Lapkričio 15 d. Ukmergės meno mokyklos muzikos skyriaus salėje, kaip kamerinių teatrų ir performansų festivalio "Camera obscura" programos dalyviai, viešėjo trys garso performeriai: vilniečiai Simonas Nekrošius ir Alanas Gurinas bei "senas" festivalio "Camera obscura" bičiulis ir dalyvis kaunietis Arma Agharta (Armantas Gečiauskas), kuris ir buvo šio pasirodymo kuratorius.

Pirmasis į savadarbių garsų skleidimo instrumentų konstrukciją "įsitaisė" S. Nekrošius, kuris balso ir pačių įvairiausių daiktų, kurie dažniausiai su garso generavimu neturi nieko bendro, pagalba paskleidė ritmiškai duslių garsų kakofoniją, kuri, vienok, kartu su pačio performerio kūno plastika, buvo įdomi  ir įtraukianti bei sulaukė šiltai audringos žiūrovų, kurių dauguma tikrai turėjo supratimą apie performanso specifiką, reakcijos.

A. Gurinas buvo gerokai santūresnis ir iš esmės "žaidė" su vienu instrumentu - savo gamybos "kanklėmis", todėl jis klausytojus "panardino" į lėtų, meditatyvinių garsų erdvę, kartais pademonstruodamas netgi vaikščiojimo stygomis įgūdžius. Jo performansas, ko gero, buvo artimas netgi muzikavimui, nes vienas instrumentas išlaikė pagrindinę žemo gaudesio liniją, paįvairinamą įvairiais autoriaus improvizaciniais inkliuzais bei garsinėmis atšakomis.

A. Agharta, atlikęs performansą "animacinis šamanas", daugiausiai "grojo" savo kūnu, elektronikai reaguojant į jo artėjimą ir tolsmą. Be viso to, performeris išėjo į scena su rėksmingai blizgia scenine apranga, peruku, naudojo kaukę, balso moduliacijas ir nuolatinį ritmišką lingavimą, kas iš tikro panašėjo į šamanišką šokį, kuris tarsi paspartino laiko tėkmę ir dvidešimties minučių pasirodymas, atrodo, pralėkė akimirksniu...

Be abejo, didelis "dėkui" Ukmergės kraštotyros muziejui, paskolinusiam garso stiprinimo aparatūrą šiam intensyviai žaviam vyksmui.

A. Gudo ir D. Vyto fotografijos. 

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau