Šiais metais Birželio 14-oji – Okupacijos ir genocido diena, pradėjusi tragišką istorijos tarpsnį Lietuvos žmonių gyvenime, šalies bibliotekose buvo minima netradiciškai. Minėjimo simboliu buvo pasirinkta duona, kuria tą dieną buvo vaišinami visi, pravėrę bibliotekos duris. Pagerbiant tremtyje žuvusiųjų atminimą, prisimenant tuos, kuriems išgyventi Igarkos, Norilsko, Vorkutos ir kituose lageriuose padėjo tikėjimas ir riekelė duonos, o ją dar tekdavo dalinti į tris kąsnelius – pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Ragaudami duonos, Antakalnio bibliotekos lankytojai klausėsi tremties poeto Vlado Kalvaičio rūsčios lyrikos kupinos „Odės duonai“. Vaikai stengėsi įsivaizduoti, kaip reikėtų ištverti visą dieną su vienintele duonos riekele...

Stalino saulė daugeliui Baltijos šalių vaikų švietė Sibire, atšiauriuose užkampiuose, tokiuose kaip ledinės Laptevų jūros pakrantės. Apie tai pasakoja dokumentinis filmas ,,Ledo vaikai“. Pasiūlius vaikams pažiūrėti šį filmą, visi noriai sutiko, nors kieme skaisčiai  švietė saulė. Po filmo diskutavome apie tų vaikų, be kaltės kaltų, likimus ir viltis. Niekas nenorėjo to patirti patys ir džiaugėsi, kad dabar gyvena šiltai, sotūs ir laimingi savo šeimose.

Autorės nuotraukos.