Dvejus metus trukęs „Femin‘Art“ projektas - baigėsi. 2014 metų rudenį prasidėjusiame, prancūzų inicijuotame projekte dalyvavo moterys iš trijų Prancūzijos regionų, Vengrijos ir Lietuvos. Lietuvai projekte atstovavo ukmergiškės, kurios liepos pradžioje buvo pakviestos dalyvauti finaliniame projekto etape Prancūzijoje. Apie kelionę į Prancūziją papasakojo projekto Ukmergėje vadovės - Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos ir Ukmergės meno mokyklos dailės skyriaus dailės mokytoja ekspertė - menininkė Romualda Zareckienė, dailininkai  - Sonata Ordė ir Egidijus Darulis.

Kelionė į Prancūziją prasidėjo dar gerokai prieš projekto baigiamuosius renginius. Birželio 30 – liepos 5 dienomis dvylika ukmergiškių buvo pakviesti į Aukštutinės Normandijos regioną, Seine - Maritime departamentą, į 25-ą jubiliejų švenčiantį tarptautinį festivalį „Linas adata“. Pasak jame dalyvavusių ukmergiškių, tai tradicinis ir didelis festivalis – linų fiesta, populiarinanti linus. Jis apima 15 miestelių ir kaimų. Kasmet į šį festivalį kviečiami profesionalūs dailininkai, dizaineriai, rengiamos parodos, vyksta meninės atelje. Kūriniuose vyrauja lino medžiagos, vyksta didžiulė mugė.



Ukmergiškiai įsikūrė kaime Houdetot, Saint-Pierre-Le-Viger kaimo bažnyčioje surengė savo kūrinių parodą. Parodoje menininkės: Laima Dzigaitė demonstravo paveikslus su žolynų grafika, Sonata Ordė - pristatė  savo kostiumus iš lino, koliažus, papuošalus moterims, Romualda Zareckienė - parodoje eksponavo instaliacijas iš lino pluošto. Dalis eksponuojamų kūrinių prieš 5 metus buvo eksponuoti Prancūzijoje, Kliuni mieste. Mūsų menininkų kūryba sulaukė didelio susidomėjimo - per tris dienas parodą aplankė apie pusantro tūkstančio žiūrovų: prancūzų, olandų, vokiečių. Žiūrovai ne tik domėjosi paroda, klausinėjo, bendravo su menininkais, bet ir dalyvavo menininkų organizuojamose meninėse atelje, kuriose išbandė įvairias lino technikas. Kostiumu paradas vyko Silleron pilyje, netoli Angiens kaimo. Šeimininkė ir prancūzė menininkė Brigitte Bourdon sudarė sąlygas apžiūrėti ir kitų menininkų parodas, nuvežė prie Lamanšo sąsiaurio, pasigrožėti titnaginiais krantais, uolomis, aprodė senąją architektūrą, būdingą tik Normandijai. Menininkai iš Ukmergės liko sužavėti vietinių gyventojų svetingumu, nuostabia žydinčia gamta, puikia architektūra ir parsivežė įkvėpimo kūrybai.

Po penkių dienų - septynių valandų kelionė į visiškai kitokį Prancūzijos regioną -  Burgundiją, kur laukė pagrindinis kelionės tikslas – Europinio projekto „Femin‘Art“  baigiamasis renginys. Prie jau anksčiau į Prancūziją atvažiavusių 12 ukmergiškių prisijungė dar 11 moterų, dalyvavusių projekto meninėse veiklose, taip pat atvyko grupė iš Martfu miesto (Vengrija) ir moterys iš trijų Prancūzijos regionų. Susidarė 80 žmonių grupė. Apsigyvenome Burgundijos regione, Sona ir Luara departamente, Dompierre - les - Ormes miestelyje, kuriame vyko meninės atelje: „Pasaulio dainos“, „Kalba suknelės“, „Pasaulio muzika“, pokalbiai, koncertai, susitikimai, seminarai, manifesto „Moterys kalba“ išsakymai. Muzikinėse dirbtuvėse menininkai galėjo išbandyti perkusinių instrumentų skambesį, mokėsi dainuoti lietuviškai, prancūziškai, vengriškai, itališkai. Meninėse atelje „Kalba suknelės“ – kūrė sukneles, kurios atspindėjo moterų mintis.

Svarbiausias momentas buvo projekto metu sukurtų kūrinių plakatų paroda - pristatymas. Kiekvienos šalies meninių grupių vadovės pristatė moterų sukurtus kūrinius. Lietuvių darbus pristatė projekto „Femin‘Art“  kūrybinės grupės iš Ukmergės meninės dalies vadovė R. Zareckienė. Buvo įdomu pamatyti visus kūrinius vienoje vietoje. Buvo išsakytą daug minčių, svarbių moterims. Kaip paaiškėjo, jos labai panašios: asmeninės, globalios, socialinės.  Projekto vadovė Šantal Tramoy padėkojo visiems dalyvavusiems ir informavo, kad ši paroda keliaus po įvairius miestus. Mes taip pat tikimės ją išvysti ir Ukmergėje.



Projekto tęsinys - performansas „Moterys kalba“ Kliuni mieste (apie 15 000 gyventoju). Šiam performansui vietinės moterys atvežė savo sukneles. Lietuvės ir vengrės vežė sukneles, pasirinktas iš močiučių skrynių ar dėvėtas jaunystėje. Meninėse dirbtuvėse atvežtos suknelės turėjo tapti manifestu, diskusijose reikėjo atrasti idėją ir meninėmis priemonėmis atskleisti ją savo suknelėje.
Performansas prasidėjo Cluny miesto centrinėje aikštėje. Pirmiausiai miesto gyventojus pasveikino projekto dalyviai - būgnininkai, moterys dalį sukurtų suknelių sukabino ant gyvatvorės, medžių. Visas kitas sukneles išsidalino ir išsirikiavę perkusijų garsų ritmo lydimos nužygiavo į viduramžių vienuolyno kiemą. Skambant mušamųjų instrumentų garsams, moterys išsirikiavo pagal menininkės Brigitte Bourdon projektą ir, šokdamos pagal ritmą, klojo sukneles ant laiptų. Po to laiptų papėdėje visos projekto dalyvės dainavo įvairiomis kalbomis. Performanse dalyvavo apie 80 žmonių. Vienu metu plakė daug širdžių, sklandė jausmų, tai turėjo atkreipti dėmesį, kad mes moterys norime būti laisvos, nepriklausomos, norime dirbti, kurti tai ką norime, norime, kad mūsų nežemintų, mes nenorime kariauti, norime padėti, būti sveikos, būti mylimos. Tai išreikšti padėjo meno formos. Dalyvės dar kartą įsitikino, kad menas - galinga jėga, ji gali padėti pakeisti pasaulį.

Kiekvieną vakarą projekto dalyviai turėjo galimybę pabendrauti, susipažinti su vietine kultūra. Žiūrėjo spektaklį su žirgais, kurį rodė moteris - akrobatė.  Vienas vakaras buvo skirtas muzikai. Prancūzai, vengrai, lietuviai grojo, dainavo, mokė savo šokių. Ukmergės krašto dainas dambrelio garsais ir dainomis pristatė Kristina ir Egidijus Daruliai.

Lietuvių viešnagė Prancūzijoje sutapo su liepos 6 diena, kai visa Lietuva gieda himną.  Keliaudami į Cormatin miestelį  21 valandą vakaro Lietuvos laiku susikibę rankomis sugiedojo tautišką giesmę.  Palaikydami šią gražią akciją vengrai ir prancūzai lietuviams plojo.


Atsisveikinimo vakarą moterys skaitė manifestą, kuriame išsakė savo lūkesčius, pasižadėjimus, pasikeitė dovanomis. Buvo liūdna atsisveikinti. Ten ukmergietės sužinojo, kad  dalis prancūzų projekto dalyvių rugpjūčio mėnesį atvyks į Ukmergę.

Rugpjūčio 21 - 23  dienomis prasidėjo paskutinis projekto etapas, kuris vyko Vepriuose, sodyboje „Juodasis namas“. Čia menininkai bendravo dailės kalba. Vyko meninės dirbtuvės, kurias planavo ir vedė  projekto „Femin‘Art“ meninės dalies vadovė R. Zareckienė. Prie prancūzų meninių veiklų prisijungė ir ukmergiškės. Kūryba vyko individualiai ir grupėse. Kalbos beveik neprireikė - menininkai bendravo piešdami, jausmais, žvilgsniais.
 
Pirmos dienos užduotis buvo „Moteris gamtoje“. Atliekant užduotį reikėjo stebėti augalus, medžius ir pastelėmis piešti arba tapyti toje aplinkoje draugą. Po to surengta improvizuota paroda, kurios metu kiekvienas menininkas pristatė savo idėjas. Antrą dieną moterys kūrė žemės meną - iš gamtinių medžiagų reikėjo sukurti kompoziciją „Amžinybės ratas“. Kuriant šią kompoziciją reikėjo ieškoti idėjų, rinkti medžiagas, jas dėlioti ir darbą pristatyti. Trečią dieną projekto dalyviai tapė ant akmenukų tema „Uogų, vaisių kelias“. Menininkai dirbo individualiai, bet iš visų darbų buvo sukurtas bendras kūrinys. Menininkai kiekvieną akmenuką  pristatė ir sudėjo į liniją. Pasak Romos Zareckienės - linija priminė kartu nueitą kelią, kuriame sudėti visi mūsų jausmai, bendros veiklos, kūryba ir draugystė, ir kuris kaip ir baigėsi, bet visada lieka viltis, kad kelias nesibaigia, jis kažkada kažkur mus suves. Juk gyvenime nebūna nieko veltui.  

Šis projektas suteikė galimybę aplankyti šalis, susipažinti su jų kultūra, papročiais, kulinarija, pamatyti daug meno kūrinių ir architektūros, įgijome naujų draugų, patyrėme jausmų, bendravimo ir kūrybos džiaugsmo,  padėjo atrasti bendrumo, pasitikėjimo, vilties - kad kai mūsų daug, mes ir galime daug, nors ir esame toli vienas nuo kito. Pasaulis yra mažas...

Nuotraukos?... įvairių projekto dalyvių...

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau