Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – išvakarėse spalvingas gabių ir savitų menininkų bei jaunųjų atlikėjų būrys susirinko į Vlado Šlaito viešąją biblioteką, padovanojęs ukmergiškiams įsimintiną šventę. Tądien bibliotekoje buvo surengtas teatralizuotas dizainerės Onutės Kujelienės meninių drabužių kolekcijos „Paukščiai“ pristatymas.

„Paukščiais“ šiuosyk tapo Santarvės fondo mados studijos, kuriai vadovauja Rasa Kazėnienė, merginos, šventinėje programoje jaukiai prigludo ir kauniečio dainuojamosios poezijos atlikėjo Romo Naidzinavičiaus dainos.

Būtent jis ir pradėjo renginį dainomis apie Lietuvą, Žalgirio mūšį, tėviškę, meilę gimtinei. Atlikėjo programoje gausu liaudiškų dainų, senojo pagoniškojo tikėjimo, istorinių motyvų. Svečias šypsodamasis kalbėjo, jog apie savo gyvenimo ir kūrybos kelią galėtų pasakoti labai ilgai. Per 30 savo kūrybinės veiklos metų jis yra sukūręs apie 300 dainų, koncertavęs įvairiose Lietuvos bei užsienio scenose, jo dainos skamba televizijos ir radijo laidose, dainuojamosios poezijos festivaliuose, šventiniuose vakaruose. Romas didžiuojasi, jog yra žinomo bardo Virgio Stakėno mokinys ir jo dainuojamosios poezijos studijos narys, išleidęs muzikos rinkinį pedagogams bei moksleiviams „Visiems viena kregždutė“. Sumanus muzikantas bei atlikėjas yra Kauno r ajone, Kulautuvoje, kasmet vykstančio bardų festivalio „Akacijų alėja“ laureatui įteikiamos skulptūrėlės autorius. O kalbant apie jo nagingumą, išradingumą, negali nepaminėti dar vieno įdomaus fakto. Babtų gimnazijoje bei Lapių pagrindinėje mokykloje technologijų mokytoju dirbantis Romas Naidzinavičius savo kolegas yra gražiai nustebinęs, dovanodamas jiems ...pedrus. Taip jis vadina savo rankomis pagamintas medines sagas – „pinigėlius pedagogams“. „Dabar iš visų pusių tik ir girdėti „pinigai, streikai...“ Tuose procesuose nedalyvauju, gyvenu menais. Todėl nutariau kitaip mokytojų širdeles paglostyti. Gal Naujųjų metų naktį mano medinukai virs tikrais pinigėliais?“ – juokiasi bardas, džiaugdamasis, kad mediniai „guzikai“ visiems kelia tik geras emocijas.

Sužavėjo savo dainomis jis ir ukmergiškius. Kiekviena Romo atliekama daina, kurios žodžiams jis skiria ypač daug dėmesio, - tarsi mažytis muzikinis spektaklis, kuriam klausytojai nelieka abejingi. O jo dainas vakaro metu keitė šventinės drabužių kolekcijos pristatymas. Ant „podiumo“, kurį šį kartą atstojo bibliotekos salės scena, kilo pirmosios merginos, demonstravusios tamsių spalvų, tačiau lengvai plevenančius, temą atitinkančius rūbus. Vėliau dizainerė paaiškins: gal ką nustebino, kad modeliai demonstruoja tamsių spalvų kolekciją, tačiau tokia jau ta mūsų tautos istorija – joje būta visokių laikotarpių. Ir išties, vieni modeliai keitė kitus, ir rūbų spalvos šviesėjo. Kodėl kolekcija pavadinta „Paukščiai“? Gal todėl, kad jie susieja žemę su dangumi, kad gražiai simbolizuoja laisvę? Dizainerė pasakojo, jog šitą kolekciją kuria jau dvylika metų, tai viena iš jos spalvotų vizijų, lydinčių ją nuo ankstyvos jaunystės.

Pasak Onutės Kujelienės, tikriausiai sielų sąšauka ją supažindino su R.Naidzinavičiumi – susitikę viename renginyje, jie pastaruoju metu sėkmingai bendradarbiauja ir toliau, nes abiejų kūryba persunkta ta pačia tematika: dideliu patriotizmu ir meile Tėvynei. Neatsitiktinai šventinio vakaro metu svečias buvo pasipuošęs dizainerės sukurta ir jam dovanota tautiniais motyvais papuošta liemene, labai tinkančia bardo įvaizdžiui. Vėlgi – likimas suvedė Onutę ir su Santarvės fondo mados studija, kurios modeliai gražiai pristato jos kuriamus rūbus. Menininkė vakaro metu visiems linkėjo santarvės.

Tądien, regis, įvyko dar viena sielų sąšauka – renginyje dalyvavusi žinoma juvelyrė Vilija Šabunkaitė-Poškienė prisipažino, jog buvo daug girdėjusi apie O.Kujelienė bei jos darbus, apie juos skaičiusi, tačiau artimiau susipažinti su ja iki šiol neteko. Šįkart susipažino ir išreiškė viltį, kad ateityje abi tikrai galėtų kūrybiškai bendradarbiauti.

Tautiškų, patriotinių motyvų renginyje buvo daug. Juos atspindėjo trispalve papuošta salės scena, dainos, kolekcijos pristatymas, susirinkusiųjų pasisakymai. Kultūros centro režisierius literatas Kęstutis Česnaitis taikliai pastebėjo: apie Lietuvą, svarbią istorinę sukaktį renginyje kalbama meniška, poetine kalba. Jaunatviška gaida nuskambėjo neforsuotai parodyta išgyventa tautos drama, kurią savitai scenoje perteikė mados studijos atlikėjos, demonstravusios O.Kujelienės meninius sumanymus. Beje, dizainerės gyvenimą, kūrybos kelią K.Česnaitis išsamiai, jam būdinga savita plunksna, aprašė pasakojime „Modelio meniškumą lemia dizainerio jausmai“, išspausdintame jo knygoje apie Ukmergės krašto menininkus „Portretai“. Tame rašinyje pastebėta, jog galbūt menininkės kūrybai įtakos turėjo ir jos pačios skaudi lemtis, kai 1948 metais su mama ir dviem mažametėmis sesutėmis iš Siesikų buvo ištremtos į Sibirą. O vėliau savo sukurtas drabužių kolekcijas ji pristatinėjo Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje. Ir, žinoma, Ukmergėje. Tačiau kiekvienas kolekcijos pristatymas dizainerei labai svarbus. Tai buvo galima p ajausti ir šį sykį, regint, kaip ji rūpinasi, kad merginos scenoje viską atliktų taip, kaip ji ir sumaniusi, kad atsiskleistų visas minties savitumas.

Renginio „kaltininkei“ sveikinimo žodžius tarė poetės Leonora Jankeliūnienė, Zita Bataitienė, fotomenininkas, literatas Albinas Kuliešis, „Tremtinio“ choro vadovė Julija Juodienė ir kiti svečiai. Nuolat O.Kujelienės sukurtų rūbų kolekcijas fotografuojantis A.Kuliešis kalbėjo, jog šio proceso užbaigti neįmanoma – pasikeitus modeliams, keičiasi ir rūbų įvaizdis, o koks turėtų būti galutinis variantas, ko gero, nežino niekas.

Daug gerų žodžių tą vakarą buvo išsakyta ir mados studijos vadovei Rasai Kazėnienei, pastebint, kad jos „paukščiai“ netruks pakilti iš Ukmergės ir išskris ieškoti laimės toliau. Studijos vadovės tai nenustebino. Pasidžiaugusi kūrybišku ir šiltu bendradarbiavimu su Onute, ji papasakojo, jog viena studijos mergina šiuo metu gyvena ir dirba modeliu Japonijoje, kita taip pat ruošiasi vykti į tekančios saulės šalį, o dar kelios irgi neužsibus Ukmergėje.

Gėlių ir sveikinimų būta daug. Dailininkė Laima Dzigaitė džiaugėsi, kad ją sužavėjo pati renginio kompozicija, kurioje persipynė įvairių sričių menininkų kūrybiniai sugebėjimai, Lietuvos istorija. Visa tai parodyta subtiliai, lyriškai ir profesionaliai. Atsidėkodama už šviesias akimirkas, kurias kūrėjai ir atlikėjai suteikė susirinkusiems, bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė kauniečiui bardui R.Naidzinavičiui įteikė ukmergietiškos duonos kepalą ir stiklainėlį ukmergietiško medaus, kad „balsas žvarbų pavasarį neužkimtų“, suvenyrais apdovanojo ir kitas renginio dalyves, savo kūrybos darbus svečiams skyrė ukmergiškiai menininkai – Kęstutis Česnaitis, Albinas Kuliešis, Melanija Širvienė ir kiti.

Melanijos Širvienės nuotraukos.