2024 m. sausio 6 d. Ukmergės kultūros centro parodų galerijoje atidaryta tapytojos mone Kielės - Raimondos Petraitės paroda „Vidinio ir išorinio grožio dialektika“.

Parodoje eksponuojami 33 autorės kūriniai. Pati autorė apie savo parodą rašo taip:

"Vidinio ir išorinio grožio dialektika" - tai ketvirtoji mones Kielės personalinė tapybos darbų paroda. Kūriniai, sukurti 2017-2023 metais, atspindi autorės požiūrį į šiuolaikinio pasaulio padarinius vidinio ir išorinio grožio suvokime. Paveiksluose pasakojama ne apie vidinio ir išorinio grožio atskirumą, bet apie jų tarpusavio sąveiką. Pabrėžiama, kaip mūsų regėjimas dažnai iškraipomas socialinių stereotipų ir grožio standartų. Keliamas šiuolaikinio grožio etikos klausimas - ar galima vizualiai atspindėti dvasios grožį. Autorė sprendžia klausimą apie vidinio ir išorinio grožio dialektiką, kurios suvokimas gali mus įkvėpti iš naujo vertinti grožį. Kūriniuose vystomos temos - tai šiuolaikinio pasaulio paveiktos žmogaus būsenos, ironiška kritika šiuolaikinės visuomenės normoms..”.

Mone Kielė kilusi iš Žeimių kaimo, esančio Ukmergės rajone. Kūrybos kelią, pradėjo Ukmergės Meno mokykloje bei Kauno taikomosios dailės mokykloje. Studijavo Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakulteto tapybos katedroje, kurioje įgijo dailės bakalauro laipsnį. Savo kalboje ji dažnai gerų žodžių negaili Ukmergės meno mokyklai, pabrėžia jos svarbą pasirinkime tapti menininke. Taip pat neslepia meilės ir prieraišumo savo gimtosioms vietoms. Žeimiuose  ji turi savo tapybos studiją, kuria labai džiaugiasi ir abejoja, kad panašią galėtų įsirengti Vilniuje ar Kaune. Gyvendama Vilniuje, menininkė grįžta kurti į savo kaimą. Jos darbuose atsispindi asmeninės laisvės kūrybinis impulsas, apvaldytas pasirinkta ekspresionistinės tapybos technika. Pati mone Kielė sako, kad tapyboje jai svarbiausia pati tapyba.

Žiūrovą pasitinkanti nevaržoma energija ir grynų, ryškių spalvų doze, paroda itin tinkama prasklaidyti žiemos snaudulį. Atlikta gestiška tapymo maniera, mone Kielės tapyba pulsuoja kolorito kontrastais. Paveiksluose puikiai dera ekspresyvūs aliejinių, emalinių dažų potėpiai bei nutekėjimai, kartu su pastelės ar markerio piešinio motyvais. Dauguma jų didelio formato, eskiziški. Paveiksluose vaizduojamos moterys, be jas supančios aplinkos, todėl dėmesys sutelkiamas į pačią figūrą. Moterų pozos išsako tapytojos mintį ar emociją, kūrinio suvokimą taip pat papildo ir pavadinimai. Žiūrint į paveikslą ir skaitant jo pavadinimą, jaučiama autorės ironija.

Dalis paveikslų – autoportretai. Ekspozicija pradedama įdomia kompozicija, kurią sudaro šešios mone Kielės tapybos paletės ir trys jau įrėminti darbai. Taip publikai pateikiamas procesas „nuo-iki“, supažindinantis ne tik su individualia tapymo proceso dalimi, bet ir atspindi įvardintą parodos temą – vidinio ir išorinio grožio dialektiką. Paletė – tai tapytojo virtuvės įrankis, kūrybinio proceso dalis, o nutapytas ir įrėmintas paveikslas – tai jau tarsi patiekalas, pateiktas į išorę. Tarp darbų tarsi brėžiamas lygybės ženklas, pusiausvyra, tarp proceso ir rezultato.

Ši paroda tęsia pažintį su Ukmergėje kuriančiais, ar iš jos kilusiais menininkais. Dar 2022 metų rudenį pradėtą parodų ciklą, skirtą 2023 metais minėto miesto 690-mečio jubiliejui, tęsiame ir 2024 metais.

Paroda veiks iki 2024 m. vasario 3d.

Nuotraukos ir reprodukcijos - autorės.