Nepamirštas
- Smulkiau
- Autorius Viešosios bibliotekos informacija
- Paskelbta: 2020 m. vasario 24 d.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros skaitykloje surengta dokumentų paroda, skirta vasario 16 dieną Amžinybėn iškeliavusio poeto, eseisto, literatūros kritiko, vertėjo, žurnalisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Navako atminimui. Po savaitės, vasario 24-ąją, poetui būtų sukakę 56-eri.
Gimęs Utenos rajone, Šeimyniškiuose, vaikystę leidęs pas senelius Taujėnuose, poetas mokėsi Taujėnų ir Kauno J. Aleksonio vidurinėse mokyklose. 1992 baigė vokiečių kalbos kursus Zalcburge, Austrijoje.
K. Navakas rengė kultūros ir naujų knygų skiltis laikraščiuose „Kauno diena" ir „Noriu", pristatinėjo naujas knygas Lietuvos televizijoje, dirbo šios TV laidoje „Kultūros namai“, bendradarbiavo savaitraštyje „Nemunas", laikraštyje „Šiaurės Atėnai", žurnaluose „Laima", „Miesto IQ". Kaip pats sakydavo, viena iš didžiųjų jo gyvenimo aistrų buvo Kaune jo iniciatyva ir rūpesčiu įsteigtas knygynas-klubas „Septynios vienatvės“, kuriame vykdavo įsimintini kūrybiniai vakarai.
Poeto kūryba buvo įvertinta „Kauno dienos“, salono „Balta varna“, Julijono Lindės-Dobilo, „Poezijos pavasario“, Jotvingių, Maironio, Vyriausybės kultūros ir meno premijomis, pelnytas „Įsimintiniausio Kauno menininko“ titulas, Metų knygos autoriaus vardas. 2008 metais už esė knygą „Du lagaminai sniego“ Kęstučiui Navakui įteikta literatūrinė Vlado Šlaito premija.
Ketvirtadienį, vasario 20 dieną ukmergiškiai bibliotekininkai dalyvavo 21-ojoje Vilniaus knygų mugėje, kuri šiemet išsiskiria ypač didele renginių gausa. Viename iš jų buvo pristatyta ir serijos „Gyvoji poezija“ dalis –naujausia Kęstučio Navako poezijos rinktinė „Poetas pamiršta pavarde“, kurią išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Renginio metu poetas Alvydas Šlepikas paragino visus apsieiti be ašarų. Jis taip ir pavadino leidinio pristatymą: „Renginys be ašarų“. Susirinkusieji išvydo ištraukas iš 2019 metų spalio mėnesį vykusio „Poetinio Druskininkų rudens“ renginio, kuriame užfiksuotas K. Navakas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje ir skaitantis savo kūrybą. Tai paskutiniai filmuoti kadrai, kuriuose įamžintas poetas. Jų autorius – Kęstučio ir ukmergiškių bičiulis, 2017 metų literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas Benediktas Januševičius.
Susitikimo dalyviai turėjo galimybę išgirsti K. Navaką pažinojusių kolegų atsiminimus, o įsigiję paskutinę jo eilių rinktinę, galės klausytis ir kompaktinėje plokštelėje skambančio poeto balso su skaitomais posmais.
Trečiadienį, vasario 19 dieną, Kęstutis Navakas palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinių panteone. Palydėti poeto į paskutinę kelionę susirinko jo bičiuliai, artimieji, kūrybos gerbėjai. Tarp jų – poetai Dalia Teišerskytė, Gintaras Patackas, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Kornelijus Platelis, Erika Drungytė, kraštietis poetas, K. Navako bičiulis ir artimiausias kaimynas Alfas Pakėnas, teatro režisierius Gytis Padegimas, aktorius, režisierius, skaitovas Petras Venclovas ir daugelis kitų. Šalia jų – ir jauniausias šios liūdnos akcijos dalyvis – keturiolikmetis poeto sūnus Gabrielius.
Pasak paskutinės K. Navako poezijos rinktinės sudarytojos Virginijos Cibarauskės, knygos pavadinimas „Poetas pamiršta pavarde“ gana taikliai nusako Kęstučio gyvenimo tam tikrą poeziją ir pačios poezijos esmę. Nes tai buvo žmogus, kuris mėgo savotišką išsiskaidymo vaidmenų žaidimą. Vargu, ar kas galėtų pasakyti vienareikšmiškai, kas buvo Kęstutis ar koks jis buvo. Nes savo poezijoje jis prisiimdavo daug kultūrinių vaidmenų – samurajus, žaidžiantis vaikas, atsiskyrėlis, bohemietis. Tai žmogus, kuris svarbus ne tiek fizine, biografine duotybe, o žmogus, kuris realiai gyvena savo poezijoje.
„Kai kas nuotykių ieško svetimuose miestuose ar gyvenimuose, kai kas džiunglėse ar jūrmarių gelmėse, aš – baltame popieriaus lape. Tas lapas – tai magiškas veidrodis, parodantis mane tokį, kokio dar nepažįstu, ir priverčiantis rasti tai, ko dar nesu radęs. O tai ir yra didžiausi nuotykiai, d‘Artanjanas čia tikrai turėtų ko pavydėti“, – viename interviu sakė Kęstutis Navakas.
Juliaus Kalinsko, Teodoro Biliūno, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Viešosios bibliotekos foto archyvų nuotraukos.