1886 - 1890 m.
- Smulkiau
- Autorius Julius Zareckas
- Paskelbta: 2018 m. kovo 18 d.
1886 m.
1886 m. vasario 2 d. Ukmergėje „[...] atsargos eilinis Ivanovas, priėjęs prie valstiečio berniuko Adomo Rodziono, gatvėje sėdėjusio savo tėvo rogėse bei saugujosio arklį, smogė jam ir, išstūmęs iš rogių, sėdo į jas bei ėmė raginti arklį, tačiau, berniukui ėmus šaukti, Ivanovas buvo sulaikytas ir kartu su kvota perduotas Teismo Tardytojui.“. (LVIA [dokumentas yra Lietuvos valstybės istorijos archyve]; KM [dokumento nuorašas - Ukmergės kraštotyros muziejuje])
1886 m. vasario 9 d. Ukmergėje „[...] Konstantinovo [Deltuvos] valsčiaus valstietis Kazimieras Šulinskis ir kiti kol kas nežinomi piktadariai, užpuolę neblaivų atsargos eilinį Jakovą Jozefovičių, nusivedė jį į miestiečio Murnikovo pirtį, kur apiplėšė, o paskui pasislėpė [...]“. (LVIA; KM)
1886 m. balandžio 13 d. Ukmergėje iš Evaristos Neseckajos namo, išlaužus langą, pavogti rūbai už 79 rub. (LVIA; KM)
1886 m. balandžio 19 d. Ukmergėje „[...] 28 Artilerijos brigados veterinarijos gydytojo Osipovičiaus tarnaitė, bajorė Elena Kučevskaja, šeimininkams išėjus užsirakinusi kambaryje, pagimdė moteriškos lyties kūdikį, kurį paslėpė dūmtraukyje ant aukšto.[...]“. (LVIA; KM)
1886 m. gegužės 20 d. Kauno gubernatoriaus pasiūlymu Stepanas Fiodorovičius Mozalevskis paskirtas Ukmergės apskrities policijos valdybos nuolatiniu vyresniuoju posėdininku. S. Mozalevskis buvo 44 m. amžiaus, nevedęs, stačiatikis, diakono sūnus, mokslus ėjo Černigovo dvasinėje seminarijoje. Gaudavo 280 rub. 28 kap. metinę algą. (Kauno regioninis valstybės archyvas; KM)
1886 m. gegužės 26 d. Ukmergėje iš miestietės Agotos Justinavičienės pavogti pinigai ir daiktai už 6 rub. 60 kap. (LVIA; KM)
1886 m. Ukmergėje dislokuoto kariuomenės dalinio [28 artilerijos brigados?] kareivinių nuomos išlaidos antrajam metų ketvirčiui sudarė 4275 rub. 500 rub. iš jų pateko į miesto kasą, L. Rudzinskiui, J. Šemiotai ir Š. Šapiro teko atitinkamai 1000, 950 ir 1100 rub. Likusiems 45 nuomotojams sumokėtos įvairios sumos nuo 20 iki 1000 rub. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla... – P.39.)
1886 m. liepos 1 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Šimchos Kaplano buto, išlaužus durų užraktą, pavogti auksiniai ir sidabriniai daiktai už 62 rub. bei 18 rub. grynų pinigų. Padaręs šią vagystę žydas Joselis Vilenčiukas, pas kurį kratos metu rasti pagrobtieji daiktai, su kvota perduotas Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)
1886 m. liepos 6 d. Ukmergėje iš miestietės Juzefos Danilevičienės buto, išlaužus langą, pavogta 12 rub. grynų pinigų ir 73 rub. vertės auksiniai daiktai. (LVIA; KM)
1886 m. liepos 9 d. Ukmergėje nusišovė bajoras Apolonas Mackevičius, 25 metų amžiaus. (LVIA; KM)
1886 m. liepos 12 d. Kauno gubernatoriaus kanceliarija pateikė Kauno gubernijos valdybai sąrašą asmenų, kuriems, „Ministrų Komiteto siūlymu, [Imperatoriaus] Maloningiausiai suteikti apdovanojimai, sužymėti tame sąraše.“. Sąraše yra ir Ukmergės apskrities bajorų vadovo Kolegijos asesoriaus Montvilos pavardė, kuriam birželio 30 d. suteiktas Šv. Anos II laipsnio ordinas [teikiamas už ištarnautus valdiškoje tarnyboje metus]. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1886 m. liepos 24 d. naktį Ukmergėje „[...] iš Balcevičių name esančio miestiečio Šolomo Perkulio buto pavogti: sidabrinis laikrodis ir aukso žiedas, o taip pat, išlaužus dviejų skrynių užraktus, - 150 rub. grynų pinigų, iš viso nuostolio padaryta už 200 rub. [...]“. (LVIA; KM)
1886 m. rugpjūčio 10 d. „Ukmergės kalėjime laikyti kaliniai: Fedulas Slepovas, Jeremiejus Smirnovas, Vlasas Karpuchovas ir Tadas Maldzis, kaltinami žmogžudyste ir namo padegimu norint apiplėšti, [...] vakarienės metu suvalgę atskirame puode išvirtą sriubą, pajuto pykinimą, kurį lydėjo vėmimas ir viduriavimas, tačiau apie tai niekam nebuvo pranešta; vėmimas buvo sustabdytas vartojant rūgusį pieną, po to ligoniai pasveiko. Gydytojo atliktas tyrimas nustatė, kad į sriubą buvo įmaišyta aršeniko [...]“. (LVIA; KM)
1886 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergėje „[...] pas gydytoją Kacenelenbogeną, iš jo buto kabinete esančio rašomojo stalo, atrakinus pritaikytu raktu, pavogta 1600 rub. grynų pinigų, 5% vidaus lošiamosios paskolos 3 bilietai, 4 Vilniaus žemės banko [žemės] įkeitimo raštai, kiekvienas po 500 rub., 2 tokie įkeitimo raštai po 100 rub. bei vienas kuponas nuo 100 rub. įkeitimo rašto [...]“.(LVIA; KM)
1886 m. rugpjūčio 21 d. Ukmergėje iš miestietės Dveros Chomudis buto, atrakinus pritaikytu raktu, pavogti 22 rub. vertės daiktai. (LVIA; KM)
1886 m. rugpjūčio 29 dieną Ukmergės apskrities ispravnikas Beteninas raportavo Kauno gubernatoriui, jog pagal „1885 metų gegužės 18 Policijos Valdybos nutarimą einantis Policijos Valdybos skyriaus viršininko pareigas kareivio sūnus [socialinis luomas] Petras Nagornas, Nikiforo sūnus, kreipėsi į Policijos Valdybą su prašymu patvirtinti jį šiose pareigose su Valstybinės civilinės tarnybos teisėmis, šiame krašte suteikiamomis rusų kilmės asmenimis pagal 1886 metų birželio 13 [Imperatoriaus] Aukščiausiai patvirtintas taisykles.“ Ispravnikas, atsižvelgdamas į tai, jog P. Nagornas parodė einamose pareigose „deramus sugebėjimus ir uolumą tarnyboje“, prašė gubernatoriaus patvirtinti P. Nagorną Policijos valdybos pareigose su valstybinės tarnybos teisėmis. (Kauno regiono valstybės archyvas; KM)
1886 m. rugsėjo 16 d. “dėl šeimyninių aplinkybių” atsistatydino Ukmergės miesto policijos prižiūrėtojas kolegijos sekretorius Ilja Martynovas. (LVIA; KM)
1886 m. rugsėjo 30 d. Kauno gubernijos valdyba paskyrė P. Nagorną Ukmergės apskrities policijos valdybos skyriaus viršininku, priskiriant jį trečios kategorijos kanceliarijos tarnautojams. Ukmergės apskrities policijos valdybai pavesta prisaikdinti P. Nagorną, jo priesaikos lapą pristatant Gubernijos valdybai. (Kauno regiono valstybės archyvas; KM)
1886 m. spalio 10 d. Ukmergės apskrities policijos valdybos skyriaus viršininkas P. Nagornas davė priesaiką. Jį prisaikdino Ukmergės stačiatikių šventikas P. Levikovas, priesaikos ceremonijoje dalyvavo Apskrities ispravnikas Beteninas ir jo padėjėjas Lavrovas. Spalio 12 d. Nagornas pasirašė ir pasižadėjimą, kuriame jis nurodė: „[...] aš nepriklausau jokioms masonų ložėms bei kitoms slaptoms draugijoms, kaip jos besivadintų, ir ateityje joms nepriklausysiu“. (Kauno regiono valstybės archyvas; KM)
1886 m. spalio 22 d. naktį Ukmergėje, Korablikovo name iš felčerio mokinio Juozapo Grižo buto, išlaužus langą, pavogti įvairūs, 44 rub. vertės, daiktai, kurie po paieškų buvo surasti, o kaltinami vagyste miestiečiai Levas Žemčiugovas, Andriejus Kopačevskis ir valstietis Feliksas Filipovičius perduoti teismo tardytojui. (LVIA; KM)
1886 m. lapkričio 1 d. naktį Ukmergėje iš miestiečio Kaplano kiemo pavogta pora Abramo Robuto arklių, 50 rub. vertės. (LVIA; KM)
1886 m. lapkričio 4 d. Ukmergėje 24 metų amžiaus 28 artilerijos brigados 2 baterijos kanonierius Ignotas Gliceris mėgindamas nusižudyti sužeidė save skustuvu į kaklą ir buvo rastas ant namo aukšto be sąmonės. (LVIA; KM)
1886 m. lapkričio 6 d. Ukmergėje, Kalėjimo skersgatvyje sudegė neapdrausti miestiečio Fiodoro Zanemoiskio sandėlis, tvartas ir kluonas su įvairiais daiktais, iš viso už 900 rub. (LVIA; KM)
1887 m.
1887 m. pirmoje vasario pusėje Ukmergėje, „[...] miesto dalyje esančioje už Šventosios upės [...] kilo raupų epidemija, dėl kurios mirė 2 ir tebeserga 8 žmonės. Miesto gydytojo nuomone, ligos pobūdis nepavojingas, tuo labiau, kad visi namai su ligoniais stovi atskirai, pačiame miesto pakraštyje [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. vasario 18 d. Ukmergėje, „iš rūmų patarėjo dukters Adolfinos Butkevič buto, išlaužus langą, pavogti smulkūs 10 rub. vertės daiktai, dalis kurių surasta ir sugrąžinta nukentėjusiajai“. (LVIA; KM)
1887 m. kovo 21 d. Ukmergės priemiestyje Pivonijoje „dėl nežinomos priežasties“ sudegė Abramo Gelerio 400 rub. vertės namas. (LVIA; KM)
1887 m. kovo 29 d. Ukmergėje iš Kalmano Pruso ir Mordchelio Taico buto pavogti rūbai ir indai už 32 rub. (LVIA; KM)
1887 m. balandžio 3 d. naktį Ukmergėje „[...] iš Akcizo Prižiūrėtojo Bravčinskio sandėlio, atrakinus pritaikytu raktu, pavogti įvairūs 55 rub. vertės drabužiai. [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. balandžio 4 d. Ukmergėje „[...] miestietis Fiodoras Sadovskis, pamatęs Apolonijos Tomaševskienės piniginę su pinigais, smogė jai kumščiu per veidą ir, atėmęs piniginę su 8 rub. 30 kap., pasislėpė [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. balandžio 15 d. Ukmergėje „[...] iš bajorės Teresės Jakševičienės buto pavogti įvairūs rūbai, tarp kurių buvo kailiniai, kurių rankovėje, pasak nukentėjusios pareiškimo, buvo įsiūta 60 rub. Pagrobęs daiktus jos nuomininkas Konstantinas Limanovskis pareiškė, kad paėmė juos dėl tam tikrų piniginių sąskaitų su nukentėjusia; daiktai grąžinti, kailinių rankovė rasta neseniai išardyta ir be pinigų. Kvota perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)
1887 m. gegužės 7 d. Ukmergėje „dėl nežinomos priežasties“ sudegė pirklio Šajos Sapiro trys namai, trys daržinės ir dvi kalvės. Nuostolio patirta už 5000 rub. (LVIA; KM)
1887 m. gegužės 9 naktį Ukmergėje „[...] atsargos eiliniai Ferdinandas Butkevičius ir Jankelis Prusas, sutikę gatvėje miestietį Peisachą Volką, sumušė jį bei atėmė 5 rub. pinigų, 6 rub. vertės aukso žiedą ir kepurę. [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. gegužės 23 d. Ukmergėje iš Elenos Milerienės buto pavogtos dvi pagalvės ir antklodė, iš viso už 28 rub. (LVIA; KM)
1887 m. gegužės 29 d. Ukmergėje „dėl kvotos metu nenustatyto asmens įvykdyto padegimo“ sudegė padegti Leibos Barono du namai ir dvi daržinės. (LVIA; KM)
1887 m. birželio 4-6 d., lankydamas Ukmergės apskrities parapijas ir teikdamas Sutvirtinimo Sakramentą, Ukmergėje lankėsi Žemaičių vyskupas Paliulionis. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1887 m. birželio 20 d. Ukmergėje „Levas Žemčiugovas gatvėje sugriebė sėdėjusio vežime valstiečio Juozapo Grižo sidabrinį laikrodį ir nubėgo į karčemą, bet čia pat buvo sulaikytas“. (LVIA; KM)
1887 m. birželio 22 d. Ukmergėje, „[...] miestietės Teofilės Tomaševskienės name kilo gaisras, kuris greitai buvo užgesintas; sudegė tik neapdrausto namo stogas ir apdegė sienos. Nuostolio patirta už 200 rub. Pasak nukentėjusios pareiškimo, gaisras kilo dėl padegimo, tačiau kas padegė – nenustatyta“. (LVIA; KM)
1887 m. liepos 11 d. Ukmergėje, „[...] pas miestiečius Feliksą Kozlovskį, Antoną Čiževskį ir Jevstafijų Medvedevą, dėl nukentėjusiųjų vaikų neatsargaus elgesio su ugnimi, sudegė trys namai, tvartas, kluonas ir daržinė, iš viso už 1600 rub. [...]“.(LVIA; KM)
1887 m. liepos 11 d. Ukmergės Miesto Galva A. Petelčicas kreipėsi į Kauno gubernatorių prašydamas duoti nurodymą neatlygintinai miestui perduoti 1280 kv. sieksnių [5811 kv. m] dydžio žemės sklypą užimamą pašto sodo ir esantį Susisiekimo valdybos žinioje. Šis, panaikintas, pašto sodas buvo priešais Ukmergės pašto pastatą [dab. Kauno g.]. Sodui naudojamas žemės sklypas nebuvo nusavintas iš miesto, o tik paimtas laikinam susisiekimo žinybų naudojimui 10-iai metų, todėl praėjus net 4 „laikino“ paėmimo terminams (40-iai metų) Rusijos susisiekimo sausuma ir vandeniu departamentas kėlė klausimą ar susisiekimo žinyba turi teisę nemokamai jį atiduoti miestui ir ar miestas sutiktų perimti šį sklypą už kainą, kuria toks žemės sklypas yra vertinamas. Ukmergės miesto valdyba, apžiūrėjusi sklypą nustatė, jog taip vadinamame sode auga tik laukiniai medžiai, „daugiausia sugadinti“, todėl neturintys jokios vertės, o sklypą, po sodo panaikinimo, palikus kelis metus be aptvaro ir priežiūros, jam sutvarkyti reikės nemažų išlaidų. Be to, miestas už šį sklypą visą laiką mokėjo žemės rinkliavą, be to, negavo iš šio sklypo galimų pajamų. Todėl Miesto Dūma 1885 m. birželio 3 d. pavedė A. Petelčicui kreiptis į gubernatorių dėl sklypo grąžinimo miestui. (LVIA; KM)
1887 m. liepos 16 d. Ukmergėje „[...] pėstininkų rezervinio bataliono 4 kuopos eilinis Jevdokimas Chvedunia, apimtas pasiutligės priepuolio, durtuvu pradūrė pilvą eiliniui Andriejui Fiodorovui, kuris po kelių dienų mirė; pasiutlige sirgęs Chvedunia, siekiant išvengti kitų nelaimių, kuopos vado štabskapitono Okuško nurodymu buvo nušautas.“. (LVIA; KM)
1887 m. rugpjūčio 5 d. Ukmergėje, „[...] Binos Basmano karčemoje, miestiečiui Ivanui Kolosovui susiginčijus su karčemos šeimininku dėl pinigų už išgertą degtinę, pastarojo sūnus Icikas Basmanas ir sargas Abraomas Vinetas sumušė Kolosovą ir atėmė iš jo 5 rub. su kapeikomis. Kvota perduota teismo tardytojui.“. (LVIA; KM)
1887 m. rugpjūčio 6 d. Ukmergėje „[...] iš žydo Abelio Zarcho krautuvės, išlaužus lango grotas, pavogtos 100 rub. vertės prekės ir 4 rub. pinigų, o naktį į rugpjūčio 8, iš rūsio, išlaužus kabančią spyną, pavogta sviesto už 30 rub.; vėliau dalis prekių buvo rastos užkastos į žemę šalia žydų prieglaudos; įtarimai pareikšti miestiečiams Vaineriui, Segaliui, Povoicui ir Duchovskiui, o dėl sviesto vagystės – miestietei Marijai Lukaševič. [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. rugsėjo 3 d. Ukmergėje „[...] miestietė Teofilė Glinskaja pranešė policijai, kad jos kaimynystėje gyvenanti Marja Orlova, su kuria ji bylinėjosi dėl žemės, mėgino padegti jos namą, šalia kurio apžiūros metu buvo rasti skudurai ir apdegę šiaudai; kaltinamosios Orlovos surasti nepavyko. [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. rugsėjo 15 d. įvykusį Kauno gubernijos tvarkomojo komiteto ir iždo rūmų organizuotą aukcioną, „[...] dėl naujo medinio tilto per Ukmergėlės upę šalia Ukmergės miesto statybos, vietoje visiškai sutrūnijusio senojo, pagal sąmatą [...]“, laimėjo Ukmergės pirklys Šaja Ickovičius Sapira, pasiūlęs pastatyti tiltą už 460 rub., nurungęs miestiečius Ošerį Beilį, Jankelį Viljaną ir Leibą Gurvičių, kurie pasiūlė 535 rub. tilto statybos kainą. (LVIA; KM)
1887 m. rugsėjo 16 d. naktį Ukmergėje iš Abraomo Hefeno „gyvenamosios patalpos“, išlaužus langą, pavogti drabužiai ir indai už 50 rub. Įtariamasis – valstietis Stanislovas Gernikas. (LVIA; KM)
1887 m. spalio 23 d. Ukmergėje Osipas Zaleskis pranešė policijai, kad jo tėvas, tarnavęs pašto stotyje, „[...] prieš dvi savaites, pasiėmęs 20 rub., vyko į Vilniaus gubernijos Pikūnų kaimą, tačiau pakeliui, už 3 varstų nuo minėtojo kaimo buvo rastas nužudytas nežinomų piktadarių. [...]“. (LVIA; KM)
1887 m. spalio 24 d. Kauno gubernijos valdyba svarstė tardymo bylą dėl Ukmergės miestiečių valdybos nario Ignoto Robaševskio, Juozapo s., kaltinamo pasisavinus svetimus pinigus ir viršijus jam suteiktus įgaliojimus. Valdyba, „remiantis prokurorų priežiūros nuomone“, nutarė bylą nutraukti, kadangi I. Robaševskio veiksmuose, išduodant pasą miestiečiui A. Drobyšui ir paimant iš jo pinigus, nusikaltimo neįžvelgta. Dokumente minimas ir Ukmergės miestiečių valdybos seniūnas Slavinskis. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1887 m. lapkričio 16 d. Ukmergėje, Šventosios upėje nusiskandino „[...] nežinomos kilmės žmogus, pasivadinęs Pavlu Podstavka ir Pavlu Matusevičiumi, kuris turėjo svetimus dokumentus Stanislovo Kosonskio vardu. Savižudybės priežastis – kaltinimas naudojimusi padirbtais dokumentais“. (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 3 d. Ukmergėje, Dinagurgo [dab. Vytauto] g. „[...] žydai Srolis Segalis ir Judelis Jablonis, kartu su dviem kitais dar nenustatytais piktadariais, 8 valandą vakaro užpuolė Ukmergės apskrities dvarininką Česlovą Hopeną ir jo vežėją Sakeną bei atėmė 5 rub. vertės maišą su daiktais.[...]“. (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 8 d. Ukmergėje iš miestietės Sifros Natanson buto, išlaužus užraktą, pavogti įvairūs 100 rub. vertės daiktai. (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 17 d. Ukmergėje „[...] iš žydo Nemenčiko krautuvės pavogti 8 svarai [3,27 kg] cukraus, kurį buvo nusipirkęs valstietis Ignotas Markevičius. Kvota kartus su kaltinamu šiuo nusikaltimu bajoru Ignotu Kapuscinskiu perduota Teismo Tardytojui.“ (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 25 d. Ukmergėje „[...] iš valstietės Ievos Širlevičienės buto, išlaužęs užraktą, Konstantinas Komaras pavogė 10 rub., bet buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje ir su kvota perduotas Teismo tardytojui.[...]“. (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 29 d. Ukmergėje „[...]perėjimo į stačiatikybę dingstimi pas dvasininką Levikovą atėjusi į namus nepažįstama žydė pavogė įvairių auksinių daiktų už 120 rub.[...]“. (LVIA; KM)
1887 m. gruodžio 30 d. naktį Ukmergėje sudegė miestiečio Aleksandro Robaševskio neapdraustas kluonas, 600 rub. vertės. „Pareiškus įtarimą dėl padegimo, kvota perduota Teismo Tardytojui.“. (LVIA; KM)
1887 m. įsteigta žydų organizacija “Agudas chovevi cion” (“Siono mylėtojų bendrija”). Pagrindinis organizacijos darbas – rinkti lėšas Izraelyje besikuriantiems žydams, steigti savanoriškus hebrajų kalbos ir žydų istorijos kursus. (Kogan B. Jidishe shtet, shtetlech un dorfishe jishuvim in Lite. - New York, 1991.)
1887 m. duomenys apie Ukmergės gyventojus: vedybų skaičius – 70. Gimusių skaičius: teisėtai (santuokoje) gimusių – vyr. 237, mot – 156, abiejų lyčių – 393; neteisėtai gimusių – vyr. 8, mot. 8, abiejų lyčių – 16; iš viso gimusių – vyr. 245, mot. 164, abiejų lyčių – 409. Mirusiųjų skaičius: vyr. 205, mot. 133, abiejų lyčių – 338. Per metus Ukmergės gyventojų prieauglis buvo +71. (LVIA; KM)
1887 m. duomenys apie Ukmergės pajamas ir išlaidas: likutis iš 1886 m. – 617 rub. 80 ¾ kap.; pajamos – 24500 rub. 60 ½ kap.; išlaidos – 25094 rub. 24 kap.; išlaidos viršijo pajamas - 593 rub. 63 ½ kap.; likutis 1888 metams – 24 rub. 17 ¼ kap. (LVIA; KM)
1887 m. duomenys apie Ukmergėje buvusias įmones, jų pagamintos produkcijos kiekius ir jose dirbusius darbininkus:
Odos raugyklos – 8, per metus pagamino produkcijos už 6320 rub., jose dirbo 16 darbininkų; lynų dirbtuvė – 1, produkcijos už 230 rub., dirbo 2 darbininkai; tabako fabrikas – 1, produkcijos už 43859 rub., dirbo 17 darbininkų; alaus daryklos – 4, produkcijos už 3560 rub., dirbo 4 darbininkai; midaus darykla – 1, 288 rub., 1 darbininkas; plytinės – 4, 3560 rub., 4 darbininkai; kalkių gamybos įmonė – 1, 1305 rub., 2 darbininkai; puodų dirbtuvės – 2, 3100 rub., 4 darbininkai; tipografija ir litografija (spaustuvė) – 1, 2000 rub., 6 darbininkai; fotoateljė – 1, 971 rub., 2 žmonės. Iš viso Ukmergėje buvo 24 įmonės, jos per metus gamino produkcijos už 65033 rub., jose dirbo 62 žmonės. (LVIA; KM)
1887 m. duomenys apie mieste buvusius gaisrus ir gaisrininkų komandą:
Gaisrų per metus – 6; sudegė namų – 5; patirta nuostolių už 9200 rub.; gaisrų priežastys: dėl padegimo – 4, dėl kitų priežasčių – 2.
Ukmergės gaisrininkų komanda: „brandmeisteris“ – 1, nuolatinių gaisrininkų – 4, siurblių – 5, siurblių žarnų – 5, „ekstininktorių“ – 2, statinių – 9, žieminių važiuoklių – 2, vasarinių važiuoklių – 4, kobinių važiuoklė su 9 kobiniais – 1, kirvių – 14, kibirų ir semtuvų – 22, laužtuvų ir kastuvų – 10, žibintų – 22, signalinių ragelių – 6, kopėčių – 9. Gaisrininkų komanda buvo gaisrininkų draugijos žinioje, draugiją sudarė 62 garbės ir 120 tikrųjų narių. Gaisrininkų komandos išlaikymui per 1887 metus išleista 1082 rub. 54 kap. (LVIA; KM)
1887 m. miesto dūma skyrė lėšų ugniagesių inventoriui įsigyti, tačiau atsisakė finansuoti arklių šiai komandai įsigijimą. Ugniagesiams neturint arklių vandenį į gaisro vietą vežė miesto vežikai, kurie gaudavo už tai atlyginimą. Tačiau nakties metu vežikai į gaisravietes vykti atsisakydavo. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla... )
1888 m.
1888 m. vasario 16 d. Ukmergėje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė miestiečio Leibos Barono neapdraustas gyvenamas namas, 50 rub. vertės. (LVIA; KM)
1888 m. kovo 3 d. Ukmergėje „vietiniai gyventojai“ Petras Zlatkus ir Petras Šimkovskis gatvėje užpuolė bajorą Antaną Čiževskį, sumušė jį bei ištraukė iš kišenės piniginę su 14 rub. (LVIA; KM)
1888 m. kovo 10 d. Ukmergėje, miestiečio Jekelio Levino namuose dėl blogos krosnies ir stipraus kūrenimo kilo gaisras, kuris greitai buvo užgesintas ir nuostolių nepadarė. (LVIA; KM)
1888 m. kovo 13 d. Ukmergėje, Jankelio Zarcho traktieriuje iš valstiečio Antano Vulkovskio „viršutinių drabužių kišenės“ pavogta piniginė su 3 rub. 50 kap. Kaltinamas vagyste Aleksandras Bakas perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 4 d. Ukmergėje, „[...] ant Šventosios upės kranto rasti daiktai: vasarinis paltas, švarkas, kepurė, kaliošai, 2 nosinės, skardinis portsigaras bei raktas, kurie priklausė 22 metų amžiaus miestiečiui Ivanui Piotrovskiui, kuris apie 4 valandą dienos išėjo iš namų ir daugiau negrįžo, todėl giminaičiai mano, kad jis nusiskandino.[...]“. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 6 d. Ukmergėje iš žydės Hindos Jofės gyvenamo namo aukšto, išlaužus spyną, pavogti įvairūs baltiniai, 20 rub. vertės. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 8 d. naktį Ukmergėje „[...] iš miestiečio Judelio Lichtenšteino buto Paškevičiaus name, išdaužius langą, pavogta įvairių prekių 60 rub. sumai.[...]“. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 9 d. Ukmergėje „[...] iš Leibos Kacenelenbogeno buto Maušos Barono name, išdaužus langą, pavogta įvairių drabužių 30 rub. sumai. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 9 d. Ukmergėje „[...] pas miestietį Zelmaną Poršą iš krautuvės pavogta moteriška palaidinukė, 9 rub. vertės, kuri rasta pas valstietę Ona Sereiko. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 15 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Šebšelio Kolto gyvenamojo namo, išdaužius langą, pavogtos kelnės ir 4 vienetai baltinių. Vagyste įtariamas miestietis Izraelis Segalis, kuris su kvota perduotas teismo tardytojui. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. balandžio 19 d. Susisiekimo Kauno apygardos valdyba pranešė Kauno gubernatoriui, jog „P. Susisiekimo Ministras šių metų kovo 29 [rašte] Nr. [...] pranešė Valdybai, kad po Ministrų Kabineto šių metų vasario 26 nutarimo buvo duotas Aukščiausias Valdovo Imperatoriaus leidimas, be kitko, perduoti esantį priešais Ukmergės [arklių pašto] stotį, kitoje Kauno plento pusėje sodą, įrengtą Ukmergės m. priklausančioje žemėje, Ukmergės Miesto Dūmai – neatlygintinai./ Apie tai [...] Valdyba turi garbės pranešti Jūsų Prakilnybei [...], priduriant, jog kartu su šiuo duotas nurodymas dėl aukščiau minėto sodo perdavimo.“ (LVIA; KM)
1888 m. gegužės 2 d. naktį Ukmergėje „[...] Jonas Bernotavičius ir Bronislovas Petkevičius, miestiečio Antano Toločkos įkalbėti, pasmaugė kareivio našlę Mariją Mackelienę apiplėšimo tikslu; pasiėmė tik dvi pagalves, iš kurių viena buvo rasta užkasta į žemę netoli Mackelienės namų. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. gegužės 11 d. Ukmergėje „[...] iš kalėjimo per vartus pabėjo arestantas Stanislovas Milimovičius (jis ir Vilimovičius). Kvota perduota teismo tardytojui, imtasi priemonių pabėgėlio paieškai“. (LVIA; KM)
1888 m. birželio 9 d. Ukmergėje „[...] miestietis Icikas Soloveičikas pavogė iš miestiečio Hiršo Jofės buto, išlaužęs langą, sidabrinė šaukštą, auksinius auskarus, 16 rub. vertės, o grynais pinigais – 69 rub. Kvota perduota taikos teisėjui“. (LVIA; KM)
1888 m. liepos 17 d. Ukmergėje „[...] iš žydų mokyklos, išdaužius lango stiklą, pavogta 2 rub. 50 kap. vertės staltiesė. Vagyste apkaltintasis miestietis Mauša Hechtenas, pas kurį rasta staltiesė, kartu su kvota perduotas teismo tardytojui“. (LVIA; KM)
1888 m. rugpjūčio 12 d. Ukmergėje „[...] miestietis Aleksandras Skapas ir valstietis Mykolas Balzys užpuolė grįžtančią iš Ukmergės į Medinių kaimą valstietę Ievą Mozūrienę ir, atėmę iš jos piniginę su 20 rublių, pasislėpė. Kvota perduota teismo tardytojui, imtasi priemonių Skapui ir Balziui suieškoti“. (LVIA; KM)
1888 m. rugpjūčio 22 d. naktį Ukmergėje „[...] iš miestiečio Abraomo – Genocho Zarcho buto, išlaužus langą, pavogti įvairūs daiktai 5 rub. sumai. Kaltinamoji vagyste valstietė Teklė Ivanauskienė kartu su kvota perduota teismo tardytojui“. (LVIA; KM)
1888 m. rugpjūčio 28 d. naktį Ukmergėje „[...] atsargos kareivis Adomas Kovalevskis bandė padegti miestiečių Antano ir Onos Stanevičių namą, bet buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.[...]“. (LVIA; KM)
1888 m. rugsėjo 7 d. naktį Ukmergėje „[...] 7 dragūnų Novorosijsko pulko eilinis Kondratjevas iš žydės Hindos laikomo viešbučio, išlaužęs spintą, pavogė Srolio Jofės rankšluostį.[...]“. (LVIA; KM)
1888 m. rugsėjo 19 d. Ukmergėje „[...] iš žydų maldos namų pavogti įvairūs daiktai, iš viso 18 rub. sumai. Kvota perduota teismo tardytojui, imtasi priemonių pagrobtiems daiktams ir pagrobėjams surasti“. (LVIA; KM)
1888 m. rugsėjo 28 d. „[...] iš Ukmergės miesto ligoninės prostitutė Uršulė Petronytė pavogė valdišką antklodės užvalkalą, kuris vėliau buvo rastas užstatytas pas žydą Šają Malerį.[...]“. (LVIA. – F.378. – B.S.1888 m. – B.6б. – L.3-125.;KM)
1888 m. spalio 18 d. Ukmergėje „[...] iš miestietės Paulinos Vonsovičienės namų, išlaužus langą ir skrynios spyną, pavogta įvairių daiktų už 30 rub. Šia vagyste įtariami valstiečiai Jurgis ir Mataušas Dalinkevičiai, kurie kartu su kvota perduoti teismo tardytojui“. (LVIA; KM)
1888 m. lapkričio 5 d. Ukmergėje, „[...] ant kelio vedančio į stačiatikių kapines, rastas vyriškos lyties naujagimio lavonas su smurtinės mirties požymiais. Kvota perduota teismo tardytojui, imtasi priemonių motinai surasti“. (LVIA; KM)
1888 m. lapkričio 17 d. Ukmergės Miesto galva Petelčicas kreipėsi į Kauno gubernijos Akcizo rinkliavų valdytoją prašydamas palikti Ukmergėje Kauno gubernijos IV akcizo apygardos valdybą, kurią buvo numatoma perkelti į Panevėžį. Jis nurodė, kad „Ukmergės miestas privalo turėti paruoštas patalpas vyriausybinėms įstaigoms ir pareigūnams, o tuo pat metu už [šią] miesto nuosavybę vykdyti visas valstybines ir žemietijų [zemstva (земстрво) - apskrities ar gubernijos savivaldybė] prievoles, perkėlus kurią nors valstybinių įstaigų dalį miestas neteks atitinkamos pajamų dalies [už nuomą], mokesčiams ir prievolėms dėl to nesumažėjus, kadangi Akcizo Valdybos užimami pastatai Ukmergės m. liktų tušti, o Panevėžio m. trūksta pastatų ten veikiančioms įstaigoms, Akcizo Valdybos patalpinimas ten kainuotų iždui bei pareigūnams dvigubai daugiau negu Akcizo Valdybos patalpinimas Ukmergės m. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. lapkričio 24 d. Kauno gubernijos Akcizinių rinkliavų valdybos rašte, kuriame akcizinių rinkliavų atžvilgiu lyginami Panevėžio ir Ukmergės miestai bei apskritys rašoma: „[...] Panevėžio m. yra trys didmeniniai sandėliai, penkios alaus daryklos, vienas tabako fabrikas ir degtinės gamykla (nežymi), o Ukmergės m. keturi didmeniniai sandėliai, penkios alaus daryklos, viena midaus darykla ir vienas tabako fabrikas. Spirito varymo atžvilgiu Ukmergės apskritis turi tam tikrų pranašumų, nes Panevėžio apskrityje nėra veikiančių spirito varyklų bei nenumatomas jų atidarymas; o Ukmergės apskrityje [yra] dvi veikiančios varyklos ir dar dvi numatomos atidaryti netolimoje ateityje. [...] Butai bei apskritai gyvenimas Panevėžio m. kainuoja brangiau nei Ukmergės m. [...]“. (LVIA; KM)
1888 m. gruodžio 7 d. bajorai Juozapas Romaškevičius ir Petras Daumantas, gyvenę Ukmergėje, kreipėsi į Kauno gubernatorių prašydami duoti leidimą P. Daumantui atidaryti foto ateljė Ukmergėje („atidaryti šią verslovę Ukmergėje vietoje Romaškevičiaus“), nes J. Romaškevičius, iki šiol vertesis šiuo amatu Ukmergėje, ketino išvykti į Rygą. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1888 m. gruodžio 21 d. Ukmergėje, dvarininko Karolio Kozielos namuose „dėl per didelio krosnies kūrenimo“ kilo gaistas, kuris buvo nedelsiant užgesintas, o nuostolio patirta už 100 rub. (LVIA; KM)
1888 m. gruodžio 27 d. Ukmergėje, „[...] Antano Novickio bute valstietis Juozapas Beinoras, kilus ginčui ir muštynėms su valstiečiu Mykolu Estko, trimis šūviais iš revolverio padarė pastarajam sunkius sužalojimus, nuo kurių Estko kitą dieną mirė. Kaltinamasis kartus us kvota perduotas teismo tardytojui“. (LVIA; KM)
1888 m. gruodis. Ukmergės bažnyčios vikaras Vincas Pacevičius ir klebonas kun. Mickūnas buvo nubausti po 50 rub. bauda už tai, kad atsisakė išklausyti Ukmergės apskrities karinio viršininko Pnevskio, kataliko pagal tikybą, dukters išpažintį prieš šiai ištekant už stačiatikio. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1888 m. miestui, Rusijos ministrų kabineto sprendimu, buvo gražintas sklypas, esantis priešais pašto stotį, kurį XIX a. viduryje, be jokių perdavimo dokumentų, užėmė Kauno apygardos susisiekimo kelių valdyba. Šioje vietoje buvo taip vadinamas „Pašto sodas“, tačiau vieta buvo menkai prižiūrima, pilna šiukšlių ir apniokotų medžių, todėl 1884 m. savivaldybė pavedė Ukmergės miesto galvai kreiptis į gubernatorių dėl sklypo grąžinimo. Grąžintame sklype buvo įkurtas Miesto sodas, kuris buvo prižiūrimas, tvarkomas ir tapo miestiečių poilsio ir laisvalaikio vieta. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla... )
1889 m.
1889 m. sausio 13 d. Ukmergėje, „[...] šalia Jono Belžako namo [...] buvo surastas pamestas maždaug 6 dienų amžiaus moteriškos lyties kūdikis, kurį Belžakas pasiėmė auginti.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. sausio 20 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Kauno gubernatoriui, jog, atsižvelgdamas į jo 1888 m. gruodžio 1 d. prašymą, jis kreipėsi į Rusijos finansų ministrą „pareiškęs, kad sutinku su Gubernijos Valdžios nuomone, jog nebūtų jokio pranašumo perkėlus Apygardos Akcizo Valdybą iš Ukmergės į Panevėžį./ Dabar, pavaduojantis Finansų Ministrą, Ministro Pavaduotojas Slaptasis Patarėjas Terneris man pranešė, jog jis iš savo pusės pritaria aukščiau išdėstytai mano nuomonei dėl minėtojo Panevėžio Miesto Dūmos prašymo.“ (LVIA; KM)
1889 m. sausio 25 d. Kauno gubernatorius pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog jis iš Ukmergės Miesto galvos gavo Ukmergės žydų bendruomenės prašymą pavadinti statomą žydų ligoninę Aleksandrovskajos vardu, „[...] pažymint stebuklingą Jo Didenybės Valdovo Imperatoriaus su Valdančiąja Šeimyna išgelbėjimą nuo pavojaus Imperatoriaus traukinio avarijos metu 1888 metų spalio 17“. (LVIA; KM)
1889 m. vasario 11 d. Vilniaus generalgubernatorius pranešė Kauno gubernatoriui, jog „[...] bylose neradęs duomenų, kad atitinkama valdžia jau būtų davusi leidimą statyti Ukmergės m. žydų ligoninę, aš nelaikau galimu patenkinti Jūsų Prakilnybės sausio mėn. [...] pateiktą prašymą [dėl žydų ligoninės pavadinimo Aleksandrovskajos vardu], todėl, grąžindamas Ukmergės žydų bendruomenės nutarimą, turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybės vėl atnaujinti minėtąjį prašymą tik tada, kai jau bus gautas leidimas ligoninės statybai [...]“. (LVIA; KM)
1889 m. vasario 20 d. Ukmergėje „[...] dėl per didelio krosnies kūrenimo ir nesutvarkyto dūmtraukio užsidegė karaimų maldos namai, sudegė stogas ir lubos, tačiau ėmusis priemonių gaisras buvo užgesintas.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. vasario 23 d. Ukmergėje, „[...] Ignoto Čiževskio name, [...] iš miestietės Liudvikos Korženevskos sandėlio, išlaužus langą, pavogti įvairūs rūbai už 46 rub. 35 kap. Dėl vagystės įtariamas Adomas Kovalevskis.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. kovo 14 d. Ukmergėje „[...] 20-metis miestietis Juozapas Nedveckis, supykęs ant 18-metės merginos Marijos Masalskytės už tai, kad ji nesutiko už jo ištekėti, smogė jai peiliu į kaklą, padarydamas žaizdą, kuri, gydytojo nuomone, nekelia pavojaus nukentėjusios gyvybei.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. balandžio 18 d. Ukmergėje sudegė miestiečio Zanemoiskio neapdrausti: sandėlis, tvartas, arklidės ir kluonas, iš viso už 1300 rub. (LVIA; KM)
1889 m. gegužės 13 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečio Dovydo Geisdorfo buto, išmušus lango stiklą, miestietis Stanislovas Malinovskis pavogė du 5 rub. vertės puodus.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. gegužės 17 d. Kauno gubernatorius, atsižvelgdamas į jo prašymą, į neužimtas Ukmergės apskrities ispravniko padėjėjo pareigas paskyrė atsargos kornetą Fiodorą Muchanovą, gyvenantį Kursko gubernijos Belgorodo mieste. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1889 m. gegužės 28 d. Ukmergės apskrities ispravnikas Fiodoras Beteninas savo raporte Kauno gubernatoriui prašė jo „teiktis mane, už mano tarnybą tose pačiose Apskrities Ispravniko pareigose daugiau kaip 12 metų, pristatyti apdovanojimui Šv. Anos 3 laipsnio ordinu“. Pristatytojų apdovanojimams sąraše rašoma, jog F. Beteninui 1862 m. spalio 30 d. suteiktas Kolegijos registratoriaus rangas, 1882 m. gruodžio 19 d. – Kolegijos patarėjo. 1876 m. vasario 25 d. jis paskirtas Novoaleksandrovsko [Zarasų] apskrities iapravniku, o 1877 m. rugsėjo 22 d. paskirtas Ukmergės apskrities ispravniku. 1889 m. gegužės 31 d. dėl pašlijusios sveikatos, jo prašymu, atleistas iš tarnybos. (Kauno regioninis valstybės archyvas; KM)
1889 m. birželio 4 d. Ukmergėje dėl nežinomos priežasties sudegė Tomo Leonavičiaus įpėdiniams priklausantis 320 rub. vertės kluonas. (LVIA; KM)
1889 m. birželio 10 d. naktį Ukmergėje „[...] iš miestiečių Mejerio Kaplano ir Leibos Falkovičiaus gyvenamų patalpų, pas pirmąjį išlaužus langą, o pas antrąjį be įsilaužino, pavogti 123 rub. vertės daiktai. Dėl vagystės įtariami Aleksandras Bakas, eiliniai Kazimieras Rudokas ir Konstantinas Malinovskis bei bajoras Kazimieras Šimkovičius.[...]“. (LVIA; KM)
1889 m. birželio 12 d. Kauno gubernatorius kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių siūlydamas, atsižvelgiant į „ilgalaikę kolegijos patarėjo Betenino tarnybą Kauno gubernijos policijoje bei į tai, jog jis prarado sveikatą tarnyboje“ buvusiam Ukmergės apskrities ispravnikui Fiodorui Beteninui skirti padidintą 1000 rub. pensiją. Beteninas baigė savo tarnybą 1889 m. gegužės 31 d. ir jam pagal įstatymus priklausė 285 rub. 90 kap. metinė pensija. (LVIA; KM)
1889 m. birželio 14 d. Ukmergėje iš pašto – telegrafo valdininko Vladislovo Mirašo buto, išlaužus langą, pavogti 139 rub. 50 kap. vertės rūbai. (LVIA; KM)
1889 m. birželio 17 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija, tarpe kitų apskričių, padarė Ukmergės [bajorų] visuomeninių susirinkimų statuto 47 paragrafo pataisymą, pridedant sakinį: “Susirinkime kalbėti lenkų kalba draudžiama”. (LVIA; KM)
1889 m. liepos 23 d. Ukmergėje buvo padegti Albino ir Kotrynos Mackevičių neapdrausti: namas, daržinė ir kluonas, iš viso už 200 rub. Padegimu buvo įtarti Ivanas ir Sergėjus Belousovai bei Praskovja Miastova. (LVIA; KM)
1889 m. rugpjūčio 3 d. Kauno gubernijos valdyba pranešė Kauno gubernatoriui, jog atsižvelgiant į einančio Ukmergės apskrities ispravniko liepos 2 d. raštą bei G. Rajevskio prašymą, nuspręsta Belgorodo apskrities policijos valdybos skyriaus viršininką Kolegijos registratorių [valdininko rangas] Grigorijų Rajevskį priskirti Kauno gubernijos valdybos etatams ir komandiruoti jį Ukmergės apskrities ispravniko žinion. (Kauno regioninis valstybės archyvas; KM)
1889 m. rugsėjo 19 d. Ukmergėje iš miestietės Jekaterinos Kersnovskos buto, išlaužus langą, pavogti 20 rub. vertės daiktai. Vagyste apkaltintas atsargos kareivis Aleksejus Ustinovas. (LVIA; KM)
1889 m. rugsėjo 20 d. Ukmergėje iš miestiečio Meirocho Zibuco krautuvės pavogtas 2 rub. 50 kap. vertės vaško gabalas. Kaltinamas vagyste bajoras Pranciškus Stankevičius perduotas teismo tardytojui. (LVIA; KM)
1889 m. rugsėjo 23 d. Ukmergės apskrities ispravniko rašte Kauno gubernatoriaus kanceliarijai, kuriame pateikiamos žinios apie mieste ir apskrityje esančias tipografijas [spaustuves], foto ateljė ir knygynus nurodoma, kad tipografija yra įsikūrusi Rygos [dab. Gedimino] g., priklauso miestiečiui Abraomui Šajevui Sendakui, o veikia su 1882-05-29 d. Kauno gubernatoriaus išduotu leidimu. Foto ateljė yra Kauno g. ir priklauso bajorui Petrui Valerianovui Daumantui bei veikia su 1889-03-12 d. Kauno gubernatoriaus išduotu leidimu. Knygynas ir biblioteka Ukmergėje yra įsikūrę Dinaburgo [dab. Vytauto] g., pirklio Kliačko name, priklauso miestiečiui Šnejeriui Joselevui Koltunui. Veikia su Kauno gubernatoriaus leidimu, išduotu 1889 metų rugsėjo 10 d. Knygyne pardavinėjamos tik rusų kalba spausdintos knygos, didžiąją jų dalį sudaro mokykliniai vadovėliai skirti žemesniosioms mokymo įstaigų klasėms. Knygų katalogas sudarytas tik skaitymui skirtoms knygoms, katalogo parduodamoms knygoms – nėra. Ispravniko rašte nurodoma, kad kitur apskrityje tokių įstaigų nėra. (Kauno apskrities archyvas; KM)
1889 m. lapkričio 14 d. Ukmergėje miestietis Jonas Bernatovičius bandė užmušti savo žmoną Oną, kuri, būdama nesunkiai sužeista peiliu į gerklę, suspėjo pabėgti. (LVIA; KM)
1889 m. lapkričio 24 d. Ukmergėje „[...] iš akcizo arklininkų Ivano Krasovskio ir Jakovo Kirilovo daržinės, išlaužus spynas, pavogti du 199 rub. vertės arkliai. Vagyste kaltinami valstiečiai Motiejus Dalinkevičius ir Jonas Bandonis su kvota perduoti Taikos Teisėjui.“. (LVIA; KM)
1889 m. lapkričio 28 d. Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija pranešė Kauno gubernatoriui, jog Rusijos vidaus reikalų ministerija informavo generalgubernatorių, kad buvusio Ukmergės apskrities ispravniko F. Betenino apdovanojimas Šv. Anos 3-jo laipsnio ordinu, kuris buvo skiriamas už nepertraukiamą 12-os metų tarnybą valdiškose pareigose, nėra galimas, nes F. Beteninas Ukmergės apskrities ispravniku tapo 1877 m. rugsėjo 22 d., o dėl sveikatos pablogėjimo išėjo į atsargą 1889 m. gegužės 31 d., o jo ankstesnė tarnyba Novoaleksandrovsko [Zarasų] apskrities ispravniku į bendrą nepertraukiamos tarnybos stažą, susijusį su apdovanojimu, negali būti įskaitoma. (Kauno regioninis valstybės archyvas; KM)
1889 m. gruodžio 14 d. Ukmergėje dėl nežinomos priežasties sudegė 194 rub. vertės bajoro Stanislovo Stankevičiaus apdraustas kluonas su jame buvusiais daiktais. Nuostolio patirta už 400 rub. (LVIA; KM)
1889 m. gruodžio 21 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė Vilniaus generalgubernatoriui, jog ministerija „[...] remdamasi Caro patvirtintu 1889 metų gruodžio 9 dienos Ministrų Tarybos nutarimu, paskyrė buvusiam Ukmergės apskrities Ispravnikui, atsargos kolegijos patarėjui Fiodorui Beteninui padidintą pensiją, po 600 rub. per metus, nuo šių metų gegužės 31, dėl šios pensijos asignavimo iš Ukmergės Apskrities Iždo pranešta Finansų Ministrui. [...]“. (LVIA; KM)
1889 m. Ukmergės miesto dūma leido valdybai nupirkti miesto ugniagesių komandai 2 arklius, kad į gaisro vietą būtų galima nuvežti bent mažą siurblį, pasamdyti dar vieną ugniagesį arklių priežiūrai ir iš miesto medienos pastatyti pastatą gaisrinės komandos arkliams ir inventoriui. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)
1889 m. Ukmergėje buvo 16559 gyventojai. Vyrų – 8898, moterų – 7661. Žydų – 9034, stačiatikių – 2098, sentikių – 779, katalikų – 4556, liuteronų – 71, mahometonų – 21. (Savivaldybė. – 1932-10)
1890 m.
1890 m. sausio 1 d. Ukmergėje nežinomo asmens buvo padegtas ir sudegė miestiečio Orelio Abelsono apdraustas namas ir tvartas. Nuostolio patirta už 1600 rub. (LVIA; KM)
1890 m. sausio 22 d. Ukmergėje, šalia miestiečio Jono Belžako namo rastas pamestas maždaug pusantrų metų amžiaus moteriškos lyties vaikas, kurį apsiėmė auginti bajorė Dorota Rudzinskaja. (LVIA; KM)
1890 m. sausio 17 d. Ukmergėje „[...] iš miestietės Šeinos Sapiro pavogti trys 2 rub. 50 kap. vertės variniai padėklai [...]“.(LVIA; KM)
1890 m. sausio 22 d. Ukmergėje „[...] iš neužrakintų miestietės Rochos Punas patalpų pavogtas 6 rub. vertės virdulys, kuris vėliau buvo surastas. Kvota perduota Taikos Teisėjui“. (LVIA; KM)
1890 m. sausio 25 d. Ukmergėje „[...] šalia Bukanso traktieriaus buvo pavogtas valstiečio Motiejaus Jokūbonio arklys. Kvota perduota Taikos Teisėjui“. (LVIA; KM)
1890 m. vasario 2 d. Ukmergėje „[...] keturi nežinomi piktadariai užpuolė bajorą Dominyką Germaną ir, atėmę iš jo 50 rub. vertės arklį su pakinktais bei keturis rublius, pasislėpė.[...]“. (LVIA; KM)
1890 m. vasario 25 d. Ukmergėje įsilaužus į Vladislovo Veberio gyvenamas patalpas pavogti įvairūs 57 rub. 25 kap. vertės daiktai. (LVIA; KM)
1890 m. kovo 17 d. Ukmergėje „dėl padegimo“ sudegė valstiečio Dominyko Mackevičiaus 163 rub. vertės kluonas. Dėl padegimo apkaltinti valstiečiai Mykolas Mazurevičius ir Mykolas Balza. (LVIA; KM)
1890 m. kovo 28 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečių Leibos Palico ir Leizerio Verškaino gyvenamos patalpos, išlaužus pamatus, pavogti įvairūs daiktai, maisto produktai ir 15 rub. grynų pinigų. Kaltinami dėl vagystės miestiečiai Konstantinas ir Ivanas Burdynovskiai kartu su kvota perduoti Teismo Tardytojui“. (LVIA; KM)
1890 m. balandžio 25 d. Ukmergės mieste iškrito “[...] graikiško riešuto dydžio kruša, kuri apgadino javus, daržus ir sodus; be to kalėjime ir miesto mokykloje sudaužyta 250 stiklų. Nuostolio patirta už 10000 rub. [...]” (LVIA; KM)
1890 m. gegužės 5 d. Ukmergės bajorų globos įstaigos tarnautojas Georgijus Komaras, Konstantino s. pasiprašė išleidžiamas į atsargą dėl šeimyninių aplinkybių. (Kauno regioninis valstybės archyvas)
1890 m. birželio 24 d. Ukmergėje nuo žaibo iškrovos sudegė miestiečių Aleksandro ir Povilo Kuzmickų 150 rub. vertės kluonas. (LVIA; KM)
1890 m. birželio 24 d. Ukmergėje „[...] miestietis Šolomas Bėgus išprievartavo savo tarnaitę, 22 metų amžiaus miestietę Gitlę Bolnik. Kaltinamasis Bėgus kartu su kvota perduotas Teismo Tardytojui“. (LVIA; KM)
1890 m. gegužės 24 d. Ukmergės miesto valdyba, sprendė klausimą dėl reikiamo lauko išskyrimo atkeliamo į Ukmergę 9 dragūnų pulko apmokymams. Kadangi laukas, esantis „už Šventosios“, kurį apmokymams pasirinko Kavalerijos divizijos viršininkas, buvo užsėtas, Miesto valdyba siūlė apmokymams paskirti miestui priklausančią ganyklą „Vidiškių lauke [...], kurios plotas apie 200 dešimtinių [apie 218 ha], iš to ploto apie 15 dešimtinių šiuo metu apsėtos žiemkenčiais, sekančių metų žiemkenčių sėjai išartos apie 44 dešimtinės, iš viso neapsėtos apie 185 dešimtinės, šiame plote šių metų liepos mėnesį gali vykti [Kavalerijos] Brigados apmokymai, nedarant didelės žalos laukams ir pasėliams skirtai žemei [...].“ Nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas ir valdybos nariai Bortkevičius ir Losis. (LVIA; KM)
1890 m. gegužės 25 d. Ukmergės miesto dūma nutarė: „[valdybos] pranešime aprašytą plotą, vadinamą „Tvarkais“ šių metų liepos mėnesį neatlygintinai paskirti [Kavalerijos] Brigados apmokymams su sąlyga, jog jei kaimyniniams laukams [apmokymų metu] bus padarytas nuostolis, tai karinė žinyba privalės jį atlyginti remiantis tam tikromis egzistuojančiomis taisyklėmis [...].“. Nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas ir dūmos nariai: K. Stankevičius, F. Ulinskis, M. Heršteinas, I. Segalis, M. losis, M. Šoras, B. Natonzonas, Š. Sapiras, M. Tarapanijus, E. Valtas, B. Volkas, Abraomas Nemenčikas, Bencelis Sapiras, Stanislovas Stankevičius, Čekanovskis, Bacus, G. Daugėla, A. Davidovskis, I. Bortkevičius, M. Kontautas, P. Bortkevičius, A. Dombrovskis, E. Skokovskis. (LVIA. - F. 1567. – Ap. 1. - B. 2700. - L. 6-7.; KM)
1890 m. liepos 4 d. Ukmergėje dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sudegė miestiečio Iciko Pruso ir bajoro Juozapo Šablevičiaus neapdrausti gyvenamieji namai su nuosavybe. Nuostolio patirta už 380 rub. (LVIA. - F. 378. - B.S. 1890 m. - B. 5a. - L. 2-115.; KM)
1890 m. liepos 9 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė birželio 15 d. paduotą miestiečio Abraomo Dovidovičiaus Charno prašymą leisti jam nuosavame name ir ant nuosavo žemės Dinaburgo [dab. Vytauto] gatvėje užeigą [трактирное заведение] nuo 1890 metų antrosios pusės. Kadangi jokių žinių apie nesumokėtus mokesčius ar teistumą nebuvo gauta, valdyba nutarė siūlyti šį klausimą svarstyti Miesto dūmai. Valdybos nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas bei valdybos nariai Bortkevičius ir Losis. (LVIA; KM)
1890 m. liepos 9 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė 9 Jelisavetgrado Jos didenybės Virtenbergo karalienės dragūnų pulko atvykimo į Ukmergę nuolatiniam dislokavimui priėmimo klausimą. „[...] Remiantis 1889 metų spalio 14 Caro įsaku [...] pulkui paskirtos nuolatinės būstinės Ukmergės m., jis atvyks čia liepos 14 dieną, 9 Dragūnų pulkui įžengiant į miestą, pagal asmeninį P. Kauno Gubernatoriaus pasiūlymą ir miesto bendruomenės pageidavimą, reikėtų sutikti ir pasvekinti pulko karius kaipo Sosto ir Tėvynės gynėjus su reikiamomis iškilmėmis, su duona – druska pagal senovinį Rusų paprotį, tam liepos 14 būtina susirinkti miesto bendruomenės atstovams, visiems Miesto Dūmos nariams, Miesto Valdybos nariams, įteikti pulkui duoną – druską, linkint jam laimingai ilgai prabūti Ukmergės m. Caro ir Tėvynės garbei. [...].“ Valdybos nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas bei valdybos nariai Bortkevičius ir Losis. (LVIA; KM)
1890 m. liepos 10 d. Ukmergės Miesto dūma nutarė: „[...] Leisti Abraomui Charnui atidaryti Ukmergės m. jo nuosavame name ant nuosavos žemės užeigą nuo šių metų 2 pusės, mokant vidutinio dydžio miesto akcizą.“. Nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas bei dūmos nariai: K. Stankevičius, F. Ulinskis, O. Šemiotas, M. Losis, I. Segalis, A. Nemenčikas, M. Šoras, Čekanovskis, G. Daugėla, G. Korablikovas, A. Mackevičius, St. Stankevičius, I. Veličko, L. Skinderis, J. Bacus, L. Paškovskis, K. Stecevičius, I. Bortkevičius, A. Davidovskis, I. Belžakas, Dombrovskis, E. Valtas, E. Skokovskis, P. Bortkevičius, B. Volkas. (LVIA; KM)
1890 m. liepos 10 d. Miesto dūma nutarė: „[...] Atvykstantį į nuolatines būstines Ukmergės m. 9 Dragūnų Jelisavetgrado Jos Didenybės Virtenbergo Karalienės pulką pasitikti ir pasveikinti su duona – druska Miesto Dūmos ir Miesto Valdybos nariams. Pulko vaišinimui duona – druska, degtine ir rusišku vynuoginiu vynu asignuoti iš miesto lėšų du šimtus penkiasdešimt rublių, vaišinimui [organizuoti] paskirti Dūmos narius: Birietą, St. Stankevičių, Belžaką, Paškovskį, Korablikovą, Bortkevičių, Čekanovskį, Dombrovskį, Losį, Volką, Nemenčiką, Natanzoną, Šorą, Heršteiną bei Valtą.“ Nutarimą pasirašė Miesto galva Petelčicas ir dūmos nariai: K. Stankevičius, F. Ulinskis, O. Šemiotas, M. Losis, I. Segalis, A. Nemenčikas, M. Šoras, Čekanovskis, G. Daugėla, G. Korablikovas, A. Mackevičius, St. Stankevičius, B. Sapiras, I. Veličko, L. Skinderis, J. Bacus, L. Paškovskis, K. Stecevičius, A. Davidovskis, I. Belžakas, E. Valtas, E. Skokovskis, P. Bortkevičius, B. Volkas. (LVIA; KM)
1890 m. rugpjūčio 11 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečių Mordchelio ir Šendero Zarchų gyvenamos patalpos, išlaužus duris, pavogti įvairūs 108 rub. vertės daiktai.[...]“. (LVIA; KM)
1890 m. rugpjūčio 16 d. naktį Ukmergėje „[...] du Ukmergės sargybos būrio kareiviai užpuolė Ivano Zaborskio butą, išdaužė langus, sulaužė baldus bei pavogė 5 rub. pinigų. Kvota perduota Teismo Tardytojui“. (LVIA; KM)
1890 m. rugpjūčio 25 d. Ukmergėje iš miestiečio Leibos Barono gyvenamos patalpos, išlaužus langą pavogti 106 rub. 20 kap. vertės daiktai. (LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 3 d. Ukmergėje „[...] iš miestiečių Benjamino Treivišo ir Maušos Fanto buvo, išlaužus užraktą, iš pirmojo pavogti 5 rub., o iš antrojo – ¾ svaro cukraus bei kišeninis peiliukas.[...]“(LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 3 d. naktį Ukmergėje „[...] nežinomas ginkluotas piktadarys bandė apvogti miestiečio Bencelio Šterno butą; piktadarys sužeidė Šterną ir jo žmoną Miną į galvą.[...]“. (LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 7 d. Ukmergėje iš miestiečio Zambržickio pavogtas arklys. (LVIA. - F.378. - B.S.1890 m. - B.5a. - L.2-115.;KM)
1890 m. rugsėjo 9 d. Ukmergėje, „[...] Miesto Ligoninės darže rastas pamestas moteriškos lyties vaikas, kuris atiduotas auklėti.[...]“. (LVIA; KM)
1890 m. Ukmergėje buvo dislokuotas Jelizavetgrado devintasis Viurtenbergo karalienės vardo dragūnų pulkas. Pulko atvykimo į miestą proga buvo surengtos iškilmės, kurioms miesto dūma skyrė 250 rub. ir pulkas buvo sutiktas su duona ir druska, bei „rusišku duonos ir vynuogių vynu“. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)
1890 m. rugsėjo 19 d. Ukmergėje 9 dragūnų pulko eilinis Pavelas Naideny, užėjęs į laikrodininko Kalmano Levino krautuvę, Levinui rodant jo paprašytą sidabrinį laikrodį, pačiupo jį iš Levino rankų ir puolė bėgti, bet buvo sulaikytas ir perduotas pulko vadui. (LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 20 d. Ukmergėje iš felčerio Julijono Dobkevičiaus neužrakintos komodos pavogtas auksinis žiedas ir moteriška palaidinukė, iš viso nuostolio patirta už 12 rub. (LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 22 d. Ukmergėje valstiečiai Leonas ir Uršulė Vernickiai ginčo su miestiečiu Petru Deviatnikovu metu smarkiai jį sumušė, nuo ko pastarasis mirė. (LVIA; KM)
1890 m. rugsėjo 25 d. Ukmergėje sudegė rotmistro našlės Avdotjos Jaškinos neapdraustas gyvenamas namas su daržine ir nuosavybe, nuostolio patirta už 500 rub. (LVIA; KM)
1890 m. spalio 7 d. Ukmergėje i š valstiečio Simano Lepickio pavogti 5 rub. vertės batai. (LVIA; KM)
1890 m. spalio 11 d. Ukmergėje iš bajoro Mykolo Kosinskio vežimo pavogti įvairūs 26 rub. vertės daiktai. Dėl vagystės kaltintas miestietis Judelis Jablonis. (LVIA; KM)
1890 m. spalio 14 d. naktį Ukmergėje, „[...] Mejerio Rozensono namuose dėl padegimo, kurį jis padarė norėdamas gauti draudimą, kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas ir nuostolio nepadarė.[...]“. (LVIA; KM)
1890 m. lapkričio 2 d. naktį Ukmergėje dėl nežinomos priežasties sudegė bajorės Elenos Jovaišienės ir miestiečio Borucho Sažo neapdrausti pastatai: tvartas ir gyvenamas namas. (LVIA; KM)
1890 m. gruodžio 2 d. naktį Ukmergėje dėl nežinomos priežasties sudegė miestiečio Abraomo Gabės 500 rub. sumai apdraustas gyvenamas namas. Nuostolio patirta už 1000 rub. (LVIA; KM)
1890 m. gruodžio 27 d. atsargos valdininkas Romualdas Ulinskis, mėgindamas nusižudyti, skustuvu persipjovė sau gerklę. (LVIA; KM)
1890 m. miesto pajamos: pajamos iš patentų bei liudijimų verslui ir amatams – 3089,4 rub., nekilnojamosios nuosavybės įkainavimo mokestis – 2000 rub., pajamos iš miesto pastatų [nuomos?] – 3025,3 rub., pajamos iš miesto žemės, miško, vandens telkinių – 3220,67 rub., valstybės subsidija – 678,75 rub., praeitų metų nepriemokos – 2000 rub., kitos pajamos – 412,88 rub. Iš viso – 14427 rub. Išlaidos: savivaldos įstaigų išlaikymui – 3924,96 rub., policijos išlaikymui – 3864 rub., priešgaisrinės saugos reikmėms – 1094,27 rub., kalėjimo išlaikymui – 1000 rub., dislokuotų mieste armijos dalinių ir pareigūnų reikmėms – 708 rub., miesto tvarkymui ir gerovei – 1887,3 rub., švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai – 214 rub., kitoms išlaidoms – 2146,59 rub. Iš viso: 14893,12 rub. (Astramskas A. Ukmergės dūmos veikla...)
1890 m. duomenys apie Ukmergės gyventojus: vedybų skaičius – 98. Gimusių skaičius: teisėtai (santuokoje) gimusių – vyr. 235, mot – 170, abiejų lyčių – 405; neteisėtai gimusių – vyr. 6, mot. 8, abiejų lyčių – 14; iš viso gimusių – vyr. 241, mot. 178, abiejų lyčių – 419. Mirusiųjų skaičius: vyr. 147, mot. 158, abiejų lyčių – 305. Per metus Ukmergės gyventojų prieauglis buvo +114. (LVIA; KM)
1890 m. duomenys apie Ukmergės pajamas ir išlaidas: likutis iš 1889 m. – 354 rub. 86 ½ kap. skola; pajamos 1890 m. – 13857 rub. 6 ¼ kap.; išlaidos 1890 m. – 13839 rub. 1 ¾ kap.; išlaidos viršijo pajamas - 593 rub. 63 ½ kap.; metinis likutis – 18 rub. 4 ½ kap.; skola metų pabaigoje – 336 rub. 82 kap. (LVIA; KM)
1890 m. duomenys apie Ukmergėje buvusias įmones, jų pagamintos produkcijos kiekius ir jose dirbusius darbininkus:
Odos raugyklos – 5, per metus pagamino produkcijos už 3750 rub., jose dirbo 5 darbininkai; alaus daryklos – 3, produkcijos už 1771 rub., dirbo 3 darbininkai; midaus darykla – 1, 288 rub., 1 darbininkas; plytinės – 4, 3560 rub., 4 darbininkai; kalkių gamybos įmonė – 1, 300 rub., 2 darbininkai; puodų dirbtuvės – 2, 200 rub., 2 darbininkai; tipografija ir litografija (spaustuvė) – 1, 1500 rub., 3 darbininkai; fotoateljė – 1, 500 rub., 1 žmogus. (LVIA; KM)
1890 m. duomenys apie mieste buvusius gaisrus ir gaisrininkų komandą:
Gaisrų per metus - 8; sudegė pastatų – 9; patirta nuostolių už 3743 rub.; gaisrų priežastys: dėl žaibo – 1, dėl neatsargumo su ugnimi – 2, dėl padegimo – 3, dėl kitų priežasčių – 2.
Ukmergės gaisrininkų komanda: „brandmeisteris“ – 1, nuolatinių gaisrininkų – 5, nuolatinių arklių – 3, siurblių – 6, siurblių žarnų – 50 sieksnių [sieksnis – 2,13 m], „ekstininktorių“ – 2, statinių – 17, kobinių važiuoklė su 9 kobiniais – 1, vežimas – 1, kirvių – 14, kibirų ir semtuvų – 22, laužtuvų - 3, kastuvų – 4, žibintų – 22, signalinių ragelių – 6, kopėčių – 10. Gaisrininkų komanda buvo gaisrininkų draugijos žinioje, draugiją sudarė 60 garbės ir 70 tikrųjų narių. Gaisrininkų komandos išlaikymui per 1890 metus išleista 1553 rub. 51 kap. (LVIA; KM)
1890 m. taip aprašoma žydų bendruomenei priklausiusi pirtis: “[...] ant aukšto Vilkmergėlės kranto yra didelis viešas šulinys kuriame yra labai geros kokybės vanduo. Šio šulinio vanduo tiekiamas vienintelei miesto pirčiai, stovinčiai ant Vilkmergėlės kranto. Ši pirtis – vienaaukštis, skarda dengtas, mūrinis pastatas, įrengtas kaip rusiška pirtis, išskyrus tai, kad moterų skyriuje yra žydų ritualui, taip vadinamam “mikvoju”, reikalingas įrengimas [apsivalymo baseinas “mikvė”?]. Iš visų pirties skyrių vanduo, per medinius lovius, kiekviename iš kurių įrengtos 2 poros grotelių, teka į Vilkmergėlės upelį. Vanduo filtruojasi per žvyrą”. Tame pačiame dokumente nurodoma, kad mieste gyvena 6346 žydai [mieste, be kariuomenės, buvo 11344 gyventojai]. (Kauno gubernijos miestų sanitarinis stovis [Санитарное описание городов Ковенской губернии], 1890)