Ant Siemanio upelio kranto, pievoje aplink aukštą lietuvišką beržą, lanku susėdusi, sustojusi gausybė žmonių - senoliai, vaikai,  jaunimas, šeimos su vaikiškais vežimėliais, o viduryje, šalia beržo kamieno skaitomos eilės, skambanti gitara ir dainuojama poezija. Štai tokia buvo šiemet „Žydinčios vyšnios šakelė“ Sližiuose - paprasta, be pompastikos, be fanfarų, bet tuo pat metu didinga, su ypatinga permainų dvasia.

Šventėje buvo apdovanotas ir vienintelis, išskirtinis poetas, nes nuo šiol "Žydinčios vyšnios šakelė" - nebe konkursas, kuriose, kaip varžybose galima laimėti prizą. Šios šventės laureatas poetas iš Siesikų Romas Raila niekada nebūtų siuntęs savo eilėraščių į tokią „Šakelę“, kokia buvo iki šiol, kaip ir į jokį kitą konkursą. Niekada nebūtų bandęs varžytis, rungtyniauti su kitais, tačiau kas jį skaitė, supranta - jis talentas vertas pripažinimo, prilygstantis iškiliausiems mūsų klasikams ir jis rašo drąsiai apie tai, kas svarbu žmonėms šiandien. Jis ne žongliruoja įmantriais išsireiškimais, o bando perduoti svarbią žinią – jog ramiai gyventi netikrame glamūriniame pasaulyje toliau nebegalima. „Rašyk, kažką daryk su šia padange“ – toks šventėje įvertintos Romo eilėraščių rinktinės pavadinimas.

Literatūrinio kūrinio Gimtinei šventėje „Žydinčios vyšnios šakelė“ nuo šiol skambės ir eilės, ir dainuojamoji poezija, ir literatūra su visais įmanomais jos žanrais. Nes reikia „kažką daryti su šia padange“, privalom  surasti būdų kaip sudominti ir pritraukti žmones. Juk galime iki užkimimo sakyti eiliuotą tiesą siaurame žinovų ir mėgėjų rate, tačiau ko bus vertos net ir geros eilės, jeigu jų negirdės žmonės? Ar turėtų tokia šventė prasmę? Juk poezija - tai būdas perduoti žinią žmonėms.

Šį kart palanku buvo viskas: nuostabus oras, sužaliavusi gamta, žymūs šventės svečiai: aktorius, skaitovas  Petras Venslovas, dainuojamosios poezijos kūrėjas Gediminas Storpirštis...,  tačiau svarbiausia - Sližių žmonės, kurie patikėjo, jog jie yra reikalingi ir susirinko į šventę taip gausiai, kaip jau labai labai seniai besirinkdavo į panašius kultūrinius renginius. Čia didžiausias pasiekimas. Vien dėl to buvo verta daryti šią šventę.

Fotografijos - Valentino Ryčkovo

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau