Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje 2023 m. rugsėjo 7 – spalio 7 dienomis galima aplankyti „Retų leidinių apie Ukmergę“ parodą, kurioje – įvairūs eksponatai, dokumentai, leidiniai, nuotraukų kopijos, susiję su Ukmergės krašto istorija ir kultūra. Visus parodos eksponatus paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei Ukmergės kraštotyros muziejus. Parengta paroda yra skiriama Ukmergės miesto 690 metų jubiliejui.

Ant drobės atspaustos fotografijos, dokumentai, piešiniai, žemių planai yra susiję su Ukmergės senamiesčiu ir jame esančiais svarbiais pastatais arba rajono dvarais, bažnyčiomis, malūnais, vaizduojami ir gamtos peizažai, kilmingi ir beluomiai krašto gyventojai. Daugumos šių fotografijų autorius yra Vaitkuškio dvaro savininkas grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis bei kartu su juo dirbęs ir šio amato grafą mokęs Juozapas Krajevskis.

Stenduose matomi Vilniaus universiteto bibliotekos originalūs dokumentai, kuriuos pristatė VUB Rankraščių skyriaus bibliotekininkė dr. Veronika Girininkaitė. Ekspozicija prasideda Italijoje (Venecijoje) sukurtu žemėlapiu, kuriame pavaizduota Lietuvos didžioji kunigaikštystė bei Ukmergės miestas, tuo metu vadintas Wilkomiesz. Šalia jo matome valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio, kuris patvirtino miestui Magdeburgo teises, atvaizdą knygoje. Iš kito šono galima matyti raštą, kurį pasirašė Prezidentas Antanas Smetonas, kilęs iš Ukmergės krašto. Taip pat eksponuojamas Napoleono Bonaparto laiškas broliui Žozefui (1768–1844) su paties N. Bonaparto parašu (tarp 1795 ir 1799 m. Napoleono Bonaparto (1769–1821) kariuomenė, žygiuodama per Lietuvą, persikėlė per Nemuną ir be didesnio pasipriešinimo keliavo Maskvos link. Vienintelis Lietuvos teritorijoje 1812 m. birželio 28 d. įvykęs Prancūzijos ir Rusijos kariuomenių susidūrimas – mūšis ties Detuva, istorijoje žinomas kaip Vilkmergės (Deltuvos) mūšis).

Parodoje eksponuojama ir XIX a. vid. Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčios kronika ir parapijos informacija. Yra dokumentų, kurie susiję su turto pardavimu, valdų įteisinimais, keitimais. Eksponuojamas Milašiūnų polivarko, kuris priklausė Domininkonams, ranka pieštas planas, Lokinės dvaro valdų dokumentai. Dokumentuose randami nuostabūs raudono lako, juodo tušo antspaudai, žinomų giminių herbai. Ekspoziciją užbaigia eksponatai, susiję su kilmingomis giminėmis. Retų spaudinių skyriaus eksponatas – XVII a. knyga su Tiškevičiaus herbu. Šalia Kosakovskių herbas, kuris atspaustas ant grafienės Michalinos Zaleskytės Kosakovskienės labai dailia rašysena parašyto laiško. Žinome, kad neseniai (2021 m.) Reginos Koženiauskienės buvo išversta Michalinos Kosakovskienės poezijos rinktinė „Poezija. Aidas nuo Veliuonos iki Vaitkuškio“ (originali knyga išleista 1893 m.). Knyga išversta įgyvendinant kelis metus trukusį Ukmergės meno draugijos projektą.

Taip pat parodoje – pora rankraščių, susijusių su bajorystės pripažinimu. XIX a. buvo labai svarbu naujai įtvirtinti savo bajorystės teises Rusijos imperijoje, tad ir čia yra du eksponatai su herbinio popieriaus žymėmis ant jų, o popierius skirtas oficialiems dokumentams su žinomų kilmingų asmenų parašais ir antspaudais. Įdomus eksponatas – 1864–1865 m. gydytojo Stepono Vercinskio surašyta ataskaita apie ligonius, ligos atvejus, kuriuos jis stebėjo Ukmergėje. Šis darbas buvo atliekamas siekiant tapti Vilniaus medicinos draugijos nariu. Ir šiame laiške matyti prierašas, kad jo darbas buvo įvertintas ir jis buvo priimtas į minėtą draugiją. Du laiškai – kunigo Kamienskio rekomendacija Vilniaus universiteto rektoriui Martynui Počobutui dėl dviejų jaunuolių, bylojanti apie jų mokymąsi Ukmergės ir Panevėžio Pijorų mokyklose. Rankraštis Vilniaus universiteto rektoriui Martynui Počobutui (1728–1810), kuriuo panešama, kad jis, Vaitkuškio dvaro savininkas Mykolas Kosakovskis (1733–1798) yra patenkintas savo sūnaus studijų Vilniuje rezultatais. Laiške neįvardintas sūnus – Juozapas Dominykas Kosakovskis (1771–1840), vėliau – Ukmergės teismo raštininkas, pulkininkas, deleguotas į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, kuris rūpinosi, kad Ukmergei būtų patvirtintos Magdeburgo teisės.

Ekspozicijoje pristatomos ir XX a. pradžioje užrašytos dainos iš Ukmergės apskrities (iš Marijos ir Jurgio Šlapelių rinkinio). Nurašyti dainų tekstai: „Broliai mano“, „Tėve geriausias“, „Sėjau rūteles“, „Ak, Dieve“, „Du balandžiai“, „O kad reiks numirti“, „Vien čia mūsų tėvelis“. Sąsiuvinio pirmame lape randamas mėlyno tušo spaudas: Lietuvių mokslo draugija.
Ekspoziciją baigia Ukmergės kraštotyros muziejaus eksponatai, susiję su Kosakovskių gimine iš Vaitkuškio dvaro – nuotraukų albumas, kuriame įamžinti įvairūs Ukmergės apylinkių pastatai, svečiai, apsilankę dvare, šventės. Taip pat – knyga iš Vaitkuškio bibliotekos su giminės antspaudu, parašyta prancūzų kalba, trapūs šilko bateliai su užrašu lenkų kalba ant pado: „Dovana vestuvių proga“.

Įdomius pranešimus apie Koskovskių giminę parodos metu pristatė muziejininkė Eglė Butkutė bei istorikas, muziejininkas-emeritas Raimondas Ramanauskas, 2022 metais išleidęs knygą „Ukmergės miesto istorija nuo įkūrimo iki 1919 m.“.

Kaip pasakojo pranešėjai, iki sovietų okupacijos Vaitkuškyje pasikeitė penkios Kosakovskių kartos. Jei pirmųjų dviejų kartų atstovai Juozapas ir Mykolas Kosakovskiai buvo daugiau kariai ir politikai, tai kiti buvo tiesiog unikalūs žmonės, kurie savo gabumus panaudojo jau ne karui bei politikai, o kultūrai ir menui ir panašiems dalykams. Tėvas Stanislovas Feliksas buvo unikalių gabumų žmogus, kurio talentus būtų sunku su kuo nors palyginti. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos egiptologų, susirašinėjo su prancūzu kalbininku, egiptologijos tėvu vadinamu Jeanas Francois Champollionu, propagavo jo hieroglifų dešifravimo sistemą Lietuvoje, tapė paveikslus ir dalyvavo parodose (jo paveikslai dažnai buvo atžymimi), kūrė skulptūras, buvo architektas mėgėjas (parodoje yra eksponuojamas jo sukurtas dvaro eskizas), jam vadovaujant Vaitkuškio dvaras buvo perstatytas (deja, šiandien iš dvaro išlikęs tik vienas bokštas ir oranžerijos fragmentai). Stanislovas Feliksas buvo išradėjas, užpatentavęs kelis savo išradimus. Vienas iš jo išradimų – plytų mašina. Manoma, kad dvaras buvo pastatytas iš jo gamintų plytų. Dvaro teritorijoje buvo įsteigęs cukraus fabriką iš vietoje auginamų runkelių. Manoma, kad jis yra pirmasis cukraus fabriko steigėjų. Rašė mokslo populiarinimo knygas apie mediciną, pjeses bei komedijas.

Jo sūnus Stanislovas Kazimieras – ne mažiau ryški asmenybė. Jis pasiekė didelių laimėjimų ne tik fotografijoje, bet Lietuvoje ir Lenkijoje pripažįstamas kaip heraldikos specialistas. Jis buvo visuomenės veikėjas, tuometinės savivaldos vadovas. Pažinojo daug įtakingų asmenų Vilniuje bei Kaune, kas leido jam pastatyti pirmuosius Ukmergės savivaldybės rūmus, kurie stovi iki šiol. Taip pat jo valdymo metu buvo pastatytas gaisrinės bokštas, padėjęs atidžiau stebėti ir saugoti miestą nuo gaisrų. Ekspozicijoje yra rodomi paskutinio gaisro (1904 m.) padariniai šiandieniniame senamiestyje. Stanislovas Kazimieras už savo fotografijas yra gavęs ir tarptautinių apdovanojimų. Jis pirmasis ėmėsi fotografuoti valstiečių buitį, papročius, gamtos peizažus ir tapo mėgėjiškos fotografijos pradininku Lietuvoje. Savo dvare kartu su kitu fotografu Juozapu Krajevskiu buvo įkūręs fotolaboratoriją. Lietuvoje yra išlikę nemažai albumų su jų darytomis nuotraukomis. 65 albumai yra saugomi Nacionaliniame M. K.Čiurlionio dailės muziejuje. Juose yra daugiau kaip 6000 nuotraukų. Vienas, priklausantis Ukmergės kraštotyros muziejui, yra matomas ekspozicijoje. Daugiau nuotraukų buvo surinkęs jo sūnus Jonas Eustachijus, tačiau jos žuvo, kai buvo susprogdinti Kosakovskių rūmai Varšuvoje 1944 m. sukilimo metu.  Grafas Stanislovas Kazimieras yra vienintelis iš palikuonių gimęs, beveik pastoviai gyvenęs, miręs ir palaidotas Vaitkuškyje. Tose pačiose kapinėse (dabar Pašilės) taip pat yra palaidota jo mama Aleksandra de Laval.

Dar vienas įdomus faktas, kurį paminėjo Raimondas Ramanauskas yra toks, jog 1902 m. žinomas Vilniaus lietuvių visuomenininkas Jonas Vileišis vedė Kurėnų dvaro savininkę Oną Kozakauskaitę. Jos motina ir vyresnysis brolis, kuris po jos tėvo mirties valdė Kurėnų dvarą, prieštaravo šiai sąjungai dėl to, kad J. Vileišis nebuvo kilmingas ir neleido jiems kelti vestuvių iškilmių Kurėnų dvare. Kadangi Stanislovas Kazimieras buvo geras jaunosios tėvo draugas ir jos krikšto tėvas, nusprendė padėti jaunavedžiams ir iškėlė jiems vestuves Vaitkuškio dvare ir buvo jungtuvių piršliu. Vestuvių iškilmės vyko lietuvių kalba, o pabroliu buvo pats Antanas Smetona.Stanislovo Kazimiero jauniausias sūnus Jonas Eustachijus paveldėjo iš tėvo ir senelio literatūrinius gabumus ir parašė labai įdomius prisiminimus apie dvarą. Jis buvo žinomas vaikų ligų gydytojas Lenkijoje. Šioje šalyje yra įsteigtas Jono Eustachijaus vardo medalis, jo vardu Varšuvoje pavadintos klinikos, gatvė ir iki šiol jis yra laikomas vienu žymiausių pediatrijos pradininkų.

Parodos pristatymo bibliotekoje metu Deltuvos almanacho redkolegijos „Eskizai“ vadovas Vytautas Česnaitis prisiminė įvairias ekspedicijas po Ukmergės kraštą, siūlė ne tik semtis išminties iš šviesių praeities asmenybių, tačiau stengtis istorijos paveldą išgyventi šiandieną naujomis formomis ir būdais. Kraštotyrininkė gidė Regina Škuropad po parodos pristatymo pakvietė į Vaitkuškio dvaro ekskursiją „Penkių kartų grafų Kosakovskių rezidencija ir knygų lobynas Vaitkuškio dvare“ ir savaitgalį vyksiantį renginį, skirtą Europos paveldo dienų savaitei.

Projektą „Retų leidinių apie Ukmergę paroda“ finansavo Lietuvos kultūros taryba, rėmė Ukmergės rajono savivaldybė, Vaitkuškio dvaras. Projektą vykdo Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su įvairioms mokslo ir kultūros institucijoms: Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi bei Ukmergės kraštotyros muziejumi. Parodos atidarymo metu skambėjo muzika, kurią dovanojo Ukmergės meno mokyklos mokinai ir mokytojai. Tęsiant projekto veiklas, rugsėjo 21 d. planuojamos Rimo Supranavičiaus senosios knygrišystės ir popieriaus restauravimo edukacinės dirbtuvės.

Fotografijos - Andriaus Vyšniausko