Spausdinti

Balandžio 6 dieną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre atidaryta ukmergiškio dailininko, nusipelniusio meno veikėjo, „Lietuvos šviesuolio 2010“ Anatolijaus Stiško tapybos darbų paroda „Sinfonia Pastorale“. Ji skirta autoriaus 80 metų jubiliejui. Tą patį vakarą didžiojoje teatro fojė, šalia eksponuojamų tapytų drobių, svečiai rinkosi ir į dailininko albumo „Sinfonia Pastorale iš Lyduokių kaimo“ antrosios knygos pristatymą.

Renginio vedėjas, parodų kuratorius, Albinas Voluškevičius pristatė jaunuosius atlikėjus – Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriaus styginių orkestrą, vadovaujamą pedagogės Marijos Virginijos Mažeikienės, kurie ir pradėjo šventinį vakarą, savo muzikavimu sužavėję į teatrą susirinkusią Panevėžio publiką: autoriaus  kolegas dailininkus, fotomenininkus, žiniasklaidos atstovus. Jau grįždami namo, ukmergiškiai juokavo, kad fotografai jaunuosius smuikininkus, violončelininkus fotografavo net pritūpę, renginio vedėjui teko juos nuo vaikų vos ne varu varyti, nes negalėjo pradėti savo iškilmingos kalbos.

Teatro aktoriai Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė ir Laimutis Sėdžius skaitė ištraukas iš A. Stiško knygos apie vaikystės prisiminimus, kurie lydi visą gyvenimą ir šildo sielą, apie jam brangius žmones, tarp kurių – ir jį auginusi, 103 metus pragyvenusi  močiutė, ir jo paveikslo herojė, kaimynė, 83 metų ponia Jadzytė, gyvenanti savo žydinčiame sodelyje.


Paklaustas, iš ko susideda paveikslas, dailininkas sakė: iš meilės brangiems žmonėms ir vaikystės prisiminimų, didžiojo meno genijų dvasios, žavesio ir įkvėpimo, gimtosios sodybos – pievų, sodų ir prinokusių obuolių kvapo, pirmapradžio alsavimo žvaigždėtame danguje ir jo pedagogų pastangų, sieloje uždegusių fakelą. O pats brangiausias jam – jo mokytojas Augustinas Savickas, tapytojas iš Dievo malonės.

Pasak filosofijos profesoriaus, akademiko Romualdo Grigo, A. Savicko drobėse alsuoja žmogiškasis dramatizmas ir tragizmas, o iš A. Stiško drobių sklinda gėris ir grožis. Tarsi gyventume grožio pasaulyje. Ukmergiškis dailininkas turi ypatingą begalybės ir amžinybės pajautą ir išskirtinį sugebėjimą tai įprasminti savo drobėse. „Nedaug mes turime išpažintinių kūrėjų tekstų. Tai poeto Justino Marcinkevičiaus „Dienoraštis be datų“, menininko Jono Meko „Laiškai iš niekur“, dailininko Augustino Savicko albumas  „Senojo tapytojo dienoraštis“. Dabar sklaidome Anatolijaus Stiško knygą „Sinfonia Pastorale iš Lyduokių kaimo“. Tai vieno tapybinio paveikslo gimimo istorija, netikėtas ir, svarbiausia, brandus vaisius“, - teigia Lietuvos edukologijos universiteto rektorius, akademikas, profesorius Algirdas Gaižutis.

Vakaro metu dailininką sveikino ir Vlado Šlaito viešosios bibliotekos atstovai – direktorė Rasa Griškevičienė, Bibliografijos-kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliografė Rimutė Gribėnienė, dailininkė Kristina Darulienė. Viešosios bibliotekos direktorė perdavė parodos autoriui rajono savivaldybės vadovų sveikinimus jubiliejinės parodos ir knygos sutiktuvių proga. A. Stiško Ukmergės bei Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosioms bibliotekoms įteikė dovanų savo naująjį albumą, pakviesdamas jų vadovus uždegti atminimo žvakutę išėjusiems menininkams.

„Dievas davė talentą išrinkęs štai tave, - teigia parodos autorius. - Darbas davė meistriškumą įvaldyti viską drobėje. Meilė pagimdė tavo giesmę, kuri netelpa tavyje. Ir tu ją sustyguok kaip savo maldą. Ir niekada neužmiršk senų išminčių žodžių, įrašytų Evangelijoje „Nukreipk savo valtį į žvaigždes...“
  
Valentino Pečinino nuotraukos.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau