Dvi savaites Vaitkuškio kaime esančioje didikų Kosakovskių dvaro sodyboje sklandė kūrybos dvasia. Ją skleidė Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837 - 1905) provaikaitis, Lenkijoje gyvenantis dailininkas Pavelas Šanajca (Pawel Szanajca) kartu su keturiais bendraminčiais – kaimyninės šalies menininkais, surengę pirmąjį tarptautinį plenerą. Tai – dar vienas žingsnis tęsiant praėjusiais metais prasidėjusį Vaitkuškio dvaro ir jo buvusių savininkų veiklos istorinį atgimimą.

Pernai spalio mėnesį atliekant archeologinius tyrimus Pašilės kapinėse, čia palaidoto grafo S. K. Kosakovskio kapavietėje aptiktas 20 kvadratinių metrų ploto iš plytų sumūrytas rūsys su jame sukrautais daugiau kaip dešimt karstų. Tai sudomino jo palikuonis. P. Šanajca su žmona Anira Vojan (Wojan) bei dukra Olivia 2015 metų pabaigoje atvyko į Ukmergę ir čia beveik savaitę viešėjo.

Tuo metu, bendradarbiaujant su rajono savivaldybe, sutarta imtis tarptautinio projekto – įsteigti Kosakovskių istorinį edukacinį institutą. Kadangi A. Vojan yra Kosakovskio fondo, įkurto siekiant saugoti ir propaguoti Jono Eustachjaus Kosakovskio, S. K. Kosakovskio sūnaus, paskutinio Vaitkuškio savininko, gydytojo ir dailininko istorinį bei kultūrinį palikimą, prezidentė,  ji sutiko, kad vienu iš instituto steigėjų taptų Kosakovskio fondas.

2016 m. kovo pabaigoje į bendradarbiavimą įsijungė ir Ukmergės kraštotyros muziejus pasirašęs keturšalę bendradarbiavimo sutartį su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, Nacionaline M. Mažvydo biblioteka ir Kosakovskio fondu.

Sutarties pasirašymo dieną Kraštotyros muziejuje buvo pristatytas tyrinėtojos J. Mulevičiutės parengtas fotografijų albumas „Vaitkuškis. Grafas Stanislovas Kosakovskis (1837–1905) ir XIX amžiaus mėgėjų fotografija“, atidaryta iš M. K. Čiurlionio muziejaus atkeliavusi paroda „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“.

S. K. Kosakovskis užsiėmė ne tik fotografija, bet ir domėjosi istorija, heraldika, genealogija. Grafas dirbo Lenkijos karalystės Heraldikos komisijoje, Reikalų komitete, Valstybės taryboje, buvo Rusijos imperatoriaus dvaro kamerheras. 1876–1885 m. ėjo Ukmergės apskrities taikos teisėjo pareigas, 1879–1883 m. jis buvo Ukmergės miesto burmistras (tuo metu miesto vadovo pareigos vadinosi - "Miesto Galva"). Jo rūpesčiu iškilo pastatas, kuriame dabar įsikūrusi rajono savivaldybės administracija, taip pat jis rūpinosi gaisrinės bokšto statyba.

Gegužės mėnesį Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centre vyko pirmoji tarptautinė konferencija „Dabartis yra istorija. Kuo Kosakovskių palikimas yra šiuolaikinėje Europoje?“ Ją organizavo rajono savivaldybė, Kosakovskio fondas ir Kraštotyros muziejus. Renginyje dalyvavo ir svečiai iš Lenkijos – A. Vojan, Olštyno Varmijos ir Mozūrijos universiteto profesorius N. Kasparek, šio universiteto doktorantas M. Klempert ir kiti. Pranešimus skaitė Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos darbuotojai, kiti pranešėjai. Iš Baltarusijos atvykęs muziejininkas Y. Volkau pristatė Kosakovskių indėlį Didžiosios Berestovicos miesto vystymuisi ir kultūrai, istorikas M. Parasiatnikau rodė ir komentavo nuotraukas, kuriose užfiksuotas Kosakovskių palikimas: Didžiosios Berestovicos dvaras, aplinkiniai bajorkaimiai, bažnyčia, kurios fundatoriumi buvo Stanislovas Feliksas Kosakovskis. Konferencijos metu akcentuota, jog labai svarbu rinkti, saugoti bei propaguoti unikalų grafų Kosakovskių istorinį, kultūrinį bei meninį palikimą. Daug prie to prisideda Kosakovskio fondo administruojamas internetinis tinklapis "Wojtkuszki.eu", kuriame yra ir lietuviška tinklapio versija. Tinklapio laukia kardinalūs atnaujinimo ir tobulinimo darbai, bet ir šiuo metu jame yra tikrai gausu įvairiapusės istorinės (ypač vizualinės) medžiagos.


Kalbėdamas apie plenerą P. Šanajca pasakojo, jog atvykęs ir pamatęs Vaitkuškį, apylinkių gamtą, kraštovaizdį, taip susižavėjo, jog pasikvietė ir draugus. Juos pristatydamas Pavelas užsiminė, kad kai kurie nuolat keliauja per pasaulį, yra įsikūrę įvairiose šalyse, į Lenkiją grįžta tik atostogų. Naudodamasis proga jis kolegas ir atsivežė į prosenelio kraštą. Tai – žymūs menininkai, tačiau į Lietuvą jie atvyko inkognito – nenorėdami atskleisti asmenybių. Anot Pavelo, buvusiame dvare, kur virte virė kultūrinis gyvenimas – buvo statomi spektakliai, susitikdavo ir diskutuodavo šviesuoliai, buvo kaupiamos knygos, fotografijos, jau beveik šimtą metų nieko panašaus nevyko. „Mes esame lyg tos bakterijos, kurios vėl sujudins, atgaivins, prikels naujam gyvenimui tai, kas užmiršta“, – vaizdžiai apibūdino savo misiją grafų palikuonis.

Jis neslėpė, jog visus atvykusius labai pakerėjo čionykštė aplinka. Gražiausius pasaulio kampelius aplankę dailininkai ir fotografai Vaitkuškyje ir Ukmergės apylinkėse atrado naujų potyrių, netikėtų meninių vaizdų ir temų savo kūrybai.

Jie stebėjosi, kad čia dangus tokio paties mėlynumo, kaip pietų kraštuose, jog saulė, debesys, vanduo, pastatai sukuria neįtikėtiną spalvų, vaizdų žaismą. „Tai – ypatinga vieta, suteikianti didžiules galimybes kūrėjų fantazijoms įgyvendinti“, – pabrėžė dailininkas.

Pavelas prisipažino, kad Vaitkuškyje pajuto, jog jis tapo menininku dėl prosenelio Stanislovo Kazimiero genų. „Čia pabuvęs aš taip pat supratau, kodėl jis ėmėsi kūrybos – tai paskatino unikali vieta“, – įsitikinęs dailininkas.

Svečias sakė, jog sukurti darbai (šypsodamasis jis pridūrė, jog kūrybinis procesas vyko nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro) gruodžio mėnesį bus eksponuojami Lenkijoje, Varšuvoje, vėliau tikimasi juos atvežti ir į Ukmergę.

Nors praėjusią savaitę menininkai išvyko, kūrybos ciklas čia ir toliau bus tęsiamas. Pavelas pasidžiaugė, jog randama bendra kalba su dabartiniais šio dvaro šeimininkais, su jais sutarta dvaro patalpas išsinuomoti pusmečiui.

Dalydamasis ateities planais Pavelas minėjo, jog kitais metais vėl norima suruošti plenerą. Tikimasi į jį pakviesti ir Ukmergės rajono kūrėjus bei išplėsti kūrybinių vietų diapazoną – pavyzdžiui, vykti į Veprius, Pabaiską, kitas rajono apylinkes, kurios taip pat yra savitos, nepakartojamos. „Kai su fotografu važiavome per Veprių apylinkes, jis kas kelias akimirkas vis paprašydavo sustoti, kad galėtų fotoobjektyve užfiksuoti tai, ką pamatė“, – prisiminė išvyką menininka

Plenero metu sukurti darbai yra skelbiami socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Fundacja Kossakowskiego“. P. Šanajca, demonstruodamas piešinius, fotografijas, komentavo jų kūrimo motyvus, ypatumus. Jis taip pat džiaugėsi, kad šie kūriniai sulaukė didžiulio susidomėjimo, nes šį puslapį aplankė ir Lietuvos, ir Lenkijos žmonės, ir jų kasdien daugėja.

Šaltinis - www.gzeme.lt 2016-09-14

Dainiaus Vyto ir P. Šanajcos fotografijos bei montažai.

Šiam turiniui kometarai išjungti.