Spausdinti

1927 m.  
 
Sausis    
1927 m. sausis. „Ukmergės apskrities valsčių viršaičių suvažiavimas, plačiau susipažinęs su pastarųjų dienų įvykiais Lietuvoje, vienbalsiai reiškia pasitenkinimą ir sveikina Tamstą [A. Smetoną], Tautos vadove, garbingą Lietuvos kariuomenę ir naują vyriausybę ir linki pasekmingai darbuotis tėvynės ir tautos labui.“ (Rytas. – 1927.); „Ukmergė. Už netikrų gandų skleidimą vietos Karo Komendanto nubausti: Kinematografo savininkas Br. Sabulis 100 litų ir Kavinės savininkas Sviderskis 50 litų/ Žymesnieji bolševikų agentai čia taip greit pasislėpė, kad sugauti jų iki šiol nė vieno dar nepasisekė.“ (Lietuvis. – 1927.); „UKMERGĖ. Šiomis dienomis mūsų miesto politinė policija suėmė apie 30 komunistų. Beveik kiekviename apskrities miestelyje veikę komunistinės „jačeikos“, per kurias buvo platinama komunistinė literatūra./ Vietos karo komendanto nutarimu pinigine pabauda nubausti keliolika asmenų mieste ir apskrity už ginklų laikymą be leidimo, netikrų gandų skleidimą ir t.t. Didesnė bausmė yra tekusi kat. mokytojų kursistui Grinevičiui ir lenkų gimnazijos direktoriaus sūnui Mackevičiui už tai, kad jie kėlė debošą ir įžeidė kareivius – nubausti jie po 20000 [tikriausiai klaida, turėtų būti - 2000] litų arba 2 mėn. kalėjimo. L. Mikalauskas už ginklų laikymą be leidimo ir priešinimąsi ginklą atiduoti nubaustas – 1000 litų arba 1 mėn. kalėjimo./ Šiaip gyvenimas čia ramus, tik vaikštinėjimas naktimis be komendanto leidimo po 12 val. nakties yra uždraustas.“. (Lietuvis. – 1927.); „Ukmergė. Sausio 23 d. sekmadienį, apie 12 val. dienos, Kauno gatvėje, prie kareivinių vienos I pėst. pulko kuopos kareiviai sulaikė moteriškę barstančią komunistines proklamacijas. Suimtoji kalba tik lenkiškai, apie 30 metų amžiaus. Atiduota karo komendanto žinion.“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. „UKMERGĖ. Nuo sausio 15 d. jau šeštą dieną, kaip dėl nesiliaujančių pusnių pertraukta susisiekimas siauruoju geležinkeliu ir autobusais tarp Ukmergės ir Janavos. Paštas tik kitą dieną vakare atvežamas arkliais. [...] Keleivius tarp Ukmergės ir Janavos žydeliai vėl pradėjo vežioti prieškarinėmis būdomis.“. (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Sausio mėn. 23 d. 236 Šaulių būrys Ukmergėje, Žydų Našlaičių namų salėje surengė viešą vakarą su programa: 1. „Audra Giedroje“ 3 veiksmų farsas, 2. Choras ir 3. Šokiai ir žaislai. Vaidinimas pradėtas pusantros valandos vėliau negu buvo skelbta (skelbta 6 val. 30 min. pradėta 8 val. [tikriausiai 18.30 ir 20 val.])./ Vaidinimas pavyko neblogiausiai. Gerai atliko savo roles senis Bertašius, Raulas ir Barbė. Choras vietos vargonininko vedamas gražiai padainavo 6 tautiškas daineles. Tvarka buvo pavyzdinga. Publika buvo patenkinta ir iki šokių gerai jautėsi, tik gaila, kad per šokius buvo labai daug dulkių.“ (Lietuva. – 1927.)

Vasaris
1927 m. vasaris. „Ukmergė neteko vieno didžiausio Lietuvoje pamokslininko,  kapucino Tėvo Kazimiero. Visi miesto katalikai jo gailisi. Tai buvo mūsų miesto blaivybės apaštalas. Daug jis pakenkė žydams smuklininkams ir traktierininkams. Per pamokslus vadino smukles „velnio koplyčiomis“ ir kitaip žmonių daug atvirto į blaivybę, pasiklausę jo pamokslų. Žydai džiaugiasi juo nusikratę./ Matyt, visuomet iš kurio nors dalyko vienas džiaugiasi, o kitas nuliūsta. J. Šaltenis“. (Šaltinis. – 1927.)

1927 m. vasaris. „Ukmergės Valst. Centralinis Knygynas./ (1922 – 1926)/ Šios bibliotekos knygų turtas augo iš lėto. Naujų knygų perkama mažai dėl lėšų stokos./ Knygų įregistruota per 5 metus:/ Metai   Knygų (tomų)   Iš viso/ 1922   590   590/ 1923   1653   1143/ 1924   200   2443/ 1925   210   3653/ 1926   101   2754/ Skaitytojų – ėmėjų knygų į namus netrūksta, jų skaičius nuolatos auga:/ Metai   Skaitytojų/ 1922   150/ 1923   415/ 1924   430/ 1925   450/ 1926   610/ Auga taip  pat ir perskaitytų knygų (tomų) skaičius. Knygų skaitymą apibūdina šie skaitmenys:/ Metai   Perskaitytų tomų/ 1922   800/ 1923   5000/ 1924   8000/ 1925   8500/ 1926  9668/[...].“ (Lietuva. – 19275.); „Centrinio Valstybės Knygyno Ukmergės Skyriaus vedėją Michalauską Liūdą, dėl netinkamo valstybės tarnautojui elgesio, atleisti iš tarnybos nuo š. m. vasario mėn. 10 d. ir nuo tos pat dienos leisti to skyriaus vedėjo pareigas eiti Pukui Petrui.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „[...] Vasario m. 20 d. Ukmergės kalėjiman atgabenta 8 lenkų šnipai, kuriuos išdavė nesenai suimtas jų šnipas Juozas Domeika. Be to ieškoma dar ir kiti šnipai“. (Karys. – 1927.)

1927 m. „Vasario 27 ir 28 d. Miesto valdybos salėje buvo Ukmergės apskrities Pradžios Mokyklų Mokytojų Konferencija, kurioje dalyvavo apie 200 mokytojų./ Iš eigos šios konferencijos buvo galima suprasti, kad savo sunkų uždavinį mūsų jaunučiai liaudies švietėjai jau suprato ir dirba su pasiaukojimu. Konferencijoje šį kartą nebuvo girdėti jokių partinių rietenų, kas, be abejo, yra geras reiškinys./ Referatų perskaityta net 4: Gimnazijos Kapelionas kun. Mečys skaitė apie religiją ir auklėjimą, Mok. Žilinskas apie auklėjimą ir drausmę, Mok. Rastenis apie suaugusių švietimą ir Mok. Lašinskas apie meną ir mokyklą. Visi gerb. prelegentai buvo gerai  pasiruošę ir išklausyti su dideliu susidomėjimu.“ (Lietuvis. – 1927.)

Kovas
1927 m. kovas. „[...] Švietimo ministerijos iniciatyva dar šiemet numatoma įkurti valstybines amatų mokyklas Ukmergėj ir Panevėžy. Ukmergės amatų mokyklai organizuoti švietimo min-jos paskirtas Gėgžna [...]. Ukmergės mokyklai jau yra parūpintos ir mokymo priemonės. [...].“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. kovas. „[...] Michalauskui Liudui leisti iki atskiro parėdymo ir toliau eiti Centralinio Valstybės Knygyno Ukmergės skyriaus vedėjo pareigas. Puką Petrą atleisti iš to skyriaus vedėjo pareigų nuo paskyrimo dienos.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. kovas. Užregistruota lenkų smulkaus kredito draugija. (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Š. m. kovo 4 d. Lietuvos „Žiburėlio“ Dr. Ukmergės skyriaus viešos loterijos apyskaita:/ Aukų surinkta pinigais 103 lt. ir 356 fantų. Pajamų: už parduotus bilietus 2384 lt. Išlaidos: pirkta fantų už 982,15 lt., kitos įvairios išlaidos 95,55 lt. Gryno pelno 1306,30 lt./ Visiems aukojusiems fantus ir pinigus, o taip pat daug pasidarbavusiems ruošiant loteriją p. p. Kovalskienei, Zemonienei ir p-lei Majutei tariame širdingą dėkui./ Lietuvos „Žiburėlio“ D-jos/ Ukmergės komitetas.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Kovo 12 d. 2 val. po pietų Šv. Kazimiero knygynan įėjo didelis dailus vyras kunigiškais rūbais apsitaisęs ir užsirekomendavo esąs naujai paskirtas Vidiškių parapijos klebonas./ Pasirinko knygyne albumų, šventųjų paveikslų, rožančių, retežėlių, vieną litrą rašalo, viso už 317 lt. 10 ct. ir rengėsi mokėti pinigus, bet, įkišęs ranką į kišenę, nudavė nustebimą ir pradėjo dejuoti, kad pinigus namie ant stalo pamiršęs./ Prašė knygyno tarnautojas duoti prekes bargan [skolon], bet knygyno tarnautojos jam pasakė, kad nepažįstamam prekių be pinigų negali duoti. Tokį atsakymą gavęs pasigyrė, kad gerai pažįsta kai kuriuos Ukmergės kunigus ir pasijuokė, kad katalikiškas knygynas nenori pasitikėti kunigu; taip pakalbėjęs išėjo į miestą, o prekes paliko  knygyne./ Po valandėlės sugrįžo iš miesto, gavo bargan prekes ir dar išprašė  paskolinti 50 lt. pinigais. Pasirašė skolininkų knygoje, kad paėmė prekių bargan už 317 lt. ir 10 ct. ir pasiskolino pinigais 50 litų (parašas neišskaitomas)./ Atsidėkodamas knygyno panelėms už „dovanas“, parašė receptą nuo kosulio. Parodžius receptą gydytojui, sužinojo, kad  išgėrus vaistų jo recepto, būtų miegojusi dvi paras, o jei daugiau, tai ir amžinai būtų užmigusi. Receptą turi knygyno vedėja./ Tą pat dieną, apie 9 val. vakaro, žmonių  pasakojimu, vagis išdūmė į Jonavą automobiliu./ Tą pat dieną 9 val. vakaro pranešta apie tai Ukmergės policijai.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. kovas. „Savanorių sąjungos Ukmergės skyrius jau priima nariais savanorius. Nuo š.m. kovo 13 d. bus priiminėjami sekmadieniais nuo 12 iki 14 val. ir ketvirtadieniais nuo 10 iki 12 val. Ukmergėje, Vienuolyno g-vė 8 Nr. (Šaulių Sąjungos Ukmergės skyriaus valdybos bute). Įstojamasis mokestis 2 lit. ir metinis nario mokestis 3 lt. Kiekvienam stojančiam į sąjunga reikalinga turėti su savimi atsargos liudijimas (knygutė) arba ir kitokis, kuris liudytų, kad jis tikrai yra savanoris./ Pastaba. L. K. Savanorių Sąjungos Ukmergės skyrius rūpinsis tik savo narių savanorių reikalais. Taip pat rūpinsis ir šeimomis tš savo apskr. savanorių, kurie žuvo kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Iš Ukmergės at-kų [ateitininkų] kuopos išsiskyrė Apolonija Ališauskaitė. Š. m. kovo mėn. ji baigė žemės kelionę ir nuėjo į amžinastį.“ (Ateitis. – 1927.)

1927 m. „Gėgžnai Juozui pavesti organizuoti Ukmergėje vidurinę amatų mokyklą ir nuo š. m. kovo mėn. 15 d. eiti jos vedėjo pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „[...] Š. m. kovo 24 d. Zarankauskienė Kazė, gyv. Ukmergės mieste, policijai nusiskundė, kad pas ją į namus atvykęs kažkoks nepažįstamas asmuo  ir pasisakė esąs paleistas iš  kalėjimo, kame sėdėjo vienoje kameroje su  jos vyru Stasiu Zaranka (nuteistas 1m. 6 mėn. kalėti). Viešėdamas pas ją nepažįstamasis pradėjo kalbėti, kad jis esąs susitaręs su jos vyru kaip nors išrūpinti jam laisvę. Ir tik  jis su  jam gerai pažįstamu Kauno apygardos teismo nariu galės jos vyrą išimti iš kalėjimo, bet visam tam dalykui reikalinga įvairioms išlaidoms 800  litų pinigų. Zarankauskienė labai apsidžiaugė girdėdama tokią naujieną, tik ji negalėjo visų reikalaujamų 800 litų sumokėti. Tuomet nepažįstamasis matydamas, kad gali visi jo planai niekais baigtis, pradėjo įkalbinėti parduoti kumelę  ir išduoti jam vekselį 100 litų sumai. Zarankauskienė sutiko. Išleidusi tokį svečią, laukė diena iš dienos sugrįžtant savo vyro, o vyro  kaip nėr taip nėr. Galų gale ji sužinojusi, kad jos vyras jokių tarpininkų neprašė ir jų savo žmonai nesiuntė, suprato, kad asmuo išgavęs iš jos kumelę ir vekselį yra negailestingas aferistas./ Kriminalinė policija, tyrinėdama šią aferą, sulaikė Mickonį Juozą, gyv. Paluknių k., Giedraičių vl., Ukmergės apskr., pas kurį rado vekselį 100 litų sumoj su Zarankauskienės parašu. Pakliuvus į policijos rankas šiam vekseliui. Mickonis nerado išeities ir prisipažino, nurodydamas kam pardavė išgautą kumelę. Kumelė su vekseliu gražinta nukentėjusiai, o Mickonis įdėtas kalėjiman.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Kovo 30 d. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokiniai surengė literatūrinį teismą. Teisė Žemaitės „Topylį“. Teismas buvo surengtas pačių mokinių iniciatyva ir darbu. Kaltino Topylį mokinys Bergas. Gynė Topylio asmenį mokinys Strazdas.“ (Lietuva. – 1927.)

Balandis
1927 m. balandis. „Atsargos kapitonas Jonas Raščius paskirtas Ukmergės m. ir apskr. viršininku.“ (Lietuva. – 1927-04-04. – Nr.76. – P.6.); „Ukmergės gimnazijos mokytoją Raščių Joną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. balandžio mėn. 1 d. iš einamų toje gimnazijoje pareigų ir nuo š. m. balandžio mėn. 25 d. skirti Ukmergės gimnazijos mokytoju praktikanto teisėmis Lietuvos Universiteto studentą Daukšą Antaną.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Švietimo min. p. Bistro įsakymu, nuo balandžio mėn. 1 d. paliuosuojamas iš tarnybos iki šiol buvęs Valstybės Centralinio knygyno Ukmergės skyriaus vedėjas p. L. Michalauskas, ir nuo tos pat dienos knygyno vedėjo pareigos pavedama eiti p. Aleksandrui Piešinai./ P. L. Michalauskas yra atsargos karininkas, su šeimyna, 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. pradžioje uoliai veikė Joniškėlio ap. Lietuvos nepriklausomybės kūrybos darbe. 1919 m. pradžioje, stojo savanoriu Lietuvos kariuomenėn. 1923 m. pradžioje aktyviai dalyvauja Klaipėdos vadavime. Trejus metus ir 10 mėn. buvo Lietuvos šaulių sąjungos Ukmergės rinktinės vadu, be to yra šaulys. Yra žinomas visuomenėj kaipo vietos visuomenės veikėjas ir turi nemažą visuomenės tarpe pasitikėjimą./ P. Aleksandras Piešina yra nevedęs žmogus, turintis nuo Ukmergės apie 3 kl. [km] gražų ūkį, susidedantį iš 20 suvirš h. žemės, ir tuo laiku, kuomet p. Michalauskas ir kiti savanoriai nesigailėdami savo gyvybės, ginklu rankose gynė Lietuvos nepriklausomybę nuo bolševikų, bermontininkų, lenkų ir vadavo Klaipėdos kraštą, p. Piešina nieko nebodamas vaikščiojo po Ukmergės g-ves.“ (Lietuvos žinios. – 1927.)

1927 m. balandžio 23-24 d. Ukmergėje, marijonų vienuolyno patalpose vyko Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Ukmergės apskrities konferencija. Konferencijoje paskaitas skaitė gimnazijos kapelionas kun. P. Mačys – „Dora pedagoginiam visuomeniniam gyvenime“ ir mokytojas Lašinskas – „Apie madas“. Konferencijos metu perrinkta LKMS apskrities valdyba, revizijos komisija ir garbės teismas. Valdybos pirmininku išrinktas kun. P. Mačys. Konferencija nutarė kreiptis į Švietimo ministeriją dėl pašalpos mokytojų seminarijos rūmams, organizuoti lapkrityje LKMS veiklos rajonus, atostogų metu surengti mokytojams III mokytojų seminarijos kurso programos lygio kursus, dalyvauti visose katalikiškose organizacijose, kurių pasaulėžiūra neprieštarauja LKMS tikslams. (Lietuvos mokykla. – 1927.)

1927 m. balandžio 24 d. Ukmergėje vyko apskrities tautininkų  suvažiavimas. Jį atidarė Tautininkų sąjungos Ukmergės valdybos  pirmininkas Žukas. Savo kalboje jis „nurodė į parlamentarizmo krizę, demokratijos formas, pažymėdamas, kad Amerikos demokratija būtų mums labiausiai sektina, nes ji suteikia Prezidentui daugiau teisių ir tuo apsaugo kraštą nuo nesveikų eksperimentų ir netvarkos“. Sąjungos centro valdybos atstovas Čiurlionis apibūdino Lietuvos politinę padėtį, santykius su užsienio valstybėmis, paminėjo, kad rimtos Vokietijos ir Prancūzijos finansinės grupės siūlo Lietuvai paskolas keliams tiesti ir melioracijai. Po to kalbėjo suvažiavimo delegatai, kėlę įvairias problemas: valdininkų mandagumo, lietuvių  kalbos naudojimo valdžios įstaigose, kreditų prieinamumo, privačių bankų „partiškumo“ (kai kurios kredito įstaigos perskolina iš valstybės gautus pinigus partiniais ir asmeniniais interesais su banko vadovybę susijusiems asmenims), kelių, ypač valstybinių spartesnio taisymo ir tiesimo, žemės melioravimo, Seimo ir Prezidento rinkimų ir kt. Suvažiavimas vyko pakilioje nuotaikoje, susirinkusieji pritarė dabartinės vyriausybės politikai ir įgaliojo suvažiavimo prezidiumą suvažiavimo vardu pasveikinti Prezidentą A. Smetoną ir ministrą pirmininką A. Voldemarą bei „sustatyti rezoliucijas, kurios buvo šiame suvažiavime išneštos“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. balandžio 25-30 d. vyko Kauno apygardos teismo išvažiuojamasis posėdis kriminalinėms byloms nagrinėti. „[...] Viena iš svarbesnių bylų buvo dvarininko Stasio Kovaliuko dėl didelių procentų ėmimo. Pil. Kazys Deveikis 1924 metais lapkričio 6 d. pas Veprių valsčiaus, Počionių dvaro gyventoją St. Kovaliuką pasiskolino 20000 litų 4% mėn., t. y. 48% metams [palūkanomis]. Po kiek laiko Kovaliukas vekselius pardavė Ukmergės m. gyventojui Baltiminskui, kuris per taikos teisėją norėjo išieškoti skolą. Tada Deveikis padavė skundą tardytojui, kaltindamas Kovaliuką ir Baltiminską tuo, kad pasinaudodami jo sunkiu padėjimu ėmė taip aukštus procentus. Kovaliukas ir Baltiminskas kaltinami (II d. 608 str. Baudž. St.) neprisipažino./ Neatvykus liudininkei kunigaikštytei Radvilaitei ši byla Apygardos Teismo atidėta.“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Balandžio 28 d. 15 val. auksinių daiktų pirklys Mauša Jofė, gyv. Gedimino gatvėje 7 Nr. užlipo savo reikalais ant krautuvės aukšto, tuojau pasigirdo kurtus trenksmas ir šauksmas pagalbos. Subėgę žmonės rado Jofę perskelta galva negyvą, gulinti atsegiotais drabužiais ir išverstais kišeniais./ Spėjama, kad žmogžudžio užsikraustyta ant aukšto vagystės tikslu, bet kadangi tuo tarpu užlipo Jofė, tai vagies buvo nudobtas ir pagrobti jam iš kišenių pinigai./ Dėl žmogžudystės įtartas ir sulaikytas Ukmergės gyventojas Jankauskas Bronius, kuris Jofei surikus, išbėgo iš Jofės namų. Vedamas tardymas.“ (Lietuva. – 1927.); „Pereitų metų pavasarį Ukmergės miesto gyventojai eidami Gedimino g. pačiam vidurdieny  išgirdo viename name trenksmą ir riksmą. Praeiviai šoko į namo vidų ir sutiko išeinantį nepažįstamą vyriškį, kuris, išgirdęs liepimą stoti leidosi bėgti. Viduje namo ant aukšto rado negyvą namo savininką Jofę. [...] Sugautas vyriškis pasirodė darbininkas Bronius Jankauskas. Kuris apklaustas neprisipažino Jofę nužudęs. Padarius kratą pas Jankauską rasta daug pinigų ir dolerių. Visi įrodymai buvo prieš Jankauską./ Pereitą savaitę kariuomenės teismas Ukmergėje priteisė Bronių Jankauską penkiolika metų sunkiųjų darbų kalėjimo.“ (Lietuva. – 1928.)

Gegužė
1927 m. „Leisti š. m. gegužės mėn. 1 d. eiti Ukmergės amatų vidurinės mokyklos laisvai samdomų mokytojų pareigas šiems Ukmergės gimnazijos mokytojams: kun. Jurkui Klemensui, Žilinskui Antanui, Bliudžiūtei Emilijai ir Kulviečiui Eugenijui./ Tos pačios mokyklos stalių dirbtuvės vedėjo pareigas nuo š. m. gegužės mėn. 1 d. leisti eiti Žiugždai Juozui.“ (Švietimo darbas. – 1927.)
    
1927 m. gegužė. Siaurojo geležinkelio traukiniai iš Jonavos į Ukmergę išvykdavo 10.20 ir 21.20 val. 11.51 ir 22.51 jie atvykdavo į Pageležius, o 13.06 ir 0.08 val. – į Ukmergę. Iš Ukmergės traukiniai išvykdavo 14.47 ir 3.40, į Pageležius atvykdavo 16.04 bei 4.57 val., o į Jonavą – 17.30 i r 6.23 val. Tad traukinio greitis buvo apie 15 km/val. (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „1-as pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Vakarėlis. Gegužės 8 dieną pulko štabo raštininkai – scenos mėgėjai, kelioms panelėms padedant, vaidino 1 veiksmo operetę „Consilium facultatis“. Iš vakaro (geg. 7 d.) toji operetė buvo vaidinama kareiviams. Vaidinimas pavyko. Pelnas skiriamas švietimo reikalams.“ (Karys. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Š. m. gegužės m. 18 d. C. V. [Centro Valdybos] Merg. vedėja stud. Ald. Staliorytė kalbėjosi su ukmergietėmis at-kėmis [ateitininkėmis] moterų, auklėjimo ir kt. klausimais.“ (Ateitis. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės miesto prad. mokyklos Nr. 4 vedėją Morgenšterną Lovę, dėl areštavimo negalinti eiti prad. mokyklos vedėjo pareigų, atleisti iš tarnybos nuo š. m. gegužės mėn. 19 d.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. gegužė. „Šiomis dienomis Kauno apygardos teismas paskyrė birželio 17 d. nagrinėti Kaune didelę komunistų bylą, kurie pereitais metais spalių mėnesyje veikė Ukmergės mieste ir gautais iš Maskvos pinigais ruošė darbininkų tarpe streikus. Byla, galimas daiktas, užsitęs keletą dienų. Kaltinami šeši asmenys – laikomi kalėjime.“ (Lietuva. – 1927.)

Birželis
1927 m. birželis. „Ukmergės lenkų „Švietimo“ Draugijos laikomai progimnazijai leisti vystytis ligi pilnos gimnazijos, atidarant nuo 1927/28 metų pradžios VIII klasę ir nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. vadinti ją gimnazija. Direktoriaus pareigas leisti ir toliau eiti K. Horbačiauskui.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „1-as pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Pulko raštininkai birželio 6 d. rengė viešą vakarą. Vaidinta „Už Tėvynę kariausiu“ (2 veiksmų drama) ir pastatytas gyvasis paveikslas „Kęstutis kalėjime“./ Tie patys veikalai birželio 7 d. buvo rodomi kareiviams./ Pelnas skirtas  kareivių švietimo darbui“. (Karys. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Š. m. birželio 12-13 dieną Ukmergėj Kunigų Marijonų bažnytėlėj iškilmingai buvo švenčiami Šv. Trejybės ir Šv. Antano atlaidai. Į atlaidus atsilankė ne tik iš apylinkės gerb. kunigai, bet ir iš Kauno prof. Būčys ir Marijampolės kun. Novickas. Prof. Būčys per Šv. Trejybės atlaidus pasakė pamokslą ir pašventė Panelės Švenčiausios Aušros Vartų paveikslą. Šį paveikslą nupiešė Edvardas Zaruba ir paaukojo Kunigų Marijonų bažnytėlei.“ (Šaltinis. – 1927.)

1927 m. birželio 18 d. įvyko Ukmergės miesto tarybos posėdis. Dalyvavo 23 tarybos nariai iš 37-erių. Buvo apsvarstyti 8 klausimai. 1. „Ukmergės miesto gyventojas Icikas Sofiras pasiūlė pirkti iš valdybos žemės sklypelį Vienuolyno gatvėj tarp namų 2 ir 4 nr., duodamas už jį apie 1000 lt. Miesto taryba priėjo išvados, kad kalbamas sklypas turi būti parduotas iš varžytinių, kuo pavesta rūpintis miesto valdybai.“ 2. „Naujakurių susirinkimas, apsvarstęs klausimą dėl naujosios gatvės, einančios nuo Deltuvos gatvės [dab. A. Smetonos g.], pavadinimo nutarė: prašyti miesto tarybos gatvę pavadinti „Liepų alėja“. Taryba pritarė pageidavimui ir davė gatvei norėtą pavadinimą.“. 3. „Žydų draugijos „Oze“ Ukmergės skyrius kreipėsi į miesto valdybą duoti jai dviem mėnesiams naudoti pusę naujai pastatyto namo Pivonijoje žaidimo aikštelei silpnesniems žydų vaikams įsteigti. Tas klausimas sukėlė ilgus debatus, pasireiškusius tuo, kad ir kitų tautų draugijos turėtų teisę tais namais naudotis. Taryba priėmė rezoliuciją, kad dalį to namo,  kurio prašo „Oze“ draugija, reikia pavesti naudoti organizacijoms. Kadangi „Oze“ yra draugija (organizacija) ir tiktai jos vienos yra prašymas, tai jai taryba ir pavedė dalį namo naudoti. Naudojimo sąlygas ir terminą pavesta miesto valdybai nustatyti.“. 4. „Cukrainės savininkui prašant“ dalinai pakeistas 1926 m. lapkričio 20 d. privalomas įsakymas dėl parduotuvių ir kitų įstaigų darbo laiko: „Arbatinės, valgyklos ir vaisių gėrimų parduotuvės atidaromos 7 val. ryto ir uždaromos 10 val. vakaro, o cukrainės ir kavinės atidaromos 7 val. ir uždaromos 12 val. nakties.“. 5. „D. Bažnytinės gatvės [dab. Bažnyčios g.] namų savininkai prašė atmainyti tarybos nutarimą dėl betoninių šaligatvių įtaisymo šiais metais arba pratęsti jų padirbimo terminą dar 2 metams. Miesto taryba prašymą atmetė.“. 6. Taryba priėmė privalomą įsakymą „kepykloms, cukrainėms ir kepyklų dirbinių krautuvėms“. Įsakyme nurodomos įvairios, su higienos ir sanitarijos normomis susiję, taisyklės, kurių turi laikytis ir įstaigų savininkai, ir jose dirbantys žmonės. Apsvarsčius posėdžio darbotvarkės klausimus burmistras informavo tarybą apie jo ir valdybos nario Goldbergo dalyvavimą Pabaltijo valstybių komunalinėje konferencijoje. (Savivaldybė. – 1927.)

1927 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas š. m. birželio mėn. 20 d. 11 val. skelbia/ varžytines/ atremontavimui visų pulko kareivinių. Varžytinės vyks Ukmergėje, pulko štabe, Kauno g. 33 Nr. Sąlygas galima sužinoti kiekvieną dieną darbo valandomis pulko ūkio skyriuje.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Birželio 29 diena, per Petrines Ukmergės apylinkės ūkininkai padarė suvažiavimą „Aido“ salėj. Jame dalyvavo per tūkstantį [?] ūkininkų, žemės ūkio ministeris p. Aleksa ir keletas svečių iš Kauno. Suvažiavimui vesti buvo išrinktas prezidiumas: p. p. Rulinskas pirmininku, Pranculis sekretorium ir Gringofas nariu. Suvažiavimą sveikino laikino vyriausiojo ūkininkų vienybės komiteto pirmininkas p. Bulvičius, suvalkiečių ūkininkų vardu p. Jackevičius ir Lietuvių tautininkų sąjungos vardu p. L. Noreika. Po to, davė ilgą žemės ūkio ir ūkininkų reikalais pranešimą žemės ūkio ministeris p. Aleksa. Be iškeltų Buchtoje minčių p. ministeris smulkiau palietė ekonominių reikalų sutvarkymo, rinkų suradimo, miškų ir naujakurių aprūpinimo klausimais. Baigdamas pabrėžė, kad jei darbas eis taip kaip lig šiol eina ir jei patys ūkininkai prisidės prie žemės ūkio kėlimo ar tai savo taupumu, ar tai darbštumu, tai po kelerių metų ekonomiškai sustiprėjusios Lietuvos nebus galima pažinti./ Žemės ūkio kėlimu susirūpinę, patys ūkininkai iškėlė opių klausimų, ypač akcentuodami, kad vyriausybė būtų taupi ir sutaupytas sumas skirtų žemės ūkiui kredituoti. Iš ūkininkų kalbėjo p. p. Gipas, Rulinskas, Gringofas. Visų jų viena pagrindinė mintis: kaip galima geriau ūkininkams susiorganizuoti į stiprią ekonomiškai ūkišką organizaciją, kuri juos atstovautų per Žemės Ūkio Rūmus ir jų reikalus gintų valdžioje. Prie to eiti kuo skubiausiai. Toliau priimamos iškeltais p. žemės ūkio ministerio ir ūkininkų klausimais rezoliucijos ir joms įgyvendinti  išrenkamas iš šių asmenų komitetas: p. p. Variakojis, Rulinskas, Petrikas, Gipas, Pečiulis, Puišys, Tušas ir Gringofas./ Prezidiumo pirmininkas, padėkojęs p. ministeriui, svečiams ir ūkininkams už atsilankymą suvažiavimą baigia. Po suvažiavimo 6 val. vakare inteligentų klube ūkininkų ir inteligentų, dalyvaujant p. žemės ūkio ministeriui, bendra vakarienė. Per vakarienę ministeris, ūkininkai ir vietos inteligentai nuoširdžiai išsišnekėjo ir pasakė gražių turiningų kalbų.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. birželis. „Ukmergėje įvairaus plauko priešininkai skelbia melagingas žinias, kad aš tarnaująs kažkokioje slaptoje policijoje. Turiu pareikšti, kad aš jokioj policijoj netarnauju. Tai yra mano politinių priešininkų išmislas. Prašau draugus, užgirdus, kad panašias melagingas žinias platina, pranešti man, aš tuos, kurie tai skleidžia, trauksiu teismo atsakomybėn./   Stasys Gribulis.“. (Socialdemokratas. – 1927.)

1927 m. birželis. „Kauno „gastrolierius“ Ukmergėje./ Čia atsibaladojo iš Kauno Liutkevičius ir, įėjęs į p. Turčinsko manufaktūros krautuvę, užsirekomendavo esąs pirklys ir norįs savo krautuvei prisipirkti medžiagos. Krautuvininkas maloniai išdėstė ant stalo prekes ir stiepėsi prie lentynos daugiau nuimti. Tuo tarpu „pirklys“ suspėjo pakišti po savo apsiaustu keletą dešimčių skarų ir „nesusiderėjęs“ išėjo. Krautuvininkas, pastebėjęs tik ką gulėjusias ant stalo skaras pražuvus, pasileido jo ieškoti. Atvykęs kriminalinės policijos viršininkas su savo valdininku, atrado tą patį „pirklį“ vėl toj pačioj p. Turčinsko parduotuvėj (mat, jis jau spėjo pirmąjį vogtų skarų transportą paslėpti ir vėl grįžti), kar. ponaitį sučiupę pakratė ir atrado naujai iš tos pat krautuvės pavogtų 15 skarelių. Vėliau paaiškėjo, kad tas pats „kupčius“ apvalęs dar 3 krautuves. Vogęs prisipažino ir nurodė vietas, kur krovė eksportavimui į Kauną „pirktas“ prekes. Rasta daug skarų, medžiagos kostiumams ir daug moteriškų kojinių. Tardymas vedamas. „Kupčius“ po nevykusios Ukmergėje gastrolės, ramiai ilsisi kalėjime.“ (Lietuva. – 1927.)

Liepa
1927 m. „Naktį į liepos 1 d. apie 10 kilometrų nuo Ukmergės ant plento, grįžtant iš Kauno dar dėl neišaiškintos priežasties ištiko sunki lengvojo automobilio katastrofa ir užmuštas tūlas jaunas keleivis nuo Anykščių, o patsai automobilio savininkas, jaunas Ukmergės komersantas Tamašauskas, sunkiai sužeistas: nutraukta ausis, permuštas žandas, išmuštas dantis ir visas taip smarkiai užgautas, kad ir ant rytojaus visą dieną gulėjo dar be sąmonės. [...] Dar naujas Tamašausko automobilis sudaužytas. Gyvybė sužeistojo pavojuje. Ligoninėje kalbama, kad abu buvo įkaušę./ Kita kiek panaši katastrofa atsitiko Ukmergėje birželio 30 d. Smagiai besileidžiant Vytauto gatve nuo pakalnės vežimui su pora arklių nusikabino šerdešnikas, dėl ko važiavęs gimnazijos mokyt. p. J. Žukas su žmona virsdami ant akmenų gana skaudžiai susižeidė, jis galvą, o žmona ranką, tačiau gyvybei pavojaus nėra.“. (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. liepa. „[...] Ukmergės gyventojas Butas Berlis, važiuodamas autobusu, užvažiavo praeivį. Butui surašytas protokolas ir atimtas leidimas važiuoti automobiliu.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. liepa. Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungos sandėliai buvo Kaune, Šiauliuose ir Ukmergėje, Vienuolyno g. (Šaltinis. – 1927.)

1927 m. liepos 25 d. įvyko miesto tarybos posėdis, kuriame dalyvavo 21 tarybos narys iš 37. Patvirtinti birželio 27 d. įvykusių varžytinių, kurių metu Icikui Sofirai už 1375 Lt buvo parduotas 109,25 kv. m. ploto žemės sklypas Vienuolyno g., rezultatai. „Skerdyklos įtaisymo klausimą miesto taryba jau anksčiau svarstė ir prašė skerdyklos namus pastatyti valdžios ilgametine paskola. Tačiau pastangos šioj srity paliko be pasekmių. Tuo tarpu laikas bėga ir miestas palieka be skerdyklos. Iš privatinių apsiėmėjų yra tiktai vienas rimtas pasiūlymas pil. Zeliko Garbo, kuris apsiėmė pastatyti skerdyklą Pivonijos priemiesty [palei dab. Dariaus ir Girėno g., netoli nuo Antakalnio g.] (Plytničia) ir projektuojamoji skerdykla bus įrengta pagal įstatymo reikalavimus. Tą skerdyklą pil. Garbas apsiima išnuomoti miesto valdybai nuo 10 iki 15 metų už 1000 lt. į mėnesį. Taryba įgaliojo miesto valdybą sudaryti su pil. Garbu sutartį apie skerdyklos nuomavimą dvylikai metų, mokant jam po 1000 lt. mėnesiui. Skerdyklos planas prieš sutarties pasirašymą turi būti veterinarijos departamente patvirtintas.“ Taryba įgaliojo valdybą pirkti gaisrų gesinimui „motošpricą“ [motorinį vandens purkštuvą?], paimant 20000 litų paskolą, kadangi miestas šiai mašinai pirkti teturėjo 15000 litų (mašinos kaina 35000 Lt). Ukmergės miesto taryba suteikė pavadinimus dviem gatvėms, nes už „[...] Šventosios upės išparceliuota miesto žemė ir sudaryta 18 sklypų namams statyti. Toje vietoje paraleliai Vilniaus gatvės suprojektuotos dvi gatvės, kurias nutarta pavadinti: pirmąją „Miškų gatvė“, o antrąją – „Smėlių gatvė“. (Savivaldybė. – 1927.)

1927 m. liepos 26 d. laikraštyje „Lietuvis“ išspausdintas Bijoto slapyvardžiu pasirašytas straipsnelis, kuriame raginama atsisakyti naujadarų Ežerynai ir Ukmergė bei sugražinti miestams senuosius jų vardus: Zarasai ir Vilkmergė. Straipsnis baigiamas šiomis pastraipomis: „[...] Iš filologiškų ir istoriškų duomenų aišku, kad Vilkmergė yra pirmykštis šio miesto vardas, o ne Ukmergė, nes tik iš Vilkmergės galėjo pasidaryti vokiečiai Wilkemergę arba Wilkenberg‘ą./ Gerbdami todėl tautos tradiciją mes turime vadinti šį miestą jo tikruoju lietuvišku vardu – Vilkamerge, o ne naujadaru – Ukmerge.“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. liepa. „Neseniai buvau Ukmergėje. Autobuso teko laukti kelias valandas. [...] Laukti nutariau miesto sode, kur tikėjausi gauti daug geresnių įspūdžių, [...]. Tenkindamasis tokiomis mintimis ėmiau sekti, kas dedasi sode ir arti jo. Žiūriu, - prie sodo berniukas ištiesęs ranką gaudo praeivius ir vaitoja, kad „biednas“, bet laimėjęs kelis centus, tuoj bėga prie ledų dėžės ir nusipirkęs „prismoko“ čiulpia. Štai panašioje rolėje ir mergytė. [...]/ Vargšai vaikai. Jau maži įpratę tik prašyti išmaldos ir ją išleisti niekniekiams; [...] Bet ką čia daug kalbėti apie vaikus, kad negeriau elgiasi ir suaugusieji; dar tik karštas ir sausas vidurdienis, o jau žydai gatves šluoja, ir šluoja ne kokiame užkampyje, o miesto centre, prie sodo, kurio pavėsyje pilna ir senių, ir vaikų, ir  kūdikių; pro šlavėjus vaikščioja ir policijos atstovai, bet jie, rodos, nieko ir nemato. [...].“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. liepa. „Ukmergė. Pas mus jau antrą kartą viešėjo Kauno „B“ klasės komanda „Kultus“. Šį kartą ji parodė, ko tikrai vertas jos lošimas, nes Ukmergės „Spartai“ davė 5:1 (1:0), o 1 pėst. pulkui 7:1 (4:0). Taigi pasirodo, jog provincija dar žymiai atsilikusi nuo sostinės visose srityse, net ir sporto. Bet tas nepagadino mūsų sportininkams ūpo ir jie ruošiasi kviesti iš Kauno daugiau komandų.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. rugpjūtis. „Kauno I nuovados teismo tardytojas Matusevičius perkeltas į Ukmergę I nuovados teismo tardytoju. O Ukmergės I nuovados teismo tardytojas Ribokas perkeltas į Kauną I nuovados teismo tardytoju.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Mokytojų kursų tarnautojus dėl kursų likvidavimo atleisti iš einamų kursuose pareigų nuo š m. rugpjūčio mėn. 1 d. /[...] Ukmergės mokytojų kursų vedėją Ambraziejų Kazimierą, mokytojus a) Klasčių Romualdą, b) Žilinską Antaną, c) Pietriką Konradą, d) Kosą Pranciškų, e) Lašinską Petrą, f) Kulvietį Eugenijų, g) Piešiną Aleksandrą, h) kun. Jurkų Klemensą, i) Pranculį Antaną, k) Sabonienę Bronislavą ir l) gydytoją Urbanavičių Enriką.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės abit. at-kai [abiturientai ateitininkai]. Šiemet Ukmergės Valdžios Gimnaziją baigė šie at-kai: N. Butkus, L. Dambrauskas, K. Jakštas, K.Gogelis, P. Maldeikis, J. Meškauskas, P. Raudonis, A. Sereikytė, V. Šalčiūnas, B. Sabanavičius, A. Urbanavičiūtė, J. Vaičiūnas, A. Vaitėnas, P. Verbickas, P. Pakalniškis. Iš jų daugelis įstojo į L. [Lietuvos] Universitetą.“ (Ateitis. – 1927.)

Rugpjūtis
1927 m. „Ukmergės žydų „Šviesos“ dr-jos gimnazijos mokytojus Tabachovičių Leibą ir Kodešą Saliamoną, jų prašymais, atleisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos toje gimnazijoje.“ (Švietimo darbas. – 1927-09. – Nr. 9. – P. 955.); „Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojus Rozengardą Judelį ir Lemchėną  Chackelį, jų prašymais, atleisti nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos ir nuo tos pačios dienos leisti eiti josios mokytojų pareigas:/ 1) Ukmergės žydų „Šviesos“ gimnazijos mokytojui Biliūnui Antanui, laikant jo pagrindinę tarnybą nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. Ukmergės realinėje žydų gimnazijoje ir/ 2) Kauno žydų aukštesniosios komercijos mokyklos mokytojui Zimanui Henrikui, atleidžiant nuo tos dienos iš Kauno žydų komercijos mokyklos.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės miesto prad. mokyklos Nr. 6 vedėjui Adamčikui Tadui, kuriam laikinai buvo leista mokytojauti iki š. m. rugpjūčio mėn. 1 d., leisti mokytojauti iki 1928 m. rugpjūčio 1 d. su sąlyga, kad iki to laiko išlaikys įstatymu numatytą lietuvių kalbos egzaminą.“ (Švietimo darbas. – 1927.); Gelvonų vidurinės mokyklos mokytojas Dolangauskas, jo prašymu, perkeltas į Ukmergės gimnaziją vokiečių kalbos mokytoju nuo rugpjūčio 1 d., o Ukmergės gimnazijos mokytoja Majūtė Lidija „tarnybos reikalu“ nuo rugpjūčio 1 d. perkelta į Gelvonų vidurinę mokyklą mokytoja. (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Šeštadienio vakaras – rugpjūčio 13 d. – tai Prezidento atvykimo išvakarės. Visas miestas bruzdėte bruzda. Pačiam centre baigiami statyti labai moderniško stiliaus dvylipi eglišakių vartai. Visur tiesios linijos, statūs kampai, nei vingių, nei nereikalingų pagražinimų. Paprasta ir dailu. Gatvės dulka. Tur būt, jos jau seniai taip buvo šluotos. Pakraščiai taškomi baltomis kalkėmis. Balkonai kai kur įmantriau, kai kur paprasčiau, bet beveik visur papuošiami gėlėmis ir žalumynais. Kareiviai su didelėmis gėlių puokštėmis potekomis skuba į parado aikštę apkaišyti stalą – rytoj bus garbingojo I pėst. pulko šventė, Valstybės Prezidentas įteiks naują vėliavą, bus paradas ir didelis viso pulko pokylis. Didelis sąjūdis karininkų klube ir Miesto Valdyboj. [...]/ Didžiajame brome įrašyta: - Sveikas, Tautos Vade! Aplink bromą  išsirikiavo ir toli nusitęsė Ukmergės lietuvių ir žydų gimnazijos, savanoriai, šauliai, sporto organizacijos ir t. t./ Prezidento atvykimas [rugpjūčio 14 d.] dėl daugybės sutiktų pakely bromų ir sveikinimų buvo pavėluotas. Aukštąjį svečią lydi Ministeris Pirmininkas p. Voldemaras,  kariuomenės Vadas gen. Žukauskas, Krašto Apsaugos Ministeris pulk. Daukantas, žurnalistai, kino operatoriai ir kiti./ Minioj sąjūdis. Šaulių choras dainuoja „Ilgiausių metų“. Prasideda sveikinimai./ Pirmiausiai sveikina miesto burmistras p. Kuzma. Jis tarp kitko primena, kad Ukmergėj gyvena trys tautos: lietuviai, žydai ir lenkai. Tautos Vado atsilankymas daug padėsiąs toms tautoms suartėti. Ukmergė be Vilniaus negalinti gyvuoti. Tad „vesk mus į Vilnių“ – baigia p. burmistras, įteikdamas aukštajam svečiui Ukmergės miesto herbą.“ Toliau kalbėjo šaulių atstovas, šaulių choras sudainavo „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim!“. „Žydų atstovas primena, kad žydai gyvena Lietuvoje jau penki šimtai metų ir kad žydų tautinio judėjimo centras yra Vilnius. Žydai skursta dėl Vilniaus netekimo“. Kalbas sako savanorių, Vilniui vaduoti sąjungos, Tautininkų sąjungos, ūkininkų atstovai. Ukmergės gimnazijų vardu pasisako valdžios gimnazijos direktorius Ambraziejus. „J. E. Prezidentas palypėjęs į tam tyčią parengtą tribūną, atsako maždaug taip: - Aš niekur taip nesijaučiu, kaip Ukmergėj. Tai mano gimtasis miestas. Ukmergės gyvenimas glaudžiai susijęs su Vilnium. Ji negali gyventi be mūsų senosios sostinės. Ukmergiečiai turi daug ekonominių ryšių su Vilnium, ukmergiečiai keliauja melstis į Aušros Vartus. Man būtų sunku papasakoti ką aš jaučiu, nors ir labai norėčiau. Aš tik galiu pasakyti, kad visa širdimi prisidedu prie čia man pasakytų linkėjimų ir pageidavimų. Lietuvos uždavinys pradėtas 1918 m. Vilniuje dar nebaigtas. Mums reikia mūsų protėvių sostinės. Bet į Vilnių mes galime įeiti tik tyra širdimi... Mes teisybės, ne melo vardu reikalaujame Vilniaus. Mes atstatėm savo valstybę teisybės pagrindais ir teisybės pagrindais mes ją didinsime. Mums patiems reikia gerbti save ir neleisti mindžioti kitiems mūsų teisių. Kol mūsų širdyse bus teisybė ir vienybė, mes sukursime didelę valstybę. Sveiki būkit ukmergiečiai! Būkim geros minties, gero darbštumo ir vienybės!“ Mergaitėms įteikus Prezidentui gėlių, jis vyksta į I LDK Gedimino pėstininkų pulko šventę. „Parado aikštėj kun. Tumas laiko iškilmingas pamaldas. Prie altoriaus plevėsuoja nauja, dar nepašventinta I pulko vėliava. Viena vėliavos pusė raudona su vyčiu, kita mėlyna su šv. Mergelės paveikslu. Prie viršūnės pririštas vyties kaspinas.“ Vėliavos pašventinimo pamokslo metu kun. Tumas kalba apie nesuprantamus dalykus, vykusius Aušros vartų paveikslo karūnavimo metu: kilusi didžiulė audra, kelis kartus sugedusi paveikslo iliuminacija, lenkiška vėliava, buvusi Gedimino kalne, audros sudraskyta į skutelius... Šis pamokslas padarė didelį įspūdį susirinkusiems, juolab, kad pamaldų metu horizonte pasirodė didelis juodas debesis, o ir vėjas pūtė į susirinkusiųjų pusę. Tačiau lietus nelijo ir visos ceremonijos baigėsi esant gražiam orui. Kun. Tumas pašventina vėliavą ir pulką. Vėliava įteikiama I pulko vadui, pulkininkui Dunduliui. Po vėliavos šventinimo apeigų Prezidentas A. Smetona pasveikina pulką. Vyriausybės vardu pulką sveikina A. Voldemaras, sveikinimo kalbas sako krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, generalinio štabo viršininkas Plechavičius, pulkininkas Skorupskis ir kiti. Prezidentas apeina savanorių rikiuotę, pasveikina juos. Iškilmės baigiasi I pėstininkų pulko kariu paradu. „Atokiai nuo parado priėmimo tribūnos yra paruošti stalai visiems svečiams ir visam pulkui pietauti. Valgiai parasti – kas verdama kareivių virtuvėj: riebi kruopų košė, porūkščiai kopūstai, kiauliena.“ Per pietus sveikinimo telegramą Prezidentui atsiunčia Ukmergės vyriausias rabinas Leiba Rubinas. „Po pietų aukštieji svečiai nufilmuojami.“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. Ukmergės gimnazijos mokytojas Antanas Žilinskas, jo prašymu, nuo rugpjūčio 24 d. paskirtas Veiverių vidurinės mokyklos direktoriumi. (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Rugpjūčio 31 d. rytą „Derujuft“ b-vės orlaivis, skridęs pro Kauną iš Karaliaučiaus į Maskvą, dėl sugedimo su 4 keleiviais buvo priverstas ties Ukmergę nusileisti. Surašius protokolą už nusileidimą, Kauno aerodrome pataisytas orlaivis buvo paleistas lėkti toliau.“ (Lietuva. – 1927.)

Rugsėjis
1927 m. Vaičiuliškių pradinės mokyklos vedėjas Baltrušis Stanislovas nuo rugsėjo 1 d. paskirtas Ukmergės pradinės mokyklos Nr. 1 vedėju. (Švietimo darbas. – 1927.); Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojas Klasčius Romualdas, jo prašymu, nuo rugsėjo 1 d. paskirtas Biržų gimnazijos direktoriumi. (Švietimo darbas. – 1927.); Kauno apskr. Pašventupio prad. mokyklos vedėja Kalkytė Aurelija, jos parašymu, paskirta Ukmergės pradinės mokyklos Nr. 1 mokytoja nuo rugsėjo 1 d. (Švietimo darbas. – 1927.); „Buv. Tauragės aukštesn. Komercijos mokyklos mokytojui Butkui Juozui leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojo pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1927-09. – Nr. 9. – P. 967.); „Kun. Jurkui Klemensui leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. eiti Ukmergės stalių amato vidurinės mokyklos tikybos mokytojo pareigas./ Pagrindas: Kauno Arkivyskupijos Kurijos š. m. rugsėjo mėn. 6 d. raštas Nr. 2616.“ (Švietimo darbas. – 1927.); „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojus Žuką Juozą ir Galvydį Juozą tvirtinti josios vicedirektoriais šiems 1927/28 m. metams.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. rugsėjis. „Paimtos Kasovskio [Kosakovskio?] knygyno [bibliotekos] liekanos. Neseniai Švietimo Ministerija gavo žinių, kad liekanos Kasovskio knygyno pergabenamos į Ukmergės lenkų gimnaziją. Ministerija pasiuntė savo atstovus peržiūrėti šias liekanas. Buvo rasta labai daug medžiagos (pav. albumai), kurie Lietuvai turi nemažą istorinę vertę. Visi tokie dalykai išimti ir suvalstybinti, kaip: albumai, kai kurie memuarai, užrašai iš santykių tarp lenkų dvarininkų ir lietuvių liaudies, seni komplektai laikraščių etc.“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. rugsėjo m. 6 d. „Ukmergės dekanato kunigai, apsvarstę savo konferencijoj Liet. Katal. Mokytojų Sąjungos rugpjūčio 21-22 d. priimtą rezoliuciją, liečiančią labai svarbų pradžios mokyklos tikybos dėstymo reikalą, rado ją savo esme netikslią ir savo forma įžeidžiančią kunigiją. [...]/ Kadangi minėtos rezoliucijos autoriai: 1) nesiskaitė su faktu, kad kunigija, nors kasdien yra kitomis neatidėliotinomis pareigomis užimta, didžiumoje mokyklas lanko, nežiūrint į tai ar už pamokas yra mokama ar ne, 2) jei kur pasitaiko pavienių asmenų apsileidimas, tai dėl to negalima kaltinti visos kunigijos, 3) jei kartais tikybą dėstyti pavedama ir ne katalikų nusistatymo asmenims, tai atsitinka ne iš kunigo kaltės, nes mokytojams dažnai besimainant, nėra galimybės juos tuoj pažinti, o juo labiau, kad jie savo nusistatymą tikybos atžvilgiu kartais slepia./ Todėl Ukmergės dekanato kunigai dėl iškelto taip svarbaus tikybos dėstymo pradžios mokykloje klausimo yra Liet. Kat. Mokytojų Sąjungai dėkinga, bet konstatuoja, kad konferencijos priimtoji rezoliucija padiktuota ūpo ir todėl kaltinta bendrai visa dvasiškija./ Kun. L. Špakevičius/ Ukmergės dekanas/ Kun. A. Ivaška/ Konferencijos sekretorius.“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. „Buv. Telšių vyskupo Valančiaus vardo gimnazijos mokytojui Labučiui Leonui leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos mokytojo pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „Juchnovičiui Petrui, atleistam nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d. iš tarnybos Ukmergės valdžios gimnazijoje dėl neturėjimo reikalingo mokytojo cenzo, leisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 15 d. laikinai, iki šių 1927/28 m. metų galo, vėl joje dėstyti dainavimą laisvai samdomo mokytojo teisėmis.“ (Švietimo darbas. – 1927-09. – Nr. 9. – P. 990.); „[...] Kauno miesto pradžios mokyklos Nr. 46 mokytoją Balsevičių Juozapatą, jo prašymu, skirti nuo š. m. rugsėjo mėn. 20 d. Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoju.“ (Švietimo darbas. – 1927.)
 
1927 m. „Ukmergė, šių metų rugsėjo 22 d. kriminalinė policija tikrindama viešbučius, viename rado kiek abejotiną asmenį – pilietę P.,  kuri supratus, kad dėl jos asmenyb. kyla polic. įtarimų, išdidžiai pareiškė, jog ji esanti Ukmergės „teisėjo“ pažįstama,  kurs ją galįs ir „užtarti“. Žinoma, pažintis su teisėju policijai pasirodė nepatikima, todėl pasiteiravo,  koks teisėjas ją pažįsta, nes Ukmergėj yra ne vienas teisėjas. Sakyta pilietė ėmė aiškintis, kad pavardės gerai nežinanti, nes dar ne per seniai ją su „teisėju“ supažindinęs buv. lenkų karininkas p. V., bet teisėjas esąs neaukštas, šviesus blondinas, ilgais garbanotais plaukais. Šitoks teisėjo nusakymas policiją sudomino, nes panašaus teisėjo Ukmergėj visai nėra ir todėl policijai pavyko išsiaiškinti, kad pasivadinęs teisėju buvo pil. P. S., kurs kai kurį laiką darbavos pas 2 nuov. taikos teisėją, kaipo laisvas raštininkas praktikantas ir vėliau iš raštinės teisėjo buvo pašalintas. Už pasisavinimą teisėjo vardo policiją bylą perdavė Teismui.“. (Lietuvos žinios. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Rugsėjo 26 d. rinkoj policija sulaikė pagarsėjusį vagilį, mušeiką Igną Kalvelį, kuris už įvairius nusikaltimus įvairių teismų bei administracijos įstaigų daug buvo baustas. Vedamas į nuovadą Kalvelis ir mušė, kur tik galėjo, ir kojomis spardė policininkus, kad vienam veidą perspyrė, kitą sukruvino. Visi kas matė, baisiausiai piktinosi tuo, kad iki šiol tas visiems gerai žinomas mušeika gali daužyti ir spardyti mūsų policininkus, o tie turi tik laikyti ir vesti į daboklę, gal už tat teisėjas duos mėnesį ar kitą kalėjimo, bet ką tokiam reiškia kalėjimo mėnuo ar kitas, kalėjimas jam gerai priprastas. O policija ar atleidžiamas ožys, kad ją gali kiekvienas valkata daužyti?“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. rugsėjo 29 d. Ukmergės miesto taryba, dalyvaujant 22 tarybos nariams iš 37, svarstė 1928 m. miesto biudžetą. Miesto biudžeto pajamos: nekilnojamo turto mokesčiai – 63854 Lt, prekybos ir pramonės mokestis – 46500 Lt, rinkliava nuo arklių, karietų, dviračių, automobilių ir šunų – 4400 Lt, įvairios rinkliavos – 10400 Lt, pajamos iš miesto turtų ir teisių – 108733 Lt, pajamos iš miesto įmonių – 30150 Lt, išlaidų gražinimas ir pašalpos miestui – 11735 Lt, įvairios įplaukos – 4250 Lt. Iš viso – 280 022 Lt. Išlaidos: „privalomos valdžios išlaidos“ – 500 Lt, miesto savivaldybės išlaikymas [valdymo ir ūkinės išlaidos?] – 43320 Lt, gaisrininkų išlaikymas – 46410 Lt, miesto tvarkymas – 25900 Lt, miesto įmonių išlaikymas – 31290 Lt, išlaidos švietimui – 39600 Lt, beturčių ir benamių globai – 30300 Lt, išlaidos sveikatos apsaugai – 30340 Lt, mokesčių rinkimo išlaidos – 3900 Lt, išlaidos miestui priklausančio nekilnojamo turto išlaikymui ir taisymui – 21830 Lt, įvairios išlaidos – 6632 Lt. Iš viso išlaidų – 280022 Lt. Be to, taryba patvirtino papildomų pajamų, gautų 1927 m. ir išlaidų sąmatas. Iš miesto turtų ir teisių papildomai gauta 11040 Lt, gražinta išlaidų ir suteikta miestui pašalpų už 8000 Lt, gauta pajamų už parduota sklypą Vienuolyno g. – 1375 Lt. Iš viso – 20415 Lt. Šios lėšos išleistos naujos Liepų alėjos tvarkymui – 8732 Lt bei miestui priklausančio nekilnojamo turto taisymui ir priežiūrai – 11683. Taryba konstatavo, jog miesto teritorijoje esančių kelių (8679 m. ilgio) taisymui bei „gelž. betoninio tilto per Vilkamirkos upelį Kalėjimo gatvėj“ statybai yra reikalinga 20500 litų, tačiau numatyti šias lėšas savo biudžete savivaldybė nerado galimybės. (Savivaldybė. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės žydų realinės gimnazijos direktorių Lampertą Leoną, jo prašymu, atleisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 29 d. iki spalių mėn. 20 d. su alga atostogų; jo pareigas minėtų atostogų metu leisti eiti tos gimnazijos mokytojui Berzonui Aleksandrui.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

Spalis
1927 m. „Spalių 1 ir 2 d. Vilkmergėje rengiama Žemės Ūkio Paroda prie senos turgavietės ir spalių 2 d. „Ūkininkų Vienybės“ komitetas šaukia apskrities ūkininkų suvažiavimą. Ūkininkų organizavimas į Ūkin. Vienybę eina čia labai pasėkmingai, dedasi visur į tą organizaciją nariais kaip buvusieji Ūkininkų Sąjungos nariai, taip ir liaudininkai. T-kas“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojui Lašinskui Petrui leisti nuo  š. m. spalių mėn. 1 d. eiti Ukmergės stalių amato vidurinės mokyklos laisvai samdomo mokytojo pareigas, paliekant ir minėtoje gimnazijoje einamose pareigose.“ (Švietimo darbas. – 1927.); Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoją ZULĮ Abraomą, nestojusį į darbą po rudens atostogų, atleisti iš tarnybos nuo š. m. spalių mėn. 1 d.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. spalio 8 d. 1 pėstininkų D. L. K. Gedimino pulke įkurta liktinių puskarininkių ramovė. Į steigiamąjį susirinkimą, sušauktą pulko vado pulkininko Dundulio įsakymu, atvyko 46 liktiniai. Į susirinkimą atvykęs pulko vadas ir atidarė ramovę, leido joje „laikyti bufetą, valgyklą ir rengti šeimymiškus pasilinksminimus.“ Į pirmąją ramovės valdybą išrinkti: viršila Akstinavičius, virš. Stelionis, san. virš. Žvirblis ir šeimininku puskarininkis Andrikonis. Ramovės baldams įsigyti nutarta iš kiekvieno ramovės nario surinkti po 5 litus iš spalio mėnesio atlyginimo. (Karys. – 1938.);
    „Ukmergės įgula. Pulke 1927 m. rudenį iškilmingai buvo atidarytas liktinių klubas. Atidaryme dalyvavo pulko vadas pulk. ltn. Dundulis, adjutantas vyr. ltn. Karevičius, liktinių susirinkimo pirmininkas kapitonas Radžius ir visi laisvi nuo tarnybos liktiniai. Atidarydamas pulko vadas pasakė gražią prakalbą, nurodydamas to klubo reikšmę, leido laikyti bufetą, tiktai be alkoholinių gėrimų. Paskum buvo slaptu balsavimu renkama klubo valdyba. Pulko vado pastangomis įrengtas puikus radijo su ruporu. Klubo salė puiki, klubas susideda iš 5 kambarių, nemaža salė griežikams, kambarys radijo priimtuvui, nedideli kambarėliai ir du mažu kambariuku bufetui. Klubas papuoštas Lietuvos įžymiųjų asmenų paveikslais. [...] Apskritai, liktiniai šventadienius praleidžia linksmai; laisvi nuo tarnybos ateina pasiklausyti radijo, pasiskaityti laikraščių. Pirkimui klubo inventoriui buvo susirinkimo nutarta keletą mėn. aukoti po 5 litus, už kuriuos nupirkta kėdės, langų užlaidai, gražus abažūras ir t. t. [...]“. (Karys. – 19281.)

1927 m. „Ukmergės m. ir apylinkės visuomenė, susirinkusi spalių 9 dieną miesto salėje minėti Vilniaus Gedulo dieną, sužinojusi apie lietuvių masinius areštus Vilniuje, naktį iš š. m. spalių 4 į 5 dieną, o taip pat apie 48 lietuvių mokyklų ir švietimo draugijos „Rytas“ uždarymą, neva už tai, kad Varniuose kankinami 28 lenkai mokytojai, kuo griežčiausiai protestuojame prieš naują begėdišką lenkų smurtą ir prieš melagingą ir neatitinkantį tikrenybę kaltinimą mūsų vyriausybės tariamame lenkų mokytojų kankinime. Susirinkimas kviečia vyriausybę padaryti skubotų žygių, kad visas civilizuotas pasaulis sužinotų apie tą naują lenkų smurtą ir pavartotų visas galimas priemones sustabdyti tiek tolimesnį galimą lietuvių persekiojimą Vilniuje, tiek atitaisyti šito smurto žygį. [...]“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. spalio 11 d. įregistruoti Ukmergės miesto ūkininkų draugijos “Artojas” įstatai. Draugijos tikslas – “kelti ir tobulinti žemės ūkio kultūros ir žemės ūkio pramonę, tarpininkauti savo narių reikaluose”. Valdybos nariai (1927 m.): Simonas Meilus - pirmininkas, Antanas Slasevičius - kasininkas, Robertas Šefleris - “laukų užvaizda”. (LCVA.)

1927 m. spalio 16 d. Fredoje vyko Lietuvos teisingos medžioklės ir žūklės draugijos surengtos šaudymo varžybos, kuriose dalyvavo draugijos skyrių atstovai (vienas nuo 50-ies narių). Šiose varžybose, asmeninėje rungtyje, pirmąją vietą laimėjo ukmergiškis, advokatas B. Dirmantas. Jis buvo apdovanotas šautuvu su „dideliu aukso žėtonu“. Ukmergės atstovai (B. Dirmantas ir taikos teisėjas Montvilas) nugalėjo ir komandinėse varžybose bei buvo apdovanota pereinamąja sidabrine Prezidento taure. Tarp kitų šaulių, varžybose dalyvavo ir žymus dainininkas Kipras Petrauskas. (Lietuvos žinios. – 1927.)

1927 m. spalis. „[...] Kun. Jurkus Klemensas skiriamas kapelionu vidurinėj amatų mokykloj Ukmergėje. [...]“. (Vienybė. – 1926.)

1927 m. spalis. „[...] miesto savivaldybė neturėdama savo skerdyklos, ją išsinuomavo iš Ukmergės miesto gyventojų Garbų, mokėdama po 12.000 Lt metinės nuomos su sąlyga, kad po 12 metų, - nuomos sutartam laikui pasibaigus, skerdykla pasilieka miesto savivaldybės nuosavybė, sumokant savininkams 25.000 išperkamojo mokesčio. [...]“. (Lietuvos aidas. – 1939.)

1927 m. spalis. „Ukmergė visai ne ta, kuri buvo prieš dvejus metus. Jau visose didesnėse gatvėse nutiesti cementiniai šaligatviai; įtaisyta elektra. Automobilių baisybė. Susisiekimas su Kaunu, Utena, Ežerėnais [Zarasais] ir Panevėžiu eina autobusais. Šiais ir praeitais metais autobusų skaičius nuolat auga. Daug jaunuolių pramokę šoferiauti, nusiperka kreditan autobusą paskui po truputį išsimoka./ Yra nemaža krautuvių, moderniškai įrengtų ir didmiestiškai reklamuojamų. Vartojamas „išpardavimo“ metodas, nors nuėjus pirkti, prekė kartais dar brangesnė esti. Dauguma krautuvių yra žydelių rankose, nors pamažu plečiasi kooperacija. Jaunesnieji žydeliai pardavinėja be „užprašymo“, bet su senesniąja karta dar turi gerokai ir pasiderėti. Dabar jau mažiau ir lenkiškumo matyti, negu pirmaisiais nepriklausomybės metais./ Šiemet Ukmergėje įsisteigė stalių mokykla. Ją lanko 18 mokinių, nemaža kelias klases baigusių, nors reikalaujama tik pradžios mokyklos baigimo. Žmonės ja nekalba,  kad iš „amatų mokyklos ponu nebūsi“. Žmonės, norėdami išmokyti savo vaikus kokio amato, siunčia pas amatininkus, mažai išlavintus savo amate ir kartais žemos dorovės. Ir dažnai iš tų „meisterių“ jauni rankų amatininkai išeina tik gadintojais, o ne darbo dirbėjais. Pavyzdžiui, nemaža veikų mokosi pas batsiuvį savamokslį ir turi mokėti per 100 litų ir padaryti sutartį 3-iems metams. Po tokio mokslo suklijuoja šiaip taip batą. Bet apie auklėjimą tokiose „įstaigose“ nėra ko kalbėti. Dažniausiai vaikiną tik pagadiną. – Dėl to ukmergiečiams amatų mokyklos labai reikalingos./ Mergaitės iš neturtingesnių šeimų darbo negauna, o amato  išmokti nėra kur. Dabar daugiausiai eina į „švočkas“. Mokosi kelerius metus, moka pinigus, o išeina ukmergietiškai tariant „portačkos“ – gadintojos. Pramokusios bent kiek nori kirpimo dar pasimokyti – vėl turi mokėti 100 lt. su viršum, o darbas koks – gerai jei siuvėja turi gerą ūpą, tai parodys, kaip reikia kirpti, o dažnai ir laiko neturi. Dėl to lauk, lauk. Taip ir pasilieka mergaitės savamokslės, paskui gyvenime ir pačios varginasi ir kitiems tik gadina medžiagą. Oi, kaip reikia amatų mokyklų!“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. spalis. „[...] Gautas naujas laiškas. Gerb. Redakcija. Sužinojęs, kad kažkokia filmos firma siūlanti nušokti nuo radijo stulpo (150 m. aukščio), aš irgi sutinku tai padaryti, be jokio atlyginimo, su sąlyga, kad nušokęs liksiu priimtas į tos filmos artistų skaičių. Esu sveikas ir, manau, man bus leista tai padaryti. Aš turiu 17 metų ir mokausi gimnazijoj IV-oj klasėj. Apie filmą labai senai svajoju. Laukiu atsakymo./ „Šokikas“ yra Ukmergės gimnazijos mokinys.“ (Lietuva. – 1927.)

Lapkritis
1927 m. Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojai Markienė Berta ir Markas Judelis, jų prašymais, atleisti iš tarnybos nuo lapkričio mėn. 1 d. Nuo tos pačios dienos laisvai samdomų mokytojų pareigas toje gimnazijoje leista eiti: Lietuvos universiteto studentui Goldbergui Aronui - „žydų kalbos“ mokytojo ir Pinchusaitei Deborai - vokiečių kalbos ir darbelių. (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. „UKMERGĖ. Š. m. lapkričio mėn. 3 d. 8 ½ val. ryto važiuojantis autobusas su 11 asmenų iš Anykščių į Kauną, ties Ukmerge, dėl neatsargaus važiavimo atsimušė į medį, visi sužeisti,  iš kurių 3 sunkiai. Autobusas visai sudaužytas.“ (Darbininkas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės šaulių būrys vasaros atostogų pabaigoje suruošė jau du vakarus su vaidinimais. Paskutinį kartą vaidinta „Varpininkai“ – 4-rių veiksmų drama. Vaidino būrio vaidybinės sekcijos nariai. Vakaras pelno davė apie 300 litų. Veikalas yra labai patriotiškas ir žiūrovuose sukėlė didelio susijaudinimo; ypač patiko jis kareiviams, vaidinant specialiai jiems.“ (Trimitas. – 1927.); Ukmergės šaulių būrys, vasaros pradžioje išrinkęs naują būrio valdybą, į kurią įeina A.Dlugauskas, V. Stulgaitis ir A. Ambroziejus, manė daug daugiau veiklumo rodyti, tačiau ištisą vasarą beveik nieko nepadarė. Tik dabar pradėta dirbti. Spalių 1 ir lapkričio 6 dienomis būrys suruošė vakarus su vaidinimais. Pirmajame vaidino komediją „Vagys“, o antrajame – „Varpininkai“. Pelno vakarai būriui davė apie du šimtu litų.“ (Trimitas. – 1927.)

1927 m. lapkričio 7 d. Ukmergės apskrities tarybos posėdyje nutarta panaikinti 1925 m. įsteigtą Pabaisko valsčiaus savivaldybės žyginių arklių stotį, kurioje buvo laikomi 3 arkliai. „Jos panaikinimo priežastis yra ta, kad valsčiaus būstinė – Pašilio bažnytkiemis – yra per 4 kilometrus nuo Ukmergės, prie vieškelio Ukmergė – Širvintai ir Gelvonai. Tokiame centre nėra reikalo laikyti dvi stotis, o užtenka vienos, kuri yra Ukmergės valsčiuje. Todėl Pabaisko stotis panaikinama. Ukmergės valsčiuje stotį laikyti pavedama abiem, Ukmergės ir Pabaisko, valsčiams. Jai laikyti išlaidas pavedama paskirstyti apskrities valdybai.“ (Savivaldybė. – 1927.)

1927 m. „[...] Lapkričio 9 d. Ukmergės I nuovados Taikos Teisėjas išnagrinėjęs bylą, iškeltą vietos kalėjimo viršininko p. Raupio prieš buvusį to kalėjimo viršininką Vingrį, už šmeižtą raštu, pasmerkė St. Vingrį 5 mėn. kalėjimo. [...]“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. lapkričio mėn. 12 d. vykusiame 1 pėstininkų pulko liktinių puskarininkių ramovės visuotiniame susirinkime nutarta ramovės kason įmokėti po 10 litų baldų ir inventoriaus įsigijimui, be to, ramovės palaikymui mokėti po 1% pagrindinio atlyginimo dydžio įmokas kas mėnesį, 50% įmokėtos sumos atgaunant išvykimo iš pulko atveju. „[...] Vėliau baldų papildymas buvo atliekamas iš ramovės bufeto pelno, kurio visą laiką turėta nemaža.“ (Karys. – 1938.)

1927 m. „MACKEVIČIUI Česlovui ir MICHALAUSKIENEI Marijai leisti nuo š.m. lapkričio mėn. 15 d. laikinai, iki šių mokslo metų galo, eiti Ukmergės lenkų gimnazijos laisvai samdomų mokytojų pareigas.“ (Švietimo darbas. – 1927.)

1927 m. lapkrityje vyko Ukmergės miesto tarybos posėdis. Jame dalyvavo 25 tarybos nariai iš 37, burmistras ir valdybos nariai. Svarstytas subsidijos žydų draugijai „Ezro“ priklausančios ligoninės klausimas. Konstatuota, kad miestas savo ligoninės neturi ir ligonius gydyti siunčia į apskrities, žydų ar net Kauno ligonines, mokant po 6 litus už dieną. „Žydų ligoninė faktinai aptarnauja beveik visus miesto gyventojus. Apkrečiamus ligonius čia siunčia ir apskrities ligoninė. Tuo būdu, ši ligoninė turinti miesto savivaldybei didelės svarbos ir kol bus įsteigta miesto savivaldybės ligoninė, yra svarbu, kad ši ligoninė normaliai veiktų./ Sveikatos reikalams įnešama kas metai tam tikra pinigų suma neturtingiems ligoniams gydyti. „Ezro“ draugija prašo duoti jos ligoninei metinę subsidiją 18000 lt. sumai; tuomet ji priiminės iš miesto savivaldybės kasdiena po 10 ligonių, nereikalaudama jokio mokesčio už jų gydymą./ Miesto valdyba ir finansų ministerija, apsvarsčiusios šį klausimą, rado „Ezro“ draug. pasiūlymą priimtinu, tiktai nesutikusios dėl sumos, siūlydamos ją sumažinti iki 15000 lt. [...] Iš įvestos į [miesto biudžeto] sąmatą 27740 lt. sumos neturtingiems ligoniams gydyti užtektų apmokėti [šiai] ir kitoms ligoninėms, jei ligoniai nesutiktų gydytis žydų ligoninėj, arba jei žydų ligoninė nepajėgtų visų ligonių priimti. [...]/ Po ilgų diskusijų nutarta duoti ligoninei 18000 litų pašalpos su sąlyga priiminėti kasdien iki 10 ligonių be apmokėjimo ir leisti į ligoninės valdybą vieną savivaldybės atstovą“. Taryba patvirtino varžytinių dėl miesto turgaviečių nuomos 1928 metams rezultatus. Iš 13 besivaržančių, didžiausią nuomos kainą už turgavietes pasiūlė Vincas Badukevičius – 22155 Lt. 1927 m. turgavietės buvo išnuomotos už 19635 Lt. „Žydų labdarybės draug. „Ezro“ ir p. Š. Linui prašant, miesto taryba padidino nuomos mokestį už nuomojamus iš jų mokyklų namus: draug. „Ezro“ nuo mokamų 150 lt. iki 250 lt., o Š. Linui nuo mokamų 300 iki 350 lt., tiktai su sąlyga, kad jau dabar ir ateityje remontą privalą atlikti namų savininkai, o priešingu atveju jį atliksianti miesto savivaldybė buto nuomos sąskaiton.“. Dar posėdyje buvo svarstomi įvairūs prašymai dėl mokesčių sumažinimo. (Savivaldybė. – 1928.)

1927 m. lapkritis. „UKMERGĖ. Šiomis dienomis Jonavos autobusas № KA 9 ėjęs pilnas keleivių Anykščių Ukmergės plentu netolies Ukmergės miesto prie Dukstynės miško, visu greitumu užbėgo ant telegrafo stulpo ir sudužo. Sužeista 8 keleiviai, bet laimė, kad lengvai. Policija veda kvotą. Kaltinamas šoferis.[...]“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. „Lapkričio 20 d. 3 kilom. nuo Ukmergės, miške ant Ukmergės – Šešuolių vieškelio, piliečiai rado keliolika komunistinių atsišaukimų į Lietuvos piliečius, kuriuose skelbiama įvykusio š. m. lapkričio m. 5 ir 6 d. Lietuvos emigrantų suvažiavimo Rygoje priimtas rezoliucijas, kur raginama nuversti ginkluotu sukilimu dabartinę Lietuvos vyriausybę, prašyti svetimų valstybių atstovus, kad nutrauktų visus diplomatinius santykius su Lietuvos valdžia ir panašiai. Viso keliolika nutarimų. Atsišaukimų pradžioje pažymėta, kad rezoliucijos priimtos dalyvaujant Lietuvos emigrantams, gyvenantiems Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lenkijos diduomenei. Atsišaukimai pasirašyti „Lietuvos Gelbėjimo Komiteto“ su data „Kaunas 1927 m. lapkričio 17 d.“/ Rasti atsišaukimai perduoti vietinei kriminalinei policijai.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „[...] 26-XI Ukmergės Kalinių Globos Draugija surengė kalinių naudai vakarą. Buvo vaidinta vieno veiksmo komedijos „Teodolinda“ ir „Gaila ūsų“. Publikos prisirinko pilnutėlė salė. Vaidinimas nusisekė labai gerai./ Toji pat mėgėjų trupė ir tuos pat veikalus 25-XI suvaidino be mokesnio [užmokesčio] kariškiams, už tat p. pulko vadas suteikė nemokamai orkestrą. Tik „Inteligentų Klūbe“ šokiai „supuolė“ su Uk. Kal. Gl. D-jos vakaru. Šokių neatidėjo, nors ir buvo prašyta. O kada bet kokie svetimtaučiai artistai gastroliuoja, tai panašių „supuolimų“ nepasitaiko.“ (Lietuvos žinios. – 1927.)

1927 m. lapkritis. „[...] Į pasitraukiančio Ukmergės apskr. gydytojo Dr. Karlinskio vietą numatomas Dr. Bartkevičius.“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. lapkričio 20 d. vyko Ukmergės miesto tarybos posėdis. Dalyvavo 29 tarybos nariai iš 36. Prieš posėdį taryba pagerbė mirusį tarybos narį dr. P. Mackevičių. Jį pakeitė sekantis buvęs rinkimų sąraše lenkų frakcijos kandidatas p. Žvicevičius. Kadangi „[...] lapkričio mėn. 8 d. įvyko varžytinės medžiams iš Dukštynios miesto miško parduoti ir biržes 1927 m. kirtimų ir esančių kvartalų linijoj. Taryba nutarė: 1) parduotas biržes 1927 m. patvirtinti už 10207 lt. Bereliui Orvinui; 2) apsaugos sklypo 1926-27 m. kirtimo patvirtinti už 6339 lt. pil. Mauši Klingui ir 3) esančią kvartalų linijose medžiagą patvirtinti už 4125 lt. Jokūbui Milerui.“. Taryba patvirtino lapkričio 12 d. vykusių varžytinių dėl miesto turgaviečių išnuomavimo rezultatus – už 19635 lt. turgavietes išnuomoti Viliui Petravičiui. Buvo priimtas įsakymas dėl prekybos laiko: „[...] 1) visos Ukmergės miesto prekybos įmonės ar krautuvės, išskyrus žemiau pažymėtas, atidaromos ne švenčių dienomis: nuo balandžio 1 d. iki spalių m. 1 d. – 8 val. ir uždaromos 6 val. vakaro, o nuo spalių 1 d. iki balandžio 1 d. atidaromos 9 val. ryto ir uždaromos 7 val. vakaro./ 2) įvairios maisto produktų, kolonialės ir smulkmenų parduotuvės atidaromos 8 val. ryto ir uždaromos 8 val. vakaro./ 3) Cukrainės, arbatinės, valgyklos, kavinės ir vaisinių gėrimų parduotuvės atidaromos 7 val. ryto ir uždaromos 10 val. vakaro./ Pastaba: prekyba kioskuose ir išnešiojamoji prekyba gatvėse (papirosai, vaisiai ir t. t.) leidžiama nuo 8 val. ryto iki 12 val. nakties./ Šventadieniais prekybos įstaigų ir krautuvių atidarymas ir uždarymas reguliuojamas švenčių ir poilsio įstatymu, su pataisa, kad valgyklos, arbatinės, duonos kepyklos ir parduotuvės, įvairios maisto produktų krautuvės, cukrainės, kavinės, vaisių gėrimų parduotuvės draudžiama atidaryti anksčiau 8 val. ryto ir laikyti atdaras vėliau 10 val. vakaro./ Pastaba: šios įstaigos, einant švenčių  ir poilsio įstatymo 8§, turi būti uždarytos nuo 10 iki 1 val./ 5) Šis privalomas įsakymas neliečia valstyb. krautuvių svaigiaisiais gėrim. Pardavinėti, vaistines ir gelžkelio stoties bufetus./ 6) Šis privalomas įsakymas įgyja galios keturioliktoje dienoji jį paskelbus./ 7) Nusikaltusius šiam privalomam įsakymui miesto valdyba baudžia iki 200 lt./ 8) Šiam privalomam įsakymui įgijus galios, privalomas įsakymas iš 1921 m. birželio 8 d. nustoja veikti.“ Dar taryba patvirtino darbo biržos statutą. (Savivaldybė. – 19270.)

1927 m. lapkritis. „Ukmergės I nuov. taikos teisėjas p. Vasiliūnas – sąryšy su „Lietuvoj“ įdėta žinute, kad Ukmergės taikos teisėjų iškabos esančios netaisyklingos, - praneša, kad II nuov. taikos teisėjo iškabos tesąs nutrupėjęs tik raidės ė taškelis, nes iškaba, yra senai daryta, dar kai nė vieno dabartinių teisėjų Ukmergėj nebūta. Šiaip visa kita tvarkoj.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. „Ukmergės mieste 1927 m. lapkričio mėn. pabaigoj likviduota savanorių gaisrininkų komanda, o visas jos turtas perduotas Šaulių Sąjungos VI rinktinės vado žinion. Gruodžio mėn. 1 d. įsteigta nauja komanda, kuri, būdama šaulių rinktinės vado žinioj, pasilieka ir L. U. O. [Lietuvos ugniagesių organizacijų?] Sąjungos nariu. Iš viso į naują komandą įstojo 27 lietuviai, daigiausia atsargos kariai arba šauliai. Komandos viršininkas – atsargos kapitonas Dambrauskas, ugniagesių mistro  pareigas eina Sviderskis.“ (Lietuvos gaisrininkas. – 1928.)

1927 m. „Ukmergės gimnazijos šaulių būrys prasidėjus mokslo metams buvo likęs be vadovybės, nes buvusios valdybos nariai, baigę gimnaziją, išvažinėjo. Tačiau bematant buvo išrinkta nauja būrio valdyba ir veikimas įėjo į normalias vėžes. Lapkričio pabaigoje būrys suruošė literatūros vakarą, į kurį gausingai susirinko beveik visi gimnazijos mokiniai. Gražus referatas, parašytas tautiškumo dvasioje, turėjo pasisekimo.“ (Trimitas. – 1928.)

Gruodis
1927 m. gruodis. „UKMERGĖ. [...] valdžios gimnazijoj senai jau veikia bendrosios Lietuvoje „Žiburėlio“ draugijos skyrius. Šis skyrius loterijose, vakaruose ir rinkliavose surinktais pinigais jau ištisą eilę metų šelpia neturtingus mokinius./ Todėl iki paskutinių dienų Ukmergės visuomenė rodė nemaža palankumo šio skyriaus darbams. Tik pastaruoju metu, (keistų reiškinių pasitaiko gyvenime!) kai kurie Ukmergiečiai pradėjo „boikotuoti“ ir šaukti, kad Ukmergės „Žiburėlis“ tešelpiąs tik „bolševikus“ mokytojus./ Tai yra skaudi neteisybė, [...]. Ukmergės „Žiburėlis“ skirstydamas pašalpas, žiūrėjo ir tebežiūri ne mokinio pažiūrų, bet jo darbingumo ir elgimosi.[...].“ (Lietuvos žinios. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. Š. m. gruodžio 5 d. Ukmergėj Tėvų Marijonų [vienuolyno] salėj įvyko Ukmergės Rajono „Pavasario“ kuopų atstovų suvažiavimas. Iš atstovų pranešimų paaiškėjo, kad kai kurios kuopos (pav. Kovarsko, Šaukuvos ir kit.) smarkiai veikia, o kitos dar ketina jų veikimu pasekti./ Rajono Valdyba, pastaruoju laiku pasitraukus keliems jų nariams sunkiai tegalėjo pavasarininkų gyvenimą judinti. Dabar išrinkta nauja Rajono Valdyba, kuriai teks nemažai pasidarbuoti./ Susirinkime dalyvavo Kauno Regiono Dvasios Vadas. Kuopos privalo palaikyti artimesnius ryšius su rajonu, rūpintis spaudos platinimu ir atsiųsti savo atstovus į regioninę konferenciją ir kuopos vadų kursus Kaune (29-XII – I-1)./ Ukmergės Rajone veiks apie 18 „Pavasario“ kuopų. Linkėtina gero pasisekimo.“ (Vienybė. – 19276.)

1927 m. gruodis. „UKMERGĖ. Mokytojai organizuojasi. Vietos gimnazijos ir pradžios mokyklų mokytojai šio mėnesio 10 dieną įsteigė Lietuvos Mokytojų Tautininkų D-ro Jono Basanavičiaus vardo Sąjungos skyrių. Į Valdybą išrinkti: pirmininku Ukmergės Valstybinės gimnazijos mokytojas L. Dalangauskas, kasininku miesto mokyklos vedėjas St. Baltrušis ir sekretoriumi II rajono atsargos mokytojas Br. Zdanavičius.“ (Lietuvis. – 1927.)

1927 m. gruodžio 17-18 d. marijonų vienuolyno salėje vyko Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos Ukmergės apskrities skyriaus konferencija. Konferencijos pirmininku išrinktas mokytojas Pauliukonis, sekretorium mok. Meilus. Skaityos dvi paskaitos: „Drausme“ (skaitė mok. Lašinskas) ir „Vilniaus vadavimo klausimu“ (skaitė Vilniui vaduoti sąjungos instruktorius Uždavinys). Prie skyriaus įsteigta mokytojų abstinentų sekcija, buvo svarstomas tikybos dėstymo pradžios mokyklose klausimas, konstatuota, jog šioje srityje yra daug trūkumų, nutarta surinkti daugiau žinių apie šių pamokų vedimą. Konferencija, atsiliepdama į Uždavinio paskaitą, priėmė rezoliuciją: „[...] 1) Dėstant mokykloje krašto mokslą ir geografiją reikia plačiai mokinius supažindinti ne tik su Vilnium, bet ir su visu Vilniaus kraštu./ 2) Rengti suaugusiems paskaitas ir aiškinti Vilniaus praeitis, dabartinė jo būklė ir reikšmė Lietuvai. Duoti kuo daugiausia vaizdų iš Vilniaus ir jo apylinkių./ 3) Kiekviename žingsnyje pabrėžti vienybės svarbą vaduojant Vilnių. Naudoti visas priemones, kurios padėtų suburti lietuvius į vieną krūvą kovoje už Vilnių./ 4) Sulenkėjusiems lietuviams, kiek galima, skiepyti lietuvybės dvasią ir duoti jiems suprasti, kad jų tėvynė yra ne Lenkija, bet Lietuva, ir kad lenkų kalba nėra jų tėvų kalba, bet primestinė.“ (Lietuvos mokykla. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė, XII-18. Valdžios gimnazijos skautų ir skaučių įžodžio šventė. 5 val. vakare susirinko draugovių nariai gimnazijos salėn apie 129 asm. skaičiumi. Į šventę atsilankė pp. Apskrities viršininkas, komendantas, gimnazijos direktorius, keletas mokytojų ir šiaip skautams prijaučiančių asmenų. Skautai ir skautės davė iškilmingą įžodį atsiduoti Dievui ir Tėvynei. Paskiau rodė susirinkusiems kaip jie pratinasi gelbėti nelaimės  ištiktus žmones./ Prieš įžodį, nuo 11 val. dieną iki 5-ai buvo skautų-čių rankų darbelių paroda. Jie darbais įtikino, kad skautas dovanai laiko nepraleidžia, o atlikusią nuo pamokų valandėlę praktikai pašvenčia. Tik vienas dalykas stebino, kad Ukmergės visuomenė labai mažai į parodą atsilankė. Nenorom mintis veržiasi, kad skautus boikotuoja. Ar taip yra, ar ne, bet faktas tą rodo.“ (Rytas. – 1927.)

1927 m. „Ukmergė. L. M. T. [Lietuvos Mokytojų Tautininkų] D-ro Jono Basanavičiaus vardo sąjungos Ukmergės sk. nariai per savo susirinkimą gruodžio 21 d. tarp kita ko nutarė įsteigti valdininkams lietuvių kalbos kursus. Kursai, tikimasi, pradės veikti nuo Naujųjų Metų./ Taipogi pavesta mokytojų sąjungos valdybai pasiteirauti šv. [švietimo] ministerijoj liaudies universiteto steigimo reikalu. Jeigu šv. Ministerija pritars, mokytojai yra pasiryžę tokio liaudies universiteto skyrių steigti ir Ukmergėj.“ (Lietuva. – 1927.)

1927 m. gruodis. „Ukmergės gimnazijos šaulių būrys prasidėjus mokslo metams buvo likęs be vadovybės, nes buvusios valdybos nariai, baigę gimnaziją, išsivažinėjo. Tačiau bematant buvo išrinkta nauja būrio valdyba ir veikimas įėjo normalias vėžes. Lapkričio pabaigoje būrys suruošė literatūros vakarą į kurį gausingai susirinko beveik visi gimnazijos mokiniai. Gražus referatas, parašytas tautiškumo dvasioje, turėjo pasisekimo.“ (Trimitas. – 1928.)

1927 m. „Ukmergės įgula. Pulko liktiniai viršilos ir puskarininkiai savo ir dalinai pulko lėšomis surengė savo klube liktinių šeimų vaikams eglutę, o Kalėdų pirmą dieną bendrus su svečiais pietus./ 14 val. visi susirinko jau į klubą ir laukė atvykstant pulko vado. Belaukiant gėrėjosi eglute, klausėsi radijo ir taip laikas labai jaukiai slinko. Tą dieną buvo dalinamos visiems pulko kareiviams dovanos, surinktos bei paaukotos vietos poniučių./ 16 val. atvyksta į klubą mūsų gerb. pulko vadas, su visa dovanų dalinimo komisija – p. apskrities viršininkas, valstybinės gimnazijos mokytojai ir ponios./ Laike pietų buvo pasakyta labai gražių kalbų. Gaila, kad mūsų gerb. pulko vadas ir visa komisija, neturėdama daug laiko, greit mus paliko, nes dar ne visiems kariams buvo išdalintos dovanos. Po pietų buvo šokiai ir žaislai./ Per Naujus Metus liktiniai savo klube irgi surengė šokių vakarą. Buvo jauku, linksma, gražu.“ (Karys. – 1928.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau