Ukmergės kraštotyros muziejuje vykstanti Reginos Žvirblienės ir Vladislavos Vančenkovos autorinių dirbinių paroda yra puiki proga iš arčiau susipažinti su mūsų krašto tautodaile.

Abi menininkės tik prieš 7-8 metus tapo Ukmergės tautodailininkų sąjungos narėmis, tačiau jų patirtis yra gana skirtinga. R. Žvirblienė jau nuo vaikystės kūrė rankdarbius, o V. Vavčenkova keramikos dirbinių kūryba užsiimti pradėjo tik maždaug prieš dešimtmetį. Pastarosios darbai yra daugiau mėgėjiški, o R. Žvirblienės skiautiniai išsiskiria aukštu meistriškumo lygiu tiek savo kompozicijomis, tiek ir menine išraiška. Nepaisant šių skirtumų autorės sugebėjo parengti harmoningą ekspoziciją, kurioje skirtingomis technikomis atliktus darbus tarpusavyje sieja tautiniai motyvai, dalinai, ir kūrinių dydžiai bei koloritas.

R. Žvirblienės skiautiniai yra vizualiai išraiškingi ir turintys aiškias tematines kryptis. Kūrinys „Ukmergė“ bene labiausiai pastebimas, ne tik dėl savo dydžio, bet ir juodai balto kolorito, kuris sukuria kontrastą ir išryškina vaizduojamus objektus – žymiausius Ukmergės architektūrinius paminklus bei miesto herbą. Šis darbas turi ir minimalistinių bruožų – skirtingai nei kituose kūriniuose, čia objektai pateikiami po vieną pabrėžiant jų kontūrus. Smulkus dygsniavimas vaizduojant architektūrinius objektus ir intensyvus medžių šakų motyvas taipogi suteikia kūriniui grafiškumo su juvelyrikos elementais. Žiūrovo dėmesys nukreipiamas į turinį pasitelkiant minėtas išraiškos priemones, o dėl jų šis kūrinys yra tarsi visos parodos centrinė ašis, suteikianti autentiškumo ir informuojanti apie menininkės glaudžias sąsajas su Ukmergės kraštu.

Kituose skiautiniuose dominuoja religinė tematika – angelai ir Kristaus gimimo scena. Šiuose darbuose pastebimas daug spalvingesnis koloritas ir didesnis dėmesys detalėms, tačiau kartu išlaikytas ir tam tikras santūrumas, kuris dera su darbuose vaizduojamu turiniu. Šios kompozicijos dvelkia ramybe ir sukuria pakilią nuotaiką. Taip pat parodoje eksponuojami R. Žvirblienės darbai, kuriuos galima būtų pavadinti „Metų laikai Lietuvos sodžiuje“. Tai yra tradicinis keturių darbų ciklas, vaizduojantis tuos pačius objektus skirtingais metų laikais. Šie darbai nors ir nespindi originalumu, tačiau yra detalūs ir puikiai išpildyti. Kiekvieną metų laiką pabrėžia vis kita gamtos detalė: žiemą – sniegenos, pavasarį – gandrai, vasarą – žydintys javai, o rudenį – krintantys parudavę medžių lapai. Menininkė pasitelkdama šias detales sukuria vientisą darbų ciklą, kurio kiekviena dalis taip pat pasižymi individualiu koloritu.

Liaudies motyvai patys ryškiausi R. Žvirblienės darbe „Tėviškė“. Jį sudaro devyni skirtingi atvaizdai, kuriuose matome dekoruotus kryžius, paukštį peizažo fone bei vėjo malūną. Tai etnografinių bruožų kupina kompozicija. Šiame kūrinyje labiausiai juntama nostalgija gimtajam kraštui, kurią menininkė perteikia koloritu – naudojami raudoni ir rudi atspalviai. Jie suteikia darbui šilumos, bet taip pat ilgesio gaidelę. Susidaro įspūdis, jog vaizduojami autorės tėviškės fragmentai yra beišnykstą, o galbūt jau likę tik pačios menininkės atmintyje.

V. Vančenkovos keramikos dirbinius galima apibūdinti kaip technikos ir dekoravimo sintezę. Šie dirbiniai pasižymi skirtinga tekstūra, kuri suteikia eksponatams įvairovės. Parodoje galima išvysti tiek pavienių dirbinių, tiek jų rinkinių, lyg ir servizų. Kai kurie eksponatai nėra pernelyg ištobulintų, taisyklingų formų, tačiau tai žiūrovą tarsi priartina prie paties kūrybos proceso ir leidžia įvertinti autorės kūrinių evoliuciją. Vis dėlto, labiausiai šiuose dirbiniuose pastebimas dekoras, išsiskiriantis spalvingumu ir ornamentų įvairove, o kai kuriuose eksponatuose jis subtilus, su persiliejančiomis spalvomis. Gausiausiai dekoruoti dirbiniai šioje parodoje yra ornamentuotos lėkštelės, kuriose netrūksta dinamikos ir liaudies motyvų. Iš vizualiosios pusės šie darbai atrodo patys išraiškingiausi. V. Vančenkova yra tokia tautodailininkė, kurios darbai turi pakankamai savitumų, jog nebūtų supainioti su masinės gamybos keramikos dirbiniais, tačiau juose taip pat neišvengta šablonų, kurie neleidžia jos darbų įvardinti labai originaliais.

R. Žvirblienės ir V. Vančenkovos paroda yra puikus visiškai skirtingų kūrybos technikų derinys, kuris atskleidžia tautodailės įvairovę. Ekspozicijos erdvę užpildo dviejų menininkių darbai, kurie skiriasi savo meistriškumo lygiu, tačiau juos vienija bendra mintis, kad tautodailė, visų pirma, yra tradicijų puoselėjimas. Lankytojai, kuriems artimos tradicijos ir liaudies motyvais pagrįstas menas, apsilankę šioje parodoje turi progą įsitikinti, kad Ukmergės krašto menininkai yra verti jų dėmesio.

Parodoje eksponuotų darbų reprodukcijas galima matyti čia.

Nuotraukos - J. Zarecko