Spausdinti

Rugsėjo 14 dieną, Ukmergės kraštotyros muziejuje, tęsiant projektą „Jaunųjų Ukmergės menininkų parodų ciklo „ECO PRINT“ organizavimas Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje“ buvo atidaryta jaunosios grafikės – Austėjos Masevičiūtės paroda – iliustracijų ciklas „Atsiminimai“. Parodą sudaro 17  atskirų fotografijų arba 17 skirtingų, autorei artimų pažįstamų žmonių istorijų, arba 17 skirtingų atminčių, kurias autorė perteikė per savo požiūrio kampą. Iš tiesų yra daug įvairių galimybių, parodos koncepto interpretacijoms ir kiekvienas iš mūsų tas interpretacijas susikuriame savaip. Viskas priklauso tik nuo to, kaip akylai ir su kokiomis mintimis kiekvienas žvelgsime į Masevičiūtės demonstruojamas ir šiek tiek (ar daugiau) jos pačios modifikuotas artimųjų atminties istorijas. Tai pasakojimas, pasitelkiant žmones, jų gyvenimo akimirkas, sudarytas iš atskirų užuominų, kurios, susijungdamos vienoje erdvėje ir sąveikaudamos tarpusavyje, sukuria bendrą vizualinį vaizdą, o gal ir nenutrūkstamą ryšį.

Reikia pastebėti, jog jau keletą metų, ypač jaunimo tarpe, tapo labai populiaru ir personaliai prasminga tyrinėti prisiminimus-atsiminimus – ne tik šalies praeitį, bet ir savo asmeninę. Ši tendencija akivaizdi ir mene – jo priemonėmis įamžinti tai kas buvo ar yra svarbu pačiam menininkui (ar jo artimiesiems), tampa būtinybe. Nesvarbu kas tai būtų – nuotraukos, daiktai ar į materiją transformuoti "Atsiminimai"  - jų įamžinimas, realios materijos suteikimas praeičiai tarsi padaro itin svarbu dalyką – perkelia ją į dabartį, suteikia gyvybės. Ir tada įamžintas žmogaus prisiminimas, šiek tiek patobulintas menininkės ranka, tampa atitinkamo žmogaus istorijos pasakotoju. Tokiu būdu du kiekvienam žmogui svarbūs laikai – praeitis ir dabartis – pradeda savo kelionę kartu arba ima gyventi vienas šalia kito.

A.Masevičiūtė imasi praeities ir atminties (jai artimų žmonių) tyrimo, tai daro atrinkdama svarbius prisiminimus, gilinasi į atmintį, kaip atskirą subjektą bei savo kūriniais bando išsiaiškinti, kaip veikia vienų žmonių atminties istorijos, stebimos kitų žmonių. Koks tarpusavio ryšys slypi  tarp praeities (iliustracijose vaizduojamų žmonių) ir dabarties ( parodos lankytojų). Ar gali vieno žmogaus asmeninis prisiminimas sukelti asociacijų kitam? Tikriausiai, gali. Tačiau tas prisiminimas jau tampa kitoks – nuasmenintas, pasiskolintas, lyg ir atkeliavęs iš praeities, bet jau nebetoks, nes susipynęs su dabartimi. Realybės fiksavimo aspektai, pasitelkiant atmintį, – reakcija, paveikta praeities prisiminimų. Susidarantys ryšiai tarp praeities ir dabarties elementų, kuriuose gimsta nauji impulsai arba išsitrina senieji.

Parodos eksponatus stebėti jauku ir įdomu, nes kiekvienas iš kūrinių lankytojui pateikia realius įamžintus vaizdus (fotografijas) ir ant vaizdų esamus grafikos elementus, kurie papildo fotografijas, suteikia materiją bei galimybę lankytojui susikurti savo interpretacijas iš matomų vaizdinių. Masevičiūtės grafikos darbai – svarbūs ne tik savo nagrinėjama tema, bet  ir tuo, ką kiekvienas iš jų pasakoja lankytojui per linijas, formas, vaizduojamus žmones bei filtravimo akimirkas. Iliustracijų ciklo sukūrimui panaudotos iš Masevičiūtės pažįstamų žmonių surinktos fotografijos ir autorės sukurti grafiniai objektai bei štrichai ant jų, taip kiekvieną pateikiamą iliustraciją paverčiant savotišku paveldu, sujungiančiu nematerialias (atsiminimus) ir materialias (fotografijas) vertybes. Taip išryškinama bendruomenės ar atskiro žmogaus atminties svarba šiuolaikiniame pasaulyje.  

Parodos pavadinimu „Atsiminimai“ Masevičiūtė lyg ir teigia, kad kiekvienam žmogui labai svarbi yra atmintis, kaip pats motyvas, kuris nukelia mus atgal į praeitį ir grąžina į dabartį patirtus jausmus ir emocijas. Nes yra sakoma, jog praeityje patirtų jausmų be pajautimo "čia ir dabar" neprisiminsi. Prancūzų istorikas Pierre Nora, yra teigęs, kad „gyvename pasaulyje, kuriame viešpatauja atmintis“, ir jei toji atmintis yra atvira, ji gali tapti bendradarbiavimo ir dialogo su praeitimi priemone. Be to, atmintis, dabartiniais laikais yra suprantama kaip nematerialus objektas, kuris perduodamas iš praeities dabarčiai, ir yra esminis motyvas bet kokios šių dienų bendruomenės funkcionavimui, nes tokiu būdu kiekvienai bendruomenei duodama tai, ko reikia – kolektyvinę atmintį.

Masevičiūtės kūriniai, kildinami iš artimų žmonių prisiminimų, verčia, bet tuo pačiu ir moko lankytoją akylai apžiūrėti kūrinyje vaizduojamą aplinką. Kiek grafiškai pakoreguotas atitinkamo žmogaus ar jų grupės atsiminimas atrodo švelniai bei turi ilgesio bei ieškojimų atspalvių.  Iliustracijų ciklas „Atsiminimai“ kalba apie tai, kaip menininkė mato sau artimų žmonių praeitį ir pateikia ją panaudodama savo pačios atsiminimus ir emocijas per grafikos kūrinius. Bet tuo pačiu kiekvienam iš mūsų suteikiama galimybė pamatyti tuos prisiminimus ir juose atrasti kažką pažįstamo, kad geriau suvoktume savo santykį su tuo, kas dabar yra prieš mus bei erdvės ir laiko arba praeities ir dabarties konfigūracijas. Jaunosios menininkės kūriniuose vyraujantis atminties motyvas kalba pats už save, tiesiog lankytojui, perskaičius pavadinimą - „Atsiminimai“, jau yra duodama užuomina, ko ir kaip ieškoti, o ar kas nors bus rasta, priklausys nuo kiekvieno iš mūsų.

E. Darulio fotografijos.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau