Spausdinti

1929 m.

Sausis
1929 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos tikybos mokytojus kun. MAČĮ Praną ir kun. BARAKAUSKĄ Anicetą atleisti nuo 1929 m. sausio mėn. 1 d. iš tarnybos ir nuo tos dienos leisti eiti tikybos mokytojo pareigas toje gimnazijoje kun. GRAŠIUI Vincentui.“ (Švietimo darbas. – 1928.)

1929 m. sausis. „Ukmergė. Pereitą savaitę policija areštavo buvusį tautininkų organizatorių ir tokiu save tebelaikantį Kairį ir Tuminską. Kalbama, kad jie esą plečkaitininkai [J. Plečkaitis – vienas iš Lietuvos socialdemokratų vadovų, Seimo narys, 1927m. rugsėjo sukilimo organizatorius, politinis pabėgėlis].“ (Socialdemokratas. – 1929.)

1929 m. sausis. „Dėlei susidėjusių aplinkybių, atsisakius stud. J. Kazlauskui nuo [Lietuvos katalikų jaunimo „Pavasario“ sąjungos Ukmergės] Rajono pirmininko pareigų ir sekretoriui visai išėjus iš R-no valdybos į Rajono valdybą eiti pirmininko pareigoms pakviestas Ukmergės vikaras kun. J. Povilaitis, o sekretoriaus pareigas eis buv. pirmininkas stud. J. Kazlauskas. Kiti R-no V-bos nariai pasilieka savo pareigose./ Todėl ir visų Ukmergės rajono kuopų, visais reikalais, prašome kreiptis į kun. J. Povilaitį, Ukmergės parap. klebonijoje.“ (Rytas. – 1929.)
    
Vasaris
1929 m. „Ukmergės aps. policijos nuov. v-kas Vilniškaitis Petras nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iš II (Kovarsko) [perkeltas] į I (Ukmergės) nuovadą.“; „Ukmergės aps. policijos I (Ukmergės) nuov. v-kas Eigelis Jonas nuo š. m. sausio mėn. 5 d. [išstojo  iš tarnybos]“ (Policija. – 1929.)

1929 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Liktinių puskarininkių ramovė [buvęs klubas?].  Pulko vadui leidus, vasario mėn. 1 d. 19 val. įvyko pulko liktinių puskarininkių susirinkimas. Pirmininkavo vyr. ltn. Listopadskis, sekretoriavo viršila Stelionis. Susirinkimo dienotvarkė: 1) pirkimas rojalio arba pianino, 2) revizijos komisijos pranešimas, 3) Vasario 16 iškilmės ir t. t. Rojaliui ar pianinui pirkti buvo daug kalbėta. Dar sausio mėn. įvykęs susirinkimas buvo atidėjęs šį klausimą. Šiame susirinkime taip pat balsų dauguma atidėjo pirkimą. Nutarta progai pasitaikius pirkti dėvėtą, bet gerą, nes naujas per brangiai kainuoja. Vasario 16 iškilmių, kaip visur, taip ir ramovėj nedaryti [?] – atidėta pavasariui. Revizijos komisijos pirmininkas viršila Tumasionis pranešė susirinkimui visą ramovės ir bufeto 1928 m. veikimą. Iš  pranešimo matyt, kad mūsų ramovė smarkiai žengia pirmyn. Nors dar tik antri metai kaip įsteigta, o jau daug kas padaryta: puikiausiai atremontuota ir inventorius pirktas gražus, pavyzdžiui kėdės, minkšta sofa, laikrodis, įvairūs  paveikslai ir žaislai. [...]“ (Karys. – 1929.)

1929 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos gydytoją URBANAVIČIŲ Enriką, jo prašymu, atleisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iš eitų toje gimnazijoje pareigų ir nuo tos pačios dienos leisti josios gydytojo pareigas eiti BORTKEVIČIUI Juozui.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos tikybos mokytoją kun. GRAŠĮ Vincentą atleisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iš eitų toje gimnazijoje pareigų ir nuo tos pačios dienos leisti joje dėstyti tikybą kun. STRAZDUI Vaclovui.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.);
1929 m. „Ukmergės amatų mokyklos tikybos mokytoją kun. JURKŲ Klemensą atleisti nuo š. m. vasario mėn. 1 d. iš eitų toje mokykloje pareigų ir nuo tos pačios dienos leisti joje dėstyti tikybą kun. STRAZDUI Vaclovui.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. Remiantis Ministro kabineto sausio 29 d. nutarimu Švietimo ministerijos tarnautojai svetimšaliai nuo vasario 1 d. tapo laisvai samdomais tarnautojai, mokant jiems nustatytą atlyginimą. Tarp kitų svetimšalių, t. y. neturėjusių Lietuvos pilietybės, minimi ir Ukmergės gimnazijos mokytojai Kosa Pranas ir Pietrekas Konradas bei Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytoja Eljašaitė Mina. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. vasaris. „Ukmergė. Gimnazijos direktoriaus K. Ambraziejaus ir kalbos bei literatūros mokytojo p. K. Meškausko pastangų dėka pavyko beveik kiekvieną šeštadienį suruošti gimnazijos salėje literatūros vakarus, ruošiamus pačių mokyklos mokinių. Į šiuos vakarus kviečiami ir vietos inteligentai, kur jie turi galimumo susipažinti su literatūros dalykais ir pasigėrėti mokinių nudirbtais darbais./ Ar negalėtų čia Ukmergė tarnauti pavyzdžiu ir mūsų gimnazijoms? Ar negera būtų greta mokinių kuopelių ruošiamų literatų susirinkimų ruošti ir tokios rūšies susirinkimus, kur būtų skaitomi mūsų literatūros kūriniai? Ar nepaskatintų jie didesnio mūsų mokinių skaičiaus susidomėti mūsų literatūra?“. (Vilniaus rytojus. – 1929.)

1929 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos šaulių būrys kasmet vasario 16 dienai leidžia šapirografuotą savo laikraštėlį „Skydas“. Šiais metais „Skydas“ išėjo 28 puslapių.“ (Trimitas. – 1929.)

1929 m. vasaris. Kariuomenės teismas Ukmergėje nagrinėjo šnipinėjimu Lenkijos naudai kaltinamų Kiediko, Kavaliuko, Miknevičiaus ir Vaitkevičiaus bylą. Šnipų grupės organizatorius buvo Kiedikas, 1927 m. spalio mėn. stojęs tarnauti lenkų žvalgybai ir veikęs Giedraičių – Joniškio apylinkėse. Jis turėjo suburti šnipų grupę, kuri turėjo teikti žinias apie Lietuvos kariuomenę, šaulius, policija, platinti proklamacijas. Teismas nuteisė Kiediką, Miknevičių ir Kavaliuką mirties bausme, bet atsižvelgdamas į tai, jog pastarieji „nusikalto dėl menko išsilavinimo ir svetimos įtakos veikiami“, sumažino jiems bausmę iki 15 ir 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Vaitkevičius nuteistas 7,5 metų kalėti. (Darbininkas. – 1929.)

1929 m. vasaris. „[...] Pereitų metų gruodžio mėn., prasidėjus šalčiams, [1 pėstininkų] pulko sporto aikštėj, sporto draugijos iniciatyva, įrengta čiuožykla. Čiuožyklą lanko pulko karininkai ir kareiviai nemokamai; piliečiai už mažą atlyginimą./ Šio mėn. 12 d. čiuožykloj įvyko maskaradas. Įdomiausiai maskei [kaukei]– juodas velniukas – buvo duotas prizas./ Prie čiuožyklos yra įrengta karuselė ir ledo kalnas, kur nemokantieji čiuožinėti gali ir taip maloniai sveikai laiką praleisti.“ (Karys. – 1929.)
    
Kovas
1929 m. kovas. Ukmergėje kviečių centneris [50 kg] kainavo 29 litus, rugių – 24, miežių – 24, avižų – 19. (Vienybė. – 1929.)

1929 m. kovas. Leonardas Dalangauskas, Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojas paskirtas suvalstybintos Plungės „Saulės“ gimnazijos direktoriumi. (Rytas. – 1929-03-19. – Nr. 64. – P. 3.)

1929 m. kovas. „Lietuvių Mokytojų Tautininkų d-ro J. Basanavičiaus vardo Sąjungos Kauno Liaudies Universitetui leisti įsteigti ir laikyti savo lėšomis Šiaulių ir Ukmergės skyrius. Skyrių vedėjų pareigas leisti eiti: Šiaulių – GREIMUI Juliui, Ukmergės – MEŠKAUSKUI Kostui.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Š. m. kovo mėn. 11 dieną, Ukmergėje įvyko Ukmergės apskr. policijos nuovadų viršininkų suvažiavimas. Suvažiavimo tikslas buvo: aptarti aktualius klausimus, nušviesti kaip atlikti darbą vietose ir nustatyti darbuotės vienodumą. Į suvažiavimą atvyko visi nuovadų viršininkai. Suvažiavimą vedė ir jame pirmininkavo policijos vadas p. B. Svilas. Jame atsilankė ir davė tarnybinius nurodymus miesto ir apskrities viršininkas p. J. Raščius. [...]“ (Policija. – 1929.)

1929 m. kovo 16 d. įregistruota Ukmergės gydytojų draugija. Draugijos tikslai – “prisidėti prie draugijos narių medicinos mokslo tobulinimosi, medicinos žinių populiarizacija, pakėlimas sanitarijos ir sveikatos stovio gyventojų tarpe, gydytojų profesionalių reikalų gynimas, etikos taisyklių saugojimas”. Draugijos steigėjai: gydytojai - R. Labutis,  Urbanavičius,  A. Šliūpaitė,  Ch. Rachmielis, B. Paikinas. Draugijos valdybos nariai (1929 m.): Raimundas.Labutis (pirmininkas),  Icikas Rozenbaumas (vicepirmininkas), Abraomas Karlinskas (iždininkas), Juozas Bortkevičius (sekretorius). Remiantis įstatais, draugijos nariai galėjo būti: tikrieji, garbės ir aukotojai. Tikraisiais nariais galėjo būti tik gydytojai. Kiti nariai galėjo būti ir ne gydytojai, bet tik vyresni negu 21 m. amžiaus. (CVIA.)

1929 m. „Ukmergės gimnazijos šaulių būrys kovo 17 d. rikiuotėje, su perrišta gedulo kaspinu būrio vėliava, nužygiavo į bažnyčią, kur buvo už a. a. Valdą Putvinskį pamaldos. Gimn. kapelionas kun. Mačys pasakė apie velionį jausmingą žodį. Tos dienos būrio susirinkime šaulys Dlugauskas laikė apie velionį paskaitą.“ (Trimitas. – 1929.)

1929 m. „[...] Kovo mėn. 20 d. [1 pėstininkų pulko] 2 batalione p. Narbutas skaitė paskaitą apie bitininkystę ir sodininkystę./ Teko girdėti, kad viršininkų pastangomis yra sustatyta laikyti kareiviams iš žemės ūkio srovės paskaitų programa ir tam tikslui yra pakviesti Ukmergės agronomai bei žemės ūkio šakų specialistai./ P. Narbutas sodininkystės ir bitininkystės paskaitą baigė per 3 valandas [...]. Lauksime toliau minėtos programos vykdymo.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. „[...] kovo mėn. 21 d. Ukmergės apskr. veterinarijos gydytojas p. Ambraziejus 2 bataliono kareiviams laikė paskaitą./ Paskaitoje supažindino karius su gyvulių užkrečiamosiomis ligomis, gyvulių šėrimu, priežiūra ir arklių kaustymu. Be to, trumpai paaiškino apie sparnuočių ligas. [...] Buvo papasakota kaip kovoti su gyvulių užkrečiamomis ligomis ir, prie ko einama vyriausybės, kad turėtų sveikus gyvulius./ Visi šitie dalykai vaizdžiai buvo nupasakoti ir, žinoma, nemaža davė naudos kareiviams, kurie daugumoj gyvena prie ūkių ir turi nusimanyti apie gyvulius./ Paskaitą laikė 2 ½ valandos. Kituose batalionuose ši pakaita buvo skaityta kitu laiku./ Kovo 22 d. Ukmergės apskr. agronomas p. Jecevičius laikė 2 bataliono kariams paskaitą apie žemės ūkio dirbimą. [...]“ (Karys. – 1929.)

1929 m. kovo 27 d., dalyvaujant 25 tarybos nariams iš 37-ių, įvyko miesto tarybos posėdis. Pagal frakcijų susitarimus, jog „šiems metams turi būti renkamas tarybos pirmininkas iš lietuvių frakcijos, o pavaduotojas iš žydų frakcijos“, įvyko tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai. Slaptu balsavimu pirmininku išrinktas lietuvių frakcijos atstovas Charžauskas, o pavaduotoju – Slonimskas iš žydų frakcijos. Kadangi savivaldybių departamentas, tvirtindamas savivaldybės biudžetą, 10 proc. sumažino išlaidas skirtas burmistro, valdybos narių, savivaldybės tarnautojų ir vyr. gaisrininko atlyginimams, savivaldybės taryba surado papildomų pajamų šaltinių 8942 Lt sumai ir tokiai pat sumai padidino savivaldybės išlaidas: savivaldybės išlaikymui – 1131 Lt; valdybos raštinei – 3653 Lt; gaisrininkų išlaikymui – 216 Lt, švietimo reikalams – 2373 Lt ir kitoms išlaidoms – 700 Lt. Tokiu būdu galutinis Ukmergės miesto savivaldybės biudžetas 1929 metams – 324896 Lt. Tarybos revizijos komisija pateikė ataskaitą apie krikščionių ir žydų prieglaudas, iš kurių paaiškėjo, kad abi prieglaudos gaudamos tokio pat dydžio subsidijas tvarkosi skirtingai [iš konteksto atrodo, jog prasčiau tvarkėsi krikščionių prieglauda]. Revizijos komisija pasiūlė krikščionių prieglaudai padidinti subsidiją, tačiau kilus diskusijoms nuspręsta, jog kitam posėdžiui valdyba turi paruošti pasiūlymus kaip reorganizuoti krikščionių prieglaudą. Priimtas privalomas įstatymas dėl „vežėjybos reikalų“. Įsakymas apibrėžė kaip turi atrodyti, dirbti ir kitaip tvarkytis vežėjų amatu besiverčiantys asmenys. Taryba paskyrė 500 litų nukentėjusiems nuo nederliaus Šiaurės Lietuvos gyventojams. (Savivaldybė. – 1929.)
    
Balandis
1929 m. balandis. Ukmergėje kviečių centneris [50 kg] kainavo 31 litą, rugių – 27, miežių – 27, avižų – 24. (Vienybė. – 1929.)

1929 m. Ukmergės gimnazijos mokytojas kun. Mačys Pranas nuo balandžio 1 d. iki mokslo metų pabaigos patvirtintas gimnazijos vicedirektoriumi. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Ukmergė. Balandžio 8 d. buvo toks atsitikimas. Atvykęs į Ukmergę vienas pilietis nuėjo pavakarieniauti į vieną klubą. Ten rado žymius Ukmergės valdininkus. Pamatę nepažįstamąjį bevalgantį, valdininkai pristojo ir visaip įkalbinėjo su jais gerti. Bet užpultajam atsisakius gerokai jį apdaužė. Valdininkai buvo tiek girti, jog nė patys nebesuvokė, ką daro. Dėl įvykio vedamas tardymas.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. „Ukmergė. Balandžio mėn. nesenai įvyko Ukmergės „Pavasario“ kuopos didelis visuotinas narių susirinkimas./ Susirinkime kun. Strazdas laikė įdomią paskaitą apie valios auklėjimą. Einamuose reikaluose nutarta įsigyti naują kuopos vėliavą./ Po to, susirinkime buvo padeklamuota keletas eilėraščių, p. Biržio juokingas monologas ir žinomos Ukmergės pavasarininkų veikėjos choristės p. p. Jurkevičiūtė, Aukštuolytė ir kit. padainavo duetą.“ (Pavasaris. – 1929.)
    
Gegužė
1929 m. gegužės 4-5 d. Ukmergėje buvo suruošti net trys vakarai su vaidinimais. Gegužės 4 d. lenkų gimnazijoje buvo vaidinamas 1 dalies farsas lenkų kalba – „Demokloso kalavijas“. Ukmergės skautai surengė didelį vakarą-koncertą kurio metu buvo parodyta 3 dalių pjesė „Būties sonata“. Pjesės autorius ir vienas iš spektaklio aktorių – „jaunutis gimnazistas“, „vienas pačių Vilkmergiečių skautų“. „Pjesė vaizduoja vieno girtuoklio-menininko skurdų likimą ir jo išgelbėjimą. Be skautiškos tendencijos „Būties Sonata“ turi daug ir gilių brangių minčių. [...] pirmo veiksmo pabaigoje daug publikos verkė“. Spektaklyje vaidino Vl. Dūda, M. Jakaitė, R. Danilevičiūtė, A. Šimėnaitė ir kt. Gegužės 5 d. Ukmergės pavasarininkai parodė „Genovaitę“. „Nors šis spektaklis publikos turėjo gana daug, bet menišku atžvilgiu negalima laikyti nusisekusiu [...]. Pati „Genovaitė“ yra jau nudėvėtas dalykas, bet ir jį galima buvo gerai suvaidinti, tuo labiau, kad ir gauti iš L.V. Operos kostiumai ir dekoracijos buvo visai geros. Bet vis dėlto silpnai vaidino Genovaitė, Sigitas ir veik visi kiti.“ (Diena. – 1929.); „Ukmergė. Nors priešingi gaivalai gana trukdė, bet „Pavasario“ Rajono Valdyba visa kliūtis pergalėjo ir gegužės 5 d. buvo vakaras surengta labai gražiai. Veikalas „Genovaitė“  suvaidintas vykusiai. Tas pats veikalas buvo pastatytas L. D. K. Gedimino pulkui. Juknevičiaus vedamas choras padainavo keletą dainelių.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. „Ukmergė. Gegužės 20, t. y. Sekminių antrąją dieną valstybinės gimn. visų klasių mokiniams buvo pirmoji karinio apmokymo pamoka. Kadangi karinis apmokymas įvestas visose valdžios gimnazijose, tai ar jis reikalingas, ar ne – netenka kalbėti, bet kad Ukmergės gimnazijoje mokytojų tarybos nustatytos dvi valandos minėtam apmokymui kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 1 val., kaip tik per pamaldas, tai  keistai atrodo: tėvai eina į bažnyčias, į pamaldas, o tų pačių katalikų tėvų vaikai žygiuoja į aikštę mokytis rikiuotės, juk pas mus net įstatymu pravesta sekmadienį švęsti. Antra, mokiniams Dievo nustatyta poilsio diena atimta, jiems, turbūt, jos ir nereikia. Be to, mokiniai iš kaimo, pradžiuvus keliams šventadieniais aplankydavo savo tėvus, kas pėsčias, kas dviračiu, vienam toks reikalas, kitam kitoks, o dabar, įvedus pačiam vidurdieny pamokas, visus sekmadienius yra priversti tupėti mieste ir žiūrėti tų dviejų valandų.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. „Gegužės 27 d. [1 pėstininkų] pulko pirmoji futbolo komanda žaidė su „Tauro“ pirma komanda. Kadangi šiais metais pulkas rungtynių dar neturėjo, todėl daugumas manė, kad rezultatai bus liūdni. Pirmam kėliny žaidimas ėjo lygiomis. Tik kažkodėl „Tauras“ darė daug kornerių [kampinių] ir vieną pendelį [11 metrų baudinį], kurį pulkas gražiai išnaudojo. Kėlinys baigėsi 1:0 pulko naudai. Antrą kėlinį „Tauras“ pradėjo labai energingai ir iš pradžios spaudė pulką. Viduryje kėlinio pulkui įmušė golą. Toliau žaidimas išsilygino. Pulko komanda pradėjo labai gražiai kombinuoti. Rungtynės baigėsi 1:1./ Pirmo kėlinio pradžioje buvo sustabdytas žaidimas ir atsistojimu pagerbtas (publikos ir žaidėjų) a. a. kpt. Pranas Gudynas.“ (Karys. – 1929.)
    
Birželis
1929 m. birželis. „[...] šiomis dienomis laike priėmimo Ukmergės policijos nuovadoje paskutinis interesantas peršovė iš revolverio policijos viršininką Linkevičių ir pasislėpė./ Įtariama, kad tai plečkaitininkų darbas./ Polic. virš. Linkevičius kitą dieną apskrities ligoninėje miręs.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1929.)

1929 m. birželis. Suėjo 10 metų kai policijoje tarnauja Juozas Žukauskas – Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas. 1919 m. birželio 12 d. jis buvo paskirtas Ukmergės apskr. vyresniuoju policininku, o 1923 m. liepos 1 d. paaukštintas į nuovados viršininko padėjėjus. (Policija. – 1929.)

1929 m. birželis. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Kursai. Kiekvieną dieną pulko sporto aikštėje liktiniams puskarininkiams ir viršiloms surengti trumpalaikiai kūno lavinimo kursai. Kursus lanko, kaipo žiūrovai, visi pulko karininkai ir pulko vadas./ Supažindinama su parengtu naujuoju gimnastikos statutu. Kursų vedėjas vyr. leit. Rugys./ Paskaitos. Birželio m. 16 d. pulko kapelionas kun. Balandis I bataliono ir mokomosios kuopos kareiviams laikė paskaitą tema „Kaip privalo elgtis karys kareivinėse, draugystėj ir viešoj vietoj“./ Birželio m. 16 d. mjr. Šlepetys II bataliono kareiviams laikė paskaitą tema „1 pėst. pulko ir Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorija“./ Futbolas. Birželio m. 15 d. pulko sporto aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp I p. p. ir Ukmergės „Makabi“ antrųjų komandų./ Rungtynės baigėsi 2:0 pulko naudai.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. birželis. „1. L. K. M. S-gos [Lietuvių katalikų mokytojų sąjungos] skyriaus veikla patenkinama. Išrinkta nauja valdyba:  kun. Mačys – pirm., mok. Blusys – sekr. ir Savukynas – kasin.; revizoriais mok. Baniūnas ir Banzaitis./ 2. Blaivybės biuras, perimtas kun. Strazdo, rodo ypatingo gyvumo./ Birželio mėn. 16 d. šaukiamas skyrių valdybų atstovų suvažiavimas./ Biuras yra nutaręs iškilmingai minėti blaivybės savaitę š. m. 24 d. Kovarske ir Pašilėje, o 29 d. Ukmergėj./ 3. Per. mok. inspektoriai su mokytojais darbą varo į priekį. Birželio mėn. 29 d. I rajono mokytojai rengia sporto ir dainų šventę,  kuri būsianti labai įdomi. Po šventės žada atidaryti rankų darbų parodą, o kitą dieną bus konferencija./ II raj. prieš atostogas šaukia Širvintose konferenciją ir jos metu rengia rankų darbų parodą./ 4. Pavasarininkų rajone smarkiai varomas darbas pirmyn. Yra nutarę aplankyti visus skyrius./ 5. Birželio 2 d. įvyko Blaivybės draugijos steigiamasis susirinkimas. Paskaitą „Alkoholio žala“ skaitė P. Strazdas. Narių prisirašė 45./ Į valdybą išrinkta: kun. V. Strazdas, mok. Savukynas ir Šlaitytė.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. „[...] Birželio 23 d. pulko aikštėje įvyko sporto gegužinė. Gegužinės programa buvo gana plati, būtent: 1) Prietaisų gimnastika, 2) Piramidės prie prietaisų, 3) Piramidės be prietaisų, 4) Figūrinis dviračių važinėjimas, 5) Fakyro numeriai, 6) Lietuviškas Patas ir Patašonas, 7) Akrobatikos numeriai, 8) Sunkumų kilnojimas, 9) Įvairūs fokusai. Nors prietaisų gimnastikoje dalyvavo beveik vieni naujokai, bet gimnastika pavyko labai gerai, ypatingai prie lygiagrečių. Iš kitų programos punktų įdomiausi buvo fakyro numeriai. Juos atliko vyr. pusk. Žemaitis. Numeriai tokie: 1) Mėtė ir kilojo 20-jų pūdų svarstį, 2) Atsigulė ant sudaužytų bonkų stiklų, ant krūtinės uždėjo 12 pūdų svarumo akmenį ir atsistojo du vyrai, o trečias akmenį daužė su kūju, 3) Ant tų pačių stiklų basom kojom šoko polką, 4) Per rankos ir kaklo raumenis pervėrė virbalus. Visi jo numeriai stebino žiūrėtojus. Įdomiausia, kad tokie aštrūs stiklai ir nuogų pečių nesužeidė. Publika surimtėjo, bet lietuviško Pato ir Patašono šposai vėl ją  pralinksmino./ Visą laiką aikštėje veikė prizinis šaudymas šratais. Sąlygos labai sunkios. Atstumas 15 metrų. Taikinėlis I prizui 6 centm., II per. 9 cntm., III per. 12 cntm. Visiems prizams išmušti po 58 akis [taškus]. I prizas – montekristas [mažo kalibro šautuvas], II prizas – revolveris, III prizas – getrai./ Vakare šaulių sode buvo kinas ir šokiai. Visi atsilankiusieji išėjo patenkinti. Gegužinė surengta vyr. ltn. Rugio ir Kuzmicko rupesniu.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. birželis. „Kaip Vilkmergės žydai lietuvius konkuruoja/ 1928 m. vasarą Vilkmergės lietuviai, žinodami, kad Kaune yra įsteigtas Lietuvių vilnonės manufaktūros fabrikas, vadinamas „Drobe“, kuris išdirba gerą, stiprią ir gražią medžiagą, pradėjo ieškot po manufaktūros krautuves „Drobės“ fabriko dirbinių. Pasirodo, kad Ukmergėj jos visai nelaikoma. Jie suprato, jog dėl to „Drobės“ išdirbinių nelaikoma, kad to fabriko akcininkai visi yra lietuviai, o Vilkmergės manufaktūrininkai [audiniais prekiaujantys prekybininkai] – tik kitataučiai./ Todėl pasitarę vienas prekybininkas ir siuvėjas išsiperka II rūšies patentą ir, susidėję po pora tūkstančių, parveža tik „Drobės“ fabriko dirbinių ir, susikrovę Šaltenio popierių krautuvėj, nustato kainas be užprašymo ir be derybų, imdami tik 10 proc. uždarbio. Ima pardavinėti./ Buvo pradėta prekiauti po Šv. Petro [birželio 29 d.]. Visą tą pusmetį prekiauta labai gerai, nors ir su  mažu kapitalu. Padaryta gera apyvarta. Buvo sumetimo prekes laikyt ir toliau./ 1929 m. vėl išpirktas patentas, nors ir per brangus, atsižvelgiant į manufaktūros kiekį./ Paprekiavus dar porą mėnesių, kitų metų pradžioj, taip gerai ėjusi prekyba visai sustojo. Kompanijonai suka, laužo sau galvas ir nežino kas atsitiko, niekaip negali suprasti priežasties; deda visas pastangas, priima dar vieną kompanijoną, padidina kapitalą, padaugina prekių – ir vis veltui. Galiausiai ima teirautis žydų krautuvėse, ar neatpigo užsieninė manufaktūra. Pasirodo, kad kainos kokios buvo, tokios ir tebėra, bet paaiškėja kita priežastis: beveik visos žydų manufaktūros krautuvės užverstos „Drobės“ fabriko manufaktūra, kuri parduodama pora litų pigiau negu kaštuoja [fabrike]. Mes manėme, kad tokią šunybę padarė fabrikas, žydams parduodamas pigiau negu mums. Žinoma, mums tokiomis sąlygomis, išlaikius konkurenciją vienerius metus, pridėjus kelis šimtus litų, teko prekybą nutraukti. Žydai, prekiaudami ir užsienine manufaktūra ir gerai uždirbdami, galėjo vienerius  metus ir pridėt [savo pinigų, prekiaujant pigiau savikainos] „Drobės“ fabriko manufaktūrai./ Gal jiems ir nereikėdavo pridėti, nes pardavę [drabužio] viršų pigiau, už pamušalą ir kitokius priedus imdavo dvigubai brangiau, o pirkėjas net nesiderėdavo, nes manydavo, kad jei viršų pirko pigiau, tai, turbūt, ir viskas pigiau. Tokiu būdu uždirbdami kitataučiai suvarė lietuvius į ožio ragą. Dabar jiems niekas nekliudo, todėl dabar ir vėl „Drobės“ dirbinių nebegalima gauti, o jei ir randi kur, tai jie dvigubai brangesni./ Vaidevutis.“ (Verslas. – 1932.)

1929 m.  vasarą Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytoja Bliudžiūtė Emilija baigė Lietuvos universiteto matematikos – gamtos fakulteto biologijos skyrių, o tos pačios gimnazijos mokytoja Albina Dumbrienė–Gervaitė – universiteto humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Tuo remiantis joms suteiktos aukštesnės, vienuoliktos, tarnybinės kategorijos. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

Liepa    
1929 m. liepos 1 d. Ukmergės gimnazijos mokytojai: Bunikis Antanas, Meškauskas Kostas, Masiliūnaitė Elžbieta, Piešina Aleksandras, Masiliūnaitė Kotryna ir Strimaitytė Agota pervesti į laisvai samdomų mokytojų statusą [t. y. mokytojai tapo nebe etatiniais gimnazijos mokytojais, tai susiję su reikiamo mokslo cenzo neįgijimu]. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. liepos 1 d. Ukmergės žydų realinės gimnazijos mokytojai: Biliūnas Antanas, Ziskindaitė Reizė ir Berzonas Aleksandras tapo, kaip neįgiję reikiamo mokslo cenzo, laisvai samdomais mokytojais; A. Berzonas paliktas gimnazijoje (kaip turintis etatą mokytojas) iki 1930 m. liepos 1 d. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. liepos 7 d. Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės draugijos centro valdyba surengė šaudymo varžybas [kur jos vyko - straipsnyje nepaminėta]. Varžybose dalyvavo 23 šauliai iš visos Lietuvos. Pagrindinės varžytuvės vyko dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įsteigto prizo – didelės sidabro taurės, kuris buvo įsteigtas su sąlyga, jog skyrius, tris metus iš eilės laimėjęs šią taurę, tampa jos savininku. Kadangi jau du metus pamečiui šią taurę buvo iškovojęs Ukmergės skyrius, jis tapo realiu pretendentu laimėti prizą visam laikui. Ukmergės skyriui atstovaujantis prisiekęs advokatas Boleslovas Dirmantas, po atkaklios kovos, pataikęs į 48 taikinius iš 60-ies, užėmė pirmąją vietą ir laimėjo garbingą prizą. Antrąją vietą užėmė Kauno skyriaus šaulys, trečiąją – Marijampolės. B. Dirmantas panašiose varžybose Ukmergę atstovavo jau trečius metus, prieš jį 2 metus varžybose dalyvavo Vytautas Mantvila, o iki jo - dr. H. Urbanavičius. Sėkmingai B. Dirmantas šaudė ir kitose varžybų rungtyse: varžantis dėl draugijos valdybos prizų jis buvo antras, pataikęs į 25 taikinius iš 30-ies, o kovojant dėl S. Muškato ir A. Gutmano ginklų parduotuvių įsteigtų prizų – medžioklinių šautuvų, vieną iš jų jis laimėjo, pataikęs „6 gražius dupletus iš 10“. Varžybos vyko „nuo 1 v. po pietų iki 7½ v. vakaro“, „kartais didžiausiam lietui lyjant“. (Lietuvos aidas. – 1929.)

1929 m. liepos 7 d. 1 pėstininkų pulko kapelionas kun. Balandis ir vyr. ltn. Rugys, gavę pulko vado leidimą, sušaukė liktinių susirinkimą, kuriame ragino aktyviau rašyti korespondencijas apie pulko gyvenimą į kariškių spaudą („Karį“). Nutarta, kad iš kiekvieno bataliono bus kviečiama po 2 savanorius rašyti apie pulko gyvenimą, o kiekvieną šeštadienį bus daromi korespondentų susirinkimai, kur parengta medžiaga bus peržiūrėta, atrinkta ir išsiųsta „Kariui“. Norinčių būti korespondentais atsirado gana daug. [...] Liepos 13 d. žydų našlaičių namų salėj karių trupė, vadovaujama plk. ltn. Braziulevičiaus vaidino kareiviams „Beauštanti aušrelė“ ir „Augila – Nebrendyla“. Belaukiant atvykstančios trupės „kareivių nuobodumui pašalinti atsirado keletas naujokų, kurie scenoje parodė keletą fakyriškų numerių, pašoko kazoką ir padainavo. Skanaus juoko sudarė kazoko šokėjai.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. „Ukmergė. Liepos 7 d. „Pavasario“ kuopa minėjo savo metinę šventę, kuri prasidėjo pamaldomis ir pamokslu. Didelis jaunuolių būrys tą dieną iš ryto priėjo išpažinties ir priėmė Komuniją./ Paskui vyko iškilmingas susirinkimas, kurį atidarė rajono ir kuopos pirmininkas kun. J. Povilaitis, pakviesdamas garbės prezidiuman kap. Mačį, kun. Strazdą ir Gaižutį; į prezidiumą susirinkimui vesti pirmin. stud. Baltenį ir sekretorę mok. Augustinaitę./ Per šventę apie 50 kuopos kandidatų perkelti į tikruosius narius, kurie akivaizdoje visų atliko iškilmingus pažadus – priesaiką./ Kun. Mačys laikė įdomią paskaitą – Religinis tikslas katal. jaunimo; jis savo paskaitoje ypatingai pažymėjo nekaltybės, skaistybės, draugiškumo ir klusnumo reikšmę./ Likusioji susirinkimo dalis – meno dalykai – buvo įdomiausia.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. liepą Ukmergėje, Kęstučio a. atidarytas laikraščių kioskas. (Lietuvos aidas. – 1929.)

1929 m. „Ukmergėj liepos mėn. 19 d. policijos valdininkas pastebėjo nepažįstama žmogų bevagiant. Sušuko jam „rankas aukštyn“ ir du sykius šovė į orą. Vagiui nepaklausius ir pasileidus bėgti šovė į jį ir sunkiai sužeidė. Vagis pasirodė esąs Ukmergės gyventojas Juozas Civilis. Jis padėtas ligoninėn.“ (Lietuvos ūkininkas. – 1929.)

1929 m. „Liepos mėn., po ilgų atostogų poilsio įvyko Ukmergėje L. K. M. [Lietuvos Katalikių Moterų] Draugijos Ukmergės skyriaus nepaprastas didelis moterų susirinkimas, kuriame dalyvavo per 300 asmenų./ Susirinkime p. mok. U. Augustinaitė laikė įdomią paskaitą „Moterys ir organizacija". Po paskaitos moterų susiorganizavimo ir skyriaus veikimo reikalu kalbėjo kun. Povilaitis, mok. p. Škadauskienė ir p. J. Baltenis. Po to, išrinkta nauja skyriaus valdyba, apsvarstyti einamieji reikalai ir apie 80 įstojo skyriun naujų narių-moterų./ Susirinkimas baigtas pakeltoje nuotaikoje, ir greitu laiku nutarta sušaukti sekantį susirinkimą.“ (Moteris. – 1929.)

1929 m. liepa. „Šiais metais Ukmergėje prasidėjo intensyvus karių kapų tvarkymo darbas. Kapų tvarkymu uoliai rūpinasi 1 p. kapelionas kun. Balandis. Kiekvienas kapas jau apdėtas žaliomis velėnomis, takeliai išbarstyti smėliu ir t.t., tik dar trūksta kryžių.“ (Trimitas. – 1929.)

1929 m. „Liepos 27 ir 28 d. Ukmergėj įvyko futbolo rungtynės 1 pėst. pulko su civilėmis komandomis: „Makabi“ II km. Ir „Tauro“ I km. Abi rungtynes laimėjo pulkas: pirmąsias 7:1 rezultatu ir antrąsias 2:1.“ (Trimitas. – 1929.)

Rugpjūtis
1929 m. „Ukmergės apskr. I rajono pradžios mokyklų inspektorių KLIŪČIŲ Adomą tarnybos reikalu nukelti į Ukmergės gimnaziją mokytoju, o Ukmergės gimnazijos mokytoją DLUGAUSKĄ Antaną tarnybos reikalu nukelti Ukmergės apskr. I rajono pradžios mokyklų inspektoriumi, abu nuo š. m. rugpjūčio mėn. 1 d.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės pradinės mokyklos Nr. 6 vedėjas Tadas Adamčikas, kaip neįgijęs iki tos datos reikiamo mokytojo cenzo, buvo atleistas iš pareigų. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. Ukmergės valstybinės gimnazijos mokytojas Vitkauskas Stasys, kaip neturintis reikiamo mokytojo cenzo, nuo rugpjūčio 1 d. atleistas iš pareigų. (Švietimo darbo priedas. – 1929.);
1929 m. Gimnazijos mokytojas Kliūčius Adomas, jo prašymu, nuo rugpjūčio 1 d. paskirtas Širvintų vidurinės mokyklos direktoriumi. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės amatų vidurinės mokyklos laisvai samdomi mokytojai Bronius Strazdas ir Petras Lašinskas, bei laisvai samdomas amatų mokyklos dirbtuvių vedėjas Žiugžda Juozas atleisti iš pareigų; baigęs „Valašskė Mezifiči valstybinę medžio apdirbimo mokyklą“ Babeckis Petras paskirtas amatų mokyklos laisvai samdomu meistru – dirbtuvės vedėju, o baigęs „Torino geležies apdirbimo mokyklą“ Zareckas Jurgis – amatų vidurinės mokyklos laisvai samdomu šaltkalvystės „meisteriu“; Alytaus gimnazijos mokytojas Rudzikas Kazys, jo prašymu, paskirtas Ukmergės amatų vidurinės mokyklos laisvai samdomu mokytoju nuo rugpjūčio 1 d. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Rugpjūčio mėn. 4 d. įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp 1 pėst. pulko ir Ukmergės „Sveikatos“ pirmųjų komandų (anksčiau buvusio „Tauro“)./ Rungtynės buvo įdomios ir gyvos, nes „Sveikata“ sudaryta iš geresnių Ukmergės žaidėjų. „Sveikata“ pradėjo rungtynes tikėdamasi laimėti. Pulkas žaidė gerai ir visą laiką spaudė „Sveikatą“. Pirmas puslaikis baigėsi 1:0 pulko naudai; antrame puslaiky „Sveikata“ nori atsirevanšuoti, bet veltui: pulkas kerta paeiliui tris golus. „Sveikata“ ginasi. Baigiant rungtynes „Sveikatos“ žaidėjas prasiveržia ir kerta golą, kuris nukrypsta pro vartų šoną į autą. Čia teisėjas nepastebėjo ir užskaitė jį golu. Tuo būdu rungtynės baigėsi 4:1 pulko naudai.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. „Tautos šventė. Rugpjūčio 14 d. 18 val. [1 pėstininkų] pulkas, šaulių ir kitų organizacijų atstovai su vainikais, pulko orkestro vedami, nuėjo į parapijos kapines pasimelsti už žuvusius Nepriklausomybės kare karius ir šaulius. Pulko kapelionas, atlaikęs pamaldas, pasakė pritaikintą toms iškilmėms pamokslą ir pulkas bei organizacijos sudėjo prie paminklo vainikus. Pulkas uždėjo du vainikus: vieną karininkai,  kitą liktiniai./ 15 d. iš  pat ryto miestas pasipuošė vėliavomis, portretais, kilimais ir t. t. 10 val. pulkas ir kitos organizacijos su savo vėliavomis atėjo parapijos bažnyčion. Po pamaldų visi išsirikiavo Kęstučio aikštėje. Pulko vadas pasakė prakalbą ir paprašė sušukti valio už Tautos Vadą, Vyriausybės Galvą, vyriausybę  ir kariuomenę. Vėliau apskrities viršininkas pasveikino kariuomenę, šaulius ir organizacijas apskrities ir karių savanorių vardu. Be to, įteikė D. L. K. Gedimino ordinus pasižymėjusiems Lietuvos veikėjams: p. Steikūnui ir policininkui Kaupui. Dar kalbėjo miesto burmistras p. Kuzma ir valstybinės gimnazijos mokytojas p. Meškauskas. Po prakalbų vietos šaulių choras sugiedojo Tautos himną ir „Mes be Vilniaus nenurimsim“./ Pulkas ir organizacijos praėjo pro viršininkus iškilmės maršu ir tuomi iškilmės buvo baigtos./ Vakare miestas buvo iliuminuotas./ Kadangi ramovėj daromas remontas, tai  karininkai surengė „Šveicarų“ slėny šeimynišką gegužinę, o liktiniai puskarininkiai gražiai papuoštame savo klube šokius.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. Zarasų apskrities Rudaminos pradžios mokyklos vedėjas Kazys Gudas nuo rugpjūčio 15 d. paskirtas Ukmergės apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi. Buvęs inspektorius Jonas Jurkūnas nuo tos pačios dienos perkeltas į Panevėžio apskrities Gelažių pradinę mokyklą vedėju. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Pulko šventė. Rugpjūčio mėn. 25 d. [1 pėstininkų] pulkas minėjo 11-tųjų savo gyvavimo metų šventę. 8 val. suvedė į aikštę visų tikybų karius, kurie buvo nuvesti į savo maldos namus priesaikai. Katalikų tikybos kariams priesaika buvo aikštėje. 10 val. visas pulkas susirikiavo aikštėje pamaldoms ir 10 val. 30 min., atvykus gen. št. pulk. Gerulaičiui, kuris atstovavo vyriausybę, lydimam kitų aukštų karininkų, prasidėjo pamaldos. Pamaldų metu grojo pulko orkestras ir giedojo III bat. kareivių choras. Pamaldų metu iš Kauno atvyko Italų žurnalistai, lydimi mūsų žurnalistų. Tuojau po pamaldų įvyko naujokų karių priesaika. Gen. št. pulk. Gerulaitis pasveikino pulką vyriausybės vardu ir už J. E. Valstybės Prezidentą ir minist. pirmininką buvo sušukta tris kart valio. Dar kalbėjo gen. leit. Tamašauskas ir pulko vadas./ Po iškilmių buvo iškilmingi pietūs. Visi svečiai išsiskirstė prie kiekvienos kuopos po keletą ir bendrai su kareiviais pietavo (atskiro stalo svečiams nebuvo). Pietų metu Italų žurnalistas (ats. kapitonas) itališkai pasveikino publiką ir palinkėjo ilgiausių metų J. E. Valstybės Prezidentui A. Smetonai, prof. Voldemarui, vyriausybei, kariuomenei ir pulkui. Jo kalbą gen. št. pulk. Skorupskis paaiškino lietuviškai./ Papietavę su kareiviais, visi svečiai išvyko į karininkų ramovę. Baigiantis pietums, pasirodė debesys ir pradėjo lyti. Lijo iki pat vakaro ir viską sutrukdė. Tik apie 15 val. mokomoji kuopa parodė įvairias piramides, sakalų gimnastikos numerius ir t. t. Krašto apsaugos ministerio dovaną įteikė ilgiausiai pasidarbavusiam sporto šakoje vyr. pusk. Simanavičiui./ Vakare pulko  karininkų ramovėje svečiai dalyvavo suruoštame raute.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. rugpjūčio 27 ir 31 d. vyko miesto savivaldybės tarybos posėdis. Taryba patvirtino valdybos paruoštą planą išparceliuoti Gružų lauko rajone 35 sklypus, Šlapių vietovėje – 15 sklypų ir teritorijoje prie žydų kapinių – 19 sklypų. Taryba pavedė valdybai viešų varžytinių būdu išparceliuoti šiuos sklypus bei nustatė pardavimo sąlygas – Gružų ir Šlapių rajonuose kaina už vieną hektarą - 3000 lt., o prie žydų kapinių – 1000 Lt. Perkantieji už sklypus gali sumokėti per 6 metus, pradžioje 25 proc., o likusią sumą per 5 metus lygiomis dalimis su 10 proc. palūkanų. Taryba pritarė valdybos pasiūlymui įrengti Kauno gatvėje priešgaisrinį baseiną ir „bokštą gėrimo reikalams“ panaudojant tam čia esančius šaltinius, kurių vandenį ištyrus paaiškėjo, kad jis yra geros kokybės. Valdybai pavesta parengti šių įrengimų projektą ir reikiamų išlaidų sąmatą. Taryba apsvarstė keletą skundų ir prašymų sumažinti mokesčius bei paskyrė 1-am pėstininkų pulkui 500 litų „kareivių pietums pagerinti“, nes pulkas kaip tik tomis dienomis minėjo 11-asias įkūrimo metines. (Savivaldybė. – 1929.)

1929 m. „Rugpjūčio 31 d. pulko aikštėje įvyko draugiškos futbolo rungtynės tarp 1 p. p. ir 5 p. p., kurios baigėsi 5:2 1 p. p. naudai. Abi komandos lošė gana gražiai ir matyti, kad turi gerą techniką./ [...] Šių metų pulko sporto diena buvo numatyta suruošti per pulko šventę, t. y. rugpjūčio mėn. 25 d., bet lietui sutrukdžius buvo atidėta iki rugsėjo 1 d./ 15 val. prasidėjo sportas. Svečių prisirinko gana daug. Pagal programą buvo atlikta: 7 klm. žygis, bėgimai: 100, 400, 800, 1500 ir 5000 mtr., šokiai į aukštį, į tolį ir su kartimi; disko ir granatos mėtymas; sakalų gimnastikos 3, 4, 5, 6 ir 7 pamok., sakalų gimnastikos 4, 6 ir 7 pamok. junginiai, 5 pamok. sakalų gimnastikos, išsivaikščiojimas, grupių ir judesio piramidės, čekoslovakų – sakalų gimnastika, penkiukių piramidės, grupinės piramidės, masinės piramidės ir tautinio turinio piramidės ir iliustravimas. Ypač visiems patiko tautinio turinio piramidės, kurios atvaizdavo Gedimino kalną su bokštu, ir grojant orkestrui „Pirmyn, pirmyn!” bėgte atbėgo kareivių būrys pilnoje šarvuotėje ir bokšte iškėlė trispalvę vėliavą. [...] Pasibaigus sportui,  laimėjusiems sportininkams pulko vadas įteikė prizus.“ (Karys. – 1929.)

Rugsėjis
1929 m. rugsėjo 1 d. Ukmergės žydų „Šviesos“ gimnazijos mokytojų pareigas leista eiti: Chaimui Fridmanui, Izaokui Cvikui ir Izaokui Achromui. (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją DALANGAUSKĄ Leonardą tvirtinti tos gimnazijos vicedirektoriumi 1929/30 m. metams nuo š. m. rugsėjo 1 d.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)
1929 m. „Ukmergės lenkų gimnazijos mokytoją KOZLOVSKĮ Viktorą, direktoriaus prašymu, atleisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 1 d. iš eitųjų toje gimnazijoje pareigų.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Buv. Ukmergės valdžios gimnazijos mokytoją VITKAUSKĄ Stasį skirti nuo š. m. rugsėjo mėn. 10 d. vėl josios kūno kultūros mokytoju.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. „Rugsėjo 15 d. pulko sporto aikštėje įvyko futbolo rungtynės tarp 1 p. p. ir Kauno „IFK“ pirmųjų komandų./ Rungtynės buvo įdomios ir gyvos, nes „IFK“, žaidusi Kaune su a. l. komandomis ir nepralaimėjusi, atvyko pulkan išmėginti savo gabumus. Pirmas puslaikis baigėsi 0:0./ Antram puslaiky pulkas žaidimą paima savo iniciatyvon ir svečiams neleidžia prie pulko vartų  prieiti. Po 8 min. pulko dešinysis sparnas (Listopadskis) kirto smarkų smūgį – pirmą golą; po to seka antras  ir trečias. Svečiai, nebesitikėdami atsilyginti, pradeda tik gintis. Rungtynės baigėsi 3:0 pulko naudai.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. „Ukmergės amatų vidurinės mokyklos laisvai samdomą mokytoją KULVIETĮ Eugenijų atleisti nuo š. m. rugsėjo mėn. 15 d. iš eitųjų toje mokykloje pareigų.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

Spalis
1929 m. „KUPSTIENEI Olgai leisti nuo š. m. spalių mėn. 1 d. iki 1930 m. rugpjūčio mėn. 1 d. eiti Ukmergės lenkų gimnazijos kūno kultūros mokytojos pareigas.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. spalis. „Ukmergės valdžios gimnazijos moksleivių šaulių būrys vėl atgijo. Jau buvo visuotinas narių susirinkimas, rikiuotės pamokos ir šaudymai šratais. Būrio valdyba ir vadas pasiliko tie patys. Rugsėjo 24-27 d. d. būrys dalyvavo manevruose. Būrio narių padaugėjo.“ (Trimitas. – 1929.)

1929 m. spalis. „Ukmergės bažnyčioje vis dar nesimažina lenkizmas. Evangelija skaitoma kas sekmadienį, gegužinės pamaldos, rožančius, laikomos kuo iškilmingiausiai./ Parapija grynai lietuviška. Mieste, tiesa yra, bet jų jau, ypač šiandien, visai nebežymu ir tik laikosi lenkai šovinistai – ištautėję. Visi moka gražiausiai lietuviškai./ Visa parap. prašė ir prašo, kad jau laikas būtų lenkų k. iš bažnyčios pašalinti, tačiau jų prašymas neišklausytas./ Be reikalo laukiama panašių triukšmų, kaip jau yra įvykę kitose parapijose.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. spalis. „Ukmergė. Iki šiol bažnyčioje buvo laikomos kai kurios pamaldos ir lenkiškai, nors visi žmonės be išimties lietuviškai moka kalbėti. Daugumai gyventojų, nemokant lenkiškai, pamaldos lenkų kalba sudarė sunkumų. Jie padavė prašymą klebonui, kad pamaldos lenkų kalba būtų panaikintos. Pasitaręs su Arkivyskupu, klebonas parapijiečių prašymą patenkino. Parapijiečiai dėkingi gerb. klebonui, kad po ilgų ginčų lietuvių kalba lietuviškoj parapijoj pagaliau įgavo priderančias teises.“ (Mūsų laikraštis. – 1929.)

1929 m. spalis. Savaitraščio „Šaltinis“ spalio 26 d. numeryje išspausdinta Ukmergės Marijonų vienuolyno sodo šiltnamio ir jį tvarkančio sodininko, brolio Kazimiero Speciaus nuotrauka. (Šaltinis. – 1929.)

Lapkritis
1929 m. „Lapkričio 3 d. Ukmergėje iš rajono suvažiavo konferencijon pavasarininkų atstovai. Nors lijo keletą dienų prieš tai ir konferencijos dieną iš ryto, tačiau suvažiavo per 300 pavasarininkų. Didžiausia Ukmergės „Aido“ salė buvo pilnutėlė, nei praeiti nebuvo galima. Rajone yra 23 kuopos. Kai kurios jų turi po keletą kuopelių. Geriausiai veikia, taip iš pranešimų atrodė, Deltuvos, Lyduokių, Kurklių, Ukmergės kuopos, kitos gerai; kai kurios kuopos turi ligi 300 narių./ Daugumas nusiskundė sąlygomis, kurios ne nuo pavasarininkų pareina. Kaimo jaunuoliai ir jaunuolės patys pranešimus darė ir gale meniškąją dalį atliko. Meno dalyje pažymėtinas vienos pavasarininkės eilėraštis apie Šaukuvą, kur ji apdainuoja to kaimo grožybes ir žmones./ Konferencijai vadovavo studentai Baltenis ir Povilaitis, sekretore buvo stud. Sereikytė, p-lė Laučkaitė ir stud. A. Kuzmickas. Centro valdybos atstovas p. K. Berulis skaitė paskaitą „Mūsų pareigos“. Konferencija pasiuntė sveikinimo telegramą savo mylimam ganytojui arkivyskupui Skvireckui, p. Resp. Prezidentui ir kan. Dogeliui./ Konferencijos narių ūpas puikus. Po pamaldų susirinkę išsėdėjo salėje be pertraukos septynias valandas. Konferencija išreiškė užuojauta visiems nukentėjusiems ir dar keletą nutarimų padarė. Į naują rajono valdybą išrinkta daug pasidarbavęs rajono vadas kun. Povilaitis, nuolatinis rajono iždininkas, p-lė Dūdaitė, kun. J. Ruckis, stud. Baltenis ir p. Masiulis.“ (Rytas. – 1929.)

1929 m. „[...] lapkričio 4 ir 5 dienomis Ukmergėje įvyko Kat. Veik. Centro kursai. Lapkričio 4 dieną 10 val. rytą buvo moterų posėdis. Jame dalyvavo virš 50 dalyvių suvažiavusių iš įvairių Ukmergės apskričio vietų, daugumoj veiklios pavasarininkės. Stud. A. Lukošiūtė skaitė tikrai įdomią paskaitą apie reikalą moterims susiorganizuoti, apie Katalikių moterų tikslus, uždavinius ir darbus./ Pasirodo, kad Ukmergės apskrity Liet. Katalikių Draugijos maža skyrių. Galima tikėtis, kad po šio posėdžio jų skaičius padidės ir Ukmergės  padangėj Katalikių Moterų veikimas sustiprės.“ (Moteris. – 1929.); „[...] Po rajoninės „Pavasario“ konferencijos, lapkr. 4 ir 5 d. čia įvyko kursai: K. V. C. kaimų įgaliotiniams ir kit. kat. organizacijų nariams. Kursuose dalyvavo visų K. V. C. Ukmergės apylinkės skyrių atstovai./ Kursų programa [buvo] bendro ir specialesnio pobūdžio: „Organizacijos ir jų ideologijos“, Kat. Veik. Centro uždaviniai“, „Kaimo įgaliotinių pareigos“, „Spaudos platinimas“, „Blaivybės reikalai Lietuvoje“, „Moterų organizacijos uždaviniai“, „Raštinės knygų vedimas“ ir kit./ Kursuose paskaitas skaitė: kun. St. Telksnys, kun. V. Strazdas, p. O. Labanauskaitė, p. Lukošytė, J. Povilaitis. Tokie kursai turėtų įvykti ir kitose apylinkėse, tuomet sėkmingiau plėstųsi katalikų veikimo darbai.“ (Mūsų laikraštis. – 1929.)

1929 m. „Lapkričio mėn. 9 d. Ukmergės „Aido“ salėje pulko liktin. puskarininkių scenos mėgėjų kuopelė suvaidino kareiviams 2 komedijas: „Iš geros širdies“ ir „Nutrūko“./ Suvaidino pusėtinai. Pasitaikė keletas klaidų įeinant ir išeinant. Tai įvyko dėl kai kurių trūkumų, pav. neturėjo scenarijaus ir keletas artistų dalyvavo tik pirmą  kartą scenoje. Bet, neatsižvelgiant į tai, kareiviai gardžiai prisijuokę ir patenkinti grįžo į kareivines./ Vakaro išlaidas sutiko padengti pulko švietimo vadovas kapelionas kun. Balandis./ Kalėdoms mėgėjai ruošiasi pastatyti ką nors rimtesnio.“ (Karys. – 1929.)

1929 m. lapkritis. „Ukmergės apygardos darbo inspektorius Alb. Čėsna perkeltas į Alytų, o į jo vietą perkeltas iš Alytaus inspektorius K. Česnavičius.“ (Mūsų laikraštis. – 1929.)

„1929 m. lapkričio m. 23 d. 1 pėst. pulko kap. Ciūnio Petro Ukmergės m., Inteligentų klube iš jo kišeniaus pavogtas revolveris šių žymių: belgiškas „Nacional“ 773668, klbr. 6,35. [...]“ (Kriminalinės Policijos Žinios. – 1931.)

1929 m. lapkritis. „Paskutiniuoju laiku L. K. Moterų  Dr-jos Ukmergės skyrius sukruto. 1929 m. lapkričio mėn. 25 d. buvo sušauktas labai skaitlingas susirinkimas, kuriame išrinkta valdyba: pirmininkė p. Balandienė, vice-pirm. p. Zavadskaitė, sekretorė p. K. Gernytė, kasininkė p. Palubinskienė ir valdybos narys p. Montvilienė. Susirinkimai nutarta daryti kas mėnuo. Susirinkimuose buvo laikytos šios paskaitos: „Moters doros svarba ir reikšmė gyvenime", „Moters vaidmuo šeimoje ir gyvenime", „Moterų organizacijos" ir „Moteris-auklėtoja". Skyrių aplankė Centro Valdybos atstovė p. A. Lukošiūtė. Kun. Strazdo rūpesčiu ir L. K. Moterų Dr-jos darbu buvo surengtos Ukmergės kaliniams 180 žmonių Kūčios. Skyriui dirbti daug padeda kun. Povilaitis ir kun. Strazdas. Skyrius jiems už paramą ir darbus labai dėkingas. Centro V-bai numačius, Dr-jos reikalams nuo kiekvieno nario, po 50 ct. aukų, Skyriaus valdyba aukas jau prisiuntė Centrui. (Tai pirmas skyrius. Kitiems skyriams—pavyzdys Red.).” (Moteris. – 1930.)

Gruodis
1929 m. gruodis. „Ukmergės stalių amato vidurinės mokyklos vedėjui GĖGŽNAI Juozui š.m. įsakymu B/Nr. 72 duotąjį terminą vidurinės mokyklos mokytojo cenzui įsigyti pratęsti iki 1930 m. liepos 1 d.“ (Švietimo darbo priedas. – 1929.)

1929 m. gruodis. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Juozas Rugenius minėjo 10 metų tarnybos policijoje sutartį. Nuo 1919-05-10 iki 1920-08-15 jis dirbo Ukmergės apskrities viršininko įstaigos raštvedžiu, iki 1926-01-06 Ukmergės nuovados viršininku, nuo 1926-02-05 iki 1926-09-04 – nuovados viršininkų Salake, Zarasų apskrityje, o nuo 1926 m. lapkričio 26 d. paaukštintas į Ukmergės apskr. nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1929.)

1929 m. „Vietos valdžios gimnazijos šaulių būrys gruodžio 1 d. pravedė Ukmergės miesto gatvėse viešą rinkliavą Ukmergės šaulių rinktinei. Nors ir blogas buvo oras, surinkta 204 litai 56 centai. Daugiausia pasidarbavusiems rinkliavai šaul. Pieslekaitei St. ir Šimėnui Kl. nutarta užprenumeruoti ištisiems 1930 met. po 1 egz. „Trimito“.“ (Trimitas. – 1929.)

1929 m. „Gruodžio mėn. 17 d. 1 bataliono, mokomos, ūkio kuopų ir visų komandų kareiviams laikė paskaitą kapitonas Lapinskas. Tarė: šiandieną sukako jau treji metai nuo tos dienos, kai mūsų valstybės vairas atiduotas į tikrų tėvynės sūnų rankas – pirmajam tautos kūrėjui Valstybės Prezidentui A. Smetonai./ Tada visa tauta lengviau atsiduso ir buvo dėkinga krašto ginkluotai pajėgai, kuri ėjo jos priešaky. Todėl gruodžio mėnesio 17 dienos įvykiuose kariuomenė parodė drausmingą ir sąžiningą pareigų ėjimą./ Pasitikėjimas viršininkais, drausmė, sąžiningumas ir vienybė su mumis – mes visur laimėsime./ 15 val. Ukmergės „Našlaičių namų“ salėje, pulko liktinių puskarininkių scenos mėgėjų kuopelė, gruodžio 17 dienai paminėti, suvaidino: 1) „Amžiam dienojant“ ir 2) „Nepriklausomybės kovų aukuras“. Susirinko dauguma pulko karininkų su pulko vadu priešaky ir kareiviai. Prieš vaidinimą kapitonas Rugys suglaustai atpasakojo veikalų reikšmę ir eigą. Veiklai tikrai jaudino kareivio sielą ir skiepijo jaunuoliams pasiryžimo dvasią. Vaidinimas pavyko gerai, tenka palinkėti, kad daugiau būtų panašių vaidinimų. Čia daug prisidėjo pulko kapelionas kun. Balandis ir kapitonas Rugys.“ (Karys. – 1930.)

1929 m. „1 p. D. L. K. Gedimino pulkas. Gruodžio mėn. 24 d. kuopose ir komandose parengti stalai, apdėti kūčių valgiais ir vynu ir papuoštos eglaitės. 17 val. susirenka prie kuopų ir komandų karininkai. Po 18 val. pulko vadas, kapeliono ir adjutanto lydimas, apėjo visas kuopas ir komandas, sveikindamas savo  karius. Pulko vadas ir visi viršininkai, pasidalinę su kariais plotkelėmis, sėda už bendro stalo. Pulko vadas, išvykdamas, palinkėjo kitas kūčias valgyti sostinėje Vilniuje ir priminė, kad pasitikėjimas savo viršininkais, drausmė ir vienybė yra su mumis, nes mes stovime tėvynės sargyboje. Dauguma karių kuopose bendrai nusifotografavo./ Gruodžio 25 d. liktinių puskarininkių klube surengtas šokių vakaras. Gražus dalykas, kad puskarininkiai mažai šoka moderniškus šokius, bet daugiausia myli tautiškus šokius ir žaidimus.“ (Karys. – 1930.)

1929 m. „[...] Gruodžio mėn. 30 d. 15 val. Ukmergės „Našlaičių namų“ salėje karių teatro trupė vaidino kariams M. Petrausko trijų veiksmų operetę „Kunigaikštis“. Susirinko dauguma pulko karininkų ir keletas pulko ponių ir kareiviai./ Vaidinimas visiems patiko.“ (Karys. – 1930.)

1929 m. „1 pėst. D. L. K. Gedimino pulkas. Gruodžio mėn. 30 d. liktinių puskarininkių klube įvyko liktinių puskarininkių susirinkimas, pirmininkaujant valdybos pirmininkui kpt. Listopadskiui. Išrinko 1930 m. valdybą, revizijos komisiją ir Ukmergės įgulos taupomosios skolinamosios kasos valdybą ir šiaip aptarta daug įvairių reikalų. Į valdybą išrinkti nariais: virš. J. Stelionis, virš. J. Akstinavičius ir san. virš. J. Žvirblis; kandidatais: virš. I. Jukėnas ir virš. T. Korolkovas. Revizijos komisijon: virš. J. Jokubaitis, virš. A. Gricius ir vyr. pusk. J. Čimbaras; kandidatais: vyr. pusk. J. Nėsavas ir vyr. pusk. J. Tumas. Taup. skol. kasos valdybos nariai: virš. J. Akstinavičius, virš. J. Stelionis ir vyr. pusk. J. Čimbaras; kandidatais: virš. J. Jokubaitis ir vyr. pusk. K. Vadžisius./ Kasoje yra 81 narys. Nuosavų i ndėlių spalių mėn. 1 d. buvo 11651 lt. 20 ct.; sausio mėn. 1 d. liko 7977 lt. 47 ct.“ (Karys. – 1930.)

1929 m. „[...] Gruodžio mėn. 31 d. liktiniai puskarininkiai savo klube surengė bendrą 1930 D. L. K. Vytauto metų sutikimą. Klubo patalpose buvo papuošti stalai, apdėti užkandžiu ir vynu. Tam reikalui kiekvienas liktinis įmokėjo po 10 litų. 18 val. susirinko visi liktiniai su šeimomis ir svečiais. Iki 23 val. 30 min. klube buvo šokiai ir žaislai. 24 val., susėdę visi už paruoštų stalų, laukė atvykstant pulko vado. 00 val. 15 min. atvyko pulko vadas pulk. Dundulis, lydimas liktinių puskar. klubo pirmininko kpt. Listopadskio ir pulko adjutanto kpt. Karevičiaus. Pulko vadas, sveikindamas su naujais metais, pasakė ilgą kalbą, kurios kelis žodžius čia pabrėšiu: „Malonu man sveikinti jus naujais 1930 D. L. K. Vytauto metais, nes tie metai mums rodo, kad prieš 500 metų gyveno didvyris, kuris mokėjo pastatyti Lietuvą, su kuria skaitėsi visos valstybės ir drebėjo prieš jos galybę. Todėl mes šiais Vytauto metais ruoškimės, įsigykime kuo daugiau karo žinių, mokykitės. Didysis karas parodė, kad ne dauguma laimi, bet dvasia, pasiryžimas ir tėvynės meilė. Eikime Vytauto keliais! Mūsų sostinė Vilnius, mūsų šefo Gedimino kapas laukia mūs. Tada mes tik pailsėsim, kada ant Gedimino kalno iškelsime savo trispalvę vėliavą.“ Po pulko vado kalbos liktinis viršila Stelionis visų vardu padėkojo pulko vadui už sveikinimą ir apsilankymą sutikti naujus metus. Pulko vadas išvykdamas dar pasakė gražią kalbą ir palinkėjo laimingų Vytauto Didžiojo metų./ Išvykus pulko vadui, daug kalbėjo iš liktinių puskarininkių ir svečių tarpo, sutikdami naujus metus. Salė skambėjo nuo griausmingų valio. Po užkandžių visi sveikinosi ir linkėjo vieni kitiems ilgiausių D. L. K. Vytauto metų. [...]“ (Karys. – 1930.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau