Ukmergės kultūros puslapiai

Paskutinis šiųmečio Kamerinių teatrų ir performansų festivalio "Camera obscura" akordas - vakaras, skirtas Jono Meko 97-osioms gimimo metinėms. Gruodžio 19 d. (J. Mekas gimė 1922 m. gruodžio 24 d., per šv. Kalėdas) šis įvairiapusis menininkas prisimintas tarsi "dupletu": "Vilkamirgės" galerijoje tądien buvo atidaryta A. Kulikausko fotografijų, kuriose užfiksuotas "dūzgiantis" J. Meko ir jo bičiulių, draugų bei pažįstamų kasdienybės pasaulis, paroda, o po jos atidarymo J. Meko asmenybės gerbėjai "nusikraustė" į Kultūros centro Kambario teatrą. Vakaro pradžioje į žiūrovus "kreipėsi" pats vakaro "kaltininkas" - A. Kulikausko nufilmuotame vaizdo įraše savo eilėraščius skaitė pats J. Mekas. Vėliau to darbo ėmėsi aktorė Eglė Mikulionytė. Aktorės "pasirinkimai" iš kelių ganėtinai solidžių menininko poetinės kūrybos rinkinių daugiausiai sukosi apie lietuviško, gamtos apsupto kaimo atspindžius, sugulusius į neįmantrias, bet iš ryškių ir apimlių įvaizdžių sudėliotas J. Meko eiles, tuo tarsi akcentuojant tą estetinį ir meninį pradą, pamatą, kurį būsimasis menininkas atsigabeno į didžiulį kosmopolitinį knibždėlyną - Niujorką, ir kuris (pamatas), ko gero, neleido jam išsiskaidyti į įvairių meninių įdomybių paieškas, o "vertė" kantriai, lyg kaimo valstiečiui, arti avangardinio kino vagą... Nors tam tikro "stiklo ir betono" atspindžių J. Meko eilėraščiuose, be abejo, yra, kas visai nestebina - jų autorius gyveno aktyviai bendruomenišką gyvenimą vienoje iš Niujorko meninių bendruomenių, kuri, ko gero, jo dėka buvo įtakojama Lietuvos dvasinių  ir meninių realybių... Reikia pastebėti, jog tekstus aktorė skaitė ne tiek "klasikiniu" būdu, sėdint už stalo, bet ir judant, gestikuliuojant, meditaciniais ritmais, taigi susirinkusieji galėjo pasijausti esantys lyg ir savito mikro spektaklio repeticijoje.

Labai gražiai E. Mikulionytės skaitomiems tekstams "asistavo" smuikininkės Aldonos Baltrūnienės instrumento garsai, kuriuose galėjai išgirsti ir paprasto kaimo muzikanto griežimo gegužinėje, ir tarpukario Lietuvos šlagerių, ir klasikos motyvų, kas kūrė tikrai dvasiškai turiningą ir kūrybiškai įdomų "mixą", kuriame eiles keitė muzika, muziką eilės, ir viskas susipynė ir susiliejo į jaukų kūrybinį vyksmą.

A. Kulikausko fotografijos.