Būrius žiūrovų sutraukiantis ir nuo 1998 metų Deltuvos miestelyje vykstantis Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis "Vilkmergės (Deltuvos) mūšis“ šiemet neįvyks. Jo surengimo planus pakoregavo pandemija. Tačiau festivalio organizatoriai mūšį prisimins žygiuodami. Birželio pabaigoje būrys Ukmergės karo istorijos klubo „1-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ narių ir du svečiai iš Kauno karybos istorijos klubo išžygiavo iš Utenos į Deltuvą.

Saulėtą birželio 29-osios rytą uteniškių žvilgsnius traukė po miesto aikštę vaikštinėjantis Rusijos caras Aleksandras I (Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas). Greitai prie jo prisijungė ir dvi jaunos bei žavios palydovės. Čia pat atvažiavo ir autobusiukas su būsimais žygeiviais iš Ukmergės. Jiems ruošiantis žygiui atskubėjo ir Utenos rajono meras Alvydas Katinas, pajuokavęs, kad pasklido gandas jog Ukmergė puola Uteną ir ją reikia ginti.

Utena svečius pasitiko su rajono vadovais, šauliais, žiūrovais, dainomis ir geru oru. Rajono vadovams apsikeitus sveikinimais ir dovanomis – ukmergiškiai gavo knygą apie Uteną ir Uteną simbolizuojantį ženklelį, uteniškiai – ukmergietiškos duonos kepalą. Ukmergės meras R. Janickas padėkojo uteniškiams už leidimą pražygiuoti rajonu, Utenos meras A. Katinas pasveikino ukmergiškius, puoselėjant karines tradicijas. Nuaidėjus signalinės patrankėlės (ji buvo naudojama pasitinkant svečius, duodant kokį ženklą, dėl ko nors perspėjant) šūviui, karo istorijos klubo kareiviams išžygiavus, caro palydovės nubraukė ištryškusias ašarėles. Žygis, truksiantis iki liepos 4 dienos, prasidėjo.

Karo istorijos klubo „I-as LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas“ įkūrėjas Julius Zareckas pasakojo, kad tais metais, kai nevykdavo mūšiai, jis būdavo prisimenamas žygiu. Jau keletą kartų žygiuota iš Kauno į Deltuvą, kartą - iš Utenos į Daugpilį. Dabar norima pražygiuoti nuo Utenos iki Deltuvos. Taip simboliškai bus įkūnytas žygis nuo Kauno iki Daugpilio.

Žygiuojama bus kaimo keliukais, vengiant didesnių kelių. Per dieną bus nužygiuojama 13-14 kilometrų, ilgiausia atkarpa - 17 kilometrų. Toks žygiavimo greitis būdavo tradicinis XVII a. pabaigos - XIX a. pradžios kariuomenėms – per valandą nužygiuojami 3 kilometrai, po to -15 minučių pertraukėlė.

Liepos 4-ąją į Deltuvą atvyks kitų karo istorijos klubų atstovai iš Lietuvos, išdygs palapinių miestelis. Kariūnai prie obelisko, mininčio pirmojo mūšio tarp Napoleono ir Rusijos kariuomenių Lietuvoje vietą, padės gėlių, saliutais pagerbs žuvusius mūšyje.

Ir lauks kitų metų. Gal tada Tarptautinis gyvosios karo istorijos festivalis "Vilkmergės (Deltuvos) mūšis“ įvyks....

Nuotraukos autoriaus.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau