1934 m.

Sausis    
1934 m. „I. 9. Ukmergės m. 1 p. pulko kap. Davidovo, pavogtas valdiškas pistoletas „Mauser“, 481129 nr. 7,65 klbr. V. s. [Valstybės saugumo] ir krim. polic. Ukmergės apyg. v-kas [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)         

1934 m. sausio 14 d. prie dr. J. Basanavičiaus liaudies universiteto pradėjo veikti gimnazijos II-jų klasių kursai,  kuriuos lanko apie 30 žmonių, daugiausia jaunimo. Pamokos vyksta sekmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – į savaitę apie 10 pamokų. Mokestis - 2-4 Lt mėnesiui. (ABC. – 1934.)

1934 m. sausio 15 d. „inteligentų klube įvyko Klaipėdos atvadavimo 11 m. sukakties minėjimas. Prieš ir po J. Mačioko paskaitos gimnazijos choras padainavo Tautos Himną, Ei, pasauli ir kt. dainas.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausio 15 d. „Ukmergėje, Vytauto g. 49 atsidarė drabužių kirpimo ir siuvimo mokykla vedama kauniečio A. Čapliko.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausis. „Ukmergėje yra Vincento a Paulo dr-jos senelių ir vaikų prieglauda ir žydų prieglauda. Tačiau visų aprūpinti neįstengdavo. Pastaruoju metu įsisteigė „Krikščionių labdarybės draugija“. Draugijos tikslas šelpti visus krikščionis neturtėlius. Jau daugelis gauna iš draugijos nuolatines pašalpas. Registruojami visi elgetos ir jiems bus įsteigta prieglauda. Elgetauti nebus leidžiama./ Draugijos narių įsirašė per 100. Narių skaičius nuolat auga. Draugijos lėšos susidaro iš narių mokesčio, aukų ir savivaldybės pašalpų. L.T.S. Ukmergės skyrius prieš Kalėdų šventes aukojo draugijai 441,25 lt.“ (Lietuvos aidas. – 1934)

1934 m. sausis. „Šaulių moterų būrys Ukmergėje surengė sanitarinius kursus. Dėstė dr. Baltramiejūnaitė, dr. Bortkevičius, dr. Dumbrys ir dr. Patas. Kursus baigė per 50 asmenų ir gavo liudijimus.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. „Sausio mėn. 21 d. „Lyros“ salėje Jaunasis teatras pastatė „Dėdės Tomo lūšnelę“. Vaidinimas praėjo su dideliu pasisekimu.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausio mėn. „Šiomis dienomis Ukmergėj lankėsi Juozas Vaičkus ir čia laikė trys paskaitas apie pastatymą pirmos lietuviškos filmos – Kražių skerdynės. Ukmergiečiai entuziastiškai pritarė ir filmos pastatymui sumetė aukų, viso per 100 lt. Be to buvo įsteigtas filmos propagandai iš 17 asmenų komitetas.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausis. „Šauliais bendradarbiais užsirašė dar šie gydytojai: [...] Vilkmergėje: J. Bartkevičius, Ch. Rozenbaumas, Taujėnuose (Vilkm. apskr.) – R. Trumpauskas.[...]“ (Trimitas. – 1934.)

1934 m. sausis. „Įsikūrus Sporūtos komitetui, jaunuomenė labai susidomėjo įvairiomis sporto šakomis: pačiūžomis, stalo tenisu ir kt. Praėjusių metų pabaigoje, net buvo suruoštas stalo teniso turnyras, kuriame laimėjo vietinė valdžios gimnazija. Sportininkams – pačiūžininkams labai palankios sąlygos čiuožimui. Pulko čiuožykloje, kur griežia dažnai dūdų orkestras, mokestis vos 10 centų į dieną arba 2 litu į mėnesį.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausis. „Jau kurį laiką veikia [liaudies] universitetas. Skaitomos įvairiais klausimais paskaitos. Lektorių tarpe žymesni Ukmergės visuomenės veikėjai, kaip antai: p. Dumbrienė, p. Bukikis ir kiti.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausio mėn. „buvo apvogtas Ukmergės autobusų stoties bufetas. Dabar išaiškinta, kad vagystę įvykdė recidyvistas St. Karaliūnas ir mažametis J. Sipavičius. Abu buvo sulaikyti.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. sausis. „Šių metų miesto savivaldybos sąmatoje (sumoje Lt. 519 552) paskirta: socialinei globai – 31760 lt; švietimo reikalams – 31500 lt; miesto tvarkymui – 56640 lt; ugniagesybos reikalams – 35620 lt; kanalizacijos ir vandentiekio darbams – 210000 lt; vešiesiems darbams – 50100 litų.“  (ABC. – 1934.)

Vasaris    
1934 m. vasaris. „Nauju [1 pėstininkų pulko] ugniagesių komandos viršininku paskirtas ltn. Šukys, kuris paskiausiai savo komandai laiko įvairias tąja tema paskaitas, pertikrina įvairius įrankius ir dažnai atlieka įvairius praktiškus užsiėmimus. Ugniagesiais daugiausia yra likt. puskarininkiai. Iš viso ugniagesių komandoje yra per 78 ugniagesius.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergės mieste 1933 m. buvo 4 traktieriai ir 3 klubai. Šiems 1934 metams liko 3 traktieriai su 1 klubu,  kuris pastaruoju metu silpnai verčiasi.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. „Vasario 3 d. Ukmergėje šaukiamas atsargos karininkų susirinkimas tikslu steigti Ukmergėje ir provincijoj ats. karininkų sąjungos skyrių. Tam reikalui visi ats. karininkai gyvai pritaria./ Taip pat susiorganizavo žydų tautybės kariai, dalyvavę kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės, ir įsteigė savo skyrių. Sausio pabaigoj bus visuotinis susirinkimas, kur bus išrinkti vald. organai ir aptarti kai kurie reikalai.“ (Karys. – 1934.); „[...] Vasario 3 d. Ukmergėje buvo apskr. atsargos karininkų suvažiavimas įsteigti s-gos skyriui. Suvažiavimą atidarė Ukmergės burmistras ats. pulk. Rėklaitis. Į prezidiumą išrinkta ats. pulk. leit. Antanas Paškevičius – pirmininku ir ats. jaun. leitenantas Pranas Kūlys – sekretorium. Ats. pulk. Rėklaitis plačiai nušvietė atsargos karininkų s-gos tikslus ir uždavinius. Į skyrių įsirašė per 40 ats. karininkų. Į valdybą išrinkti: ats. pulk. Rėklaitis, ats. pulk. leit. Paškevičius, ats. jaun. leit Svilas. Į rev. k-ją išrinkti: ats. leit. Jakučiūnas, ats. j. leit Cibulskis ir ats. j. l. Kūlys. Į garbės teismą: ats. pulk. Plentas, ats. maj. Bunikis, ats. maj. dr. Abromavičius. Suvažiavimas telegramomis pasveikino Respublikos Prezidentą ir krašto apsaugos ministerį.“ (Trimitas. – 1934.)

1934 m. „II. 3 d. kaukių vakaras įvyko JSO klube ir II. 4 d. 1 p. pulko čiuožykloje. Čiuožykloje du vyrukai pasirodė „Adomo“ kostiumais (tik su trusikais) ir taip čiuožė apie 30 minučių.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. „Vasario 4 d. ligonių kasos patalpose įvyko Ukmergės apyg. ligonių kasos tarybos suvažiavimas. Nutarimai nežinomi, nes į suvažiavimą nebuvo leisti spaudos atstovai. Ir sekančią dieną taip pat nebuvo duota jokių informacijų.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. „UKMERGĖJE vasario 4 d. degė Ukmergės kalėjimas. Nuostoliai nedideli.“ (Ugniagesys. – 1934.)

1934 m. „Vasario 7 d. inteligentų klubo salėj buvo steigiamasis miesto šaulių moterų būrio susirinkimas. Kalbėjo rinkt. vadas kap. Kuzmickis, r-nės [rinktinės] mot. kom. p-kė Stosiūnienė ir moterų vadė K. Jankauskaitė. Narių jau yra apie 35.“ (Trimitas. – 1934.)

1934 m. sausis. „Paskutiniam miesto tarybos posėdy nutarta sumažinti imamą mokestį iki 1,50 lt. (buvo 2,50 lt.) už pjovimą miesto skerdykloje avių, veršių ir ožkų; už patalpas prekybai turguje iki 8 lt. mėnesiui (buvo  imama 10 lt.).“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Esančiam netoli Ukmergės Pivonijos  kurorte, sudegė vasarnamis. Priežastis – padegimas. Įtariamas pats savininkas A. Slonimskas, kuris buvo tuojau areštuotas ir tik padėjus užstatą – 20 tūkstančių litų, buvo  paleistas. Sudegęs vasarnamis buvo apdraustas 11000 litų.“ (ABC. – 1934.); „UKMERGĖ. Pivonijos kurorte, apie 3 klm. nuo Ukmergės, sudegė Slavinsko vasarnamis. Gaisras įvykęs 3 val. naktį. Vasarnamio padegime įtartas jo savininkas šiomis dienomis suimtas. Vasarnamis buvo apdraustas didelei pinigų sumai. Minėtas Slavinskas yra Ukmergės spaustuvės „Regina“ savininkas.“ (Ugniagesys. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergėje įsisteigė žydų karių, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, sąjungos skyrius. Steigiamajame susirinkime dalyvavo atstovas iš centro. Prieš susirinkimą gausus būrys žydų buv. karių, karo orkestro vedami, buvo nužygiavę prie paminklo žuvusiems dėl Lietuvos laisvės, pagerbė kautynėse kritusius ginklo draugus.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Šiomis dienomis įvyko miesto tarybos posėdis, išrinkta šiems metams kontrolės komisija iš tarybos narių: p. p. Radvilavičiaus, Meilaus  ir dr. Rachmielio. [...]“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Verslovininkų skyr. valdyba  susitarė su kai kuriais Ukmergės lietuviais advokatais ir gydytojais, kad sąjungos nariams bus daroma žymi nuolaida.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Netoli Ukmergės esančio Mūšos malūno savininkas žydas Joselis Tainavičius, kuriam apie 70 metų, šiomis dienomis perėjo į katalikų tikėjimą. Pernai panašiai pasielgus žydaitei Š. (kuri persikrikštijusi susituokė su lietuviu), vietos žydų tarpe sukėlė didelį triukšmą. Bet. J. T. krikštynos praėjo tyliai.“ (ABC. – 1934.) „Šiomis dienomis Ukmergės apylinkėje žydas Joselis Tainavičius perėjo į katalikų tikėjimą turėdamas 74 metus amžiaus norėdamas susituokti su katalike. Dabar jis vadinamas Juozas Tainavičius. Kaip teko patirti minimas pilietis buvo įsimylėjęs  savo samdinę su kuria turėjo įpėdinę, šioji gi dabar išaugusi – 19-20 m. amžiaus.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Likimas atstūmė man tokią prielankią valandą, kurioje pirmą  kartą teko atsidurti Ukmergėje. Na jau miestas ir gana. Balti mūrai, akmens sienos. Gėda prisipažinti, bet, kadangi į miestą jau patekau gerokai sutemus, paklydau.[...] Ieškoti priedelių vis tik reikia, kam gi kitam čia atvažiavau. [...] Einu ieškot knygyno. Stebiu gatvių parašus, kad sugrįžti atitikčiau. Žiūriu į vieną pusę, į kitą – jokio parašo. Įžiebiu degtuką, apžiūrinėju kertes – nėra. [...] Trys apdriskę ir po papirosą įsikandę vaikai mane klaidžiojantį išgelbėjo. Vedė, vedė per tokias balas, teko iš naujo batus prisemti.[...] Po gero apšildymo jis [„priedelius“] mane ištempė parodyti Ukmergę naktį. Girdi, čia tas, o čia tai inteligentų klubas. Užlipome laiptais. Ant stalo guli valgių-gėrimų sąrašas ir kainos. [...] už „karmanadą“ [karbonadą?] užrašyti 2 litu. [...] Negaliu nutylėti pagiežos neišliejęs, ir sakau padavėjai, kad pas mus Kaune, Šaulių S-goj karmenadas kaštuoja 80 centų, [...]. Padavėja užkėlė aukštyn antakį, mirktelėjo šeimininkei ir nusijuokė. Vadinasi aš durnas. Juk čia pats klubo vardas brangesnis, negu visa Kauno Šaulių Sąjunga./ Tai tam klube inteligentai pilkus žiemos vakarus ir leidžia. Skundžiasi man, kaip spaudos darbininkui, jog jie nekalti esą, kad turi girtuokliauti ir vakaras iš vakaro sistematiniai lošit preferansą iš vyno ar pinigų. Neturim kur pasidėti, sako. Meno neturim, neturim veikimo. Ačiū, kad atvažiavo Jaunasis Teatras su rimtu pastatymu, mus atgandino, o šiaip Kaunas mums grūdžia chalturkas ir mes pradėjom boikotuoti. Dauguma ukmergiečių apie rimtą teatrą net supratimo neturi./ Ir tikrai, prieš Jaunųjų Teatro žaidimą teko salėj girdėti gana juokingų pasikalbėjimų. Girdi, matysim Karpavičiaus operą. Matyt , žino, kad Karpavičius yra parašęs operą, bet nežino kokią, taigi radę „Dėdės Tomo lūšnelės“ programoj pažymėta, kad muzika Karpavičiaus, nutarė, kad tai jo opera.[...] Uždangai pakilus, išgirdo ką  kitą. Girdi,  kokia ta čia jo opera, kad tie šneka ir šneką, o dainų visai mažai. Turbūt, kad orkestro neatsivežė./ Taigi. Tai apie Ukmergę, apie Šventosios krantus, kurie vasarą briliantiniais auskarais nusisagsto.[...]“ (Sekmadienis. – 1934.)

1934 m. „Vasario 18 d. buvo [šaulių] kuopų būrių atstovų suvažiavimas. Suvažiaviman atsilankė s-gos karinio parengimo viršininkas pulk. leit. Kazitėnas. Nustatyta, kad šiais metais, dalyvaujant rinktinės vadui, kariškiems pratimams būrys būtų sušauktas ne mažiau kaip 6 valandoms./ Suvažiavimą pradėjo vald. vice-pirm. B. Stosiūnienė. Pagerbti Sąjungos įkūrėjas V. Putvinskis, transatlantiniai lakūnai Darius ir Girėnas ir žuvę ir mirę šauliai. Darbo  prezidiuman pakviesti šauliai apskr. virš. B. Stasiūnas – pirmininku  ir mokyklų inspekt. ats. jaun. leit. Per. Cibulskas – sekr. Suvažiavimą pasveikino 1 p. vadas pulk. Rėklaitis, sąjungos virš. atstovas pulk. leit. Kazitėnas, komen. pulk. Stapulionis, ats. maj. Bunikis – savanorių vardu, Almonaitis – taut. kom. vardu, Cibulskas – Basanavytiečių vardu, Pacevičius – V.V.S-gos ir „Rytų Lietuvos“ d-jos vardu, Tamošauskas – jaunaliet. vardu ir apskr. virš. Stasiūnas – apskrities administracijos vardu./ Apie rinktinės darbus pranešė rinktinės valdybos vice pirm. B. Stasiūnienė, ižd. Čekanavičius ir rinktinės vadas kap. Kuzmickas. Rinktinėje įsteigti 4 šaulių būriai: Zibalų, Bagaslaviškio, Laičių ir Ukmergės moterų. Be to, įsteigti 5 šaulių moterų skyriai: Siesikuose, Kavarske, Giedraičiuose, Širvintose ir Dubingiuose. Įsteigtos ugniagesių komandos: Vidiškiuose ir Musninkuose. Metuose priimta 231 narys. Rinktinės valdybon išrinkti: Stasiūnienė, ats. jaun. ltn. Cibulskas, Čekanavičius, Mockaitis ir Baltrušis. Kontrolės komisijon: Babušis, Kulys ir Maldutis. Garbės teismas paliko tas pats: apskr. viršininkas Stasiūnas, karo komendantas pulk. Stapulionis  ir taut. komit. pirm. inž. Mačiokas. Tartasi rinkt. namų statymo reikalu. Būriai pasižadėjo remti namų statybą. Suvažiavimas pasveikino Respublikos Prezidentą, krašto apsaugos ministerį, Šaulių S-gos vadovybę ir brolius vilniečius.“ (Trimitas. – 1934.)

1934 m. „Vasario 19 d. Ukmergėje įvyko apskr. žemės ūkio tarybos suvažiavimas, kuriame dalyvavo 44 nariai, agronomai, apskrities agronomas Krištolaitis ir kiti žemės ūkio specialistai. Be to iš Žemės Ūkio rūmų buvo atvykęs atstovas p. Zimkus. Suvažiavime buvo nuoširdžiai tartasi įvairiais opiais klausimais. [...]“ (Ūkininko patarėjas. – 1934.)
    
1934 m. vasaris. „Pastaruoju laiku Ukmergėje atsirado daug lošikų, lošiančių „juodą-raudoną“. Šie apgavikai savo lošimais ištuština kišenius atvažiavusiems į turgų piliečiams. Tokių atsitikimų Ukmergėje pasitaiko labai dažnai. Šiomis dienomis atvykęs iš provincijos į turgų vienas pilietis, pardavė arklį už 60 litų. Čia pat atsirado šmugelnikų agentai prikalbinėdami pilietį pamėginti savo laimę, prikalbėtas pilietis mėgindamas savo laimę pralošė visus pinigus ir grįžo į namus be cento.“ 1934 m. vasaris.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Skautams remti dr-jos Ukmergės skyrius yra padėjęs skautams įsigyti dviejų kambarių patalpą, pasiūdinti kai kuriems skautams uniformas, stovyklauti Kernavėje ir Palangoje ir t.t. Šiemet į valdybą išrinkti: pulk. M. Rėklaitis, mjr. Šurkus, mjr. Viršila ir amatų mokyklos vedėjas J. Gėgžna. Į revizijos komisiją išrinkti: ats. mjr. A. Bukikis, mokyt. E. Bliūdžiutė ir mokyt. Kosas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergės miesto savivaldybė paskyrė neturtingiems gimnazijos mokiniams šelpti 200 litų ir vidur. amatų mokyklos mokiniams 100 litų.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergėje vykusiame šaulių VI rinktinės būrių atstovų suvažiavime išklausius rinktinės valdybos ir revizijos komisijos pranešimų  ir apsvarsčius eilę aktualių klausimų, buvo  išrinkta nauja rinktinės valdyba: Br. Stosiūnienė, Pr. Cibulskas, Baltrušis, A. Čekanavičius ir Mockaitis. Revizijos Komisijon išrinkti: J. Bobušis, Kūlys ir Maldutis. Garbės teismas vienu balsu paliktas pernykštės sudėties: apskr. viršininkas B. Stosiūnas, karo komendantas plk. Stapulionis ir kelių rajono v-kas J. Mačiokas. [...]“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „VI rinktinės šaulių moterų komiteto pastangomis steigiamas motinai ir vaikui globoti dr-jos skyrius. Butą duos savivaldybė, o gydytoją paskirs sveikatos departamentas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. Vasario 22 d. paskirta naują Lietuvių tautiško jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Ukmergės rajono vadovybė: P. Cibulskas – rajono vadas, J. Staniukaitis – vado padėjėjas, St. Tamošauskas – sekretorius, St. Jarmolavičius – meno reikalų vedėjas, Vl. Šimonis – sporto vadas. (Jaunoji karta. – 1934.)

1934 m. vasaris. „VI rinktinės šaulių moterų komitetas steigia namų ruošos ir kulinarijos kursus ponioms. Kursams butą, kurą ir šviesą žada duoti Ukmergės miesto savivaldybė, o mokslo priemones ir instruktorių skirs žemės ūkio rūmai. Kursai truks 2  mėnesius. Prie kursų bus vieša valgykla.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „1 pėst. pulko ugniagesių komandos brandmajorą ltn. Statkevičių perkėlus į kitą pulką, jo vieton paskirtas j. ltn. Šukys. II-24 d. naujam brandmajorui vadovaujant įvyko aliarmo pavojus – tam už miesto buvo sukurtas didelis laužas.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 11,50; kviečiai – 16; miežiai – 9,50; bulvės – 3. Veršiukai (litų už 1 kg gyvo svorio) – 0,35; kiaulės lašininės (litų už gyvo svorio centnerį) – 48. Kilogramas nesūdyto sviesto – 3 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1934-02-24. – Nr. 8. – P. 6.)

1934 m. vasaris. „Ukmergės amatų mokykloje, vadovaujant mok. Rimoniui pradėjo veikti Sporūta. Prie sporūtos talkininkų  prisirašė beveik visi moksleiviai.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergėj esantieji du kinai „Modern“ ir „Lyra“ pradėjo konkuruoti sumažindami bilietų kainas iki 30 centų. Kaip teko girdėti, šie du kinai norėdami išvengti konkurencijos, nori susijungti.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Vietoj pabėgusio į Lenkiją M. Sinkevičiaus, Ukmergės gelž. stoties v-ku yra paskirtas p. L. Merkys.“ (ABC. – 1934.) „Pabėgęs iš Ukmergės, buv. geležinkelio stoties v-kas M. Senkevičius buvo pastebėtas Švenčionyse, save pavadinęs Vyžaičiu. Paskutinį  kartą M. Senkevičius buvo pastebėtas prie adm. linijos.“ (ABC. – 1934.) „Šiomis dienomis į Ukmergės kalėjimą buvo atgabentas buv. Ukmergės gelžk. stoties v-kas M. Sinkevičius, kuris, kaip žinoma, padaręs išeikvojimų pabėgo į okupuotą Lietuvą. Neseniai ten jis tapo suimtas ir  perduotas mūsų teisingumo organams. Girdi, M. Sinkevičius sako, būk ne jis vienas kaltas kasos  išeikvojime.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. „Vasario 26 d. iš Ukmergės arešto namų pabėgo politinis kal. Širmaitis [R. Šarmaitis?]. Jis dar neseniai buvo suimtas prie Zarasų. Dabar vyko tardymas.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. „II. 27 d. viešoji policija areštavo pilietę D., kuri kaltinama pasmaugus savo dukters naujagimį – mergaitę. Vedama kvota.“ (ABC. – 1934.)

1934  m. vasaris. „Kalbama, kad Ukmergės valdžios amatų mokyklos direk. J. Gėgžna perkeliamas į Panevėžį tom pačiom pareigom eiti. Jo vietą užims šaltkalvių skyriaus vedėjas Ig. Pacevičius.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Atvežtas amatų mokyklai malkas 150 mt. apsiėmė supjaustyti patys mokiniai, bus imama nuo metro po 150 cent.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Šiomis dienomis Ukmergės autobusų stoties benzino automate vienas šoferis pirko benziną, kurį patikrinęs rado, kad jis buvo sumaišytas su žibalu. Pranešta policijai, kuri tokio benzino rado keletą statinių. Vedama kvota.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Ukmergė. Įvykusiame eiliniame vietos verslininkų susirinkime dalyvavo ir darė savo pranešimus centro valdybos nariai inž. Steikūnas ir A. Rastenis. Buvo plačiai kalbėta apie antisemitizmo reikalus, o gerbiamieji atstovai įrodė, kad verslovininkai nėra antisemitai: „Mes kovojam dėl savo teisių – ekonominio įsitvirtinimo savo šaly – ir tą mes siekiam kultūringu būdu“. Teko sužinoti, kad netrukus įvyks skyriaus metinis susirinkimas.“ (Ūkininko patarėjas. – 1934.)

1934 m. vasaris. „Paskutiniu laiku iš vietos valdž. gimnazijos išstoja daug mokinių. Išstojimo priežastys įvairios. Kai kurie kvotimus laikys eksternais.“ (ABC. – 1934.)

Kovas
1934 m. kovas. „Iki šiol 1 pėst. pulko bibliotekos vedėju buvo švietimo vadovas kun. Keblaitis ir jo padėjėju buvo skiriamas vienas iš eilinių kareivių. Dabar pagal ūkio nuostatų knygą „Ū-1“ pulko vadas paskyrė vieną iš liktinių puskarininkių bibliotekoriaus pareigoms eiti. Kadangi kiekvienas kareivis bibliotekoje dirbdavo ne daugiau,  kaip 5-6 mėn., tuo būdu jis nespėdavo gerai susipažinti su savo pareigomis ir kasmet biblioteka likdavo ne visai pilnoj tvarkoj: knygos iš skaitytojų būdavo priimamos apdraskytos, suteptos, už sunaikintas knygas kaltininkai neatsilygindavo, įdomesnės knygos pas vieną skaitytoją išbūdavo keletą savaičių ir t. t. Dabar minimas puskarininkis paėmė visai kitą metodą: suteptos knygos, kiek galima, išvalomos, apdraskytos sutaisomos, kiekvieną knygą skaitytojas laiko pas save ne daugiau kaip 7 d. Knygų sąrašai skyriais po stiklu iškabinėti viešoje vietoje, turto knygos bus vedamos švariai ir gerai. Be to, pusk. bibliotekorius dažniau prižiūrės padėjėją ir darbas eis daug sklandžiau. Galima tikėtis,  kad senų knygų didelė dalis nebus panaikinamos, kaipo netinkamos – sudėvėtos.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. „Ukmergės vid. amatų mokyklos vedėjas Juozas Gėgžna nuo kovo 1 d. perkeltas į Panevėžio amatų mokyklą vedėju. Ukmergės amatų mokyklos vedėju paskirtas tos pačios mokyklos mokytojas Ignas Pacevičius.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. kovas. „Ukmergės miesto šaulių būrys išrinko naują valdybą, kuri pareigomis taip pasiskirstė: mokyt. J. Šuškevičius – pirmininku, mokyt. St. Jarmalavičius – sekretorium ir Stondžia – iždin.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. kovas. „Lietuvos taisyklingos medžioklės ir žūklės dr-jos Ukmergės skyriaus valdyba pareigomis pasiskirstė taip: pulk. M. Rėklaitis – pirmininku, dr. V. Ambrozevičius – vicepirm., ats. plk. Paškovičius – iždin., agr. A. Krištolaitis – sekret. ir advok. Dirmantas – nariu.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. kovas. „Ukmergės raj. tunto mokslo  ir propagandos dalies vedėjo mokyt. K. Pietreko iniciatyva, apie 15 ukmergiečių skautų susirašinėja su U. S. A. skautais. Susirašinėja angliškai. Toliau numatoma susirašinėti ir su kitų šalių skautais.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. kovas. „Nors Ukmergėje yra dvi ligoninės, bet ir tos perpildytos ligoniais. Šiomis dienomis, dėl vietos stokos, atvežtus ligonius nebepriėmė.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. kovas. „Praėjusiais metais amatų mokyklos mokiniams, už darbą dirbtuvėse, buvo skiriama 40 % nuo gryno pelno. Š. m. bus skiriama 50%, premijos bus išmokamos mokslo metams pasibaigus.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. kovas. „Kadangi Ukmergėje yra įvesta kanalizacija, tai norintiems statyti namus arčiau centro, miesto savivaldybė reikalauja kartu įvesti ir kanalizaciją. Tuomi apsunkina tokiais krizės metais namų statybą.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. kovo 8 d. Jaunosios Lietuvos Ukmergės skyrius surengė mitingą „Lietuvos pajūrio ir Klaipėdos klausimais“. Mitingas vyko Kęstučio a. prie paminklo „Lituania Restituta“. Prieš mitingą grojo pučiamųjų instrumentų orkestras. Į mitingą susirinko apie 200 žmonių, jame kalbėjo tautininkų atstovai Pacevičius ir Cibulskis. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Kovo 11 d. įvyko pirmoji L. K. Moterų Dr-jos Ukmergės rajono konferencija./ Konferencija pradėta giesme „Marija, Marija". P-nia Montvilienė atidarė konferenciją, pakviesdama į garbės prezidiumą kan. Špokevičių ir kan. Bylą./ Paskaitą „Draugijos uždaviniai" skaitė p. A. Sereikytė./ Iš skyrių valdybų, kurių dalyvavo 7 atstovės, pranešimų paaiškėjo, kad geriausiai veikia Gelvonių, Kurklių, Deltuvos skyriai./ Į Rajono Valdybą išrinkta: p. p. Strazdienė, Drąsutienė, Žukauskienė. Į Revizijos Komisiją — p. p. Danilevičienė, Kubilienė, Tolačkienė.” (Moteris. – 1934-04. - Nr. 4. – P. 64.)

1934 m. kovas. „Ukmergės miesto burmistras pulk. Rėklaitis savivaldybės vardu susitarė su siaurųjų geležinkelių direkcija suskaldyti 540 kb. mtr. akmens ir išgrįsti 3200 ktv. mtr. savivaldybės medžiaga [viešųjų darbų būdu?]. Už supranizavimą [?] žemės darbų siaurųjų geležinkelių valdyba mokės po 20 centų už 1 ktv. mtr. ir už išgrindimą 2,91 lt. ktv. m./ Darbus burmistras sutarė baigti ligi š. m. liepos mėn. 1 d.“ (Savivaldybė. – 1934.)

1934 m. kovas. „Išvykus policijai gaudyti arkliavagių, žmonės peštis pradėjo/  Ukmergė. Ties Buršteino stalių dirbtuvėmis miestietis ūkininką taip primušė, kad tą turėjo be sąmonės nugabenti ligoninėn./ Vėliau už upės Smėliuose kortomis belošdami susipyko ir išėję gatvėje pradėjo muštis. Pro šalį beeinančio kareivio ištraukę durtuvą vieną smarkiai sužalojo./ Dar įvyko Vienuolyno g-vėj ties [Žemės ūkio?] draugija ir Deltuvos g-vėj muštynės. Tai vis per vieną dieną. Ukmergiečiai stebisi senai matę tiek muštynių./ Mat ką reiškia kai policija išvyksta iš miestelio.“ (Mūsų laikraštis. – 1934.)
    
Balandis
1934 m. „Kriminalinės policijos/ valdininkas J. Jasinevičius nuo balandžio mėn. 1 d. atleistas iš tarnybos.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandžio 1 d. Ukmergės šaulių ugniagesių komanda priimta į Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungą. (Ugniagesys. – 1934.)

1934 m. balandis. „Atėjus pavasariui mieste atsirado daug šunų. Bijoma, kad neatsirastų pasiutusių. Todėl policininkai rytais pradėjo juos šaudyti.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Kanalizacijos ir vandentiekio/ tolimesni darbai prasidės tuojau po Velykų. Šiems darbams šių metų miesto savivaldybės sąmatoje paskirta 110,000 litų. Prie darbų dirba apie 100 darbininkų.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Subruzdo Ukmergės laisvamaniai./ Pastaruoju laiku Ukmergės mieste ir jo apylinkėse smarkiai pradėjo daugėti laisvamanių, ar tiksliau pasakius atsipalaidavusių nuo rutualizmo žmonių kiekis. Tas reiškinys labai nepatiko visiems klebonams ir jų šalininkams./ Todėl šiais metais „bedieviais“ susirūpinimas buvo labai didelis. Dėl ryšių su tuom sekusių užgauliojimų, Ukmergės laisvamaniai neteko kantrybės ir pasiryžo susiorganizuoti į vieną tvirtą branduolį, kad po to galėtų tinkamai atsispirti visiems, kas puola.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Kirpyklų darbininkai/ jau ir anksčiau buvo nepavydėtinoj padėty. Tačiau dabar žymiai pablogėjus laikams, kad daugumas pradėjo skustis namie, jų padėtis liko tiesiog nepakenčiama. Dabar daugumas savininkų laiko vietoje darbininkų mokinius, kurie dirba vos už porą litų mėnesiui. Kaip matyti iš pasikalbėjimų, dabar daugumas savininkų visai mažai tekreipia dėmesio į darbininko sugebėjimą tinkamai atlikti darbą, jie žiūri, kad tik būtų pigiau.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandžio 4 d. Ukmergės apskrities viršininkas iškilmingai įteikė Žūstančių Gelbėjimo Kryžių policininkui Stasiui Simanavičiui ir vienuolikmečiui Broniui Kalibatui, kurie 1933 m. liepos 11 d. išgelbėjo skęstanti Šventojoje dešimtmetį Jokūbą Gaurilą. (Policija. – 1934.)

1934 m. balandžio 8 d. įvyko Lietuvos darbininkų ir tarnautojų suvienytos profesinės sąjungos Ukmergės skyriaus susirinkimas. „Centro atstovas p. Paulauskas“ skaitė pranešimą apie pasaulinę krizę ir dabartinę darbininkų padėti. Buvo išrinkta nauja valdyba, revizijos komisija, aptarti kiti klausimai. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Patikrino lengvuosius vežikus./ Šiomis dienomis, dalyvaujant miesto sa-bės ir policijos atstovams, buvo patikrinti vietos lengvųjų vežikų ratai. Beveik visiems įsakyta savo ratus atremontuoti. Lengvųjų vežikų Ukmergėj yra apie 10-12.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Balandžio mėn. 12 d. Ukmergės apyl. teisėjas sprendė paskutinį kartą bylą, kurioje buvo kaltinami kun. St. Yla, klier. Ed. Semaška, p. Martinka ir kt. 1931 m. vykusiame Pašilės (Ukmergės ap.) pavasarininkų kongrese sukėlę triukšmą prieš policiją. Tačiau kaltinamieji, nežiūrint kad byla tesėsi tris metus, teisėjo buvo išteisinti. Pasirodė, kad ši byla, valstybei sudariusi bereikalingų išlaidų, kilo per vieno žmogaus – p. Alfonso Žalio melagingą keršto tikslu įskundimą. Pageidautina, kad policija iškeltų bylą tokiems skundikams, kurie nesigėdi daryti neteisingos priesaikos ir pačiai policijai ir teismo organams sudaryti daug nemalonumų.“ (Mūsų laikraštis. – 1934.)

1934 m. balandis. „Miesto centras/ modernėja. Kelios krautuvės daro remontus ir Kauno pavyzdžiu didina langus. Krautuvių vitrinos taipogi šiemet geriau išpuoštos./ Gatves šluos vieną kartą?/ Ukmergėje gatvės šluojamos dukart per dieną: anksti rytą ir 16 val. po piet. Namų savininkų dr-ja daro žygių, kad gatvės būtų šluojamos tik vieną kartą: iš ryto arba vakare. Žingsnis atgal.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

    1934 m. balandis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 12,50; kviečiai – 17; miežiai – 12; avižos – 12; sėmenys – 20; bulvės – 3,75. Buliai didelio mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 16-19; buliukai ir telyčaitės – 13; veršiukai (litų už 1 kg gyvo svorio) – 0,45; kiaulės lašininės – 50. Kiaušiniai dideli (litų už 10 vnt.) – 0,75. Kilogramas nesūdyto sviesto – 2,75 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1934.)    
    
1934 m. „Balandžio mėn. 15 d./ įsigalės miesto burmistro išleistas privalomas įsakymas, pagal kurį mieste bus draudžiamas viešas elgetavimas. Neprisilaikantieji šio įsakymo bus baudžiami iki 100 litų. Elgetos labai nusigandę ir dažnai lankosi m-to savivaldybėje.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Atvykus į Ukmergę energingam veikėjui kun. Ad. Jasenauskui, Ukmergės apylinkės katalik. organizacijų veikla žymiai pagyvėjo. Kun. Ad. Jasenauskas, neatsižvelgdamas į silpną savo sveikatą, jau spėjo surengti apylinkės „Pavasario“ kuopose net keletą rekolekcijų./ Be to, kun. Ad. Jasenauskas visa siela atsidavęs angelaičiams ir Marijos Vaikų Sąjungos įkūrėjas ir globėjas. Ukmergėje jo pastangomis padidėjo angelaičių pulkai, Marijos Vaikų būriai, kuriuos jis kiekvieną dieną auklėja ir artina šūkiu: „Per Mariją į Jėzulį“./ Kun. Ad. Jasenausko didžiausias noras ir pasiryžimas visu Kristaus karžygius atgabenti į pirmąjį Eucharistinį Kongresą Lietuvoje./ - Visos Ukmergės katalikiškosios organizacijos aktyviai ruošiasi dalyvauti Kristaus garbinimo šventėje birželio mėn. 28, 28, 30 ir 1 liepos d. d. Kaune.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. balandis. „Baudžiami radijo trukdytojai./ Paskutiniu laiku Ukmergėj buvo nubausti keli radijo trukdytojai. Visas įmones tikrino iš Kauno atvykęs pašto valdybos atstovas. Bet radijo trukdytojų dar liko. Vienas toks trukdytojas esąs parapinės bažnyčios vargonai, kurie varomi elektra. Motoras nesąs izoliuotas.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Iškeliavo ieškoti laimės./ Šiomis dienomis vienas vyrukas (bedarbis) kažkur iškeliavo. Savo draugams sakė, keliausiąs į kitus kraštus ieškoti laimės.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Pro Utenos g-ve/ pernai vedant kanalizaciją buvo išardytas grindinys, o per žiemą atsirado duobės. Šiomis dienomis Utenos g. pradėta gristi.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „Ukmergėje kariuomenės reikalams nupirkti 9 arkliai lengvo tipo. Mokėta nuo 650 iki 1400 litų. Ūkininkai suskato arklių auginti.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. balandžio 20 d. įstaigų ir visuomenės atstovų susirinkime buvo išrinktas komitetas priešgaisrinei savaitei rengti. Jo pirmininku išrinktas miesto burmistras V. Rėklaitis. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandžio 20 d. šaulių klube įvyko I šaulių būrio susirinkimas. Tartasi dėl šaulių choro organizavimo, sportinės veiklos, priešcheminių kursų surengimo, gegužinės ir kitų reikalų. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Valst. teatro dramos artistai/ balandžio 28 d. „Lyros“ salėje suvaidino P. Vaičiūno 5 v. dramą „Nuodėmingas angelas“. Režisavo B. Dauguvietis. Publikos susirinko nedaug.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. balandis. „ – Ruoštis Eucharistiniam kongresui sudarytas parapijos komitetas. Jo pirm. kun. kan. Špakevičius. Komitetas darbą pasiskirstė sekcijomis: vyrų, moterų, brolijų, jaunimo, moksleivių ir vaikų. Sekmadieniais bus vedama registracija norinčių vykti į kongresą. Registruoja prie parapijos bažnyčios ir Marijonų vienuolyno bažnyčios. Registracija pradedama IV. 29 d./ - Ukmergės Pavasarininkų Rajono kuopų pirmininkus 1932 metais taikos teisėjai nubaudė, kad jie nesuteikė žinių apskrities viršininkui. Daugumas jų bausmę atliko. Deltuvos ir Gelvonų pirmininkai padavė apeliaciją. Apygardos teismas taikos teisėjo nutarimą panaikino.“ (Rytas. – 1934.)
   
Gegužė
1934 m. gegužė. „Ukmergė remontuojasi./ Šiuo metu Ukmergėje vyksta „generalinis remontas“: dažomi namai, keičiamos skardinės iškabos sienose padarytais užrašais.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Gegužės 3 d. miesto savivaldybėje įvyks varžytinės 80-čiai sklypų statybai parduoti. Sklypai didumo nuo 1500 iki 3000 kv. metrų. Sklypai yra patogioje vietoj.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gegužė. Ieškoma „Urbanavičienė – Mileraitė, Marė, Kosto d., gim. apie 1895 m., Kėdainių ap., Šėtos m. Gyvenusi Ukmergėje, Vilniaus 33. Ieško Mokesčių Dep-tas [...]. Kalt. pardavinėjusi alų svetimu patentu. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1934 m. gegužės 16 d. Trakų apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Juozas Sauliūnas perkeltas toms pačioms pareigoms į Ukmergės apskr. policijos nuovadą. (Policija. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Mūsų jaunoje pramonėje retas dalykas, kad kokia nors įmonė minėtų savo įsisteigimo kelių dešimčių metų sukaktį. Daugumas mūsų pramonės įmonių yra įsteigtos po karo, taigi visai jaunos./ Bet štai, Ukmergėje (Pivonijoje) yra Jul. Lėmano koklių fabrikas, kuris įsteigtas 1884 metais, taigi šiemet mini savo 50 metų veikimo sukaktį./ Tą sukaktį Jul. Lėmano fabrikas mini ne  kaip menka šiaip taip egzistuojanti įmonėlė, o kaip rimtas, solidus, pavyzdingiausiai įrengtas ir veikiantis fabrikas. Visų pirma, fabrikas aprūpintas moderniškomis, elektra varomomis mašinomis ir presais. Fabrike dirba virš 100 darbininkų. Kokliai gaminami įvairiausių rūšių bei spalvų, glazūruoti ir neglazūruoti. Glazūruoti kokliai gaminami naujoviškiausiais būdais iš ugniai atsparaus molio. Visi gaminiai pilnai atstoja brangius užsieninius tos rūšies gaminius. Apie gaminių kokybę galima spręsti iš to, kad Jul. Lėmano fabriko kokliai yra žinomi visoje Lietuvoje ir jų vartotojai apie juos atsiliepia su pasitikėjimu. Kad aprūpintų vartotojus savo gaminiais, fabrikas turi savo sandėlius ne tik Kaune, bet ir  kituose didesniuose Lietuvos miestuose, kaip tai Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jurbarke, Raseiniuose, Utenoje, Klaipėdoje ir kitur./ Žinoma, mūsų sąlygose fabrikui taip pastatyti ir jo gamybą išplėstį reikėjo mokėjimo ir sumanumo. To sumanumo ir sugebėjimo kaip tik parodė fabriko savininkas p. Jul. Lėmanas su sūnumi Leopoldu, kurio dėka tapo progresyviai išplėsta tos įmonės gaminių prekyba. Savo kruopščiu darbu ir sąžiningu patarnavimu gerb. klientams jis nusipelnė tikro Lietuvos pramonininko garbę ir vartotojų pasitikėjimą./ Kaipo išmintingą pramonininką ir šeimininką p. Jul. Lėmaną atestuoja dar ir geri jo santykiai su darbininkais ir tarnautojais. O tuos gerus santykius patvirtina tai, kad fabriko sukakties proga tarnautojai ir darbininkai įteikė savo šeimininkui gražią dovaną – didelį albumą su sidabrine lentele ir savo parašais./ Baigiant dar tenka prisiminti, kad daugeliui Lietuvos gyventojų Jul. Lėmano dirbinius yra tekę matyti ir Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodose. Iš tikrųjų jo dalyvauta, turbūt, visose tose parodose ir jo gaminiai apdovanoti pagyr. lapais ir medaliais./ Kai savosios pramonės propagandos mėnesio proga tenka girdėti balsų, kad visuomenei privalu remti tik sveiką ir vertą paramos pramonę, tai prie tų remtinų įmonių kaip tik priklauso čia minimas įdomus ir gražaus amželio susilaukęs Jul. Lėmano koklių fabrikas Ukmergėje.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Nuo gegužės 20 d. Ukmergėje vyksta sporūtos savaitė (V. 20-27 d.). Jau įvyko karinio paruošimo diena, krepšiasvydžio, kvadrato rungtynės ir estafetė (4600 x 11) per miestą. Laimėjo 1 p. pulkas – laikas 12,10 m. [gal estafetės ilgis buvo 460 m x 11 ?] Antrą vietą paėmė JSO – 13,47 m. ir III-čią šauliai – 14,18 m. Burmistro pereinamoji dovana liko 1 p. pulko nuosavybė, nes pulkas dabar trečią kart iš eilės laimėjo šiuos bėgimus.[...]“ (ABC. – 1934.); „Gegužės mėn. 21 d. Ukmergėje buvo tradicinis estafetinis bėgimas Ukmergės miestu. Bėgimo kelio ilgis turėjo 4600 m. ir buvo padalintas į įvairaus ilgio distancijas nuo 800 m iki 100. Šiame bėgime rungėsi dėl pereinamosios Ukmergės burmistro dovanos šios komandos: 1 pėst. D. L. K. Gedimino komanda, Ukmergės šauliai  ir Ukmergės J. S. O. Bėgimą trečią kartą iš eilės laimėjo gediminininkai, nubėgę šią distanciją per 12 min. 10 sek. Antrą vietą gavo J. S. O. Bėgikai. Jų laikas 13 min. 47 sek. Trečia vieta teko „Šauliui“. Jo laikas 14 min. 18,2 sek. Tuo būdu pereinamoji miesto dovana liko pulko nuosavybe.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Šiais metais galutinai užbaigti miesto ūkininkų žemės sutvarkymo darbai. Viso sutvarkyta apie 2000 ha žemės. Darbai tęsėsi ištisus tris metus. Šiuos darbus įvykdė mat. J. Zaukas, kuris šiomis dienomis išvyko į kitą matavimo rajoną – Pabaisko valsčių. Ūkininkai suruošė gražias išleistuves.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Šiomis dienomis buvo suloštos draugiškos futbolo rungtynės tarp „Spartos“ ir „Kodimo“. Rungtynės baigėsi lygiomis 2:2.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Miesto sporto stadiono (už p. Deveikio malūno) paruošiamieji – lyginimo  darbai jau pradėti. Darbus atlieka miesto savivaldybės samdomi bedarbiai.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Kino „Lyroje“ perkant į bet  kurią vietą bilietą, duodamas tam tikras kuponas. Kas surenka 9 tokius kuponus, gauna veltui ložėn bilietą.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gegužė. „LAK loterijoje 5000 litų premija teko ukmergiečiui Šl. Mincui, kurio bilieto nr. yra 53713.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Dabar Ukmergės gat. vaizdas pasikeitė: visi namai perdažyti, skardinės iškabos nuimtos, vietoj jų ant sienų padaryti dažų užrašai.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. gegužė. „Įvyko įdomios futbolo rungtynės tarp „Šaulio“ ir „Spartos“ klubų kombinuotų sąstatų. Vienos komandos sąstatą sudarė visi seniausieji žaidėjai (kai kurie jau palikę aikštę prieš 3-5  metus), kitos patys jauniausieji. Rungtynės pravestos gan gražiai. Laimėjo su aiškia persvara jaunesnieji rezultatu 3:0 (1:0). Kornerių santykis 7:7. Referavo [teisėjavo] M. Liberas gerai.“ (ABC. – 1934.)
    
1934 m. gegužė. Išrinkta Savanorių sąjungos Ukmergės skyriaus nauja valdyba: J. Bunikis, P. Vilniškaitis, A. Bunikis, B. Svyla ir Grybauskas. Revizijos komisija: Povilaitis, Ūsevičius ir Ketvirtis. Garbės teismas: pulkininkai leitenantai A. Stapulionis ir Pošiūnas bei atsargos pulkininkas Variakojis. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gegužė. „KUN. A. JASENAUSKO 25 METŲ KUNIGAVIMO JUBILIEJUS/ Niekas tiek, turbūt, nėra vaikų mylimas ir gerbiamas, kaip „Marijos vaikų“ įkūrėjas ir globėjas. Nuo pirmųjų atvažiavimo iš Marijampolės į Ukmergę dienų, tuoj vaikai jį pamilę ir pradėjo apie jį spiestis./ dabar jau yra gražus Marijos vaikų būrys, kun. A. Jasenausko vedamas. Smarkiai rengiasi į Euch. kongresą. Per mišias sekmadieniais vienuolyno bažnytėlėj vaikai gieda Euch. Kongreso vaikų mišias „Missa de Angelis“./ Vaikai įsigijo ir savo vėliavą, kuri kun. Jasenausko jubiliejaus proga buvo pašventinta. Po pamaldų Marijonų salėje p. Strazdienės rūpesčiu Marijos vaikai suvaidino 2 - jų veiksmų vaizdelį, padeklamavo, pagiedojo ir parodė gyv. paveikslų. Į jubiliejaus paminėjimo šventę susirinko daug žmonių.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. gegužė. Ieškomas „Markūnas, Tadas, Juozo s., kepėjas, 21 m. amž., gyvenęs Ukmergėje, Bugenių 12. [...] Kalt. apgavyste. [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)

1934 m. gegužė. Ieškomas „Monkevičius, Mykolas, Prano s., šaltkalvis, gim. 1909. IX. 6., Ukmergės m., čia ir gyvenęs. Ieško Kar. Teismo II n. tardytojas [...]. Kalt. dezertyras. Suradus suimti ir pranešti Kar. Teismo prokurorui.“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)         
    
Birželis
1934 m. birželis. „Prieš kurį laiką paštų valdyba atsiuntė Ukmergės pašto žinion automatą telefoną, kuris turėtų būti pastatytas miesto centre, aptarnaujant vietinį susisiekimą. Pastatymas galės užtrukti ilgesnį laiką.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. birželis. „Draugiškos futbolo rungtynės tarp „Šaulio“ ir „Kodimo“ pasibaigė aukštu rezultatu 8:2 (5:1) pirmojo naudai. Žaidimas buvo įdomus ypač antrajame puslaikyje.“ (ABC. – 1934.)

1934 m. birželio 7 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojas Kosas Pranas „dėl netinkamo pareigų ėjimo“ nuo birželio 5 d. buvo atleistas iš tarnybos. (LCVA.; KM); „Aukštesniųjų mokyklų inspektorius Z. Kuzmickis birželio pirmomis dienomis lankėsi Ukmergės valdžios gimnazijoje.“ (Lietuvos aidas. – 1934.); Dalis valstybinės gimnazijos mokinių, kuriems direktorius, neapsvarstęs to pedagogų taryboje, neleido laikyti baigiamųjų egzaminų, apskundė šį direktoriaus sprendimą ir  kitus gimnazijos darbo trūkumus Švietimo ministrui. Atvykęs Švietimo ministerijos atstovas nustatė, kad „paduotas skundas turįs pagrindą“, todėl Švietimo ministro įsakymų iš pareigų buvo atleistas mokytojas Pr. Koso, pasklido kalbos apie kitokias permainas gimnazijos gyvenime. (Lietuvos žinios. – 1934.); „Vald. gimnazijos vokiečių kalbos mokytojas P. Kosas nuo birželio 5 d. atleistas. P. Kosas vokiečių okupacijos laikais tarnavo vokiečių kariuomenėje.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. „Krikščionių Labdarybės dr-ja Ukmergėje atidarė senelių prieglaudą,  kurioje tilps per 30 žmonių.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. birželis. „Vald. gimnazijoje/ išleidžiamuosius egzaminus laiko 26 mokiniai, vid. amatų mokykloje – 17 mok. ir 1 eksternas.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Ukmergėje VI. 9. įvyksta šeštasis ir šiais mokslo metais paskutinis mokytojų šeštadienis. Inspekt. Cibulskas skaitys paskaitą „Estetiškas auklėjimas“ ir mokyt. Kralikauskas „Pasakos kaipo auklėjamoji priemonė“./ Praeitą mokyt. šeštadienį p-lė Semaškaitė recenzavo Buivydaitės romaną „Atversti lapai“ iš mokytojų požiūrio  ir mokyt. B. Zdanavičius skaitė referatą „Mokinio kalbos kultūra“. (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. birželis. „Vietos darbininkai taip pat ir čia nusiskundžia sunkia būkle, stoka darbų ir t. t. Prie namų statybos dirbąs gauna už valandą 30 ct., ir to paties uždarbio ne visada esti. Patys darbininkai neorganizuoti, jokios veiklios darbininkams organizacijos skyriaus nėra. Dauguma pageidauja L. Krikščionių Darbininkų skyriaus. Liūdna, kad iki šiol patys dar-kai vieni antrus skundžia [...].“ (Darbininkas. – 1934.)

1934 m. birželis. Gegužės pradžioje Ukmergės miesto savivaldybė paskelbė varžytines 80-ies sklypų pardavimui. Sklypai buvo atmatuoti „Deltuvos lauke ir prie Šventosios“. Varžytinėse buvo parduota tik 18 sklypų, nes nustatyta pradinė jų kaina buvo gana aukšta. Po kelių savaičių beveik visi įsigijusieji sklypus (išskyrus 4, sumokėjusius didžiausią kainą) gavo pranešimus, kad varžytinės anuliuojamos, nes pradinė sklypų kaina buvusi per žema, o miesto taryba dabar nustatė naujas, aukštesnes sklypų kainas. Sklypus įsigijusiems buvo siūloma sudaryti su miesto savivaldybe naujas sutartis arba bus traktuojama, kad pirkėjai sklypų atsisako ir jie bus parduodami kitiems. Šiuo sprendimu sklypų pirkėjai labai pasipiktino ir padavė kolektyvinį skundą Vidaus reikalų ministrui. Skundą pasirašė ir tie, kurių įsigijimus savivaldybė buvo patvirtinusi. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. „Ukmergės miesto ūkininkai pagaliau išsiskirstė į vienkiemius ir nuo šio pavasario pradėjo jau kiekvienas skyrium darbuotis savo sklype. Skirstymo darbas buvo nelengvas ir tęsęsi net 3 metus. Šį darbą sumaniai atliko matininkas p. Zauka./ Miesto praplėtimui Ukmergės miesto savivaldybė paliko apie 25 ha žemės [...]“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. Kainos Ukmergės turguje. Rugiai (litų už centnerį (50 kg) – 9; miežiai – 9; avižos – 8,50; bulvės – 3; kvietiniai  miltai – 25. Buliai ir karvės didelio mėsingumo (litų už gyvo svorio centnerį) – 17; raguočiai liesesni – 14; veršiukai (litų už 1 kg gyvo svorio) – 0,45; kiaulės lašininės – 50. Kiaušiniai (litų už 10 vnt.) – 0,50. Kilogramas nesūdyto sviesto – 2,25 Lt. (Mūsų laikraštis. – 1934.)

1934 m. „J.S.O. Ukmergės rajono sporto šventė įvyks Ukmergėje birželio mėn. 9-10 d. d. Šventėje dalyvaus viso rajono J.S.O. sporto klubai. Bus bendri vyrų  ir mergaičių sporto pratimai ir visų rūšių sporto rungtynės. Nugalėtojai gaus dovanas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. birželis. „Skautų Šefo – Tautos Vado Antano Smetonos vardinių išvakarėse, birželio 12 d., Ukmergės skautai ruošia didžiulį tradicinį ant Šventosios krantų su įdomia programa laužą.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. birželis. „Ukmergės visuomenės veikėjai nutarė kuo iškilmingiau paminėti Tautos Vado Antano Smetonos 60 metų sukaktuves. Tam tikslui išrinktas komitetas: kun. Špokevičius, Br. Stosiūnas, pulk. Rėklaitis, Ant. Bunikis ir dr. Dumbrys.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1935 m. „Ukmergė. Birželio 17 d. jaunalietuvių rajono sporto vadas mokyt. V. Šimonis, rajono raitelių vadas kav. ats. j. leit. Baršauskas ir Tomkevičiūtė aplankė Šešuolių, Steponavos ir Pabaisko JSO sporto klubus. Patikrinta vyrų ir mergaičių sporto pratimai, padaryta pranešimų Kauno sąskrydžio ir rajono šventės reikalu ir raginta kuo daugiau imtis raitelių sporto. Taipogi aplankytas Gelvonų jaunalietuvių skyrius, kuriame iš vietos inteligentų susiorganizavo sportininkų būrelis. Pažymėtina, kad šie pirmieji sporto pionieriai patys išmoko pratimus, žada dalyvauti Kauno JSO sąskrydyje ir plėsti šioje apylinkėje kūno kultūros darbą.“ (Jaunoji karta. – 1934.)

1934 m. „Birželio 17 d. čia buvo Ukmergės aps. I  r. pr. m. mok. sporto ir dainų šventė ir ped. paroda. Šventėje dalyvavo per 1000 uniformuotų vaikučių. Šventė prasidėjo pamaldomis pulko aikštėje. Tik per jas trūko tvarkos./ Po pietų toje pat aikštėje išrikiuoti vaikučiai padarė keletą bendrų ir po vieną atskirą pratimą visai gražiai. Įspūdis geras. Tik žiūrėtojų nedaug buvo. Apskritai, centralizuotos vaikų šventės jau nustoja savo reikšmės ir darosi nebeįdomios./ Po pratimų buvo mėginta pažaisti, bet su tieku vaikų sunkiai ėjosi./ Tačiau dainos nelabai gyvai išėjo./ Ped. parodėlė užėmė tris kambarius. Buvo mergaičių grafikos, medžio, molio ir k. darbeliai. Geriausias buvo mergaičių darbelių skyrius. Tik tarp tų buvo keletas abejotino autentiškumo, greičiau pačių mokytojų dirbti. Kiti skyriai buvo silpnoki.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. birželio 17 d. Ukmergės futbolo komanda „Šaulys“ šaulių futbolo pirmenybių rungtynes žaidė Kelmėje su vietos „Šauliu“. Ukmergiškiai laimėjo 7:0. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. „Kanalizacijos darbai/ iš Gedimino g. perkelti Kęstučio aikštėn. Per Kęstučio aikštę kanalizacija tiesiama Kauno gatvėn. Darbus dirba apie 30 darbininkų.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. „Globos psichinius ligonius./ Šiomis dienomis Ukmergėj įsisteigė psichiniams ligoniams globoti draugijos skyrius. Pranešimą darė Klaipėdos psich. Ligoninės ved. dr. Ant. Smalstys. Į valdybą išrinkti teisėjas Leon. Kontrimavičius, Dr. J. Bartkevičius ir A. Čekanavičius.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželis. „Šiomis dienomis Ukmergės I šaulių būrio ugniagesių komanda susijungė su savanorių ugniagesių komanda. Naujoji komanda už 1500 litų įsigijo šalmų, diržų ir k. priemonių. Komandoje yra 60 rikių ir 80 ugniagesių rėmėjų. Ugniagesiai turi savo patalpas,  kur yra įrengta ugniagesių raštinė, skaitykla ir radijo.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)
 
1934 m. birželis. „Prie Ukmergės I šaulių būrio nuo birželio 1 d. įsteigtas naujas šaulių sporto skyrius. Nariai treniruosis visose sporto šakose. Jau sudaryta stipri futbolo komanda – „Šaulys“. Vadovauja ats. j. ltn. Navikas.[...]“ (Lietuvos aidas. – 1934.); „[...] Ukmergės šaulių būrys sporto sekciją pertvarkė į sporto klubą Šaulys. Naujas klubas rodo daug gyvumo ir jau suruošė vakarą, kurio pelną paskyrė sporto įrankiams įsigyti.“ (Trimitas. – 1934.)
    
1934 m. birželis. „Vienai Kauno koklių dirbtuvei/ Ukmergėj atidarius skyrių, tarp jo ir Jul. Lėmano fabriko, esančio Pivonijoje (3 klm. nuo miesto), prasidėjo konkurencija. Dabar kokliai ir plytos pardavinėjamos žymiai mažesnėmis kainomis. Be to, šiomis dienomis J. Lėmanas miesto centre – Kęstučio a. 7 atidarė koklių kontorą.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. „Ukmergė. Jaunalietuvių sąskrydėlis buvo birželio 23, 24 d. Dalyvavo apie 200 sportininkų ir keli tūkstančiai vietos ir apylinkių žmonių. [...]/ Šeštadienį, suvažiavus sportininkams, buvo pratimų patikrinimas, kai kurie bėgimai, kapinėse pamaldos už žuvusius ginant Lietuvos nepriklausomybę ir vakare įspūdingai iliuminuotame piliakalnyje didelis Joninių laužas,  kalbos, dainos, šokiai ir žaidimai iki 24 val./ Sekmadienį, po rytinės mankštos, visi sportininkai organizuotai dalyvavo pamaldose parapijos bažnyčioje. 13 val. 30 min. buvo estafetinis 1500 m distancijos per miestą bėgimas LTS [Lietuvių tautininkų sąjungos] Ukmergės apygardos komiteto paskirtai pereinamai 3 metų dovanai laimėti. Pirmą vietą laimėjo Ukmergės JSO [jaunalietuvių sporto organizacijos] klubas (4,17 min. [4 min. 17 sek.?]), bet, nusižengus vienam bėgikui nustatytoms bėgimo taisyklėms, ukmergiečių dalyvavimas anuliuotas ir dovana teko antrai vietai – Vidiškių JSO klubui (4,33 min.) ir trečią vietą paėmė Kurklių JSO klubas (4,38)./ 16 val. sportininkai gražiai nužygiavo į Pivonijos pušyną, kur atidarytas sąskrydėlis. Garbės prezidiuman pakviesta „JL“ S-gos centro atstovas Paulauskas, JSO centro atstovas Racevičius, LTS Ukmergės aps. komiteto pirm. J. Mačiokas ir aps. viršininko atstovas Danilevičius. Prezidiumui pasveikinus sportininkus, kalbėjo Ukmergės jaunalietuvių rajono vadas A. Krištolaitis./ Po to sportininkai darniai ir gražiai atliko 12 pratimų: 6 bendrus, 3 vyrų, 3 mergaičių ir pradėta lengvoji atletika./ Mergaičių 60 m bėgime pirmą vietą paėmė Sodeikytė, II vietą – Lažebnikaitė; 100 m bėgime – I vietą Mackevičiūtė ir gavo pašliūžas [slides?], Ukmergės Amatų Mokyklos dovaną; II vietą – Rutkauskaitė; šokime į aukštį I vieta – Linkevičiūtė ir gavo metinę „Ūk. patarėjo“ prenumeratą, LTS Ukmergės aps. komiteto dovaną, II vietą – Mackevičiūtė./ Vyrų juniorų 100 m bėgime I vietą paėmė Petkevičius, gavo „Uk. patarėjo“ prenumeratą, LTS Ukmergės aps. komiteto dovaną; šokime į aukštį I vieta teko Keblui./ Vyrų senjorų 100 m bėgime I vietą paėmė Skistimas, gavo kišeninį laikrodį, LŠS VI rinktinės dovaną, II vietą – Klutinis; 400 m bėgime I vietą – Skistimas, II vietą – Godliauskas; 800 m bėgime I vietą – Ivanauskas, II vietą – Zamžickas; šokime į aukštį – I vietą – Linkevičius, II vietą – Kriukas; šokime į tolį I vietą – Skistimas, II vietą – Klutinis; šokime su kartimi I vietą – Jakaitis, gavo jūrų kompasą, Dr. Devenio dovaną, ir II vietą – Starkūnas./ Laimėtojus pasveikino, įteikė dovanas ir palinkėjo ir toliau sėkmingai tobulinti savo jėgas Lietuvai rajono vadas A. Krištolaitis. Tuo šventės sportiška programos dalis užsibaigė ir prasidėjo linksma gegužinė./ Šventei vadovavo V. Šimonis ir Milčiūtė.“ (Jaunoji karta. – 1934.)

1934 m. birželio 24 d. Ukmergės „Šaulys“ Kaišiadoryse žaidė futbolo rungtynes su vietos „Šauliu“. Ukmergiškiai laimėjo 5:1. Birželio 29 d. Ukmergę rungtynėms atvyksta Kėdainių „Šaulys“. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželio 25 d. 1 pėstininkų pulkas iš varžytinių pardavinėjo netinkamą inventorių, aprangą ir kitus daiktus. Susidomėjimas varžytinėmis buvo didelis, pirkėjai atvyko net iš kitų miestų. (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželio 27 d. Lietuvos prezidentas už nuopelnus Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu apdovanojo valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Ukmergės apygardos viršininką Juozą Švobą. (Policija. – 1934.)

1934 m. birželis. “Smulki kronika./ -Ugniagesių bokšte pastatyta nauja būdelė. Ten bus įtaisyta naujoji motorinė sirena, kurią nesenai pirko miesto savivaldybė./ - Sanitarinės priežiūros komisija turgaus dienomis tikrina pardavinėjamus maisto produktus./ - Ukmergės šauliai numato suorganizuoti keletą ekskursijų. Pirmiausia norima aplankyti Klaipėdos kraštą./ - Grindžiama Maž. Bažnyčios g. Be to, daromi šaligatviai, kurių lig šiol čia nebuvo.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. birželio 30 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės lenkų gimnazijos direktorius Tomas Parčevskis buvo išleistas atostogų (07. 01 – 08. 10.), o jį pavaduoti leista gimnazijos mokytojui Vytautui Stomai. (LCVA. ; KM)

1934 m. birželis. Ieškomas „Rudokas, Antanas, Antano s., darbininkas, gim. 1900 m., Utenos ap., Anykščių v. Gyvenęs Ukmergėje, Kalėjimo 39. [...]. Kalt. pažeidęs kūno neliečiamumą. Suradus pranešti gyv. vietą Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

Liepa
1934 m. „Birželio 28-30 ir liepos m. 1 ir 2 d. d. Ukmergės vidurinė amatų mokykla rengia II-se valdžios gimnazijos rūmuose mokyklos mokinių dirbinių pamoką. Paroda bus gausi įvairias eksponatais. Kai kuriuos dirbinius galima bus  pirkti. Stalių skyrius išstatys įvairių kambarių apstatymo baldus: saliono, valgomojo, miegamojo, virtuvės ir vaikų kambarių. Taip pat bus išstatyta gražių tekintų daiktų. Metalininkų skyrius išstatys įvairias žemės ūkio mašinas, įrankius ir kitus dirbinius.“ (Lietuvos aidas. – 1934.); 1934 m. birželio 28 d. buvo atidaryta vidurinės amatų mokyklos mokinių darbų paroda. Parodą atidaręs mokyklos vedėjas I. Pacevičius pabrėžė, kad mokykla neturi gerų patalpų ir ne viską ką gali dėl to atlieka. Jis pakvietė Ukmergės burmistrą V. Rėklaitį atidaryti parodą. Paroda veikė iki liepos 3 d. ir buvo gausiai lankoma, buvo apsilankęs ir I pėstininkų pulkas. Parodos stalių skyriaus ekspozicijoje buvo demonstruoti salono, valgomojo, miegamojo, kabineto, virtuvės ir vaikų kambario baldai. Viskas faneruota įvairių rūšių fanera, gražiai suderinta. Buvo demonstruojami ir atskiri daiktai: baidarė, sportinės rogutės, slidės, kartys, sulenkiamos kėdės ir pan. Metalistų skyriaus ekspozicijoje demonstruotos įvairios žemės ūkio mašinos: kuliamoji, maniežas, akselinės, spyruoklinės ir zigzaginės akėčios, plūgai, presas uogoms spausti ir pan. Viso parodoje demonstruota virš 200 dirbinių. Daug jų parduota. (Tautos mokykla. – 1934.)

1934 m. liepos 7 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės valdžios gimnazijos direktorius Kazimieras Ambraziejus išleistas atostogų (07.01. – 08. 01.), o jį pavaduoti pavesta direktoriaus pavaduotojui („vicedirektoriui“) Antanui Bunikiui. (LCVA.; KM)

1934 m. liepa. „Ukmergės tunto skautų biblioteka, pradėta organizuoti 1932 m. spalių mėn. 13 d., dabar turi kariškos, skautų ir grožinės literatūros daugiau kaip 300 tomų. Pradžią sudarė Vytauto Didžiojo ir buv. J. Basanavičiaus draugovių bibliotekėlės. Knygomis naudojasi tik skautai.   Ant. Umbrasas“ (Karys. – 1934.)

1934 m. liepa. „Ukmergės miesto policijos valdininkas nakties metu mieste sutiko 2 nepažįstamus vyrus, kurie pamatę polic. valdininką šoko bėgti. Vienas iš jų paspruko, o antras sulaikytas. Pas sulaikytąjį rastas pundas komunistinės literatūros.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. liepa. Ieškomas dingęs be žinios „Žegys, Jonas, Jono s., piemuo, gim. 1918. IX. 20., Utenos m. Gyvenęs Ukmergėje, Bugenių g-vė 28 nr. 1934. VII. 20., palikęs gyvulius, nežinia kur pasišalino. Jo žymės: 1,20 mtr. ūgio, vidutinio  kūno sudėjimo, plaukai šviesūs, veidas apvalus, akys mėlynos. Dingimo metu buvo apsirengęs: šviesia vasarine kepure, kariškos medžiagos munduru, naminio audeklo kelnėm ir drobiniais marškiniais. Suradus praneši Ukmergės m. pol. n. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1934 m. „Ukmergės m. šaulių būrys liepos 22 d. kartu su kitomis organizacijomis minėjo Dariaus ir Girėno ir visų užsienio lietuvių dieną. Pamaldas laikė ir pritaikintą pamokslą pasakė kun. Špakevičius. Po pamaldų eisena nuvyko į Dariaus ir Girėno sodą prie nepriklausomybės paminklo. Mok. J. Staniulaitis ir Liet. banko direktorius p. Grajauskas skaitė paskaitas. Sugrotas gedulo maršas ir „Lietuviais esame mes gimę“./ Būry yra sporto klubas su futbolo k-da „Šaulys“. Jau keli mėnesiai kaip suorganizuotas šaulių choras, bet repeticijų kaip ir nedaroma.“ (Trimitas. – 1934.)

1934 m. liepos 23 d. l. e. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos pirmininko pareigas inžinierius Galaunė apdovanojo Ukmergės apskrities viršininką Bronių – Praną Stosiūną ir Ukmergės miesto burmistrą Vladą Rėklaitį III laipsnio „Artimui pagalbon“ garbės ženklais. (Ugniagesys. – 1934.)

1934 m. „Ukmergėje š. m. liepos 23 d. įvyko visuomenės organizacijų atstovų pasitarimas, kuriame sudarytas „Jūros dienos“ komitetas: Škadauskienė, Lukauskas, Šuškevičius, Staniulaitis ir Gerasimas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. liepa. „Po vokiečių okupacijos laikų Ukmergės val. gimnazijoje buvo užsilikęs vokietis Pranas Kosas. Jis šioje gimnazijoje ilgus metus dėstė vokiečių kalbą, buvo įgijęs nemaža pasitikėjimo ir kurį laiką buvo renkamas gimnazijos  inspektoriumi. Kosas visą laiką dėjosi doru žmogumi ir dideliu kataliku: jis lankydavosi po vienuolynus, šelpdavo neturtingus mokinius ir šiaip pavargėlius, medžiagiškai palaikydavo mūsų spauda, yra išvertęs lietuvių kalbon keletą religinio turinio knygelių ir giesmių./ Paskutiniais laikais Kosas, nežinia kokiais sumetimais, prisidirbo daugybę skolų  ir ėmė daryti nešvarias pinigines kombinacijas. Jis matydamas, kad vis viena neišsisuks iš skolų, priprašė kai kuriuos draugus mokytojus ir kitus pažįstamus žiruoti [laiduoti] jam vekselius didelėmis sumomis, už ką žirantai dabar turi atsakyti. Be to, Kosas yra suklastojęs vekselius ir padirbęs keleto asmenų parašus. Galop, pridirbęs gimnazijoje įvairių šunybių ir žiauriai apšmeižęs kai kuriuos asmenis, Kosas  pabėgo į Vokietiją. Dabar jo ieško tardytojas ir kriminalinė policija./ Tuo pat laiku dingo ir kitas Ukmergės gimnazijos mokytojas vokietis Konradas Pietrekas, taip pat vokiečių okupacijos liekana. Kas privertė Pietreką pabėgti iš Lietuvos sunku apsakyti. Kalbama, kad jis buvo Koso „slaptas patarėjas“ piniginėse operacijose./ Bendrai Koso pasielgime yra daug neaiškumo. Tikimasi, kad vokiečių valdžia jį kaipo kriminalistą ir turintį Lietuvos pilietybę, išduos mūsų saugumo organams ir tada gal paaiškės, kas jis toks yra Lietuvai./ Šitas įvykis pamoko, kaip reikia būti atsargiems su buvusiais svetimšaliais ir okupacijos pasturlakais.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. liepa. „Ukmergės apskrities ligoninėje tėra 35 be patogumų vietos. Ta ligoninė turi aptarnauti apskritį iš 140000 gyventojų.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. liepa. „Ukmergės šaulių ugniagesių komanda susijungė su savanorių ugniagesių komanda. Naujoji Ukmergės ugniagesių komanda turi 90 ugniagesių: 60 rikių ir 30 rėmėjų. Komanda turi savo namus, kuriuose įrengta skaitykla ir įtaisytas radijo aparatas. Ten pat yra ir raštinė.“ (Ugniagesys. – 1934.)

1934 m. liepos 30 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojui Juozui Jasinevičiui iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. pratęstas leidimas eiti „mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis“. (LCVA.; KM)

Rugpjūtis    
1934 m. rugpjūčio 1 d. Ukmergės apskrities policijos Pagirių (II eilės) nuovados viršininkas paskirtas Ukmergės nuovados viršininko padėjėju. (Policija. – 1934.)

1934 m. rugpjūčio 3 d. Ukmergės šaulių būrys nutarė steigti „[Šaulių] namų fondą ir meno sekciją“. (Trimitas. – 1934.)

1934 m. rugpjūtis. Ieškomas „Makelis, Petras, Nikodemo s., batsiuvys, 33 m. amž., gim. Rygoj, gyvenęs Ukmergėj, Gedimino g. 56 nr. [...]. Kalt. pasislėpęs iš pol. priežiūros ir neklausęs įsakymo. Suradus išreikalauti 5 Lt. arba išlaikyti 1 parą arešte ir pateis. dok. nusiųsti Ukmergės apyl. teismui [...]. Be to, pranešti šiam teismui gyv. vietą [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1934 m. rugpjūtis. „Prieš kiek laiko 1 p. D. L. K. Gedimino pulko jauni kareiviai persikėlė gyventi į Pivonijos miškelį (3 km nuo Ukmergės). Kariai šypsodamiesi paliko kareivines ir dulkėtą rajoną. Gražaus pušynėlio pakrašty pasistatė kelias eiles palapinių, įsirengė lauko virtuvę, pasistatė lauko altorių ir t. t. Kariai tokiu poligono gyvenimu labai patenkinti. [...]“ (Karys. – 1934.); „Rugpjūčio 14 d. 1 p. D. L. K. Gedimino pulko kariai grįžo iš stovyklos į kareivines. Tuo metu, kai kariai buvo stovykloje, ūkio kuopa gražiai atremontavo I ir II bataliono kareivines.“ (Karys. – 1934.)    

1934 m. rugpjūčio 20 d. Švietimo ministro įsakymu Juozas Žukas, Švietimo ministerijos II departamento direktorius, nuo rugpjūčio 15 d. „tarnybos reikalu“ paskirtas Ukmergės valdžios gimnazijos direktoriumi. (LCVA.; KM)
 
1934 m. „Šį sekmadienį ir pirmadienį, rugpjūčio 26 ir 27 d., lietuvių mokytojų tautininkų dr. J. Basanavičiaus vardo s-gos Ukmergės skyrius Tautos Vado Antano Smetonos garbei šaukia Rytų Lietuvos s-gos narių kongresą. Kongresas įvyks Ukmergėje, Nr.1 pr. mokyklos salėje (Sodų 5). Kongreso metu bus visa eilė paskaitų, skaitys: prof. Iz. Tamošaitis, M. Miškinis, Vyt. Augustinauskas, Z. Kuzmickis, M. Kviklys, Neverdauskas, Kairys, Jasiukevičius. Kongreso gale bus iškyla į Tautos Vado Antano Smetonos tėviškę. Kongrese galės dalyvauti ir ne sąjungos nariai.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugpjūčio 29 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės valdžios gimnazijos kūno kultūros mokytojas Leonas Vorobėjus, jo prašymu, nuo rugpjūčio 1 d. perkeltas į Rokiškio kan. Tumo – Vaižganto vardo valdžios gimnaziją.
    Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojas Konradas Pietrekas, kaip „pasišalin[ęs] iš Lietuvos“, nuo liepos 1 d. atleistas iš tarnybos Ukmergės valdžios gimnazijoje.
    Ukmergės gimnazijos mokytojui Aleksandrui Piešinai pratęstas leidimas eiti mokytojo pareigas „laisvai samdomo teisėmis“ iki 1935 m. sausio 1 d.
    Pranas Naujokaitis nuo rugsėjo 1 d. paskirtas gimnazijos mokytoju „praktikanto teisėmis“, o Angelei Sabaliauskienei leista eiti „darbelių mokytojos pareigas laisvai samdomos teisėmis“. Nuo rugsėjo 1 d. iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. leista eiti „Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojų pareigas laisvai samdomų teisėmis: 1) atsargos jaunesniajam leitenantui Jasinevičiui Juozui, 2) Drazdauskui Kaziui, 3) Kačinskui Leonui“.
    Gimnazijos direktorius Juozas Žukas nuo rugpjūčio 20 iki 27 d. išleistas atostogų, pavedant tuo metu eiti jo pareigas direktoriaus pavaduotojui Antanui Bunikiui. (LCVA.; KM)

1934 m. rugpjūtis. Ieškomas „Žotkevičius, Anupras, gim. 1860 m. Ukmergės ap., Balninkų v. ir m., gyvenęs Ukmergėj, Vilniaus g. 8. [...]. Ieško Mokesčių Departamentas [...]. Kalt. slaptu degtinės pardavinėjimu. [...].“(Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)      
    
Rugsėjis
1934 m. rugsėjis. „Ukmergė – nuostabių kontrastų ir amerikietiškos reklamos miestas. Prie geležinkelio stoties naujojo miesto sklypuose stovi puošnios vilos, su bokštais ir Gedimino stulpais. Gražių mūro namų netrūksta Kauno, Vytauto ir Gedimino gatvėse. Ir čia pat už tų puošnių mūrų Kalvių, Bažnyčios ir Amatininkų gatvėse stūkso skurdžiausios lūšnelės. Tai Mėsininkų, Pirties ir Šaltinių gatvės! [...] 100 metrų ilgio gatvelės turi dešimt pasisukimų. Pakriūtėse pakrypusios tvoros, azijietiško tipo balkonai ir palangėse šeimyniškų idilijų vaizdai. Murzinų vaikų būreliai apstoja praeivį ir palydi per visą tokią „urzdikynę“./ Ukmergės puošmena – aukštas piliakalnis. [...] Kažkas per daug pasitikėjo ukmergiškių džentelmeniškumu ir taurumu ir parašė: „Pilies kalnas pavedamas pačių lankytojų globai, todėl...“. Todėl nėra jokių laiptelių, o takų vietoje vandens išgraužti grioviai. Takai ir visi pašaliai taip bjauriai užteršti, kad net koktu darosi.[...]/ Gal būt, dėl to ukmergiškiai nemėgsta to gražaus piliakalnio. Saulėtą vidurdienį ant kalno nematyti nei vieno žmogaus, o miesto sodelyje, - kur keliolika nuskurdusių medelių ir dulkių debesys kyla iš gatvių, - sėdi didžiausia minia. Susigrūdę sausakimšai, varžosi dėl suoliukų, uosto dulkes ir akimis sekioja gatvės judėjimą. Mat čia yra temų pliotkams, intrigoms, praeinančiųjų kritikai. Čia miesčioniškumas sumišęs su kaimo kūmučių tradicijomis./ Žavingas Pivonijos pušynas, net kurortu pripažintas. Bet ukmergiškiams to negana: „Šiandieną sezono uždarymas Šveicarijos slėnyje. Šaudymas, granatos sprogdinimas,  komiškas sportas. Skubėkite į Šveicarijos slėnį!“ Šitaip reklamuojasi ukmergiškiai ir iš paprasčiausio ganyklų slėnio, kur vaikščiodavo žalmargės, prasimanė Šveicariją. Deja, po smagios gegužinės, sezono uždarymo, Šveicarijos slėnis buvo dar labiau užterštas, negu piliakalnis. Čia tai jau ne šveicariškai.../ Kam netinka zulinti sodelio suoliukus, inteligentų klube susiranda ramią užuovėją. O jei ką persekioja žiaurus likimas, pavidale nuosavo žmonos, tas gali pasislėpti „karaputkėse“ už geltonų užuolaidų. Nors Kauno „Metropolis“ „trupučiuką prašmatnesnis“ už inteligentų klubą, bet  pietų kainos ir klube gana metropoliškos. Už žymiai menkesnius pietus, negu Kauno „Karališkoj“, čia nesigėdina paimti 1,80 lt. Taigi kartą pakliuvęs kaunietis, daugiau saugosis inteligentiškų sąskaitų. Nes kavos stiklas ir vienas pyragėlis „davaro“ 1,40 lt.“ (Sekmadienis. – 1934.)

1934 m. „Tautos Vado Antano Smetonos 60 metų amžiaus sukakties minėjimas Ukmergėje rugsėjo 9 d. praėjo labai gražiai. Taip nusisekusių iškilmių Ukmergė dar nebuvo mačiusi./ Organizacijos, mokyklos ir kariuomenė dalyvavo organizuotai pamaldose bažnyčioje. Po pamaldų Kęstučio aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo įvyko paradas. Paradą priėmė pulko vadas plk. M. Rėklaitis, karo komendantas plk. ltn. Stapulionis, apskr. v-kas B. Stosiūnas ir policijos vadas Mačinskas. Iškilmės maršu pražygiavo kariuomenė, šauliai, šaulės moterys, žydų buv. karių d-ja, jaunalietuviai, gimnazijos ir mokyklos ir kelios žydų jaunuomenės organizacijos. Pasibaigus paradui, dalyvaujant ir tūkstantinei neorganizuotai miniai, ten pat įvyko iškilmingas posėdis. Jubiliejui rengti komiteto pirmininkas dr. A. Dumbrys perskaitė Vyriausybės ir Tautos Vado žodį į tautą, o Rytų Lietuvos redaktorius Ig. Pacevičius pasakė kalbą./ 17 val. Lyros salėje buvo mokyt. Staniulaičio paskaita ir muziko Meškelės vedamo choro koncertas. 19 val. iškilmingai vėliavą nuleidžiant kalbėjo Liet. Banko direktorius Grajauskas ir prasidėjo gausi eisena per miestą su deglais./ Kitą dieną iškilmingus minėjimus surengė valdžios gimnazija, lenkų ir žydų gimnazijos, vid. amatų mokykla ir pradžios mokyklos.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. „Rugsėjo 9 d. Ukmergėj, miesto pakrašty, dėl nežinomų priežasčių užsidegė vieno gyventojo didelė šiaudų krūva. Kariai ugniagesiai greit nuvyko į gaisro vietą ir gaisrą tuoj likvidavo. Ukmergiečiai 1 pėst. pulko ugniagesiais labai džiaugiasi, nes kariai visuomet energingai gelbsti degantį turtą ir jį likviduoja.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. „Rugsėjo 10 d. 1 pėst. pulko keliasdešimt liktinių puskarininkių ekskursija išvyko į Klaipėdą. Ekskursija Klaipėdoj buvo 3 dienas. Ekskursijos tikslas susipažinti su Klaipėdos gyvenimu ir tenykščiais kariais.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Pereitais metais valst. centralinio knygyno Ukmergės skyrius turėjo 705 abonentų, kurie per tą laiką perskaitė 17855 įvairaus turinio knygas; daugiausia beletristinės literatūros, būtent 55%. Šiaip knygyne yra 4154 tom. Skyriaus skaityklą aplankė per 22100 žmonių; daugumas moksleiviai. Skaityklon pereina 20 laikraščių bei žurnalų. Patalpos erdvios, švarios. Vedėjas – p. Pukas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „L. T. [Lietuvos Taisyklingos] Medžioklės  ir Žūklės d-jos skyrius organizuoja ožių [stirnų] medžioklę. Rugsėjo 23 d. medžioklė įvyks Vilūnų miške, o rugs. 30 d. Taujėnų miškuose. Draugijos nariai rengiasi aktingai dalyvauti medžioklėse.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Pastebėta, kad Šešuolių – Krikštynų miškuose ir Taujėnų girininkijoje užsiveisė ir ten nuolat  laikosi šernai. L. T. M. ir Žūklės dr-jos Ukmergės skyr. valdyba kreipsis į skyr. narius  ir prašys visuose miškuose šernų nešaudyti. Tokiu būdu norima patikrinti šernų veisimosi sąlygas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Ukmergės miesto savivaldybė, per 3 metus tarybos kadencijos, išgrindė ir sutvarkė per 27000 kv. metrų gatvių. Grindimo darbams išleista apie 107 tūkst.  litų. Šiuo metu grindžiant gatves kv. metras kaštuoja 2½ lt.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Vandentiekio stotyje įtaisytas filtras. Filtras pradės veikti, ten įtaisius agregatą. Ligi šiol vandentiekio vamzdžių išklota 2683 metrai. Pastatyta 10 hidrantų. Jau yra 35 abonentai. Vandentiekio darbams išleista per 60 tūkst. litų./ Kanalizacija pravesta 12 gatvių. Yra 10 abonentų. Bendras kanalizacijos kanalo ilgis 2500 metrai. Išleista virš 101 tūkst. litų./ Bendrai vandentiekio (kartu su stoties įrengimu, bokštu etc.) ir kanalizacijos darbams Ukmergės miesto savivaldybė yra išleidusi apie 260 tūkst. litų.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Ukmergės amatų mokyklos mokinys J. Šalavėjus, vasaros atostogų metu Nidoje baigė sklandymo mokyklą. Išlaikė C piloto egzaminus. Dabar draugų padedamas, dirbs sklandytuvą.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Valstybės Prezidento Tautos Vado A. Smetonos 60 m. sukaktuvių paminėjimui 1 p. pulko muzikantų komandos eil. K. Cechanavičius padarė angliniu pieštuku Jubiliato didelį net 3 mtr. ilgio ir 1,50 mtr. pločio portretą. Darbas atliktas gražiai. Šis portretas rugsėjo 8-9 d. buvo iškabintas prie naujųjų kareivinių. Praeiviams darė gražų ir pasigėrėtiną įspūdį.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Vytauto D. Komiteto Ukmergės skyrius rugs. 21 d. papildė skyriaus sudėtį naujais nariais: p. E. Stosiukiene, p. Br. Cibulsku ir p. Ign. Pacevičiumi./ Skyrius nutarė pravesti Vyt. D. Muziejui statyti rinkliavą ir pakviesti organizacijas, kad rengiamų pramogų pelno dalį paskirtų muziejaus statybai.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Ukmergės valdžios gimnaziją lanko 540 moksleivių. Tai palyginti daugiausia mokinių, kaip kitais metais. Šiemet moko 9 nauji mokytojai.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Ukmergės skautų muziejų šiais metais aplankė 510 žmonių. Tuo tarpu muziejuje yra apie 800 eksponatų. Šią vasarą įsigyta vertingų eksponatų: vysk. Giedraičių laikų lietuviškų knygų, Mažvydo katekizmą [!?], pusę kilogramo sveriantį meteoritą, nukritusį ties Žemaitkiemiu 1933 metais. Gausingesnis pinigų skyrius. Muziejaus patalpos yra Kauno gatvėje 10 nr. Lankyti galima kasdien, visą popietį.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Paskutiniu laiku Ukmergės lietuvių liaudies bankas prisijungė prie Ukmergės smulkaus kredito draugijos. Prisijungimo priežastis buvo centralinio ūkininkų banko bankrotas, kurio nuostolių dalį, kaipo nariui, reikėjo sumokėti, būtent 22000 lt. Buvo ir kitų netikslumų.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Miesto savivaldybė dar šį rudenį yra nusistačiusi maisto turgų iš Vienuolyno g. perkelti į baigiamą grįsti naująją aikštę (tarp Naujosios ir Sodų gt.),  kur lig šiol buvo javų ir gyvulių rinka. Grynai gyvulių turgus bus dabartinėje arklių rinkoje, greta maisto rinkos./ Tuo tarpu Vienuolyno gt. projektuojama įveisti puikų sodą-skverą. Nuo Vienuolyno g. (pakalnėje) bus pravestas kelias į upę.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. „Šią vasarą buvo išvestos dvi naujos gatvės. Viena – nuo javų rinkos ir Naujosios g. kampo iki Prezidento A. Smetonos alėjos [dab. dalis Vasario 16-osios g. (nuo Klaipėdos iki A. Smetonos g.)], kita – nuo Deltuvos g. iki Kauno g. (prie geležinkelio stoties) [dab. Stoties g.]. Pirmoji gatvė jau grindžiama.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjo 29 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos mokytojams Tacheliui Rozencveigui, Jokūbui – Zelmanui Lacui ir Mordcheliui – Josifui Liubinui iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. pratęstas leidimas eiti šios gimnazijos mokytojų pareigas, J-Z. Lacui leidžiant dėstyti tik žydų tikybą. Iki tos pačios datos pratęstas leidimas eiti vokiečių kalbos mokytojos pareigas toje pačioje gimnazijoje ir Sarai Šapirienei.
    Iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. pratęstas leidimas Icikui Šamesui eiti „Ukmergės valdžios gimnazijos žydų tikybos mokytojo pareigas laisvai samdomo teisėmis“.
    Stefanijai Budnikaitei nuo rugsėjo 24 d. iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. leista eiti Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojos pareigas laisvai samdomo teisėmis.
    Ukmergės valdžios gimnazijos gydytojas Juozas Bortkevičius, jo prašymu, nuo rugsėjo 1 d. atleistas iš pareigų. (LCVA.; KM)

1934 m. „Rugsėjo 30 d. Ukmergėje įvyko VVS [Vilniui Vaduoti Sąjungos] Ukmergės apygardos skyrių atstovų suvažiavimas. Suvažiavime skaitė paskaitą VGF [Vilniaus Geležinio Fondo] pirmininkas prof. Kemėšis. Į naują apygardos komitetą išrinkti: Grajauskas, Pacevičius, Kavaliūnas, Dumbrienė ir Zibalas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. Ieškomas „Lila, Juozas, Juozo s., gim. 1897 m. V. [gegužės] 5., Kauno ap. Čekiškės v. ir m., gyvenęs Ukmergėj, Vienuolyno g. 6. [...]. Kalt. kėlęs triukšmą viešoj vietoj [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)

1934 m. rugsėjis. Ieškomas „Pospiežinskas, Pranas, Heliodoro s., žemdirbys, gim. 1901 m. Ukmergės m., ten ir gyvenęs. [...]. Ieško Ukmergės m. pol. n. v-kas [...]. Kalt. vagyste. Suradus nuvaryti Ukmergės II apyl. tardytojui [...].“(Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)         

Spalis
1934 m. „Šiais metais nuo rugsėjo mėn. 24 d. iki spalių mėn. 2 d. Ukmergės m. ir apskr. policijos vado p. Mačinsko iniciatyva Ukmergėje nuovados patalpose buvo suruošti policininkų kursai, kuriuose dalyvavo 43 policininkai. Kursuose dėstomų dalykų lektoriais buvo: a) gimnastikos, rikiuotės su ginlais ir ginklų pažinimo – pasienio polic. baro v-kas p. Svylas, b) praktiškos tarnybos – [Ukmergės?] nuov. v-kas p. Vilniškaitis, c) Baudž. statuto ir proc. įstatymo – prokuroro pad. p. Vambutas, d) policijos teisės – policijos vadas p. Mačinskas, e) teismo medicinos ir švaros priežiūros – apskr. gydyt. dr. Bortkevičius, f) statybos priežiūros – inž. Jovarauskas, g) miestų tvarkymo – burmistras p. Rėklaitis, h) mokesčių išieškojimo tvarkos – mokesčių inspektorius p. Babušis. Dalykai buvo dėstomi teoretiško ir praktiško pažinimo plotmėje. Valst. saugumo ir krim. polic. valdininkai davė nurodymų ypatinguose policijos tarnybos atsitikimuose, be to, supažindino su diktaloskopijos metodais ir jų praktišku pritaikymu. Buvo pravesti praktiški pratimai inscenizuojant plėšikų gaudymą miške. Kursų pabaigoje klausytojų žinos buvo patikrintos. Kursų pabaiga sutapo su policijos švente.“ (Policija. – 1934.)

1934 m. „[...] spalių mėn. 2-3 d. L. K. [Lietuvių Katalikių] Moterų Dr-jos Ukmergės Rajono Valdyba suruošė moterims higienos – namų ruošos kursus, kuriuose dalyvavo moterys iš rajono skyrių./ Kursuose įdomias paskaitas skaitė dr. Baltramiejūnienė apie moters higieną, p. Grajauskienė apie vaikų auklėjimą ir jų bausmes, p. Drąsutienė ir p. Sabalytė apie namų ruošą,  ką sekančią dieną ir praktiškai pavaizdavo./ Tuo pačiu laiku įvyko ir  L. K. Moterų Dr-jos Ukmergės Rajono konferencija, kurią atidarė Rajono pirmininkė p. Žukauskienė. Paskaitą skaitė p. O. Valionytė. Skyrių atstovės susirūpino spauda ir drausmingumu. Rajono Valdyba palikta ta pati.“ (Moteris. – 1934.)

1934 m. spalis. „Krikščionių Labdarybės draugija Ukmergėje įsteigė senelių prieglaudą. Jau priimta 30 senelių. Toliau bus priimta ir daugiau. Draugijos nariai aukas moka reguliariai, taigi lėšų pakanka visiems miesto neturtėliams sušelpti. Elgetavimas uždraustas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. spalis. „Iki šiol Ukmergėje gatvės buvo grindžiamos vien tik skaldytais akmenimis, tik gatvių kryžkelės tašytais. Miesto savivaldybė nutarė Kęstučio aikštės dalį (už Dariaus ir Girėno sodo) [nuo dabartinių Pilies link Vytauto ir Vilniaus gatvių] išgrįsti tašytais akmenimis. Darbai prasidės artimiausiu laiku“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. „Ukmergė. Spalių 7 d. prad. mokyklos nr. 1 [dab. Senamiesčio pagrindinė mokykla] patalpose įvyko penkių – Navikų, Deltuvos, Alionių, Nuotekų ir Vidiškių – JŪR [jaunųjų ūkininkų ratelių] narių šios vasaros ir žiemos gamybos parodėlė./ 13 val. dalyvaujant patiems JŪR nariams, jų tėveliams ir svečiams, ž. ū. rūmų refer. Šidlauskas ir apskr. agron. A. Krikštolaitis pasakė kalbas, 1 p. pulko orkestras sugriežė Himną ir parodėlė buvo atidaryta. Gaminiai buvo suskirstyti į daržovių, rankdarbių ir paukščių skyrius. Pirmam skyriui matėsi įvairaus didumo cukriniai runkeliai (vienas svėrė 7 klg. Ir 300 gr.), kopūstai, ropės, pomidorai ir t. t. Rankdarbių skyr. – siuvinėjimai, mezginiai ir medžio išdirbiniai. Sodely buvo vištų, žąsų, kralikų ir d. k. [daug kitų] gyvų eksponatų./ Po parodėlės išdalintos premijos. Navikų rat. Nariai gavo – 105 lt., Nuotekų – 91 lt., Alionių – 60 lt., Deltuvos – 60 lt. ir Vidiškių – 20 lt. Pastarasis ratelis tik šiemet susitvėręs, tad negalėjo pilnai pasirodyti. Parodėlę aplankė daug žmonių. Ukmergiečiai labai stebėjosi jaunųjų ūkininkų gaminiais.   S. Špokas.“ (Jaunasis ūkininkas. – 1934.)

1934 m. spalio 8 d. Švietimo ministro įsakymu leista eiti klasių auklėtojų pareigas šiems laisvai samdomiems Ukmergės valdžios gimnazijos mokytojams: Jadvygai Gaidamavičiūtei, Juozui Jasinevičiui, Juliui Adamsui, kitam Juozui Jasinevičiui, Kaziui Jočioniui, Angelei Sabaliauskaitei.
    Leista eiti klasių auklėtojų pareigas „neturintiems reikalingo cenzo“ Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos mokytojams: Jokūbui – Zelmanui Lacui, Hasei Rabinavičiūtei, Sarai Sapirienei, o šios gimnazijos mokytojas Mordchelį – Josifą Liubiną, jo prašymu, nuo lapkričio 1 d. atleistas iš pareigų toje gimnazijoje. (LCVA.; KM)

1934 m. spalis. Ieškoma „Steponavičiūtė, Kazimiera, Stepono d., čigonė, gim. 1889. XI. 9., Ukmergės m., čia ir gyvenusi. Ieško Ukmergės n. v-kas [...]. Kalt. elgetavimu. Suradus pranešti gyv. vietą Kauno apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1934 m. spalis. „Ukmergėje leidžiamas savaitinis tautiškos minties laikraštis R y t ų  L i e t u v a  praėjusį šeštadienį [spalio 13 d.] išleido savo šimtąjį numerį. Laikraštis aptarnauja Ukmergės, Utenos ir Trakų apskritis. Redaguoja mokytojas Pocevičius.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. spalis. „Ponui Inspektoriui sutikus, visų Ukmergės miesto pradžios mokyklų mokiniai renkasi organizuotai rytą 8-mis į parapijos bažnyčią, kur būna jiems pamaldos. Per pamaldas vaikučiai gražiai gieda./ Vakare 6 – mis parapijos bažnyčioj rožančius. Rožančių kalba visa bažnyčia.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. spalis. Ieškomas „Bleichmanas, Genochas, Zeliko s., kepėjas, 35 m., gim. Vilniaus m., gyvenęs Ukmergėje. [...] Kalt. nelegaliai perėjęs adm. liniją. Suradus pranešti gyv. vietą Ukmergės ap. v-kui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)     

1934 m. spalis. „Šiomis dienomis įvyko gausingas miesto ūkininkų susirinkimas. Buvo apsvarstyta eilė ūkininkus liečiančių klausimų ir sudarytas kandidatų sąrašas miesto tarybos rinkimams. Be to, išrinkta komisija iš S. Markevičiaus, V. Vaitavičiaus ir P. Jakubonio, kuri turės sutvarkyti žemėtvarkos darbams padarytų išlaidų sąskaitas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. spalis. Prie geležinkelio stoties Kauno g. prasidėjo naujos gatvės pravedimo darbai. Ši gatvė eis pakalnėn [dab. Rūtų g.?], Šventosios pusėn. Naujosios gatvės ribose vyksta gyva statyba. Pakalnėje miesto savivaldybė projektuoja užveisti didelį parką.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. spalio 24 d. Pasienio policijos Ukmergės baro viršininkas Benediktas Svylas minėjo tarnybos policijoje 10-metį. B. Svylas policijoje pradėjo tarnauti 1923-10-24 I eilės rajono viršininku Vilkaviškio bare. Netrukus buvo perkeltas į Ukmergės barą. 1928-11-15 paaukštintas Ukmergės miesto ir apskrities policijos vadu. 1930-11-01 savo prašymu sugrąžintas į pasienio policiją, I eilės rajono viršininku. 1934-02-01 paaukštintas Ukmergės baro viršininku. Prieš įstodamas į policiją B. Svylas tarnavo kariuomenėje, už nuopelnus lenkų fronte apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu ir už nuopelnus Lietuvai – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. (Policija. – 1934.)

1934 m. „[...] Spalių mėn. 26 d. Ukmergės Inteligentų klube įvyko naujųjų valsčiaus viršaičių ir sekretorių suvažiavimas. Buvo aptarta daug svarbių klausimų. Dalyvavo apskr. savivaldybės atstovai. Vakare įvyko bendra vakaronė.[...]“ (Ūkininko patarėjas. – 1934.)

1934 m. spalis. „Prie Krikūno pirties nuo pereitų metų rudenio kasamas artezinis šulinys. Jau išgręžta apie 120 metrų, bet dar neužtikta reikiamo vandens.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

Lapkritis
1934 m. lapkritis. „Paskutinį ketvirtadienį Ukmergėn buvo atvežta 600 bekoninių ir 37 lašininės kiaulės. Buvo priimta [supirkta] 260 bekoninių ir 19 lašininių kiaulių. Už centnerį [50 kg] lašininės kiaulės (gyvo svorio) mokama 40 litų. Kainomis ūkininkai patenkinti.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Ukmergės autobusų stotyje SSSR benzino parduotuvės vedėjui policija surašė protokolus už maišymą žibalo į benziną ir netikro litro vartojimą.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Prezidento A. Smetonos alėjoje sodinami jau paaugę medeliai. Medeliais bus apsodinta visa alėja. Alėjos šonuose bus padaryti gražūs takai pasivaikščiojimui, platūs šaligatviai ir k.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkričio 8 d. Švietimo ministro įsakymu Ukmergės žydų „Šviesos“ draugijos gimnazijos mokytojas Mordchelis – Josifas Liubinas, jo prašymu, nuo lapkričio 1 d. atleistas iš pareigų toje gimnazijoje. (LCVA.; KM)

1934 m. lapkričio 16 d. Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjas Dimitrijus Karpenka atleistas iš tarnybos. (Policija. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Basanavičiaus liaudies universiteto Ukmergės skyrius, sėkmingai veikęs praeitais metais, šiemet vėl pradeda darbą. Į naują dekanatą išrinkti insp. Cibulskas, dir. Grajauskas ir mokyt. Zdanavičius.“ (Lietuvos aidas. – 1934.); „Lapkričio 18 d. Ukmergėj atidarytas dr. J. Basanavičiaus vardu liaudies universitetas. Gana didelis liktinių puskarininkių skaičius įsirašė į universitetą ir uoliai pradėjo jį lankyti./ Be to, beveik kiekvieną sekmadienį liktinių puskarininkių ramovėje rengiamos paskaitos auklėjimo ir kitų kraštų kariuomenių pažinimo temomis.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. „Lapkričio 18 d. kino „Lyroje“ 1 p. pulko kariams buvo surengtas kino seansas. Buvo rodoma filma „Čeliuskinas“ ir kronika - 1 p. pulko mokomosios kuopos sakalų gimnastika. Kareiviai didžiausiu įdomumu sekė filmą, bet dar įdomiau žiūrėjo kroniką. Kronikos metu salėje buvo girdėti balsai: „Petrai, žiūrėk, juk tai tu“ ir t. t.“ (Karys. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Ukmergės valdžios gimnazijos gydytoja paskirta gyd. B. Čepytė – Kubilienė“. (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „[Ukmergės] Žemės ūkio dr-ja pradėjo supirkinėti javus. Mokama už rugių ctn. [centnerį – tuomet 50 kg] – 7-7,25 lt., kviečių ctn. – 8,90-9 lt., avižų ctn. – 6-6,5 lt., miežių ctn. – 7,5 lt. Pereitą savaitę į Kauną „Lietūkiui“ išsiuntė 1 vagoną kviečių ir 2 rugių.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Pereitą savaitę Ukmergėje buvo priimtos 287 kiaulės: 180 bekoninių ir 107 lašininės. Šį kartą buvo atvežta žymiai mažiau kiaulių.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „ – Šiomis dienomis Ukmergėje jau galutinai užbaigta gristi paprastais netašytais akmenimis didžioji miesto turgavietė. Dar šiais metais, greičiausiai apie Naujuosius Metus, Vienuolyno g. esančioji turgavietė bus panaikinta./ - Ukmergėje šiomis dienomis su didžiausiu pasisekimu buvo demonstruojamas kine „Modern“ net per tris seansus iš Kristaus gyvenimo ir kančių filmas „Jis kentėjo ir mirė dėl Jūsų“. Šis nepaprastas paveikslas ukmergiečių tarpe turėjo didelį pasisekimą./ - Miesto parceliacija jau galutinai užbaigta. Ukmergės m. sau žemę pasirinko arčiau prie miesto. Už pašto yra suprojektuotas pramonės rajonas. Tame rajone aštuoni sklypai odų dirbtuvėms iš miesto perkelti. Miesto  praplėtimui paskirti net 79 sklypai./ - Ukmergėje Švento Vincento A Paulo prieglaudoje šiomis dienomis mirė 105 metų senukė Ieva Mackelienė. Velionė veik iki paskutiniosios dienos vaikščiojo./ - Besiartinant žiemai daugėja bedarbių skaičius. Miesto tėvai turėtų iš anksto pagalvoti kaip jiems suteikti darbo.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. lapkritis. „Šiomis dienomis apylinkės teisme buvo nagrinėjamos mažamečio Stepo Kuliešovo net 3 bylos dėl įvairių vagysčių. Panašių mažamečių Ukmergėje yra keletas, į juos atkreipiama dėmesį tik teisme, kuomet reikia siųsti į Kalnaberžį. Prieš metus vietos kalinių gl. dr-jos skyriaus susirinkime buvo nutarta suorganizuoti globėjų sekcijas, kurios rūpintųsi šiais mažamečiais. Tačiau lig šiol šie sumanymai taip ir liko nerealizuoti.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. lapkričio 20 d. Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos vado įsakymu Ukmergės šaulių ugniagesių komandos viršininkas atsargos vyr. puskarininkis Jonas Dalbokas apdovanotas „Ugniagesių kryžiumi“. (Ugniagesys. – 1935.)

1934 m. lapkritis. „Šiomis dienomis Ukmergėje inteligentų klubo patalpose įvyko vietos Lietuvių Verslovininkų skyriaus susirinkimas. Susirinkimą atidarė skyriaus pirmininkas p. J. Šeškevičius,  kuris darė skyriaus ir centro pranešimus. Tarp kitko pranešė apie mėlynuosius ženklus ir jų reikšmę. Susirinkimas mėlynųjų ženklų pranešėjui iškėlė milžiniškas tikrai nuoširdžias ovacijas. Toliau paaiškėjo, kad į miesto tarybą yra išrinktas vienas verslovininkas p. J. Bajoras. Į įvyksiantį Šiauliuose Lietuvių Verslovininkų Kongresą išrinkti du atstovai, p. p. J. Bajoras ir J. Šeškevičius. Nutarta gruodžio mėn. 1 d. surengti vakarą. Skyrius turi 37 narius./  - Ateinantį pavasarį Ukmergėje tiltas per Šventąją bus nugriautas, o jo vietoje bus pradėtas statyti naujas, greičiausia gelžbetoninis. Dabartinis tiltas yra visai menkas. Kiekvienais metais bijoma, kad pradėjus eiti ledams, nenueitų drauge ir tiltas./ - Šiomis dienomis Ukmergės saugumo policija suėmė keliolika komunistų, pas kuriuos rado daug komunistinės literatūros. Areštuotieji komunistai yra veik visi žydai./ - Uždraudus mieste viešą elgetavimą, dabar elgetos išsikraustė po  kaimus./ Pradėjus valdininkams supirkinėti žąsis, šiek tiek pagyvėjo turgaviečių gyvenimas. Dabar turgavietės daugiausia užkemšamos žąsimis. Nors ir daug žąsų pristato, bet pirmadieniais ir ketvirtadieniais jų turgavietėse veik visuomet pritrūksta.“ (Rytas. – 1934.)
    
Gruodis
1934 m. gruodžio 1 d. Ukmergės apskrities policijos Ukmergės (I eilės) nuovados viršininkas Petras Vilniškaitis perkeltas viršininkų į Telšių apskrities policijos Plungės (I eilės) nuovadą. Zarasų apskrities policijos Zarasų (I eilės) nuovados viršininkas Bronius Usevičius perkeltas viršininku į Ukmergės (I eilės) nuovadą. Marijampolės apskrities policijos Igliškėlių (II eilės) nuovados viršininkas Antanas Gerdžiūnas perkeltas į Ukmergės apskrities policijos nuovados viršininko padėjėjo pareigas. (Policija. – 1934.)

1934 m. gruodis. „[...]/ - Šeštadienį, XII. 1 d. Ukmergės verslininkų skyrius rengia pirmąjį savo balių, kuris įvyks inteligentų klube.“ [...] (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gruodis. „ – Ukmergėje prieš kurį laiką įsisteigė knygų leidykla „Vaikų Pasaulis“. Šioji vaikams pritaikintų knygų leidykla yra užsibrėžusi kas mėnesį išleisti po vieną knygutę. Leidžiamos knygutės bus katalikiško turinio. Šiomis dienomis iš spaudos jau išėjo žinomo poeto Stasio Būdavo „Našlaičių Kalėdos“ knygutė. Knygutės kaina 15 ct. Knygutės išleista 10000 egzempl. [...]“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. gruodis. „Pirmam miesto tarybos posėdy/ buvo priimta papildoma šių metų sąmata sumoje 24 tūkst. ir 30 lt. Išrinkti atstovai mokesčių komisijon – V. Ambrazevičius, J. Radvilavičius ir Š. Bukancas. Komisijų nariams nustatytas mokestis: už posėdį 7,5 lt. (buvo mokama 10 lt). Be to, buvo aptariamas privalomo įsakymo projektas dėl prisijungimo prie kanalizacijos ir vandentiekio. Sekančiam posėdy šis įsakymas bus priimtas arba atidėtas.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

1934 m. gruodis. „Ukmergės polic. nuovados viršininkas Petras Vilniškaitis perkeliamas Plungėn. Į Ukmergę skiriamas Zarasų nuovados v-kas Bronius Usevičius, neseniai atkeltas iš Širvintų. P. Vilniškaitis Ukmergės nuov. v-ko pareigas ėjo nuo 1928 metų.“ (Lietuvos aidas.- 1934.)

1934 m. gruodis. „8, 9 ir 10 gruodžio dienomis, tai yra Nekalto prasidėjimo šventės proga Marijonų vienuolyno bažnyčioje įvyko 40 valandų pamaldos. Dėka gražaus oro per visas tris dienas žmonių labai daug lankėsi, ypatingai pirmą atlaidų dieną./ - Parapijos bažnyčioje 8 gruodžio gimnazijos ir amatų mokyklos mokiniams buvo surengta bendra kalėdinė Komunija. Pamaldose dalyvavo ir prie Komunijos ėjo per 300 mokinių. Per Mišias labai įspūdingai sugiedojo lietuviškas giesmes pono Piešinos vedamas mokinių choras. Šiose mokinių pamaldose dalyvavo ir pradžios mokyklų mokiniai. Panašiai mokinių pamaldos buvo ir gruodžio 9 dieną./ [...]/ Gruodžio 9 dieną nepaprastai įspūdingai praėjo Vyrų Apaštalavimo šventė./ Sumos metu apie tris šimtus vyrų organizuotai ėjo prie bendros šv. Komunijos. Nepaprastai džiugino ukmergiečius tai, kad kartu su jais šioje dvasinėje puotoje dalyvavo Apaštalavimo Vadas – generolas Grigaliūnas – Glovackis. Pritaikytą šventei pamokslą pasakė kap. kun. P. Mačys./ Po pamaldų buvo padaryta jubiliejaus atlaidams pelnyti organizuota vyrų eisena į Vienuolyno bažnyčią./ Iš ten visi skuba į didžiulę „Aido“ salę. Tačiau ir labai erdvi salė nepajėgia sutalpinti tūkstantinės minios. Tai labai retas įvykis Ukmergėje, kad taip domiai per 600 vyrų išklauso labai aktualios ir įspūdingos paskaitos tema: „Dievo ir Tėvynės meilių darnumas“. Šia turininga paskaita labai susidomėjo ir mūsų inteligentai  - katalikai.“ (Rytas. – 1934.)

1934 m. gruodis. Ieškomas „Šlekys, Jonas, Tomo s., žemdirbys, gim. 1902. VI. 10. Vilkaviškio ap. ir v., Ožkabalių k., gyvenęs Ukmergės m. Vytauto 9. [...] Kalt. svaig. gėr. maž. pard. ist. 37§. Suradus išieškoti 10 Lt pabaudą arba išlaikyti parą arešte [...]“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)

1934 m. gruodis. Ieškomas „Rudokas Antanas, antano s., darbininkas, gim 1900 m., Utenos ap., Anykščiu v., gyvenęs Ukmergės m., Kalėjimo 39. [...] Kalt. priešinesis tarnautojui. Suradus, išlaikyti 7 paras arešte ir pateisinamus dokumentus nusiųsti Ukmergės apyl. teismui [...].“ (Kriminalinės policijos žinios. – 1934.)            

1934 m. „Gruodžio mėn. 16 d. įvyko Ukmergės apyg. ligonių kasos tarybos posėdis. Dalyvavo apskr. v-kas B. Stosiūnas./ 1935 metams priimta sąmata 230 tūkst. litų sumai. Be to, nutarta ateinančiais metais įsteigti savo ambulatoriją ir teikti kvarco lempos gydymą. Apsvarstyti ir kiti klausimai./ Valdybon išrinkti: V. Ambrozevičius, V. Filipavičius (iš darbdavių grupės), P. Toleika ir A. Pranckevičius (iš kasos narių gr.); revizijos komisijon: J. Survila, M. Kaminskas ir V. Maskaliūnas.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

1934 m. gruodis. „Ukmergės skautų naujas tuntas jau pasiskirstė pareigomis: mokyt. H. Jasinevičius – turtininko pavad., mokyt. E. Masiliūnaitė – skaučių skyriaus vadė, mokyt. S. Vitkauskas – propagandos dalies vedėjas, L. Ikamienė – jaun. skautų-čių skyriaus vadė ir V. Ruša – vandens skyriaus vadas./ Manoma iškilmingai paminėti 10 metų Ukmergės skautų nuo įkūrimo sukaktį. Be to, norima įsteigti esperanto kalbos kursus skautams. Dėstys Alseika.“ (Lietuvos aidas. – 1934.)

    1934 m. gruodis. „Per kelis miesto tarybos posėdžius buvo svarstoma miesto savivaldybės sąmata 1935 metams. Sąmata priimta 530.770 lt. sumoke.“ (Lietuvos žinios. – 1934.)

    1934 m. gruodis. „1935 metus Ukmergėje žadama sutikti labai iškilmingai. Prie Nepriklausomybės paminklo įvyks prakalbos, eisenos etc.“(Lietuvos žinios. – 1934.)

    1934 m. gruodis. Ukmergės šaulių ugniagesių komanda įsteigta dar 1927 m., tačiau „buvo labai pakrikusi ir jokio veikimo nerodė“. 1933 m. liepos 17 d. paskyrus naują komandos viršininką – Joną Dalboką, komanda ėmėsi aktyvios veiklos. 1933 m. 11-11 – 12-04 d. vyko kursai ugniagesiams, kuriuose paskaitas skaitė apskrities šaulių rinktinės brandmajoras kapitonas Kuzmickas ir Ukmergės miesto savivaldybės ugniagesių komandos brandmeisteris Matulionis. Kursus lankė 35 ugniagesiai. Per pusantrų metų šaulių ugniagesių komanda įsigijo radijo aparatą, 22 šauliškų drabužių ugniagesiams komplektus, 11 šalmų, priešdūminę kaukę, 2 gelbėjimosi virves ir kitokio smulkaus inventoriaus. Komandoje yra 55 nariai – rikiai ir 27 rėmėjai. Miesto savivaldybė komandai nemokamai suteikė patalpas, nemokamai teikia kurą ir šviesą. Tose patalpose yra komandos ir šaulių būrio skaitykla. Komandos sanitaru yra medicinos felčeris S. Strašas, kuris teikia nemokamą medicinos pagalbą ir komandos nariams. Komandos valdyba: viršininkas J. Dalbokas, iždininkas M. Strelčiūnas, ūkio vedėjas V. Eigelis, sekretorius A. Vaižgėla. (Ugniagesys. – 1935.)

    1934 m. „Per praeitus metus vietinė vyno dirbtuvė „Viltis“ pagamino 57.000 litrus, „Vita“ – 50.000 litrus [...]. „Viltis“ ir „Vita“ tam reikalui iš ūkininkų nupirko 141.056 klgr. įvairių vaisių.“ (Lietuvos aidas. – 1935.)

    1934 m. medaus kainos buvo nedidelės – už kilogramą buvo mokama 1,80 – 2 Lt. Vaško kilogramas kainavo 5 – 6 Lt. (Lietuvos aidas. – 1935.)

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau