1881 m.

1881 m. sausio 14 d. einantis Ukmergės Miesto Galvos pareigas Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis sausio 16 d. šaukia Ukmergės miesto dūmos posėdį, kuriame bus svarstomi šie klausimai: „1. Apie miesto pajamų sumažėjimą už Basmano ir Ginzbergo valdomą sklypą dėl žemės ploto sumažėjimo. 2. Apie atlyginimą b. [bendrų] miesto saikų ir svarstyklių mokesčio atpirkėjui Šternui jo išlaidų už svarstyklių [svirties] nuomą pas privačius asmenis.“ (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas - Ukmergės kraštotyros muziejuje])

1881 m. sausio 29 d. Petelčicas, einantis Miesto Galvos pareigas, pranešė Kauno gubernatoriui, jog sausio 30 d. Ukmergės miesto dūma svarstys klausimus apie 28 artilerijos brigados 5 baterijos įkurdinimą Ukmergėje ir apie miesto mokesčių nepriemokas. (LVIA; KM)

1881 m. vasario 19 d. Ukmergėje sudegė miestiečio Jurgio Grigucevičiaus gyvenamas namas ir daržinė. Patirta 500 rub. nuostolio. (LVIA; KM)

1881 m. kovo 9 d. naktį Ukmergėje iš žydo Maušos Viteso užvažiuojamųjų namų arklidės, įsilaužus, pavogti du ten nakvojusių Šėtos valsčiaus Komėnų kaimo valstiečių arkliai. Nusikaltimu buvo įtartas užvažiuojamų namų savininkas. (LVIA; KM)

1881 m. kovo 17 ir 18 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašyti aktai apie mokant valstybinius mokesčius rastus padirbtus banknotus: 10 rublių vertės pas Raguvos valsčiaus valstietį Petrą Ližį bei 3 rublių vertės pas Veprių valsčiaus valstietį Antaną Karosą [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. kovo 19 d. naktį Ukmergėje „[...] iš namų šeimininko Benjamino Bužanskio arklidės, įsilaužus, pavogti bajoro Boleslovo Požerskio ir valstiečio Juozapo Maželio arkliai. Kvota apie tai, kartu su minėtąja vagyste įtariamu Adomu Liubkevičiumi perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)

1881 m. kovo 20 d. einantis Ukmergės Miesto Galvos pareigas Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis kovo 23 ir 24 d. paskyrė Ukmergės miesto dūmos posėdį, kuriame bus svarstomi šie klausimai: „1. Apie Ukmergės m. pajamų ir išlaidų sąrašo šiems 1881 metams patvirtinimą. 2. Apie miesto pajamų nepakankamumą patenkinti Kalėjimo apšildymo ir apšvietimo išlaidoms. 3. Apie paskyrimą Komisijos paskirstyti Valstybiniam mokesčiui už Ukmergės nekilnojamą turtą bei įkainojimo rinkliavai už šiuos 1881 metus. 4. Apie atlyginimą 52 gyventojams už miesto reikmėms perimtus jų sklypus. 5. Apie Antano Mackevičiaus įpėdinių savavališkai užimtos laisvos miesto žemės apdėjimą žemės rinkliava. 6. Apie miesto pašalpos suteikimą padegėliui Jurgiui Grigucevičiui. 7. Apie atsilyginimą buvusiam Kalėjimo kuro ir apšvietimo [medžiagų] tiekėjui pirkliui Segaliui.“ (LVIA; KM)

1881 m. kovo 24 ir 26 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašyti aktai apie mokant valstybinius mokesčius rastus du padirbtus banknotus, 25 ir 3 rublių vertės, gautus iš Kavarsko valsčiaus valstiečio Jokūbo Šabuikio bei Svėdasų valsčiaus valstiečio Antano Bublio.“ (LVIA; KM)

1881 m. kovo 29 d. Ukmergės Misto Galvos pareigas einantis Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis kovo 31 d. paskyręs Miesto dūmos posėdį, kuriame bus svarstomi klausimai: apie 1881 m. paskirtų Ukmergės m. išlaidų vykdymą; apie naujo Ukmergės m. priklausančių žemių inventoriaus sudarymą; dėl Miesto dūmos narių pareiškimo apie 28 artilerijos brigados arklidžių statybos miesto sąskaita. (LVIA; KM)

1881 m. balandžio 7 ir 8 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašyti aktai apie mokant valstybinius mokesčius rastus du padirbtus 25 rublių vertės banknotus: vieną pas Alantos valsčiaus valstietį Kasparą Gaidąmovičių, o kitą pas Anykščių valsčiaus valstietį Kazimierą Stržalą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. balandžio 14 d. Ukmergėje policija sulaikė žydus Šmuilą Vapniką, Mejerį Briuną ir Iciką Kimajų su aštuoniais padirbtais 3 rublių vertės banknotais. (LVIA; KM)

1881 m. balandžio 28 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie mokant akcizo mokestį pas Vilniaus apskrities žydą Kasrielį Margolį rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. gegužės 1 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie mokant akcizo mokesčius pas žydą Leibą Tubijašą rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. gegužės 12 d. Ukmergės Miesto Galva grafas S. Kosakovskis pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis gegužės 14 d. šaukia Miesto dūmos posėdį, kuriame svarstys klausimus apie priemonių apsisaugojimui nuo gaisrų projekto patvirtinimo bei apie varžytinių dėl tuščio [miesto] žemės sklypo išnuomavimo Staniševskiui patvirtinimo. (LVIA; KM)

1881 m. gegužės 19 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie mokant valstybinius mokesčius pas Vaitkuškio valsčiaus Totoriškių kaimo valstietį Jurgį Kuprį rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. birželio 25 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie pas žydą Abraomą Tupovičių rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. [...]“.(LVIA; KM)

1881 m. liepos 3 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie pas žydę Basią Bachtai rastą, perkant jai pašto ženklus, padirbtą 3 rublių vertės banknotą.“.
1881 m. liepos 3 d. Ukmergėje „[...] policijos prižiūrėtojas sulaikė pabėgusį iš Sibiro Ukmergės miestietį Adomą Nikolajevą Klimovičių, kuris ten buvo ištremtas 1874 metais bendruomenės nutarimu.“. (LVIA; KM)
1881 m. liepos 3 d. Ukmergės Miesto Galva grafas S. Kosakovskis pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis liepos 6 ir 9 dienomis šaukia Miesto dūmos posėdžius, kuriuose bus svarstomi klausimai: 1. Apie Sakalupio upelio švaros palaikymo taisyklių nustatymą. 2. Apie Hiršai Dorchei priskaičiuotos butų rinkliavos nepriemokos panaikinimą. 3. Apie vietos paskyrimą gaisrinės statybai. Kitame tą pačią dieną rašytame rašte S. Kosakovskis praneša, jog liepos 6 ir 9 d. vyksiančiame posėdyje bus svarstomi ir klausimai: 1. Apie apstatyto miesto sklypo šalia Arklių aikštės paikimą Butkevičiaus amžino činšo valdyme. 2. Apie miesto žemę, užimtą dvarininkų Michalovskio ir Šemetos bei Januškų ir Statikų kaimų valstiečių. 3. Apie miesto žemės palikimą Goldšteino valdyme. (LVIA; KM)

1881 m. liepos 10 d. einantis Ukmergės Miesto Galvos pareigas Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog Miesto Galvos šauktas liepos 10 d. Miesto dūmos posėdis, kuriame turėjo būti svarstomi klausimai apie naujo Ukmergės m. inventoriaus patvirtinimą ir 5/8 procento dydžio nekilnojamojo turto mokesčio miesto naudai paskirstymą, neįvyko dėl reikiamo Dūmos narių skaičiaus neatvykimo, jis paskyrė posėdį tiems patiems klausimams svarstyti liepos 13 d. (LVIA; KM)

1881 m. liepos 11 d. naktį „[...] iš miestiečio Chaimo Zalkos krautuvės, įsilaužus, pavogti įvairūs daiktai, kurių vertė 150 rublių. Kaltinamieji šia vagyste miestiečiai Krakinovskis ir Suchockaja kartu su kvota perduoti Teismo Tardytojui“. (LVIA; KM)

1881 m. liepos 15 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie pas žydą Vylfą Geguziną rastą, mokant jam akcizą už spirito varyklą, padirbtą 3 rublių vertės banknotą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. liepos 22 d. Ukmergės Miesto Galva grafas S. Kosakovskis pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis liepos 24 d. šaukia Miesto dūmos posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas apie tai, koks Miesto valdybos narių skaičius turi atsistatydinti išbuvus tose pareigose dvejus metus. (LVIA; KM)

1881 m. liepos 25 d. Ukmergės Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis liepos 31 d. šaukia Miesto dūmos posėdį, kuriame bus renkamas vienas naujas Miesto valdybos narys vietoje atsistatydinusio „pagal burtus“. (LVIA; KM)

1881 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergėje „dėl nežinomos priežasties“ sudegė žydo Leibos Barono namas, nuostolio patirta už 1000 rublių. (LVIA; KM)

1881 m. rugpjūčio 4 d. naktį Ukmergėje „[...] nežinia kas iš ganyklos pavogė miestiečio Anupro Zanemoiskio arklį, kainuojantį 60 rublių“. (LVIA; KM)

1881 m. rugsėjo 1 d. einantis Ukmergės Miesto Galvos pareigas Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis rugsėjo 7 ir 9 dienomis šaukia Miesto dūmos posėdžius, kuriuose turi būti svarstomi šie klausimai: pirmąją dieną: 1. Apie miesto sklypo pridėjimą prie bajorijos namo. 2. Apie 41 ½ kvadratinio sieksnio dydžio [apie 182 kv. m.] miesto sklypo palikimo Goldšteinui už 10 rub. metinį mokestį miesto naudai. 3. Apie leidimą Butkevičiui išpirkti sklypą už sumažintą kainą. 4. Apie miesto sklypų paskyrimą Kozelai ir Falkui vietoje bendruomenės naudai užimtų sklypų. 5. Apie priešgaisrinės apsaugos priemones. 6. Apie mokesčio už Krekšlių arba Zeliankos žemės sklypą sumažinimo; antrąją dieną: 1. Apie Miesto sekretoriaus išrinkimą. 2. Apie miesto atstovo išrinkimą į vietinę Policijos valdybą. 3. Apie maklerių arba notarų skaičiaus Ukmergės m. nustatymą. 4. Apie miesto sklypus, valdomus nemokančių žemės mokesčio miesto gyventojų. 5. Apie žemės sklypo, besiribojančio su Butkevičiaus sklypu, atidavimą amžinam činšui. (LVIA; KM)

1881 m. rugsėjo 12 d. Ukmergėje „[...] vietiniame Apskrities Ižde surašytas aktas apie mokant valstybinius mokesčius pas Rūmų Patarėją Butkevičių rastą padirbtą 25 rublių vertės banknotą. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. rugsėjo 19, 22, 23, 28 ir 30 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie mokant mokesčius rastus padirbtus banknotus: tris 3 rublių vertės, du 10 rublių vertės ir du 25 rublių vertės.“ (LVIA; KM)

1881 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės apskrities ispravnikas, pateikdamas Kauno gubernatoriui duomenis apie Ukmergėje esančias biblioteką, foto ateljė ir tipografiją, pranešė, jog:
Biblioteka su kabinetu skaitymui, turinti teisę prekiauti, priklauso miesto mokyklos mokytojo žmonai Stepanidai Grigorjevnai Jelnickajai. Veikia su 1880 m. lapkričio 3 d. Kauno gubernatoriaus leidimu;
Foto ateljė priklauso miestiečiui Samuilui – Micheliui Tarapanijui. Veikia su 1877 m. gegužės 4 d. Kauno gubernatoriaus leidimu;
Tipografija priklauso miestiečiui Šajai – Dovydui Abramovičiui Sendakui. Veikia su 1881 m. spalio 31 d. Kauno gubernatoriaus leidimu. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1881 m. spalio 2, 6, 7, 8, 9 ir 13 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie pas įvairius asmenis rastus padirbtus banknotus: penkis 3 rublių vertės, du 10 rublių vertės bei tris 25 rublių vertės. (LVIA; KM)

1881 m. spalio 12 d. naktį Ukmergėje „[...] iš pirklio Emilio Rozo krautuvės, iš jo pardavėjo Isako Kogano, įsilaužus, pavogta 1200 rub. vienos serijos banknotais, 30 rub. varinėmis monetomis, vekselių blankai bei įvairūs auksiniai ir sidabriniai daiktai – tuo įtartas buvęs samdinys Mauša Zarchas. [...]“. (LVIA; KM)

1881 m. spalio 20, 21, 24 ir 29 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie pas įvairius asmenis rastus keturis padirbtus 3 rublių vertės banknotus. (LVIA; KM)

1881 m. spalio 27 d. Ukmergėje pavogtas bajorės Teklės Bielskienės arklys, buvęs užrakintas Teodoro Zanemoiskio arklidėje. (LVIA; KM)

1881 m. lapkričio 11 d. Ukmergės Miesto Galva grafas S. Kosakovskis pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis lapkričio 16 d. paskyrė Miesto dūmos posėdį, kuriame turi būti svarstomi šie klausimai: 1. Apie Artilerijos žinybos pretenzijas miestui už tos žinybos iš Levino nupirktą daržinę. 2. Apie varžytinių dėl kuro ir apšvietimo medžiagų pristatymo kariuomenei ir kalėjimui rezultatų patvirtinimą. 3. Apie 25 rublių paskyrimą policijos komandos uniformoms. 4. Apie valstybinio mokesčio Ukmergės m. rinkimo 1881 m. paskirstymą. (LVIA; KM)

1881 m. lapkričio 16 ir 26 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie rastus tris padirbtus 3 rublių vertės banknotus. (LVIA; KM)

1881 m. lapkričio 30 d. naktį Ukmergėje sudegė žydo Abelio Bako namas su arklide, nuostolio patirta už 800 rublių. ((LVIA; KM)

1881 m. gruodžio 7 d. Ukmergės apskrities ižde surašytas aktas apie rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. (LVIA; KM)

1881 m. gruodžio 22 d. einantis Ukmergės Miesto Galvos pareigas Petelčicas pranešė Kauno gubernatoriui, jog jis gruodžio 29 d. paskyrė Miesto dūmos posėdį, kuriame turi būti svarstomi šie klausimai: 1. Apie 1881 m. papildomų pajamų ir išlaidų nagrinėjimą. 2. Apie 1882 metų pajamų ir išlaidų sąmatos nagrinėjimą. 3. Apie varžytinių dėl miesto saikų ir svarstyklių išnuomavimo rezultatų patvirtinimą. 4. Apie išlaikymo miesto atstovui Policijos valdyboje Skokovskiui patvirtinimą. (LVIA; KM)

1882 m.

1882 m. sausio 7 d. Ukmergės apskrities ižde surašytas aktas apie rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. (LVIA; KM)

1882 m. sausio 18 d. naktį „[...] 19 pėstininkų rezervinio bataliono 4 kuopos ir 28 artilerijos brigados kareiviai, susipykę su eiliniu Jonu Taugintu, daužė pastarąjį per galvą, nuo ko Taugintas tą pačią naktį mirė.[...]“. (LVIA; KM)

1882 m. sausio 29 d. Ukmergės Miesto valdyba svarstė per Kauno gubernijos tvarkomąjį komitetą pateiktą 1881 m. lapkričio 11 d. gubernatoriaus pasiūlymą Miesto Galvai skirti lėšų tilto per Šventąją sargo samdymui, kad jis galėtų prižiūrėti ir valyti tiltą, dėl ko jį rečiau reiktų remontuoti, skiriant tam „milžiniškas sumas“. Valdyba priminė, jog 1881 m. kovo 23 d. Miesto dūma „pasiūlė Miesto Galvai paduoti prašymą Vyriausybei panaikinti ankstesniais laikais Ukmergės miestui priskaičiuotas išlaidas Kalėjimo apšildymui ir apšvietimui, sudarančias 1659 rub. 22 ½ kap., bei atšaukti miestui ir priskirti žemietijai [zemstvai (земство) - gubernijos arba apskrities savivaldybė] tiek tos nepriemokos mokėjimą, tiek ir to dalyko einamąsias išlaidas“. Toliau Valdyba pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog 1877 – 1880 m. miesto biudžeto išlaidos viršija pajamas, todėl prisiimti naujas išlaidas sargo išlaikymui yra neįmanoma. Todėl Valdyba siūlė Miesto dūmai pritarti gubernatoriaus pasiūlymui skirti sargą tilto per Šventąją priežiūrai su sąlyga, kad šio sargo išlaikymui reikalingas lėšas skirtu žemietija iš savo rinkliavų. (LVIA; KM)

1882 m. vasario 1 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie papildomo 1881 metų Ukmergės m. pajamų ir išlaidų sąrašo nagrinėjimą. 2. Apie Ukmergės m. 1882 metų pajamų ir išlaidų sąmatos nagrinėjimą. 3. Apie algos paskyrimą miesto atstovui Policijos Valdyboje. 4. Apie varžytinių dėl miesto saikų ir svarstyklių nuomos patvirtinimą. [...]“. (LVIA; KM)

1882 m. vasario 3 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie atlyginimą dvarininkui Balcevičiui už [miesto] bendruomenės poreikiams atitekusį sklypą. 2. Apie paskirstymo komisijos paskirimą 1882 metų Valstybiniam mokesčiui skirstyti. 3. Apie privalomo nutarimo prieš perpirkimą priėmimą. 4. Apie miesto pajamų nepriemokos paskirstymą tarp Čekanovskio ir Usakovskio. 5. Apie miesto samdomą sargą tiltui per Šventosios upę valyti. 6. Pelecų prašymų apie miesto nepriemokos mokėjimo atidėjimą. [...]. (LVIA; KM)
1882 m. vasario 3 d. Ukmergės Miesto dūma, svarstydama Miesto valdybos nutarimą, kuriame siūloma atsižvelgti į 1881 m. lapkričio mėn. Kauno gubernatoriaus pasiūlymą skirti iš miesto biudžeto lėšas tilto per Šventąją sargo išlaikymui (kad tiltas būtų nuolat prižiūrimas ir valomas, taip išvengiant jo didesnių gedimų, kurių remontui reikalingos didelės lėšos), nutarė pritarti gubernatoriaus siūlymui, tačiau su sąlyga, jog, atsižvelgiant į deficitinį miesto biudžetą, šios lėšos būtų skiriamos iš žemietijos rinkliavų. Dūmos nutarimą už Miesto Galvą pasirašė Petelčicas ir Dūmos nariai: Bortkevičius, Losis, Čekanovskis, Skokovskis, Slavinskis, Nochumas Kacas, I. Robaševskis, Tarapanijus, Požerskis, L. Paškovskis, Korablikovas, St. Daugėla, Fogelevičius, Kl. Prokopovičius. (LVIA; KM)

1882 m. vasario 17 d. Ukmergės apskrities ižde surašytas aktas apie priimant mokesčius rastą padirbtą 3 rublių vertės banknotą. (LVIA; KM)

1882 m. vasario 22 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie žmonių darbo ir vietinių verslų pagerinimą. 2. Prekybinės deputacijos narių Valto ir Šoro prašymu apie jų atleidimą iš šių pareigų. 3. Apie miesto miško pardavimą. [...]. (LVIA; KM); „[...] Ukmergės Miesto Dūma, apsvarsčiusi Miesto Valdybos pranešimą ir laikydama, kad kartu su ganyklinėmis žemėmis iždas paskyrė Ukmergės m. naudai 459 deš. 1258 kv. sieksn. [apie 501 ha] miško, kurio didelė dalis sunaikinta be jokios naudos, netgi su dideliais nuostoliais miestui, nes miestas netekdamas miškų išleido žymias sumas miško sargybos išlaikymui – Miesto dūma nutarė: palikus miesto reikmėms mišką vadinamą Dukstyna, turintį 165 deš. 1229 sieksn. [apie 180,4 ha] plotą, likusį, esantį už Šventosios upės, miesto plane pažymėtą nuo Nr. 1231 iki Nr. 1245, parduoti dalimis, tiek miesto skolų sumokėjimui, tiek miesto kapitalo sudarymui bei jo procentų panaudojimui miesto reikmėms; šių miškų aprašymui, jų įvertinimui ir suskirstymui dalimis pardavimui paskirti Komisiją iš Dūmos narių Korablikovo, Cybulskio, Cemacho, Zarcho, Bencelio Volko, Morozovo, Segalio ir Ignoto Robaševskio, kuriems pavesti vasario 24 apžiūrėti šiuos miškus. [...]“. Dūmos narys Požerskis pasiūlė į Dūmos nutarimą įtraukti jo atskirą nuomonę – į parduodamų miškų tarpą neįtraukti ginčytinų plotų, dėl kurių vyksta bylinėjimasis teismuose. Šią nuomonę palaikė Dūmos nariai Robaševskis, Cybulskis ir Melcas. (LVIA; KM)
1882 m. vasario 22 d. Ukmergės miesto dūmos nariai Čekanovskis, Segalis, Tarapanijus, Skokovskis, Robaševskis, Slavinskis ir Dundė kreipėsi į Miesto valdybą su pareiškimu, kuriame rašoma, jog „žuvų aikštelė [žuvų turgus] priklauso miestui, bet kaimyninių valdų savininkai žydai Frankai ima iš žuvų prekiautojų piniginį užmokesti, po penkias kapeikas už kiekvieną vežimą, o aikštelės nevalo, - todėl dėl mėšlo ir neretai paliekamos vietojo supuvusios žuvies kyla didelis dvokas, kenkiantis žmonių sveikatai, ypač arti gyvenančių;“. Dūmos nariai siūlė perkelti prekybą žuvimi į paskirtą prekybinę aikštę [miesto turgų], o kaimyninių valdų savininkams pasiūlyti išgrįsti minimą aikštelę akmenimis. Valdyba palaikė šį pasiūlymą ir nutarė perduoti klausimą svarstyti Miesto dūmai. (LVIA; KM)

1882 m. vasario 27 d. naktį „[...] iš Jankelio Zarcho viešbučio arklidės, išlaužus spyną, pavogtas arklys priklausantis Šmatovičiui. Šia vagyste apkaltintas miestietis Nikodemas Predkelis. Kvotą veda policija.“ (LVIA; KM)
1882 m. vasario 27 d. „[...] kalėjimo viršininkas Ciolkevičius, neatsargiai elgdamasis su revolveriu, šūviu sužeidė save į kairę ranką.“ (LVIA; KM)

1882 m. kovo 8 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie Vertinimo Komisijos išrinkimą. 2. Apie išsprendimą Šebšelio Viljano skundo dėl dvarininkui Kozėlai išduoto pažymėjimo apie miesto sklypą sudegusio Viljano namo vietoje. 3. Apie gaisrininkų prašymo dėl jų išlaikymo padidinimo išsprendimą. 4. Apie Kolegijos patarėjo Stankevičiaus prašymo išpirkti iš miesto Krekšlių sklypą išsprendimą. 5. Pagal Dūmos narių pareiškimą apie prekybos žuvimi perkėlimą į prekybinę aikštę. 6. Apie sprendimą dėl Artilerijos žinybos prašymo panaikinti mokestį miesto naudai už sklypą, kurį užima artilerijos daržinės. [...]. (LVIA; KM); Ukmergės miesto dūma, apsvarsčiusi prekybos žuvimi vietos mieste klausimą, pritarė Miesto valdybos pasiūlymui perkelti prekybą žuvimi į prekybinę aikštę „šalia buvusios medinės cerkvės, kuri sudegė“ [dabartinio Pilies parko vakarinė dalis], o šalia Ramygalos gatvės esančią aikštelę, žuvų turgų, kur vykdavo prekyba žuvimi ir kuri „dėl savo išsidėstymo labiausiai suvaržytoje ir daugiausiai gyventojų turinčioje miesto dalyje, tiek dėl riboto ploto, tiek dėl žemos ir pelkėtos vietovės, nėra patogi prekybai [tikėtina, kad ši vieta buvo maždaug dabartinių Gedimino ir Širvintų gatvių sankirtos rajone]“ palikti būsimoms statyboms, kaip numatyta 1879 metų miesto plano pakeitime. (LVIA; KM)

1882 m. kovo 13 d. Ukmergės apskrities ižde surašytas aktas apie priimant mokesčius rastą padirbtą 25 rublių vertės banknotą. (LVIA; KM)

1882 m. kovo 15, 16, 20 ir 24 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie priimant mokesčius rastus padirbtus banknotus: aštuonis 3 rublių ir du 25 rublių vertės. (LVIA; KM)

1882 m. kovo 24 d. Ukmergėje „[...] ginklininkas miestietis Vulfas Ramas, ardydamas šautuvą, kurį jam davė pataisyti valstietis Dūda, netyčia paleido šūvį, kuriuo sužeidė save į dešinę ranką, o savo samdinį Moną Pupkevičių į kairę koją. Gydytojo nuomone, Ramo ir Pupkevičiaus žaizdos nepavojingos. Kvota perduota Taikos Teisėjui, kad valstietis Dūda būtų patrauktas atsakomybėn.“ (LVIA; KM)

1882 m. balandžio 6, 11, 12 ir 19 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie mokant mokesčius rastus padirbtus 3 ir 25 rublių banknotus. (LVIA; KM)

1882 m. balandžio 16 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Kauno Gubernijos reikalavimu apie miesto žemės paskyrimą kareivinių statybai. 2. 28 Artilerijos Brigados 2 baterijos Vado reikalavimu apie miesto miško pardavimą daržinės statybai. 3. Dėl Komisijos 1882 metų vertinimo rinkliavos paskirstymui paskyrimo. 4. Apie iš Noacho Kaplano priklausančios 23 rub. miesto nepriemokos panaikinimą. 5. Apie vertinimo rinkliavą miesto naudai už žemietijos žinioje esančias kareivines ir plento namą. [...]. (LVIA; KM)

1882 m. balandžio 20 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Pagal 28 Artilerijos Brigados 2 baterijos Vado raštą apie miesto miško pardavimą artilerijos daržinės statybai. 2. Apie miesto žemės sklypo, valdomo bajoro Stanislovo Daugėlos, išpirkimą. 3. Apie patvirtinimą varžytinių dėl miesto žemės sklypo, likusio artilerijos kareivinėms sudegus, atidavimo amžinam činšiniam [už tam tikrą kasmetinį mokestį] valdymui. [...]. (LVIA; KM))

1882 m. gegužės 4 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Pagal Jūsų Prakilnybės [Kauno gubernatoriaus] balandžio 22 d. pasiūlymą Nr. 494 apie privalomą [Miesto dūmos] nutarimą Ukmergės m. gyventojams dėl apsisaugojimo nuo gaisrų priemonių. 2. Pagal devynių Miesto Dūmos narių pareiškimą apie priemones išvengti riaušių Ukmergės m. [...].“ (LVIA; KM)
1882 m. gegužės 4 d. Ukmergės miesto dūma, siekdama gerinti miesto priešgaisrinę būklę, uždraudė mieste dengti stogus šiaudais, statyti kalves miesto centre, reikalavo, kad mūrinių namų, kalvių ir pirčių stogai būtų uždengti tik čerpėmis ar skarda, kad reguliariai būtų valomi kaminai, o kepyklose net du kartus per mėnesį. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1882 m. gegužės 14 d. Ukmergės miesto valdybą svarstė Miesto dūmos narių: Cybulskio, Čekanovskio, Korablikovo, Segalio, Fogelevičiaus, Volko, Dundės ir Melco pareiškimą, kuriame jie prašė paskirti Miesto dūmos posėdį neatidėliotinam klausimo dėl miesto šulinio įrengimo svarstymui. Valdyba sutiko, kad būtina įrengti šulinį miesto centre, „nes gaisro atveju vandens pristatymas iš Šventosios upės dėl didelio atstumo, ypač nuo Kauno gatvės, bei stačių šlaitų yra labai sunkus ir lėtas. Todėl šuliniui miesto centre įrengti tinkamiausia vieta būtų prie Sakalupio upelio, šalia tiltų Cerkvės todėl [dab. Vienuolyno g., priešais Sinagogą, šioje vietoje buvęs šulinys matomas ir XX a. pr. nuotraukose], kad šioje vietoje vanduo yra visai negiliai, žemės plotas, kur būtų įrengtas ne didesnio kaip trijų sieksnių [apie 6,33 m.] ilgio ir vieno sieksnio [2,11 m.] pločio šulinys talpintų pakankamą vandens kiekį; šį vieta laisva nuo visokių miesto pastatų bei leidžia privažiuoti prie šulinio iš visų jo pusių [...], visa tai kainuotų apie 50 rub. Tam reikalui Apskrities Ispravnikas surinko ir atsiuntė į Valdybą 45 rub. 15 kap. [...]“. Valdyba nutarė šulinio įrengimo klausimą perduoti svarstyti Miesto dūmai. (LVIA; KM)

1882 m. gegužės 24 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė Ukmergės apskrities ispravniko gegužės 11 d. raštą, kuriame jis prašo išgrįsti Bažnyčios ir Vilniaus gatves bei „kitą vedančią į bažnyčią“ [tikriausiai dab. Darbininkų g.] gatvę miesto lėšomis, nes minėtos gatvės rudenį ar pavasarį yra sunkiai pravažiuojamos. Valdyba konstatavo, jog Ukmergės parapijos gyventojai nemokamai pristato akmenis Bažnyčios gatvės grindimui, jų jau yra pakankamai, tačiau žvyrui ir užmokesčiui už išgrindimą reikalinga 170 rub. 25 kap. (nuo plento [dab. Vytauto g.] iki bažnyčios buvo numatyta išgrįsti 456 kv. sieksnius [apie 2030 kv. m.], mokant už žvyro pristatymą kv. sieksnio [apie 4,45 kv. m.] padengimui 7½ kap., o už kv. sieksnio išgrindimą – 30 kap.). Valdyba nutarė Bažnyčios g. išgrindimo klausimą pateikti svarstyti Miesto dūmai. (LVIA; KM)

1882 m. gegužės 29 d. naktį Ukmergėje iš valstiečių Antano ir Motiejaus Totorėlių bei Antano Žukovskio pavogti keturi arkliai, kurie netrukus buvo rasti ir grąžinti savininkams. (LVIA; KM)

1882 m. birželio 2 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Ukmergės Apskrities Ispravniko reikalavimu apie grindinio įrengimą Ukmergės m. Bažnyčios ir Vilniaus gatvėse. 2. Pagal Dūmos narių pareiškimą apie miesto šulinio įrengimą. 3. Apie vežikams privalomo nutarimo priėmimą. 4. Bajoro Stanislovo Daugėlos prašymu apie miesto žemės sklypo išpirkimą. [...].“ (LVIA; KM); „[...] Ukmergės Miesto Dūma, išnagrinėjusi pranešimą apie Bažnyčios gatvės išgrindimą, nutarė: leisti Miesto Valdybai jos išdėstytomis sąlygomis išgrįsti Bažnyčios gatvę, panaudojant tam lėšas iš miesto kapitalo. [...]“. ((LVIA; KM); „[...] Ukmergės Miesto Dūma, apsvarsčiusi pranešimą apie miesto šulinio įrengimą, nutarė: Leisti Miesto Valdybai įrengti šulinį Cerkvės gatvėje, prie Sakalupio upelio, panaudoti tam esamus 45 rub. 15 kap. tam skirtus pinigus, likusius pridėti iš miesto lėšų [...]“. Dūmos nutarimą pasirašė Dūmos nariai: Bortkevičius, St. Daugėla, Korablikovas, Braudo, L. Paškovskis, Cybulskis, Koryzna, Skokovskis, Požerskis, Čekanovskis, Osipas Morozovas, Juškevičius, Losis, Kl. Prokopovičius, J. Segalis, Volkas, M. Tarapanijus. Už Miesto galvą [gr. St. Kosakovskį] – Petelčicas. (LVIA; KM)

1882 m. birželio 9 d. Ukmergėje sudegė du pirklio Lavrentijaus Korablikovo namai su įvairiu turtu. Nuostolio patirta už 500 rub. (LVIA; KM)

1882 m. birželio 24 d. Ukmergės apskrities ižde surašytas aktas apie rasta padirbtą 3 rublių vertės banknotą. (LVIA; KM)

1882 m. birželio 30 d. iš Ukmergės kalėjimo pabėgo areštuotas už arkliavagystę valstietis Ivanas Rybakovas. (LVIA; KM)

1882 m. liepos 7 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė 22 Ukmergės miestiečių, besiverčiančių prekyba žuvimi prašymą, kuriame jie teigia, jog Miesto dūmos kovo 8 d. nutarimas perkelti prekybą žuvimi iš Ramygalos gatvėje buvusio žuvų turgaus į prekybinę aikštę labai juos suvaržo. Jie teigė, jog „Prekyba žuvimi negali vykti tokioje vietoje, kuri paskirta prekybai arkliais ir kitais gyvuliais, kur turgaus dienomis susirenka daug žmonių bei susidaro kamšatis, sunku prasibrauti per minią, turgaus diena neapseina be skandalingų scenų ir muštynių [!], - o žuvį perka išimtinai vien tik įvairaus amžiaus ir luomų moterys, kurios besigrūsdamos per žmonių minią būtų įžeidinėjamos bei patirtų šiurkštų elgesį, - taip pat joms reikėtų saugotis šuoliuojančių turgaus aikšte arklių su savo raiteliais [!], kurių vien tik vaizdas moterį baugina – tad nė viena moteris turgaus dienomis nedrįsta eiti pirkti žuvies, todėl nukenčia žuvies pardavimas. Be to, turgaus aikštė lietingu metu dėl savo purvyno tampa nepraeinama moterims žuvies pirkėjoms, taip pat ir žiemos pūgų metu. [...]“. Todėl prekiautojai siūlė prekybą žuvimi perkelti į „tuščią Bencelio Viljano sklypą arba bajorės Davidovičienės sklypą, kurių savininkai pareiškė sutikimą“. Prekybininkai Valdybai pateikė ir balandžio 9 d. sudarytą sutartį tarp bajorės Stefanijos Davidovičienės ir Ukmergės gyventojo Šimelio Orelevičiaus Šteino, pagal kurią Davidovičienė nuo 1882 m. balandžio 23 d. metams išnuomojo savo sklypą „šalia Žuvų turgaus prekybai žuvimi visiems mieste tuo užsiimantiems prekiautojams už 36 rub. per metus“. Valdyba siūlė Miesto dūmai leisti prekiauti žuvimi ne tik prekybinėje aikštėje, kaip ji numatė ankstesniame nutarime, bet ir prekybininkų išsinuomotame sklype. (LVIA; KM)

1882 m. liepos 12 d. Ukmergės miesto Valdyba svarstė klausimą dėl naujų patalpų pagrindinėms miesto įstaigoms statybos. Konstatuota, jog „[...] Miesto valdžia [Miesto dūma ir Miesto valdyba] ir Našlaičių teismas pagal sutartį nuo 1879 metų rugsėjo 29 iki 1883 metų rugsėjo 29 įsikūrę privačiame Kliačkos įpėdinių name, kasmet mokant 300 rublių nuompinigių iš miesto lėšų“ ir kad „patalpas galima būtų įrengti miesto centre prieš paradinę aikštę, prie miesto namo pristačius penkių sieksnių ilgio ir pločio mūrinį fligelį [priestatą]“. Šio fligelio planą ir sąmatą valdyba nurodė parengti „matininkui – taksatoriui“ Kliorinui. Šis birželio 17 d. juos pristatė valdybai, prašydamas 15 rub. atlyginimo [tikriausiai sidabro rublių]. Pagal brėžinį, priestatą numatyta pristatyti kairėje pastato [buvusios hauptvachtos?] pusėje, 5 sieksnių ilgio [apie 11 m], taip pat kuro sandėlį [daržinę?] šalia. Laisvos žemės statyboms nebuvo, tad pasiūlyta statyboms paimti miestiečių žydų Abelio Broudės (33 kv. sieksnius [apie 150 kv. m]) ir Berkos Jankelzono (33 kv. sieksnius), kurie buvo „sklypų, susisiekiančių su buvusia hauptvachta, savininkai“, žemę. Pagal sąmatą, statyboms reikėtų 2038 rub. 50 kap. Žydai sutiko perleisti statyboms savo sklypus, bet už atlygį. Valdyba nutarė statybos projektą ir sąmatą pateikti Miesto Dūmos svarstymui. (LVIA; KM)

1882 m. liepos 14 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galva S. K. Kosakovskis numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie Valstybinio Mokesčio ėmimo iš Ukmergės m. gyventojų 1882 metais paskirstymo patvirtinimą. 2. Apie 5/8 % dydžio įvertinimo mokesčio miesto naudai už Ukmergės m. gyventojų nejudamą turtą 1882 metais paskirstymo patvirtinimą. 3. Apie Ukmergės m. pajamų ir išlaidų sąrašo 1883 metams sudarymo ir svarstymo termino paskyrimą. 4. Apie namo, skirto miesto valdymo [įstaigų] patalpinimui statybą. [...].“ (LVIA; KM)
1882 m. liepos 14 d. posėdžiavusi Miesto dūma priėmė nutarimą Nr. 32, kuriame nutarė „[...] leisti Miesto Valdybai pastatyti pastatą pagal pateiktą planą ūkine tvarka iš miesto kapitalo lėšų, stebėti pastato statybai į pagalbą Valdybos nariams paskirti Dūmos narius: Korablikovą, Dundę, Segalį ir Braudą, pirmininkaujant Miesto Galvai Grafui Kosakovskiui“. Dėl atlyginimo miestiečiams už jų žemės sklypus Dūma nutarė priimti atskirą nutarimą. Nutarta užmokėti matininkui už pastato planą ir sąmatą 15 rublių iš miesto pajamų. Nutarime nurodoma, jog „[...] Statybas pradėti nedelsiant, taip apskaičiuojant jų laiką, kad pastato sienos ir stogas būtų įrengti iki rudens.“ Miesto Galva S. K. Kosakovskis pasirašė ant Valdybos posėdžio protokolo, bet Dūmos posėdyje, matyt, nedalyvavo, nes už jį Dūmos posėdžio protokolą pasirašė Petelčicas. S. K. Kosakovskis pasirašė ant šio dokumento kopijos. (LVIA; KM)

1882 m. liepos 16 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galva S. K. Kosakovskis numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie nagrinėjimą naujai sudaryto Ukmergės m. plano, vietoje [anksčiau Imperatoriaus] Aukščiausiai patvirtintojo. 2. Apie atlyginimą Ukmergės m. gyventojams už sklypus, užimtus [naujai įrengiamų] gatvių ir aikščių. 3. Gyventojų prašymu apie leidimą prekiauti žuvimi tam išnuomotoje vietoje. 4. Pagal Dūmos narių pareiškimą, apie antro šulinio miesto centre įrengimą, apšvietimą žibintais bei grindinio pataisymą Vilniaus gatvėje. [...].“ (LVIA; KM); Miesto dūma nutarė leisti „žvejybos verslininkams“ leisti prekiauti žuvimi ne tik prekybinėje aikštėje, bet ir jų iš bajorės Davidovičienės išsinuomotame sklype šalia buvusio žuvų turgaus Ramygalos gatvėje. (LVIA; KM)

1882 m. rugpjūčio 9 ir 24 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie rastus padirbtus 3 ir 25 rublių vertės banknotus. (LVIA; KM)

1882 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė 10-ies Ukmergės miesto dūmos narių pateiktą pareiškimą Miesto galvai, kuriame jie rašė, jog „[...] laiko miestui naudinga be minėtosios statybos [pastato miesto administracijai ir Našlaičių teismui], pastatyti dar ir antrą aukštą tiek ant senojo pastato [buvusios hauptvachtos], tiek ir naujo priestato.“ Dūmos nariai prašė surengti šio klausimo svarstymui specialų Dūmos posėdį. Paminėta, kad naujojo statinio „išorinės sienos jau užbaigtos“. (LVIA; KM)

1882 m. rugsėjo 6 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galva S. K. Kosakovskis numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Pagal dešimties Dūmos narių pareiškimą apie dviejų aukštų miesto namo statybą. 2. Apie varžytinių [rezultatų] patvirtinimą dėl kūrenimo ir apšvietimo medžiagų tiekimo Ukmergės m. apsistojusiai kariuomenei bei kalėjimui 1883 metais. 3. Apie miesto sklypo atidavimą Ivanui Novikovui amžinam činšui. 4. Apie Mirabele vadinamo miesto žemės sklypo atidavimo amžinam činšui. 5. Apie miesto žemės sklypo atidavimą amžinam činšui Ukmergės žydų laidojimo brolijai. [...].“ (LVIA; KM)
1882 m. rugsėjo 6 d. įvykusiame Miesto dūmos posėdyje buvo svarstytas klausimas “[…] dėl antro aukšto statybos miesto name, įrengtame patalpinti Miesto Dūmai, Miesto Valdybai ir Našlaičių Teismui”. Nutarta “[…] leisti Miesto Valdybai vykdyti antro aukšto statybas ūkine tvarka.” . Valdybos ir Dūmos nutarimus pasirašė Miesto galva grafas S. K. Kosakovskis. (LVIA; KM)

1882 m. spalio 15 d. naktį Ukmergėje iš bajoro Romualdo Ašenbergo, išdaužius namo langą, pavogti įvairūs daiktai. (LVIA; KM)

1882 m. spalio 29 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė atlyginimo miestiečiams žydams už žemę, panaudotą miesto namo statyboms, klausimą. B. Jankelzonas norėjo už suteiktą statyboms sklypą gauti panašaus dydžio žemės plotą Vilniaus gatvės kairėje pusėje, prie tilto. A. Brauda sutiko gauti užmokestį pinigais. Lapkričio 12 d. vykusiame Miesto dūmos posėdyje nutarta A. Braudai sumokėti 111 rub., o B. Jankelzonui paskirti sklypą Vilniaus gatvėje. (LVIA; KM)

1882 m. spalio 8, 9, 13, 18, 23 ir 26 d. Ukmergės apskrities ižde surašyti aktai apie priimant mokesčius rastus padirbtus pinigus: šešis 3 rublių banknotus ir du 25 rublių. (LVIA; KM)

1882 m. lapkričio 17 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galva S. K. Kosakovskis numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie privalomo termino paskyrimą miesto prievolių paskirstymo sudarymui. 2. Apie privalomo nutarimo priėmimą dėl greitai užsidegančių medžiagų sandėlio. 3. Apie atsilyginimą Braudai ir Jankelzonui už sklypus perėjusius miesto žinion. [...].“ (LVIA; KM)

1882 m. gruodžio 2 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė Kauno gubernatoriaus pasiūlymą perduoti neatlygintinai arba pagal činšo teisę [perduoti naudotis už tam tikrą mokestį] „iždo [t. y. valstybės] valdymui“ nuo 300 iki 400 kv. sieksnių [sieksnis – 2,14 m, taigi apie 13,7 ir 18,3 aro] ploto miesto žemės sklypą, besiribojantį su Ukmergės kalėjimo teritorija, kuris buvo reikalingas kalėjimo kiemo išplėtimui. Tuo metu šalia kalėjimo miestas turėjo 1098 kv. sieksnio [apie 0,5 ha] ploto sklypą iš kurio 99 kv. sieksniai [apie 4,5 aro] pagal 1880 m. gruodžio 1 d. sutartį buvo atiduoti amžinam valdymui činšo teise Jonui Končui, kuris mokėjo metinį 3 kap. už kv. sieksnį dydžio žemės mokestį miestui. Miesto valdyba nutarė žemės sklypo perdavimo kalėjimo reikmėms klausimą perduoti svarstyti Miesto dūmai. (LVIA.; KM)

1882 m. gruodžio 7 d. paskirtame Miesto dūmos posėdyje Miesto Galvos pareigas einantis Petelčicas numatė svarstyti šiuos klausimus: „[...] 1. Apie Ukmergės miesto ateinančių 1883 metų pajamų ir išlaidų sąrašo nagrinėjimą. 2. Apie miesto žemės perleidimą kalėjimo kiemo praplėtimui. [...].“ (LVIA; KM)

1882 m. gruodžio 7 d. Ukmergės miesto dūma nutarė „[...] Pagal Kalėjimo Komiteto reikalavimą, suteikti kalėjimo išplėtimui miesto žemės sklypą, mokant miesto naudai po tris kap. už kiekvieną suteiktos žemės sieksnį. [...]“. Dūmos nutarimą už Miesto Galvą pasirašė Dūmos narys Petelčicas bei Dūmos nariai: Bortkevičius, Korablikovas, Sapiras, St. Daugėla, L. Paškovskis, Čekanovskis, Požerskis, E. Skokovskis, Robaševskis, Koryzna, Losis ir Cybulskis. (LVIA.; KM)

1883 m.

1883 m. Ukmergės miesto galva išrinktas buvęs miesto galvos pavaduotojas Onufrijus Petelčicas. Buvęs pirmasis miesto galva Stanislovas Kazimieras Kosakovskis liko dūmos nariu. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

1883 m. vasario 12 d. Ukmergėje „[...] vietiniame maisto sandėlyje pastebėta miltų ir kruopų vagystė. Šią vagystę padarė kareiviai Fedotas Pimanovas ir Nikandras Blochinas bei sandėlio tarnautojai Jurijus Kundelskis ir Aleksandras Kviatkovskis. Vyksta papildoma kvota.“ (LVIA; KM)

1883 m. kovo 3 d. Ukmergėje sulaikytas miestietis Grigorijus Zeliovas su 4 vogtais arkliais. (LVIA; KM)

1883 m. gegužės 11 d. Kauno gubernatorius pasiūlė gubernijos valdybai paskirti Kolegijos asesorių Sergejų Filipovą Bilimą – Pasternakovą Ukmergės bajorų globos tarėju. Dėl šio paskyrimo į gubernatorių kreipėsi Ukmergės apskrities bajorų vadovas Montvila. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1883 m. birželio 27 d. Ukmergėje nuo žaibo iškrovos sudegė žydo Leibos Palaco namas sus įvairia nuosavybe. Nuostolio patirta už 2000 rub. (LVIA; KM)

1883 m. birželio 30 d. Ukmergėje „[...] nežinomas piktadarys, su pristatomų kopėčių pagalbą pro langą įsibrovęs į žydo Joselio Levito namą, mėgino papjauti Levito tarnaitę Chają Meart, miegojusią virtuvėje, bei nesunkiai sužeidė jai kaklą; Kai Meart ėmė šaukti, piktadarys pasislėpė. Kvota perduota teismo tardytojui, imtasi priemonių nusikaltėliui surasti.“ (LVIA; KM)

1883 m. rugsėjo 4 d. naktį Ukmergėje miestietis Abraomas Zakas sumušė ir sužeidė Ukmergės apskrities karinio viršininko valdybos eilinį Antoną Kovalčiuką. (LVIA; KM)

1883 m. rugsėjo 10 d. naktį Ukmergėje dėl netvarkingos krosnies užsidegė žydų Rivesų namas, bet liepsna greitai buvo užgesinta. (LVIA; KM)

1883 m. spalio 22 d. Ukmergėje sudegė miestietės Bogumilos Chmelevskajos namas. Nuostolio patirta už 300 rublių. (LVIA; KM)

1883 m. lapkričio 4 d. Ukmergėje miestietis Pranciškus Kuzmickis smogė savo senelei Onai Simaškienei kirviu per galvą, be to, išlaužęs jo tėvui priklausančią skrynią, pasiėmė 40 rublių ir pasislėpė. (LVIA; KM)

1883 m. lapkričio 30 d. Ukmergės miesto valdyba (Miesto galva A. Petelčicas, Dūmos nariai Bortkevičius ir Losis) parengė pareiškimą Miesto dūmai, kurio turinys toks: 1883 m.. lapkričio 25 d. Miesto dūma balsų dauguma nutarė sudaryti komisiją iš Dūmos narių Prokopovičiaus, Belžako ir Vaisbrodo, kuriai pavesta „sudaryti taisyklių ir instrukcijų Miesto Valdybai projektą“. Šios taisyklės turėjo reglamentuoti Miesto valdybos darbo tvarką. Pasirašant šį Dūmos nutarimą, Dūmos narys Vaisbrodas pasiūlė, kad komisija sudarytų instrukcijas ir Miesto dūmos darbo eigai. Šį jo pasiūlymą palaikė 12 Dūmos narių, prieš buvo tik 10. Miesto valdyba, motyvuodama, jog pagal įstatymus Miesto dūmos darbo tvarką nustato pati Dūma, o jos kuriamos komisijos gali tik rinkti reikiamus duomenis Valdybos ir Dūmos darbo palengvinimui ir patikslinimui, tad „[...] sudarinėti instrukcijas pačiai Dūmai bei nurodinėti jai darbo tvarkos taisykles, tokios Komisijos įstatymas nenumatė ir Miesto Dūma tokios Komisijos steigti įstatymu neįgaliota. Kadangi pagal Miestų Nuostatų 9 str. bet koks susirinkime priimtas nutarimas, peržengiantis kam [nors] suteiktos valdžios ribas yra negaliojantis [...]“, Miesto valdyba nutarė perduoti Miesto dūmai svarstyti klausimą dėl Dūmos lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo sudaroma komisija taisyklėms ir instrukcijoms sudaryti, atšaukimo. (LVIA; KM)

1883 m. gruodžio 3 d. Ukmergėje užsidegė žydo Abelio Goflo namas, bet ugnis greitai buvo užgesinta. Nuostolio patirta už 30 rub. (LVIA; KM)

1883 m. gruodžio 7 d. vykusiame Miesto dūmos posėdyje nutarta „Miesto Dūmos paskirtą sudaryti miesto valdymo taisyklių projektui Komisiją panaikinti su visomis pasekmėmis“. Dūmos nutarimą pasirašė Miesto Galva Anupras Petelčicas ir Dūmos nariai K. Narbutas, Bortkevičius, Korablikovas, Brauda, Kolbas, Montvilas, Goršteinas, Pržialgovskis, F. Uminskis, F. Butkevičius, Kozėlas, F. Dunda, K. Stankevičius, I. Sapiras, Losis, Čekanovskis, I. Zarchas, B. Birieta, Bacus, M. Arenzonas, Nochumas Kacas. Dūmos narys Vaisbrodas į Dūmos nutarimą rašė savo atskirą nuomonę, bet jam to pabaigti neleido Miesto galva Petelčicas, įrašęs apie tai nutarime. (LVIA; KM); „1883 metų gruodžio 7 dieną 3 valandą dienos. Pasirašant Miesto Dūmos nutarimus dėl Komisijos taisyklių ir instrukcijų sudarymui įsteigimo, Dūmos narys Prokopovičius, norėdamas nutraukti pasirašinėjimą, atsistojęs iš vietos, išplėšė iš sekretoriaus rankų paeiliui perduodamą pasirašyti nutarimą, perdavė jį Dūmos nariui Vaisbrodui, kuris ėmė ant jo rašyti protestą, neleisdamas norintiems pasirašyti nutarimo. Todėl Dūmos nariai pradėjo išeidinėti iš susirinkimo salės. Dėl šito, remdamasis taisyklių 9 punk., norėdamas nutraukti tolesnę betvarkę, aš užbaigiau posėdį. Po to, Dūmos nariai Prokopovičius, Bagenskis, Belžakas, Morozovas, Zadarnovskis, Robaševskis, Stanislovas ir Leopoldas Slavinskiai toliau triukšmavo bei tarėsi ir surašę protestą dėl nutarimo apie nejudamo turto rinkliavos paskyrimą, paliko jį ant įstaigos stalo, o kitą, pasirašytą Vaisbrodo, išsinešė. Tvarkos pažeidimo ir kitų Dūmos narių kurstymo kelti betvarkę pagrindiniais kaltininkais buvo Dūmos nariai Prokopovičius ir Vaisbrodas. Apie tai aš surašiau šį protokolą, kurio kopiją nutariau pristatyti P. Kauno Gubernatoriui, o kitą – Prokuroro Pavaduotojui Ukmergės apskričiai p. Čebyševui, kad būtų imtasi veiksmų prieš tvarkos pažeidėjus pagal 17 punktą apie žemietijų, bajorų ir miestų bendruomenių susirinkimų darbo eigą [...]. – Originalą pasirašė Ukmergės Miesto Galva Petelčicas. [...]“ (LVIA; KM)

1883 m. gruodžio 7 d. Ukmergės miesto dūmos nariai Marijonas Bagenskis, Kl. Prokopovičius, Leonardas Slavinskis, Petras Zadarnovskis, I. Požerskis, R. Vysockis, Skokovskis, Sergejus Murnikovas, I. Belžakas, Robaševskis, Osipas Morozovas, St. Slavinskis surašė Miesto galvai Petelčicui pareiškimą, kuriame reikalavo kuo greičiau sušaukti Miesto dūmos posėdį apsvarstyti „klausimus apie neteisingus Miesto Valdybos ir Miesto Galvos veiksmus sustabdant Dūmos lapkričio mėn. 25 priimto nutarimo vykdymą“. Pareiškime nurodoma, jog „[...] šie veiksmai turi visus jiems suteiktos valdžios viršijimo požymius, [Miesto] Galva šios dienos posėdyje nepateikė balsavimui klausimo apie Dūmos nutarimą dėl instrukcijų, nors to pareikalavo Dūmos narių dauguma; taip pat [Miesto Galva] be ceremonijų išplėšė iš Dūmos nario Vaisbrodo rankų susirinkimo protokolą, jam įrašinėjant jame ypatingąją nuomonę, prie kurios norėjo prisijungti dauguma Dūmos narių [...]“. Toliau pareiškime vardijami kiti Dūmos darbo reglamento pažeidimai bei reikalaujama, kad Dūmos posėdyje būtų apsvarstyti ir su tuo susiję „neteisėti Dūmos sekretoriaus veiksmai“. (LVIA; KM)

1883 m. gruodžio 9 d. Ukmergės Miesto galva gruodžio 7 dienos 12-os Dūmos narių pareiškimą, kartu su ankstesnių Miesto valdybos ir Dūmos sprendimų nupasakojimu bei paaiškinimu, jog jis, neleisdamas Dūmos nariui Vaisbrodui išdėstyti atskirosios nuomonės nenaudojo jokios prievartos, pridėjo prie gruodžio 7 d. Miesto dūmos nutarimo ir pateikė jį Kauno gubernatoriui. (LVIA; KM)

1883 m. gruodžio 30 d. Ukmergėje iš bajoro Eduardo Kovinskio pavogtas arklys. Vagyste kaltinamas miestietis Antanas Michalkevičius, kuris tą pačią dieną buvo sulaikytas su arkliu. (LVIA; KM)

1884 m.

1884 m. sausio 19 d. Kauno gubernijos Miestų reikalų valdyba, remdamasi visa eile įstatymų, nurodė, jog „Miesto Dūma privalo nustatyti bendrą darbo eigos tvarką joje ir Vykdomosios valdžios [Miesto valdybos] veiksmus, aprūpinant ją instrukcija apie jai pavestų reikalų vedimo tvarką“. Todėl Ukmergės Miesto dūmos 1883 m. gruodžio 7 d. nutarimą, dėl komisijos, kuri turėjusi parengti taisyklių ir instrukcijų šiems dalykams projektą, sudarymo atšaukimo, Miestų reikalų valdyba „laiko neteisingu“ ir nutaria ji „atšaukti kaipo neteisėtą“. O dėl prie Dūmos nutarimo pridėtame „rašte paminėto Miesto Galvos trukdymo surašyti ypatingą nuomonę dėl minėto Dūmos [...] nutarimo, pripažįstant tam skundui būtiną Dūmos apsvarstymą, [...] Gub. Įstaiga nutaria: palikti jį be jokio nurodymo iš Įstaigos pusės, apie ką paskelbti prašytojams per tenykštį Miesto Galvą, kuriam apie tai pranešti.“ (LVIA; KM)

1884 m. vasario 7 d. Ukmergėje sudegė Ignoto Robaševskio kluonas. Nuostolio patirta už 650 rublių. (LVIA; KM)

1884 m. kovo 14 d. Ukmergėje buvo padegtas ir sudegė valstiečio Piotrovičiaus kluonas. Nuostolio patirta už 860 rublių. (LVIA; KM)

1884 m. kovo 21 d. Ukmergėje „[...] nežinomas piktadarys kartu su miestiete Ona Semaškevičiene užpuolė tiltu per Šventosios upę ėjusį atsargos kareivį Mykolą Skapą ir atėmė iš jo 17 rub. 80 kap., įsaką dėl išėjimo į atsargą bei atsiskaitymų knygelę. [...]“. (LVIA; KM)

1884 m. birželio 9 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] Ukmergės mieste birželio 3 kilęs gaisras sunaikino 49 medinius gyvenamus namus bei 1 žydų maldos namus, o taip pat įvairius ūkinius pastatus. Nuostolio nurodyta už 33193 rub. Gaisras kilo neatsargiai elgiantis su ugnimi žydų Abraomo Buršteino ir Dovydo Ritenbergo name. Iš sudegusių namų buvo apdrausti tik žydo Abelio Kacelio 3 namai. Visi nukentėjusieji nuo gaisro, išskyrus Kacelį, - vargšai, likę be jokių lėšų pragyvenimui, todėl aš kartu nurodžiau Ukmergės Ispravnikui pasirūpinti sudaryti Komitetą pagalbai padegėliams teikti.“ (LVIA; KM)

1884 m. birželio 29 d. Ukmergėje sudegė žydo Pincho Graveco namas su priestatais. Nuostolio patirta už 1000 rub. (LVIA; KM)

1884 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergėje sudegė žydės Rochos Boguz sandėliukas su avižomis ir šienu. Nuostolio patirta už 60 rub. (LVIA; KM)

1884 m. rugpjūčio 31 d. Ukmergėje iš štabskapitono Zagorskio jo tarnaitė Julija Gretė pavogė įvairių daiktų už 330 rub. Kvota kartu su kaltinamąja perduota Taikos teisėjui. (LVIA; KM)

1884 m. spalio 10 d. raporte Kauno gubernatoriui Ukmergės ispravnikas tarp kitų žinių pateikia ir šias: „[...] Mieste yra 14884 gyventojai, [...]. Mokymo įstaigų: mieste – miesto mokykla, joje 88 moksleiviai, parapinė mokykla, joje 30 moksleivių; [...]. Kalinių laikomų: Kalėjime – 95, Policijos Valdybos daboklėje – 10. [...] Priešgaisrinė tarnyba yra laisvanoriškos gaisrininkų draugijos žinioje, jai priklauso: 121 garbės narys, 170 tikrųjų narių. Priešgaisriniai instrumentai: 4 vamzdžiai, 12 statinių, 1 kobinių važiuoklė, 6 kopėčios, 9 kobiniai, 14 kirvių, 25 kibirai bei kiti reikmenys.“ (Kauno apskrities archyvas; KM)

1884 m. lapkričio 2 d. Ukmergėje, „Užupio dalyje“ miestiečiai Jonas Stankevičius, Klemensas Vengelevskis ir Mykolas Šidlovskis „per prievartą atėmė iš Aleksandro Germano kepurę, o iš Fiodoro Sadovskio drapo paltą.“ (LVIA; KM)

1884 m. lapkričio 4 d. Ukmergėje buvo padegtas ir sudegė Jono Balžeko ūkinis pastatas. Nuostolio patirta už 200 rub. (LVIA; KM)

1884 m. lapkričio 27 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog „[...] lapkričio 22, apie 3 valandą po pusiaudienio, Ukmergės žuvų turgaus skersgatvyje valstietis derėjosi su žydu dėl perkamų rogių; pardavėjas ir pirkėjas susiginčijo ir ėmė muštis. Valstiečiui į pagalbą atėjo dvylika kariuomenės naujokų, kurie buvo smuklėje kaimynystėje, o žydui į pagalbą atskubėjo minia jo tautiečių, tokiu būdu kilo bendros muštynės, kurių pasekmė buvo žydo Vodonoso mirtis bei Taujėnų valsčiaus valstiečio Motiejaus Markūno ir miestiečio Jono Daugėlos sužeidimas.[...]“. (LVIA; KM)

1884 m. gruodžio 15 d. naktį Ukmergėje iš miestietės Rozos Macejienės sandėlio, pasikasus, pavogti įvairūs daiktai, rūbai ir variniai indai už 200 rub. (LVIA; KM)

1885 m.

1885 m. sausio 12 d. Ukmergėje iš žydo Abelio Snipelskio arklidės pavogta pora arklių. Arkliai surasti, o vagyste apkaltintas Konstantinovo [Deltuvos] valsčiaus valstietis Tomas Bartaška. (LVIA; KM)

1885 m. sausio 17 d. naktį Ukmergėje iš bajoro Teofilio Kozlovskio tvarto pavogtas jautis. Vagyste kaltinami valstiečiai Kazimieras Tomaševskis ir Motiejus Daminkevičius. (LVIA; KM)

1885 m. vasario 1 d. naktį Ukmergėje dėl netinkamos krosnies užsidegė miestiečio Lomanosovo pirtis. Gaisras buvo greitai užgesintas ir nuostolio patirta tik už 100 rub. (LVIA; KM)
1885 m. vasario 1 d. naktį Ukmergėje sudegė žydo Ošero Pušino ir bajoro Ivano Kopeco namai. Pirmasis nurodė nuostolį už 500 rub., o antrasis už 220. Nukentėjusieji pareiškė įtarimus dėl padegimo žydams Maušai Baeriui, Ovsiejui Palacui ir Joseliui Skolskiui. (LVIA; KM)

1885 m. vasario 2 d. naktį Ukmergėje miestiečio Tanchelio Porto namo ūkiniame pastate užsidegė „nežinomo piktadario padegtos“ pakulos. Gaisras greitai buvo užgesintas ir nuostolio nepatirta. (LVIA; KM)

1885 m. vasario 6 d. naktį Ukmergėje iš žydo Bencelio Vilko namų pavogta 20 pūdų [apie 328 kg] linų. Vagyste apkaltintas Kavarsko valsčiaus valstietis Juozapas Masalskis. (LVIA; KM)

1885 m. vasario 8 d. Kauno policmeisterio padėjėjas Perekrestovas surašė raportą savo viršininkui, kuriame nurodė, jog vasario 6 d. jis priėmė 10-ies kalinių etapą iš Ukmergės. Prie Ukmergės policijos rašto, susijusio su etapuojamais kaliniais, buvo pridėtas ir raštas apie kaliniams išduotus drabužius ir apavą, kurie rašte įvardinti kaip „naudoti“. Perekrestovas nurodė, jog realybėje kaliniai gavo tokius drabužius: „1. Silvestras Michalkevičius – marškinius, šiltas kurpes ir maišą – visiškai netinkamus skarmalus. 2. Išeras Mendykas – seną ir netinkamą sermėgą. 3. Aizikas Kacas – sermėgą ir kelnes, netinkamas, drobines, visiškai nudėvėtas. 4. Antanas Švelnikas – suplėšytus ir nudėvėtus puskailinius. 5. Jevstafijus Vasiljevas – sermėgą, marškinius ir šiltas kurpes visiškai netinkamus, nudėvėtus suplyšusius.“ Perekrestovas prašė policmeisterio „išreikalauti vyresnybės nurodymo“, jog asmenys, siunčiantys iš apskričių kalinius, tiksliai sužymėtų kiekvieno jiems išduodamo drabužio kokybę, o neturint tinkamų nurodytų, jog šie drabužiai yra skirti tik šiam konkrečiam etapui. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1885 m. vasario 9 d. Kauno policmeisteris Meleris – Zakomelskis, remdamasis savo padėjėjo raportu, pranešė Kauno gubernijos valdybai, jog atvykę etapu iš Ukmergės kalėjimo į Kauną kaliniai dėvėjo visiškai netinkamus vartojimui drabužius ir prašė Valdybos „duoti nurodymą ateityje pašalinti panašią betvarkę“. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1885 m. vasario 14 d. Ukmergėje pavogtas miestiečio Petrovičiaus arklys. Vagyste apkaltintas žydas Berelis Levitas. (LVIA; KM)

1885 m. vasario 19 d. Kauno gubernatorius suteikė leidimą bajorui Juozapui Antonovui Romaškevičiui atidaryti Ukmergėje foto ateljė, „su sąlyga, kad jis tiksliai laikysis Caro 1865 m. balandžio 6 patvirtintų tokioms įstaigoms skirtų taisyklių.“. Tą pačią dieną gubernatorius nurodė Ukmergės ispravnikui „išreikalauti iš Tarapanijaus ir pristatyti į mano kanceliariją jam išduotą liudijimą atidaryti fotografijai Ukmergės m.“, nes jis, nors ir turėdamas leidimą, foto ateljė neatidarė ir fotografijos darbų nevykdė. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1885 m. kovo 15 d. naktį Ukmergėje „armijos atsargos eilinis Mendelis Kaselis pavogė iš savo tėvo 15 stiklainių uogienės ir porą kalakučių“. (LVIA; KM)

1885 m. balandžio 28 d. Ukmergėje bajorą Vitoldą Racevičių užpuolė miestietis Kazimieras Tomaševskis ir atėmė iš jo laikrodį bei 23 rublius. (LVIA; KM)

1885 m. birželio 1 d. Ukmergės miesto dūmos nariais buvo šie asmenys:
I kurija: 1) Bortkevičius Jeronimas, bajoras, miesto valdybos narys, kolegijos asesorius, katalikas; 2) Petelčicas Onufrijus, bajoras, miesto galva, kolegijos tarėjas, katalikas; 3) Paklevskis Karlas, bajoras, dvarininkas, katalikas; 4) Ulickis Fridrichas, bajoras, kolegijos sekretorius, katalikas; 5) Biretto Boleslovas, miestietis, katalikas; 6) Praniaspovskis Jonas, bajoras, katalikas; 7) Kosakovskis Stanislovas, dvaro kamerheras, katalikas; 8) Keld Julijonas, bajoras, katalikas; 9) Butkevičius Tomas, bajoras, rūmų tarėjas, katalikas; 10) Narbutas Maurikinus, Ukmergės klebonas, katalikas; 11) Tomkevičius Teodoras, bajoras, gubernijos sekretorius, katalikas; 12) Stankevičius Kazimieras, bajoras, kolegijos sekretorius, katalikas; 13) Sapir Bercel, miestietis, judėjas; 14) Sapir Šaja, pirklys, judėjas; 15) Kac Z., pirklys, judėjas; 16) Volk B., pirklys, judėjas; 17) Zauch Cemachas, pirklys, judėjas; 18) Arenzon M. pirklys, judėjas.
II kurija: 1) Visockis Romualdas, bajoras, katalikas; 2) Karablikovas Titas, atsargos jaunesnysis karininkas, miestietis, sentikis; 3) Požerskis Jonas, miestietis, katalikas; 4) Morozovas Josifas, miestietis, sentikis; 5) Vereiko Justinas, bajoras, katalikas; 6) Slavinskas Leonardas, miestietis, katalikas; 7) Stankevičius Stanislovas, bajoras, katalikas; 8) Bagenskis Marijonas, bajoras, katalikas; 9) Levikovas Pavelas, Ukmergės popas, stačiatikis; 10) Pravir...(neįskaitoma) Antanas, bajoras, kolegijos sekretorius, katalikas; 11) Smakovskis Eduardas, miestietis, katalikas; 12) Pranatrovičius Kleopas, bajoras, gubernijos sekretorius, katalikas; 13) Los M., miestietis, judėjas; 14) Levitas Berelis, miestietis, judėjas; 15) Vaisbrad M., miestietis, judėjas; 16) Braude A., pirklys, judėjas; 17) Dumbe Fabianas, Berko, iš miestiečių, kolegijos registratorius, judėjas; 18) Taraponis M., miestietis, judėjas.
III kurija: 1) Montvila Aleksandras, Stanislovo, bajoras, Ukmergės apskrities bajorų vadovas, katalikas; 2) Veličko Juozapas, miestietis, katalikas; 3) Kontautas Mečislovas, bajoras, dvarininkas, katalikas; 4) Paškovskis Leonardas, bajoras, katalikas; 5) Mekanovskis Ignatijus, iš miestiečių, kolegijos sekretorius, katalikas; 6) Robaševskis Ignatijus, miestietis, katalikas; 7) Slavinskis Antanas, miestietis, katalikas; 8) Muraškovas Sergejus, miestietis, sentikis; 9) Belfanas Jonas, miestietis, katalikas; 10) Slavinskis Stanislovas, miestietis, katalikas; 11) Zadarnovskis Petras, miestietis, katalikas; 12) Bougr Julijonas, iš miestiečių, kolegijos registratorius, judėjas; 13) ...(neįskaitoma) Abraomas, miestietis, judėjas; 14) Valt Ekel, miestietis, judėjas; 15) D...(neįskaitoma), miestietis, judėjas; 16) Natanzon A., miestietis, judėjas; 17) Segal U., pirklys, judėjas; 18) Geršteinas Markas, vaistininkas, judėjas. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla ir pilietiškumo raiškos savivaldoje lygmuo.//Istorija. – 2013)

1885 m. birželio 22 d. Ukmergėje tvenkinyje rastas moteriškos lyties naujagimio lavonas. (LVIA; KM)

1885 m. birželio 26 d. Ukmergėje iš auksakalio Arono Dubenskio pavogti įvairūs auksiniai daiktai. Vagyste įtartas žydas Šlioma Volkas. (LVIA; KM)

1885 m. birželio 27 d. Stepanas Fiodorovičius Mozalevskis buvo paskirtas einančiu Ukmergės apskrities policijos valdybos sekretoriaus pareigas. S. Mozalevskis buvo 43 m. amžiaus, nevedęs, stačiatikis, diakono sūnus, mokslus ėjo Černigovo dvasinėje seminarijoje. (Kauno regioninis valstybės archyvas; KM)

1885 m. liepos 13 d. Ukmergėje iš žydo Maušos jofės buto pavogta pūkinė pagalvė. Vagyste įtartas miestietis Petras Deviatnikovas. (LVIA; KM)

1885 m. liepos 16 d. iš žydo Jankelio Zarcho buto pavogti auksiniai ir sidabriniai darbai bei 309 rubliai grynaisiais pinigais. Vagyste kaltinti žydai Mordchelis Fainas ir Abelis Tainovičius. (LVIA; KM)

1885 m. rugpjūčio 23 d. naktį Ukmergėje iš poručiko Žukovo buto pavogti įvairūs daiktai, o iš žydo Chaimo Biško įvairūs daiktai ir stalo sidabras. (LVIA; KM)

1885 m. rugpjūčio 31 d. naktį Ukmergėje iš miestietės Kukuškinos buto pavogti įvairūs daiktai. (LVIA; KM)

1885 m. rugsėjo 2 d. Ukmergėje valstiečiai Feliksas ir Ivanas Filipovičiai, Onufrijus Romanovskis ir Dorota Balašinskaja prievarta atėmė iš atsargos kareivio Benedikto Grinevičiaus 8 rublius. (LVIA; KM)

1885 m. rugsėjo 5 d. naktį Ukmergėje iš žydo Elijašo Levino buto pavogti įvairūs daiktai. (LVIA; KM)

1885 m. rugsėjo 24 d. Ukmergėje bajoras Justinas Paškevičius ir miestietis Adolfas Veisas padegė šiukšlių krūvą prie žydo Cemacho Zaucho namo, tačiau gaisras buvo nedelsiant užgesintas ir nuostolio nepridarė, o padegėjai buvo kvočiami teismo tardytojo. (LVIA; KM)

1885 m. spalio 20 d. Ukmergėje Raguvos valsčiaus valstiečiai Baltramiejus ir Motiejus Vanagai sumušė savo kaimo gyventoją Aliuką bei sumokėjo jam už tai 20 rublių. Po to Aliukas nuėjo į Bukanco karčemą, o Vanagai, surinkę nežinomų asmenų minią, ginkluotą lazdomis ir akmenimis, užpuolė Aliuką ir atėmė jam duotus 20 rub. Kvotą apie įvykį vedė teismo tardytojas. (LVIA; KM)

1885 m. spalio 25 d. Ukmergėje iš žydo Markuso Darcho krautuvės pavogtos trys cukraus galvos, saldainių dėžutė, penki svarai [apie 2, 05 kg] arbatos ir 10 rub. grynųjų pinigų. (LVIA; KM)

1885 m. spalio 26 d. Ukmergėje iš miestiečio Berkos Ciperio namo pavogtos trys jaučio odos, kurios sekančią dieną buvo rastos užkastos bajoro Godlevskio darže. (LVIA; KM)

1885 m. spalio 30 d. Ukmergėje penki nepažįstami žydai užpuolė valstietį Bronislovą Sabūną ir atėmė iš jo 16 svarų kiaulienos lašinių. Nukentėjęs pareiškė įtarimą žydo Basmano šeimai. (LVIA; KM)

1885 m. lapkričio 6 d. naktį Ukmergėje miestietis Jankelis Veršvovskis bandė prievarta atimti iš pravažiuojančio pro miestą bajoro Petro Bobrovskio kilimą, kuriuo pastarasis buvo apsivyniojęs kojas, tačiau buvo sulaikytas. (LVIA; KM)

1885 m. lapkričio 8 d. Ukmergės apskrities ispravnikas pateikė Kauno gubernatoriui žinias apie mieste veikiančias tipografijas, foto ateljė ir knygynus [bibliotekas]:
Tipografija priklausė miestiečiui Abraomui Šajevui Sendakui; veikė su 1882 m. rugpjūčio 29 d. Kauno gubernatoriaus išduotu leidimu;
Foto ateljė priklausė bajorui Juozapui Antonovui Robaševskiui; veikė su 1885 metų vasario 19 d. išduotu Kauno gubernatoriaus leidimu;
„Biblioteka su kabinetu skaitymui“ priklausė „našlei bajorei Olgai Vaksmut“; veikė su 1882 m. kovo 25 d. išduotu Kauno gubernatoriaus leidimu. (Kauno apskrities archyvas; KM)

1885 m. lapkričio 12 d. Ukmergėje iš žydo Joselio Rozeno pavogtos kelios tuščios žibalo statinės. Vagyste įtartas bajoras Justinas Paškevičius. (LVIA; KM)

1885 m. gruodžio 4 d. Ukmergėje sudegė Fiodoro Zanemoiskio ūkiniai pastatai ir gyvenamas namas. Nuostolio patirta už 1190 rublių. (LVIA; KM)

1885 m. gruodžio 15 d. naktį iš miestietės Itkos Jofės buto pavogti įvairūs rūbai. (LVIA; KM)

1885 m. Ukmergės miesto dūmoje buvo 54 nariai. 19 iš jų – bajorai, 33 – miestiečiai (18 iš jų žydai). Dūmos nariais buvo ir jokiam luomui nepriklausantys: Ukmergės klebonas Maurikijus Narbutas bei Ukmergės stačiatikių parapijos šventikas Pavelas Levikovas. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)

Įvairūs duomenys apie Ukmergę 1885 metais pagal Kauno gubernatoriaus ataskaitą.
Fabrikų ir gamyklų (skaičius, gamybos apimtis rubliais, darbininkų skaičius): odos – 8, 5725 rub., 16 žmonių; lynų – 2, 460 rub., 4 žmonės; tabako – 1, 6008 rub., 25 žmonės; alaus – 5, 1659 rub., 10 žmonių; midaus – 1, 25 rub., 2 žmonės; plytų – 3, 3015 rub., 8 žmonės; kalkių gamybos – 1, 1086 rub., 2 žmonės; puodų – 2, 2090 rub., 4 žmonės; tipografija – 1, 600 rub., 5 žmonės; dirbtinio mineralinio vandens – 1, 400 rub., 2 žmonės.
Vedybų skaičius – 96; gimimų skaičius: teisėtai [santuokoje] gimusių – vyr. 211, mot. 154; neteisėtai – vyr. 32, mot. 32; mirusių skaičius – vyr. 200, mot. 138; gimusių ir mirusių santykis per metus +91.
Gaisrų – 5; sudegusių pastatų – 6; nuostolių už 2710 rub. Gaisrų priežastys: dėl blogai įrengtų krosnių ir dūmtraukių – 1; dėl padegimo – 3; dėl kitų priežasčių – 1.
Gaisrininkų komanda: brandmeisteris – 1, dviem arkliais traukiamų gaisro gesinimo vamzdžių [пароконые трубы] – 2, rankinių siurblių – 3, "ekstiniktorių" su užtaisais [экстиникторы с зарядами] – 2, dviem arkliais traukiamų statinių – 3, vienu arkliu traukiamų statinių – 6, žieminės važiuoklės su statinėmis – 2, kobinių važiuoklė su 9 kobiniais – 1, geležiniai kirviai – 18, geležiniai kibirai – 32, šakės – 1, laužtuvai – 4, kastuvai – 4, žibintai – 22, signaliniai rageliai – 6, semtuvai – 6, kopėčios – 9. Gaisrininkų komanda buvo gaisrininkų draugijos, kurią sudarė 84 garbės ir 196 tikrieji nariai, žinioje. Gaisrininkų komandos išlaikymui per 1885 metus išleista 1212 rub. 61½ kap.
Miesto pajamos ir išlaidos. Pajamos 1885 metais – 23735 rub. 45 ¼ kap.; išlaidos – 23626 rub. 13 ½ kap.; likutis – 109 rub. 31 ¾ kap.; ankstesnių metų likutis – 245 rub. 94 kap.; bendras likutis 1886 metams – 355 rub. 24 ¾ kap.
Ukmergėje buvo viena nevalstybinė – žydų bendruomenės lėšomis įrengta ligoninė. Joje 1885 metais gydėsi 253 žmonės, iš kurių 194 pasveiko, 36 mirė ir 23 dar gydėsi ir 1886 m. pradžioje. Mirtingumas per metus siekė 14,23 %, palyginti su 17,7 % 1884 metais. (LVIA; KM)

1885 m. Kauno gubernatoriaus kanceliarijos sudarytame žiniaraštyje apie Telšių arba Žemaičių vyskupijoje esančias bažnytines brolijas nurodoma, kad Ukmergės parapinėje bažnyčioje yra Jėzaus Kristaus Širdies vardo brolija, ši brolija egzistuoja nuo senų laikų, tačiau Popiežiaus Bulė, kuria remiantis buvo įkurta ši brolija, su kitais dokumentais sudegė gaisro metu. (LVIA; KM)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau