Gegužės 13 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje viešėjo Kretingos Viešpaties apreiškimo vienuolyno brolis kunigas Antanas Grabnickas, pristatęs susitikimo dalyviams Marijos Valtortos knygą „Taip man buvo atskleista Evangelija“, prie kurios naujojo leidimo daug prisidėjo ir pats.

Svečias papasakojo, jog šią knygą jam kadaise patarė paskaityti mama, beje, taip pat vienuolė, karmelitė, tik pasirinkusi šį gyvenimo kelią beveik dešimtmečiu vėliau nei jos pranciškonas sūnus. Skaitydamas šią knygą, sakė brolis Antanas, jis tarsi ieškojo joje faktų, teiginių, kuriems galėtų paprieštarauti, nesutikti su jais, tačiau – prisipažino atvirai šypsodamasis – tiesiog nerado jų. Perskaitė jis visus 10 knygos tomų. Paskutiniuosius skaitė anglų kalba, gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur praleido 8 studijų ir dvasinės veiklos metus.

Lietuvių kalba kol kas išleisti 5 tomai, kiekviename iš jų – 500 psl. Ankstesnis knygos leidimas buvo pavadintas „Dievo-Žmogaus poema“, o 1961 metais Amžinybėn iškeliavusios autorės antkapį Florencijoje, Apreiškimo švč. mergelei Marijai bazilikoje, puošia lotyniškas užrašas „DIVINARUM RERUM SCRIPTRIX“, kas reiškia „Dieviškų dalykų rašytoja".

1897 metais Italijoje gimusi Marija Valtorta, priklausiusi Pranciškonų pasauliečių ordinui ir Švč. Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijai, 27-erius savo gyvenimo metus pragulėjo ligos patale po visiškai atsitiktinai gatvėje patirtų sužeidimų. Ji tapo „instrumentu“ Dievo rankose, kai 1961 m. balandžio 23-iąją, Didžiojo penktadienio rytą, išgirdo kalbant jai Jėzų ir prašant jos rašyti. Nuo tos akimirkos iki 1951 m. ji prirašė daugiau kaip 15 tūkst. puslapių, kurie šiandieną pripažįstami tikėjimo mokymo ir literatūros klasika. Marijos rankraštis tapo knyga „Taip man buvo atskleista Evangelija“, kurioje pasakojama apie Jėzaus gyvenimą nuo jo gimimo iki nukryžiavimo ir prisikėlimo. Religinio pobūdžio raštai remiasi dieviškuoju apreiškimu – vizijomis ir diktantais. Marija nuolat kartodavo esanti tik plunksna Dievo rankose ir rašanti tai, ką regi per langą. Už tai, kad ji niekada nekeikė savo likimo, netroško keršto nepažįstamam gatvės užpuolikui, ją aplankęs Dievas suteikė didelę paguodą, kuria ir tapo rašoma knyga. Jai pačiai ir visiems, kas šią knygą skaitys.

M. Valtortos fenomeną tiria daug mokslininkų. Jos parašytoje Jėzaus Kristaus gyvenimo istorijoje gausu iki šiol nežinomų detalių ir kruopščių to laikmečio vietovių aprašymų, kurių autentiškumą patvirtino mokslas. Marija tiksliai aprašo Šventąją žemę, nors niekada ten nėra buvusi. Stebėtinos jos žinios apie Palestinos ypatumus, archeologai nustatė, jog savo užrašuose autorė mini senuosius miestus, apie kuriuos Evangelija neužsimena, bet kurie iš tikrųjų egzistavo. Marija išsamiai aprašė žvaigždžių ir dangaus kūnų padėtį, tuo nustebindama astronomus, nes toks dangaus vaizdas egzistavo 33-aisiais  mūsų eros metais.

Renginio metu svečias papasakojo, jog pirmieji knygos tomai į lietuvių kalbą buvo verčiami iš vokiečių, o dabar, leidžiant kitus tomus, verčiama iš italų kalbos. Ateityje brolis Antanas norėtų išleisti ir kitą Marijos Valtortos knygą  -„Apie pasaulio pabaigą“. O pristatytąją knygą „Taip man buvo atskleista Evangelija“ galima rasti Viešojoje bibliotekoje: lietuvių kalba išleistus penkis pirmuosius jos tomus Ukmergės skaitytojams susitikimo metu padovanojo Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kunigas Šarūnas Petrauskas.

Melanijos Širvienės nuotraukos.