Nijolė vardu. Suvargusi tokia, su vaiku ant rankų. Sakė, kiek neįprastas maistas tie mūsų blynai, bet su mielu noru ragavo ir vis gyrė, gyrė ir dar išsinešimui paprašė. Davėm. Gaila žmogaus. Juolab, kad Užgavėnės.

Tikiuosi ir jūsų kaime niekas blynų kepti netingėjo,  visi sočiai užsigavėjo – pilna burna valgė, per barzdą taukai varvėjo, kavos visiems užteko.

Kelkis, žemele, žiemą jau išvarėm.

Autorės nuotraukos.