Ukmergės kultūros puslapiai

Gegužės 11-18 dienomis ukmergiškis skulptorius Ričardas Širvelis dalyvavo Ukmergės mieste-partneryje Podolės Kamenece vykusiame skulptorių simpoziume. Mūsų rajono skulptorius į šį renginį pakvietė jo organizatorius Sergejus Kliapetūra. Tikėtina, kad jis tai padarė skatinamas ne tik mūsų miestų partnerystės fakto – prieš kelis metus S. Kliapetūra dalyvavo akmens skulptorių simpoziume Vepriuose, kur bendras darbas bei betarpiškas bendravimas greitai suartino ir „krūvon sulipdė“ visus kartu čia dirbusius šios nelengvos profesijos išpažinėjus, tad kvietimas buvo skirtas ne tik kolegoms, bet ir bičiuliams.

Gaila, kad tik vienas R. Širvelis sugebėjo ištrūkti iš kasdienybės gniaužtų, bet Ukmergė dėl to gėdos tikrai nepatyrė – per savaitę R. Širvelis sukūrė tris skulptūras: „Žydintys akmenys“, „Šaltinis“, „Nuotaika“. Žinia, prie tokio produktyvumo nemažai prisidėjo ir tai, kad simpoziumo dalyviai skulptūroms naudojo minkštą ir lengvai apdirbamą Podolės Kameneco apylinkėse randamą smiltainį, tačiau „Žydinčius akmenis“ R. Širvelis sukūrė iš bazalto – vieno kiečiausių akmenų. Jį apdirbant Ričardui daug padėjo Sergejus Radčenko – skulptoriaus bendradarbis IĮ „Akmenora“, vedlys ir vežėjas kelionėje į Podolės Kamenecą.

Neliko nuošalėje ir skulptūrų „kokybinė“ pusė – 15-os simpoziumo darbe dalyvavusių skulptorių darbus vertinusi komisija geriausiu pripažino ir pirmąjį prizą skyrė jau minėtiems „Žydintiems akmenims“. Kitą Ričardo darbą – „Nuotaiką“, kaip įdomiausią įvertino vietinė TV, gana plačiai nušvietusi simpoziumo darbą. Antrąją vietą komisiją skyrė Dmitrijui Jakimčiukui, skulptoriui iš Daugpilio, taipogi artimai susijusiam su Ukmerge ir čia vykusiais simpoziumais, Ukmergėje palikusiam ne vieną skulptūrą (beje, ir vykusiam į simpoziumą viename ekipaže su R. Širveliu). Trečią – skulptoriui iš Ivano Frankovsko Bog danui Gladkij, irgi dirbusiam Vepriuose. Tad sutapimų ir kažkokių nematomų (gal net mistinių) gijų, jungusių Ukrainoje vykusį simpoziumą su mūsų miestu gal net per daug apsčiai, nors išvadas tiek apie vietinius kūrėjus, tiek apie mūsuose rengiamų simpoziumų lygį lai skaitytojas pasidaro pats.

Savaip įdomi ir kita simpoziumo pusė – festivalio mecenatu buvo Podolės Kameneco viešbučio „GALA HOTEL“ savininkas, visiems simpoziumo dalyviams sudaręs puikias gyvenimo, mitybos sąlygas, apmokėjęs kelionės, įrankių įsigijimo išlaidas, visiems skyręs honorarus ir įsteigęs gana nemenkas jau minėtas premijas-prizus. Tiesa, skulptūros ir liko šio viešbučio teritorijoje, bet, neabejotinai jo savininkui liko ir tikro mecenato vardas, ypač kai prisimeni ukmergietiškus „mecenatus“, ban dančius įsigyti skulptūras už mažesnę nei kainuoja akmuo kainą...

TAD, SVEIKINIMAI...

Nuotraukose: R. Širvelis prie skulptūros "Žydintys akmenys", "Šaltinis", S. Radčenko, "Nuotaika" ir jos autorius.