Spausdinti

Gegužės 3 d. sukako 100 metų, kai Lietuvos kariuomenė ir Vokietijos kariuomenės saksų savanorių daliniai išlaisvino Ukmergę iš bolševikų kariuomenės okupacijos, kuri prasidėjo 1919 metų sausio pradžioje, įžengus į apskritį ir miestą Raudonajai armijai, žygiuojančiai į Vakarus.

Šiai sukakčiai paminėti spalio 3 d. šalia Kauno ir Deltuvos gatvių sankryžos pastatytas memorialinis obeliskas, skirtas miesto išvadavimo jubiliejinės sukakties ir Vokietijos kariuomenės saksų savanorių, kartu su lietuvių kariais dalyvavusių šioje karinėje operacijoje, atminimui.

Štai kaip istorikai aprašo šį įvykį: "[...] Ukmergės puolimas buvo pavestas J. Variakojo vadovaujamam Panevėžio atskirajam batalionui, kurį tuo metu sudarė 35 karininkai ir 1314 kareivių. Sėkmingam Ukmergės puolimui pirmiausia reikėjo užimti Pagirius. Pagal bataliono žvalgų informaciją, juose bazavosi apie 400 bolševikų. Pagirių užėmimui batalionas sutelkė 4 kuopas ir artilerijos būrį. Žygis buvo paremtas vokiečių, suteikiant saksų savanorių 18-ojo pulko 1-ąją bateriją. Dieną prieš puolimą rinktinė susitelkė Šėtoje. Naktį priartėjo prie Pagirių, ir sekantį rytą, t.y. balandžio 27 d., atakavo. Miestelis buvo apsuptas, po artilerijos apšaudymo bolševikų ugnis nuslopinta. Dėl sumanios apsupties priešas nebegalėjo atsitraukti, buvo paimta nemažai belaisvių ir kariško turto.

Užėmus Pagirius, pradėta ruoštis Ukmergės puolimui. Tuo metu Ukmergėje buvo įsitvirtinusi bolševikų Lietuvių (Pskovo) divizijos 1-oji brigada, susidedanti iš 1-ojo, 2-ojo ir 6-ojo šaulių pulkų. Brigados sudėtyje buvo apie 3000 kovotojų, ją rėmė dvi artilerijos brigados ir keletas smulkių kavalerijos dalinių. 1919 m. gegužės 1 d. vykusiame Panevėžio atskirojo bataliono ir saksų sav. 18-ojo pulko vadovybių pasitarime buvo galutinai paruoštas Ukmergės operacijos planas. Nuspręsta, kad puolime vyraus saksų savanorių daliniai, vadovaujami jų pulko vado mjr. V. Zeschau, kartu su nedidelėmis Panevėžio atskirojo bataliono pajėgomis. Lietuvių kuopos įjungtos į vokiečių voras. Kariuomenė buvo padalinta į 5 voras.

Puolimas buvo numatytas gegužės 3 d. švintant. I vora ėjo nuo Upninkų kairiuoju Šventosios krantu, pakeliui paėmė Veprius, į Ukmergę atvyko gegužės 4 d.

II vora ėjo dešiniuoju Šventosios krantu nuo Gudžiūnų, I vorai puolant Veprius, apšaudė miestelį iš artilerijos, vėliau nužygiavo į Ukmergę.

III vora ėjo nuo Markutiškių Ukmergės plentu link Pageležių. Kadangi ten tikėtasi priešo koncentracijos, pasiruošta puolimui. Tačiau iš lėktuvo buvo numesta žinutė, kad bolševikų pozicijos tuščios, o jų rinktinė traukiasi plentu į Ukmergę. Apšaudžius Ukmergės plentą iš artilerijos, imtasi vytis priešą 4 krovininiais automobiliais. Į pirmą automobilį susėdo divizijos vadas gen. V. Ompteda, pulko vadas mjr. Zeschau su pulko štabu, keli minosvaidininkai su minosvaidžiu ir 6 lietuviai, į antrąjį – sunkieji kulkosvaidžiai (šis automobilis už 100 metrų sugedo), į trečiąjį ir ketvirtąjį – lietuviai. Priartėjus prie miesto per 2 km, bolševikai pasitiko smarkia ugnimi. Šaudyta iš kelių kulkosvaidžių netoli miesto, šalia plento matėsi keli būriai bolševikų. Buvo išsilaipinta iš automobilių ir pradėta šaudyti. Po 15 min šiaurės pusėje pastebėtas susišaudymas. Tai buvo V vora, jau pasiekusi Ukmergę. Tuo metu privažiavo atsilikę automobiliai su 70 lietuvių. Jiems išsiskleidus į grandinę, priešo šaudymas nutilo. Rinktinė sulipo į transportą ir įvažiavo į Ukmergę.

IV vora sutiko pasipriešinimą ties Gailiūnais, jį įveikusi, išėjo į plentą ir automobiliais pasiekė Ukmergę.

V vorai šiame puolime teko daugiausiai kovoti. Tik pradėjus puolimą Belazariškių kaime užtikti bolševikai. Remiant artilerijai, kaimas buvo paimtas. Tuo pačiu metu šios voros šiaurinė rinktinė be mūšio užėmė Siesikus. Šioms rinktinėm susijungus, atakuota Deltuva, kurią kiek atkakliau gynė bolševikai, norėdami laimėti laiko atsitraukimui.

Užėmus Ukmergę, dar bandyta persekioti bolševikus Utenos kryptimi, bet šiems sudeginus tiltą per Šventąją, persekiojimas nutrūko. [...]"

Obeliskas pastatytas įgyvendinant Ukmergės rajono savivaldybės Istorinio ir kultūrino paveldo, žymių kraštiečių atminimo įamžinimo programą. Obeliską pagamino ir pastatė skulptorius Ričardas Širvelis.

Nuotrauka autoriaus.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau