Spausdinti

Kamerinių teatrų ir performansų fesrivalio „Camera obscura“ atidarymo renginiai į ukmergiškių gyvenimą įnešė šiokios tokios provokacijos, sumaišties, pasipiktinimo, smalsumo, žinojimų ir ribų praplėtimo.

Du performansai – Monikos Dirsytės „Pan/demos“ ir Beno Šarkos  – kuriais spalio 19 dieną startavo šiųmetis, jau devynioliktas, festivalis, atspindintys šiuolaikinio meno reiškinius, į Ukmergę atkeliavo neatsitiktinai. Kaip ir Arūno Kulikausko fotoobjektų paroda buvusiame senajame „Ukmergės knygyne“.

Ir renginių vieta pačiame miesto centre buvo parinkta sąmoningai – siekiant, kad be tos dalies žiūrovų, kurie į šiuolaikinio meno reiškinius atėjo pasižiūrėti specialiai, būtų įtraukti ir tie, kurie menu domisi ne per daugiausiai, bet einant pro šalį buvo žingeidumo priversti stabtelėti ar ir sustoti.

Visi šie meniniai veiksmai – M. Dirsytės šliaužiojimas stikliniame labirinte, B. Šarkos šamaniškas šokis, A. Kulikausko buvusio knygyno vitrinose išstatyti avinų ragai – sukėlė daug klausimų. „Ką tuo norėjo pasakyti?“, „Kokia prasmė?“, „Nesuprantu tokio meno“, „Kuo jie pavertė knygyną“, „Ką čia reiškia?“, „Graudu žiūrėt“ ir panašūs komentarai liejosi viešoje erdvėje. Kaip ir priešingi – „Nuostabus menas“, „Ačiū“, „Gražu žiūrėt“ ir t.t.

Tiesą sakant, jei tie negatyvūs komentatoriai būtų savo klausimus kūrėjams uždavę gyvai, tikrai būtų gavę atsakymus. Nes po performansų menininkai bendravo su susirinkusia publika. Tad sveikinimai tiems, kurie neužsidarė patys savo stikliniuose labirintuose, kur beieškodami išėjimo vis atsimuša ir atsimuša į savo mąstymo stereotipus ar žinojimų ribotumą.

Be kita ko, šiųmetėje festivalio programoje pirmą kartą įtraukti mokymai – norintieji galėjo praplėsti savo teorines žinias apie performansus, konceptualųjį meną ir net išbandyti praktines užduotis, parinktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojų M.Dirsytės, Česlovo Lukensko.

Džiugina tai, kad festivalio renginiai pritraukia ne tik ukmergiškius, bet ir lankytojus iš kitų miestų. Ukmergė matoma šiuolaikiniame kultūriniame kontekste.

Per daugelį festivalio metų Ukmergės publika jau priprato prie judesio ir garso performansų, kuriuos atveža Vilniaus universiteto Kinetinio teatro trupė, vadovaujama režisieriaus Andriaus Pulkauninko, ar su Ukmerge suaugęs jaunas ekstravagantiškas menininkas Arma Agharta (Armantas Gečiauskas). Naujus kūrinius jie pristatys ir šiemet. Iš pradžių taip pat stebinę „Kas tai per menas?“ jų pasirodymai jau nebeatrodo nei keisti, nei nesuprantami. Tad šiemet buvo žengtas dar vienas žingsnis, praplečiantis šiuolaikinio meno suvokimą – kūno performansai.

Sveiki atvykę į šiuolaikinio meno zoną! Ribas plečiančių patirčių jums linki XIX kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“.

Rimvydo ir Jolitos Šlepečių nuotraukos.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau