Kaune įsikūrusi Pasaulio lietuvių centro leidykla  400 egz. tiražu išleido dviejų jaunų poetų Nerijaus Pipiro ir Roberto Urbonavičiaus mažosios esė-eilėraščių knygą „Tarp laikrodžio rodyklių. Ad libitum“.

Gimęs Kaune 1979 metais, Robertas (kairėje) studijavo Vytauto Didžiojo universitete menotyrą ir kultūros vertybių apsaugą. Vėliau, kaip rašoma knygos įžanginiame žodyje, „buvo Dievo pašauktas skonėtis dieviškaisiais mokslais Kauno kunigų seminarijoje. 2014 m. gegužės 18 d. įrašytas į Altoriaus tarnų skaičių“. Šiuo metu R. Urbonavičius – Ukmergės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras.

N. Pipiras prieš 34 m. gimė Utenoje. 2007 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete baigė bakalauro studijas, dar po poros metų čia pat įgijo pastoracinės teologijos magistro laipsnį. 2013 m. įšventintas diakono, 2014 m. – kunigo tarnystei.

2010 m. jis išleido pirmąjį savo kūrybos rinkinį „Atsidūstant“, parengė Kauno kunigų seminarijos klierikų kūrybos almanachą „Duc In Altum“ („Kilk į aukštumas“).

Naująją savo poezijos knygą, išleistą kartu su R. Urbonavičiumi, N. Pipiras vadina „dienoraščiu, kuriame drįstu dalytis savo kasdienybe. Be galo tyliai, nuoširdžiai ir paprastai.

Į šias eilutes sudėjau visus savo išgyvenimus, troškimus ir ieškojimus. Ir akimirkas, kai būdraudavo tyla, noras kažką užbaigt, iš kažko išeit, atsakyt į prasmės klausimus, pradėt ieškot, dėkot, kvėpuot iš naujo“

Pristatydamas skaitytojui savo kūrybą, ukmergiškis Robertas rašo, jog bažnytinėje terminologijoje pasakymas ad libitum reiškia, kad tai, kas siūloma, nėra privaloma (laisvai pasirenkama). „Taip ir gimė ši poetinė proza ar prozinė poezija, prisišliejusi prie bendrakeleivio kunigystėje Nerijaus Pipiro mintijimo. Taip kviečiami į ją reaguoti ir skaitytojai – ad libitum“.

Naujojoje dviejų autorių knygoje talentingai iškeliamas žmogiškumas -  savigarba ir atjauta, gėrio ir tobulybės siekis, dvasinio pasaulio amžinumas – paliečia žemiškąjį laikinumą ne kaip pasmerkimą, o kaip ruošimąsi pakilti aukščiau, kur per kūno auką išlaisvinama dvasia. 

„Gyventi Meile - / Tai gyventi Jėzum / Gyventi Meile - / Tai būti Naktyje / Gyventi Meile - / Tai nieko neskaičiuoti / Nesitikėti ir nelaukti / NIEKADA / Gyventi Meile – “, - rašo Robertas Urbonavičius savo eilėraštyje, pavadintame „Mažajai“, kurį skiria Šv. Kūdikėlio Jėzaus ir Švč. Veido Teresei (1873-1897) – karmelitų šventajai, Bažnyčios Mokytojai, vienai mylimiausių šventųjų.

Nuotraukos iš R. Urbonavičiaus ir N. Pipiro foto archyvo.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau