Siuvinėjome japoniškai
- Smulkiau
- Autorius Kristina Darulienė
- Paskelbta: 2018 m. rugsėjo 26 d.
Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje apsilankiusi viešnia – tekstilininkė Kristina Karvelytė rugsėjo 26 d. Ukmergės moterims surengė sashiko siuvinėjimo dirbtuves. Japonų kultūros namuose ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje dailininke dirbanti Kristina supažindino su tradiciniu japonišku siuvinėjimu, jo prasmėmis, simbolika.
Kaip ir daugelis technikų, išradimų, sashiko siuvinėjimas atsirado iš nepritekliaus. Neturtingi Japonijos gyventojai dažniausiai vilkėdavo mėlynos spalvos namuose austus drobinių rūbus. Indigo mėlynos spalvos įvairūs tonai būdavo gaunami iš vietinių grikių rūšies. Šiandien prabangūs indigo spalvos dažai tada būdavo lengvai prieinami. Kai rūbai susidėvėdavo, jų niekas neišmesdavo, tačiau stengdavosi pagražinti adydami arba lopydami. Tas lopymas ilgainiui virto savotiška geometrine dygsnių sistema, kurią dabar vadiname sashiko siuvinėjimu. Ant įvairių atspalvių mėlyno audinio baltais siūlais išdaigstyti piešiniai yra tradicinis sashiko.
Ukmergės moterys, susirinkusios į edukaciją, turėjo galimybę pabūti bendrystėje siuvinėjant. Nedideli darbeliai – servetėlės puodeliams, adatinės pradžiugino atėjusias.
Autorės nuotraukos.