Gyvenimas su plunksna ir knyga
- Smulkiau
- Autorius Rasa Griškevičienė
- Paskelbta: 2018 m. lapkričio 16 d.
"Gyvenimas su plunksna ir knyga". Taip pavadinta šiais metais išleista rašytojo, žurnalisto, vertėjo, redaktoriaus Laimono Inio knyga – jo kūrybos bibliografijos sąvadas. Taip pavadinti galima ir Viešojoje bibliotekoje lapkričio 16 d. vykusį literatūrinį penktadienį, į kurį iš Kauno atvykę svečiai visą savo gyvenimą yra susieję su plunksna ir knyga. Poetė, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, draugijos Metraščio VI tomo sudarytoja Dalia Poškienė, jo redaktorius Laimonas Inis, draugijos nariai, Metraščio straipsnių autoriai Alfas Pakėnas ir dr. Romas Dobrovolskis. Kaip sakė Dalia, jų kūrybinė komanda važinėja po Lietuvos šviesuolių vardais pavadintas bibliotekas ir čia pristato jubiliejiniams šalies metams skirtą naująjį Metraščio tomą. Jame yra publikacija ir apie kraštietį išeivijos poetą Vladą Šlaitą.
Viešnia prisiminė Draugijos įsteigimo istoriją ir daugiau kaip du dešimtmečius Kaune rengiamą Knygos šventę, pristatė pluoštą naujų Laimono Inio knygų. Tarp jų – ir sodo novelių knyga „Rožė pražydo naktį“, kurios viršelį puošia pačios Dalios nuotrauka, daryta jų namų sode. „Knyga, gamta, žmogus – trys kertiniai akmenys, ant kurių norisi prisėsti, – sakė rašytojas L. Inis. – Mano malda, mano filosofija, mano likimas“.
Pačioje naujausioje knygoje „Paukščiai vėjyje“ autorius pasakoja apie Donelaičio, Salomėjos Nėries, Adomo Mickevičiaus, Vytauto Montvilos, Mato Šalčiaus, Juliaus Janonio, Juozo Grušo, M. K. Čiurlionio ir kitų garsių rašytojų, dailininkų, muzikų gyvenimą ir jų likimus. Rasime čia ir Kazio Binkio vaikų prisiminimus, kurie tarsi pratęsia 20 metų rašytą knygą „Kiekvienoje kišenėj pavasarių šimtas“. Rašytojas pasakojo, jog rašė ją priešokiais, kai susikaupdavo mintys. Svarbiausia – pirmasis sakinys. Jei jis pavyks, gali tikėtis parašyti porą puslapių, o jei pirmas žodis „užspringsta“ gerklėje, nieko neparašysi. Ir išvis, šypsodamasis kalbėjo L. Inis, rašyti apie Kazį Binkį – tas pats, kas kišti galvą į kilpą, nes dar yra daug gyvų poeto amžininkų. Prisimenančių, kaip „Metropolio“ restorane Binkis prašydavo orkestro duoti jam smuiką ir visi klausydavosi ne orkestro, o Binkio grojimo. Į savo knygą L. Inis įdėjo ir 42 poeto laiškus, rašytus pirmajai žmonai Pranutei. Tuos laiškus, aptiktus Lietuvių kalbos ir literatūros institute, jam teko persirašyti ranka, nes patogių kopijavimo technologijų tais laikais dar nebuvo.
Alfas Pakėnas visiems priminė, kad kaip tik šiandien, kai vyksta renginys, yra Kazio Binkio gimimo diena. Jam būtų sukakę 125 metai. 2019-ieji paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais, minėsime rašytojo, literatūros istoriko, spaudos darbuotojo, pedagogo, kunigo 150-metį ir mūsų kraštiečiui Alfukui, dirbančiam Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėju, malonių rūpestėlių tikrai nepritrūks. Dar po metų, 2020-aisiais, šimtas metų sukaks Pauliui Širviui ir Vladui Šlaitui. Beje, 65-erių metų jubiliejų šiemet mini ir pats A. Pakėnas. Rašytojas L. Inis balandžio 1-ąją šventė 80 metų sukaktį, paaiškėjo, kad tarp renginio dalyvių salėje yra ir daugiau jubiliatų.
„Bibliotekininkės – mano viena mylimiausių žmonių grupių, – prisipažino Alfas, – nes jos labai myli Paulių Širvį, o Širvys važinėdavo po bibliotekas“. Pačiam Alfukui labai smagu atvažiuoti į Ukmergę, nes gimtajame krašte, sakė jis, visada labai gera.
Apie nostalgiją ir gimtojo krašto ilgesį, apie svetur gimstančias mintis ir kūrinius ypač daug papasakoti gali ir kitas Metraščio straipsnių autorius – mokslininkas Romas Dobrovolskis. Savo namų kolekcijoje jis turi sukaupęs didžiausią išeivijos išleistų knygų rinkinį ir apie autorius, jų likimus tikriausiai žino viską. Įdomu tai, kad savo bendraminčių Romas turi ir Ukmergėje. Didžiulę išeivijos leidinių kolekciją turi sukaupęs ir Pašilės Šv. Barboros bažnyčios klebonas, kunigas, poetas Rimantas Laniauskas. Vadinasi, laukia dar ne vienas įdomus susitikimas, ne viena viešnagė Ukmergėje.
Kristinos Darulienės nuotraukos.