Plačiai per mūsų Lietuvėlę skrendanti „Poezijos paukštė“  ir nešanti poezijos žodį, tradiciškai jau keliolikti metai vis nutūpia ir Jasiuliškių socialinės globos namų kiemelyje. Obelų, kaštonų ir alyvų žiedų bei svaiginančioje kvapų jūroje gegužės pabaigoje čia susirenka gausus būrys poezijos žodžio skleidėjų bei klausytojų. Smagu poezijos klausytis, ypač jei ji atspindi vidinę būseną ir jausmus, tai tarsi terapija ar net meditacija, užburianti, išvalanti nuo neigiamų minčių, pakraunanti  nauja dvasine energija.

Gegužės 27 d. pilnutėlėje Jasiuliškių socialinės globos namų salėje, skendinčioje alyvų žieduose, papuoštoje įvairiomis kraičio skryniomis, didelis būrys kūrėjų plačiai atvėrė savo kūrybos skrynias. Šie metai paskelbti etnografiniais regionų metais, todėl mes savo poezijos pavasarėlio šventę „Senolių kraičio skrynią atvėrus“ ir skyrėme paminėti šiems metams, pasirinkę Aukštaitijos regioną. Sulaukėme svečių iš Anykščių, Švenčionių, Kupiškio, Utenos, Vilniaus, Ukmergės, taip pat iš Valų, Šventupės, Rečionių ir Vidiškių. Aukštaitijos regionas - vienas didžiausių Lietuvoje. Visiems regionams būdinga tarmė, apranga, dainos, papročiai ir tradicijos. Lietuvoje yra 15 tarmių ir daugiau 100 pratarmių. Ukmergės krašte kalbama panevėžiškių, anykštėnų ir širvintiškių tarmėmis bei pratarmėmis. Vienas iš retų faktų ir būdingas būtent Vidiškių seniūnijai, tai, kad Vidiškiuose į garso takelį buvo įrašyta pirma Lietuvoje sutartinė.

Susirinkusiems sveikinimo žodį tarė globos namų direktorius Vilius Petrauskas.

Džiaugiamės, kad mūsų  gražioje šventėje dalyvavo didelis būrys naujų veidų. Savo šventę pradėjome sutartinėmis, kurias mums dovanojo šeimyninio ansamblio „Šeimų sutartinės“ viešnios Alė Ališauskienė su dukromis Austėja ir Elze iš Valų. Aukštaitišką rūbą pristatė Vidiškių kultūros namų vadovė Janė Giedraitienė. Kad lietuviška kalba gyvuoja amžių amžius, liudija dainos, giesmės, mitai. Tai mūsų senolių, protėvių perduotas lobis vaikams ir vaikaičiams. Vidiškietiška pratarme dainas atliko Vidiškių kultūros namų etnografinis ansamblis „Ulyčia“ (vadovė Stasė Navickienė), o pasaką vidiškietiškai pasekė Vidiškių pagrindinės mokyklos moksleivis Ernestas Osis, kuris dalyvavo vaikų ir moksleivių liaudies kūrybos atlikėjų regioniniame konkurse „Tramtatulis“ Panevėžyje.  Pirmą kartą viešai savo eiles klausytojams pristatė buvusi ilgametė Jasiuliškių socialinės globos namų darbuotoja Elena Matuškevičienė. Mūsų renginį labai pagyvino broliai Tadas ir Leonas Džiautai - armonikieriai iš Valų bei Anelė Stancikienė iš Rečionių, paporinusi apie „Diedų ir Bobų“. Didelio susidomėjimo sulaukė svečias iš Švenčionių Gaudentas Kurila, save pristatantis „Cieskas Žalbungis“ - fotografas, medikas, kūrėjų klubo „Žalia žolė“ vadovas, tautos tradicijų ir tarmių puoselėtojas nuo Melagėnų krašto, išleidęs savo kūrybos knygelę „Netirpstantis“, dviejų dalių tarmiškos kūrybos almanacho „Bundanti versmė“ sudarytojas. Dovanų gavome ir mes.

Savo kūrybą, skirtą prisiminimams apie „tetytę“, pristatė mūsų socialinė darbuotoja Regina Mulevičienė,  jos kolegė Regina Nugarienė, kraštietė iš Šventupės Genoefa Povilavičienė, jau išleidusi penktą savo kūrybos knygelę „Ties Šventosios upės vingiu“, iš Vilniaus atvykęs Ruslanas Šerkšnys.

Gražiai ir šiltai bendraujame su kitų rajonų socialinės globos namais. Šventėje dalyvavo gražus būrys draugų. Iš Aknystų socialinės globos namų atvyko Aidas Tumasonis ir Stanislovas Šemanskis, iš Utenos - socialinė darbuotoja Jolanta Garunkštienė, grojanti gitara, ir Marija Irena Kliučinskaitė. Iš Kupiškio - socialinis darbuotojas Rimgaudas Bražas, Erlandas Parfionovas ir „Pliauskininkių“ komanda, pritarianti paprasčiausiomis pliauskomis (malkomis).

Mūsų šventinį, įspūdingą etnografinį renginį užbaigė „Melodijos“ ansamblio dalyviai su vadove Daiva Šermukšniene, sukūrę kompoziciją, kurią pristatė Kupiškyje tradiciškai vykstančiame dainuojamosios poezijos festivalyje „Obelų žydėjimas“. Jų įvertinimas buvo pats aukščiausias - kolektyvas pelnė „Metų obels žiedo“ apdovanojimą. Šioje kompozicijoje eiles deklamuoja Nijolė Vanagienė, gitara skambina ir dainuoja  Eglė Staniūnaitė bei Genadijus Genevičius, akordeonu groja Romas Monkevičius. Kompozicija skirta Gimtinei ir Motinai.

Noriu padėkoti visiems, kurie pavasario pašaukti sudėjo bendrą lietuviško žodžio giesmę, ji gėrio sėkla, sukritusi į mūsų širdis. Tedygsta, teauga, težydi... Labai dėkui visiems, prisidėjusiems prie šios gražios šventės organizavimo, o ypač mūsų nuolatinėms padėjėjoms: psichologei Jolantai, socialinėms darbuotojoms Ingutei, Verutėms, Birutei, jų vadovei Stasytei ir savo didžiajai pagalbininkei Ritutei Šukaitytei, kuri rūpestingai prižiūri biblioteką, kai aš užsiėmusi organizaciniais reikalais. Džiugu, kai toks šaunus bendradarbių ir bendraminčių kolektyvas.
                                                   
Ingos Četrauskienės nuotraukos.