1861 m.

1861 m. kovo 21 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė Kauno gubernatoriui, jog „Nutarus tikslingu, Ukmergės ispravniką kolegijos asesorių Šujeckį ir tenykštį gorodničių kavalerijos poručiką de Gravę perkelti gorodničiais, pirmąjį į Lydos m., o antrąjį į Švenčionių m. bei skiriant į jų vietas Švenčionių gorodničių rotmistrą Lobovą einančiu Ukmergės ispravniko pareigas, o Lydos gorodničių Boloniną Ukmergės m. gorodničiumi, aš turiu garbės nuolankiausiai prašyti Jūsų Prak. duoti nuo jūsų priklausomus nurodymus, įsakius Šujeckiui ir de Gravei, vykstant į naujas tarnybos vietas atvykti pas mane.“ [Tikėtina, kad Lobovas ir Boloninas savo pareigas pradėjo eiti kovo pabaigoje.] (LVIA [dokumentas - Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas - Ukmergės kraštotyros muziejuje])

1861 m. kovo 23 d. Rusijos pašto departamento vyriausiasis viršininkas rašė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Pageležių, Ukmergės, Staškūniškio ir Laužiediškių pašto stočių (Kauno gubernijoje) laikytojas dvarininkas Balcevičius man atsiųstame prašyme paaiškino, kad praeitų metų liepą, pravažiuojant velionei Valdovei Imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai su svita, minėtose keturiose stotyse dėl greito važiavimo padvėsė ir buvo sugadinti [пало и испортилось] 12 arklių, įrodymui p. Balcevičius pateikė Jūsų Prakilnybės į stotis komandiruoto valdininko grafo Ožarovskio depešą bei tenykščio Počtmeisterio reikalavimą pakeisti padvėsusius ir sugadintus arklius kitais, tinkamais pašto važiavimui, kas ir buvo padaryta./ Tuo tarpu, Kauno Gubernijos Viršininko komandiruoti valdininkai, apžiūrėję arklius po įvykusio pravažiavimo, nurodė tik tris sugadintus arklius, už kuriuos Bolcevičiui ir buvo išduota nustatyta kompensacija [...]“. Viršininkas prašė generalgubernatoriaus pateikti išvadą, kaip spręsti Balcevičiaus prašymą. (LVIA; KM)

1861 m. gegužės 15 d. Ukmergės gorodničius Boloninas kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, pranešdamas, kad jam „[...] perėmus Gorodničiaus pareigas, Ukmergėje pastebėta keletas dykinėjančių žmonių, kurie iš neturėjimo ką veikti užsiiminėja kortavimu dieną ir naktį bei dažnokai būna neblaivūs. Kelia ginčus, muštynes ir kitokią įvairią betvarkę. Kad tai užbaigti, turiu garbės nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės paskirti Ukmergės Miesto Policijos žinion du patikimus puskarininkius iš vietinės invalidų komandos.“ (LVIA; KM)

1861 m. gegužės 17 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Rusijos pašto departamento vyriausiam viršininkui, jog jis, išnagrinėjęs Pageležių, Ukmergės, Staškūniškių ir Laužiediškių pašto stočių laikytojo Balcevičiaus prašymą apmokėti jam už neva Rusijos caro žmonos kelionės metu kritusius ir nuvarytus 12 arklių, padarė išvadą, kad tiek jo komandiruotas valdininkas Ožarovskis, tiek Ukmergės pašto viršininkas apžiūrėjo pašto stotis prieš carienės važiavimą ir jų nurodyti kritusių ar nuvarytų arklių skaičiai yra nesusiję su carienės kelione, todėl po šios kelionės įvykusi Kauno gubernijos valdininkų apžiūra pateikė tikslias žinias apie kelionės metu sugadintus arklius, už kuriuos Balcevičiui ir buvo sumokėta. (LVIA; KM)

1861 m. Ukmergės miesto burmistras Slavinskis pateikė duomenis Kauno gubernijos valdybai apie vyriškos lyties Ukmergės miestiečius: „Apskrities m. Ukmergė. Bendras vyriškos lyties miestiečių skaičius 2574; Tame tarpe užsiimantys: žemdirbyste 895, prekyba ir įvairiais kitais verslais 246, asmeninėmis paslaugomis [личные услуги] 534; Nežinia kur esantys, išsiusti tremtin į Sibirą, atiduoti į rekrutus ir dėl kitų aplinkybių palikę savo bendruomenes po 10 [gyventojų] surašymo 766; Išdavus pasus išvykę į įvairius Imperijos miestus 133.“ Nors prie žiniaraščio pateiktame raporte rašoma, jog tai yra duomenys tik apie miestiečius krikščionis, pagal skaičius atrodo, kad pateikti duomenys apie visų tikybų Ukmergės miestiečius. (Kauno apskrities archyvas)

1861 m. birželio 21 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė Kauno gubernatoriui, „Man paskutinį kartą lankantis Ukmergėje, įsitikinęs vietoje, kad dabartinių tenykštės miesto policijos etatų, susidedančių iš Gorodničiaus, vieno viršetatinio nuovados viršininko bei keturių eilinių policijos tarnautojų, šiuo metu visiškai nepakanką mieste būtinos tvarkos prižiūrėjimui, aš turiu garbės nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės paliepti laikinai komandiruoti tenykščio Gorodničiaus žinion keturis patikimo elgesio eilinius iš Ukmergės Invalidų Komandos; taip pat, pareikalavus iš papulkininkio Bolonino duomenų apie tai, kas būtent yra tie dykaduoniaujantys asmenys, kurie užsiima Ukmergėje kortavimu ir kelia įvairias riaušes, o taip pat iš kur jie kilę bei ar turi Ukmergėje tėvus arba kokį nors nejudamą turtą; apie sužinotą nepamiškite man pranešti, kartu su Jūsų nuomone, kaip reikėtų pasielgti su tais žmonėmis.“. (LVIA; KM)

1861 m. liepos 6 d. Kauno gubernatorius, informuodamas apie Rusijos vidaus reikalų ministro nurodymo dėl miestų gyventojų pasirengimo gaisrų gesinimui stiprinimą, pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] Ukmergės miesto bendruomenės deputatai, pagal savo nutarimą, sudarė paskirstymą, kurie miesto gyventojai turi būti pasiruošę gaisro atvejui statines, kibirus, kopėčias, kobinius ir kitus smulkius įrankius, arklius su vežėčiomis arba rogėmis bei kas turi atvykti į gaisro vietą dirbti su instrumentais ir vežioti vandenį, tačiau nesiima jokių priemonių stebėjimui, kad gyventojai vykdytų jiems paskirtas prievoles; esantiems Ukmergės m. priešgaisriniams instrumentams taisyti nurodyta 150 rub. išlaidų, tačiau nepaaiškinta kokie yra instrumentai ir koks taisymas jiems reikalingas, taip pat nepaaiškinta kas šiais instrumentais bei naujai numatomais įsigyti naudosis gaisro metu. [...]“. (LVIA; KM)

1861 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės gorodničiaus pareigas einantis Bortkevičius pranešė Kauno gubernatoriui, jog Ukmergės gyventojai (daugiausiai valdininkai) pristatė policijai penkis šautuvus ir vieną pistoletą, o jis juos perdavęs apskrities ispravnikui [apskrites policijos viršininkas]. [Apskrityje lapkričio pradžioje buvo surinkti iš viso: 258 šautuvai, 16 pistoletų, 8 šautuvų vamzdžiai ir 3 kardai]. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1861 m. lapkričio 28 d. Kauno gubernijos valdyba, išnagrinėjusi Ukmergės žydo L. Keckelio skundą dėl iš jo konfiskuotų įvairių daiktų bei Ukmergės ispravniko paaiškinimą dėl to, nutarė, jog ispravnikas neteisėtai ėmėsi nagrinėti įvairus, su L. Keckelio sukčiavimu ir apgavystėmis susijusius faktus, nes L. Keckelis, kaip gyvenantis Ukmergėje, yra miesto, o ne apskrities jurisdikcijoje, todėl jo prasižengimus turėjo nagrinėti miesto policijos valdyba. Be to, ispravnikas neturėjo teisės be Gubernijos valdybos leidimo areštuoti L. Keckelio turto, todėl gubernijos valdyba, dėl įstatymų nesilaikymo pareiškia ispravnikui Antipovui griežtą papeikimą bei įsako gražinti L. Keckeliui areštuotą jo judamą turtą, o nukentėjusiems dėl įvairių L. Keckelio suktybių nurodė kreiptis į Gorodnyčiaus [miesto policijos viršininko] valdybą. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1861 m. duomenys apie Ukmergėje esančias plytines ir odų raugyklas (dokumento teksto išdėstymas dalinai pakeistas).
“Odų raugyklos [Кожевенный завод] esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Maušai Dovydovičiui Garbui 1861 metų žiniaraštis
Gaminio pavadinimas ir pardavimo kaina / Gamybos priemonės / Per 1861 metus pagamintų gaminių skaičius / Per 1861 metus pagaminamų gaminių kaina / Darbininkai / Ypatingos žinios
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. [Odų rauginimo] Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 100 odų. 295 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys. Vienas juodadarbis.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Mauša Dovidovičius Garbas.
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Kušeliui Mendeliovičiui Hefenui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 80 odų. 237 rub. 50 kap. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Kušelis Mendelevičius Hefenas.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Markelevičiui Tovtui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 80 odų. 237 rub. 50 kap. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Hiršas Markelevičius Tovtas.        
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Joseliui Hilelevičiui Leibovičiui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 150 odų. 485 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, du juodadarbiai.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Joselis Hilelevičius Leibovičius.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Kušeliui Šmuilovičiui Mendelevičiui Hefenui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 100 odų. 302 rub. 50 kap. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, vienas juodadarbis.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Kušelis Šmuilovičius Hefenas.  
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Mendeliui Kušelevičiui Hefenui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 80 odų. 230 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Mendelis Kušelevičius Hefenas.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Elijašui Leibovičiui Vijesui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 3. Per metus apdirbta 100 odų. 287 rub. 50 kap. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, vienas juodadarbis.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Elijašas Leibovičius Vijesas.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Odų raugyklos esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Hiršai Dovydovičiui Garbui 1861 metų žiniaraštis
Apdirbtos jaučių odos po 4 rub., minkštos išviršinės odos po 2 rub. 60 kap. Kubilų skaičius – 4. Per metus apdirbta 70 odų. 208 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, vienas juodadarbis.
Odoms apdirbti naudojamos medžiagos: eglių žievė, kalkės ir degutas perkamos vietoje. Gaminiai realizuojami vietoje Ukmergės mieste bei Kauno ir Vilniaus gubernijų miestų ir miestelių mugėse. Raugykla yra mediniame pastate, šiais metais pertvarkymų joje nebuvo.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Hirša Dovydovičius Garbas.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Šebšeliui Nachemovičiui Viljanui 1861 metų žiniaraštis
Plytos parduodamos po aštuonis rublius už 1000 plytų. Krosnių skaičius – 2. Per metus pagaminta 30000 plytų. 240 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, vienas juodadarbis.
Plytoms gaminti naudojamas vietoje kasamas molis ir į Ukmergės m. atvežamos malkos. Plytos parduodamos iš dalies vietoje, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Šiais metais pertvarkymų fabrike nebuvo, fabrikas yra viename pastate.
Neraštingo Šepšelio Viljano prašymu pasirašė Abramas Aronovičius Tarapanijus
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.

Plytinės esančios Kauno gubernijos apskrities mieste Ukmergėje, priklausančios žydui Pinchui Šimelevičiui Vapnikui 1861 metų žiniaraštis
Plytos parduodamos po aštuonis rublius už 1000 plytų. Krosnių skaičius – 2. Per metus pagaminta 50000 plytų. 400 rub. Mašinų nėra. Vienas meistras Rusijos pavaldinys, du juodadarbiai.
Plytoms gaminti naudojamas vietoje kasamas molis ir į Ukmergės m. atvežamos malkos. Plytos parduodamos iš dalies vietoje, iš dalies aplinkiniuose miesteliuose ir kaimuose. Šiais metais pertvarkymų fabrike nebuvo, fabrikas yra viename pastate.
Parašas hebrajiškomis raidėmis. Paaiškinimas rusiškai: Tai reiškia Pinchas Šimelevičius Vapnikas.    
Parašą patvirtinu. Gorodničius Boloninas.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1861 m. Miesto rotušėje tarnavo [rotušės tarnautojų pareigos buvo renkamos, atlyginimus gaudavo tik  kanceliarijos tarnautojai] burmistrai Osipas [Juozapas?] Slavinskis, Lavrentijaus s. ir Ivanas [Janas?] Požerskis, Adomo s. Ratmanai [miesto valdybos nariai]: Ignatijus Čarnockis, Antono s., Osipas Koryzno, Matviejaus s., Todresas Orlovičius, Abelio s. ir Falko Falko, Šenderio s. Sekretorius – Vladislovas Šveikovskis, Lavrentijaus s. Rotušės nariai ėjo ir Našlaičių teismo tarnautojų pareigas. Prie rotušės buvo ir Žodinis teismas, kurio teisėjais buvo Francas [Pranas?] Slavinskis, Lavrentijaus s. bei Onufrijus [Anupras?] Zanemojskis, Stepono s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Ukmergės apskrities bajorų mokykloje Garbės vedėju buvo Cezarijus Giedraitis, etatiniu vedėju – Rafailas [Rapolas?] Čižas, tikybos mokytojais: stačiatikių – protojerėjus J. Prinevskis, katalikų – kun. Ustinas [Justinas?] Streželeckis, Konstantino s. Mokytojais: istorijos ir geografijos – Kazimieras Čiževskis, Stanislovo s., matematikos – Ivanas Šelis, Ivano s., piešimo, braižybos ir dailyraščio – Osipas Šiško, Semiono s., parengiamosios klasės – Romualdas Štreteris Stepono s. Gydytojas – Celestinas Prokopovičius, Ivano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Ukmergės miesto gydytoju buvo Ivanas Kliukovskis, Ivano s. Miesto ligoninės vedėjas – Vikentijus Daškevičius-Bertnovskis, Kazimiero s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. stačiatikių Ukmergės dekanato dekanu buvo protojerėjus Jefimijus Prinevskis, Jakovo s. Ukmergės Įvedimo cerkvės šventikais buvo J. Prinevskis ir Joanas Teodorovičius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. katalikų Ukmergės dekanato dekanu buvo Raguvos klebonas kun. Andriejus [Andrius?] Dulskis. Ukmergės parapijos klebonu buvo kun. Henrikas Balevičius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Gorodnyčiaus [Miesto policijos viršininko] valdyboje Ukmergės gorodničiumi buvo Michailas Boloninas, Matviejaus s. ratmanu [valdybos nariu] – Semionas Zanemojskis, Fiodoro s., raštvedžiu – Fiodoras Micevičius, Ivano s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. miesto butų komisijoje dirbo: Gorodnyčius – M. Boloninas. Deputatas nuo dvarininkų – Kazimieras Antonevičius. Deputatas nuo miestiečių – Osipas Belžakas, Rafailo [Rapolo?] s. Raštvedys – Boleslovas Dobkevičius, Osipo [Juozapo?] s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Ukmergėje gyveno 7043 gyventojai (3195 vyrai, 3848 moterys), 64 poros susituokė, gimė 277 naujagimiai (145 bern., 132 merg.), mirė 244 žmonės (126 vyr., 98 mot.). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Ukmergėje buvo 46 mūriniai ir 601 gyvenamieji namai, 123 mūriniai ir 117 negyvenamųjų pastatų, 4 mūriniai ir 10 medinių įvairių religijų kulto pastatų. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1861 m. Kauno gubernijos Statybos ir kelių komisijai priklausė šie Ukmergėje buvę pastatai: 1) Medinis vieno aukšto su fligeliais kalėjimo pastatas, pastatytas 1820 m., išlaikomas iš statybai skirto kapitalo. Kapitaliniai remontai ir pertvarkymai vyko: 1850 m. už 2946 rub., 1851 m. – 2661 rub., 1852 m. – 1625 rub., 1853 m. 1436 rub.; 2) Mūrinis vieno aukšto apskrities iždinės pastatas, pastatytas 1830 m., išlaikomas iš statybai skirto  kapitalo. Perstatymai vyko 1845 m. už 1062 rub., 1850 m. – 2351 rub. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)

1861 m. Ukmergės mieste gyventojai laikė 230 arklių, 360 raguočių, 30 avių, 300 kiaulių ir 150 ožkų. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams/ Gubernijos statistikos komiteto leidinys. – Kaunas. – 1862 m. – III sk. - P. 13.)          

    1861 m. Ukmergėje buvo II klasės telegrafo įstaiga. Jos darbo laikas buvo: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 31 d. – 7-21 val.; nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. – 8-21 val. Telegramos siuntimas kainavo nuo 50 kap. (už tekstą iki 20 žodžių), jei telegrama buvo siunčiama iki 70 varstų [74,2 km] atstumu, iki 5, 50 rub., už siuntimą 2660 varstų [2819,6 km] atstumu. Už kiekvienus 10 papildomų žodžių reikėjo mokėti, atitinkamai, nuo 25 kap. iki 2,75 rub. (Informacinė medžiaga Rusijos geografijai ir statistikai, surinkta generalinio štabo karininkų/ Kauno gubernija)

1861 m. Ukmergės apskrities 1-os klasės pašto kontoroje počmeisteriu buvo Felicijonas Butvičius, Andriejaus s., pavaduotoju – Antonas Pekarskis, Onufrijaus s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1862 metams)

1862 m.

1862 m. balandžio 24 d. Ukmergės gorodničius Boloninas bei miesto bendruomenės deputatai Antonovičius ir Tarapanijus kreipėsi į Kauno gubernatorių, skusdamiesi, jog Kuršo leib ulonų pulko vadas reikalauja paskirti Ukmergėje butą majorui Zasui nuo gegužės 1 iki birželio 15 d. vykstančių pratybų metu. Jie nurodė, jog „[...] pulko susirinkimas apmokymams vyks apskrities teritorijoje ir jo eskadronai turi įsikurti būstinėse miesto apylinkėse, apskrityje, todėl Butų Komisija mano, kad p. eskadronų vadai ir karininkai turi būti jiems paskirtose vietose, tad jei visiems p. karininkams kaip minėtajam būtų paskirti butai mieste, tai, dabar esant tokiam kariuomenės susitelkimui, miestas jokiu būdu negalės įvykdyti šios prievolės.[...]“. Besiskundžiantieji prašė gubernatoriaus duoti nurodymą vykdyti pulko vado reikalavimą ar ne. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1862 m. gegužės 2 d. I kavalerijos divizijos viršininkas rašė Kauno gubernatoriui: „Pripažindamas Kuršo Leib Ulonų Jo Didenybės pulko vado reikalavimą paskirti butus karininkams Ukmergės m. pulko [mokomosios] stovyklos metu neteisingu, nes karininkai mokymų metu nuolat turi būti savo daliniuose, aš kartu su šiuo nurodžiau [pulko vadui] pulkininkui Pancerževskiui, kad išskyrus pulko štabe paliktą normaliai tarnybai būtiną karininkų skaičių, visi likusieji būtinai  išvyktų į savo eskadronų išdėstymo vietas. [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1862 m. gegužės 30 d. Ukmergės apskrities bajorų mokyklos matematikos mokytojas Ivanas Šelis rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Senai nenugalimas vidinis potraukis tarnauti garbingoje Jūsų Prakilnybės valdžioje verčia mane prašyti Jus priimti mane į savo valdininkų tarpą, suteikus man vietą Jūsų nuožiūra.“. (LVIA; KM)

1862 m. birželio 12 d. Vilniaus generalgubernatoriaus valdyba pranešė, kad generalgubernatoriaus įsakymu „[...] skelbiama Ukmergės Apskrities Bajorų Mokyklos mokytojui, P. Kolegijos Sekretoriui Šeliui, kad jo atsiųstas prašymas dėl tarnybos Generalgubernatoriaus Valdyboje negali būti patenkintas, šiuo metu nesant atitinkamos vakansijos.“. (LVIA; KM)
    
1862 m. birželio 29 d. „Apskrities miesto Ukmergės visų luomų Deputatai“ prašė Ukmergės butų komisijos imtis priemonių iškeldinant Kuršo leib ulonų pulko rezervinį štabą iš Ukmergės į Anykščius, kur jis ir turėjo išsikelti birželio 15 d., pasibaigus šio pulko mokymams, vykusiems apskrityje. Deputatai rašė, jog pulkas „[...] iki šiol tebėra Ukmergės m., butų štabui ir dirbtuvių nuomai išleidžiama virš 1000 rub. per metus, tos išlaidos labai apsunkina miesto gyventojus, kurie nuo geležinkelių statybos laikų yra kritinėje būklėje [statomiems geležinkeliams aplenkus Ukmergę, smarkiai krito per Ukmergę vykstančių keleivių ir prekių srautai, kartu ir gyventojų bei miesto pajamos] bei butų veikiančiam [nuolat dislokuotam Ukmergėje] pulkui nuomai išleidžia iki 4000 rub. per metus.[...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1862 m. rugsėjo 25 d. raporte Ukmergės gorodničius Boloninas, atsakydamas Kauno gubernatoriui, į kurį ne kartą kreipėsi Ukmergėje dislokuoto Kuršo leib ulonų pulko rezervinio diviziono vadovybė, nurodydama įvairias priežastis, kodėl divizionas negali persikelti iš Ukmergės į Anykščius, rašė, „[...] jog dviejų štabų bei eskadrono patalpinimas Ukmergėje, esant tokiam kariuomenės susikimšimui, yra  labai nepatogus, ypač šiuo metu kai kariuomenė yra karo padėtyje [dėl vykstančio sukilimo], o rezerviniai divizionai visiškai atskirti nuo veikiančių pulkų, visiems jiems reikia skirti atskiras patalpas, o Ukmergės mieste dėl jo nedidelio ploto ir didelio gyventojų skaičiaus labai sunku išnuomoti butus vyresniesiems ir jaunesniesiems karininkams bei kitoms karinėms patalpoms. Be to, laikau savo pareiga pridurti, kad Diviziono Vadas jam paskirtose patalpose nedaro jokių remontų, juos kiek anksčiau, tiek dabar savo sąskaita atlieka miesto gyventojai, jo Diviziono perkėlimo į Anykščių miestelį kliūtimi negali būti laikomi jo išnuomoti daržai, nes šiuo metu jau atėjo derliaus nuėmimo laikas, o Anykščių miestelyje šis Divizionas gali patogiai įsikurti, todėl miesto gyventojai išsilaisvins nuo didelių išlaidų išlaikant rezervinį Divizioną, kuriame yra du vyresnieji ir keturi jaunesnieji karininkai bei dirbtuvių patalpos, įsikūrę atskirai nuo veikiančio pulko.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1863 m.

1863 m. vasario 9 d. Ukmergės Žemietijos [žemietija (земство) - apskrities ar gubernijos savivaldybė] teismas pranešė Kauno gubernijos valdybai, jog „Šiame Teisme išklausytas sutuoktinių bajorų Jono, Justino sūnaus ir Marcijonos, Antano dukters, mergautine pavarde Goreckos, Kržižanovskių prašymas šiam teismui paduotas 1862 metų gruodžio 17 dieną, kuriame jie rašo, kad pagal Pirkimo Sutartį, sudarytą Kauno Civilinio Teismo rūmuose 1862 metų balandžio 27 dieną, jie, prašytojai, iš bajorų Dominyko ir Karolinos Trabšų nusipirko dviaukštį mūrinį namą, stovintį Ukmergės mieste, priešais paradinę aikštę, su viskuo kas jam [namui] priklauso, taip pat perrašant savo vardu su šiuo Teismu Trabšų šešių metų laikotarpiui sudarytą [nuomos] sutartį; būdami to namo savininkais, jie turi visišką teisę naudotis jo duodamu pelnu, to patvirtinimui pristatydami Pirkimo Sutarties originalą su kopija, prašo perrašyti Trabšų su šiuo Teismu sudarytą sutartį savo vardu iki šioje sutartyje nustatyto nuomos termino pabaigos bei mokėti jiems pagal ją priklausančius [nuomos] pinigus [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1863 m. kovo 3 d. naktį Ukmergėje kilo didelis gaisras ir sudegė miesto prekybinis kvartalas – 27 parduotuvės (25 žydų, 2 valdiškos) tame tarpe ir mūriniai dviaukščiai pastatai. Gaisras tęsėsi iki pat 7 valandų ryto. Gaisro nuostoliai pastatams – 17 tūkst. rublių. Dar sudegė prekių ir popierinių bei metalinių pinigų viso už 50 tūkst. rub. (LVIA; KM)

1863 m. kovo 15 d. 63 nuo gaisro nukentėję Ukmergės prekybininkai žydai surašė prašymą Vilniaus generalgubernatoriui, kuriame prašė „[...] duoti Jūsų viršininkišką nurodymą, kad mes nelaimingieji prašytojai patirtume Jūsų Prakilnybės dosnumą ir malones, gaunant įstatymais nurodytą pašalpą [...]“. (LVIA; KM)
 
1863 m. liepos 20 d. Rusijos IX kelių susisiekimo apygardos viršininkas pranešė Kauno gubernatoriui, „[...] kad buvęs Ukmergės [apskrities] Karinis Viršininkas Leibgvardijos Dragūnų pulko Pulkininkas Leontjevas, kartu su jo žinioje buvusiais 4 karininkais ir kanceliarija, birželio 6 užėmė Ukmergės Pašto Stotyje visus be išimties kambarius, tiek skirtus keleiviams, tiek caro šeimos asmenims, birželio 24 Pulkininkas Leontjevas su kitais karininkais išsikraustė iš stoties, nes išvyko į Kauno m., tačiau jo vieton atvykęs Pulkininkas Moleris, taip pat su savo kanceliarija, užėmė visus kambarius, skirtus caro šeimos nariams [...]“. Viršininkas prašė gubernatoriaus duoti nurodymus „[...] išlaisvinti bent vieną kambarį pravažiuojantiems keleiviams Ukmergės Pašto Stotyje ir, kad ten gyvenantieji p. Karininkai ir kareiviai rūpestingai elgtųsi su baldais, ypač caro kambariuose [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1863 m. rugsėjo 28 d. Kauno gubernatorius įsakė Ukmergės apskrities ispravnikui „[...] tuojau pat duoti nurodymus surasti Jums pavaldžioje apskrityje podporučiką Maleckį 2-jį ir išsiųsti jį į 4 Jungtinės Brigados Bateriją Nr.5, esančią Charkovo gubernijos Sumų apskrities Belopolės mieste bei kuo greičiau man pranešti apie rezultatus [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1863 m. lapkričio 15 d. Vilniaus generalgubernatorius, kreipėsi į Kauno gubernatorių, nurodydamas, kad Ukmergės pirkliai sentikiai Lavrentijus Karablikovas ir Charitonas Panfilovas bei miestiečiai sentikiai Antonas Žemčiugovas, Grigorijus Karablikovas ir kiti, kreipėsi į jį su prašymu suteikti Ukmergėje gyvenantiems sentikiams rinkimų į „miesto pareigybes“ teises. Generalgubernatorius rašė: „Atsižvelgiant į dabartiniu politiniu atžvilgiu krašte sentikių parodytą ištikimybę Vyriausybei, aš leidžiu Jūsų Prakilnybei, patenkinant pridedamą prie šio [rašto] minėtąjį Ukmergės sentikių prašymą, duoti nurodymą, kaip laikiną priemonę karinių aplinkybių atveju, leisti jiems dalyvauti miesto rinkimuose bendrais pagrindais,  kartu su kitais krikščionių tikybos miesto gyventojais, bei apie tai man pranešti.“ (LVIA; KM)

1863 m. gruodžio 5 d. Kauno gubernijos valdyba kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, klausdama ar dėl jo nurodymo leisti dalyvauti rinkimuose į miesto pareigybes sentikiams reikia rengti naujus rinkimus, kadangi gubernijos valdyba 1863 m. balandžio 22 d. nutarimu patvirtino rinkimų į miesto pareigybes rezultatus ir, kad „[...] rinkimai į šias pareigybes įvyko nedalyvaujant gyvenantiems Ukmergės m. sentikiams, kuriems, kaip priklausantiems bepopių sektai, nepripažįstantiems šventikų ir nesimeldžiantiems už Carą, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, remiantis [Įstatymo Sąvado] 3 Tomo Rinkimų Įst. 418 str. [...]“. Be to valdyba domėjosi, ar sentikiams leisti dalyvauti tik kaip rinkėjams, ar leisti būti išrinktiems į miesto pareigybes. (LVIA; KM)

1863 m. gruodžio 31 d. Vilniaus generalgubernatorius rašė Kauno gubernatoriui: „[...] siūlau Jūsų Prakilnybei duoti nurodymą, kaip laikiną priemonę, iššauktą dabartinių politinių aplinkybių krašte, paskirti Ukmergės m. naujus rinkimus, leidžiant dalyvauti juose sentikiams su rinkėjų į miesto pareigybes teisėmis, laikantis šiuose rinkimuose egzistuojančios tvarkos.“ (LVIA; KM)

1864 m.

1864 m. sausio 27 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog Kauno gubernijos valdyba „[...] nurodė Ukmergės: Miesto Rotušei, Apskrities Advokatui ir Policijos Valdybai surengti naujus rinkimus į visas miesto pareigybes užimamas krikščionių, leidžiant dalyvauti tokiuose rinkimuose sentikiams.“. (LVIA; KM)

1864 m. balandžio 2 d. atstovaujantis Ukmergės miesto sentikių bendruomenę pirklys Korablikovas pasiuntė Vilniaus generalgubernatoriui telegramą, kurioje rašė, jog „[...] Ukmergės rotušės Burmistras, nevykdydamas Jūsų Prakilnybės 1863 m. gruodžio 31 įsako dėl  leidimo sentikiams būti [savivaldos] nariais, išprašė iš Kauno Gubernijos Valdybos neleisti mums būti nariais, o tik būti rinkėjais; pas mus [Ukmergėje] nėra kitų luomų tik sentikiai ir lenkai, tad jei mūsų neišrinks nariais, liks vien tik lenkai kaip anksčiau. [...]“. (LVIA; KM)

1864 m. birželio 27 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos ūkio departamentas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] remiantis Caro patvirtintu P. Ministrų Komiteto 1861 m. vasario 7 nutarimu, Kauno Iždo Rūmams pasiūlyta paskirti tenykštės Gubernijos Viršininko [Kauno gubernatoriaus] žinion penkis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną rub. šešiasdešimt kap. kaip neatlygintiną pašalpą Ukmergės m. gyventojams dėl ten 1863 m. [kovo 4 d.] kilusio gaisro.“. (LVIA; KM)
 
1864 m. liepos 13 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Adamsas pranešė Kauno gubernatoriui, „[...] jog podporučikas Maleckis yra maištininkų gaujoje [sukilėlių būryje]  ir kur jis yra šiuo metu, bei ar gyvas ar užmuštas, duomenų nėra.“. [1863 metų sukilime dalyvavo trys karininkai Maleckiai, du iš jų praporščikai. Didžiausia tikimybė, kad čia minimas Dominykas Maleckis (slapyvardis - Vilkovičius), kuris 1863 m. lapkričio 21 d. buvo suimtas, o gruodžio 9 d. pakartas Ukmergėje (datos – senuoju stiliumi)]. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1864 m. rugpjūčio 15 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad Ukmergės 2 policijos nuovadai buvo pranešta, kad iš Ukmergės kalėjimo yra ruošiamas pabėgimas, kad “vienos iš kamerų civiliniai kaliniai, rengdamiesi pabėgti, turi pas save didelį pistonų kiekį, du parako ragelius ir pistoletą”. Atlikus kratą, ant kalėjimo aukšto buvo rasti smėlyje ir šiauduose užkasti: ryšulys su senais drabužiais, maišas su šoviniais, pistoletas, o “[...] kaimyniniame aukšto sandėlio kambaryje, kuriame laikomas buvusios Policijos Valdybos archyvas, rasti 56 šautuvai su durtuvais bei išbarstyti tušti šoviniai, taip  pat maišas su sudėtais įvairiais daiktais ir pririšta virve, paruoštas užtempti į viršų [...]”. Viršininkas nurodė Teismo tardytojui Koliadai, dalyvaujant kariškių deputatui, atlikti tardymą ir ieškoti kaltų dėl nepakankamos kalinių priežiūros. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1864 m. Kauno gubernatoriaus metinėje ataskaitoje Vilniaus generalgubernatoriui pateikti duomenys apie Ukmergę:
Kauno gubernijos mokymo įstaigos 1864 metais
Apskrities bajorų mokykla Ukmergės m. – moksleivių 60 vyr.
Kauno gubernijos miestų pajamų ir išlaidų žiniaraštis 1864 metams
Ukmergė: ankstesnių metų likutis – 87 rub. 65 ½ kap.; pajamos 1864 m. – 2149 rub. 82 kap.; išlaidos 1864 m. - 2149 rub. 82 kap.; bendras likutis 1865 metams – 87 rub. 65 ½ kap. [lėšų likutis mažiausias iš visų Kauno gubernijos apskričių centrų]
Kauno gubernijos statistiniai duomenys 1864 metais
Ukmergė: valdiškų namų: mūrinių – 4, medinių – nėra; privačių namų: mūrinių – 48, medinių – 780. Prekybinių krautuvėlių – 228. Stačiatikių cerkvė – 1. Romos katalikų bažnyčia – 1. Žydų maldos namų – 14.
Kauno gubernijos mugių apyvartos žiniaraštis 1864 metams
Petro ir Pauliaus mugė Ukmergės m. birželio 29. Kokia buvo atvežtų prekių suma – 3150 rub. Už kokią sumą prekės buvo parduotos – 1816 rub.
Kauno gubernijos fabrikų ir gamyklų žiniaraštis 1864 metams
[Ukmergės odų dirbtuvių bei plytinių metinės produkcijos dydis nurodytas netiksliai. Pagal Kauno gubernijos 1864 m. odų dirbtuvių ir plytinių žiniaraščius (Kauno apskrities archyvas; KM) Ukmergės odų dirbtuvių metinė produkcija rubliais buvo 1066,50 rub. (be to, mieste buvo ne 9, o 10 odų dirbtuvių), plytinių – 1125,50 rub.]
Ukmergės miestas: /tos rūšies fabrikų ir gamyklų skaičius/ pagamintų per metus prekių kiekis rubliais/ odos 9/ 210 rub.; lynų-virvių – 2/201 rub.; plytinių – 3/ 916 rub.; kalkių gamybos – 1/196 rub.; puodų gamybos – 1/119 rub.; ekipažų gamybos – 1/201 rub.
Kauno gubernijos gyventojų būklės žiniaraštis 1864 metams
Ukmergė: viso gyventojų: vyr. 3427, mot. 3940. Per metus gimusiųjų skaičius: vyr. 173, mot. 154. Per metus mirusiųjų skaičius: vyr. 114, mot. 77. Skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų: vyr. +59, mot. +77. Vedybų skaičius 66.
Kauno gubernijos įvairių sektų sentikių skaičiaus žiniaraštis 1864 metams
Apskrities miestas Ukmergė: bepopių sektos nepripažįstančių vedybų ir nesimeldžiančių cerkvėse: vyr. 159, mot.161, viso 320. [kitos sektoms skirtos grafos tuščios]
Kauno gubernijos priešgaisrinių dalių miestuose būklės 1864 metais lentelė
[Remiantis 1864 m. pabaigoje Tituliarinio patarėjo Gladkio pateiktomis žiniomis apie Ukmergės gaisrininkų komandos sudėtį ir ekipiruotę  (LVIA; KM) duomenys apie “priešgaisrines dalis” gerokai nepilni ir sumažinti]
Ukmergės m. : žarnų – 4, kibirų – 5, kobinių – 3. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1864 m. pabaigoje Tituliarinis patarėjas Gladkis Kauno gubernijos priešgaisrinių komandų žiniaraščiui pateikė žinias apie Ukmergės gaisrininkų komandą:
„[…] Jaunesnysis unter – brandmeisteris [gaisrininkų puskarininkis] – 1, eiliniai – 6, žarnos su vasarinėmis ir žieminėmis pavažomis – 2, kirvių – 12, laužtuvų – 7, kastuvų – 12, kablių su virvėmis – 3, statinių su vasarinėmis ir žieminėmis pavažomis – 6, kibirų ir samčių – 12, kobininių važiuoklių su ratais ir žieminėmis pavažomis – 1, rankinių žarnų – 2,  kobinių – 10, šakių – 4, kopėčių – 6. Suma skirta gaisrininkams išlaikyti per metus – 687 rub. 22,5 kap.[…] I. Personalo išlaikymui ir algoms.
a)    Algoms 1 Jaunesnysis unter – brandmeisteris – 12 rub. 6 eiliniai – 36 rub.
b)    Uniformos, maistas ir sargybos postų aprūpinimas – 366 rub. 27 kap.
c)    Maistpinigiai – 70 rub.
II. Arklių išlaikymui – nėra
III. Priešgaisrinio inventoriaus remontui – 102 rub. 28,5 kap.
IV. Patalpų nuoma – 100 rub.
Iš viso – 687 rub. 22,5 kap.[…]” (LVIA; KM)

1865 m.

1865 m. kovo 6 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas siūlė Vilniaus generalgubernatoriui leisti paaukoti 2000 sidabro rublių „naujai Ukmergės m. numatytai statyti Provoslavų Cerkvei“. Šie pinigai buvo sutaupyti, nes „[...] ankstesnieji kariniai viršininkai nevykdė teisingų atsiskaitymų apmokant valstiečiams ir kariuomenei už kaimo sargybų išlaikymą [...]“. (LVIA; KM)

1865 m. balandžio 14 d. apie 1 val. nakties Rygos [dab. Gedimino] g. „sentikio Matviejaus [Korablikovo] kalvėje“ kilo gaisras, kuris vėliau buvo užgesintas. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1865 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame Žydų bendruomenės deputatų susirinkime 61 bendruomenės atstovas pasirašė laišką Vilniaus generalgubernatoriui, kuriame prašoma neatleisti iš Ukmergės apskrities ispravniko pareigų atsargos podporučiko Adamso. Pasirašiusiųjų parašų tikrumą savo parašu ir antspaudu patvirtino Ukmergės rabinas Mozė Beras Tarapanijus. (LVIA; KM)

1865 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus generalgubernatoriaus valdyba paskelbė „[...] prašytojams Ukmergės m. gyventojams, kad jų prašymas palikti Ukmergės ispravniką P. Adamsą atmestas.“ (LVIA; KM)

1865 m. gruodžio 5 d. 55 įvairių tikybų, tautybių ir luomų ukmergiškiai [miesto „aukštuomenė“?] pasirašė prašymą Vilniaus generalgubernatoriui, kuriame jie prašė palikti pareigose Ukmergės apskrities advokatą Karamyševą, kurį Kauno gubernijos valdyba nušalino nuo pareigų dėl „netvarkos ir apsileidimo arestantų bylose“. (LVIA; KM)

1865 m. gruodžio 17 d. Ukmergės apskrities karinis viršininkas N. Blau kreipėsi į Kauno gubernijos vicegubernatorių prašydamas jo tapti Ukmergėje steigiamų Bajorų namų garbės nariu bei paskolinti Kauno Bajorų namų įstatus, nes „[...] Ukmergės rusų bendrija dar iki mano atvykimo čionai numatė įsteigti čia klubą, Kaune veikiančio klubo pagrindais, suprantama, lėšas atitinkančiu mastu.[...]“. Bajorų namus buvo planuojama įsteigti iki šv. Kalėdų. (Kauno apskrities archyvas;KM)

1866 m.

1866 m. sausio 10 d. Ukmergės apskrities policijos valdyba sudarė sutartį su pirkliu Šaja Ickovičiumi Sapira dėl jam priklausančio „mūrinio namo, esančio Ukmergės m. Dinaburgo [dab. Vytauto] gatvėje“ nuomos. Sutartyje numatoma išnuomoti: penkis, dar nevisiškai įrengtus kambarius namo antrajame aukšte, kambarį kurjeriams ir prieškambarį, patalpas archyvui trečiame aukšte, patalpas daboklei ir dešimtininkams (kaimo policininkams) namo kieme, daržines malkoms bei priešgaisriniams instrumentams. Policijos valdyba  už nuomą turėjo mokėti 350 rub. per metus. [Ar sutartis buvo patvirtinta – nėra žinoma]. (LVIA; KM)

1866 m. vasario 27 d. Kauno gubernatorius rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Ukmergės ir Panevėžio kalėjimų atskiruose kambariuose yra katalikų koplyčios, įrengtos daugiau kaip prieš dešimt metų, kuriose kelis kartus per metus vyksta pamaldos, areštuotieji eina išpažinties ir priima komuniją. Tačiau kadangi šiuo metu stačiatikių tikybos areštuotųjų skaičius yra lygus areštuotųjų katalikų skaičiui, - reikėtų šias koplyčias panaikinti, nes kituose kalėjimuose niekur nėra panašių koplyčių. [...].“. (LVIA; KM)

1866 m. kovo 31 d. Vilniaus generalgubernatorius, atsakydamas į Kauno gubernatoriaus pasiūlymą uždaryti Ukmergės kalėjime buvusią katalikų koplyčią, siūlė apsvarstyti galimybę paversti šią koplyčią stačiatikiška, nes, pasak jo, „palikti kalinius be cerkvės paguodos būtų neteisinga“. Kartu generalgubernatorius prašė patekti jam kalėjimo kalinių sąrašus už du paskutinius metus, nurodant areštuotųjų kalinimo  laiką ir tikybą. [Pagal vėliau pateiktus Kauno gubernijos kalėjimų globos komiteto duomenis, Ukmergės kalėjime iki 1866 m. gegužės 24 d. buvo: stačiatikių tikybos arestantų – 12, sentikių – 94, katalikų – 250, liuteronų – 2, žydų (judėjų) – 35]. (LVIA; KM)
 
1866 m. gegužės 8 d. Kauno apskrities žandarmerijos viršininkas kapitonas Voroničius, tiriantis Ukmergės apskrities ispravniko Rudanovskio veiklą, slaptame raporte Kauno gubernatoriui pranešė, jog „[...] Valdiško pašto laikytojas žydas Sapira, užuot laikęs apskrityje 22 arklius, turi tik keturis netinkamus arklius ir policijos valdininkai kartais už kelpinigius nuomodavosi [privačius] arklius, nes valdiški arkliai negalėjo jų nuvežti net per vieną [pašto] stotį [atstumai tarp stočių buvo 15-20 km]. Rangovas Sapira, gaudamas iki 3000 rub. per metus, mokėdavo P. Nuovadų Pristavams po 20 rub. per mėnesį už važinėjimus, apie ką man asmeniškai pranešė ir Ukmergės apskrities Karinis Viršininkas./ Toks aiškus žydo Sapiros su Vyriausybe sudarytų sutarčių pažeidimas, darantis žalą Iždui, turėjo būti tikrai žinomas P. Ispravnikui ir savalaikiškai pašalintas./ Ketinimas rugsėjo mėnesį perkelti laikiną karinę ligoninę į to paties žydo Sapiros namą už 600 rub. – taip pat yra neįvykdomas, nes Sapiros namas yra ką tik pastatytas, o įstatymas neleidžia anksčiau kaip po 3 metų [nuo pastatymo] užimti patalpas ligoniams. Jei šiuo metu už ligoninės nuomą mokama 950 rub. kaina yra per didelė, tai dėl to kalti asmenys anksčiau sudarę sutartį su namo savininku, dalyvaujant [Butų] Komitetui ir esant konkurencijai kaina gali būti sumažinta./ Policijos Valdybos perkėlimas į taip pat žydo Sapiros namą irgi nėra būtinas, tuo  labiau, kad žydo Sapiros namas pastatytas už miesto ir tiek gyventojams, tiek tarnautojams kiltų sunkumų lankant Policijos Valdybą. Be to, namo, kuriame dabar įsikūrusi Policijos Valdyba, savininkas Bajoras Kryžanovskis sutiko vietoje už nuomą gaunamų 375 rub. imti 100 rub. mažiau bei įsipareigojo įrengti name ugniagesių sargybos bokštą, kainuojantį apie 100 rub./ [Artilerijos] Brigados Vadas Pulkininkas Lemtiužnikovas ir Baterijos Vadas Pulkininkas Gilchenas pareiškė man, kad apskrities Ispravnikas visai nereaguoja į jų prašymus dėl patogesnio kariuomenės arklių įkurdinimo, būtent: žydo Leibos Franko namo arklides šiuo metu užima artilerijos arkliai ir jis sutinka, kad namų savininkai jam mokėtų tam tikrą pinigų sumą. Karčemų laikytojai, kurių arklidės skirtos kariuomenės postoviui, taip pat sutinka mokėti pinigus [Frankui], kad išvengtų postovio, bet p. Rudanovskis to nepageidauja./ P. Rudanovskio pavedimu Ispravniko Padėjėjas Vikartas tikrai du kartus vyko pas dvarininką Bystromą atsiprašinėti dėl to, kad iš Bystromo buvo pareikalauta atlaisvinti butą Kariuomenės Viršilai [kazokų karininko laipsnis] Majorui Jermilovui. Šis namas priklauso ne Bystromui, o Špakovskiui./ Man atvykus į Ukmergės m., Ispravniko Padėjėjas Vikartas sirgdamas sugrįžo kartu su žandaru iš apskrities, kurioje Karinio Viršininko pavedimu darė kratas, bei pranešė man, kad jis pas vieną sentikį Korablikovą rado apie tris svarus [svaras – 409,5 g] parako, tačiau kadangi tyrimas dar ne visai baigtas, tai jis neperduotas Jūsų Šviesybei./ Taip pat jis pasakė, kad nelaiko savęs apsunkintu jam pavestais pavedimais ir noriai pasiryžęs juos vykdyti ir, kad jo santykiai su Apskrities Ispravniku geri ir įžeidimų iš jo jis, Vikartas, nepatyrė. [...].“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1866 m. birželio 21 d. 2 krikščioniškųjų ir 15 žydiškų Ukmergės cechų amatininkai: Boleslovas Mackevičius, Ivanas Vildė, Elijas Maušovičius Taicas, Kuselas Mendelevičius Hefenas, Zalkindas Vildaueris, Mortchelis Maušovičius Fainmanas, Pinchas Šimelevičius Vapnikas, Mortchelis Hiršovičius Levinas, Levis Šmuilovičius Lipas, Chaimas Šliomovičius Gurvičius, Leiba Šliomovičius Palkas, Elijas – Michelis Šliomovičius Rymanas, Leiba Ševelevičius Rezas, Hirša Mortchelevičius Tolfas, Chaimas Leizerovičius Hefenas, Mauša Heselevičius Kantoras, Mauša Jankelevičius Vilončikas, Mauša Chaimovičius Kirza, Šmuila Abramovičius Berzakas, Joselis Leibovičius Palas ir Tubijašas Jankelevičius Tufiatas prašė Vilniaus generalgubernatoriaus neversti jų per Miesto Rotušę kiekvienam cechui įsigyti už 10 rub. apskaitos knygas motyvuodami tuo jog jau turi panašias knygas įsigiję iš Miesto Rotušės už gerokai mažesnę kainą ir jos dar visai tinkamos naudoti, dauguma amatininkų išvyko į Rusiją paskelbus caro leidimą amatininkams gyventi vidinėse Rusijos gubernijose, likę verčiasi labai sunkiai,  nes gyventojai yra nuskurdę ir amatininkai cechuose neturi jokių pajamų, nesudarinėja jokių sutarčių. [Po kelių metų svarstymo įvairiose instancijose, Kauno gubernijos valdyba atmetė amatininkų prašymą, bet leido už apskaitos knygas sumokėti dalimis per 6 mėn.]. (LVIA; KM)

1866 m. rugpjūčio 9 d. Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui: „Kauno gubernijos Viršininkas pranešė Ukmergės miesto bendruomenės deputatų nutarimą nemokamai perleisti miesto žemės sklypą, 800 kvadr. sieksn. [apie 36 arus], tenykštei stačiatikių cerkvei./ Todėl laikau pareiga pranešti Jūsų Prakilnybei, kad jei Jūs, Gerbiamas Pone, pripažinsite minėtąjį Ukmergės miesto bendruomenės siūlymą vertu dėmesio, tai iš Ministerijos pusės nebus kliūčių, leidžiant Jums duoti atitinkamą nurodymą šiuo atžvilgiu, pagal nustatytą tvarką.“. (LVIA; KM)

1866 m. rugsėjo 20 d. Kauno vicegubernatorius rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Ukmergės miesto ir apskrities Karinis Viršininkas rugsėjo 17 [rašte] Nr. 1900 praneša, kad tenykštis Miesto Galva [Городской Голова], buvęs Burmistras, miestietis Slavinskis (Romos Katalikų tikybos) veikia vangiai, be energijos, dėl ko labai dažnai paralyžiuojama ir kitų vietinės administracijos sričių tarnybinė veikla, miesto bendruomenė politiniu atžvilgiu neturi reikiamos krypties, o kadangi šias aplinkybes patvirtinantis jo, Karinio Viršininko, lenkų kilmės asmenų [idėjinės] krypties pažinojimas leidžia jam prieiti išvados, jog Miesto Galva, Vyriausybės ir tarnybos naudos interesais, būtinai turi būti tikras rusas; todėl [Karinio Viršininko] majoro Blau nuomone, šias pareigas galima būtų, su ypatinga nauda Vyriausybei ir tarnybai, perduoti Ukmergės Apskrities Policijos Valdybos vyresniajam tarėjui Gubernijos Sekretoriui Jakimovui, žmogui, be abejonės, - sąžiningam, dorovingam, visiškai atsidavusiam Vyriausybei, praktiškam bei kupinam energijos./ Visiškai sutikdamas su aukščiau išdėstyta Karinio Viršininko nuomone, aš turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės leidimo atleisti iš tarnybos Ukmergės Miesto Galvą Slavinskį, o į jo vietą paskirti tenykštės Policijos Valdybos Vyresnįjį Tarėją Gubernijos Sekretorių Jakimovą.“ (LVIA; KM)

1866 m. spalio 8 d. Kauno gubernatorius rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Rugsėjo 20 [rašte] Nr. 9676 einantis Gubernatoriaus pareigas Vicegubernatorius Lvovas kreipėsi į Jūsų Prakilnybę dėl Ukmergės Miesto galvos Slavinskio pašalinimo iš tarnybos ir tų pareigų suteikimo tenykštės Policijos Valdybos Vyresniajam Tarėjui Gubernijos Sekretoriui Jakimovui./ Tuo tarpu aš gavau labai nepalankias žinias apie Gubernijos Sekretorių Jakimovą, pagal kurias pasirodo, kad Jakimovo paskyrimas Ukmergės [Miesto] Galva gali būti kenksmingas tiek bendruomenei, tiek ir miesto ūkiui./ P. Vicegubernatorius Lvovas man pareiškė, jog pastaruoju metu ir jis gavo labai nepalankias žinias apie šį valdininką. Todėl turiu garbės nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės neskirti Gubernijos Sekretoriaus Jakimovo į Ukmergės Miesto Galvos pareigas bei leisti man duoti nurodymą surengti [miesto] bendruomenei rinkimus į Miesto Galvos pareigas, pagal tam įstatymuose nustatytą tvarką, nes ši tvarka jokiu ypatingu nurodymu nebuvo atšaukta.“ (LVIA; KM)

1866 m. spalio 31 d. Vilniaus generalgubernatorius leido Kauno gubernatoriui surengti Ukmergėje rinkimus į Miesto galvos pareigas pagal įstatymuose numatytą tvarką, kartu nurodydamas „[...] atkreipti reikiamą dėmesį, kad naujai išrinktasis Miesto Galva, atitikdamas egzistuojančius Vyriausybės reikalavimus, padėdamas juos vykdyti, be to pateiktų ir reikiamą garantiją, jog nenuilstamai ir tiksliai rūpinsis miesto ūkio interesais Ukmergėje“. (LVIA; KM)

1866 metų lapkričio 7 d. Ukmergės miesto dūma pakartotinai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybą „[...] dėl aukso medalio paskyrimo tenykščiam bendruomeniniam Žydų Rabinui iš miestiečių luomo Mozei – Bereliui Tarapanijui už uolią ir nepriekaištingą tarnybą šiose pareigose nepertraukiamai nuo 1850 metų birželio 16, nepriekaištingą elgesį [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1866 m. lapkričio 8 d. Kauno gubernatorius paaiškino Vilniaus generalgubernatoriui priežastis, dėl kurių Ukmergės visuomeniniai deputatai ir kiti miestiečiai skundėsi Rusijos Senatui, kad Kauno gubernijos valdyba nepatvirtino Abraomo Tarapanijaus Ukmergės Butų Komisijos deputatu nuo žydų. Pasak gubernatoriaus, Gubernijos valdyba, „[...] turėdama omenyje Ukmergės Apskrities Ispravniko 1865 m. gruodžio 4 raštą [...] apie Ukmergės Butų Komisijos žydų luomo deputato Tarapanijaus nenaudingus ir kenksmingus veiksmus, bei tai, jog terminas, kuriam Tarapanijus buvo išrinktas į deputatus, jau pasibaigė [...]“, nurodė Ukmergės ispravnikui surengti naujus deputato nuo žydų rinkimus. Ir nors renkant A. Tarapanijus surinko 132 balsus “už” ir 23 balsus “prieš”, o antras kandidatas, Abraomas Volpė, atitinkamai 84 ir 71, Gubernijos valdyba, atsižvelgdama į Kauno gubernatoriaus žodinį nurodymą, nutarė deputatu nuo žydų Butų komisijoje patvirtinti Volpę. Atsakant į Ukmergės miesto deputatų  ir miestiečių 1866 m. gegužės 18 d. prašymą patvirtinti A. Tarapanijų deputatu, jiems buvo atsakyta, kad pagal ispravniko pranešimą A. Tarapanijus “laikomas nenaudingu tarnyboje ir kenksmingu savo veiksmais, bei kad jo vietoje Gubernijos Valdžia patvirtino Volpę”. (LVIA; KM)

1866 m. gruodžio 26 d. Rusijos vidaus reikalų ministras pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, kad Panevėžio kalėjime esanti katalikų koplyčia jau pertvarkyta į stačiatikių, o dėl Ukmergės kalėjime esančios koplyčios, „[...] turint omenyje, kad jos egzistavimas vietinės valdžios ir Jūsų Šviesybės pripažintas nereikalingu [...] aš iš savo pusės nematau kliūčių įrengti minėtame kalėjime vietoje Romos Katalikų koplyčios Stačiatikių koplyčią; kartu nuolankiausiai prašau Jūsų Šviesybę nurodyti, kad šventi paveikslai ir  kiti minėtosios koplyčios reikmenys būtų perduoti artimiausiai Ukmergės bažnyčiai.“. (LVIA; KM)

1866 m. gruodžio 31 d. Ukmergės Bajorų namų seniūnai: Piotras Lemtiužnikovas, Nikolajus Blau, Ilja Rudanovskis ir N. Luzginas kreipėsi į Kauno gubernatorių, prašydami jo tapti Ukmergės Bajorų namų Garbės prezidentu. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m.

1867 m. sausio 1 d. Kauno gubernijos valdyba įsakė leisti Ukmergės butų komisijai išbraukti iš kareivių pastovio sąskaitos neteisingai Oreliui Ickovičiui Segaliui priskaičiuotus 30 rub. 75 kap., kadangi O. Segalio namuose 1864 ir 1865 metais buvo kareivių pastovis natūra [gyveno dalis mieste dislokuoto karinio dalinio kareivių ar karininkų], ir nors pagal pastovio prievolės paskirstymą jis turėjo už tuos metus sumokėti 30,75 rub. butpinigių, tačiau savo namuose apgyvendinus kareivius, nuo šios rinkliavos jis turėjo būti atleistas. (Kauno apskrities archyvas; KM)
 
1867 m. sausio 14 d. rašytame anoniminiame skunde Kauno gubernatoriui minimas Ukmergės apskrities policijos valdybos vyresnysis tarėjas Jakimovas, kuris, atseit, globojant Apskrities kariniam viršininkui majorui N. Blau (kuris tikisi ištekinti už Jakimovo savo „kurčnebylę dukterį“), ima kyšius, grobsto mokesčiams sumokamus pinigus ir pan. Toliau skunde rašoma, jog „[...] Ispravnikas bijo Jakimovo, nes jį globoja Karinis Viršininkas, kurio silpnavališkumas žinomas visam pasauliui [...]. Visi Policijos Valdybos nariai ir valdininkai bei prastuomenė jo [Jakimovo] nekenčia, nori ir laukia bausmės, kurios Jakimovas seniai užsitarnavo ir paliudys apie visus šio veidmainiško valdininko piktnaudžiavimus, kuris niekam Ukmergėje nerodo pagarbos ir veikia tikėdamasis,  kad visas jo apgaules išteisins Karinis Viršininkas, kuris norėjo [Jakimovą] paskirti Miesto Galva, bet miestas tam pasipriešino, todėl dabar smarkiai nukentės [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m. sausio 29 d. Ukmergės apskrities ispravnikas majoras Rudanovskis savo raporte Kauno gubernatoriui rašė apie buvusį Ukmergės policijos nuovados viršininką Lukjanenko – Ogenenko, kuris „[...] už girtuokliavimą, palaidą gyvenimą ir tarnybinių pareigų nevykdymą praėjusiais metais buvo atleistas iš tų pareigų, priskyrus jį Gubernijos Valdybos pavaldumui; po kurio laiko Gubernijos Valdyba paskyrė jį Ukmergės Butų komisijos raštvedžiu, bet ir nuo šių pareigų jis netrukus buvo nušalintas dėl aplaidumo. Po to Oganenko tapo laisvai samdomu raštininku Ukmergės [arklių] pašto stotyje, kurioje išbuvo nuo 1866 metų gruodžio 2 iki 7 dienos, per tą laiką surinkęs [iš pravažiuojančių] 16 rub. kelionpinigių iš stoties pasišalino. Nuo to laiko Ogonenko [...] neturėdamas nei visiškai jokio pastovaus darbo, nei lėšų pragyvenimui, užsiima įvairių nepagristų prašymų ir skundų rašymu [...]. Be to, minėtasis Lukjanenko – Oganenko būdamas Policijos nuovados Viršininku iš Ukmergės miesto gyventojų surinko 1% rinkliavą [...] 33 rub. 30 kap. ir šiuos pinigus panaudojo savo naudai [...]. Butų Komisija irgi turi jam piniginių pretenzijų./ Laikydamas p. Oganenko poelgius kenksmingais, rodančiais blogą pavyzdį kitiems, [kenksmingu laikant] taip pat ir tolesnį jo buvimą Ukmergės mieste, turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės viršininkiško nurodymo tiek dėl išieškojimo iš jo 33 rub. 30 kap. [...], tiek ir dėl jo iškeldinimo iš Ukmergės miesto.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m. kovo 6 d. Kauno gubernijos valdybą, svarstydama Ukmergės miesto dūmos pakartotiną siūlymą skirtį valstybinį apdovanojimą Ukmergės žydų bendruomenės rabinui Mozei – Bereliui Tarapanijui, pažymėjo, jog „[...] jis eina Ukmergės Rabino pareigas, [žydų] bendruomenei išrinkus, nepertraukiamai nuo 1850 metų birželio 16, piniginėmis baudomis nebaustas, teistas ir tardytas nebuvo, atvejų atimančių iš jo teisę į apdovanojimus už tarnyba nebuvo [...]“. Kadangi įstatymai, susiję su siūlomu Tarapanijui apdovanojimu, leidžia tą daryti, „[...] Gubernijos Valdyba, remdamasi tuo [nepriekaištinga tarnyba bei Ukmergės miesto dūmos siūlymais] ir vadovaudamasi aukščiau minėtuoju [Vidaus reikalų ministro] nurodymu, nutaria minėtojo Rabino Tarapanijaus apdovanojimo už minėtąją tarnybą skirtu nešioti ant kaklo sidabro medaliu su užrašu „Už uolumą“ perduoti P. Generalgubernatoriaus nuožiūrai [...]“.(Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m. kovo 31 d. Kauno gubernijos kalėjimų globos komiteto viceprezidentas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jau parengtas Ukmergės kalėjime buvusios katalikų koplyčios perdarymo į stačiatikių koplyčią projektas ir sąmata, o perdarymo išlaidas (183 rub. 72 ½ kap.) siūlė padengti iš Kalėjimų globos komiteto „ekonominių sumų“. (LVIA; KM)

1867 m. gegužės 4 d. naktį žandarų puskarininkis Zotovas kartu su budinčiu Dono kazokų 51 pulko 5 šimtinės kazoku Plekovackiu, apeidami miestą pastebėjo įtartinus asmenis ir po ilgų grumtynių bei persekiojimo, padedant vietiniams gyventojams, juos sulaikė miesto [katalikų ?] kapinėse. Suimtieji buvo be dokumentų, prisistatė esą sentikiai, ne Ukmergės gyventojai, atvykę čia pasimatyti su žmonomis. Bet juos rasti kirvis bei sunkus laužtuvas, vertė įtarti, jog jie gali būti susiję su mieste vykusiomis vagystėmis ir įsilaužimais. (LVIA; KM)

1867 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Rudanovskis raportavo Kauno gubernijos valdybai, jog Ukmergės policijos komandos tarnautojai Jokūbas Orlovičius ir Antanas Paleckis, ištarnavę nustatytą laiką yra išleisti „neterminuotų atostogų“, o Jurgis Lipnevičius sergąs epilepsija ir „pasiųstas pas Kauno gubernijos Karinį viršininką, kad pakeisti jį kitu“. Ispravnikas prašė gubernijos valdybos duoti nurodymą papildyti Ukmergės policijos komandą [12 žmonių] trūkstamais tarnautojais. (Kauno apskrities archyvas; KM)

„[...] kartu su 1867 metų rugsėjo 6 ir spalio 2 raštais Nr. [...] buvo atsiusti eiliniai: Michailas Fiodorovas, Tadas Girčys ir Juozapas Kozlovskis, taip papildant [Ukmergės] Policijos Komandos komplektą, susidedantį iš 12 žmonių.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m. spalio 7 d. Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija pranešė Kauno gubernatoriui, kad siunčia jam Rusijos vidaus reikalų ministro patvirtintą Ukmergės Bajorų namų statutą su kai kuriais pataisymais. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1867 m. statistiniai duomenys apie Ukmergę (dokumentų išdėstymas dalinai pakeistas):
“Ukmergės gyventojų skaičius
1.  Dvarininkų [bajorų]    kilmingų    70 vyr.        64 mot.    iš viso: 134
kitų        51 vyr.        27 mot.    iš viso: 78
2.  Dvasininkų            krikščionių      7 vyr.          9 mot.    iš viso: 16
nekrikščionių      2 vyr.          7 mot.    iš viso: 9
3.  Piliečių            garbės          -          -            -
kitų          1 vyr.          1 mot.    iš viso: 2
4.  Pirklių                     12 vyr.        14 mot.    iš viso: 26
5.  Miestiečių                        3770 vyr.            3912 mot.           iš viso: 7682
6.  Valstiečių                      6 vyr.          9 mot.    iš viso: 15
7.  Ūkininkų                    14 vyr.        16 mot.    iš viso: 30
8.  Žydų žemvaldžių                  -                      -                                  -
9.  Laisvų žmonių                                  -                      -                                  -
10.Žemesniųjų karinių laipsnių        40 vyr.        60 mot.    iš viso: 100
jų sūnų ir dukterų            20 vyr.        25 mot.    iš viso: 45
11.Užsieniečių                      8 vyr.     10 mot.    iš viso: 18
                             4001            4152                             8153
Pagal tikėjimą
1.  Stačiatikių                           119 vyr.         129 mot.        iš viso: 248
2.  Sentikių                     94 vyr.    85 mot.    iš viso: 179
3.  Romos katalikų                       765 vyr.         693 mot.        iš viso: 1458
4.  Liuteronų                       7 vyr.      9 mot.    iš viso: 16
5.  Reformatų                       1 vyr.      1 mot.    iš viso: 2
6.  Žydų                         3015 vyr.        3235 mot.    iš viso: 6230
                             4001               4152                                 8153
Iš bendro gyventojų skaičiaus
1.  Nuolatinių gyventojų                  3257 vyr.      2852 mot.        iš viso: 6103
2.  Laikinai gyvenančių                    750 vyr.      1300 mot.     iš viso: 2050
                              4001             4152                                 8153
Iš bendro gyventojų skaičiaus
1.  Žemdirbių                    300 vyr.        350 mot.        iš viso: 650
2.  Prekybininkų                      1500 vyr.      2000 mot.        iš viso: 3500
3.  Amatininkų                200 vyr.         160 mot.    iš viso: 360
4.  Besiverčiančių kitais užsiėmimais              2001 vyr.       1642 mot.    iš viso: 3643
                              4001             4152                               8153
Miesto plotas 1200 dešimtinių [dešimtinė – 1,09 ha]
Miestiečių prievolės
Žemietijos [земство] rinkliava, valstybinės ir gubernijos prievolės liaudies maitinimo užtikrinimui, butų rinkliava, miesto įplaukos, mokesčių prievolė, rekrutų prievolė, visuomeninės rinkliavos. Žydams dar ir “žvakių” ir “sudėtinė” rinkliavos [коробочный и свечной сборы].
Metinis mokestis už žemę po pastatais, kiemų ir daržų žeme. Už kvadratinį aršiną [aršinas – 0,71 m.] po ¼ kap.; už dešimtinę ariamos [žemės] po 5 rub.
Namų skaičius
Gyvenamųjų namų, stovinčių fasadu į gatvę    40 mūrinių    390 medinių,
                stovinčių kiemuose      1 mūrinis      30 medinių,
                krautuvių            40 mūrinių      30 medinių,
Gyvenamieji namai:                Negyvenamieji namai:    
1.    Valdinis mūrinis namas – 1        1.   Privačių krautuvių – 8
2.    Mūrinis cerkvės namas – 1        2.   Katalikų bažnyčia – 1
3.    Visuomeninių medinių namų – 2        3.   Plytinė – 1
4.    Privačių mūrinių – 9            4.   Vandens malūnas – 1
        medinių – 410            5.   Miesto pirtis [? sunkiai įskaitoma] – 1
5.    Apskrities mūrinė mokykla – 1        6.   Miesto [neįskaitoma] – 1
6.    Žydų ligoninė medinė – 1            7.   Maisto sandėlis [karinis] – 1
7.    Odų įmonėlių su gyventojais – 8        8.   Parako sandėlis – 1
8.    Ukmergės apskrities
      policijos medinis namas – 1        9.   Mėsos prekyvietė – halė [ ? мясные ряды] – 1
9.    Medinis kalėjimas – 1            10. Skerdykla – 1
10.    Žydų maldos namai – 3            11. Žydų sinagoga – 1
11.    Kelių prižiūrėtojų namas – 1        12. Sentikių maldykla – 1
12.    Užvažiuojamųjų kiemų – 2
13.    6 – os apygardos kelių valdybos namas – 1
Mieste yra trys kapinės” (CVIA; KM)

“Duomenys apie Kauno gubernijos miestų pajamas ir išlaidas 1867 metais
Ukmergės m.: Pajamos 1867 m. – 2163 rub.16 kap. Išlaidos – 2162 rub. 42 kap. Likutis +74 kap.
Kauno gubernijos statistiniai duomenys 1867 metais
Ukmergės m.: Valdiškų namų: mūrinių 5, medinių nėra. Privačių namų: mūrinių 50, medinių 789. Prekybinių krautuvėlių 113. Stačiatikių cerkvė – 1, Romos katalikų bažnyčia – 1, žydų maldos namai – 6, sinagoga – 1, sentikių maldykla – 1.
Duomenys apie Kauno gubernijos fabrikus ir gamyklas 1867 metais
Apskrities miestas Ukmergė: [fabriko rūšis, fabrikų skaičius, gamybos dydis (rubliais)] odos apdirbimo – 9; 2745 rub.; kalkių gamybos – 1; 994 rub.; plytinė – 1; 1234 rub.; ekipažų gamybos – 2; 981 rub.
Duomenys apie Kauno gubernijos gyventojų skaičių 1867 metais
Ukmergė: vyrų 5268, moterų 4640. Gimimų skaičius: vyrų 312, moterų 316. Mirusių skaičius: vyrų 180, moterų 160. Natūralus prieauglis: vyrų +132, moterų +150. Vedybų skaičius 150.
Duomenys apie įvairių sektų sentikių skaičių Kauno gubernijoje 1867 metais
Apskrities miestas Ukmergė: Bepopių sektos pripažįstančių vedybas ir besimeldžiančių už carą: vyrų 293, moterų 328, viso 621.” (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m.

1868 m. sausio 13 d. Ukmergės miesto ligoninės kontoros raštvedys Kolegijos registratorius M. Kamenskis kreipėsi į Kauno gubernatorių: „[...] gaudamas 10 rub. algą per mėnesį, aš, turėdamas šeimą (žmona ir 10 metų amžiaus sūnus), visiems pragyvenimui reikalingiems dalykams baisiai pabrangus, labai skurstu ir visiškai neturiu jokių lėšų padoriam savo sūnaus išmokslinimui; tuo tarpu čia, Ukmergėje ir kituose Kauno gubernijos miestuose šiuo metu yra pareigų su gana padoria alga, kurias užima lenkų kilmės asmenys, būtent: Bajorų Globos ir Bajorų Vadovo Raštvedžiai, dėl kurių pakeitimo rusais yra duotas valdžios nurodymas. Todėl, norėdamas užimti panašias pareigas, aš drįstu nuolankiausiai prašyti Jūsų Prakilnybės atkreipti Maloningą dėmesį į mano šeimyninę padėtį ir teiktis mane paskirti į kurias nors minėtųjų pareigų. [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m. sausio 16 d. Kauno gubernijos kanceliarijos tarnautojai pranešė Ukmergės miesto policijos valdybai, jog ji praneštų Ukmergės miesto ligoninės kontoros raštvedžiui M. Kamenskiui, „[...] kad paskyrimas į Bajorų Vadovo ir Bajorų Globos Raštvedžio pareigas priklauso nuo Bajorų Vadovo, į kurį jam, Kamenskiui ir reikia kreiptis su prašymu.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m. sausio 22 d. Ukmergės apskrities žandarmerijos valdybos viršininkas kapitonas Voronovas slaptai pranešė Kauno gubernatoriui, jog „[...] Ukmergės miesto ligoninės Raštvedys Kamenskis, gabus žmogus, anksčiau tarnavo Policijos Valdyboje Skyriaus Viršininku, bet buvo iš ten pašalintas už daiktų ir spirito išeikvojimą (tie daiktai buvo pristatyti į Policijos Valdybą kaip daiktiniai įkalčiai). Be to, Kamenskis smarkiai geria.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m. kovo 7 d. Ukmergės apskrities policijos valdyba pranešė Kauno gubernatoriui, jog po jos prašymo papildyti Ukmergės policijos komandą trimis trūkstamais policininkais, gubernijos karinis viršininkas 1867 m. rudenį atsiuntė tris žmones, o 1868 m. vasario mėn. – dar tris. Kadangi Ukmergės miesto Dūmą nesutiko „paskirti aprūpinimą šiems trims kareiviams“, nes „ji neturi jokių kitų lėšų, išskyrus pagal valdžios patvirtintą sąmatą aprūpinimą dvylikai policijos eilinių“, policijos valdyba prašė gubernatoriaus arba atšaukti paskirtus policininkus atgal arba paskirti jiems aprūpinimą. Kovo 9 d. gubernatorius davė nurodymą atšaukti 3 policininkus. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m. rugsėjo 11 d. Kauno gubernatorius rašė Vilniaus generalgubernatoriui: „Ukmergės Miesto Dūmos revizijos metu aš nustačiau, kad Dūmos raštvedyba visiškai nesutvarkyta ir apleista. Rinkliavų nepriemokų susikaupė apie 30 tūkst. rublių. Pagal vietoje surinktas žinias paaiškėjo, kad Ukmergės Miesto Galva, Kolegijos Asesorius Karamyševas visai neužsiiminėja reikalais ir beveik kasdien yra neblaivus. Todėl aš nerandu galimybės palikti P. Karamyševą jo einamose pareigose./ Priešingai tam, Panevėžio Miesto Dūmoje aš pastebėjau ypač gerą tvarką ir taisyklingumą raštvedyboje, o šito Dūma pasiekė daugiausia Dūmos Buhalterio Gubernijos Sekretoriaus Selenso triūso ir pastangų dėka./ Laikydamas labai naudingu Selenso paskyrimą Miesto Galvos pareigoms, aš turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės leidimo pašalinti iš pareigų Ukmergės Miesto Galvą Kolegijos Asesorių Karamyševą ir leisti eiti tas pareigas Gubernijos Sekretoriui Selensui.“ (LVIA; KM)

1868 m. rugsėjo 20 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Babarikinas, einantis apskrities karinio viršininko pareigas, pranešė Kauno gubernatoriui, jog rugsėjo 18 d. penktą valandą ryto du Ukmergės kalėjimo kaliniai „[...] lydimi dviejų sargybinių nešė išmatas iš čionykščio kalėjimo pastato į Šventosios upę, vienas iš jų, už vagystę įkalintas Vengrijos pavaldinys Ivanas Ivanovas Glasikas pabėgo, tačiau tuojau pat ėmusis paieškos priemonių, kitą dieną Glasikas surastas miške, 15 varstų nuo Ukmergės ir vėl nusiųstas į kalėjimą [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1868 m. gruodžio 7 d., atsakydamas į Vilniaus generalgubernatoriaus raštą, siūlantį patvirtinti Ukmergės Miesto galvos pareigose Panevėžio Miesto dūmos buhalterį Selensą, Rusijos vidaus reikalų ministras rašė: „[...] laikau savo pareiga pranešti, jog kadangi viena iš priežasčių Miestų Galvų skyrimui [...] kai kuriose Jums, Gerbiamas Pone, patikėtų gubernijų miestuose, nukrypstant nuo visuotinai priimtos tvarkos, buvo vietinės valdžios nuomonė, kad dėl išskirtinės krašto padėties nepageidautina leisti eiti [Miestų] Galvų pareigas miestų bendruomenių renkamiems kandidatams iš katalikų; o tuo tarpu iš Ministerijoje gautos Selenso tarnybos lapo kopijos matyti, kad jis su visa savo šeimyna priklauso katalikų tikybai, - atsižvelgiant į tai, ar Jūs, Gerbiamas Pone, teiksitės laikyti aukščiau minėto Kauno Gubernijos Valdžios pasiūlymo tolesnės eigos vykdymą tinkamu ir galimu.“ (LVIA; KM)

1868 m. gruodžio 19 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Babarikinas Kauno gubernatoriui pateikė gruodžio 10 d. duomenis apie policijos priežiūroje esančius asmenis, gyvenančius Ukmergės apskrityje.
Policijos priežiūroje dėl politinių priežasčių buvę asmenys:
Vilniaus garbės pilietė [luomo pavadinimas] Julija Grincevičeva, 46 metų, griežta policijos priežiūra jai paskirta po bylos „dėl žinojimo ir nepranešimo valdžiai apie besislepiančius maištininkus [sukilėlius] bei jų aprūpinimo maistu iš Vyžūnų vienkiemio“. Gyveno Ukmergėje;
Bajoras Boleslovas Daunoravičius, 45 metų, policijos priežiūroje buvo „kaltinant maisto tiekimu maištininkams“. Gyveno Bajoriškių bajorkaimyje;
Kauno miestietis Kazimieras Žatkevičius, Vinco s., 45 metų, laidavimas ir policijos priežiūra jam buvo skirta kaltinant „pinigų ir drabužių siuntimu ištremtam kunigui“. Gyveno ir dirbo Ukmergėje;
Dvarininkas Julijus Klimovičius, Anupro s., 49 metų, policijos priežiūra jam buvo skirta „be atlikto tardymo ir nenurodant priežasčių“ Kauno gubernatoriaus nurodymu. Gyveno Šaukuvos dvare. 1868 m. birželio 16 d. gubernatoriaus nurodymu „išlaisvintas nuo priežiūros“;
Dvarininkas Medardas Končia, Medardo s., 61 metų ir jo žmona Paulina, 46 metų. Griežta policijos priežiūra ir laidavimas jiems buvo skirtas kaltinant „ryšiais su maištininkais bei pritarimu maištui, kuris pasireiškė Paulinos Končienės nešiojamais uždraustais kostiumais bei revoliucinio turinio veikalų saugojimu, tačiau juridinių [kaltinimo] įrodymų tyrimo metu nebuvo rasta“. Gyveno Lokinės dvare;
Bajoras Andrius Kaminskis, 33 metų, griežta policijos priežiūra ir laidavimas jam buvo skirti „dėl paramos maištui ir  priklausymo revoliucinei organizacijai“. Gyveno ir ūkininkavo „3 policijos nuovadoje [Vidiškių, Taujėnų, Kavarsko, Balninkų, Žemaitkiemio ir Pabaisko parapijų teritorija]“;
Dvarininkas Henrikas Michalovskis, 47 metų, griežta policijos priežiūra jam buvo skirta kaltinant „šautuvų ir jų reikmenų saugojimu bei vyno gaminimu maištininkams“. Gyveno Paliepės dvare;
Bajoras Hilarijus Mackevičius, priežiūra jam skirta už „ryšius su maištininkais ir jų aprūpinimą maistu“. Gyveno „1 policijos nuovadoje [Šėtos, Bukonių, Deltuvos, Pagirių, Vadoklių, Siesikų, Upninkų parapijų teritorija]“;
Bajoraitė Marijana Novacka, 26 metų ir bajoraitė Veronika Novacka, 24 metų. Policijos priežiūroje buvo „už kurstančių himnų giedojimą Kauno m.“. Tarnavo ir gyveno Ukmergėje;
Atsargos štabrotmistras Petras Olševskis, 42 metų. Politinėje byloje buvo nuteistas ištremti į Tomsko m., „tačiau dėl ligos paliktas šiame krašte“. Jam skirta griežta policijos priežiūra ir laidavimas. Gyveno Pabaisko dvare;
Bajoras Juozapas Piotrovskis, Jono s., 39 metų. Policijos priežiūroje buvo „nenurodant kaltės“. Gyveno Ukmergėje;
Bajorė Aleksandra Ivanovna Reinišova, griežtoj policijos priežiūroje buvo dėl Kauno karinio viršininko nutarimo, „nenurodant kaltės“. Ūkininkavo Pamūšio dvare;
Dvarininkas atsargos podporučikas Sigizmundas Strumila, Kazimiero s., 49 metų. Griežtoje policijos priežiūroje buvo todėl, „kad buvo maištininkų revoliucinės organizacijos parapijos [valsčiaus] viršininkas bei rėmė maištininku pinigais“. Ūkininkavo Taujėnų dvare;
Bajoras Boleslovas Sangovičius, Juozapo s., 31 metų. Policijos priežiūroje buvo už tai, „kad sugrįžęs iš [maištininkų] gaujos vėl pareiškė norą dalyvauti maište“. Gyveno Žemaitkiemyje.
Asmenys, buvę policijos priežiūroje vykstant bylų tyrimui dėl kriminalinių ir civilinių nusižengimų, gyvenę Ukmergėje:
Miestietis Kofijelis Aronovičius Šmidtas, 30 metų. Griežtoje policijos priežiūroje buvo „dėl dalyvavimo kartu su miestiečiu Puškinu kailinių vagystėje“, taip pat, „už suktybinį pinigų viliojimą iš įvairių asmenų“. Nuo 1868 m. balandžio buvo uždarytas į Kauno kalėjimą už sukčiavimą. „Iki pasodinimo į kalėjimą blogai elgėsi ir nuolat būdavo  kaltinamas sukčiavimu.“;
Miestietis Andriejus Henrichovas Dytrichas, 37 metų. Policijos prižiūrimas „įtariant daiktų vagyste iš dvarininkės Pomarnackienės“. Vertėsi dailidės amatu. „Neturėdamas nuolatinio darbo, elgiasi labai blogai, įtariamas beveik dėl visų vagysčių [mieste], numatoma jį iškeldinti iš krašto pagal [miesto] bendruomenės nutarimą.“;
Miestietė žydė Šifra Zelmanova Gelisova, 37 metų. Policijos priežiūroje - „įtariant pinigų vagyste iš valsčiaus raštininko Volterio“. Vertėsi prekyba. „Pastebėta priimant vogtus daiktus bei jai pažįstamus įtartinus asmenis, todėl jos elgesys yra blogas.“;
Kareivio našlė Christina Jegorova Kulikovskaja, 41 metų. Jai paskirta vieša priežiūra iki bylos pabaigos „įtariant pinigų vagyste iš puskarininkio Mironovo“. Užsiėmė baltinių skalbimu, turėjo du vaikus. „Palaidai elgiasi.“;
Miestietis Ignatijus Dementjevas Roščevskis, 34 metų. Priežiūroje „už vagystę“, užsiėmė padieniu darbu. „Blogai elgiasi ir girtuokliauja.“;
Vienakiemis [valdiškų valstiečių kategorija] Pranciškus Ipolitas Skabeika, 65 metų. Viešoje priežiūroje – „įtariant vagyste“. Užsiėmė padieniu darbu. „Gerai elgiasi.“;
Miestietis žydas Lipmanas Zavelevičius Gipis arba Kacas, 39 metų. Priežiūroje už arkliavagystę, vertėsi padieniu darbu. „Elgiasi įtartinai, šiuo metu sėdi kalėjime.“;
Ukmergės miestietis Icka Mejerovičius Gendleris, 39 metų. Viešoje policijos priežiūroje -  „įtariant arkliavagyste“. Užsiėmė padieniu darbu. „Anksčiau užsiėmė arkliavagystėmis, atrodo, kad ir dabar tuo verčiasi.“;
Atsargos eilinis Juozapas Varnas, įtariamas arkliavagyste. Elgeta. „Elgiasi padoriai.“;
Bajorė Marjana Antonovna Bažičkova, 60 metų. Viešoje policijos priežiūroje „už nepaklusnumą policijos vyresnybei bei svetimos nuosavybės pasisavinimą“. Užsiėmė padieniu darbu. „Elgiasi kukliai, tačiau turi blogą charakterį.“;
Valstietė Prančiška Aleksandrova Bernatovičeva, 47 metų. Viešoje priežiūroje už vagystę, užsiėmė padieniu darbu. „Palaido elgesio.“;
Kareivio našlė Konstancija Ignatjeva Suchockaja, 50 metų. Policijos priežiūroje buvo už vagystę. Turėjo du vaikus. „Užsiima sukčiavimu.“;
Valstietis Cezaris Teofilovas Cybulskis, 27 metų. Policijos priežiūroje – „įtariant vagyste“. Nuolatinio darbo neturėjo. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietis Adolfas Grochovskis, 32 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Ukmergėje ūkininkauja. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietis Larionas Vasilkovas, 40 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Ukmergėje ūkininkavo. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietis Andriejus Miakinkovas, 43 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Ukmergėje ūkininkavo. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Šiaulių miestietis Nikita Portnovas, 42 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Ukmergėje ūkininkavo. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Kareivio žmona Praskovija Makarova, 36 metų. Jai skirta vieša neterminuota priežiūra „už vagystę“. Užsiėmė padieniais darbais. Ukmergėje gyveno su vyru. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Ukmergės miestietis Ivanas Mukosiejevas, 36 metų. Jam skirta slapta policijos priežiūra iki bylos pabaigos „už 12 metų mergaitės išprievartavimą.“. Užsiėmė dailidės amatu, buvo vedęs, žmona su 2 vaikais gyveno Ukmergėje. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietė Teofilija Antonina Vercinskaja, 27 metų. Viešoje priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Ukmergės miestietė Konstancija Valkucinskaja, 19 metų. Viešoje  policijos priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Kareivio sūnaus žmona Uljana Salivanova, 26 metų. Viešoje priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Ukmergės miestietis Zinovijus Maksimovas Vasilkovas, 45 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. Buvo vedęs, žmona ir vaikai gyveno Ukmergėje. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietis Anupras Grigorovičius, 40 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. Ukmergėje gyveno tėvai. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Atsargos puskarininkis Jegoras Gerasimovas, 53 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę ir mirusiojo palaidojimą be valdžios leidimo“. Dirbo padienius darbus. Buvo vedęs, žmona ir vaikai gyveno Ukmergėje. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietė Irina Butylkina, 22 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Dirbo padienius darbus. Ukmergėje gyveno tėvai. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
„Niekur neprirašyta Anelia Juljanovna Grabovskaja“, 26 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už valkatavimą“. Dirbo padienius darbus. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Žydė Raska Kvicinskaja, 20 metų. Policijos priežiūroje – „už valkatavimą“. Ukmergėje „užsiima ištvirkavimu.“. „Iš gerosios pusės neatestuojama.“;
Šėtos bendruomenės žydas Dovydas Leizerovičius Bukancas, 15 metų. Policijos priežiūroje yra iki ištrėmimo „už blogą elgesį“. Nuolatinio darbo neturėjo, gyveno pas tėvus Ukmergėje. „Pagal P. Kauno Gubernatoriaus 1868 m. spalio 29 nurodymą [...] ištremtas iš krašto į Archangelsko guberniją.“;
Ukmergės bendruomenės žydas Berka Hiršovičius Fradas, 50 metų. Policijos priežiūroje – „už arkliavagystę“. Nuolatinio darbo neturėjo. Gyveno su šeima Ukmergėje. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Ukmergės miestietis Petras Semionovas Stembrovskis, 28 metų. Policijos priežiūroje – „už valkatavimą su padirbtu asmens liudijimu“. Nuolatinio darbo neturėjo. Gyveno su šeima. „Nuo stebėjimo pradžios nieko neteisėto nepastebėta.“;
Kauno gubernijos bajoras Andrius Čapkovskis, 30 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Nuolatinio darbo neturėjo. „Šiuo metu yra kalėjime.“;
Kolegijos registratoriaus našlė Gizbert, 35 metų. Policijos priežiūroje – „už vagystę“. Užsiėmė rankdarbiais. Turėjo Ukmergėje dukrą. „Šiuo metu yra kalėjime.“;
Ukmergės miestietis Mozė Alaško. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Užsiėmė dailidės amatu. „Šiuo metu yra kalėjime.“;
„Nepatvirtintas bajorystėje Vladislovas Uscinovskis“, 19 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Nuolatinio darbo neturėjo. „Šiuo metu yra kalėjime.“;
Žydas Šmuila Abraomovičius Bereznikas, 18 metų. Viešoje policijos priežiūroje „dėl įtarimo arkliavagyste“. Nuolatinio darbo neturėjo, gyveno pas tėvus. „Iš gerosios pusės neatestuojamas.“;
Bajorė Julija Juljanovna Gizbert, 14 metų [Kolegijos registratoriaus našlės Gizbert duktė?]. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Užsiėmė rankdarbiais. „Motina kalėjime“.;
Žydas Vulfas Judelevičius Donas, 49 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už vagystę“. Vertėsi prekyba. Buvo vedęs, vaikai ir žmona gyveno Ukmergėje. „1868 metų rugsėjo 9 etapu išsiųstas į Trakų m.“;
Žydas Mejeris Joseliovičius Buršteinas, 51 metų. Viešoje policijos priežiūroje – „už arkliavagystę“. Buvo vedęs, žmona ir vaikai gyveno Ukmergėje. „Šiuo metu yra kalėjime.“; (Kauno apskrities archyvas; KM)

1868 m. Miesto dūma. Miesto galva – Stanislovas Selensas, Stanislovo s. (pareigose nuo 1868 m. rugsėjo 23 d., katalikas). Valdybos nariai [Гласные]: Ivanas [Janas?] Požerskis, Adomo s., Liudvikas Skinderis, Fadiejaus s., Osipas Macijevskis, Antono s. (visi pareigose nuo 1864 m. rugsėjo 4 d., visi katalikai), Todresas Orlovičius, Abelio s. (pareigose nuo 1849 m. gruodžio 29 d., judėjas), Falko Falkas, Šenderio s. (pareigose nuo 1846 m. kovo 8 d., judėjas). Sekretorius – Aleksandras Udalcovas, Aleksandro s. (pareigose nuo 1867 m. birželio 27 d., stačiatikis). Buhalteris – Ivanas Miladovskis, Feofilo s. (pareigose nuo 1866 m., stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Našlaičių teismas. Nariai: Miesto galva S. Selensas, valdybos nariai: I. Požerskis, L. Skinderis, O. Macijevskis, T. Orlovičius, F. Falkas, sekretorius A. Udalcovas. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Prekybinis žodinis teismas. Teisėjai: Francas [Pranas?] Roševskis, Semiono [Simono?] s. ir Francas [Pranas ?] Slavinskis, Lavrentijaus [Lauryno ?] (abu pareigose nuo 1864 m. rugsėjo 4 d., katalikai). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Miesto gydytojas – Isaija Braudė, Giršo s. (pareigose nuo 1864 m. spalio 23 d., judėjas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės ligoninės vedėjas – Pavelas Kabarovas, Grigorijaus s. (pareigose nuo 1866 m. sausio 24 d., stačiatikis), raštvedys – Michailas Kamenskis, Fiodoro s. (pareigose nuo 1867 m. sausio 13 d., stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės apskrities [dvimetė?] mokykla. Etatinis vedėjas ir rusų kalbos dėstytojas – Joilas Mironovičius, Petro s. (pareigose nuo 1865 m. rugsėjo 15 d., stačiatikis), tikybos mokytojai: stačiatikių – protojerėjus Jefimijus Prinevskis, Jakovo s. (pareigose nuo 1838 m. sausio 20 d.) ir katalikų – kun. Ivanas Cyparevičius, Osipo s. (pareigose nuo 1865 m. rugpjūčio 23 d.). Mokytojai: matematikos ir geografijos – Nikolajus Ratnovskis, Pavelo s. (pareigose nuo 1866 m. rugpjūčio 27 d., stačiatikis), dailyraščio, braižybos ir piešimo – Stanislovas Dovnaras, Fomos [Tomo?] s. (pareigose nuo 1866 m. balandžio 20 d., evangelikas - reformatas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės parapinės mokyklos mokytojas – Nikolajus Novickis, Ivano s. (pareigose nuo 1851 m. sausio 24 d., stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metamss)

1868 m. Ukmergės stačiatikių parapijos dekanas – Ukmergės Įvedimo cerkvės protojerėjus Jefimijus Prinevskis. Be jo šioje cerkvėje šventiku dar buvo Pavelas Scipuržinskis, Levo s. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės katalikų dekanato dekanas buvo Raguvos klebonas kun. Andriejus [Andrius?] Dulskis (pareigose nuo 1861 m. sausio 28 d.). Ukmergės parapijos klebonas – Henrikas Banevičius. (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės kalėjimo vedėjas – Mustafa Makulovičius, Selimo s. (pareigose nuo 1856 m. liepos 23 d., musulmonas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės prižiūrintieji policininkai [полицейские надзиратели]: Nikolajus Troickis, Nikolajaus s. (pareigose nuo 1866 m. spalio 15 d., stačiatikis) ir Nikolajus Karpovas, Ivano s. (pareigose nuo 1868 m. birželio 19 d., stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės 1 klasės pašto kontoros počmeisteris – Foma [Tomas?] Butkevičius, Siksto s. (pareigose nuo 1863 m. lapkričio 1 d., katalikas), jo padėjėjas – Gerasimas Dubininas, Fiodoro s. (pareigose nuo 1868 m. rugsėjo 4 d., stačiatikis). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės telegrafo stotis. Viršininkas – Vilhelmas Bitneris, Ivano [Joano?] s. (pareigose nuo 1867 m. gegužės 18 d., liuteronas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1868 m. Ukmergės kelių mokesčio užkardos ant Kauno kelio viršininkas – kapitonas Ivanas Bartoševičius, Michailo [Mykolo?] s. (pareigose nuo 1855 m. birželio 16 d., katalikas). (Kauno gubernijos informacinė knyga 1869 metams)

1869 m.

1869 m. sausio 2 d. Kauno gubernatorius pakartotinai siūlė Selensą skirti Ukmergės Miesto galva. Jis rašė: „[...] Suteikdamas jam Ukmergės [Miesto] Galvos pareigas, aš tikėjausi, kad Selensas sutvarkys Ukmergės Dūmos bylas, pačias netvarkingiausias gubernijoje, iki tokio tvarkos lygio, kokį aš revizijos metu radau tik Panevėžyje. Mano viltys iš dalies jau išsipildė, nes dviejų mėnesių laikotarpyje, nuo tada kai Selensui, Jūsų Prakilnybei leidus, buvo leista eiti Ukmergės Miesto Galvos pareigas, miesto ūkis ir Dūmos raštvedyba visiškai pasikeitė. Politiniu atžvilgiu, pagal surinktus duomenis, Selensas taip pat buvo nepriekaištingas ir šiuo metu laikomas visiškai patikimu valdininku./ Kas susiję su sąlyga, kad Vyriausybės skiriamų Miesto Galvų pareigas eitų tik ne katalikų tikybos valdininkai, šitai įmanoma tiktai ten, kur mieste atsitiktinai apsigyvena rusų kilmės atsargos valdininkas ar karininkas, čia vedęs bei jaučiantis gyventojų pasitikėjimą ir pagarbą; kitaip gyventojai, kuriuos sudaro vien tik žydai ir katalikai, atsisako skirti vyriausybės paskirtiems valdininkams bet kokį išlaikymą. Čia apskritai labai maža sąžiningų, dorų ir blaivių rusų kilmės valdininkų ir tokie perimti pareigas be nustatytos algos nesutinka; o ne visai patikimi žmonės, [...] jei ir užims šias pareigas, tai, tikėdamiesi neteisėtų pajamų, nedelsiant paklius kitų Dūmos narių ar jos tarnautojų, lenkų arba žydų, įtakon. [...]“.(LVIA; KM)

1869 m. balandžio 3 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Babarikinas savo raporte Kauno gubernatoriui, ginčydamas Ukmergės miesto dūmos nuomonę, jog Ukmergės žydų bendruomenė, pagal Ukmergės apskrities zemskinių prievolių įstaigos nutarimą turi duoti tik pastotes kariniams etapams, o palydovų siuntimas lydėti suimtuosius apskrityje pas nuovadų pristavus ir teismo tardytojus tam nepriklauso, pabrėžė, jog pagal „Ukmergės Apskrities Zemskinių Prievolių Įstaigos 1868 metų gruodžio 29 nutarime aiškiai pasakyta, jog 1869 metais etapų prievolės vykdymas pavestas bendruomenėms įsikūrusioms šalia etapų punktų: Pageležių miestelyje Veprių, Alantoje Alantos valsčių valstiečių bendruomenėms, - Utenoje Utenos, Anykščiuose Anykščių, Raguvoje Raguvos, Ukmergės mieste Ukmergės žydų bendruomenėms, kurios turi duoti etapams ne tik pastotes, bet ir vykdyti visą etapų prievolę, kuriai priklauso ir suimtųjų siuntimas į apskritį.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1869 m. balandžio 30 d. Ukmergės miesto dūma savo raporte (pasirašytame einančio Miesto galvos pareigas Salenso) Kauno gubernijos valdybai, kuri ragino dūmą suaktyvinti darbą išieškant mokesčių nepriemokas iš gyventojų, pranešė, jog „[...] Dūma griežtai kontroliuoja bendruomenių išleidimo dokumentų ar išvykimo pasų išdavimą, prieš tai juos gaunantiems asmenims nesumokėjus visų valdiškų rinkliavų nepriemokų, tačiau šios priemonės neduoda nei mažiausios naudos Iždo interesams, nes miestiečiai dažnai [...] dėl visiško savo neturto ir nesumokėtų mokesčių negali gauti išvykimui uždarbiauti reikalingų pasų [t. y. išvyksta iš miesto be reikiamų dokumentų] [...]“. Dūma pateikė gubernijos valdybai „Dūmai pavaldžių“ Šėtos ir Želvos žydų bendruomenių narių sąrašą, kuriame pateiktos šių bendruomenių narių „gyvenančių nežinia kur be raštiškų asmens liudijimų“ pavardės ir jų įsiskolinimų dydžiai. Sąraše – 6 Šėtos žydų bendruomenės narių pavardės ir 17 – Želvos. Bendras šių žmonių įsiskolinimų dydis – 87 rub. 13 kap. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1869 m. birželio 23 d. Kauno gubernatorius, atsakydamas į Vilniaus generalgubernatoriaus pavedimą išrinkti į Ukmergės Miesto galvos pareigas ne katalikų tikybos asmenį, pranešė, jog: „[...] Dabar pareiškė norą šias pareigas eiti gyvenantis Kaune atsargos pulkininkas Nikolajus Novickis, kuris, nepaisant senatvės, dar gana žvalus ir, kiek galima spręsti iš mano surinktų žinių, galėtų naudingai užimti Miesto Galvos pareigas.[...]“. (LVIA; KM)

1869 m. birželio 26 d. Ukmergės miesto dūma (raštą „Už Miesto Galvą“ pasirašė dūmos narys Skinderis) Kauno gubernijos valdybai pateikė „Ukmergės m. miestiečių gyvenančių nežinia kur be raštiškų asmens liudijimų“ sąrašą, kuriame nurodyti Ukmergės gyventojų krikščionių ir žydų bendruomenių nariai ir jiems priskaičiuotos valdiškos bei bendruomeninės rinkliavų [mokesčių] nepriemokos. Sąraše - 191 krikščionių bendruomenės nario pavardė ir 28 – žydų bendruomenės. Mokesčių nepriemokos, atitinkamai, - 221 rub. 70 kap. ir 498 rub. 21 kap. Ši disproporcija, tikriausiai, atsirado todėl, jog krikščionių bendruomenės nariai valdiškus mokesčius mokėjo per valstybės iždo struktūras, o žydų, bendruomeninius ir valstybės mokesčius, per Žydų bendruomenių deputatus - bendruomenę. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1869 m. liepos 3 d. Ukmergės miesto karinėje – laikinoje ligoninėje „[...] iš viso buvo 99 ligoniai moterys ir vyrai, o būtent: susisiekimo dalinių kareivių – 4, 28 artilerijos brigados – 2, apskrities [karinės] komandos – 1, netinkamų [karinei tarnybai] II kategorijos – 3, atsargos kareivių – 11, atleistų [iš kariuomenės] neribotam laikui – 4, kareivių sūnų – 17, kareivių žmonų – 31, kareivių dukterų – 13, civilinių žinybų vyrų – 13. Iš to matyti, kad didžiausią ligonių skaičių karinėje – laikinoje ligoninėje sudaro: atsarginiai, atleistieji [iš kariuomenės], kareivių sūnūs bei netinkami [karinei tarnybai] II kat., taip pat kareivių žmonos (daugiausia našlės) ir dukterys; o sergančių kareivių iš veikiančių apygardos dalinių yra mažuma, būtent: du artileristai ir vienas iš apskrities [karinės] komandos. Aš nustačiau, kad dauguma ligonių serga chroniškomis ligomis (atsarginiai, netinkami [karinei tarnybai], atleistieji [iš kariuomenės] neribotam laikui, o taipogi kareivių žmonos), kurios yra nepagydomos, kaip pvz. chroniškas plaučių kataras, astma  ir pan.; tokių ligonių buvimas ligoninėje yra jiems nenaudingas ir tik apsunkina valdžią bereikalingomis išlaidomis [...] tokie ligoniai greičiau turėtų būti prieglaudose, o ne civilinėse ar karinėse laikinose ligoninėse. Nemažas skaičius serga grįžtama šiltine. Sifiliu serga tik 3 moterys. [...] ligonių gydymas bei ligų istorijų pildymas yra teisingi. Miesto gydytojas P. Stankevičius [...] sąžiningai vykdo savo pareigas [...]. Dėl nepatogaus kambarių išdėstymo ligoninės pastate, ligoniai išskirstyti netvarkingai bei labai ankštai, todėl patalpose netvarkinga ir nešvaru. Moterų skyrius, esantis tame pačiame kieme, bet kitame name, daug švaresnis. Šlykščios išvietės, skleidžiančios dvoką, netvarkomos, nepaisant daugkartinių priminimų apie tai. Maistą paruoštą vakarienei sudarė kruopų košė su mėsa, labai neskani ir skysta, ruginė ir duona ir bulkos – geros.“ (LVIA; KM)

1869 m. liepos 3 d. Ukmergės kalėjimą apžiūrėjo Vilniaus karinės apygardos karinis medicinos inspektorius. Jis savo ataskaitoje nurodė, kad tuo metu miesto kalėjime buvo 201 suimtasis (151 vyras, 50 moterų), nors kalėjimo patalpos skirtos 140 žmonių. Kalėjime yra 13 kamerų. Anksčiau vyrai ir moterys buvo laikomi viename pastate, bet kilus šiltinės epidemijai, ispravnikas, pagal miesto gydytojo nurodymą, paskyrė atskirą namą kur ir buvo perkeltos moterys, todėl šiltinės susirgimų žymiai sumažėjo. Kalėjimo ligoninė įrengta kalėjime, 20 ligonių (15 vyrų, 5 moterys), daugiausia serga šiltine. Vienas valdininkas suimtasis sirgdamas džiova laikomas purvinoje, nepaprastai drėgnoje kameroje su tvankia atmosfera, kas neabejotinai turi neigiamą poveikį jo sveikatai. Kalėjimas nesuteikia netgi būtiniausių higieninių priemonių kaliniams, kameros kimšte prikimštos kalinių, oras tvankus ir slogus. Maistas mažai maistingas – košelė su lašiniais, duona gera. (LVIA; KM)

1869 m. liepos 12 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Lietuvos ir Vilniaus [stačiatikių] arkivyskupui Makarijui, jog „28 Artilerijos Brigados vado Generolo leitenanto Lemtiužnikovo ir jo tarnybos draugų rūpesčio bei Ukmergės visuomenės pastangų dėka pradėtas Ukmergės [stačiatikių] kapinių cerkvės [dab. Prisikėlimo cerkvė] įrengimas yra užbaigiamas mano iš Maskvos gautu šiai cerkvei skirtu paaukojimu. [...]“. Generalgubernatorius rašė, jog jis kreipėsi į Maskvos 1 gildijos pirklį A. M. Postnikovą, Stačiatikybės šiaurės vakarų krašte [Lietuvoje] gynėjų draugijos narį, prašydamas paaukoti Ukmergės stačiatikių kapinių cerkvei reikmenis ir rūbus, o „Dabar Andriejus Michailovičius man atsiuntė Ukmergės cerkvei skirtus bažnytinius reikmenis, vėliavas, šventikų apdarus ir kitus bažnytinėms pamaldoms būtinus daiktus, kuriuos aš perdaviau minėtosios cerkvės statytojo Generolo majoro Lemtiužnikovo žinion.“. Generalgubernatorius prašė arkivyskupo duoti nurodymą įrašyti aukotojo ir jo tėvų vardus į Ukmergės kapinių cerkvės knygą, kad jie būtų „amžinai minimi Šv. Liturgijos metu“. (LVIA; KM)

1869 m. rugpjūčio 1 d. 28 artilerijos brigados, dislokuotos Ukmergėje, vadas P. Lemtiužnikovas pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis gavo Maskvos pirklio A. Postnikovo paaukotus reikmenis stačiatikių kapinių cerkvei. Prie laiško P. Lemtiužnikovas prideda  ir paaukotų reikmenų sąrašą: „1. Kryžius, diskosas [дискос], monstrancija [потир], zvezdica [звездица], ižica [ижица], dvi lėkštutės sidabrinės, paauksuotos, kalinėtos ir graviruotos, sveriančios 1 svarą [svaras – 409,5 g.] 29,3 zolotnikus [zolotnikas – 4,26 g.] 2. Danga altoriaus stalui, Dievo stalui ir analojui [staliukui maldaknygėms] brokatinė bei [papildomai] vienas aršinas brokato. 3. Tas pat, gedulingos spalvos ir vienas aršinas pusbrokačio. 4. Arnotas šventikui brokatinis. 5. Tas pat, gedulingos spalvos. 6. Kamža djakonui brokatinė. 7. Tas pat, gedulingos spalvos. 8. Taurės uždangalas brokatinis. 9. Tas pat, gedulingos spalvos. 10. Dvi bažnytinės vėliavos ir variniai jų antgaliai. 11. Sietynas pasidabruotas. 12. Trys nešiojamos žvakidės pasidabruotos. 13. Trys lampados prie šventų paveikslų pasidabruotos, dvi iš jų didelės, viena mažesnė. 14. Smilkyklė pasidabruota. 15. Bronzinė žvakidė Dievo stalui. Visi daiktai mano priimti visiškai tvarkingi ir įrašyti į Ukmergės Stačiatikių Kapinių Cerkvės parapinę cerkvės nuosavybės knygą.“. (LVIA; KM)

1869 m. rugsėjo 13 d. Rusijos vidaus reikalų ministras pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „Valdovas Imperatorius, Ministrų Kabinetui pasiūlius, rugpjūčio 27 dieną teikėsi liepti patvirtinti Ukmergės Miesto Galvos pareigose atsargos pulkininką Novickį.[...]“. (LVIA; KM)

1869 m. rugsėjo 30 d. Ukmergės gyventojas Šlioma Jochelevičius Zakovičius skundėsi Kauno gubernatoriui, jog jo name įsikūrusi Ukmergės miesto dūma ir Našlaičių teismas jau kuris laikas nemoka nuompinigių ir yra jam įsiskolinusi apie 300 sidabro rublių, be to, jam priklauso ir 1 procento netesybų suma už nesumokėtas nuompinigių sumas. Š. Zakovičius prašė gubernatoriaus duoti nurodymą dūmai sumokėti nuompinigius. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1869 m. spalio 15 d. Kauno gubernijos valdyba savo įsaku patvirtino Ukmergės miesto saikų ir svarstyklių išnuomavimo aukcione rezultatus – saikai ir svarstyklės išnuomotos Ukmergės miesto gyventojui Elijui Abraomovičiui Volkui. Be jo šiame aukcione dalyvavo Icko Leibas Kopačius, Abraomas Falko, Lavrentijus Korablikovas ir Karolis Palšovskis. Spalio pabaigoje Ukmergės miesto Dūma nutarė kreiptis į Ukmergės apskrities policijos valdybą sus prašymu „atsiųsti į Dūmą Ukmergės m. gyventoją žydą Elijų Abraomovičių Volką, kad sudaryti su juo sutartį dėl miesto saikų ir svarstyklių nuomos už varžytinėse nustatytą  kainą, pagal sutarties sąlygas bei susitarti su juo dėl pašiūrės [saikams ir svarstyklėms laikyti] statybos sąlygų dviem variantais: neskiriant [statybai] miesto miško medienos ir skiriant ją“. Iki to miesto saikai ir svarstyklės šešerius metus buvo išnuomoti pirkliams Broidai ir Kliačko. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1869 m. spalio 30 d. Ukmergės žydų bendruomenės deputatai: Zelmanas Judelevičius, Šimelis Levinas, Abramas Kvaterkovičius, Joselis Rozinas, Elijas Volkas ir pirklys Šaja Sapiras kreipėsi į Šiaurės – Vakarų krašto viršininką su prašymu atleisti nuo pastočių ir etapavimo prievolės. Deputatai skundėsi Policijos valdyba, verčiančia bendruomenę skirti sargus suimtiesiems lydėti bei Miesto Dūma, kuri verčianti skirti darbininkus žydus matuoti žemės sklypus krikščionims. [Policijos valdyba ir Miesto Dūma savo raportuose gubernatoriui neigė tą dariusios]. (LVIA; KM)

1869 m. lapkričio 20 dieną Ukmergės miesto dūma pranešė Kauno gubernatoriui, jog ji yra skolinga žydui Š. Zakovičiui 154 rub. 22 rub. nesumokėtų nuompinigių ir 170 rub. už 1869 metus. Pasak dūmos raporto „[...] Pavėluotas nuompinigių mokėjimas Žydui Zakovičiui vyksta miestui beveik visai negaunant pajamų, nors dūma ir imasi visų priemonių joms gauti. Miesto pajamų įmokėjimas sustojo 1868 metais įsigaliojus 1842 metų inventoriui, kuris sudarytas visai nelygiateisiškai ir neteisingai. Gavus miesto pajamas žydui Zakovičiui bus nedelsiant atlyginta.“ Raportą pasirašė Miesto galva Novickis ir dūmos nariai Macijevkis bei F. Falkas. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1869 m. “Žinios apie Kauno gubernijos miestų nepriemokų kiekį, neįvykdytas išlaidas, skolas ir kapitalus
[…] Ukmergė: Nepriemokų 1870 metams yra – 2845 rub. 65 ½ kap., nuo to skaičiaus atmetama – 576 rub. 16 ½ kap., neįvykdytų išlaidų 1870 metams – 2587 rub. 38 ¼ kap., nuo to skaičiaus atmetama – 602 rub. 4 kap. Atsarginiai kapitalai – 912 rub.[…]
Žinios apie Kauno gubernijos miestų einamas išlaidas patvirtintas pagal [išlaidų] sąrašą 1870 metams
[…] Ukmergė: Einamos išlaidos (miesto valdymo [įstaigų] asmenų ir vietų išlaikymas – 2311 rub. 66 ½ kap., miesto nuosavybės išlaikymas ir miesto [įstaigų] patalpų nuoma – 230 rub. 20 kap., miesto išorinis tvarkymas – 60 rub., labdaringų ir kitokių visuomeninių įstaigų išlaikymas – 380 rub., skolų išmokėjimas ir atsarginio kapitalo sudarymas – 1871 rub. 35 ½ kap., smulkios išlaidos – 77 rub. 56 ½ kap., viso – 4930 rub. 78 ½ kap.). Vienkartinės išlaidos miesto statybos reikalams ir kitoms miesto reikmėms – 42 rub. Viso išlaidų – 4972 rub. 78 ½ kap. […]
Žinios apie Kauno gubernijos miestų einamas pajamas patvirtintas pagal [pajamų] sąrašą 1870 metams
[…] Ukmergė: Paprastos pajamos (rinkliava už miesto nuosavybę  ir piniginius mokesčius – 1439 rub. 91 ¾ kap., rinkliava iš pramonininkų ir traktierių – 738 rub., netiesioginiai mokesčiai – 503 rub., pagalbinės pajamos – 39 rub., smulkios bei atsitiktinės pajamos – 13 rub., viso – 2732 rub. 91 ¾ kap.) Ypatingos pajamos (iš nepriemokų ir kitų šaltinių – 2269 rub. 49 kap.). Viso pajamų – 5002 rub. 40 ¾ kap.” (LVIA; KM)

1870 m.

1870 m. Ukmergėje ir apskrityje dirbusių gydytojų sąrašas:
„Gydytojų tarnaujančių Valstybinės Tarnybos teisėmis [...] Sąrašas
[...] 22. Ukmergės Miesto gydytojas, gydytojas, neturintis [valdininko] laipsnio Kazimieras Michailovičius Stankevičius (metinė alga – 224 rub. 10 kap.) 23. Ukmergės apskrities gydytojas, gydytojas, neturintis laipsnio Jakovas Samoilovičius Levenšternas (metinė alga – 224 rub. 10 kap.) 24. Ukmergės apskrities kaimo gydytojas, gydytojas, Rūmų Patarėjas Germanas Ubrichovičius Blezė (metinė alga – 400 rub., kelionpinigiai – 100 rub.) [...]
Išėjusių į atsargą, užsiimančių [medicinine] praktika bei netarnavusių [valstybinėje tarnyboje] laisvai praktikuojančių gydytojų [...] Sąrašas
[...] Gydytojai užsiimantys praktika Ukmergės m.
50. Gydytojas, Tituliarinis Patarėjas, Stepanas Adamovičius Vercinskis 51. Gydytojas, Ignatijus Karlovičius Petraševskis 52. Gydytojas, Ildefonsas Antonovas Raboševskis 53. Gydytojas, Henrikas Stanislavovičius Belinskis
Gydytojai užsiimantys praktika Ukmergės apskrityje
54. Gydytojas, Levas Osipovičius Pomarnackis 55. Gydytojas Konstantinas Mosevičius. [..]“ (LVIA; KM)

    1870 m. kovo 17 d. Kauno gubernijos valdyba nutarė: „[...] įsaku nurodyti Ukmergės Miesto dūmai nedelsiant imtis įstatymu nurodytų priemonių išieškant iš gyventojų miesto pajamas, po to sumokėti žydui Zakovičiui jam priklausančius nuompinigius už Dūmos ir Našlaičių Teismo patalpas kiek jų priklauso pagal Dūmos apskaičiavimą, neskatinant jo toliau rašyti skundus. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1870 m. gegužės 20 d. „[...] Mes, žemiau pasirašę, Pirkliai, Deputatai ir Ukmergės žydų Bendruomenės nariai, šiandien susirinkę Miesto Dūmos Įstaigoje, svarstėme apie tai, jog mūsų bendruomeninis Rabinas Mozė – Berelis Tarapanijus 1850 metais buvo mūsų bendruomenės išrinktas Bendruomeniniu Rabinu ir Kauno Gubernijos Valdybos 1850 metų birželio 15 Įsaku Nr. 10132 patvirtintas šiose pareigose. Jam ištarnavus šiose pareigose tris metus, kai mes visiškai įsitikinome jo tiksliu ir stropiu jam pavestų priedermių pildymu bei jo ištikimybe Sostui ir Tėvynei, mes, visi bendruomenės nariai, vienbalsiai nutarėme jį ir ateityje palikti šiose pareigose be naujų rinkimų, šiose pareigose Tarapanijus, bendru bendruomenės sutikimu, pakartojamu kas tris metus, ištarnavo iki 1860 metų, kai jis rinkimuose, įvykusiuose jo paties reikalavimu, vėl buvo bendruomenės išrinktas ir patvirtintas Kauno Gubernijos Valdybos 1860 metų gruodžio 15 įsaku Nr. 1169, jam pagal tą pačią tvarką ištarnavus dar septynis metus, vėl buvo bendruomenės išrinktas 1868 metais ir patvirtintas Kauno Gubernijos Valdybos 1868 metų gruodžio 7 Įsaku. Tokiu būdu, jis, Tarapanijus ištarnavo iki šiol Rabino pareigose be pertraukos beveik dvidešimt metų. Visos savo tarnybos laikotarpiu Tarapanijus su nepailstamu uolumu bei nuolatiniu triūsu platino mūsų tarpe ištikimybę Sostui ir Tėvynei, savo išsilavinimu, pavyzdingu teisingumu bei patarimais sprendžiant bendruomenės reikalus suteikė bendruomenei daug paslaugų, duodančių jam teisę į Vyriausybės apdovanojimo suteikimą. Todėl Mes Nutarėme: sudarius nutarimą apie tai, pateikti jį miesto Dūmai ir prašyti jos tarpininkavimo Aukščiausiai Valdžiai dėl mūsų bendruomeninio Rabino Mozęs – Berelio Tarapanijaus apdovanojimo už nepriekaištingą, uolią ir naudingą tarnybą Rabino pareigose dvidešimt metų nepertraukiamai bei už nuopelnus bendruomenei aukso medaliu, skirtu Rabinams pagal Įstatymų Sąvado XII t. I d. 1092 ir 1093 str. [toliau seka 58 parašai]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

    1870 m. birželio 31 d. Vilniaus generalgubernatorius kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu apdovanoti Ukmergės Rabiną Berelį Tarapanijų aukso medaliu už tarnybą šiose pareigose. Prašyme jis nurodo, kad Berelis Tarapanijus bendruomenės buvo išrinktas šiai tarnybai ir Kauno gubernijos valdybos patvirtintas 1850 metų birželio 16 d., 1860 metų gruodžio 15 bei 1868 m. gruodžio 7 d. Nors ir nebuvo Gubernijos valdybos patvirtinamas kas trejus metus kaip reikalauja įstatymai, bet buvo paliekamas šiose pareigose bendruomenės pageidavimu. “Rabinas Tarapanijus nusipelnė tiek vyriausybei, tiek bendruomenei tuo, kad pilnai pateisino valdžios pasitikėjimą, skatindamas vykdyti gyventojams žydams naudingus Vyriausybės nurodymus. Jo pastangomis chederiai  [žydų religinės pradinės mokyklos] buvo taip patobulinti, kad beveik visi be išimties juose besimokiusieji pakankamai gerai įsisavino rusų kalbą atitinkant šių mokymo įstaigų programą. Atidarius Ukmergės mieste [pasaulietinę] žydų liaudies mokyklą, ji, nepaisant visų nesusipratimų iš žydų pusės dėl šios įstaigos naudos ir būtinumo jaunajai kartai, prisipildė moksleivių vien tik Rabino Tarapanijaus įtakos bei didelių pastangų dėka, jam nuolat diegiant savo bendratikiams ištikimybės Vyriausybei jausmus, kuriuos jie išreiškė krašte buvusių maištų metu.”. (LVIA; KM)

    1870 m. liepos 28 d. Ukmergės miesto dūma savo raporte Kauno gubernijos valdybai, aprašydama bendruomeninio Ukmergės rabino M. B. Tarapanijaus nuopelnus miestui ir žydų bendruomenei rašė, jog „[...] Rabinas Tarapanijus padarė dideles paslaugas tiek Vyriausybei, tiek bendruomenei, visiškai pateisindamas vyresnybės pasitikėjimą, paremdamas įvairias gyventojams žydams naudingas Vyriausybės įvedamas naujoves papročiuose ir švietime, įtikindamas užsispyrusius bei prietaruose paskendusius [žydus] visų Vyriausybės atliekamų juos liečiančių veiksmų būtinumu ir nauda; jo pastangomis chederiai patobulėjo iki paties aukščiausio savo paskirties laipsnio, beveik visi besimokiusieji chederiuose pakankamai gerai moka rusų kalbą atitinkamai šių mokymo įstaigų kursui; Ukmergės mieste susikūrus žydų pradinei mokyklai [еврейское народное училище] pradžioje nemažai žydų abejojo šios įstaigos naudingumu bei reikalingumu jaunajai kartai ateityje, tik Rabino Tarapanijaus įtikinėjimų ir didelių pastangų dėka ji prisipildė moksleivių, be to jis nukreipė savo bendratikių pažiūras pačių didžiausių ištikimybės jausmų Vyriausybei link, kas visiškai pasiteisino krašte vykusių riaušių metu [...]“. (Kauno apskrities archyvas; KM)    

1870 m. liepos 31 d. einantis Vilniaus generalgubernatorius pareigas kunigaikštis Bagrationas kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministrą, prašydamas jį „tarpininkauti gaunant Jo Imperatoriškos didenybės leidimą [Ukmergės] Rabino Tarapanijaus apdovanojimui aukso medaliu“. Generalgubernatorius rašė: „Ukmergės [žydų] bendruomenės Rabinas, miestiečių kilmės Berelis Tarapanijus, bendruomenės išrinktas į šias pareigas ir Kauno Gubernijos Valdybos patvirtintas jose 1850 metų birželio 16, 1860 metų gruodžio 15 bei 1868 metų gruodžio 7. [...] Visu savo uolios ir nepriekaištingos tarnybos laikotarpiu [...] Rabinas Tarapanijus nusipelnė tiek Vyriausybei, tiek bendruomenei tuo, kad pilnai pateisino valdžios pasitikėjimą, skatindamas vykdyti gyventojams žydams naudingus Vyriausybės nurodymus. Jo pastangomis chederiai [žydų berniukų religinės pradinės mokyklos] buvo taip patobulinti, kad beveik visi be išimties juose besimokantys pakankamai gerai įsisavino rusų kalbą, atitinkant šių mokymo įstaigų programą. Atidarius Ukmergės mieste [pasaulietinę] žydų liaudies mokyklą [1868 m. ji jau veikė], ji, nepaisant visų nesusipratimų iš žydų pusės dėl šios įstaigos naudos ir būtinumo jaunajai kartai, prisipildė moksleivių vien tik Rabino Tarapanijaus įtakos bei didelių pastangų dėka, jam nuolat diegiant savo bendratikiams ištikimybės Vyriausybei jausmus, kuriuos jie išreiškė krašte buvusių maištų metu./ Todėl Kauno Gubernijos Viršininkas [gubernatorius] siūlo jį apdovanoti aukso medaliu, [...] kaip ištarnavusiam [rabino pareigose] daugiau kaip 12 metų. [...]“. (LVIA; KM)

1870 m. Ukmergės miesto Dūma ir žydų bendruomenė dėjo daug pastangų, kad rabinas Tarapanijus butų apdovanotas medaliu už 20 metų tarnybos. Išliko rabino Tarapanijaus „tarnybos lapas“: „Ukmergės žydų bendruomenės valdiško Rabino Mozės – Berelio, Michelio sūnaus Tarapanijaus tarnybos lapas/ 1870 metai/ Mozė – Berelis Tarapanijus, Michelio sūnus, Ukmergės žydų bendruomenės Rabinas, 52 metų amžiaus, žydų tikybos, iš bendruomenės gauna 200 rub. išlaikymą per metus.| [skirtukai originale] Kilęs iš žydų miestiečių luomo| Ar turi nekilnojamo turto? Pats neturi, ar turi nekilnojamo turto žmona – Ukmergės mieste paveldėtas medinis namas ir sklypas.| Baigus aukštųjų mokslų kursą, po išbandymo Ukmergės apskrities žydų mokyklų Komisijoje, [Ukmergės] bajorų mokyklos pedagogų taryba, remdamasi P. Švietimo Ministro 1846 m. kovo 23 raštu Nr. 2790, suteikė jam 2 laipsnio melamedo rangą tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt devintųjų metų rugsėjo vienuoliktąją. Ukmergės žydų bendruomenės rinkimuose išrinktas Valdišku Rabinu ir Kauno Gubernijos Valdybos įsaku Nr. 10132 patvirtintas šiose pareigose tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimtųjų metų birželio šešioliktą. Po išankstinio Vilniaus Rabinų mokyklos Direkcijos išbandymo [mokyklos] pedagogų taryba suteikė Rabino laipsnį 1860 m. rugsėjo 23. Remiantis Rabinų mokyklų nuostatų §38, 1860 m. rugsėjo 21, 22 ir 23 buvo išbandytas dalyvaujant bendrųjų specialiųjų Rabinų mokyklų pedagogų tarybos nariams, 1860 m. rugsėjo 23 ir 1861 m. rugpjūčio 16 žurnaliniais nutarimais suteiktas Rabino laipsnis su visomis jam priklausančiomis teisėmis ir privilegijomis. Vilniaus Rabinų mokyklos Pedagogų Tarybos nutarimu suteiktas Rabino laipsnis, P. Generalgubernatoriui leidus, Kauno Gubernijos Valdybos nutarimu patvirtintas bendruomeninio Rabino pareigose 1860 metų gruodžio 15. Gubernijos Valdybos 1868 metų gruodžio 1 įsaku Nr. 12152 vėl patvirtintas Valdiško Rabino pareigose.| Vedęs miestietę Šeiką – Reizę Hiršovną Vaisbrod, turi vaikų, sūnūs: Michalas – Šmuilis, gimęs 1842 m. gruodžio 3, Ilija, gimęs 1846 m. rugpjūčio 19, Zelmanas – Ošeris, gimęs 1851 m. liepos 25, dukterys: Rochlia – Gupilia, gimusi 1839 m. balandžio 27, Traina – Freida, gimusi 1849 m. kovo 6 ir Basa – Lėja, gimusi 1858 m. birželio 22, sūnus Michalas – Šmuila vedęs ir gyvena Ukmergės m., Ilija tarnauja Vilniaus Rabinų mokykloje, likusieji vaikai gyvena su tėvais. Žmona ir vaikai žydų tikybos.“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1870 m. rugpjūčio 10 d. e. Vilniaus generalgubernatoriaus p. kunigaikštis Bagrationas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis leidžia jam patvirtinti įvykusių rangos varžytinių dėl Ukmergės tilto statybos rezultatus. Varžytines laimėjo Panevėžio pirklys Gandenas, sutikęs iki 1871 m. birželio 1 d. pastatyti tiltą per Šventąją, pagal pateiktą projektą ir sąmatą, už 8865 sidabro rublius. (LVIA; KM)