Sausio 9 d. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos ir inovacijų skyriuje atidaryta Birutės Žilėnienės akvarelių paroda „Įsivietinimas – Įsižeminimas“. Autorė, kelioliką metų kūrusi keramikos srityje, šiuo metu tapo akvarele ir aliejumi, dalyvauja tapytojų pleneruose. Pati sakanti, jog molis reikalauja daugiau laiko, susikaupimo, pasiruošimo...

Kiekvienai asmenybei yra svarbus kraštovaizdis, kuriame jis gyvena. „Kraštovaizdis neretai esti susijęs su žmogaus būties ženklais. Švelniose B. Žilėnienės akvarelėse urbanistiniai motyvai yra beveik išstūmę gamtą, tačiau ji, būdama tiesiogiai nevaizduojama, čia egzistuoja paveikslų meninės raiškos ir pačios akvarelės skaidrumo dėka: pripildyta permatomų šešėlių ir atspindžių kūriniai leidžia  nujausti juose esantį oro substantyvumą ir lengvai dvelkiantį vėją, virpinantį ant medžio šakų likusius lapelius“ – rašė menotyrininkė Dalia Karatajienė 2023 m. apie Ukmergės kultūros centre vykusios Ukmergės menininkų parodoje eksponuojamus Birutės Žilėnienės kūrinius. Ši recenzija, autorės teigimu, tapo šios parodos atspirties tašku. Gilinimąsis į apylinkes, suvokti save per supančią gyvenamos vietos aplinką, leido jai „įsivietinti“, nurimti, atkurti vidinį ryšį. Autorė  prisiminė, kad ilgą laiką negalėjo tiksliai save identifikuoti priklausanti kokiai nors vietai. Jai teko gimti Karagandoje, gyventi Tauragėje, iš kurios tėvai buvo ištremti ir ši vieta kėlė daug skausmo, vėliau mokytis Šiauliuose, Kaune, gyventi Krikštėnuose, o paskui Ukmergėje. 12 kūrinių cikle akvarele užfiksuoti Ukmergės senamiesčio, Krikštėnų apylinkių (kuriose autorė vasaroja) vaizdai.

Stebint kūrinius žaviesi autorės architektūriniais piešimo gebėjimais. Skaidriai nutapytas Krikštėnų dvaro rūmas primena XIX a. akvarelisto Napelono Ordos kūrinius. Birutės teptuku užfiksuotas žalias, impresionistinis Ukmergės senamiestis alsuoja jaukia, savita seno miesto dvasia, nuteikiantis šviesiai ir kviečiantis čia apsigyventi, jį tyrinėti, bandyti įspėti istoriją iš paliktų laiko žymių. Senamiesčio fiksavimas ypač fotorealistine maniera yra vertingas ne tik meniniu, bet ir paveldo įamžinimo požiūriu. Laiko tėkmė keičia pastatus, gatves, detales, ir gyvendami greta, nespėjame pastebėti vykstančių permainų. Meninis kraštovaizdžio fiksavimas visada išliks svarbus...

Ši Birutės Žilėnienės paroda reprezentuoja Ukmergės kraštą, todėl būtų visiškai nekeista, jei autorės sukurti vaizdai „sugulę“ į atvirlaiškius ar albumą taptų rajoną pristatančia dovana, užmezgant dalykinius santykius su kitais rajonais ar šalimis.

Į parodos atidarymą susirinko būrelis autorės bičiulių, kolegų, mokinių, savivaldos atstovų. Birutė Žilėnienė kartu su vyru Audriumi Žilėnu įkūrė Ukmergės dailės mokyklą, vėliau tapusią Meno mokyklos dalimi. Ji vadovavo šiai mokyklai daugiau nei 20 metų, kartu su kitais meno pedagogais, išleido ne vieną menininkų kartą ir vienareikšmiškai prisidėjo prie kultūrinio gyvenimo egzistavimo.

Nuotraukos ir paveikslų reprodukcijos - autorės.