Rugsėjo 16 d. Kaune, Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje buvo atidaryta Oksanos Judakovos paroda „Mažoji grafika/Mažieji tekstai“.

Dažnai menininkai sako, kad rezultatas juos mažai domina, jiems svarbiau procesas. O. Judakovai procesas pasimėgavimo neteikia, dažnai jis yra netgi skausmingas. Autorei svarbiau rezultatas. „Save iš šalies matau kaip mešką prie upelio: žiūriu, stebiu, laukiu… tada grybšnis letena aštriais nagais, sublizga saulėje žvynai – štai jis, gražuolis, – atvaizdas! Laimikis yra arba ne.“ – sako O. Judakova.

O. Judakova gimė Altajuje, Pietų Sibire, užaugo ir mokslus baigė Lietuvoje, kurį laiką gyveno Niujorke, kur sukūrė šeimą. Vėliau su šeima grįžo gyventi į Lietuvos kaimą.

Apie savo kūrybą O. Judakova pasakoja taip: „Baigus VDA Kauno fakultetą buvo ilgas laiko tarpas be kūrybos. Dailės akademijoje įgytas diplomas, deja, ne kiekvienam jaunam žmogui suteikia pasitikėjimo ir sparnus. Prie grafikos grįžau, o teisingiau – pradėjau kurti grafiką, gyvendama Niujorke. Ten įsigijome nuostabų, sunkų, grynos geležies Made in America – iš tų laikų, kai buvo gaminami tikri daiktai – grafikos presą. Dalyvauti parodose padrąsino JAV būdingas demokratiškumas: turi kūrinių? nori dalyvauti parodoje? – už nedidelį dalyvio mokestį siųsk savo darbus konkursui; mums nesvarbu tavo pavardė, alma mater ar pažinčių ratas; jeigu tavo darbas kompetentingai žiuri komisijai pasirodys vertas, atsidursi parodoje, galbūt net ir šalia meno pasaulio žvaigždės.

Taip, iš pradžių nedrąsiai, o paskui vis azartiškiau, patekau į konkursines parodas grafikos meną populiarinančiuose centruose: Center for Contemporary Printmaking, International Print Center New York, Manhattan Graphics Center. (Į tas parodas patekę kūriniai eksponuojami ir šioje parodoje.)

Dabar grafiką kuriu nuolatos, kūrybai disciplinuotai skirdama 1/7 dalį savo laiko. Visada dalyvauju bendrose Ukmergės krašto menininkų parodose. Pastebiu, kad tose parodose grafikos darbų būna labai nedidelė dalis. Taip yra todėl, kad ši dailės rūšis yra „lėta“- reikalauja daug laiko, specifinės įrangos bei nepigių dailės priemonių. Studijas baigę dailininkai dažnai nutolsta nuo grafikos, nes fotografuoti, piešti ar tapyti yra paprasčiau ir greičiau (produktyviau).

Aš tęsiu dar Niujorke pradėtą religinės tematikos lino raižinių ciklą, spaudžiu monotipijas, fotografuoju. O kartais, jei koks man svarbus vaizdas nepasiduoda nei pieštukui, nei kameros objektyvui, jį aprašau.

Šioje parodoje eksponuoju įvairiais metais sukurtus ir niekur (ar mažai kur) nerodytus grafikos darbus. Ekspoziciją papildau trumpais literatūriniais tekstais.“

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba  ir Ukmergės rajono savivaldybė.

 Šaltinis - http://adamkuslibrary.lt

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau