Lapkričio 10 d. Ukmergės kultūros centre vyko lietuviško kino vakaras – buvo pristatytas prieš 30 metų sukurtas vienas pirmųjų žymaus Lietuvos kino režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Velnio sėkla“.

Į šį kino renginį atvyko pats filmo režisierius, šiame ir daugelyje kitų jo filmų vaidinęs teatro ir kino aktorius Vidas Petkevičius, beje, šių metų vasarą atšventęs savo 60-metį ir, kaip pats pajuokavo, baigiantis šį šventimą čia, šio renginio metu. Renginį vedė UAB „Lietuvos kinas“ direktorė Aušra Duobienė, jau nebe pirmą (ir nebe antrą...) kartą užkopianti į Kultūros centro sceną kaip panašių renginių vedančioji.

Eilėmis ir dainomis renginį pradėjo V. Petkevičius, daugumoje jų tekstų, deja, neatsispyręs šiuo metų itin populiariai „savidulkos“ ir saviplakos tendencijai. A. Puipa, pradėjęs savo pasakojimą apie filmo sukūrimo istoriją reminiscencijomis apie bėgantį laiką ir kartų kaitą, daug dėmesio skyrė kino Metrui, sukūrusiam scenarijų ir filmui „Velnio sėkla“, Vytautui Žalakevičiui, jo kūrybinei paveikai ir įtakai, prisiminė kitus savo filmus, aktorių atrankos subtilybes, pažėrė santūrių pagyrų V. Petkevičiui, sugebančiam tapti būtent tuo reikalingu „veidu“, kurio ilgų kino bandymų metu ieško režisierius su visa kino kūrimo grupe. „Kamantinėjant“ A. Duobienei, režisierius pasuko kalbą ir link naujausių savo darbų, pabaigoje prakalbo ir apie naujausio, būsimojo filmo kūrimo eigą ir problemas.

Dar paklausę keletos aktoriaus dainų, šiltai palydėję vakaro „prelegentus“, žiūrovai pamatė ir kitą vakaro „jubiliatą“ – kino filmą „Velnio sėkla“. Daugumai jų, atrodo, tai buvo pirmas „susitikimas“ su šiuo filmu, dar kartą patvirtinusiu, kad XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje į lietuvių kiną atėjo nauja ryški ir talentinga asmenybė - filmo režisierius A. Puipa.

D. Vyto nuotraukos.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau