Ukmergės kultūros centro moterų choras „Žemyna“ šiuos veiklos metus baigė birželio 11-12 d. vykusia koncertine – pažintine kelione į Klaipėdą.

Choro kelionės tikslas - dalyvauti Vakarų krašto Dainų šventėje ir aplankyti gražiausias bei įsimintiniausias Klaipėdos miesto vietas, susipažinti su Klaipėdos senamiesčio architektūra.

Pirmoji pažintis su pajūrio kraštu prasidėjo kelione keltu į Smiltynę. Čia, ties Lietuvos jūrų muziejumi iš tolo mus pasitiko didinga balto paukščio skulptūra „Albatrosas“, skirta jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.
Smiltynėje aplankėme delfinariumą, kur stebėjome nuotaikingą delfinų pasirodymą - gražu buvo žiūrėti kaip delfinai žaidė krepšinį, piešė, dainavo, šoko meilės šokį… Vėliau apžiūrėjome etnografinę pajūrio žvejo sodybą ir senuosius žvejybos  laivus, vaikščiojome jūros pakrante ir smagiai ieškojome akmenukų su skylute – sako, jie laimę neša…


Grįžusios iš Smiltynės nuskubėjome į Klaipėdos senamiestį – žinojome, kad čia galima pamatyti įdomių ir netikėtų meninių skulptūrų. Klaidžiodamos senamiesčio gatvelėmis atradome Klaipėdos senamiestį besaugantį šunelį „Senamiesčio sargą“, „Katiną džentelmeno veidu“ ir „Stebuklingą peliuką“, kuriam į ausį galima pašnibždėti savo norą… Netoli burlaivio „Meridianas“ ant namo stogo pastebėjome „Kaminkrėtį“, nešantį  laimę… Delnais patrynėme ir prie namo sienos pritvirtintą „Laimės sagą“, kad ta laimė niekur  nepabėgtų… Džiaugėmės šalia  Danės upės atradusios ir „Undinėlę“ bei iš vandens į krantą bežvelgiantį „Juodąjį vaiduoklį“ – sakoma, kad visos šios skulptūros - tai sėkmės, meilės ir gerovės pranašai…

Po malonaus pasivaikščiojimo senamiestyje nekantriai laukėme Klaipėdos Vasaros estradoje vyksiančios Vakarų krašto  Dainų šventės.  Mažojoje Lietuvoje tokios Dainų šventės rengiamos nuo 1927 m. Pirmojoje Mažosios Lietuvos dainų šventėje jungtiniam chorui dirigavo net pats Vydūnas (Vilhelmas Storostas) - žymus filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas. Tai Vydūno užrašyti prasmingi žodžiai: „Dainoje – tautos dvasia“ įkvepia ir skatina pajūrio krašte švenčių organizatorius ir dalyvius burtis dainai. Kaip sako šios šventės meno vadovas Algirdas Šumskis: „juk tokių švenčių tikslas ir yra per lietuvišką dainą skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai ir jos žmonėms, didingai Lietuvos istorijai ir jos kultūrai“. Į šiųmetę Vakarų krašto Dainų šventę suvažiavo apie 250 kolektyvų – chorų, etnografinių ir folkloro ansamblių, orkestrų ir šokėjų iš visos Lietuvos. Tradiciškai renginys prasidėjo Liepų alėjoje dalyvių rikiavimusi eisenai. Čia šventės dalyvius ir miesto svečius pasveikino kariliono varpų muzika. Su dainomis į Vasaros estradą atžygiavusius šventės dalyvius aplodismentais pasitiko gausus būrys žiūrovų.


Dainų šventė prasidėjo chorų atliekama XVI a. Mažosios Lietuvos giesme „Gyvenimą tas turės pašlovintą…“ iš Martyno Mažvydo „Giesmių krikščioniškų“. Didingai suskambo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ bei Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“…  Suaugusiųjų chorus keitė vaikų atliekamos dainos ir smagūs šokiai, kanklių ansamblių ir skudutininkų liaudiška muzika bei ritmingi pučiamųjų instrumentų  orkestrai. Į taktą ošė ir bangavo galinga  dainininkų  jūra. Šventėje skambėjo XX-XXI a. lietuvių kompozitorių chorinės dainos apie Lietuvą, jūrą, gimtinę…

Už suteiktą galimybę pažinti Klaipėdos kraštą ir dalyvauti prasmingoje šventėje bei finansinę paramą moterų choras „Žemyna“ nuoširdžiai dėkoja UAB „Highlife“, UAB „Likmerė“ ir Ukmergės kultūros centro direktorei  Rasai Graužinienei.

Nuotraukos iš moterų choro "Žemyna" foto archyvo.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau