1924 m.

Sausis    
1924 m. „Ukmergė [...]. Sausio 5 d. Ukmergėj Prad. mokyklos būste įvyko apskr. prad. mokyklų mokytojų konferencija, kurioj inspektorius padarė visą eilę pranešimų, liečiančių mokyklų mokytojus ir mokymo reikalus. Priimta protesto rezoliucija prieš Švenčionių gimnazijos uždarymą. Vienu balsu išreikštas pageidavimas, kad mokyklų ūkio reikalams  išlaidas siuntinėtų pati Švietimo Ministerija per Liet. Banko skyrių, iš kur patys mokytojai gautų sumas, patvirtinus apskr. Valdybai išlaidas./ Mokytojas Laska referavo: „Mokykla ir darbas“. Po konferencijos, čia pat 5 val. vakaro įvyko katalik. Mokyt. S-gos narių susirinkimas, kuriame dalyvavo su pranešimais Seimo nariai Jočys ir Kasakaitis./ Po to dalyviams karininkų klube buvo suruošta vakarienė.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė, [...]. Naktį sausio 19 į 20 d. politinės policijos Ukmergėj areštuoti dvarininkas inž. Bogumilas Kulvietis ir dar keletas asmenų. Jie visi kaltinami padirbime ir platinime Lietuvos Banko banknotų.“ (Lietuva. – 1924.)

Vasaris
1924 m. vasaris. „Pasirodęs „Lietuvos“ 6 nr. mūsų kalbininkų: Prof. Būgos, Matulionio ir Laurinaičio pripažinimas, kad Ukmergės miestui labiau tinka vardas „Vilkmergė“, vietos veikėjuose sukėlė nuomonių skirtumą; klausimas lieka kol kas neišrištas.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. vasaris. „[...] Pas vieną Departamento Direktorių atėjęs skųstis Ukmergės žydų atstovas tarp kitko pareiškė, kad jeigu jų skundas nebus patenkintas, „jis apeliuosiąs į Europos visuomenę“, nors Direktoriaus buvo paaiškinta, kad reikale bus net generalė revizija paskirta. Už tą Vyriausybės užgavimą ir terorizavimą buvo tuojau policijos sustatytas protokolas ir atstovas buvo nugabentas į nuovadą.“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. vasaris. Ukmergės bažnyčios klebonu buvo Antanas Barakauskas, vikaru – Klemensas Jurkus. (Rytas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. [...] Kaip ir kitur, taip ir čia yra karštų jaunuolių [pavasarininkų] būrys, užsidegusių „Dievui ir Tėvynei“. Susibūrę į kuopą, lavinasi, veikia. Narių turi 60 it tai tikrų narių. Jų girtinos žymės tos, kad įsirašant tuojau užsimoka, perkasi literatūros, įstatus. Savo laikraštėlį skuba išsirašyti; jei vienas-a neišgali, susidėję tą padaro. Ką per susirinkimus nutaria, tą būtinai įvykdyti turi. Įsitaisė sau gražią vėliavą, kurią pačios savo triūsu išsiuvinėjo. Ir už tai kuopa dėkinga savo 2 narėms p-lėms J. Varonavičaitei ir O. Gaižutytei. [...] Neseniai sulaukė kuopa stiprios paramos iš ateitininkų, kurie patys šviesdamiesi, nepamiršta savo draugų-ių pavasarininkų. Negalima nepaminėti jos vado Kun. K. Jurkaus, kuris jai atsidavęs ir kūnu, ir siela. Be to, šelpia referatais p-lė mokytoja; atostogų laike studentai: St. Gruodis, J. Zyžis; klierikas p. Pauliukonis ir kt. Metų bėgyje surengė gegužinę, kuri gan gerai pavyko; be to dar 3 puotos, kuriose dalyvavo kviesti jai prielankūs asmenys, kaip tėvas Kazimieras, kleb. Barakauskas, kuris paaukavo gan nemažai knygų bibliotekai ir kt. [...]“ (Pavasaris. – 1924.)

1924 m. vasaris. Ukmergėje jau veikė „Centralinio Valstybės knygyno [bibliotekos] skyrius. (Rytas. – 1924.)

1924 m. vasaris. „[...] Buvimas vietoje kelių kooperatyvų silpnina bendrą darbą. Organizuoti valstiečių liaudininkų ir kooperacijos sąjungos kooperacijos instruktorių kursai (Ukmergėje), apie ką buvo rašyta „Lietuvoje“ ir „Ūkininke“. Čia aiški tendencija kooperacijos sąjungos dabartinių darbuotojų susilieti su valstiečių sąjunga. Visai natūralu – Valdybos nariai daugumoje valstiečiai liaudininkai, socialdemokratai, - kodėl nepaagituoti ir nepiršti savo kromelio, juo labiau turint savo organus „Lietuvos Žinias“, „Lietuvos Ūkininką“ ir priedui dar „Socialdemokratą“. Na ir buvo ten rašoma, skelbiama [...] kodėl reikalinga valstiečiams tverti savus kooperatyvus ir jungtis prie Kooperacijos Sąjungos ir t.t. ir t.t. Tokiu keliu eiti toliau negalima. Kooperacija rūpina ekonominius narių reikalavimus. [...]“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. vasario 5 d. Ukmergėje vyko apskrities pradžios mokyklų mokytojų konferencija, kurioje dalyvavo 101 mokytojas ir 4 kapelionai. Konferenciją pradėjo apskrities pradžios mokyklų inspektorius Lazauskas, kuris pasveikino konferenciją ir pranešė apie Lietuvos pradžios mokyklų  inspektorių suvažiavimo nutarimus. Daug emocijų sukėlė mokyklų ūkinės būklės aptarimas. Kadangi mokyklų aprūpinimas yra valsčių savivaldybių reikalas, mokytojai pasipiktinę kalbėjo apie tai, jog valsčiai labai prastai rūpinasi mokyklų išlaikymu, remontu, aprūpinimu, todėl konferencija nutarė prašyti Švietimo ministerijos, jog ji perimtų mokyklų aprūpinimą ir išlaikymą iš valsčių į savo rankas. Konferencijoje buvo perskaitytas mokytojo Laskos referatas apie mokymo priemonių naudojimą pamokose, mokytojai supažindinti su įvairiais kanceliariniais formalumais. (Lietuvos mokykla. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Naktį į 10 vasario vietos politinė policija suėmė 8 žydelius: Perkulį, Dajončiką ir kitus, kurie prigulėję prie slaptos komunistinės organizacijos. Jų tarpe viena žydaitė.“. (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Vasario 10 d. čia įvyko visuotinas žemės ūkio draugijos narių susirinkimas. Jame, be narių, dalyvavo keliolika svečių. 9 jų čia pat įsirašė į d-jos narius. Dabar vietinė draugija turi 38 narius. Valdyba pranešė, jog praeitais metais atlikta šie darbai:/ 1923 m. Kauno parodoje įsigyta veislinis fiūnų veislės bulius, kuris dabar laikomas Pagirių valsč. pas vieną d-jos narį; draugijos narių ir kitų ūkininkų tarpe išplatinta 512 maišų zuperio ir šiek tiek tomamilčių bei kaulamilčių; per Lietuvos Žemės ūkio Kooperatyvų Sąjungą išrašyta mašinų javų ir dobilų valomajam punktui įsteigti; su Liet. Žem. Ūkio Koop. S-gos pagalba gauta butas ir sandėlis; d-jos agronomas padeda rengti apskrityje žemės ūkio kursus. [...] Šių metų darbų plane numatoma pavasario ir rudens laikotarpyje trąšų  išrašymas, pagerintų vasarojaus ir žiemkenčių javų sėklų skleidimas; daržovių ir pašarinių žolių sėklų operacijos pavasarį; javų valomųjų punktų organizavimas ir veislinių gyvulių išrašymas. Jei pasirodys reikalo, bus įsteigtas, be nuolatinio, keliaująs javų valymo punktas./Draugijos agronomas pranešė susirinkimui apie Liet. Žem. Ūkio Koop. S-gos Švedijoje gautus kreditus gyvulių ir mašinų pavidale. Dauguma ūkininkų išsireiškė, jog dėlei brangumo gyvuliai [veisliniai?] neįperkami. Galų gale d-jos pirmininkas ragino d-jos narius rūpintis įsteigti bendrą pieninę, bet kol tas klausimas mūsų apylinkėje pribręs, skleisti ūkininkų tarpe mintį apie bendrųjų pieninių svarbą.“ (Lietuvos dirva. – 1924.)

1924 m. vasario 14 d. 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko karininkų klube buvo surengtas pirmojo pulko vado A. Juozapavičiaus žūties 5-ųjų metinių paminėjimas. Pirmiausia pasakytos pulko kapeliono ir pulko vado kalbos, sugiedota „Libera“, apžvelgta Lietuvos istorija, atpasakota A. Juozapavičiaus biografija, griežiant Šopeno maršą parodytas trijų dalių gyvasis paveikslas „Jūs neužbaigti darbai“. Po to atliktas Hendelio „Lergo“, Heiser „Apleistas kapas“, Videckio ir Bethoveno maršai. Minėjimas užbaigtas prakalba ir himnu. (Karys. – 1924.)

1924 m. „Ūkmergė. Šiandien bevartant laikraščių puslapius tenka užeiti džiaugsmingų naujienų, kad ateitininkų veikimas, kitose vietose, kur iki šiolei buvo draudžiama, leidžiamas. Perskaičius tokią žinutę jaučiama savo sieloje nepaprastas džiaugsmas, jaučiama naujos energijos, pasiryžimo, ištvermės tolimesniems užbrėžtiems tikslams. Bet, deja, ne visur ir visad taip yra. Vienur pirmyn, kitur atgal. Vasario mėn. 19 dien. Ūkmergės Mokytojų Taryba savo posėdyj nutarė panaikinti gimnazijoj esančias kuopas: Ateitininkų ir Kultūrininkų, remdamiesi tėvų suvažiavimo (vasario m. 3 dien.) nutarimu (mat, kad vaikučiai negaišytų laiko, bet mokytųsi). Pakol kas uždrausta dar tik iki V kl./ Buvo laikai, kuomet bolševikai, okupavę Lietuvą ir tuo pačiu mūsų apylinkę slėgė. Mūsų ką tik susibūrusi jaunutė ateitininkų kuopa darydavo susirinkimus pasislėpę, drebėdami, pastatę vieną ar du nariu sargybon. Bolševikų okupacijos jungas nuslinko. Buvo tikėtasi nebereiksią slapstytis, būsią galima veikti viešai. Bet, deja, apsirikta: neradom pritarimo mokytojų tarybos. Ir vėl tas slaptas veikimas privačiuose butuose, visai nepatogiomis sąlygomis,  kas vis dėl to draugams pasiryžimo, energijos ir ištvermės nenuslopino, bet dar labiau pridavė. Laikui bėgant buvo leista viešai veikti ir susirinkimus daryt gimnazijoj. Atsikvėpėm, pradėjom tvarkytis, žengti prie užsibrėžto tikslo, kaip vėl netikėtai vasario mėn. 19 d. Mokytojų Tarybos nutarimas užkirto mums kelią viešam veikimui. [...]“ (Ateitis. – 1924.)

1924 m. vasario 24 d. 1 pėstininkų DLK Gedimino pulko „griežikų komanda“ karių klube surengė koncertą, kuriame buvo atliekami įvairūs klasikiniai, sudėtingi kūriniai. Tačiau karių orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio J. Gudavičiaus grojo puikiai, „publika gausiai plojo“. Koncerto pelnas paskirtas kareivių švietimo reikalams. (Karys. – 1924.)

Kovas
1924 m. „Ukmergė. Kovo 2 d. suruoštam lenkų vakarėly gretimam šokių salei kambary buvo mesta bomba, kuri sprogo, bet nieko nesužeidė. Salėj kilo sumišimas: lietuviai išsigandę tuoj salę apleido, gi lenkai šokius tęsė. Tokios įtartinos aplinkybės privertė Kauno politinę policiją tuč tuojau išsiųsti vieton savo valdininkus, kurie ištyrė, kad bomba buvo mesta ne įbėgusio iš lauko asmens, kaip tikina lenkai, bet vieno  iš buvusio tuomet namuose. Tai  patvirtina ir sargai. Policijos įžiūrėta, kad tai greičiausiai bus provokacijos žygis. Vedama stropus tardymas.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „[...] kovo 9 d. atvykau į Ukmergės stotį. Nors iki traukiniui išvykstant laiko buvo daug, bet keleivių pilna salė. Mat jie, kaip ir aš, žinodami, kad traukinys ne visai punktualus, atskubėjo, bijodami  pavėluoti./ Tik štai, tarp keleivių pasirodo stoties tarnautojas ir, kaip matyti, aukštesniojo laipsnio. Aš jo paklausiau – kada traukinys į Jonavą. Tas klausimas buvo ne mano vieno, o daugelio keleivių, kurie patys norėjo klausti – bet man paklausus dabar laukė atsakymo. Ir nustebau, išgirdęs atsakymą – zaraz [lenk. - tuojau, netrukus]./ Manydamas, jog nenugirdo, kad aš klausiu lietuviškai, klausimą pakartojau. Jis vėl: - Zaraz, zaraz!/ Ir apsigręžęs nuėjo./ Kadangi lenkiškai kalbėti nemoku, tai negalėjau suprasti, ką reiškia tas „zaraz“. Ir su valstybinės įstaigos tarnautoju negalėjau susikalbėti.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Kovo 9 d. Miesto V-bos salėj „Kultūros“ b-vė surengė viešą inž. Andriušaičio paskaitą – „Lietuvių įtaka Rytų ir Vakarų Europai“. Didesnę publikos dalį sudarė valst. gim-zijos mokytojai ir mokiniai./ Prelegentas lietuvių gyvenimą suskirsto į 3 laikotarpius: IV-XII šmt. (gotų ir skandinavų pavergti) lietuvių pasingumas [pasyvumas?], XII-XV šmt. – aktingumas ir – be gravitacijos iškrikimas po pasaulį./ Bendrai lietuvių tauta turinti daug potencialių jėgų ir užtai suorganizuoti sunku. Tačiau Gedimino laikais jau dominuoja visoj Europoj, kaip Rytų taip ir Vakarų. Mat, lietuvių kunigaikščiai buvę visi genijai./ Lietuvos valstybei žlugus, lietuvių dvasia be gravitacijos klajoja visoj Europoj. Lietuviai padaro daug įtakos ne tik rusams,  kur viešpatavusios lietuvės – Katerina I ir II, bet ir prancūzams, anglams ir kt./ Didieji menininkai, kaip Dostojevskis, Mickevičius, Senkevičius, Slovackis, Kantas, Milašius ir d. kt. – vis lietuviais buvę./ (Dostojevskio kilmę įrodžiusi vienoj anglų knygoj jo duktė. Kiti paminėti menininkai matomi esą iš kūrybos, kad lietuvių dvasios.)./ Žodžiu,  lietuvių tauta yra genialinga ir be galo daug Europai yra davusi. Lietuviai  iki šiol to nežino, nes nepažįsta savosios istorijos, gi pažinę istoriją gali prieš Europą didžiuotis.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. kovas. „Ukmergė. Čia sulaukta naujo apskrities Žemės Tvarkytojo p. Jonyčio, vietoj prašalinto Lubino. Naujas žemės tvarkytojas savo darbų viešai dar neturėjo laiko parodyti, bet spėjama, kad tai bus gerų norų ir energijos žmogus, norįs peržiūrėti visus buvusiojo tvarkytojo Lubino darbus. Lauksime: gal mūsų varguoliams nebereikės taip dejuoti ir skųstis./ Vasario mėnesyje kai kuriose šios apskrities vietose k. a. [kaip antai]: Ukmergėje, Deltuvoje, Vepriuose, Siesikuose buvo apsilankęs Žemės Ūkio Ministerijos Revizorius ištirti skundų dėl neteisėto žemės išskirstymo. Lauksime pasekmių. [...]“. (Darbininkas. – 1924.)

Balandis
1924 m. balandis. Dar praeitais metais čia įsisteigusi „Kultūros“ b-vė nori teikti apylinkei pagalbos. Tam tikslui b-vė leidžia nepartinį dvisavaitinį „Ukmergės Garsą“, o vietinei inteligentijai šeštadieniais ir sekmadieniais ruošia paskaitas.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. „Mirusį š. m. balandžio m. 12 d. Ukmergės žydų gimnazijos mokytoją Bliumentalį Karolį iš braukti iš šios gimnazijos mokytojų sąrašo.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Balandžio 24 d. pas mus Liaudies banke atsibuvo apskrities krikščionių demokratų, o teisingiau kunigų suvažiavimas-pasitarimas priešaky su kun. Krupavičiu, Seimo atstovais p. Galdikiene, kun. Dagiliu ir vietos klebonu Barakausku, pas kurį paskui pietauta. Pasak vieno kunigo dalyvio, tai buvo svarstyta savivaldybių ir katalikų veikimo klausimai./ Reikia pasakyti, kad čia iki šiol krikšč. dem. gyvuoja tik ant poperio ir apart kunigų nei vieno bent kiek autoritetingesnio veikėjo saviškio neturi, todėl ir ne kokia ateitis jų čia laukia.[...]./ Draug su kun. Krupavičiaus atsilankymu Ukmergėj įvyko dar šit koks charakteringas dabartinei kunigų viešpatavimo gadynei įvykis. Vietos gana plačiai žinimam ir pasižymėjusiam visuomenės veikėjui p. Kuzmai,  kurs dar prieš karą buvo išrinktas atstovu Rusijos Dūmoje, parceliuojant dvarus apie Ukmergę buvo valdžios duota prie miesto keletas hektarų žemės pasistatymui namelio ir užvedimui pavyzdingo žuvies ūkio./ Praeitoj vasaroj p. Kuzma suspėjo pasistatyti namelį. Tik štai Žemės Ūkio Ministerijai patekus į kitas rankas, papūtė ir kitoks vėjas. Vietos klebonas kun. Barakauskas, turėjęs bažnytinį palivarką, kiek toliau nuo miesto, panorėjo savo žemę išmainyt, kad gavus arčiau miesto, kas jam ir pasisekė. Dabar kleb. Barakauskas, girdėti, gavęs iš kun. Krupavičiaus parėdymą, p. Kuzmai duotąjį žemės sklypą perleisti klebonui ir draug su savo namais keltis kur ten toliau nuo miesto pamiškėje, ant buvusios bažnytinės žemės,  kur p. Kuzmai esą duodamas mainais tiek pat didelis sklypas. Valdžios gi užmanytas pavyzdingas žuvies ūkis, žinoma, lieka jau panaikintas. Ar teisėtai čia pasielgta, te sprendžia pats skaitytojas.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. balandžio 27 d. DLK Gedimino 1 pėstininkų pulko „Griežikų komanda, vadovaujant kapelmeisteriui Gudavičiui, surengė koncertą su gausinga geriausiųjų kompozitorių muzikos veikalų programa, k. a.: Rosini, Verdi, Suppe, Klirenso, Bacho, Haidus, Meyerbejero, Gudavičiaus (lietuviški), Moniuškos ir kitų. [...] Pritariant stygų orkestrui, kareiviai sudainavo tris dainas: dvi pirmosios „Pirmyn“ ir „Į kovą“ kapelmeisterio Gudavičiaus sukomponuotos pačioje karo pradžioje ir pavestos 1 p. pulkui ir „Marš, marš, kareivėliai“ – Šimkaus./ Eilinis Chomskas atsižymėjo, grieždamas smuiku solo Bacho „Pavasaris aušta“, - o dūdų orkestre, kaipo solistas – virštarnybinis P. Dabulevičius kornetu. Apskritai visi griežikai, koncerte dalyvavusieji, techniškai gerai išlavinti.“ (Karys. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės gimnazijos mokytoją Jurkaitį Bernardą, negrįžusį į gimnaziją iš Velykų atostogų ir nepristačiusį jokių paaiškinimų, atleisti nuo mokytojavimo minėtoje gimnazijoje nuo š. m. balandžio m. 28 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

Gegužė
1924 m. gegužė. „[...] Nesenai lenkų progimnaziją aplankė atvykęs iš Kauno Šviet. Ministerijos inspektorius. Šeštoj klasėj mokiniams buvo užduota parašyti vienas apsakymėlis. Mokinys Jurgis De-Bondi griežtai atsisakė rašyti ir atsakinėti. Direktorius tuo taip „susirūpino“, kad net apsirgo. Tik mokytojai paaiškino, kad mokinys pernai rudenį priimtas iš Kauno lenkų gimnazijos be egzaminų, bet dabar padarysią jam lietuvių kalbos egzaminus. Pajutę pavojų, senės De Bondi dukterys iš Krikštynų dvaro tuoj nuvažiavo Kaunan. Jos aplankė savo globėjus – ir viskas nurimo: apie egzaminus De Bondžiukui jau nebekalbama. O jis prieš kitus didžiuojasi – į atsakinėjusius lietuviškai su panieka žiūri.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. gegužė. „[...] Prieš medelių naikinimą pas mus dabar plačiai rašoma ir Lietuvai pagrąžinti Draugija savo atsišaukime į visuomenę tarp kitko šaukia: „Gerbk gyvybę ne tik žmogaus, bet kiekvieno gyvio ir augmenėlio. Sergėk gamtą, gink ją nuo žaladarių. Nebūkime neraliuoti galvijėliai“ ir t. t. Bet kas daroma pas mus? Balandžio 26 d. vietos policijos iniciatyva inteligentų klube buvo surengta iškilminga vakarienė pagerbimui 3 metų laimingo viršininkavimo Ukmergės Apskrities Viršininko p. Kerpės ir nuo gatvės iki Klubo durų pristatyta žalių puikių eglučių, kurių užaugimui reikėjo 15-20 metų... Bet kas liūdniausia, kad šiuos medelius sunaikino kaip tik tie, kuriems jų dabojimas yra ypatingai užtikėtas... Kam gi tada pagalios belieka saugoti mūsų priaugančius medelius nuo tikslio naikinimo?/ Nors pavasaris jau išaušo, bet mūsų „pane obiwateliowi“ [ponai gyventojai] ir šiemet dar nesirengia taisyti vietomis visai supuvusių ir išgverusių šaligatvių. Ypač tai net per daug žymu prieš Valstybinę gimnaziją, tik kodėl tai vėl nepasergi mūsų tvarkdariai./ Vieną naktį prieš gegužės 1 d. po Ukmergės pakraščius buvo  išbarstyta daug bolševikiškų proklamacijų lietuvių, žydų ir lenkų kalbose.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. Nuo gegužės 12 d. Lietuvos universiteto studentui Klasčiui Romualdui leista dėstyti lietuvių kalbą Ukmergės lenkų progimnazijoje. (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „[...] Gegužės mėn. 4 d. Jaunimo Sąjungos Ukmergės skyrius surengė Karių Kliube spektaklį, buvo suvaidinta „Gyvenimo Verpetai“ penkių veiksmų drama. Publikos prisirinko nemaža. Nekurie artistai vaidino labai gerai, kad ne vienam iš publikos žiūrėtojui buvo išspausta gaili ašara./ Publika po spektaklio gėrėjosi, kad Jaunimo Sąjunga gali taip tinkamai pastatyti gerus veikalus. Iš vaidinimo buvo matytis, kad tinkamai ir daug pasidarbuota, tik šokėjos ir vakaruškininkai nebuvo patenkinti, nes viskas užsibaigė iki 2 val. nakties, o Ukmergės vakaruškininkai mėgsta šokti iki saulėtekio./ Reikia džiaugtis, kad Ukmergės mieste tarp jaunimo prasideda atgimimas. Dviejų metų laike Jaunimo Sąjungos veikimas atnešė tinkamų vaisių.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Vietos „Kultūros“ bendrovės kvietimu praeitą šeštadienį, 11 gegužės, Ukmergėn automobiliu iš Kauno buvo atvežti buvusis I Lietuvos prezidentas A. Smetona ir prof. Krėvė – Mickevičius, kurie karių klube laikė pranešimus apie Lietuvos užsienių politiką ir kokios orientacijos mūsų politika turėtų laikytis ateity. Kas link pastarosios, tai kaip vieno, taip ir kito kalbėtojo buvo įrodinėjama Vokietija ir Rusija. Klausytojų buvo apie 3 šimtai. Svečiams priimti vietos inteligentų klube buvo surengti pietūs, kuriuose dalyvavo geras būrys vietos inteligentų.“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Tautos Šventės iškilmės./ Gegužės 15 d. pusėj dešimtos pamaldos. Po pamaldų kariuomenė, mokyklos ir organizacijos su vėliavomis ir vainikais eina į Kęstučio aikštę, tvarkingai sustoja. Čia kariuomenė atlieka paradą, po parado kariuomenė, mokyklos ir organizacijos eina į kapus prie pastatyto paminklo žuvusiems kariams už Lietuvos laisvę. Kapuose kariuomenės atstovas, Kun. Jurkus ir p. Čekanavičius (Apskrities Valdybos pirmininkas) pasako prakalbų, paskui pulko orkestras griežia gedulingą maršą, visi sudeda ant kapo žuvusiųjų karių už Lietuvos laisvę vainikus./ Iškilmės atliktos neblogiausiai, jeigu neskaityti nekurių incidentų.[...] laike eisenos į kapus ir iškilo skandaliukas. Pavasarininkai, nežiūrint paskelbtos tvarkos, nustūmė Jaunimo Sąjungą atgal iš vietos, o sąjungos nariams protestuojant, pavasarininkai juos apstumdė ir užėmė paskirtą vietą [...]. Taip, kad nukentėjusieji sąjungos nariai turėjo eiti į namus nedaėję paskirtos vietos [?]./ [...]/ Vakare miestas, Kęstučio aikštės sodas ir Pilies Kalnas iliuminuoti. Nuo 5 iki 7 val. vakaro Kęstučio aikštės sode griežė karo [kariuomenės pučiamųjų instrumentų] orkestras. Žmonės matyti sutiko šventę su džiaugsmu, užmiršę savo rūpesčius ir vargus, vaikščiojo iki vėlaus laiko, gėrėjosi – žiūrinėjo gražią iliuminaciją ir džiaugėsi gražiu pavasario vakaru. (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. gegužė. „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos, bet dirva darbui plati, darbininkų būtų, tik trūksta iniciatyvos. Galima būtų leisti pulko laikraštėlis, kaip kad kituos pulkuos daroma, bet pulkas tuo reikalu miega, nors turėtų būti pavyzdžiu kitiems pulkams. 1-as visur turi būti pirmas./ Bet už tai pirmame pulke, kariai gali didžiuotis, turėdami sau pramogos linksmą vietelę, būtent karių klubą, kur rengiami šokiai kone kas sekmadienis, bet jau ir tai pradeda nuobodžiauti, kad be vaidinimų. Argi tai to nebūtų galima padaryti? Kiekvienas atsakys, kad galima.“ (Karys. – 1924.)

1924 m. „Prof. Voldemaras užvakar [gegužės 25 d.] buvo nuvykęs Ukmergėn, kur karininkų klube skaitė paskaitą. Klausytojų tarpe matėsi karininkų, vietinių inteligentų ir mokinių. Įėjimas paskaiton buvo apmokamas.“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. gegužės 26 d. Žydų realinės gimnazijos direktorius L. Lempertas kreipėsi į Švietimo ministeriją, prašydamas leisti Lietuvos Universiteto Humanitarinių Mokslų Fakulteto Kalbotyros skyriaus studentui Chackeliui Lemchenui pavaduoti susirgusį mokytoją Goldorfą ir dėstyti lietuvių klabą žemesnėse klasėse. Su šiuo prašymu susipažinęs profesorius J. Jablonskis parašė: “Kalbotyros skyriaus humanitaras Chackelis Lemchenas yra, kiek turiu pastebėjęs, nepaprastas studentas: nedaug tėra studentų, kurie taip gerai, kaip jis, nusimano apie lietuvių kalbos dalykus. Pavaduoti lietuvių kalbos mokytoją įvairiose (ne tiktai mažesnėse) Ukmergės žydų gimnazijos klasėse jis, mano nuomone, tikrai gali, juo labiau, kad tas jaunikaitis yra visai padorus, kultūringas žmogus.” Ch. Lemchenas, vėliau tapęs kalbininku, kelerius metus dėstė lietuvių kalbą šioje gimnazijoje, nors jam tada buvo tik 20 metų. (Lietuvos Jeruzalė. – 1991.)
 
1924 m. „Ukmergė. Kariuomenės Teismas gegužės 31 d. išnagrinėjo bylą 3 asmenų, kaltinamų plėšime ir užmušime žmonių. Du pasmerkė mirtimi, o trečią, kaipo neturinti 21 metų, kalėti iki gyvos galvos.“ (Trimitas. – 1924.)

Birželis
„1924 m. birželio 7 d., komisija, dalyvaujant nariams: burmistrui Dirmantui, Miesto Valdybos Nariui Goldbergui ir Kaseliui, apskrities valdybos atstovui Petraičiui ir apskrities ir miesto technikui inž. Kliugui, apsvarstė reikalą jungimo Ukmergės miesto su geležinkelių mazgais ir nutarė: Ukmergės apylinkė, drauge su visa Lietuva, giliai užinteresuoti, kad būtų įkūnyta viena iš 2-jų magistralių, būtent Kaunas – Klaipėda arba Klaipėda su kokia nors stotimi tarp Kėdainių ir Kauno. Vykdant šį projektą, reikia turėti galvoje magistralės pailginimas toliau į rytus per Ukmergę. Toks pratesimas pakels visą rytų Lietuvos kraštą ekonomikos ir kultūros atžvilgiu, kompensuojant laikinį nustojimą ryšių su Vilniumi ir duodant galimumo eksportuoti savo produktus tiesiog į Klaipėdą. [...]“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. birželis. Tarp 94 Dainos dienoje dalyvauti užsirašiusių chorų buvo ir 2 iš Ukmergės: Ukmergės gimnazijos choras, vadovaujamas P. Juchavičiaus (chore buvo 28 choristai) ir Ukmergės choras, vadovas -  „K. V-kas Bertalis [Bertulis?]“. Pastarojo kolektyvo choristų skaičius nenurodytas. (Rytas. – 1924.)

1924 m. „Vasaros Mokytojų kursai Ukmergėj./ Prad. mokyklų mokytojams kursai Ukmergėj prasidės š. m. birželio mėn. 23 d. 9 val. rytą ir baigsis rugpjūčio 9 d./ Kursuose mokslas bus einamas 2 grupėm. Pamokas dėstyti pasižadėjo:/ 1) Kun. Jurkus – tikybą/ 2) Žilinskas Antanas – lietuvių kalbą ir jos metodiką/ 3) Lazauskas J. – algebrą, fiziką ir aritm. Metodiką/ 4) Petrikas – geometriją, pedagog. ir psicholog./ 5) Butkus Rapolas – istoriją  ir geografiją/ 6) Kovalskienė – gamtą ir higieną/ 7) Bertulis – dainavimą/ 8) Žilinskas Kazys – paišybą./ Prie kursų veiks paveikslinė mokykla. Be to, manoma padaryti eilę paskaitų įvairiais mokyklų klausimais./ Smulkių žinių teikia kursų vedėjas, Ukmergės ap. prad. mokyklų Inspektorius./ Nuo š. m. rugsėjo 1 d. steigiami Ukmergės dvimetriniai kursai, kuriuose mokytojaus dauguma Vasaros kursų lektorių./ L. K. Mok. S-gos Ukmergės sk. Valdyba“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Liet. Kat. Mokytojų S-gos Ukmergės skyr. iniciatyva nuo š. m. birž. 23 d. veikia vasaros mokytojų kursai. Kursus lanko virš 150 klausytojų, kurių tarpe becenziai mokytojai ir moksleiviai, norintieji gauti mokytojų vietas.    Strioga.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Liet. Katal. Mokyt. S-gos Ūkio skyr. Vald. iniciatyva nuo š. m. birželio 25 d. vietos naujos bažnyčios aikštėj (Šventoriuje) veikia „Vaikų darželis“, kurio vedėju yra gimnaz. mokyt. P. Pranas Kos‘as. Darželį lanko vietos lietuvių, lenkų beturčių  ir šiaip gyventojų abiejų lyčių vaikučiai; jie mokomi giedoti, žaisti, gimnastikos, pamaldumo ir dalinai skaitymo bei rašymo. Dažnai galima matyti vaikučius išsirikiavusius ir einančius miesto gatve daineles dainuojant. Po užsiėmimo duodama užkąsti baltos duonos su pienu. Nupirkta keletas naudingų ir vaikams įdomių žaislų. Darželio išlaikymui miesto valdyba esanti paskyrusi 2400 litų.“ (Lietuva. – 1924.)

Liepa
1924 m. liepa. Atsakydamas į „Kario“ 20 numeryje išspausdintą minti, jog „1-mo pėst. D. L. K. Gedimino pulke švietimas yra antraeilis dalykas; kariai daugumoj nupuolę dvasioj, be energijos“, leitenantas K. Slavinskas rašo, jog „[...] Pulke švietimas, kaip ir anksčiau, taip ir dabar sėkmingai varomas. Kaip tik atvyksta pulkan naujokai, karininkai visu smarku tuojau imasi mokyti analfabetus. Pulkas jų neturėdavo ir neturi, nes kuopose ir komandose paskirtomis valandomis švietimo darbas varomas sistemingai iš nustatytos programos. [...] Pulkas turi gražiai įtaisytą karininkų klubą, kur ateina daug lietuviškų ir  kitomis kalbomis leidžiamų laikraščių bei žurnalų. Kasdieną čia susirenka karininkų būrelis laikraščių pasiskaityti, pasikalbėti, laisvą laiką smagiau praleisti./ Pulkas turi ir kareivių klubą. Jame yra kinematografas. Klubo salėje telpa visas batalionas, todėl paeiliui kiekvienam batalionui rodomos visos filmos, kokios tik būna atgabenamos. Anksčiau, kol dar nebuvo sušilęs oras, buvo rengiami kareiviams pasilinksminimai, šokiai. Tai puskarininkių kadrui, tai eiliniams, tai visiems kareiviams bendrai. Protarpiais taipgi buvo ir vaidinimų savo mėgėjų suvaidintų, buvo kviesta p. Braziulevičiaus trupė, vietinės gimnazijos kuopelės ir kt. Būna neretai ir paskaitos. [...] Sekminių  pirmą dieną pavakary pulkas surengė gegužinę, kur tyram ore, gražiam miškely – pušinėly pulko kariai turėjo progos pasivaikštinėti, pažaisti, pašokti,  orkestro pasiklausyti. Ūpas buvo visų kuo geriausias. Miela būtų, kad toks ūpas pulke visada vyrautų. [...]“ (Karys. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Atvykę iš Kauno p. p. Šimkus ir Štarka š. m. liepos mėn. 27 d. darė Kovarsko, Taujėnų ir Jonavos Dainos Dienai chorų patikrinimą. Tam reikalui vakare, puikiai iliuminuotame miesto sode buvo suruoštas „Dainų Vakaras“ – koncertas kuriame dalyvavo visi minėti chorai, išskyrus Kovarsko. Dainos prasidėjo p. Bertulio prakalba, jog pirmą sykį tenka klausyti viešai skaitlingo kelių chorų dainų. Choras darė gerą įspūdį. Po patikrinimo p. Bartulio ved. miesto choras gerai  padainavo keletą atskirų dainų.“ (Lietuva. – 1924.)

Rugpjūtis
1924. „Ukmergės žydų real. gimnazijos mokytojus: 1) Goldoftą Mozę, 2) Kliūčių Adomą, 3) Gensą Jokūbą ir 4) Goldoftienę Sulamitą, nustojusius joje mokytojauti, atleisti nuo einamų šioje gimnazijoje pareigų nuo š. m. rugpjūčio m. 1 d. [...] Lietuvos Universiteto studentui Lemechenui Chackeliui, laikinai pavadavusiam Ukmergės žydų real. gimnazijoj lietuvių kalbos mokytoją, leisti nuo š. m. rugpjūčio m. 1 d. joje mokytojauti etatinio mokytojo teisėmis. [...] Ukmergės žydų rel. Gimnazijos mokytoją Markų Judelį tvirtinti šiems 1924/25 metams šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoju.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės gimnazijos gydytoją Labutį Raimundą, jo prašymu, atleisti nuo pavestų jam pareigų nuo š. m. rugpjūčio m. 1 d. ir nuo tos pat dienos laisti minėtas pareigas eiti gydytojui Urbanavičiui Erikui.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Rugpjūčio mėn. iš 1 į 2 naktį per Ukmergę ir jos apylinkes skrido debesys plaštakėlių [panašiu laiku dideliais būriais ir trumpai (praktiškai vieną naktį) skraido lašalai]. Užėjus lietui, jos buvo priverstos leistis žemyn. Vietos policija, parinkusi keletą tų plaštakių, pasiuntė tirti Dotnuvos Žemės Ūkio Institutui ištirti.“ (Trimitas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Rugpjūčio m. 7 d. atvykusi iš Kauno į Ukmergę p. Braziulevičiaus artistų grupė Karių klube suvaidino M. Petrauskos operetę „Ir mane apvesdinkit“. Publika patenkinta. Rugp. 9 d. miesto sode įvyko pakartojimas su koncertinės dalies priedu.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė, [...]. Rugpjūčio mėn. 17 d. 9 val. vakaro Miesto sodne įvyko „Dainos“ Dr-jos Ukmergės skyriaus koncertas. „Dainos“ choras, muz. K. Bartulio vedamas, labai gražiai padainavo 10 tautos dainų; p. p. A. Grišiūnas (tvirtas bosas) ir a. Liepa (tenoras) padainavo po 2 dainas solo. Atvykęs iš Kauno „Dainos“ Centro Valdybos atstovas inž. Bačelis savo viešoj kalboj sveikino ir dėkojo skyriui už tautinį veikimą, o ypatingai p. Bertuliui (pirmininkui ir choro vedėjui).“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės Miesto Valdyba skelbia/ varžytines/ Vytauto gatvėje drenažui įtaisyti. Drenažas deginto molio vamzdžių su saugojimo šuliniais./ Varžytinės įvyks š. m. rugpjūčio mėn. 25 d. 12 val. ryto ir prasidės nuo 40000 litų. Sąlygas sužinoti Valdyboje.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Po karo Ukmergės mieste pažangos beveik nesimato. Daugely vietų pastebima įvairiausių šiukšlių ir jaučiamas dvokimas. – Šaligatviai vietomis aplūžę. Gerą įspūdį daro neseniai pasodinti ir aptverti Vytauto g-vėj iš abiejų pusių liepų medeliai ir Ramygalos g-vės kelio nusausinimas. // „Ukmergė. Švietimo Ministerijai leidus, Liet. Katal. Mokyt. S-gos vietos skyriaus iniciatyva, šį rudenį Ukmergėj steigiami 2 metų (prad. mokyt.) kursai jaunesnio mokyt. teisėms įgyti.“ // „Ukmergė. Vietos p. Sabulio „Birutės“ kinematografe pastebima netaisyklinga lietuvių kalba filmų parašai. Niekas į tai nekreipia domės.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės pradžios mokyklų kapelioną kun. Klemensą Jurkų tvirtinti laikinai Liet. Katalikų Mokytojų Sąjungos steigiamųjų Ukmergėje dviejų metų mokytojų kursų vedėju nuo š. m. rugpjūčio m. 28 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. rugpjūtis. „Ukmergė. Mūsų paskaitos. Šių vasaros atostogų metu čia dirba L. Kat. mokyt. Sąjungos įkurti vasariniai kursai, teikdami pagalbos mūsų liaudies mokytojams įgyjant cenzą. Kas pagirtina, kad vietinė kat. mokytojų sąjunga rūpinasi ne vien moksliniu savo narių lavinimu, bet plečia ir jų pasaulėžiūrą. Tam tikslui kviečiami įvairūs prelegentai su mokslo paskaitomis./ Taip mūsų mokytojai jau turėjo laimės išklausyti labai įdomių prof. Vaitkevičiaus, dr. Usariaus paskaitų, gvildenusių pasaulėžiūros klausimus. Paskutiniuoju laiku buvo atsilankęs pats L. K. M. Sąjungos pirmininkas, prof. Dovydaitis, skaitęs labai įdomią  ir mokslingą paskaitą: „Gyvulijos ir žmonijos evoliucijos problema“, kurioje nušvietė įvairių mokslinčių pažiūras į šį klausimą ir patiekė išvadą, kad dauguma mokslinčių laikosi evoliucijos, tik ne darvinistinės (vienkamienės), bet daugkamienės./ Šios paskaitos mūsų kampeliui ir tiems,  kurie jomis rūpinosi, suteikė tikrosios garbės. Jos yra tais skaisčiais spindulėliais, sušvitusiais apytamsėje padangėje. Būtų gera, kad jomis galėtų pasinaudoti platesnė visuomenė. Tai turėtų pastebėti vietinė „Kultūros“ bendrovė (savo laikrašty „Ukmergės Garse“ pasisakiusi nieko bendra neturinti su šiauliške „kultūra“), kad ji mūsų apsnūdusią visuomenę,  kultūrintų tikromis, mokslingomis paskaitomis, bet ne nevertomis minėti, tendencingomis, nelogingai „moksliškomis“ a la prof. Herbačiausko. Mums reikia tikrojo mokslo, o ne pasakiškų svaičiojimų./ Jei mūsų „Kultūra“ tuo nesirūpins, to lauksime iš garbingos mūssų kat. mokyt. s-gos iniciatyvos. Gal neapsivilsime./ St. Tautietis.“ (Rytas. – 1924.)

Rugsėjis
1924 m. rugsėjis. „Ukmergėje atidaromi dviejų metų mokytojų kursai. Į pirmąjį kursą priimami abiejų lyčių asmenys, išėję keturių klasių kursą./ Stojamieji egzaminai bus š. m. rugsėjo m. 1, 2 ir 3 d./ Prašymus reikia duoti Kursų Vedėjo vardu šiuo adresu: Ukmergė, Kauno g-vė, Valstybės Knygynas./ Kursų Vedėjas.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Nuo š. m. rugsėjo m. 1 d. tvirtinti Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos Ukmergės mokytojų kursams šiuos mokytojus:/ 1. Kun. Klemensą Jurkų – tikybos mokytoju./ 2Žilinską Antaną – lietuvių kalbos, metodikos ir dailyraščio./ 3. Pietriką Konradą – psichologijos ir muzikos./ 4. Kliasčių Romualdą – lietuvių kalbos, geografijos ir istorijos./ 5. Kulvietį Eugenijų – paišybos ir rankų darbų./ 6. Lazauskienę Emiliją – rankų darbelių./ 7. Piešiną Aleksandrą – dainavimo  ir muzikos. 8. Vitkauską Stasį – fizinio lavinimo. 9. Kliučių Adomą – sodininko, daržininko ir bitininkavimo./10. Baltiejų Praną – vokiečių kalbos, geometrijos ir gamtos./ Be to, leisti visiems mokslo metams, dėstyti kursuose algebrą pradžios mokyklų inspektoriui Jonui Lazauskui.“ (Švietimo darbas. – 1924.); „Atatinkamai Žemaičių Vyskupo š. m. lapkričio m. 14 d. raštui Nr. 4331, Ukmergės bažnyčios vikarą kun. Klemensą Jurkų tvirtinti Liet. Kat. Mokytojų Sąjungos Ukmergės mokytojų kursų tikybos mokytoju nuo š. m. rugsėjo 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės gimnazijos gimnastikos mokytoją Antaną Rudį, nustojusį joje mokytojauti š. m. birželio m. 1 d., atleisti iš vietos nuo pat tos dienos. [...] Vyr. leitenantui Antanui Pranculiui leisti nuo š. m. rugsėjo m. 1 d. dėstyti gimnastiką Ukmergės gimnazijoje.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Baigusiam Ukmergės gimnaziją Laužikui Jonui leisti nuo š. m. rugsėjo m. 1 d. mokytojauti Pasvalio vidurinėje mokykloje.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. rugsėjis. „Automobilis, kuris kiekvieną dieną vaikščioja iš Kauno į Ukmergę, dėl keleivių patogumo nuo rugsėjo 1 dienos išeina 6 val. vakaro nuo Ginsburgo viešbučio Ukmergės-Lukšio g-vė N. 10, o ne iš Petro (Daukšos) g-vė N. 23. Ukmergėj automobilis sustoja prie inteligentų klubo, iš  kur rytą 8 val. jisai grįžta.“ (Lietuva. – 1924.); Autobusai iš Kauno išvyksta 18 val. nuo Grinsburgo viešbučio Kaune (Lukšio g. 10), į Ukmergę atvyksta 21 val. Kitą dieną autobusas iš Ukmergės išvyksta 8 val. nuo Perkulio viešbučio [Vienuolyno g. pradžioje stovintis pastatas], į Kauną atvyksta 11 val. (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Jonui Raščiui leisti mokytojauti Ukmergės gimnazijoje nuo š. m. rugsėjo m. 10 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės žydų gimnazijos (hebrajų dėstomąja kalba) direktorių d-rą Klingą, jo paties prašymu, atleisti nuo pareigų šioje gimnazijoje nuo š. m. rugsėjo m. 11 d. ir nuo tos pat dienos leisti joje direktoriaus pareigas eiti agronomui Pinčukui Aronui. [...] Gydytojui Rachmieliui Chaimui leisti eiti Ukmergės žydų realinės gimnazijos gydytojo pareigas nuo š. m. rugsėjo  m. 10 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. rugsėjis. „Ukmergė. Sudarius Ukmergės apskr. pradžios mokyklų tinklo projektą pasirodo:/ 1) Ukmergės apskrity esama/ lietuvių mokykl. 87 su 118 komplektų./ 2) Ukmergės mieste esama:/ a) lietuvių 1 mokykl. su 7 kompl./ b) žydų 3 [mokyklos su] 5 [komplektais]/ c) lenkų 1 [mokykla su] 2 [komplektais]/ Viso 92 mokykl. su 132 kompl. [...]“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. rugsėjo 13 d. DLK Gedimino 1-jo pėstininkų pulko muzikantai karių klube surengė didelį koncertą, kuriame grojo pučiamųjų ir styginių instrumentų orkestrai. Kariams-muzikantams vadovavo kapelmeisteris Gudavičius. Buvo atlikta 15 įvairių kompozitorių kūrinių. Koncertas sulaukė didelio pasisekimo. „Senai toji salė nebuvo susilaukusi tiek daug vietos svečių. Mat ukmergiškiai pasiilgę pulko orkestro, kuris buvo ilgam laikui išvykęs griežti Palangos kurorte./ [...] Sužavėti koncertu klausytojai po kiekvieno veikalo triukšmingai plodami šaukė tai „bis“, tai „bravo“. Orkestrui užbaigus paskirtą programą, kai kurios Ūkmergės panelės orkestro dirigentui Gudavičiui įteikė du dideliu labai gražiu bukietu.[...]“ (Karys. – 1924.)

1924 m. „Leisti mokytojauti Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos laikomoje gimnazijoje [hebrajų dėstomąja kalba]: 1) Sorbonos Universiteto studentui Klingui Isakui nuo š. m. rugpjūčio m. 15 d. ir 2) Lietuvos Universiteto studentui Kaplanui Samueliui nuo š. m. rugsėjo m. 15 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. rugsėjo 19-20 d. vykusiuose rinkimuose į Ukmergės savivaldybės tarybą išrinkta 18 žydų atstovų, 7 – lenkų, 1 – rusų, 4 – socialdemokratai ir 5 krikščioniškų organizacijų atstovai. (Socialdemokratas. – 1924-10-02. – Nr.40. – P.3.); Rinkimų į Ukmergės miesto savivaldybės tarybą suvestinė: buvo pateikti 5 rinkimų sąrašai; turėjo teisę balsuoti 5761 rinkėjas, balsavo – 4219. Nuo partijų sąrašą pateikė tik socialdemokratai, išrinkti 4 jų atstovai. Nuo tautybių buvo pateikti lietuvių (išrinkti 5 atstovai), žydų (18), lenkų (7) ir rusų (1) sąrašai. Iš 35 išrinktų atstovų, pagal tautybes: 9 – lietuviai, 18 žydų, 7 lenkai, 1 rusas. Rinkimų į Ukmergės valsčiaus savivaldybės tarybą suvestinė: pateikti 7 rinkimų sąrašai, balsavo 1899 rinkėjai. 2 vietas gavo socialdemokratų partijos atstovai, 2 –„kitų krikščioniškų sąrašų“ atstovai, 8 – „Ūkininkų sąjungų ir kuopų“ atstovai, 3 – „įvairių  kitų sąrašų“ atstovai. Išrinkta 16 atstovų, visi jie - lietuvių tautybės. (Lietuva. – 1924.)

1924 m. rugsėjis. „UKMERGĖ. Mūsų kunigai per ką tik buvusius rinkimus į Miesto Tarybą patarnavo...žydams. Mat, kaip tik tuo pat laiku ėjo rinkimai ir apskrity į savivaldybes, kur krikšč. dem. ėjo Nr. 1 ir už tą numerį mūsų kunigėliai bažnyčioje iš sakyklos patarė savo avims balsuoti. Rinkimuose gi į Ukmergės Miesto Tarybą Nr. 1 ėjo vietos žydų suvienytas sąrašas. Be to, žydai buvo tiek gudrūs, kad Bažnyčios gatvę buvo nulipdę savo plakatais Nr.1./ Kaip dabar patirta iš pačių per bažnyčią suklaidintų katalikų balsuotojų, daugelis jų miesto rinkimuose balsavo už Nr.1. t. y. žydus.[...]“ (Lietuvos žinios. – 1924.)    

1924 m. „[...] Rugsėjo mėn. 28 d. Jaunimo Sąjungos Ukmergės Skyrius surengė spektaklį. Buvo suvaidinta 3 veiksmų drama „Žmonės“, vaidino ir visą darbą atliko tik Sąjungos nariai. Veikalą išpildė neblogai, nekurie asmens ir labai gerai suvaidino. Publikos buvo pilna salė. Tvarka buvo gera. Matyti, kad rengėjai daug pasidarbavo. Po vaidinimo buvo šokiai iki 2 val. nakties, griežiant 1-mo p. D. L. K. Gedimino pulko orkestrui. Žodžiu, vakaras pasisekė.“( Lietuvos žinios. – 1924.)

Spalis
1924 m. „Vyr. leitenantui Novickui Edmundui leisti dėstyti gimnastikos pamokas Ukmergės lenkų progimnazijoj nuo š. m. spalių m. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. spalis. „UKMERGĖ. Šį rudenį atidaroma dviejų metų kursai pradžios [mokyklų] mokytojams. Juos atidaro mokytojų katalikų sąjunga. Tai bus pirmutinė sąjungos mokslo įstaiga. Vedėju pakvietė kun. Jurkų. Jo mokslo cenzas – pabaigė kunigų seminariją, stažas – dvejus metus buvo vikaru ir kapelionu pradžios mokykloj. [...].“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. spalis. „Ukmergė. [...] Čia įvyko Angelų Sargų ir keturių dešimtų valandų atlaidai 2 d. Spalių m. Bažnyčion žmonių buvo gana daug atsilankę. Tik gaila, kad ne visi bažnyčion lankos; buvo tokių, kurie Dievą „garbino“ smuklėse, negražiai pliaukšdami ir rusiškas dainas dainuodami. Gi tuo tarpu bažnyčioj nėra kam giedoti. Laikas būtų susiprasti./   Keleivė.“ (Tėvynės sargas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Užprotestuotus Ukmergės miesto savivaldybės rinkimus spalių 6 d. Taikos Teisėjas pripažino teisėtais. Spalių 16 d. įvyko miesto valdybos rinkimai. Išrinkta buvusieji: burmistru p. Dirmontas, ūkio dalies vedėju p. Radzvilavičius ir iždininku p. Goldbergas.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Spalių 8-10 dienomis gimnazijos ir karių klubo salėje p. Vydūnas laikė paskaitas apie žmogaus sielos kultūrą, gyvenimo reikmenis ir apie dailės ir meno reikšmę. Mokytojų kursuose laikė paskaitą iš pedagogikos srities. Vietinė publika lankėsi gausiai ir tokio reto ir garsaus svečio paskaitomis interesavosi. Keli mokytojai buvo atvykę iš už keliolikos kilometrų.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. spalis. „Ukmergė. [...] Spalių mėn. pradžioje buvo pakviestas Vydūnas, kuris laikė net tris paskaitas./ Mėnesio vidury buvo tikrai originali K. Bertulio paskaita iš senovės Lietuvių muzikos ir dainų. Originalumas buvo tame, kad po gan plataus lietuvių muzikos ir dainų apibūdinimo, keturios nuometuotos senelės padainavo keletą senoviškų dainelių./ Senelės, K. V. Bertulio rūpesniu ir triūsu buvo surinktos iš aplinkinių kaimų. Jų dainose gyvai atsispindėjo Kr. Donelaičio aprašytieji „lietuvių vilkų staugimai [?]“./ Po senelių choro, kanklininkas p. Puskunigis padainavo, kanklėms pritariant, senoviškų dainelių, kurios ne vieno tautiečio ašarų išspaudė./ Taip labai gerą įspūdį padarė ir malonių jausmų sužadino p. Puskunigio vedamas kanklių orkestras, kurį sudaro karo invalidai./ Buvo daromi seansai kareiviams, moksleiviams ir visuomenei. Vienok, kiek teko patirti, ne vien aš, bet ir visi gavo didžiausio pasitenkinimo iš paskaitos./ Geistina būtų, kad tas gerb. p. Bertulio triūsas neliktų žirniais į sieną beriamais. Labai patartina tas senutes į Kauną pakviesti. Tai retas egzempliorius, jų dainos panašios į kun. Sabaliausko surinktas Biržų apyl. (sutartinės ir giesmės).“ (Rytas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Prie vietinio šaulių skyriaus, vado iniciatyva, spalių 15 d. atidaryta skaitykla, kur galima gauti pasiskaityti visų Lietuvoje einančių didesniųjų laikraščių ir šiaip literatūrinių dalykų. Be to, skaitykloje šeimyninė  lotto, šachmatai ir kitokie žaidimai. Skaityklos lankytojų skaičius daugėja.“. (Trimitas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės ligoninės vedėjui Enrikui Urbanavičiui leisti Ukmergės mokytojų kursų gydytojo pareigas eiti nuo š. m. spalių m. 15 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės miestas. Naujos Ukmergės Miesto Tarybos pirmasai posėdis įvyko spalių 16 d. [...] Tame posėdyje išrinkta Tarybos prezidiumas ir Valdyba. Tarybos pirmininku išrinktas Slonimskas, pavaduotoju – Karablikovas./ Valdyba palikta senoji,  kurios rinkimo rezultatai tokie: Burmistras Dirmantas perrinktas vienbalsiai, nariai Goldbergas ir Radvilavičius – žymia dauguma balsų./ Atlyginimas Valdybai nustatytas sekantis: Burmistrui 500 lt. mėnesiui, Valdybos nariams po 400 lt./ Vykdomųjų komisijų rinkimas nukeltas į kitą posėdį spalių 21/22 d./ Spalių 22 d. posėdyje išrinkta: Revizijos, Švietimo ir Miesto Mokesnių Komisijos./ Spalio 25 d. posėdyje išrinkta Atstatymo, Butų Skyriaus, Miškų, Finansų, Sanitarinė, Sekvestro ir Darbo ir Socialės Apsaugos Komisija./ Tokiu būdu pirmieji trys Ukmergės miesto Tarybos posėdžiai buvo pašvęsti organizaciniams darbams. [...]“. (Savivaldybė. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Spalių 19 d. p. Bertulis darė paskaitą apie senovės lietuvių muziką ir dainas. Paskaitoj demonstravo surinktos iš kaimų senelės, apsirišusios nuometu, dainavo primityviškai  harmonizuotas daineles. Vėliau skambino kanklėmis parkviesti iš Karo Muziejaus 5 invalidai. Taipgi [šio] kanklių choro [ansamblio] organizatorius p. Puskunigis, kanklėmis akomponuojant, sudainavo keletą dainų./ Paskaita koncertas visai pasisekė.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

Lapkritis
1924 m. „Bertai Markienei leisti Ukmergės žydų realinėje gimnazijoje dėstyti muzikos ir dainavimo pamokas nuo š. m. lapkričio m. 1 d. [...] Ukmergės žydų gimnazijos tikybos ir hebrajų kalbos mokytoją Bodnerį Mozę, jo prašymu, atleisti nuo mokytojavimo joje nuo š. m. lapkričio m. 1 d. ir nuo tos pat dienos leisti dėstyti dalykus buv. Virbalio žydų gimnazijos mokytojui Lipoveckiui Peisachui.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės 2 metų mokytojų kursų mokytojui Pranui Baltiejui leisti nuo š. m. lapkričio m. 1 d. eiti mokytojo pareigas Skuodo progimnazijoje, atleidžiant jį nuo tos dienos nuo mokytojavimo minėtuose kursuose. [...] Ukmergės gimnazijos mokytojui Jonui Raščiui leisti dėstyti geometriją Ukmergės mokytojų kursuose nuo š. m. lapkričio m. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. lapkritis. „Ukmergė. Centralinis valstybės knygynas [biblioteka] nors ir atdaras beveik visą dieną, bet žmonės mažai jį telanko. Nėra skaityklos  kaip reikiant, vienas tik stalas su keletu kėdžių; nuėjęs neturi kur dėtis. Patsai knygyno butas taip pat nepatogioj vietoj./ Čia draugijos snaudžia, nerengia paskaitų, centr. knygynui pavyzdžiu galėtų būti Panevėžio centr. valst. knygynas ypač, kad jis žadina visus apsnūdusius dainomis, paskaitomis, vakarėliais.   Danutis.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio 4 d. 5 val. vak. apskrities valdybos salėje įvyko Ukmergės valstybinių ir savivaldybių įstaigų tarnautojų visuotinis susirinkimas. Susirinkimo pirmininku buvo išrinktas St. Vingrys, sekretoriumi A. Maciūnas. Apie valdininkų ir tarnautojų gyvenimą, jų padėtį  ir organizavimąsi į profesines sąjungas pranešimą darė atvykęs iš Profesinės Sąjungos Centro Valdybos P. Ališauskas./ Išklausęs pranešimo susirinkimas nutarė steigti Ukmergės skyrių. Slaptu balsavimu valdybon išrinkti: Maciūnas, Grutas ir St. Vingrys. Naujoji valdyba pareigas pasiskirstė: pirmininkas Vingrys, iždininkas Grutas ir sekretorius A. Maciūnas./ Reikia pažymėti, kad dar 1922 m. Ukmergėje buvo įsisteigęs skyrius, bet tarnautojų neremiamas 1923 m. turėjo likviduotis.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. lapkričio 6 d. Ukmergėje įsikūrė Vilniui vaduoti sąjungos skyrius.(Karys. – 1926.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio 7 d. kviečiamas pirmas naujai išrinktos Ukmergės apskrities tarybos posėdis, į kurią įeina 38 žmonės: 1 seimo narys, 3 kunigai, mokytojas, 1gydytojas, kiti ūkininkai, darbininkai ir t. t.“ (Lietuva. – 1924.); Lapkričio 7 d. įvyko pirmas apskrities tarybos posėdis. Renkant pirmininką, 19 balsų „už“ ir 15 „prieš“, Ukmergės apskrities tarybos pirmininku išrenkamas Seimo narys V. Kvieska. Jo pavaduotoju išrenkamas Meilus, Apskrities valdybos nariais: Čekanavičius (buvęs apskrities valdybos pirmininkas) ir daktaras Žąsinas. (Lietuvos žinios. – 1924-11-13. – Nr.257. - P.4.); „Pirmojo Apskrities Tarybos posėdžio įvykusio lapkričio 7 d. visi nutarimai Apskrities Viršininko užprotestuoti kaipo neteisėti.“ (Savivaldybė. – 1924.)

1924 m. lapkričio 8 d. 1pėstininkų pulko orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio Gudavičiaus surengė karių klube koncertą, kuriame buvo atliekami klasikiniai kūriniai ir paties Gudavičiaus popuri iš dainų ir šokių, „Signalai“ bei fantazija „Karo muziejus“. (Karys. – 1924.)

1924 m. „Kulviečiui Eugenijui leisti toliau mokytojauti Ukmergės gimnazijoje, laikant jį einančiu mokytojo pareigas šioje gimnazijoje nuo 1922 m. lapkričio m. 8 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „[...] Lapkričio 9 d. buvo surengtas Ukmergės „Žiburėlio“ dr. savybės [?] vakarėlis gimnazijos rūmuose. Susirinko apie šimtą svečių ir kelios dešimtys vyresniųjų klasių mokinių./ Koncertinę dalį atliko mokiniai: griežė smuiku mokytojo Petriko parengti mokiniai; choras, mokytojo Juchnevičiaus vedamas, puikiai padainavo kelias gražias dainas. Po to buvo šokiai ir loterija. Svečiai ypač susidomėjo loterija./ Ukmergės ponios nepasigailėjo triūso bufetui surengti. Bufetas buvo turtingas, gražiai papuoštas ir pigus./ Vakarėlis davė pajamų 1924 lit., išlaidų buvo 674 lit. Gryno pelno iš to vakarėlio gauta 1250 litų.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Sekmadienį, lapkričio 9 d. vakaro miesto valdybos salėj atvykęs iš Kauno prof. Reinys laikė paskaitą apie žmogaus asmenybę. Paskaitos išklausė vietos inteligentų būrelis ir šiaip šiuo dalyku susidomėjusieji. [...]“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. lapkritis. Aprašant Ukmergės žemės ūkio draugijos veiklą 1924 metais nurodoma, kad buvo įsigyti du veisliniai fiunų veislės buliai, įsteigti 4 javų valomieji punktai Ukmergės apskrityje ir vienas Ukmergėje, draugijos patalpose. Išplatinta 35 vagonai trąšų, virš 100 cnt. rugių sėklos, įvairių mašinų bei įrengimų. Buvo planuojama dar tais pačiais metais įsigyti veislinius trakėnų veislės eržilą, olandų veislės bulių ir tris karves bei 6 jorkšyrų veislės kuilius bei 4 kiaules. (Lietuvos dirva. – 1924.)

1924 m. lapkritis. „Ukmergė. Šį rudenį karių klube vadinami čempionais p. Labanauskas (lietuvis) ir p. Perr‘as (estas) trečią sykį demonstravo savo kūno jėgas. Publika gausiai lankėsi, nes jų gerai mokama afišuotis. Pav. praėjusį šeštadienį (15-XI-24) po miestą buvo nešiojami du karstai. Pasklido gandai, būk į juos būsią dedami „syločiai“ ir įkasami žemėn daržely prieš  karių klubą. Sekmadienio vakarą apie klubą prisirinko daug publikos pažiūrėti „prajovų“. Tik, deja, juos galėjo matyti salėj ir tik už litus. Kurie litų neturėjo, grįžo atgal it musę kandę.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „UKMERGĖ. Lapkričio 16 d. čia apsilankė „Kultūros“ d-jos pakviestas V. Bičiūnas su paskaitomis./ Į paskaitą, kuri įvyko Miesto valdybos salėje, priėjo pilna publikos. Prelegentas vietoje sužinojo, kad Kaune tą dieną minimos V. Kudirkos mirties 25 metų sukaktuvės, Ukmergėj visai primirštos ir moksleivija bei kultūrinės organizacijos jokių įvykiui paminėti apeigų neparuošė. Užtat šiek tiek atsitraukęs nuo paskaitų temos priminė ukmergiečiams tos dienos svarbą ir didžiausio darbuotojo žygius./ Pagiedotas himnas ir atsistojimu pagerbtas V. Kudirkos asmuo./ Po to sekė jau paskaitos, kurių tikslas ir buvo prelegento kelionė./ Daug juoko sukėlė mūsų futuristų kūrinių skaitymas. Publika pakartotinai prašė dar paskaityti panašių dalykų.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio mėn. 17 dieną 7 v. v. Karių klube lietuvis p. Vladas Labanauskas, 18 metų amžiaus vaikinas, atliko sunkiosios atletikos numerius. Išlaikė ant krūtinės apie 37 pūdų [apie 600 kg] akmenį, pakėlė viena ranka keturis vyrus, su gyre dviejų pūdų [32 kg svarstis] sunkumo sviedė kelis syk sau krūtinėn, lapkr. 16 d. traukė retežius [grandines] ir t. t./ Su stipruoliu p. Labanausku buvo išreiškęs noro eiti prancūziškų imtynių kažkoks ponas, pasivadinęs „Juodoji kaukė“, atvykęs iš Amerikos. Po sunkiosios atletikos „Juodoji kaukė“ atsisakė i mtis su Labanausku, bet iššaukė Perusą (estas). „Juodoji kaukė“ pasirodė scenoj užsidėjęs ant veido maską [kaukę]. Po 25 min. imtynių „Juodoji kaukė“ atsisakė toliau imtis, nes scena buvusi neparengta ir  pasišalino. Publika pareikalavo, kad jisai nusiimtų nuo veido kaukę. „Juodoji kaukė“ įsakymą išpildė. Kilo kalbų, kad „Juodoji kaukė“ esąs iš Ukmergės miesto vienas namų savininkas./ Po imtynių ėjo šokiai iki 12 val. nakties.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio 20 d. laike turgaus prie naujosios bažnyčios [Švč. Trejybės?] įvyko šitoks nuotykis. Kažkoks žmogelis įėjęs į vidurį šventoriaus, prieš bažnyčią pradėjo vilktis nuo savęs drabužius. Susirinko daug žiūrėtojų. Iki pusės nusirėdęs, puolė kniūpščias į žemę ant sniego. Paskiau apsivertęs pradėjo kilnoti rankomis – neva gimnastiką darydamas. Atėję policininkai užmetė ant nuogų pečių drabužius ir išsivedė iš šventoriaus. Pasirodė, kad tai buvo vietinis gyventojas – girtuoklis.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Kauno „Vilkolakis“ [teatras] š. m. lapkričio 22 d., šeštadienį, karių klube vaidino „Politika“, sekmadienį – „Chlestakov Lietuvoj“. Per abu vaidinimus publika lankėsi gausiai.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio 23 d. vakare 1-mo pėst. pulko ūkio kuopos vienas kareivis, bebandydamas prieš valymą brauningą, netyčiomis nušovė kitą kareivį.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. lapkričio 24 d. Ukmergės miesto valdybos patalpose vyko Lietuvos žemės ūkio darbininkų profesinės sąjungos Laibiškių skyriaus visuotinis susirinkimas. Dalyvavo 18 narių ir svečiai. „Minėtas skyrius vasarą buvo labai apsnūdęs, bet dabartiniu laiku vėl pradėjo dirbti./ Tą pačią dieną buvo sušauktas ir Ukmergės miesto socialdemokratų organizacijos visuotinis narių susirinkimas. Drg. Gribulis padarė pranešimą iš socialdemokratų frakcijos Ukmergės miesto Taryboje darbuotės. Mūsų draugų pastangomis išrinkta darbo socialės apsaugos ir bedarbių komisija. Toji komisija nutarė užvesti bedarbių registraciją ir pirmoje eilėje paskyrė 6000 litų bedarbiams valgyklos įsteigimui. Nutarta suregistruoti darbininkų vaikus, kurie lanko pradžios mokyklą ir prieš Kalėdų šventes neturtingiems išduoti apsivilkimas.“ (Socialdemokratas. – 1925.)

1924 m. „Ukmergė. Lapkričio pabaigoj atvažiavę iš Šiaulių kažkokie ponai karių klubo salėj demonstravo filmas „Kristaus gyvenimas“, bet taip nevykusiai, kad publika ir moksleivija, atvykusi pasigėrėti, išėjo spjaudydami, nepatenkinti nuolatiniu filmų trūkinėjimu, maža šviesa ir prie su tuo sujungtu gyvu rodymu magikos štukų, kas sykiu rodyti nepriderėjo. O afišavimasis buvo didžiausias.“ (Lietuva. – 1924.)
 
Gruodis
1924 m. „Ukmergės gimnazijos mokytojui Pranui Kosui leisti dėstyti Ukmergės mokytojų kursuose vokiečių kalbą laikinai nuo š. m. gruodžio m. 1 d. iki to pat mėnesio 31 d.“ (Švietimo darbas. – 1924.)

1924 m. „Ukmergė. Sveikatos departamentas miesto vald. salėj gruodžio 2, 3 ir 4 d. laikė teberkulozo parodą. Gruodžio 7-8 d. (vyrams) ir 8-9 d. (moterims) tęsė veneros ligų parodą. Parodas aplankė moksleivija, kariuomenės dalys ir šiaip visuomenės dalis.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. gruodžio 7 d. įvyko Lietuvių Katalikų Mokytojų Sąjungos Ukmergės skyriaus visuotinas metinis suvažiavimas. Jame dalyvavo pradinių mokyklų, gimnazijų, dvimečių kursų mokytojai ir „centro valdybos deleguotas stud. K. Barkauskas“. Posėdį pradėjo skyriaus pirmininkas kun. K. Jurkus. Jis informavo, jog skyrius yra nemažai nuveikęs: praėjusią vasarą Sąjungos vardu buvo įsteigti vasariniai kursai, o rudenį pradėjo veikti dvimečiai kursai mokytojams į kuriuos užsirašė daug norinčių mokytis. Skyriaus valdyba stengiasi gauti patalpas ir steigti LKMS mokytojų seminariją. Kalbėjo K. Barkauskas, kuris be Sąjungos reikalų nušvietimo perskaitė ir referatą „Gero mokytojo asmens privalumai“. Gimnazijos mokytojas Pietrekas skaitė paskaitą „Mokslas“, o gimnazijos mokytojas Žokas kalbėjo apie katalikų visuomenės uždavinius bei pranešė apie Ukmergėje besikuriantį katalikų klubą. Dar buvo kalbėta apie katalikiškos spaudos platinimą ir blaivybės svarbą. (Lietuvos mokykla. – 1924.)

1924 m. „Ukmergės Valstybinės gimnazijos mokinių ateitininkų žiniai. Tikrai sužinota, kad Švietimo ministerija gruodžio m. pradžioje svarstė Ukmergės ateitininkų klausimą ir nutarė po Kalėdų leisti viešai ir netrukdomai veikti.“ (Rytas. – 1925.); [Gimnazijos direktorius Baronas, o ypač direktoriaus žmona, dirbusi gimnazijoje mokytoja ir smarkiai įtakojusi gimnazijos valdymą, būdami smarkiai kairiųjų pažiūrų, stengėsi įvairiais būdais uždrausti ateitininkų veiklą gimnazijoje, apie ką 1924 m. gruodžio 14 d. buvo išspausdintas didelis straipsnis „Ryte“, su pastebėjimu, kad „[...] klausimas yra pasiekęs net Švietimo Ministeriją. Nekantriai lauksime, ar Ukmergės ateitininkams bus lemta oficialiai gyvuoti, ar dar ilgai reikės po katakombas slapstytis.“ ]

1924 m. „Ukmergė. Š. m. gruodžio mėn. 14 d. Ukmergės mieste įsikūrė Liet. Socialdemokratinio Jaunimo Sąjungos „Žiežirba“ skyrius. Buvo atvykęs iš centro atstovas ir darė pranešimą apie Lietuvos darbininkų jaunimo padėtį ir jo uždavinius. Skyriaus nariai prašė centro atstovo, kad centras pasirūpintu atsiųsti atstovą su vieša paskaita: Kaip supranta K. Marksą socialdemokratai ir kaip komunistai./ Narių skyrius pakol kas nedaug turi. Bet tikimasi sutraukti nemažai miesto darbininkų jaunimo, nes priešaky veikimo atsistojo veiklūs draugai.“ (Žiežirba. – 1924.)

1924 m. gruodis. „Ukmergė. Ukmergės miesto prad. mokyklos Kalėdų šventėms iš miesto savivaldybės yra išgavę pinigų sušelpti drabužiais ir kitu kuo neturtingiems moksleiviams.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. gruodis. „Ukmergė. Ukmergės apskrities valdybos lapkričio 7 d. rinkimai savivaldybių departamento dalinai panaikinti. Tarybos pirmininko rinkimas pripažintas teisėtu.“ (Lietuva. – 1924.);

1924 m. gruodis. „Ukmergė. Kauno apygardos teismas panaikino Ukmergės miesto savivaldybės rinkimus, kuriuos lietuvių frakcija buvo užprotestavus, o taikos teisėjas pripažinęs teisėtais. Pasirodė, kad rinkimuose buvo dalyvavę keletas mirusių ir kitur (Palestinoje) gyvenančių žmonių./ Ruošiamasi prie naujų rinkimų.“ (Lietuva. – 1924.)

1924 m. gruodis. „Šią savaitę Kauno apygardos Teismas nubaudė tūlą Igną Kalvelį [...] pusantrų metų sunkiųjų darbų kalėjimo už pasipriešinimą policijai ir mėginimą pabėgti./ Ukmergėje buvo sulaikytas įtartas vagystėje Ignas Kalvelis, ir patalpintas daboklėn. Atvestas policijos raštinėn iš daboklės atsisakė duoti  kokius nors parodymus ir kuomet policininkas Kalvelį vedė atgal į daboklę, Kalvelis eidamas pro malkas, pagriebė pliauską malkų ir norėjo kirsti policininkui galvon, bet policininkas sugriebė glėbin Kalvelį ir prasidėjo imtynės. Kalvelis pamatęs atbėgantį nuovados viršininką ant bildesio, paleido policininką ir šokęs prie lango išstūmė langą, bet sugriebus Kalvelį belendantį už kojų, jis griebė nuovados viršininką ir su nagais apdraskė pastarajam veidą ir nuplėšė antpetis su pamušalu. Visgi Kalveliui nepasisekė pabėgti ir už tokį pasipriešinimą policijai pateko kalėjiman.“ (Lietuvos žinios. – 1924.)

1924 m. 1 pėstininkų pulke kareivių mokymas buvo vedamas dvejose grupėse – beraščių ir šiek tiek mokančių. 106 beraščiai išmokyti skaityti ir rašyti, į atsargą paleista 60 analfabetų, „kurių negalėta išmokinti blogų sąlygų dėlei, lėšų stokos ir gautų kareivių iš svetimų dalinių“. Pulko bibliotekoje buvo 646 knygos, 1924 m. įsigyta 170 egz. naujų knygų. Apie 40 proc. kareivių skaitė bibliotekos knygas. „Be to, buvo daromos paskaitos, vakarėliai ir dažnai rodomas kinematografas.“ (Karys. – 1925.)

1924 m. Ukmergėje mirė 130 žmonių (67 moterys, 63 vyrai): 84 lietuviai, 45 žydai, 1 rusas. (Savivaldybė. – 1925.)

1924 m. Ukmergės miesto savivaldybė ugniagesybos reikalams skyrė 40800 litų – 16,8 nuošimčio nuo viso miesto biudžeto išlaidų. [Tikriausiai buvo vykdomos statybos ir perkama įranga, nes, palyginus su 1923 m., išlaidos ugniagesybai išaugo apie 11 kartų]. (Savivaldybė. – 1924.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau