Ukmergės kultūros puslapiai

Lapkričio 28 d. Ukmergėje baigėsi kamerinių teatrų ir performansų festivalio „Camera obscura“ renginių ciklas, trukęs du mėnesius. Paskutinę dieną parodyti keturi įvairūs menininkų darbai, sulaukę nemažai žiūrovų dėmesio.

Bene labiausiai ukmergiškius ir miesto svečius sekmadienį turėjo suintriguoti ir daugiausia minčių jiems sukelti pirmasis pasirodymas. Vidurdienį pėstieji ir važiuojantieji miesto centre pamatę kiek neįprastą vaizdelį – „vaikščiojantį“ Sadamo Huseino portretą, galėjo sutrikti, pasimesti, net išsižioti. Greičiausiai ne vieno tai mačiusio galvoje šmėkštelėjo klausimai: “Kas čia? Kodėl tai vyksta?” ir t.t. Pasivaikščioti miesto gatvėmis su pritvirtintu prie nugaros S. Huseino paveikslu sugalvojo alytiškis Redas Diržys, o jo performansas-provokacija vadinosi „Sadamas“.

R. Diržys – menininkas ir aktyvistas, politinių sanklodų kritikas, straipsnių ir manifestų, konstatuojančių hierarchinės visuomenės ydas, autorius. Jis yra surengęs daugybę personalinių ir grupinių parodų, dalyvavęs įvairiuose projektuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. R. Diržys yra Alytaus dailės mokyklos direktorius.

Anot rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo, festivalio organizatoriaus Juliaus Zarecko, menininko R. Diržio pasirodymas miesto centre tikriausiai ne vieną privertė nustebti, susimąstyti, klausti ir ieškoti atsakymo: „Svarbiausia idėjos autoriaus mintis buvo išprovokuoti žmones. Tai galiausiai ir buvo pasiekta. Daugelis praeivių, matydami netikėtą vaizdą, ir stabtelėjo, ir atsigręžė. Abejingi „svetimkūniui“ nebuvo ir vairuotojai...“

J. Zareckas sakė, jog R. Diržys – vienas žinomiausių Lietuvos performansistų, kitų performansų, kurie vyko užsienyje, metu yra ne kartą lipęs ir į bokštą, kopęs į dangoraižius. Tačiau šįkart, atvykęs į Ukmergę, idėjos autorius stengėsi ją pritaikyti, adaptuoti mūsų miestui.

Pasivaikščiojimas su buvusio Irako diktatoriaus atvaizdu vyko miesto širdyje: Kęstučio aikštėje, prie paminklo "Lituania Restituta", vienoje judriausių miesto vietų – Vytauto gatvėje, prie daug aistrų ir prieštaringų vertinimų sukėlusio vadinamojo šilumos tinklų pastato. Kitaip tariant, pagrindinis veiksmas sukosi ukmergiškiams jautriausiose ir viešiausiose miesto vietose. Maždaug po valandos menininkas vis dar su paveikslu ant nugaros įsėdo į baidarę Šventosios upėje ir išplaukė...

„Tai buvo labai įdomu. Pirmiausia labai patiko S. Huseino portreto sukūrimas. Didelėje juodo fono formoje grąžtais išgręžiotas šio žymaus veikėjo atvaizdas. Be to, performanso pateikimas žiūrovams buvo itin įdomus vizualiai. Migruojančio S. Huseino portreto atsiradimas prie kai kurių svarbių mūsų miesto objektų pakeitė mums įprastą erdvę, jos suvokimą, buvo galima į ją pažiūrėti skirtingai, naujai. Galime manyti, jog S. Huseinas niekaip nesusijęs nei su Ukmerge, nei su Lietuva. Tačiau įsigilinę į mintį, jog mes taip pat esame dalis mus supančio pasaulio, tai mus gali priversti persigalvoti...“ – įspūdžiais apie pavykusį alytiškio performansą-provokaciją dalijosi J. Zareckas. 

Kultūros skyriaus vedėjas pastebėjo, jog bendradarbiavimas ir kultūriniai ryšiai su šiuo menininku tikrai nenutrūks. Planuojama, jog R. Diržys į Ukmergę atveš savo parodą.

Po pietų pagrindinis festivalio uždarymo veiksmas persikėlė į Kultūros centrą. Čia, vaikų teatro „Nykštukas“ studijoje, įvyko performansas „Krūva“. Jį atliko Kultūros centro šiuolaikinio šokio studijos „Arabeska“ šokėjos. Keliolika minučių trukusiame pasirodyme – dviejų žmonių, žmonių ir daiktų santykis. Tai atskleista pasitelkiant ne tik „neapšlifuotą“, improvizuotą judesį. Garsinį foną pasirodymui kūrė ir įvairiais muzikos instrumentais grojo Egidijus Darulis, Kasparas Ramonas, Kęstutis Lickevičius. Tiesa, nei šokėjos, nei muzikantai prieš tai kartu nerepetavo. Kolektyviniame Ukmergės menininkų projekte muzika buvo kuriama vietoje, ekspromtu.

Kitą spektaklį ukmergiškiams padovanojo holistinis judėjimo teatras „S“ iš Šiaulių. Svečiai „atvežė“ muzikinę viziją „Žvaigždžių knyga“. Tai spektaklis, kuris buvo rodytas ne vieną kartą įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniame „Baltijos kranto“ festivalyje Taline šiauliečių pasirodymas pelnė diplomą už filosofinės minties įkūnijimą. Indijoje buvo rodytas du kartus. Pasauliniame Modernaus šokio festivalyje Mumbajuje jis laimėjo pagrindinį prizą.

Pasak J. Zarecko, šiauliečių spektaklis, kuriam muziką ir veiksmo planą sukūrė teatro įkūrėja ir meno vadovė Zita Vilutytė, žiūrovus tarsi panardino į meditaciją, nugramzdino į savotišką transą. Tokius pojūčius iššaukė vizijos metu skambėjusi muzika, judesiai, ženklai ir simboliai, vaizdo projekcija.

Paskutinis festivalio pasirodymas vyko Kambario teatro studijoje. Ukmergiškiams buvo parodytas Panevėžio aktoriaus kraštiečio Vidmanto Fijalkausko monospektaklis „Kritimas į tamsą“ pagal Vladimiro Nabokovo romaną „Camera obscura“. Vaidinimas vyko rusų kalba. „Monospektaklio metu vienas aktorius įkūnijo kelis personažus. Kad būtų sustiprintas efektas, pasitelkti įrašyti tekstai, videoprojekcija. Visus sužavėjo beprotiškai galinga, tikrai dėmesio verta V. Fijalkausko vaidyba. Tai tarsi žmogus orkestras, kuriame viskas labai gerai ir gražiai dera. Galima sakyti žiūrovai liko priblokšti. Tai labai tiko festivalio uždarymui“, – pasakojo J. Zareckas.

Kaip sakė Kultūros skyriaus vedėjas, šiųmetinis festivalis skyrėsi nuo ankstesniųjų. Festivalis ne tik buvo pervadintas, bet jo renginiai buvo rodomi du mėnesius – po kelis pasirodymus kas kelintą šeštadienį. Iš viso ukmergiškiai galėjo išvysti šešis spektaklius, 4-5 performansus. Visi pasirodymai buvo tikrai aukšto meninio lygio. Anot J. Zarecko, naujas, kitoks festivalio „formatas“ leidžia neapkrauti žiūrovo, taip pat jam suteikia daugiau galimybių pamatyti kuo įvairesnę, skirtingesnę menininkų kūrybą. Tikimasi, jog toks festivalis bus tęsiamas ir ateityje.

Dainiaus Vyto, Arvydo Pėšinos, Egidijaus Darulio nuotraukos

Šaltinis: "Gimtoji žemė" 2010-12-02