Lietuvos gimtadienio dieną paminėtas ir Laisvės paminklo atstatymo trisdešimtmetis.

Lietuvos gimtadienį Ukmergė pasitiko plazdant tautinėms trispalvėms ir šviečiant skaičiui 30 ant Laisvės paminklo. Šis skaičius simbolizuoja ne tik Valstybės nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį kovo 11-ąją, bet ir Laisvės paminklo atstatymo trisdešimtmetį.

Iškilmės prasidėjo Lietuvos valstybės vėliavų pakėlimu. Jas pakėlė Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos šauliai. Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“, renginio vedėjas Vidmantas Krikštaponis priminė aplinkybes, atvedusius tautą į laisvę ir sveikinimo žodžiui pakvietė rajono savivaldybės merą Rolandą Janicką. Pastarasis pakvietė su dėkingumu prisiminti signatarus, pasirašiusius Vasario 16-os nepriklausomybės aktą, savanorius ir tūkstančius savo tėvelių, senelių ir prosenelių, kurie kūrė Lietuvą, puoselėjo Lietuvą ir kurie į mūsų rankas atidavė Lietuvą. Seimo narys Juozas Varžgalys paminėjo, kad šiandien gimtadienį švenčia ne tik Lietuva, bet ir kiekvienas lietuvis.

Vasario 16-ąją suėjo ir 30 metų, kai atstatytas paminklas „Lituania Restituta“ - tautos Laisvės simbolis. Pamatai atstatomam paminklui padėti ir iškilmingai pašventinti 1989 m. gegužės 15 dieną. Paminklo pamatuose įmūrytoje kapsulėje yra įdėtas raštas su žodžiais: „1928 metų gegužės 15 dieną šioje vietoje buvo padėti ir iškilmingai pašventinti pamatai Lietuvos nepriklausomybės paminklui „Lituania Restituta“. Bet, Tarybų Sąjungai 1940 metais okupavus ir aneksavus Lietuvos respubliką, prasidėjo pražūtingos dienos tautai ir jos laisvės paminklams. Tragiškas likimas ištiko ir Ukmergės paminklą. Su civilizuotam žmogui nesuprantamu pykčiu ir įsiūčiu, paminklas buvo sudaužytas ir giliai po žeme Kęstučio aikštėje palaidotas, kad niekada daugiau nebeprisikeltų ir nežadintų Lietuvos žmonėms laisvės troškulio, nebudintų nepriklausomybės vilčių. Bet laisvės dvasia gyva, ir mes atgimstame - ukmergiečių valia, pirmykščiu pavidalu atkurtas ir senoje vietoje atstatytas paminklas tegu kalba būsimosioms ukmergiečių kartoms apie Lietuvos atgimimą.“

Svarbiausiu žmogumi, atstatant paminklą tapo Juozas Daunys – Ukmergės 2-os kelių statybos valdybos vyriausias inžinierius. Jo iniciatyva taip pat buvo rasta originali paminklo anotacinė lenta bei Vytis. Kalbėdamas J. Daunys prisiminė praėjusius laikus, to metu įvykius, politinę situaciją.
 
Rajono vadovams, politinių partijų, judėjimų, jaunimo organizacijų atstovams, ukmergiškiams padėjus gėles prie paminklo nuaidėjo istorinio pabūklo salvė. Ji skirta Lietuvos valstybei, Laisvei ir Nepriklausomybei. 

Prie paminklo dainavo Kultūros centro jungtinis choras, sudarytas iš mišrių chorų „Vyturys“, „Tremtinys“, „Magnifikat“ ir moterų choro „Žemyna“ dalyvių. Prie paminklo buvo galima apžiūrėti istorinių nuotraukų, kuriose užfiksuoti paminklo atstatymo darbai, parodą. Ją pristatė Ukmergės kraštotyros muziejus.

Vasario 16-ąją, kaip ir kasmet, surengtas tradicinis bėgimas Pabaiskas - Ukmergė. Pradėję bėgti Pabaiske sportininkai finišavo neįprastoje vietoje – prie piliakalnio. 11 600 metrų ilgio trasą šiais metais panoro įveikti 176 bėgikai iš 20 šalies miestų ir rajonų.

Moterų tarpe trasą greičiausiai įveikė vilnietės - Rūta Cimarmanaitė (46 min. ir 32 sek.), antra -  Rūta-Marija Trimonytė, trečia - Ramunė Petrulytė. Vyrų tarpe greičiausi taip pat buvo vilniečiai. Pirmas - Marius Dijokas (38 min. 35 sek.), antras - Giedrius Juška, trečias - Remigijus Šnioka. Pagerbti vyriausias bėgikas (76 m.) Romualdas Limantas iš Kauno ir jauniausias (15 m.) Tomas Juodvalkis iš Riešės.

Iš ukmergiškių trasą greičiausiai įveikė 16 vietą moterų tarpe užėmusi Vilma Zarankaitė (55 min. 01 sek.) ir Gintas Gelūnas (42 min. 54 sek.), užėmęs 17 vietą vyrų tarpe.

Renginiams persikėlus į Kultūros centrą, susirinkusiems grojo meno mokyklos Muzikos skyriaus mokiniai Emilija Šlepetytė ir Ignas Šuminskas (jų mokytojas Tautvydas Kuoras, koncertmeisterė Laura Burneikienė).

„Mero padėkos ženklai“, šiemet minint Tautodailės metus, įteikti tautodailininkams Laimai Dzigaitei ir Vytautui Mackevičiui. L. Dzigaitė 1993 m. priimta į Lietuvos tautodailininkų sąjungą, jau 30 metų kuria žolynų grafikos technika. 2007 m. jai suteiktas Meno kūrėjo statusas. V. Mackevičius Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1987 m. 2007 m. jam sutektas Meno kūrėjo statusas.

Po „Mero padėkos ženklų“ įteikimo rodytas monospektaklis „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“, vėliau dokumentinis filmas „Partizanas“.

Nuotraukos - autoriaus.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau